Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 pakeitimo įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONCESIJŲ ĮSTATYMO NR. I-1510 PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2022 m. gruodžio 13 d. Nr. XIV-1676
Vilnius
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Išsamus įsipareigojamasis pasiūlymas – ekonominės veiklos vykdytojo raštu teikiamas siūlymas atlikti darbus ir (ar) teikti paslaugas pagal suteikiančiosios institucijos nustatytas koncesijos suteikimo sąlygas.“
Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Koncesija – suteikiančiosios institucijos koncesininkui pagal šį įstatymą ir sudaromą sutartį suteikiamas leidimas vykdyti ekonominę veiklą, apimančią paslaugų teikimą ir (ar) darbų vykdymą, ir (ar) viešųjų paslaugų teikimą, kai koncesininkas prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas, o jo atlygį už tokią veiklą sudaro tik teisės užsiimti atitinkama veikla suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos arba tokios teisės suteikimas ir pajamos iš tokios veiklos kartu su atlygiu, mokamu koncesininkui suteikiančiosios institucijos, atsižvelgiant į jos prisiimtą riziką.“
Pakeisti 3 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Koncesijos sutarties sudarymo atidėjimo terminas (toliau – atidėjimo terminas) – pagal šio įstatymo reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą sudaryti koncesijos sutartį išsiuntimo suteikiančiosios institucijos suinteresuotiems dalyviams dienos ir kuriam pasibaigus sudaroma koncesijos sutartis.“
Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Nepriekaištingos reputacijos asmuo – asmuo, atitinkantis visas šias sąlygas:
1) kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus asmeniui, einančiam valstybės tarnautojo pareigas;
2) kuris nėra pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą arba dėl kurio sprendimas pripažinti jį pažeidusiu šį įstatymą priimtas anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos;
3) kuriam nėra paskirta administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą) už šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą arba sprendimas dėl tokios administracinės nuobaudos paskyrimo įsiteisėjo ar asmuo įvykdė administracinį nurodymą anksčiau kaip prieš vienus metus iki Komisijos sudarymo dienos.“
Pakeisti 3 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Netinkama paraiška – paraiška, kurią pateikęs dalyvis atitinka suteikiančiosios institucijos koncesijos dokumentuose nustatytą ekonominės veiklos vykdytojo pašalinimo pagrindą arba neatitinka šiuose dokumentuose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų.“
Pakeisti 3 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Pasiūlymas – dalyvio raštu teikiamų dokumentų ir duomenų visuma, apimanti preliminarų neįsipareigojamąjį pasiūlymą ir išsamų įsipareigojamąjį pasiūlymą ir paaiškinimus.“
Papildyti 3 straipsnį 281 dalimi:
„281. Supaprastinta koncesija – koncesija, kurios vertė yra mažesnė už šio įstatymo 3 straipsnio 29 dalyje nurodytą vertę.“
Pakeisti 3 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančiame Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, keleivinio autobusų, tramvajų, geležinkelių ar metro transporto viešosioms paslaugoms teikti, kurios buvo suteiktos konkurso tvarka, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme.“
2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Numatomos koncesijos vertės skaičiavimas
Koncesijos vertę sudaro suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, kurie yra koncesijos dalykas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis.
Koncesijos vertė apskaičiuojama iki šio įstatymo 14 straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytų sprendimų priėmimo dienos ir gali būti tikslinama iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios.
Koncesijos vertė apskaičiuojama taikant objektyvų koncesijos dokumentuose nurodytą metodą. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turi atsižvelgti į:
1) visas koncesijos sutarties pasirinkimo galimybes, koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, jeigu toks numatytas;
2) koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir (ar) paslaugų, gautinas kaip tiesioginių vartotojų sumokami mokėjimai (įskaitant netesybas) už naudojimąsi darbų rezultatais ir paslaugomis. Į šias pajamas neįskaičiuojamos koncesininko pajamos, kurias pagal koncesijos sutartį koncesininkas perduoda suteikiančiajai institucijai;
3) suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį arba kitą bet kurios rūšies finansinę naudą, įskaitant kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą ar investicijų subsidijas, atsižvelgiant į suteikiančiosios institucijos prisiimamą riziką;
4) bet kokius trečiųjų asmenų mokėjimus už koncesijos vykdymą;
5) pajamas, gautinas pardavus turtą, kuris yra koncesijos dalis;
6) prekių ir paslaugų, kurias suteikiančioji institucija perduoda koncesininkui, vertę, jeigu tokios prekės ar paslaugos yra būtinos darbams vykdyti ar paslaugoms teikti;
7) prizus ar mokėjimus dalyviams;
8) visas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos koncesijos vertės pasikeitimui;
9) kitas koncesijos sutarties vykdymo metu gautinas pajamas, nenurodytas šios dalies 1–8 punktuose.
Jeigu koncesijos suteikimo metu koncesijos vertė padidėja daugiau kaip 20 procentų, palyginti su ta verte, kuri apskaičiuota iki koncesijos suteikimo procedūros pradžios, koncesijos verte laikoma ta vertė, kuri apskaičiuota koncesijos suteikimo metu.
Numatomos koncesijos vertės apskaičiavimo metodas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų siekiama išvengti šio įstatymo taikymo. Koncesija negali būti skaidoma į dalis, siekiant išvengti šio įstatymo taikymo, išskyrus atvejus, kai toks skaidymas pagrįstas objektyviomis priežastimis.
Kai koncesija skaidoma į atskiras darbų ir paslaugų dalis, bendrą koncesijos vertę sudaro visų dalių vertė. Kai koncesijos suteikimo metu ketinama sudaryti koncesijos sutartį kiekvienai koncesijos daliai, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, kurios taikytinos atsižvelgiant į bendrą visų koncesijos dalių vertę.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 7 punktą.
4 straipsnis. I skyriaus ketvirtojo skirsnio pakeitimas
Pakeisti I skyriaus ketvirtąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
„KETVIRTASIS SKIRSNIS
KONCESIJŲ YPATUMAI
11 straipsnis. Mišrios sutartys
Kai koncesijos dalykas apima:
1) darbus kartu su paslaugomis, taikomos šio įstatymo nuostatos, kurios taikytinos pagrindinei mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai;
2) šio įstatymo 4 priede nurodytas paslaugas ir kitas paslaugas, taikomos šio įstatymo nuostatos, taikytinos mišrios koncesijos sutarties dalyko daliai, kurios numatoma koncesijos vertė yra didžiausia, palyginti su kitomis tos koncesijos dalimis.
Kai sudaroma sutartis, kurios dalykas apima koncesijų ir kitus elementus, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų dalyko dalių. Kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) sutartis dėl skirtingų dalyko dalių, sprendimas dėl šio įstatymo nuostatų taikymo priimamas dėl kiekvienos dalies atskirai, įvertinus atitinkamo dalyko dalies ypatybes;
2) mišrią sutartį, neatsižvelgiant į dalyko dalių vertę ir į tai, kokių teisės aktų nuostatos turėtų būti taikomas toms dalims, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 111 straipsnyje arba šios dalies 3 punkte numatytus atvejus;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, turinčio koncesijų ir viešųjų pirkimų ar pirkimų sutarčių, kurioms taikomos atitinkamai Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, elementų, tokiai sutarčiai taikytinas teisės aktas nustatomas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (ar) ekonominėmis ypatybėmis, sutarties dalykas negali būti atskirtas, tokiai sutarčiai taikytinos teisės aktų nuostatos nustatomos atsižvelgiant į tai, kuri sutarties dalyko dalis yra pagrindinė. Kai sutartis apima paslaugų koncesijos ir prekių sutarties elementus, pagrindinė sutarties dalyko dalis nustatoma atsižvelgiant į tai, kuri iš atitinkamų paslaugų ar prekių numatomų verčių yra didesnė.
Jeigu sutartimi siekiama apimti kelių rūšių veiklą, kurių vienai taikomas šio įstatymo 2 priedas arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymas, taikytinos nuostatos nustatomos atitinkamai pagal šio įstatymo 12 straipsnį ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 21 straipsnį.
111 straipsnis. Mišrios sutartys, apimančios gynybos ar saugumo aspektus
Šio straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sudaroma mišri sutartis dėl dalyko, kurio daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos.
Kai sudaroma mišri sutartis apima kelių rūšių veiklas, kurių dalis patenka į šio įstatymo 2 priedo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo sritį, o kitai daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, taikomos šio įstatymo 12 straipsnio ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 24 straipsnio nuostatos.
Jeigu objektyviai gali būti sudaromos atskiros sutartys dėl skirtingų dalyko dalių, suteikiančioji institucija gali sudaryti vieną sutartį arba sudaryti sutartis dėl skirtingų dalyko dalių. Kai suteikiančioji institucija nusprendžia sudaryti:
1) atskiras sutartis dėl skirtingų dalių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos sutarties dalyko ypatybes;
2) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba skirtingoms dalims taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos netaikomos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis;
3) mišrią sutartį dėl dalyko, kurio daliai taikomos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai taikomos šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, jeigu mišrios sutarties sudarymas pagrįstas objektyviomis priežastimis.
Pasirinkimo sudaryti mišrią sutartį negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo ir Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų taikymo.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių, susijusių su sutarties dalyko techninėmis ir (arba) ekonominėmis ypatybėmis, negali būti sudaromos atskiros sutartys dėl dalyko, kurio daliai taikomos:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, tokiai sutarčiai šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
2) Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, tokiai sutarčiai suteikiančioji institucija gali taikyti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas.
12 straipsnis. Sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir kitų rūšių veiklą
Neatsižvelgdama į šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas, suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančioji institucija, nusprendusi sudaryti vieną sutartį, vadovaujasi šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Tačiau tuo atveju, kai vienai iš veiklų, kurias apima sutartis, taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, vadovaujamasi šio įstatymo 121 straipsnio nuostatomis.
Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo taikymo arba atitinkamais atvejais Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo taikymo.
Jeigu sutartis apima kelių rūšių veiklą, ji sudaroma vadovaujantis reguliavimu, taikytinu tai veiklai, dėl kurios sutartis iš esmės yra sudaryta.
Jeigu objektyviai neįmanoma nustatyti, dėl kurios veiklos rūšies sutartis iš esmės yra sudaryta, taikytinas reguliavimas nustatomas vadovaujantis šiomis nuostatomis:
1) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, taikomomis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, turėtų būti taikomos šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai, o kitai – šio įstatymo nuostatos, skirtos šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytai suteikiančiajai institucijai;
2) sutartis sudaroma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos;
3) sutartis sudaroma vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vienai iš veiklos rūšių, dėl kurios sudaroma sutartis, taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai – netaikomos nei šio įstatymo, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos.
121 straipsnis. Koncesijų sutartys, apimančios šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą ir veiklą, susijusią su gynybos arba saugumo aspektais
Suteikiančioji institucija, vykdanti kurią nors iš šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių veiklą, siekdama sudaryti sutartį dėl kelių rūšių veiklų, gali sudaryti vieną sutartį arba atskiras sutartis dėl kiekvienos veiklos rūšies. Suteikiančiajai institucijai nusprendus:
1) sudaryti atskiras sutartis dėl skirtingų veiklos rūšių, sprendimas, kokio teisės akto nuostatas taikyti, priimamas dėl kiekvienos sutarties atskirai, įvertinus atitinkamos veiklos ypatybes;
2) sudaryti vieną sutartį, neatsižvelgiant į šio įstatymo 111 straipsnio nuostatas, taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos.
Pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo arba Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo taikymo.
Kai sudaroma sutartis apima veiklą, kuriai taikytinos šio įstatymo ir:
1) Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatos, sudarant sutartį šio įstatymo nuostatos gali būti netaikomos;
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.