LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
36 versijos
· 2016-06-21
2024-12-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 64, 301, 122
2024-07-25
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 4
2024-07-02
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 57, 301
2024-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 592, 44 y 24 más
2024-05-31
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 64 y 9 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 392, 64, 37, 393
2023-01-03
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 24, 22
2023-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 64 y 13 más
2022-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 57, 301 y 4 más
2022-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 392, 16, 482 y 21 más
2022-04-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 592, 58 y 6 más
2022-02-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 58, 41
2021-12-29
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 10
2021-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 41 y 4 más
2021-06-15
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 64, 57, 41
2021-01-20
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 41, 35
2021-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 64, 42 y 4 más
2020-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — art. 64
2020-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 24
2020-06-12
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 47, 25
2020-05-15
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 11 más
2020-05-08
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 24 y 6 más
2020-04-10
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 9 más
2020-03-19
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 42 y 5 más
Pakeitimai 2020-03-19
@@ -1,6 +1,6 @@
# Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-03-18
Suvestinė redakcija nuo 2020-03-19 iki 2020-04-09
Įstatymas paskelbtas: TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18825
@@ -586,7 +586,13 @@
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
3) užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla.
3) užsiėmimas šio įstatymo 9 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta neatlygintinio užimtumo veikla;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
6. Svarbios priežastys, dėl kurių bedarbio statusas nėra panaikinamas atsiradus šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytoms aplinkybėms, yra šios:
@@ -640,7 +646,13 @@
12) grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų;
13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo.
13) priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
14) užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
Straipsnio pakeitimai:
@@ -870,6 +882,12 @@
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
5. Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai nėra taikomi darbdaviams, teikiantiems pasiūlymus šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytai subsidijai darbo užmokesčiui gauti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
36 straipsnis. Parama mokymuisi
1. Paramos mokymuisi priemonės yra šios:
@@ -910,11 +928,13 @@
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas tik tokiu atveju, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
3. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o kai sudaryta trišalė sutartis, – suderinus su darbdaviu. Užimtumo tarnyba, remdamasi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytomis sutartimis, išduoda bedarbiui ar užimtam asmeniui dokumentą, kuriuo įsipareigoja sumokėti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už suteiktą profesinį mokymą. Tarp pasirinkto profesinio mokymo teikėjo ir bedarbio ar užimto asmens sudaroma profesinio mokymo sutartis, pagal kurią profesinio mokymo teikėjas kas mėnesį Užimtumo tarnybai teikia informaciją apie bedarbio ar užimto asmens mokymo programos lankomumą. Užimtam asmeniui profesinis mokymas šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis organizuojamas, kai jis planuoja įsidarbinti ne pas tą patį darbdavį, su kuriuo jį sieja darbo teisiniai santykiai, ar planuoja pradėti vykdyti savarankišką veiklą arba yra įspėtas apie atleidimą, kai jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytose sutartyse su užimtu asmeniu numatoma sąlyga, kad užimtas asmuo turi įsidarbinti pas kitą darbdavį ar pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 6 mėnesius nuo profesinio mokymo pabaigos, išskyrus šioje dalyje nurodytą atvejį, kai užimtas asmuo, baigęs dalyvauti profesiniame mokyme, kuomet jo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo perteklinė dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, įsidarbina pas tą patį darbdavį trišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
4. Profesinis mokymas pagal programas, kurios suteikia kvalifikaciją darbui naudojant technologijas ir nėra įtrauktos į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, gali būti organizuojamas ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal šių valstybių galiojančius teisės aktus, įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
@@ -938,12 +958,14 @@
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, likusį profesinio mokymosi laikotarpį bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija.
7. Bedarbiams per visą profesinio mokymosi laikotarpį kartą per mėnesį mokama mokymo stipendija atsižvelgiant į lankytas valandas. Mokymo stipendijos dydis bedarbio pasirinkimu yra 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Mokymo stipendijos dydis mažinamas proporcingai numatytų, bet nelankytų valandų skaičiui, išskyrus atvejus, kai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdoma bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla. Pasibaigus nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo terminui, jeigu jis negali būti pratęstas Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, bedarbiui mokama 0,39 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, mokymo stipendijos dydis, atsižvelgiant į bedarbio lankytų profesinio mokymosi valandų skaičių, bedarbio pasirinkimu yra lygus 0,47 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba bedarbiui priklausanti nedarbo socialinio draudimo išmoka, kurios dydis apskaičiuojamas ir mokėjimo terminas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
8. Kelionės, apgyvendinimo, privalomojo sveikatos tikrinimo ir skiepijimo nuo užkrečiamųjų ligų apmokėjimo bedarbiams sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Kompensuojamos apgyvendinimo išlaidos negali viršyti daugiau kaip 15 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos bazinės socialinės išmokos dydžio už vieną parą ir ne daugiau kaip 35 procentų bazinės socialinės išmokos dydžio, kai mokymosi metu apgyvendinamas neįgalusis, turintis sunkią judėjimo negalią. Kompensuojamos kelionės išlaidos į profesinio mokymo vietą ir atgal apskaičiuojamos atsižvelgiant į atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo, vykdančio profesinį mokymą pagal pasirinktą profesinio mokymo programą.
@@ -996,7 +1018,11 @@
16. Svarbiomis priežastimis, kurioms esant bedarbis neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalyje nurodytų išlaidų ir kai netaikomos šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalies nuostatos, ir svarbiomis priežastimis, kurioms esant užimtas asmuo neprivalo atlyginti Užimtumo tarnybai visų jos patirtų šio straipsnio 14 dalies 1 punkte nurodytų išlaidų, o tuo atveju, kai užimtas asmuo profesinio mokymo metu buvo atleistas iš darbo, – taip pat jos patirtų šio straipsnio 14 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų išlaidų, laikoma:
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas;
1) bedarbio ar užimto asmens liga, sužalojimas, nėštumas likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymas ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų po gimdymo), mirtis, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų atlikimas, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino sustabdyta bedarbio profesinio mokymo teikėjo veikla;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
2) darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios, darbdavio bankroto atveju ir kai darbdavys pripažįsta, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami;
@@ -1130,7 +1156,7 @@
2) darbo įgūdžių įgijimo rėmimas.
2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos (toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnyje nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
2. Įgyvendinant remiamojo įdarbinimo priemones, darbdaviams, įdarbinusiems Užimtumo tarnybos siųstus asmenis, nurodytus šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, dydis negali viršyti 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartyje nustatytas ne visas darbo laikas arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką pagal apskaičiuotą arba darbo sutartyje nustatytą valandinį atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami šio įstatymo 25 straipsnio 1–13 punktuose nurodyti asmenys, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų lėšų:
1) 75 procentai apskaičiuotų lėšų, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 10 punktuose;
@@ -1146,6 +1172,14 @@
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
21. Darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
3. Asmeniui vienu metu gali būti taikoma tik viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų remiamojo įdarbinimo priemonių. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos remiamojo įdarbinimo priemonės gali būti derinamos su bedarbių profesiniu mokymu.
4. Darbdaviai, kurie baigus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemones ir mokėti subsidiją darbo užmokesčiui arba kuriems subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, per 6 mėnesius atleido iš darbo bent vieną iš Užimtumo tarnybos siųstų asmenų, išskyrus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat darbo sutarties pasibaigimo atvejus, kai subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu, ar dėl darbuotojo mirties, pakartotinai dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui įgyvendinant ankstesnę priemonę.
@@ -1168,19 +1202,25 @@
6) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
7) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre.
7) įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybei atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, kai subsidija darbo užmokesčiui buvo mokama šio straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
6. Subsidija darbo užmokesčiui nemokama kasmetinių, tikslinių atostogų laikotarpiu ar įdarbintam asmeniui tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais, kai darbdavys nemoka darbo užmokesčio.
42 straipsnis. Įdarbinimas subsidijuojant
1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, organizuojamas siekiant:
1. Įdarbinimas subsidijuojant, kurio tikslas yra įdarbinti Užimtumo tarnybos siųstą asmenį negrąžintinai kompensuojant darbdaviui dalį šio asmens darbo užmokesčio išlaidų, taip pat išlaikyti užimtų asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, darbo vietas, organizuojamas siekiant:
1) šio įstatymo 25 straipsnio 3–13 punktuose nurodytiems bedarbiams padėti įsitvirtinti darbo rinkoje arba įsidarbinti;
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytiems bedarbiams sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
2) šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 punktuose nurodytiems bedarbiams ir šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje.
2. Subsidijos darbo užmokesčiui, mokamos darbdaviams įdarbinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis, dydis apskaičiuojamas vadovaujantis šio įstatymo 41 straipsnio 2 ir 21 dalių nuostatomis.
3. Subsidija darbo užmokesčiui mokama:
@@ -1188,12 +1228,16 @@
2) iki 24 mėnesių, kai darbo sutartis sudaroma su asmenimis, nurodytais šio įstatymo 25 straipsnio 2 ir 10 punktuose;
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte.
3) neterminuotai per visą darbo laikotarpį, kai įdarbinami asmenys, nurodyti šio įstatymo 25 straipsnio 1 punkte;
4) iki 3 mėnesių – Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu šio įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytu atveju.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
43 straipsnis. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
1. Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas organizuojamas tiesiogiai darbo vietoje trūkstamiems darbo įgūdžiams įgyti asmenims, dalyvaujantiems šio įstatymo 37 straipsnyje nustatytame profesiniame mokyme arba jį baigusiems, ir asmenims, nurodytiems šio įstatymo 25 straipsnio 9 punkte.
@@ -1238,7 +1282,11 @@
1) darbo sutartis su įdarbintu asmeniu nutraukiama ir per 30 darbo dienų nuo darbo sutarties nutraukimo dienos į šią atsilaisvinusią darbo vietą nepriimamas nustatytus ar patikslintus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis Užimtumo tarnybos siunčiamas asmuo;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
2) įdarbinto asmens darbo vietoje prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai prastova tęsiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino, arba įdarbintas asmuo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 120 dienų iš eilės administracijos leidimu, taip pat jeigu jam darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
3) įdarbinto asmens darbo sutartyje keičiama darbo vieta ar funkcijos be Užimtumo tarnybos sutikimo (šiuo atveju darbo vieta laikoma panaikinta nuo darbo vietos ar funkcijų pakeitimo dienos);
@@ -1452,429 +1500,439 @@
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
51 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
51 straipsnis. Išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims ypatumai Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino metu savarankiškai dirbantis asmuo gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl išmokos iš Garantinio fondo skyrimo ir mokėjimo. Ši išmoka asmeniui kiekvieną mėnesį mokama vieno einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, jeigu savarankiškai dirbantis asmuo iki kreipimosi gauti išmoką dienos faktiškai vykdė veiklą ir yra sumokėjęs visas privalomas mokėti socialinio draudimo įmokas už ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per 12 mėnesių iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino paskelbimo dienos ir nedirba pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
52 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
52 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
53 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
53 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio naikinimas:
54 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
1. Darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti bei jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
54 straipsnis. Valstybės lėšų finansinė kontrolė
1. Darbo rinkos paslaugoms ir užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti ir užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti bei jų plėtrai finansuoti skirtų valstybės lėšų (valstybės biudžeto ir kitų šaltinių) finansinę kontrolę atlieka Valstybės kontrolė ir kitos įgaliotos valstybės institucijos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 4 mėnesius viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.
IV SKYRIUS
NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
11) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) neteko galios;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:
1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;
2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4. Darbuotojai, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO NAGRINĖJIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė
Nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
62 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
3. Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.
64 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galiu
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos
užimtumo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
5. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).
6. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pasibaigus finansiniams metams, ne vėliau kaip per 4 mėnesius viešai skelbia informaciją apie valstybės lėšų panaudojimą, nurodydama šių lėšų panaudojimą atskiroms aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir užimtumo didinimo programoms įgyvendinti, nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančioms įstaigoms išlaikyti ir darbo rinkos paslaugoms teikti.
IV SKYRIUS
NELEGALUS DARBAS, NEDEKLARUOTAS DARBAS, NEDEKLARUOTA SAVARANKIŠKA VEIKLA IR UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO TVARKOS PAŽEIDIMAI
55 straipsnis. Institucijos, vykdančios nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę
Nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
56 straipsnis. Nelegalus darbas ir atsakomybė už jį
1. Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:
1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą;
2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1729, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20874
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396
Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-2 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2822, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05703
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 papildymo 5-1 straipsniu ir 24, 25, 35, 37, 41, 42, 44 straipsnių pakeitimo įstatymas
121 straipsnis. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsena
1. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas užimtumo rėmimo politikos subjektams priimti pagrįstus sprendimus. Užimtumo stebėseną, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Darbo rinkos stebėseną atlieka užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos ir šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
2. Užimtumo stebėsena apima:
1) Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) Lietuvos gyventojų užimtumo prognozavimą;
3) užimtumo statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir statistinės informacijos skelbimą.
3. Darbo rinkos stebėsena apima:
1) darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozavimą;
2) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO POLITIKĄ FORMUOJANTYS, JOS ĮGYVENDINIMĄ ORGANIZUOJANTYS, KOORDINUOJANTYS IR KONTROLIUOJANTYS BEI JĄ ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA
301 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas).
2. Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka.
4. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis.
5. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti kitą darbą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.
3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, kai darbdavys žinojo, kad leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje buvo suklastoti.
4. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas;
3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
5. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką:
1) įpareigoja darbdavį nutraukti darbo santykius su nelegaliai dirbančiu asmeniu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas jau buvo sumokėtas;
3) įpareigoja darbdavį sumokėti visas šioje dalyje numatytų sumų pervedimo į šalį, į kurią grįžo ar buvo grąžintas trečiosios šalies pilietis, išlaidas ir trečiosios šalies piliečio grąžinimo išlaidas;
4) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį;
5) perduoda informaciją apie nelegaliai dirbantį ar dirbusį asmenį Migracijos departamentui.
6. Be šio straipsnio 5 dalyje numatytų pasekmių, darbdaviams, padariusiems šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, gali būti taikomi:
1) apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka;
2) teisės gauti subsidijas, išmokas ar kitą valstybės pagalbą, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, atėmimas iki 5 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) įpareigojimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti tam tikrą dalį arba visas per 12 mėnesių laikotarpį iki nelegalaus darbo nustatymo suteiktų subsidijų, išmokų ar kitos valstybės pagalbos, įskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ir kitą paramą, išskyrus tiesioginę Europos Sąjungos paramą, lėšas.
7. Jeigu darbdavys, nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį dirbti tam tikro darbo, yra subrangovas, tiesioginis jo rangovas yra subsidiariai atsakingas už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą, išskyrus atvejį, kai jis raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Jeigu rangovas ar kiti subrangovai žinojo apie tai, kad darbdavys yra nelegaliai įdarbinęs trečiosios šalies pilietį, jie taip pat yra subsidiariai atsakingi už šio straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų piniginių įpareigojimų įvykdymą. Subsidiari rangovo ar kitų subrangovų atsakomybė reiškia tai, kad tiek šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, tiek nelegaliai dirbęs trečiosios šalies pilietis turi teisę nukreipti savo piniginį reikalavimą į juos ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai suėjo jų piniginio reikalavimo darbdaviui terminas, tačiau darbdavys jų piniginio reikalavimo nepatenkino arba patenkino nevisiškai. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija taip pat skiria baudą rangovui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį, išskyrus atvejį, kai rangovas raštu iš subrangovo pareikalavo pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, ir ėmėsi priemonių jų teisingumui patikrinti. Tokie patys veiksmai, padaryti rangovo, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą rangovui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį.
8. Nelegaliai dirbę asmenys turi teisę reikalauti jiems priklausančio nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 2 ir 3 punktuose ir 8 dalyje nurodytais atvejais laikoma, kad nelegalaus darbo santykiai tęsiasi 3 mėnesius iki nelegalaus darbo fakto nustatymo dienos, o darbuotojui mokama nelegalaus darbo fakto nustatymo dieną galiojanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija ar darbuotojas įrodo didesnio darbo užmokesčio mokėjimą arba darbdavys, pripažindamas nelegalų darbą, įrodo trumpesnį nelegalaus darbo laikotarpį.
10. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
57 straipsnis. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai ir atsakomybė už juos
1. Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje;
11) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti dokumento, įrodančio jo kvalifikaciją ir (ar) kompetenciją, ir (ar) turimą darbo patirtį;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nesaugo šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijų ir (ar) nepateikia jų Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui ar kitoms šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytoms institucijoms jų reikalavimu;
3) neteko galios;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4) įdarbina trečiosios šalies pilietį pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
2. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
58 straipsnis. Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį
1. Nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta:
1) darbuotojo dirbti viršvalandžiai;
2) darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
3) darbuotojo darbo laikas naktį.
2. Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
3. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą:
1) įpareigoja darbdavį atkurti iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, dėl kurių buvo konstatuotas nedeklaruotas darbas;
2) skiria baudą darbdaviui nuo 200 iki 600 eurų. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 600 iki 1 200 eurų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
4. Darbuotojai, kurių atliktos darbo funkcijos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nebuvo pažymėtos, turi teisę reikalauti jiems nesumokėto darbo užmokesčio darbo ginčams dėl teisės nagrinėti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
5. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
59 straipsnis. Nedeklaruota savarankiška veikla ir jos teisinės pasekmės
1. Nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo:
1) neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka;
2) įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos.
2. Nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
60 straipsnis. Baudos skyrimas
1. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.
2. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą.
3. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.
5. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
6. Baudos skyrimas gali būti ginčijamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
V SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR GINČŲ DĖL UŽIMTUMO RĖMIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR DARBO RINKOS PASLAUGŲ TEIKIMO NAGRINĖJIMAS
61 straipsnis. Atsakomybė
Nustačius, kad asmeniui buvo pritaikytos užimtumo rėmimo priemonės pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus arba dėl žinomai neteisingos informacijos pateikimo arba jos nepateikimo, asmens dalyvavimo užimtumo rėmimo priemonėse išlaidos, kurios buvo finansuotos šiame įstatyme nustatyta tvarka ir lėšomis, arba išlaidos, atsiradusios atlikus kitus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus arba duomenis, ir kitų kaltų asmenų.
62 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
Ginčai dėl šio įstatymo taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
63 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
3. Darbdavių pasiūlymai ar paraiškos, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, priimami pagal jų pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas, taip pat sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais bei šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, galiojusios sutarčių sudarymo metu.
64 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galiu
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą Nr. X-694 su visais pakeitimais ir papildymais.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Lietuvos Respublikos
užimtumo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
2. 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą (OL 2009 L 155, p. 17).
3. 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (OL 2009 L 168, p. 24).
4. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/98/EB dėl vienos prašymų išduoti vieną leidimą trečiųjų šalių piliečiams gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir dėl valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų bendrų teisių (OL 2011 L 343, p. 1).
5. 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/36/ES dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir buvimo tikslu dirbti sezoniniais darbuotojais sąlygų (OL 2014 L 94, p. 375).
6. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).
______________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-143, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29772
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-416, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10024
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo ir 12, 20, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 straipsniu įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-941, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21627
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 13, 16, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 42, 44, 45, 47, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1342, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11437
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1729, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-19, i. k. 2018-20874
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 35, 37, 38, 39, 39-1, 40, 41, 44, 50, 54 straipsnių pakeitimo ir 51, 52, 53 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIII-1342 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2082, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07321
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1 straipsniu įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT41-N12/2019, 2019-10-31, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17396
Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2133, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08712
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
302 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos
1. Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.
2. Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus.
3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
5. Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 22, 24, 25, 35, 41, 42, 45, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-2 straipsniu įstatymas
121 straipsnis. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsena
1. Užimtumo ir darbo rinkos stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas užimtumo rėmimo politikos subjektams priimti pagrįstus sprendimus. Užimtumo stebėseną, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Darbo rinkos stebėseną atlieka užimtumo rėmimo politiką formuojančios, jos įgyvendinimą organizuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios valstybės institucijos ir šią politiką įgyvendinančios institucijos ir įstaigos, nurodytos šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2370, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12450
2. Užimtumo stebėsena apima:
1) Lietuvos gyventojų užimtumo būklės, kaitos, tendencijų vertinimą, atsižvelgiant į valstybės, savivaldybių, visuomenės ir ūkio poreikius;
2) Lietuvos gyventojų užimtumo prognozavimą;
3) užimtumo statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą ir statistinės informacijos skelbimą.
3. Darbo rinkos stebėsena apima:
1) darbo ieškančių asmenų ir laisvų darbo vietų apskaitą, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozavimą;
2) darbo rinkos paslaugų teikimo ir aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo ir efektyvumo vertinimą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-890, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21492
ANTRASIS SKIRSNIS
UŽIMTUMO RĖMIMO POLITIKĄ FORMUOJANTYS, JOS ĮGYVENDINIMĄ ORGANIZUOJANTYS, KOORDINUOJANTYS IR KONTROLIUOJANTYS BEI JĄ ĮGYVENDINANTYS SUBJEKTAI IR JŲ KOMPETENCIJA
301 straipsnis. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje
1. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia šio įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas juridinis asmuo ar jo filialas (toliau – teikėjas).
2. Teikėjas, ketinantis teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) jam nėra iškelta bankroto byla, nėra likviduojamas, nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
2) neturi mokestinės nepriemokos arba turi ne didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), vykdo įsipareigojimus muitinei;
3) juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus iki šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nebuvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytus tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimus ar sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymą užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir (ar) dokumento, patvirtinančio užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Sprendimą dėl teikėjo, ketinančio teikti tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams, ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, atitikties šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kriterijams priima Užimtumo tarnyba, gavusi šio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodytą informaciją, jos nustatyta tvarka.
4. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos teikiamos tarp teikėjo ir darbdavio, ketinančio įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, sudarant sutartį, kuria teikėjas įsipareigoja teikti nemokamas arba už atlyginimą tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, o darbdavys įsipareigoja įdarbinti trečiųjų šalių piliečius šio straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis.
5. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugas trečiosios šalies piliečiui, ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, teikia pats teikėjas pagal tarp teikėjo ir trečiosios šalies piliečio sudarytą sutartį, kuria įsipareigoja teikti nemokamas tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ir pateikti darbo ieškančiam trečiosios šalies piliečiui darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį ne trumpesniam negu vienų metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba darbdavio įsipareigojimą įdarbinti trečiosios šalies pilietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, kai trečiosios šalies pilietis ketina dirbti kitą darbą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2341, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12405
302 straipsnis. Įdarbinimo su pagalba paslaugos
1. Įdarbinimo su pagalba paslaugos gali būti teikiamos šio įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, Užimtumo tarnybos priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei, siekiant jiems individualiai suteikti pagalbą įsidarbinti ir (ar) įsitvirtinti darbo vietoje.
2. Įdarbinimo su pagalba paslaugas sudaro:
1) pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras;
2) lydimoji pagalba įsidarbinus.
3. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama siekiant užtikrinti komunikavimą tarp darbdavio ir asmens, kuriam dėl turimo neįgalumo reikalinga pagalba įsidarbinant. Pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras teikiama pagal poreikį ne daugiau kaip 8 valandas pas vieną darbdavį. Pagalbos atliekant įsidarbinimo procedūras vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
4. Lydimoji pagalba įsidarbinus teikiama darbdavio ar neįgalaus asmens prašymu, siekiant užtikrinti įdarbinimo tvarumą. Teikiant šią paslaugą, asmeniui padedama rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių asmuo gali netekti darbo. Lydimoji pagalba teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau negu 12 kalendorinių mėnesių nuo įsidarbinimo dienos. Lydimosios pagalbos vienos valandos įkainis negali viršyti 0,1 bazinės socialinės išmokos dydžio už kiekvieną neįgalų asmenį, kuris Užimtumo tarnybos buvo priskirtas vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei.
5. Užimtumo tarnyba įdarbinimo su pagalba paslaugoms teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali pasitelkti trečiuosius asmenis.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-2428, 2019-09-19, paskelbta TAR 2019-10-09, i. k. 2019-16066
2020-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 42, 12 y 10 más
2019-10-31
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 24, 22
2019-09-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 56, 57, 301, 1
2019-08-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 64
2019-07-27
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 58, 35
2019-06-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 1
2019-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 44, 64, 38 y 11 más
2018-10-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 16, 44, 42 y 24 más
2018-02-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 121, 12, 36 y 3 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas — arts. 64, 40
2017-07-01
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą