Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 7, 10-1, 10-3, 10-4, 22, 23, 27-1, 28, 28-1, 34, 42, 66, 72, 73 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 7-2 ir 52-1 straipsniais įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 3, 4, 6, 7, 101, 103, 104, 22, 23, 271, 28, 281, 34, 42, 66, 72, 73 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 72 IR 521 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMAS

2024 m. lapkričio 7 d. Nr. XIV-3057

Vilnius

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Teisė eiti notaro pareigas

Notarai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu.

Notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis:

1) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvės, ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis;

2) moka valstybinę kalbą;

3) turi aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines teisės studijų krypties pirmosios ir antrosios studijų pakopų ar vientisąsias studijas, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

4) ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba turi socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;

5) yra nepriekaištingos reputacijos;

6) yra ne vyresnis kaip 70 metų;

7) laimėjo viešą konkursą eiti notaro pareigas. Notaras ar viešą konkursą eiti notaro pareigas laimėjęs ir nepradėjęs vykdyti notaro veiklos asmuo dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas gali ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo laimėto konkurso eiti notaro pareigas dienos. Viešo konkurso eiti notaro pareigas nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu:

1) yra padaręs labai sunkų nusikaltimą ir:

2) yra padaręs sunkų nusikaltimą ir:

3) yra padaręs apysunkį nusikaltimą ir:

4) yra padaręs nesunkų nusikaltimą ir:

5) yra padaręs tyčinį baudžiamąjį nusižengimą ir:

6) yra atleistas iš darbo, pareigų ar yra netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, arba yra pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ar iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo dienos nėra praėję treji metai;

7) yra atleistas arba pašalintas iš skiriamų ar renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo arba pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nėra praėję treji metai;

8) piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja psichotropines, narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ne medicinos tikslais;

9) jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso reikalavimais.

Jeigu asmuo padaro korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti terminai, kai asmuo nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir informacinių sistemų, kurios suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme, (toliau – informacinės sistemos) informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nustatytus reikalavimus.“

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų metų profesinės veiklos. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, kai esama abejonių, ar notaras tinkamai laikosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui ar Notarų garbės teismui.“

4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Notarų rūmai pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, organizuoja asmenų priėmimą, rengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus, taip pat kaip laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtų teisės aktų, reglamentuojančių notarų atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas dydžių (įkainių) nustatymo bei atleidimo nuo šio atlyginimo mokėjimo tvarką, ir kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamuose teisės aktuose nustatytų notarų profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos tarnybinę priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“

„Notarų rūmai, vykdydami šio įstatymo 67 straipsnio pirmosios dalies 6 punkte numatytą kontrolės funkciją, turi teisę atlikti šio įstatymo 72 straipsnyje nurodytą kontrolinį patikrinimą neatskleisdami jį atliekančio asmens tapatybės (toliau – kontrolinis patikrinimas).“

5 straipsnis. Įstatymo papildymas 72 straipsniu

Papildyti Įstatymą 72 straipsniu:

„72 straipsnis. Kontrolinis patikrinimas

Kontrolinio patikrinimo pagrindas gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti ypač sudėtinga:

1)    išankstinis, klientų teisę laisvai pasirinkti notarą pažeidžiantis notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas tam tikrą notarą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;

3) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų.

Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo priima Notarų rūmų prezidiumas nutarimu. Jeigu gaunama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija apie šio prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, dėl kontrolinio patikrinimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant.

Informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti.

Atliekant kontrolinį patikrinimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija tikrintam notarui ar notaro atstovui pateikiama iš karto atlikus šį patikrinimą.

Kontrolinį patikrinimą atliekančiam asmeniui draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams.

Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, šio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o šis priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui.

Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius kitų, nei šiame straipsnyje numatyti, galimų notaro profesinės veiklos pažeidimų, šio patikrinimo medžiaga perduodama Notarų rūmų prezidiumui, o šis, įvertinęs šią medžiagą, sprendžia, ar yra pagrindas notarui inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ar neeilinės atestacijos vykdymą.

Kontrolinio patikrinimo tvarką, suderinęs su Notarų rūmais, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.“

6 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„101 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas

Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas).

Teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą turi Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti savo pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.

Drausmės bylos notarams, notaro atstovams ir kandidatams į notarus (asesoriams) keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų, notarų atstovų ir kandidatų į notarus (asesorių) drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas.

Subjektas, turintis teisę iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti jam pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.

Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos.

Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius), kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad šio asmens dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus), kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas.

Šio straipsnio šeštojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus.“

7 straipsnis. 103 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 103 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų;

5) teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu notaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminė žala, ir notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą.

Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimą teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.

Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų.“

8 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas