Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinis įstatymas

Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksas įsigalioja 2022 m. rugsėjo 1 d.

Šio kodekso 65 straipsnio 7 dalis, 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas reikalavimas politiniams komitetams būti įregistruotiems įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 180 dienų iki rinkimų dienos netaikomi organizuojant 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimus. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos dalyviu gali būti registruojamas politinis komitetas, įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos. 2023 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimuose asmuo kandidatu į merus vienmandatėje rinkimų apygardoje, kandidatai į savivaldybės tarybos narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali būti iškelti politinio komiteto, įregistruoto įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki šių rinkimų dienos.

2022 metais prasidedančiose rinkimų politinėse kampanijose taikomus rinkimų politinės kampanijos išlaidų konkrečiose rinkimų apygardose limitus ir kitus šiame kodekse numatytus dydžius, kurie apskaičiuojami pagal rinkimuose taikomą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, vadovaudamasi šio kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija paskelbia ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio kodekso įsigaliojimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus.

Vyriausioji rinkimų komisija iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. priima šio kodekso įgyvendinamuosius teisės aktus.

Rengiant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai traktuojami vienodai. Kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis kiekvieno kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus.

Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą vienmandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatą.

Kiekvienas rinkėjas tuose pačiuose rinkimuose turi vieną balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už vieną kandidatų sąrašą.

Kiekvieno rinkėjo pirmumo balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito rinkėjo pirmumo balsams.

Visi kandidatai turi lygias teises. Tuose pačiuose rinkimuose į politinių organizacijų keliamų kandidatų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems asmenims keliami vienodi reikalavimai.

Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai.

Rinkėjui turi būti sudaromos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį.

Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl neįgalumo savarankiškai negalinčiam balsuoti rinkėjui turi būti sudaromos sąlygos laisvai pasirinkti balsuoti padedamam kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatoma šiame kodekse, arba pasinaudoti galimybe balsuoti neįgaliųjų poreikiams pritaikytose balsavimo patalpose.

Draudžiama kontroliuoti ir (arba) neteisėtai veikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą.

Draudžiama atlikti veiksmus, kuriais būtų galima atskleisti balsavimo paslaptį. Draudžiama atskleisti sužinotą kito asmens balsavimo paslaptį.

Teisę rinkti Seimo narius ir Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą turi nuolatiniai šios savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju, turinčiu teisę rinkti savivaldybės tarybos narius ir merą, laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Teisę rinkti Europos Parlamento narius turi Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę rinkti Europos Parlamento narius, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.

Teisės rinkti Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, teismo pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse.

Asmuo turi teisę rinkti tuose pačiuose Europos Parlamento rinkimuose tik vienoje pasirinktoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Teisės rinkti Europos Parlamento narius Lietuvos Respublikoje neturi asmuo, tokios teisės neturintis Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.

Asmuo, balsuojantis tuose pačiuose rinkimuose Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba balsuojantis daugiau kaip vienoje rinkimų apylinkėje, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nėra susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje.

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, kuris ne trumpiau kaip trejus pastaruosius metus gyvena Lietuvos Respublikoje, iki rinkimų dienos yra sukakęs ne mažiau kaip 40 metų ir gali būti renkamas Seimo nariu.

Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.

Meru gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų ir kuris yra nuolatinis šios savivaldybės gyventojas.

Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas asmuo, turintis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir šią teisę patvirtinantį dokumentą, jeigu jie ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravę šios savivaldybės teritorijoje arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.

Lietuvos Respublikoje Europos Parlamento nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis arba nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų ir nėra kandidatai į Europos Parlamentą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Nuolat gyvenančiu Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, galinčiu būti renkamu Europos Parlamento nariu, laikomas kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įgijęs teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų dienos.

Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

Asmuo negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu jeigu:

Asmuo, apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų arba netekęs Seimo nario mandato, gali būti renkamas Seimo nariu ar Respublikos Prezidentu, kai nuo Seimo sprendimo, kuriuo jis buvo pašalintas iš užimamų pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, yra praėję ne mažiau kaip 10 metų.

Asmuo, dvi kadencijas iš eilės ėjęs Respublikos Prezidento pareigas, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu trečiajai kadencijai iš eilės.

Asmuo, tris kadencijas iš eilės ėjęs mero pareigas, negali būti renkamas meru ketvirtajai kadencijai iš eilės.

Eiliniai Seimo rinkimai rengiami esamos kadencijos Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Jeigu likus 4 mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija eilinius Seimo rinkimus rengia šioje dalyje nurodytu laiku. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaikių Seimo rinkimų, rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais šioje dalyje nurodytu laiku.

Eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį likus 2 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Eilinius Respublikos Prezidento rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Seimo nutarime dėl eilinių Respublikos Prezidento rinkimų turi būti nurodoma Respublikos Prezidento rinkimų diena.

Eiliniai savivaldybių tarybų ir merų rinkimai visose savivaldybėse rengiami vienu metu ne anksčiau kaip prieš 2 mėnesius ir ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Eilinius savivaldybių tarybų, merų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių, merų įgaliojimų pabaigos. Seimo nutarime dėl eilinių savivaldybių tarybų ir merų rinkimų turi būti nurodoma savivaldybių tarybų ir merų rinkimų diena.

Eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimus skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.

Jeigu eiliniai rinkimai turi būti rengiami vykstant karo veiksmams, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir merų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po 3 mėnesių karui pasibaigus.

Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimamu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba Konstitucijos 58 straipsnyje nustatytais atvejais juos gali paskelbti Respublikos Prezidentas. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų data. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių Seimo rinkimų priėmimo dienos.

Pirmalaikiai Seimo nario rinkimai, kai nutrūksta Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimai, turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina pirmalaikių Seimo nario rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Seimo rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieni metai.

Pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus: