Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas

LIETUVOS RESPUBLIKOS  REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMAS

2008 m. balandžio 3 d. Nr. X-1478

Vilnius

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

2 straipsnis. Taikymo sritis

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1) išduoti kompetentingų institucijų, kurioms tai pavesta įstatymų ir kitų teisės aktų, ir patvirtinantys, kad įgyta profesinė kvalifikacija, taip pat paprastai valstybėse narėse sėkmingai baigtas profesinio rengimo kursas, arba

2) išduoti trečiosios šalies institucijų ir pripažinti valstybės narės, jei jo turėtojas turi atitinkamos profesijos valstybėje narėje trejų metų patirtį ir jei ta patirtis joje pripažįstama.

1) juridinio asmens vadovo arba juridinio asmens filialo vadovo, arba

2) juridinio asmens savininko, juridinio asmens ar juridinio asmens filialo vadovo pavaduotojo, jeigu tos pareigos suteikia lygiavertę atsakomybę kaip ir pavaduojamam įmonės savininkui ar vadovui, arba

3) vadovo, kai jo pareigos yra komercinio ir (arba) techninio pobūdžio ir kai jis atsakingas už vieną ar daugiau juridinio asmens padalinių.

4 straipsnis. Pripažinimo rezultatai

II DALIS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA TEIKTI PASLAUGAS

5 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo principas

6 straipsnis. Laisvo paslaugų teikimo išimtys

Teisėtą įsisteigimą kitoje valstybėje narėje įrodęs paslaugos teikėjas atleidžiamas nuo:

1) narystės arba registracijos profesinėje organizacijoje ar institucijoje, jeigu tai privaloma asmenims, siekiantiems dirbti pagal tą pačią profesiją Lietuvos Respublikoje. Kompetentinga institucija pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalį tam tikroms profesijoms ar jų grupėms gali nustatyti automatinės laikinosios registracijos arba pro forma narystės tokioje profesinėje organizacijoje ar institucijoje reikalavimus. Tokios registracijos ar narystės reikalavimas negali vilkinti ar kitaip apsunkinti teikti paslaugas ir sudaryti jokių papildomų išlaidų paslaugos teikėjui. Kompetentinga institucija nusiunčia atitinkamai profesinei organizacijai šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos ir, kai taikytina, šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos atnaujintos deklaracijos kopiją, jei profesijos susijusios su visuomenės sveikata ir sauga, kaip nurodyta šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje, arba jų kvalifikacijos įrodymai automatiškai pripažįstami pagal šio įstatymo III dalies III skyrių, šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, ir tai sudaro automatinę laikinąją registraciją ar pro forma narystę;

2) registracijos socialinio draudimo institucijoje atsiskaitymams su draudiku tvarkyti dėl veiklos draudžiamų asmenų naudai. Paslaugos teikėjas turi iš anksto arba, kai būtina, suteikęs paslaugas, nedelsdamas pranešti šiame punkte nurodytai institucijai apie paslaugas, kurias jis ketina suteikti ar suteikė.

7 straipsnis. Išankstinė deklaracija, jeigu paslaugos teikėjas keičia buvimo vietą

1) paslaugos teikėjo pilietybės įrodymas;

2) pažyma, patvirtinanti, kad jos turėtojas yra teisėtai įsisteigęs valstybėje narėje užsiimti atitinkama veikla ir jam net laikinai nėra uždrausta užsiimti savo veikla;

3) profesinės kvalifikacijos įrodymai;

4) šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju – bet kokie dokumentai, įrodantys, kad paslaugos teikėjas užsiėmė tam tikra veikla ne trumpiau kaip dvejus metus per pastaruosius dešimt metų;

5) apsaugos srities profesijų atstovams – įrodymai dėl teistumo nebuvimo, kai tai privaloma Lietuvos Respublikos piliečiams.

8 straipsnis. Administracinis bendradarbiavimas

9 straipsnis. Paslaugos gavėjams suteiktina informacija

Tais atvejais, kai paslauga teikiama naudojant įsisteigimo valstybės narės suteiktą profesinį vardą arba naudojantis paslaugos teikėjo kvalifikacija, kompetentinga institucija gali reikalauti, kad paslaugos teikėjas suteiktų paslaugos gavėjui tokią informaciją:

1) registro, kuriame jis įregistruotas, pavadinimą, jo registracijos numerį arba lygiavertes tame registre nurodytas tapatumo nustatymo priemones, jeigu paslaugos teikėjas yra įregistruotas komerciniame registre ar panašiame viešame registre;

2) institucijos, įgaliotos teisės aktų nustatyta tvarka išduoti tokį leidimą, pavadinimą ir adresą, jeigu veiklai vykdyti įsisteigimo valstybėje narėje būtinas leidimas;

3) profesinę asociaciją ar panašią instituciją, kurioje įregistruotas paslaugos teikėjas;

4) profesinį vardą arba, jei tokio nėra, paslaugos teikėjo formalią kvalifikaciją ir valstybę narę, kurioje ji buvo suteikta;

5) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojo kodą, jeigu paslaugos teikėjas užsiima veikla, kuri apmokestinama PVM;

6) duomenis apie bet kokį profesinį draudimą ar kitokias asmenines ar kolektyvines profesinės atsakomybės apsaugos priemones.

III DALIS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS, KAI SIEKIAMA ĮSISTEIGTI

I SKYRIUS

BENDROJI FORMALIOS KVALIFIKACIJOS ĮRODYMŲ PRIPAŽINIMO SISTEMA

10 straipsnis. Bendrosios formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo sistemos taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms reglamentuojamoms profesijoms, išskyrus nurodytas šio įstatymo III dalies II ir III skyriuose, kai asmuo dėl specifinių ir išskirtinių priežasčių neatitinka šiuose skyriuose nustatytų reikalavimų:

1) šio įstatymo 4 priede nurodytai veiklai, kai atvykęs asmuo neatitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) kai atvykę pagrindines rengimo studijas baigę gydytojai, gydytojai specialistai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai neatitinka šio įstatymo 19, 23, 29, 33, 35, 39 ir 45 straipsniuose nurodytos faktiškos ir teisėtos profesinės praktikos reikalavimų;

3) kai atvykę architektai turi formalios kvalifikacijos įrodymą, nenurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.7 punkte;

4) nepažeidžiant šio įstatymo 17 straipsnio 1–3 dalių, 19 ir 23 straipsnių, kai atvykę gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai odontologai, veterinarijos gydytojai, akušeriai, vaistininkai ir architektai, turintys formalios kvalifikacijos įrodymą, yra baigę rengimo studijas, leidžiančias įgyti šio įstatymo 5 priedo 5.1.1, 5.2.2, 5.3.2, 5.4.2, 5.5.2, 5.6.2 ir 5.7.1 punktuose nurodytą profesinį vardą, ir tik atitinkamai profesinei kvalifikacijai pripažinti;

5) kai atvykę bendrosios praktikos slaugytojai ir slaugytojai specialistai, kurie turi specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą ir rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jeigu atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo studijų;

6) kai atvykę slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo, siekia pripažinimo Lietuvos Respublikoje, jeigu atitinkama profesine veikla turi teisę užsiimti bendrosios praktikos slaugytojai, slaugytojai specialistai, nebaigę bendrosios praktikos slaugytojo rengimo arba turintys slaugytojo specialisto formalios kvalifikacijos įrodymą, kurie rengiami, kad įgytų šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą profesinį vardą;

7) šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantiems asmenims.

11 straipsnis. Kvalifikacijos lygiai

1) į rengimo kursą, kuris nėra pažymėjimui ar diplomui, nurodytiems šio straipsnio 3, 4, 5, 6 dalyse, gauti reikalingos programos dalis, į specialų egzaminą be išankstinio pasirengimo arba darbą pagal atitinkamą profesiją valstybėje narėje trejus metus iš eilės visą darbo dieną ar lygiavertį laiką ne visą darbo dieną per pastaruosius dešimt metų, arba

2) į pradinį, pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą, patvirtinantį, kad jo turėtojas įgijo bendrųjų žinių.

1) bendrojo pobūdžio, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, ir (arba) papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika arba

2) techninio ar profesinio pobūdžio, jei reikia, su papildomu studijų arba profesinio rengimo kursu, nurodytu šios dalies 1 punkte, ir (arba) papildomai prie to kurso reikalaujama mokomąja ar profesine praktika.

1) kursas (išskyrus nurodytą šio straipsnio 5 ir 6 dalyse), kuris trunka ne trumpiau kaip vienus metus arba yra lygiavertės trukmės ne dieninės studijų formos ir kuriam paprastai numatyti stojimo reikalavimai, sėkmingai baigtas vidurinio lavinimo kursas, būtinas stojant į universitetą ar aukštojo mokslo instituciją, arba baigtas lygiavertis antrosios pakopos vidurinis mokslas, taip pat ir profesinio rengimo kursas, kuris gali būti privalomas papildomai, arba

2) jei profesija reglamentuojama, – specialios struktūros kursas, įtrauktas į šio įstatymo 2 priedą ir atitinkantis šios dalies 1 punkte nurodyto rengimo kursą pagal profesinį standartą, rengiantis panašioms veikloms ir pareigoms. Šio įstatymo 2 priedo sąrašas gali būti iš dalies keičiamas pasikeitus ES teisės aktams, išvardytiems šio įstatymo 8 priede.

12 straipsnis. Vienodas kvalifikacijų traktavimas

13 straipsnis. Pripažinimo reikalavimai

1) turi būti išduoti valstybės narės kompetentingos institucijos, paskirtos pagal tos valstybės narės teisės aktų nuostatas;

2) turi patvirtinti, kad kvalifikacijos lygis pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas yra bent lygiavertis lygiui, kuris yra ne daugiau kaip viena pakopa žemesnis už privalomą Lietuvos Respublikoje.

14 straipsnis. Kompensacinės priemonės

1) rengimo kurso, dėl kurio jis pateikia įrodymą pagal šio įstatymo 13 straipsnio 1–2 arba 3–6 dalių nuostatas, trukmė yra bent vienais metais trumpesnė už privalomą Lietuvos Respublikoje;

2) jo baigtas rengimo kursas apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie būtini siekiant gauti formalios kvalifikacijos įrodymą, privalomą Lietuvos Respublikoje;

3) reglamentuojama profesija Lietuvos Respublikoje apima vieną ar daugiau reglamentuojamos profesinės veiklos rūšių, kurių neturi atitinkama profesija kilmės valstybėje narėje, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, ir šį skirtumą sudaro specialus rengimas, kuris privalomas Lietuvos Respublikoje ir apima iš esmės skirtingus dalykus negu tie, kurie būtini siekiant gauti kompetenciją patvirtinantį dokumentą ar formalios kvalifikacijos įrodymą.

15 straipsnis. Kompensacinių priemonių atsisakymas remiantis bendraisiais profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijais

Jeigu asmens profesinė kvalifikacija atitinka bendruosius profesinių kvalifikacijų skirtumų kompensavimo kriterijus, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos netaiko kompensacinių priemonių.

II SKYRIUS

PROFESINĖS PATIRTIES PRIPAŽINIMAS

16 straipsnis. Profesinės patirties reikalavimai

1) šešerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip dvejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

5) vadovaujančias pareigas einant penkerius metus iš eilės, iš kurių bent trejus metus asmuo vykdė technines užduotis ir buvo atsakingas už bent vieną juridinio asmens padalinį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė ne trumpesnį kaip trejų metų trukmės atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą.

1) penkerius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo įrodo, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

3) ketverius metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent dvejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos pripažintą kaip tinkamą, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį ne trumpiau kaip penkerius metus, arba

5) penkerius metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent trejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba

6) šešerius metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad jis anksčiau baigė bent dvejų metų atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą.

1) trejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas arba

2) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą, arba

3) dvejus metus iš eilės dirbant savarankiškai ar einant juridinio asmens vadovo pareigas, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis užsiėmė ta veikla pagal darbo sutartį bent trejus metus, arba

4) trejus metus iš eilės dirbant pagal darbo sutartį, jeigu asmuo gali įrodyti, kad anksčiau jis baigė atitinkamos veiklos mokymo kursą, patvirtintą valstybės narės pripažintu pažymėjimu arba kompetentingos profesinės organizacijos įvertintą kaip tinkamą.

III SKYRIUS

KVALIFIKACIJOS PRIPAŽINIMAS REMIANTIS BŪTINIAUSIŲ RENGIMO REIKALAVIMŲ DERINIMU

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis. Automatinio profesinės kvalifikacijos pripažinimo principas

18 straipsnis. Bendrosios rengimo nuostatos

19 straipsnis. Įgytos teisės

1) pagrindinio rengimo gydytojo, bendrosios praktikos slaugytojo, pagrindinio rengimo gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, veterinarijos gydytojo, akušerio ir vaistininko rengimo studijos, prasidėjusios iki 1990 m. spalio 3 d.;

2) gydytojo specialisto rengimo studijos, prasidėjusios iki 1992 m. balandžio 3 d.

1) Estijoje – iki 1991 m. rugpjūčio 20 d.;

2) Latvijoje – iki 1991 m. rugpjūčio 21 d.;

3) Lietuvoje – iki 1990 m. kovo 11 d.

ANTRASIS SKIRSNIS

MEDICINOS GYDYTOJAI

20 straipsnis. Pagrindinis medicinos gydytojų rengimas

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama medicina, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo principus, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

2) pakankamai išmanyti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, funkcijas ir elgseną, taip pat ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir jo fizinės bei socialinės aplinkos;

3) pakankamai žinių apie klinikinės medicinos disciplinas ir jų praktinį panaudojimą, būtų visapusiškai susipažinęs su psichikos ir somatinio pobūdžio ligomis, profilaktika, diagnostika bei gydymu ir žmonių reprodukcija;

4) atitinkamą klinikinę patirtį ligoninėse, esant tinkamai priežiūrai.

21 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimas

22 straipsnis. Gydytojų specialistų rengimo kursų pavadinimai

23 straipsnis. Gydytojų specialistų įgytos teisės

24 straipsnis. Šeimos gydytojų rengimas

25 straipsnis. Šeimos gydytojų profesinė veikla

26 straipsnis. Šeimos gydytojų įgytos teisės

TREČIASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAI

27 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų rengimas

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama bendroji slauga, žinių ir pakankamą supratimą apie sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologines funkcijas ir elgseną, taip pat ryšį tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos;

2) pakankamai žinių apie profesijos pobūdį bei etiką ir bendruosius sveikatos priežiūros bei slaugos principus;

3) reikiamą klinikinę patirtį (parenkamą pagal jos mokomąją vertę ir įgyjamą prižiūrint kvalifikuotam slaugos personalui tose mokymo bazėse, kuriose kvalifikuoto personalo skaičius ir įranga atitinka paciento slaugymo reikalavimus);

4) gebėjimą dalyvauti praktiškai rengiant sveikatos priežiūros personalą ir darbo su tokiu personalu patirtį;

5) darbo su kitais sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojais patirtį.

28 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų profesinė veikla

Bendrosios praktikos slaugytojų profesine veikla gali užsiimti asmenys, turintys šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą.

29 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų įgytos teisės

1) licencijuoto slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata pielęgniarstwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

2) slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje, (dyplom pielęgniarki albo pielęgniarki dyplomowanej) – ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GYDYTOJAI ODONTOLOGAI

30 straipsnis. Pagrindinis gydytojų odontologų rengimas

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama odontologija, žinių ir gerai suprasti mokslinę metodiką, įskaitant biologinių funkcijų įvertinimo, moksliškai pagrįstų faktų įvertinimo ir duomenų analizės principus;

2) pakankamai suprasti sveiko ir sergančio žmogaus sandarą, fiziologiją ir elgseną, taip pat fizinės bei socialinės aplinkos įtaką asmens sveikatos būklei tiek, kiek šie veiksniai veikia odontologiją;

3) pakankamai žinių apie dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių, tiek sveikų, tiek nesveikų, sandarą bei funkcijas ir jų ryšį su bendra paciento sveikatos būkle ir fizine bei socialine gerove;

4) pakankamai klinikinių disciplinų ir metodikos žinių, leidžiančių gydytojui odontologui visapusiškai susipažinti su dantų, burnos, žandikaulių ir su jais susijusių audinių anomalijomis, pakitimais ir ligomis, su profilaktine, diagnostine ir terapine odontologija;

5) atitinkamą klinikinę patirtį esant tinkamai priežiūrai.

31 straipsnis. Gydytojų odontologų specialistų rengimas

32 straipsnis. Gydytojų odontologų profesinė veikla

34 straipsnis. Veterinarijos gydytojų rengimas

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama veterinarijos gydytojo veikla, žinių;

2) pakankamai žinių apie sveikų gyvūnų sandarą ir funkcijas, gyvulininkystę, reprodukciją ir higieną, taip pat apie šėrimą, įskaitant gyvūnų poreikius atitinkančio pašarų gamybos ir konservavimo technologiją;

3) pakankamai žinių apie gyvūnų elgseną ir apsaugą;

4) pakankamai žinių apie gyvūnų ligų priežastis, kilmę, eigą, poveikį, diagnostiką ir gydymą, nagrinėjant atskirai arba grupėmis, įskaitant specialias žinias apie ligas, kurios gali būti perduotos žmonėms;

5) pakankamai profilaktinės medicinos žinių;

6) pakankamai žinių apie higieną ir technologiją, taikomą gyvūninių maisto produktų ar žmonėms vartoti skirtų maisto produktų gamybai ir pateikimui į rinką;

7) pakankamai žinių apie su šios dalies 1–6 punktuose išvardytais dalykais susijusias įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas;

8) tinkamą klinikinę ir kitą praktinę patirtį, esant reikiamai priežiūrai.

35 straipsnis. Veterinarijos gydytojų įgytos teisės

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija, nepažeisdama šio įstatymo 19 straipsnio 6–8 dalių, vertindama valstybių narių piliečius, kurių veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymas buvo išduotas arba kurių rengimo studijos prasidėjo Estijoje iki 2004 m. gegužės 1 d., pripažįsta tokį veterinarijos gydytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, jeigu kartu su juo pateikiamas pažymėjimas, patvirtinantis, kad tokie asmenys veiksmingai ir teisėtai užsiėmė atitinkama veikla Estijoje ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AKUŠERIAI

36 straipsnis. Akušerių rengimas

1) specialias akušerių rengimo studijas turi sudaryti ne trumpesnės kaip trejų metų trukmės teorinės ir praktinės dieninės formos studijos (I būdas), kurios turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytą rengimo programą, arba

2) 18 mėnesių trukmės specialios akušerių rengimo dieninės formos studijos (II būdas) turi apimti bent šio įstatymo 5 priedo 5.5.1 punkte nurodytą rengimo programą ir kurios neatitinka bendrosios praktikos slaugytojų rengimo studijų.

1) į šio straipsnio 1 dalies 1 punkte apibūdintas akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, baigusius bent pirmuosius dešimt metų vidurinio lavinimo mokykloje;

2) į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte apibūdintas akušerių rengimo studijas leidžiama priimti asmenis, turinčius bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą, nurodytą šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte.

1) pakankamai mokslų, kuriais grindžiama akušerio veikla, visų pirma akušerijos ir ginekologijos, žinių;

2) pakankamai profesinės etikos ir teisinių žinių;

3) pakankamai žinių apie akušeriją ir naujagimių biologines funkcijas, anatomiją ir psichologiją, taip pat žinių apie ryšius tarp asmens sveikatos būklės ir fizinės bei socialinės aplinkos ir jo elgsenos;

4) pakankamą klinikinę patirtį, įgytą patvirtintose institucijose prižiūrint kvalifikuotam akušerijos personalui;

5) pakankamą supratimą apie sveikatos priežiūros personalo rengimą ir darbo su juo patirtį.

37 straipsnis. Akušerių formalios kvalifikacijos įrodymų pripažinimo tvarka

1) baigė ne trumpesnes kaip trejų metų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas;

2) baigė ne trumpesnes kaip dvejų metų arba 3 600 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojų formalios kvalifikacijos įrodymą;

3) baigė ne trumpesnes kaip 18 mėnesių arba 3 000 valandų trukmės akušerių rengimo dieninės formos studijas, pradėtas turint šio įstatymo 5 priedo 5.2.2 punkte nurodytą bendrosios praktikos slaugytojo formalios kvalifikacijos įrodymą ir vienų metų profesinę praktiką, kurią patvirtina pažymėjimas, išduotas vadovaujantis šio straipsnio 4 dalies nuostatomis.

1) turintiems diplomą, pažymėjimą ar kitą įrodymą, leidžiantį stoti į universitetus ar kitas aukštojo mokslo institucijas arba kitaip užtikrinantį lygiavertį žinių lygį, arba

2) turintiems dvejų metų praktinio darbo patirtį ir tai patvirtinantį pažymėjimą, išduotą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas.

38 straipsnis. Akušerių profesinė veikla

1) teikti patikimą informaciją ir patarimus dėl šeimos planavimo;

2) nustatyti nėštumą ir stebėti normalaus nėštumo eigą, atlikdami būtinus tokios būklės tyrimus;

3) paskirti tyrimus, būtinus siekiant kuo anksčiau diagnozuoti rizikingą nėštumą, ir patarti šiuo klausimu;

4) teikti patarimus dėl pasirengimo motinystei bei tėvystei programų ir visapusiškai padėti gimdyti, įskaitant patarimus dėl higienos ir mitybos;

5) rūpintis gimdyve, jai padėti ir stebėti vaisiaus būklę gimdoje reikiamomis klinikinėmis ir techninėmis priemonėmis;

6) priimti savaiminį gimdymą, įskaitant reikiamą epiziotomiją, o skubiais atvejais – gimdymą sėdmenine pirmeiga;

7) atpažinti motinos ar kūdikio sveikatai grėsmingus požymius, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją, ir prireikus jam padėti; imtis reikiamų skubių priemonių nesant gydytojo, visų pirma ranka pašalinti placentą ir ranka patikrinti gimdą;

8) ištirti ir prižiūrėti naujagimį; iškilus poreikiui, imantis visos būtinos iniciatyvos, o prireikus – nedelsdami gaivinti;

9) rūpintis motina ir ją stebėti laikotarpiu po gimdymo, patarti visais būtinais klausimais dėl kūdikio priežiūros, kad būtų galima sudaryti geriausias sąlygas naujagimiui vystytis;

10) atlikti gydytojų paskirtą gydymą;

11) rengti būtinas rašytines ataskaitas.

39 straipsnis. Akušerių įgytos teisės

1) licencijuoto akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą (dyplom licencjata położnictwa) – ne trumpiau kaip trejus metus iš eilės per penkerius metus iki pažymėjimo išdavimo;

2) akušerio formalios kvalifikacijos įrodymą, patvirtinantį aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą medicinos profesinėje mokykloje, (dyplom położnej) – ne trumpiau kaip penkerius metus iš eilės per septynerius metus iki pažymėjimo išdavimo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

VAISTININKAI

40 straipsnis. Vaistininkų rengimas

1) ketverių metų trukmės teorinį ir praktinį rengimą pagal dieninę studijų formą universitete ar lygiavertėje aukštojoje mokykloje arba prižiūrint universitetui;

2) šešių mėnesių praktiką visuomenės vaistinėje arba ligoninės vaistinėje, prižiūrint farmacinės veiklos vadovui.

1) vaistinius preparatus ir jiems gaminti naudojamas medžiagas;

2) vaistinių preparatų gamybos technologiją ir fizinius, cheminius, biologinius bei mikrobiologinius vaistinių preparatų tyrimus;

3) metabolizmą, vaistinių preparatų ir toksinių medžiagų poveikį organizmui ir vaistinių preparatų vartojimą;

4) mokslinius duomenis apie vaistinius preparatus, kurie leidžia suteikti teisingą informaciją apie vaistinius preparatus;

5) teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos reikia išmanyti siekiant užsiimti farmacine veikla.

41 straipsnis. Vaistininkų profesinė veikla

1) vaistinių preparatų farmacinės formos gamyba;

2) vaistinių preparatų gamyba ir tyrimais;

3) vaistinių preparatų tyrimais jų tyrimo laboratorijoje;

4) vaistinių preparatų sandėliavimu, saugojimu ir platinimu per didmeninę prekybą;

5) vaistinių preparatų gamyba, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu visuomenės vaistinėse;

6) vaistinių preparatų gamyba, tyrimais, sandėliavimu ir platinimu ligoninės vaistinėse;

7) informacijos ir patarimų apie vaistinius preparatus teikimu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ARCHITEKTAI

42 straipsnis. Architektų rengimas

1) gebėjimą kurti architektūros projektus, kurie atitiktų ir estetinius, ir techninius reikalavimus;

2) pakankamai žinių apie architektūros istoriją ir teoriją, artimas meno šakas, technologijas ir humanitarinius mokslus;

3) žinių apie vaizduojamąjį meną ir jo įtaką architektūros projekto kokybei;

4) pakankamai žinių apie miestų projektavimą, planavimą ir įgūdžius, reikalingus planavimo procese;

5) supratimą apie santykį tarp žmonių ir pastatų, tarp pastatų ir jų aplinkos, apie poreikį susieti pastatus ir erdvę tarp jų su žmonių poreikiais ir masteliu;

6) supratimą apie architekto profesiją ir architekto vaidmenį visuomenėje, ypač rengiant aprašus, kuriuose atsižvelgiama į socialinius veiksnius;

7) tyrimo ir projekto aprašų rengimo metodikos supratimą;

8) supratimą apie konstrukcijų projektavimą, konstrukcines ir inžinerines problemas, susijusias su pastatų projektavimu;

9) pakankamai žinių apie fizines problemas, technologijas ir pastatų funkcijas, kad būtų užtikrintas jų vidaus patogumas ir jie būtų apsaugoti nuo atmosferos poveikio;

10) būtinus projektavimo įgūdžius, kad galėtų patenkinti pastato naudotojo reikalavimus atsižvelgdamas į kainos ir statybos normų nustatytus apribojimus;

11) pakankamai žinių apie projektų koncepcijų įgyvendinimo, pavertimo pastatais ir planų integravimo į bendrą planavimo organizavimą, normas ir tvarką.

43 straipsnis. Architektų rengimo reikalavimų taikymo išimtys

44 straipsnis. Architektų profesinė veikla

45 straipsnis. Architektų įgytos teisės

1) Austrija, Suomija ir Švedija nuo 1995 m. sausio 1 d.;

2) Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija nuo 2004 m. gegužės 1 d.;

3) kitos valstybės narės nuo 1987 m. rugpjūčio 5 d.;

4) Bulgarija ir Rumunija nuo 2007 m. sausio 1 d.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS DĖL ĮSISTEIGIMO

46 straipsnis. Dokumentai ir formalumai

1) ar rengiančioje institucijoje rengimo kursas buvo oficialiai patvirtintas švietimo įstaigos, įsikūrusios kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

2) ar išduotas formalios kvalifikacijos įrodymas yra tas pats, kuris būtų išduotas, jei visas kursas būtų vykęs kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybėje narėje;

3) ar formalios kvalifikacijos įrodymas suteikia tas pačias profesines teises kvalifikacijos suteikimo kilmės valstybės narės teritorijoje.

47 straipsnis. Profesinės kvalifikacijos abipusio pripažinimo procedūra

48 straipsnis. Profesinių vardų naudojimas

IV DALIS

TAISYKLĖS SIEKIANT DIRBTI PAGAL REGLAMENTUOJAMĄ PROFESIJĄ IR UŽSIIMTI PROFESINE VEIKLA

49 straipsnis. Taikymo sritis

Šios dalies nuostatos taikomos tiek asmenims, siekiantiems įsisteigti, tiek teikiantiems paslaugas, kaip apibrėžia šio įstatymo II ir III dalys.

50 straipsnis. Kalbų mokėjimas

Asmenys, kurių profesinė kvalifikacija pripažinta, turi mokėti lietuvių kalbą tiek, kiek tai būtina siekiant dirbti pagal reglamentuojamą profesiją ar užsiimti profesine veikla Lietuvos Respublikoje.

51 straipsnis. Mokslo vardų naudojimas

52 straipsnis. Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas

Nepažeisdama šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 4 punktų, 6 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nereikalauja iš asmenų, įgijusių profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, sveikatos draudimo fondų patvirtinimo. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas taikomas ir asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.

V DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

53 straipsnis. Kompetentingos institucijos

1) koordinuoja kompetentingų institucijų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas;

2) renka informaciją, kuri reikalinga šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti;

3) praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai apie kompetentingas institucijas, numatytas šio straipsnio 5 dalyje;

4) dalyvauja Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komiteto veikloje;

5) nuo 2007 m. spalio 20 d. kas dveji metai siunčia Europos Komisijai profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos taikymo ataskaitą ir pateikia priimtų sprendimų statistinę suvestinę ir pagrindinių šio įstatymo taikymo problemų sąrašą;

6) teikia prašymus Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetui dėl atsiradusių sunkumų konkrečioje srityje taikant šio įstatymo nuostatas;

7) sudaro reglamentuojamų profesijų sąrašą; jį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatyta tvarka;

8) inicijuoja įvairių klausimų dėl reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo sprendimą.

54 straipsnis. Kontaktinės institucijos

1) teikia piliečiams ir kitų valstybių narių kontaktinėms institucijoms būtiną informaciją apie šiame įstatyme numatytos profesinės kvalifikacijos pripažinimą: informaciją apie nacionalinės teisės aktus, reglamentuojamas profesijas ir profesines veiklas, įskaitant socialinę apsaugą reglamentuojančius teisės aktus ir, kai taikytina, profesinės etikos taisykles;

2) padeda piliečiams įgyvendinti šiuo įstatymu jiems suteiktas teises, jei reikia, bendradarbiaudama su kitų valstybių narių kontaktinėmis institucijomis ir Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis.

VI DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

55 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos įsigaliojus šiam įstatymui priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 16 DALIES SĄLYGAS ATITINKANČIŲ PROFESINIŲ ASOCIACIJŲ ARBA ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

AIRIJA1

---

1 Airijos piliečiai taip pat yra nariai tokių Jungtinės Karalystės asociacijų ir organizacijų: Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų instituto, Škotijos privilegijuotų apskaitininkų instituto, Aktuarų instituto, Aktuarų fakulteto, Vadybos apskaitininkų privilegijuotojo instituto, Diplomuotų sekretorių ir administratorių instituto, Karališkojo miestų planavimo instituto, Karališkosios diplomuotų ekspertų institucijos, Privilegijuotojo statybos instituto.

2 Tik sąskaitų audito veiklai.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

2 priedas

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIES 2 PUNKTE nurodytas SPECIALIOS STRUKTŪROS KURSŲ

SĄRAŠAS

Kvalifikacija įgyta:

Vokietijoje:

– vaikų slaugytojas („Kinderkrankenschwester / Kinderkrankenpfleger“),

– fizioterapeutas („Krankengymnast(in) / Physiotherapeut(in)“)3,

---

3 Nuo 1994 m. birželio 1 d. profesijos pavadinimas „Krankengymnast(in)“ buvo pakeistas į „Physiotherapeut(in)“. Tačiau šios profesijos atstovai, įgiję diplomus iki tos datos, jų pageidavimu gali toliau naudoti profesinį vardą „Krankengymnast(in)“.

– darbo terapeutas / ergoterapeutas („Beschäftigungs- und Arbeitstherapeut / Ergotherapeut“),

– logopedas („Logopäde / Logopädin“),

– ortoptikas („Orthoptist(in)“),

– valstybės pripažįstamas vaikų priežiūros darbuotojas („Staatlich anerkannte(r) Erzieher(in)“),

– valstybės pripažįstamas specialusis pedagogas („Staatlich anerkannte(r) Heilpädagoge(in)“),

– medicinos laboratorijos technikas („medizinisch-technische(r) Laboratoriums- Assistent(in)“),

– medicinos rentgeno technikas („medizinisch-technische(r) Radiologie-Assistent(in)“),

– medicinos funkcinės diagnostikos technikas („medizinisch-technische(r) Assistent(in) für Funktionsdiagnostik“),

– veterinarijos technikas („veterinärmedizinisch-technische(r) Assistent(in)“),

– dietistas („Diätassistent(in)“),

– farmacijos specialisto („Pharmazieingenieur“) kvalifikacija, įgyta iki 1994 m. kovo 31 d. buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje arba naujojoje Länder teritorijoje,

– psichikos sveikatos slaugytojas („Psychiatrische(r) Krankenschwester / Krankenpfleger“),

– kalbos terapeutas („Sprachtherapeut(in)“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

ii) arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Čekijos Respublikoje:

– sveikatos apsaugos padėjėjas („Zdravotnický asistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu,

– mitybos padėjėjas („Nutriční asistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio ugdymo vidurinėje medicinos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

Italijoje:

– dantų technikas („odontotecnico“),

– optikas („ottico“),

kuris yra baigęs mokymo ir lavinimo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

ii) arba bent 2,5 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Kipre:

– dantų technikas („οδοντοτεχνίτης“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo ir vienų metų profesinės praktikos,

– optikas („τεχνικός oπτικός“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 6 metų pradinio ugdymo, 6 metų vidurinio ugdymo, 2 metų aukštesniojo profesinio mokymo ir vienų metų profesinės praktikos;

Latvijoje:

– dantų gydytojo padėjėjas („zobārstniecības māsa“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 3 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– biomedicinos laborantas („biomedicīnas laborants“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– dantų technikas („zobu tehniķis“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 2 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti,

– fizioterapeuto padėjėjas („fizioterapeita asistents“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 10 metų bendrojo vidurinio ugdymo, 3 metų profesinio mokymo medicinos mokykloje ir 2 metų profesinės praktikos, kurią baigus turi būti išlaikytas kvalifikacinis egzaminas specialybės pažymėjimui gauti;

Liuksemburge:

– medicinos rentgeno technikas („assistant(e) technique médical(e) en radiologie“),

– medicinos laboratorijos technikas („assistant(e) technique médical(e) de laboratoire“),

– psichikos sveikatos slaugytojas („infirmier / ière psychiatrique“),

– medicinos chirurgo padėjėjas („assistant(e) technique médical(e) en chirurgie“),

– vaikų slaugytojas („infirmier / ière puériculteur / trice“),

– slaugytojas anesteziologas („infirmier / ière anesthésiste“),

– kvalifikuotas masažuotojas („masseur / euse diplômé(e)“),

– vaikų priežiūros darbuotojas („éducateur / trice“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš:

ii) arba bent 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių stažuotės patvirtintoje įmonėje,

iii) arba bent 2 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje, kurią baigus reikia laikyti egzaminą, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo praktikos arba ne trumpesnės kaip vienų metų stažuotės patvirtintoje įmonėje;

Nyderlanduose:

– veterinaro padėjėjas („dierenartsassistent“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje (MBO schema) arba pasirinktinai 3 metų pagal profesinio mokymo pagal dvigubos gamybinės praktikos programą LLW, abiem atvejais laikomas baigiamasis egzaminas;

Austrijoje:

– specialusis pagrindinis slaugytojų, kurie specializuojasi prižiūrėti vaikus ir jaunimą, mokymas („spezielle Grundausbildung in der Kinder- und Jugendlichenpflege“),

– specialusis pagrindinis psichikos sveikatos slaugytojų mokymas („spezielle Grundausbildung in der psychiatrischen Gesundheits- und Krankenpflege“),

– kontaktinių lęšių optikas („Kontaktlinsenoptiker“),

– pedikiūro specialistas („Fußpfleger“),

– klausos pagalbinių priemonių technikas („Hörgeräteakustiker“),

– nereceptinių vaistinių preparatų pardavėjas („Drogist“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant ne trumpesnį kaip 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į ne trumpesnę kaip 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,

– masažuotojas („Masseur“),

kuris yra baigęs iš viso 14 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, sudarytą iš 2 metų gamybinės praktikos, 2 metų profesinės praktikos ir mokymo bei vienų metų mokymo kurso, kuris baigiamas laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius,

– vaikų darželio darbuotojas („Kindergärtner / in“),

– vaikų priežiūros darbuotojas („Erzieher“),

kuris yra baigęs iš viso 13 metų mokymo kursą, įskaitant 5 metų profesinį mokymą specializuotoje profesinėje mokykloje, kurią baigus laikomas egzaminas;

Slovakijoje:

– pagrindinės menų mokyklos šokių mokytojas („učiteľ v tanečnom odbore na základných umeleckých školách“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14,5 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų mokymo vidurinėje specialiojoje mokykloje ir 5 semestrų šokių pedagogikos kurso,

– specialiųjų mokymo įstaigų ir socialinių tarnybų pedagogas („vychovávatel' v špeciálnych výchovných zariadeniach a v zariadeniach sociálnych služieb“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8/9 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų studijų vidurinėje pedagogikos mokykloje ar kitoje vidurinėje mokykloje ir 2 metų papildomų pedagogikos studijų.

Kvalifikacija įgyta:

Danijoje:

– optikas („optometrist“),

šio kurso bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant 5 metus profesinio mokymo, suskirstyto į 2,5 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu,

– ortopedijos technikas („ortopædimekaniker“),

šio kurso bendra trukmė yra 12,5 metų, įskaitant 3,5 metų profesinio mokymo, suskirstyto į šešių mėnesių teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 3 metų praktinį mokymą darbo vietoje, kurį baigus laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu,

– ortopedinės avalynės batsiuvys („ortopædiskomager“),

šio kurso bendra trukmė yra 13,5 metų, įskaitant 4,5 metų profesinio mokymo, suskirstyto į 2 metų teorinį mokymą profesinio mokymo įstaigoje ir 2,5 metų praktinį mokymą darbo vietoje, po kurio laikomas pripažintas amato egzaminas, suteikiantis teisę vadintis „Mester“ vardu;

Vokietijoje:

– optikas („Augenoptiker“),

– dantų technikas („Zahntechniker“),

– chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),

– klausos pagalbinių priemonių gamintojas („Hörgeräte-Akustiker“),

– ortopedijos technikas („Orthopädiemechaniker“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“);

Liuksemburge:

– optikas („opticien“),

– dantų technikas („mécanicien dentaire“),

– klausos pagalbinių priemonių gamintojas („audioprothésiste“),

– ortopedijos technikas / chirurginių tvarsčių gamintojas („mécanicien orthopédiste / bandagiste“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („orthopédiste-cordonnier“),

šių kursų bendra trukmė yra 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, mokantis dalimis darbo vietoje ir profesinio mokymo įstaigoje, paskui laikant egzaminą, norint savarankiškai imtis bet kokios kvalifikuotos veiklos arba atitinkamu atsakomybės lygiu dirbti įmonėje;

Austrijoje:

– chirurginių tvarsčių gamintojas („Bandagist“),

– korsetų gamintojas („Miederwarenerzeuger“),

– optikas („Optiker“),

– ortopedinės avalynės batsiuvys („Orthopädieschuhmacher“),

– ortopedijos technikas („Orthopädietechniker“),

– dantų technikas („Zahntechniker“),

– sodininkas („Gärtner“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 14 metų, įskaitant mažiausiai 5 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas darbo vietoje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat ne trumpesnę kaip 2 metų profesinę praktiką ir mokymą, baigiamą laikant meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę, mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;

Žemės ūkio ir miškininkystės srities meistrų kvalifikacija, tai yra:

– žemės ūkio meistras („Meister in der Landwirtschaft“),

– kaimo namų ūkio ekonomikos meistras („Meister in der ländlichen Hauswirtschaft“),

– sodininkystės meistras („Meister im Gartenbau“),

– prekinės daržininkystės meistras („Meister im Feldgemüsebau“),

– pomologijos ir vaisių perdirbimo meistras („Meister im Obstbau und in der Obstverwertung“),

– vynuogininkystės ir vynininkystės meistras („Meister im Weinbau und in der Kellerwirtschaft“),

– pienininkystės meistras („Meister in der Molkerei- und Käsereiwirtschaft“),

– arklininkystės meistras („Meister in der Pferdewirtschaft“),

– žuvininkystės meistras („Meister in der Fischereiwirtschaft“),

– paukštininkystės meistras („Meister in der Geflügelwirtschaft“),

– bitininkystės meistras („Meister in der Bienenwirtschaft“),

– miškininkystės meistras („Meister in der Forstwirtschaft“),

– miškų sodinimo ir tvarkymo meistras („Meister in der Forstgarten- und Forstpflegewirtschaft“),

– žemės ūkio produktų sandėliavimo meistras („Meister in der landwirtschaftlichen Lagerhaltung“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, įskaitant mažiausiai 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į mažiausiai 3 metų gamybinę praktiką, į kurią įeina mokymas įmonėje ir mokymas profesinio mokymo įstaigoje, taip pat 3 metų profesinė praktika, baigiamą laikant profesijos meistro kvalifikacijos egzaminą, suteikiantį teisę mokyti mokinius ir vadintis „Meister“ vardu;

Lenkijoje:

– praktinio profesinio mokymo mokytojas („Nauczyciel praktycznej nauki zawodu“),

kurio mokymo kursas susideda iš:

ii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 5 metų profesinio vidurinio mokymo, ir įgytas aukštesniosios pedagoginės technikos mokyklos baigimo diplomas, arba

iii) 8 metų pagrindinio ugdymo, 2–3 metų pagrindinio profesinio vidurinio mokymo, ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos, patvirtintos tam tikros profesijos meistro laipsniu, ir bent 150 valandų pedagogikos kurso;

Slovakijoje:

– profesinio mokymo meistras („majster odbornej výchovy“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo, 4 metų profesinio mokymo (baigtas profesinio vidurinio mokymo ir (arba) atitinkamo (panašaus) profesinio mokymo arba amato kursas) ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete ar technikos universitete arba baigto vidurinio ugdymo arba amato mokymo atitinkamuose (panašiuose) profesinio mokymo arba amato kursuose ir ne trumpesnės kaip 3 metų profesinės praktikos asmens baigto mokslo arba įgyto amato srityje bei papildomų pedagoginių studijų pedagogikos fakultete arba iki 2005 m. rugsėjo 1 d. specializuoto mokymo specialioje pedagogikos srityje, kurį profesinio mokymo meistrams teikia specialiųjų mokyklų, kuriose nėra papildomų pedagoginių studijų, metodologijos centrai.

Kvalifikacija įgyta:

Čekijoje:

– denio padėjėjas („palubní asistent“),

– už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“),

– vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“),

– kapitonas („kapitán“),

– mechanikas padėjėjas („strojní asistent“),

– budintysis mechanikas („strojní důstojník“),

– antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“),

– vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“),

– elektrotechnikas („elektrotechnik“),

– vyresnysis elektrikas („elektrodůstojník“);

Danijoje:

– laivo kapitonas („skibsfører“),

– pirmasis kapitono padėjėjas („overstyrmand“),

– viršila vairininkas, denio karininkas („enestyrmand, vagthavende styrmand“),

– denio karininkas („vagthavende styrmand“),

– mechanikas („maskinchef“),

– pirmasis mechanikas („l. maskinmester“),

– pirmasis mechanikas / budintysis mechanikas („l. maskinmester / vagthavende maskinmester“);

Vokietijoje:

– didelio pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AM“),

– pakrantės laivo kapitonas („Kapitän AK“),

– didelio pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AMW“),

– pakrantės laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier AKW“),

– C rango vyriausiasis mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CT–Leiter von Maschinenanlagen“),

– C rango laivo mašinistas („Schiffsmaschinist CMa–Leiter von Maschinenanlagen“),

– C rango laivo mechanikas („Schiffsbetriebstechniker CTW“),

– laivo mašinistas, C rango savarankiškas mechanikas („Schiffsmaschinist CMaW–Technischer Alleinoffizier“);

Italijoje:

– denio karininkas („ufficiale di coperta“),

– mechanikas („ufficiale di macchina“);

Latvijoje:

– laivų elektromechanikas („Kuģu elektromehāniķis“),

– šaldymo įrenginių operatorius („Kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“);

Nyderlanduose:

– pirmasis kapitono padėjėjas (pakrantės laivų) (papildomai mokęsis) („stuurman kleine handelsvaart (met aanvulling)“),

– kabotažinio laivo mechanikas (diplomuotas) („diploma motordrijver“),

– VTS pareigūnas („VTS-functionaris“),

kurie išėjo tokį mokymo kursą:

– Čekijoje:

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų,

2) a) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – navigacijos departamentą, abu kursai baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu arba

ii) už budėjimą atsakingas pareigūnas („námořní poručík“):

1) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas denio padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, jeigu asmuo yra baigęs jūreivystės koledžą ar jūreivystės akademiją, arba vienų metų, jeigu asmuo baigęs patvirtintus kursus, atitinkančius budėtojo jūroje specialybę,

2) tinkamai baigęs mokymą ir tai patvirtinta Denio personalo mokymo įrašų knygelėje;

iii) vyresniojo kapitono padėjėjas („první palubní důstojník“):

turintis pareigūno, atsakingo už budėjimą jūroje laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiame laive;

iv) kapitonas („kapitán“):

1) turintis laivo kapitono pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas nuo 500 iki 3 000 tonų,

2) turintis vyresniojo kapitono padėjėjo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą, suteikiantį teisę dirbti laivuose, kurių bendras tonažas didesnis nei 3 000 tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas yra 500 ar daugiau tonų, ir patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas vyresniojo kapitono padėjėju laivuose, kurių bendras tonažas 3 000 ar daugiau tonų;

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 20 metų,

2) baigęs jūreivystės akademiją ar jūreivystės koledžą – jūrų inžinerijos departamentą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą plaukiojančiame laive studijų metu;

vi) budintysis mechanikas („strojní důstojník“):

atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą dirbdamas mechaniko padėjėju plaukiojančiame laive, kai yra baigta jūreivystės akademija ar koledžas;

vii) antrasis mechanikas („druhý strojní důstojník“):

atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą dirbdamas trečiuoju mechaniku plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas ne mažesnis kaip 750 kW;

viii) vyresnysis mechanikas („první strojní důstojník“):

turintis atitinkamą laivų, kurių eigos variklio galingumas ne mažesnis kaip 3 000 kW, antrojo mechaniko pažymėjimą ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip šešių mėnesių tarnybą eidamas tas pareigas plaukiojančiuose laivuose;

ix) elektrotechnikas („elektrotechnik“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją, elektroinžinerijos fakultetą, technikos mokyklą ar elektrotechnikos inžinerijos koledžą, bet kokius kursus, kurie baigiami „maturitní zkouška“ egzaminu, ir atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių praktiką elektros inžinerijos srityje;

1) baigęs jūreivystės ar kitą akademiją ar koledžą, jūrų elektroinžinerijos fakultetą arba kitą akademiją ar vidurinę mokyklą elektros inžinerijos srityje, visi kursai turi būti baigti „maturitní zkouška“ ar valstybiniu egzaminu,

2) atlikęs patvirtintą ne trumpesnę kaip dvylikos mėnesių tarnybą dirbdamas elektriku plaukiojančiame laive, jei asmuo baigęs akademiją ar koledžą, arba 24 mėnesių, jei asmuo baigęs vidurinę mokyklą;

– Danijoje po 9 metų pradinio ugdymo lankomas pagrindinio mokymo kursas ir (arba) atliekama 17–36 mėnesių tarnyba jūroje, paskui papildomai:

ii) kiti mokosi 3 metus specializuoto profesinio mokymo įstaigoje;

– Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienų metų tarnybą jūroje. Paskui papildomai vienus arba 2 metus mokomasi specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje, jei tikslinga, 2 metus dirbama laivyboje;

– Latvijoje:

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų ir šešių mėnesių, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir bent 3 metų profesinio mokymo. Papildomai reikalaujama ne trumpesnės kaip šešių mėnesių tarnybos dirbant laivo elektriku ar elektriko inžinieriaus padėjėju plaukiojančiuose laivuose, kurių eigos variklių galingumas 750 kW ar daugiau. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą;

ii) šaldymo įrenginių operatorius („kuģa saldēšanas iekārtu mašīnists“):

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 13 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 9 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo. Taip pat reikalaujama ne trumpesnės kaip dvylikos mėnesių tarnybos laive einant šaldymo įrenginių inžinieriaus padėjėjo pareigas. Profesinis mokymas baigiamas specialiu kompetentingos institucijos surengtu egzaminu pagal Transporto ministerijos patvirtintą mokymo programą;

– Italijoje bendra mokymo trukmė yra 13 metų, iš kurių mažiausiai 5 metus mokomasi profesinio mokymo įstaigoje, baigiamoje laikant egzaminą, ir, kur tikslinga, papildomai atliekant praktiką;

– Nyderlanduose:

ii) VTS pareigūnas („VTS-functionaris“), iš viso mokęsis mažiausiai 15 metų, iš kurių mažiausiai 3 metus aukštojo profesinio mokymo įstaigoje (HBO) arba aukštesniojo profesinio mokymo įstaigoje (MBO), paskui lankęs valstybinius ir regioninius specializacijos kursus, kuriuos sudaro mažiausiai po dvylika savaičių teorinio mokymo, ir išlaikęs egzaminą;

išsilavinimas pripažįstamas pagal STCW konvenciją (1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų);

– Rumunijoje:

1) asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų,

2) a) atitinkamas jūrininko kvalifikacijos pažymėjimas (vidurinės mokyklos lygio jūreivystės studijos); 24 mėnesius dirbęs jūrininku jūroje plaukiojančiame laive, iš kurių ne mažiau kaip dvylika mėnesių per paskutinius 5 metus, baigęs paaukštinimo į vykdomąsias pareigas kursą (7 dienų),

Kvalifikacija įgyta:

Vokietijoje:

– gelmių žvejybos kapitonas („Kapitän BG / Fischerei“),

– pakrantės žvejybos kapitonas („Kapitän BLK / Fischerei“),

– gelmių žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BGW / Fischerei“),

– pakrantės žvejybos laivo denio karininkas („Nautischer Schiffsoffizier BK / Fischerei“);

Nyderlanduose:

– pirmasis kapitono padėjėjas / V mechanikas („stuurman werktuigkundige V“),

– IV mechanikas (žvejybos laivo) („werktuigkundige IV visvaart“),

– pirmasis kapitono padėjėjas IV (žvejybos laivo) („stuurman IV visvaart“),

– pirmasis kapitono padėjėjas / VI mechanikas („stuurman werktuigkundige VI“),

kurie baigė tokį mokymo kursą:

– Vokietijoje bendra mokymo trukmė yra 14–18 metų, įskaitant 3 metų pagrindinio profesinio mokymo kursą ir vienų metų tarnybą jūroje, paskui papildomai mokomasi vienus arba 2 metus specializuotoje profesinio mokymo įstaigoje ir, kur tikslinga, įgyjama 2 metų darbo patirtis laivyboje;

– Nyderlanduose skirtingos trukmės 13–15 metų kursas, iš jų mažiausiai 2 metai specializuotoje profesinėje mokykloje, paskui papildomai atliekama dvylikos mėnesių darbo praktika,

toks išsilavinimas pripažįstamas pagal Torremolinos konvenciją (1977 m. Tarptautinė konvencija dėl žvejybos laivų saugos).

Kvalifikacija įgyta:

Austrijoje:

– miškininkas („Förster“),

– techninis konsultantas („Technisches Büro“),

– darbo nuomos specialistas („Überlassung von Arbeitskräften - Arbeitsleihe“),

– įdarbinimo agentas („Arbeitsvermittlung“),

– investicijų konsultantas („Vermögensberater“),

– privatus tyrėjas („Berufsdetektiv“),

– apsaugininkas („Bewachungsgewerbe“),

– nekilnojamojo turto agentas („Immobilienmakler“),

– nekilnojamojo turto vadybininkas („Immobilienverwalter“),

– statybos projektų organizatorius („Bauträger, Bauorganisator, Baubetreuer“),

– skolų inkasavimo institucijos darbuotojas („Inkassobüro / Inkassoinstitut“),

kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo, ne mažiau kaip 5 metų vidurinių techninių arba prekybos studijų, baigiamų laikant techninio arba komercinio brandos lygio kvalifikacinį egzaminą, paskui papildomai 2 metų mokymo ir lavinimo kursą darbo vietoje. Studijos baigiamos laikant profesinį egzaminą;

– draudimo konsultantas („Berater in Versicherungsangelegenheiten“),

kuris yra baigęs 15 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant 6 metų mokymą pagal struktūrinio mokymo programą, suskirstytą į 3 metų praktiką ir 3 metų profesinę praktiką bei mokymą, baigiamą laikant egzaminą;

– statybos meistras (planavimas ir techniniai skaičiavimai) („Planender Baumeister“),

– medienos statybos meistras (planavimas ir techniniai skaičiavimai) („Planender Zimmermeister“),

kurie yra baigę ne trumpesnį kaip 18 metų mokymo ir lavinimo kursą, įskaitant ne trumpesnį kaip 9 metų profesinio lavinimo kursą, suskirstytą į 4 metų vidurinį techninį lavinimą ir 5 metų profesinę praktiką, ir mokymą, baigiamą laikant profesijos egzaminą, suteikiantį teisę dirbti pagal įgytą specialybę ir mokyti mokinius, jeigu šis mokymas susijęs su teise planuoti pastatus, atlikti techninius skaičiavimus ir vadovauti statybos darbams („Maria Theresian privilegija“);

– prekybos buhalteris („Gewerblicher Buchhalter“) pagal 1994 m. Įstatymą dėl prekybos, amatų ir pramonės (1994 m. Gewerbeordnung),

– privačia praktika besiverčiantis buhalteris („Selbständiger Buchhalter“) pagal 1999 m. Įstatymą dėl valstybinio sektoriaus finansų apskaitos profesijų (1999 m. Bundesgesetz über die Wirtschaftstreuhandberufe);

Čekijoje:

– kvalifikuotas technikas, kvalifikuotas statybininkas („autorizovaný technik, autorizovaný stavitel“),

kuris yra baigęs ne trumpesnį kaip 9 metų profesinį mokymą, susidedantį iš 4 metų techninio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu (vidurinės technikos mokyklos egzaminu), ir 5 metų profesinės praktikos, kuri baigiama pasirinktos profesinės veiklos statybos srityje profesinės kvalifikacijos egzaminu (pagal Aktą Nr. 50/ 1976 Sb. (Statybos aktas) ir Aktą Nr. 360/1992 Sb.);

– geležinkelių transporto priemonės vairuotojas („fyzická osoba řídící drážní vozidlo“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu ir valstybiniu transporto priemonių varomosios jėgos egzaminu;

– kelių priežiūros technikas („drážní revizní technik“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų profesinio vidurinio mokymo vidurinėje mechanikos ar elektronikos mokykloje, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

– vairavimo instruktorius („učitel autoškoly“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 24 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, pagrindinį dėmesį skiriant eismui ir mašinų įrangai, pasibaigiantį „maturitní zkouška“ egzaminu;

– valstybės technikas, atsakingas už motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą („kontrolní technik STK“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 21 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir ne trumpesnės kaip 2 metų techninės praktikos; suinteresuotas asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą ir asmens neteistumo pažymą bei privalo būti baigęs specialų ne trumpesnį kaip 120 valandų valstybės technikų mokymo kursą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą;

– automobilių išmetamųjų dujų kontrolės mechanikas („mechanik měření emisí“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu; be to, pareiškėjas turi būti atlikęs ne trumpesnę kaip 3 metų techninę praktiką ir baigęs specialų 8 valandų trukmės automobilių išmetamųjų dujų kontrolės mechanikų mokymą ir sėkmingai išlaikęs egzaminą;

– I klasės kapitonas („kapitán I. třídy“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 15 metų, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 3 metų profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu ir tinkamumo pažymėjimu patvirtinamu egzaminu. Baigus šį profesinį mokymą, turi būti atliekama 4 metų profesinė praktika, kuri baigiama egzaminu;

– paminklų, kurie yra meno kūriniai, restauratorius („restaurátor památek, které jsou díly uměleckých řemesel“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, jei restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, arba 10 ar 12 metų susijusio kurso studijas ir yra įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jei visas vidurinis techninis mokymas baigiamas „maturitní zkouška“ egzaminu, arba yra įgijęs 8 metų profesinę patirtį, jei vidurinis techninis mokymasis baigiamas baigiamuoju amato egzaminu;

– meno darbų, kurie nėra paminklai, bet yra saugomi muziejų ir galerijų kolekcijose, ir kitų kultūros vertybių restauratorius („restaurátor děl výtvarných umění, která nejsou památkami a jsou uložena ve sbírkách muzeí a galerií, a ostatních předmětů kulturní hodnoty“),

kuris yra baigęs 12 metų mokymo kursą ir įgijęs 5 metų profesinę patirtį, jeigu restauravimo kursas apima visą vidurinį techninį mokymą, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu;

– atliekų tvarkytojas („odpadový hospodář“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir per pastaruosius 10 metų įgijęs bent 5 metų patirtį atliekų tvarkymo sektoriuje;

– sprogdinimų techninis vadovas („technický vedoucí odstřelů“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio vidurinio mokymo, baigiamą „maturitní zkouška“ egzaminu, ir įgijęs 2 metų patirtį dirbdamas požeminiu sprogdintoju (požeminiai darbai) ar vienų metų patirtį dirbdamas paviršiuje (paviršiaus darbai), įskaitant šešių mėnesių patirtį dirbant sprogdintojo padėjėju; baigęs 100 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas atitinkamo rajono kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu; įgijęs šešių mėnesių ar ilgesnę profesinę didelių sprogdinimo darbų planavimo ir vykdymo patirtį; baigęs 32 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursą, kuris baigiamas Čekijos kasybos valdžios institucijos surengtu egzaminu;

Italijoje:

– statybos geodezininkas („geometra“),

– matininkas („perito agrario“),

kurie yra baigę 13 metų vidurinio techninio mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo ir 5 metų vidurinio lavinimo, įskaitant 3 metų profesines studijas, kurias baigus laikomas technikos bakalauro egzaminas, paskui papildomai:

ii) matininkai mažiausiai 2 metus atlieka praktiką, kurią baigus laikomas valstybinis egzaminas;

Latvijoje:

– garvežio mašinisto padėjėjas („vilces līdzekļa vadītāja (mašīnista) palīgs“),

asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų, baigęs mokymo kursą, iš viso ne trumpesnį kaip 12 metų, susidedantį iš ne trumpesnio kaip 8 metų pagrindinio ugdymo ir ne trumpesnio kaip 4 metų profesinio mokymo; profesinis mokymas baigiamas specialiu darbdavio egzaminu; kompetentingos institucijos asmeniui 5 metams išduoda kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą;

Lenkijoje:

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių bendrąją techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne w stacji kontroli pojazdów o podstawowym zakresie badań“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 3 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą rajono transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta przeprowadzający badania techniczne pojazdu w okręgowej stacji kontroli pojazdów“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo transporto priemonių srityje, ir atlikęs 4 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 51 valandos pagrindinis mokymo kursas apie transporto priemonių techninę apžiūrą ir išlaikomas kvalifikacinis egzaminas;

– diagnozuotojas, atliekantis motorinių transporto priemonių techninę apžiūrą transporto priemonių kontrolės punkte („Diagnosta wykonujący badania techniczne pojazdów w stacji kontroli pojazdów“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš:

ii) 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio techninio mokymo nesispecializuojant motorinių transporto priemonių srityje, ir atlikęs patvirtintą 8 metų praktiką transporto priemonių apžiūros punkte ar garaže; praktikos metu išklausomas 113 valandų visas mokymo kursas, įskaitant pagrindinį ir specializuotą mokymą po kiekvieno etapo;

Diagnozuotojų mokymo trukmė valandomis ir mokymo bendra apimtis atskirose srityse yra išsamiai reglamentuota 2002 m. lapkričio 28 d. infrastruktūros ministro Reglamente dėl išsamių reikalavimų, taikomų diagnozuotojams (2002 m. OL, Nr. 208-1769);

– traukinių dispečeris („dyżurny ruchu“),

kuris yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 4 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 45 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą arba yra baigęs mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų pagrindinio ugdymo ir 5 metų vidurinio profesinio mokymo specializuojantis geležinkelių transporto srityje bei 63 dienų traukinių dispečerių rengimo kursų, ir yra išlaikęs kvalifikacinį egzaminą;

Nyderlanduose:

– teismo antstolis („gerechtsdeurwaarder“),

kuris yra baigęs iš viso 19 metų mokymo kursą, susidedantį iš 8 metų privalomojo mokymo ir 8 metų vidurinio lavinimo, įskaitant 4 metų techninį lavinimą, kurį baigus laikomas valstybinis egzaminas, paskui – 3 metų teorinio ir praktinio profesinio mokymo;

– dantų protezų gamintojas („tandprotheticus“),

kuris iš viso mokosi mažiausiai 15 metų dieniniame skyriuje ir 3 metus – vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje. Mokymo kursą sudaro 8 metai pradinio ugdymo, 4 metai bendrojo vidurinio lavinimo ir 3 metai profesinio mokymo, teoriškai ir praktiškai mokantis dantų techniko specialybės. Vėliau 3 metus vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje mokomasi dantų protezų gamintojo darbo ir laikomas egzaminas.

Įgyta:

– registruoto veterinarijos slaugytojo,

– šachtų inžinieriaus elektriko,

– kasyklų inžinieriaus mechaniko,

– dantų gydytojo,

– dantų terapeuto,

– optiko,

– šachtų saugos inžinieriaus,

– nemokumo specialisto,

– licencijuoto teisininko,

– pirmojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– antrojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– trečiojo laivo kapitono padėjėjo (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– denio karininko (neapriboti krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– mechaniko (neribotos prekybos zonos krovininiai ir (arba) keleiviniai laivai),

– techniškai atestuoto kompetentingo atliekų tvarkymo specialisto

kvalifikacija toliau gali būti tobulinama iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.

Šie lygiai apibūdinami taip:

– 3 lygis: plati įvairių veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems;

– 4 lygis: plati sudėtingo, techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Gana didelė asmeninė atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

3 priedas

LIETUVOS rESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO 3–6 DALYSE nurodyto REGLAMENTUOjamo MOKYMO SĄRAŠAS

Jungtinėje Karalystėje:

baigus reglamentuojamus kursus, kvalifikaciją galima toliau tobulinti iki pripažintos nacionalinės profesinės kvalifikacijos (NVQs) arba Škotijoje pripažintos Škotijos profesinės kvalifikacijos, atitinkančios Jungtinės Karalystės nacionalinės profesinės kvalifikacijos sistemos 3 ir 4 lygius.

Šie lygiai apibūdinami taip:

– 3 lygis: plati įvairių veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Dauguma iš šių sričių yra sudėtingos ir nekasdienės. Priskiriama nemažai atsakomybės ir savarankiškumo, dažnai reikia kontroliuoti arba vadovauti kitiems;

– 4 lygis: plati sudėtingo techninio arba profesinio darbo veiklos krypčių kompetencija įvairiose srityse. Gana didelė asmeninė atsakomybė ir savarankiškumas. Dažnai reikia imtis atsakomybės už kitų darbą ir paskirstyti išteklius.

Vokietijoje:

tokie reglamentuojami kursai:

– siekiant įgyti techninio padėjėjo („technische(r) Assistent(in)“), prekybos padėjėjo („kaufmännische(r) Assistent(in)“) profesijų, socialinių profesijų („soziale Berufe“) ir valstybės atestuoto kvėpavimo ir dikcijos instruktoriaus specialybes („staatlich geprüfte(r) Atem-, Sprech- und Stimmlehrer(in)“), reikia baigti ne trumpesnius kaip 13 metų reglamentuojamus kursus, susidedančius iš vidurinio lavinimo kurso („mittlerer Bildungsabschluss“), ir:

---

4 Mažiausia trukmė gali būti sumažinta nuo 3 iki 2 metų, jeigu asmuo yra pasirengęs stoti į universitetą („Abitur“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 13 metų, arba pasirengęs stoti į „Fachhochschule“ („Fachhochschulreife“), t. y. anksčiau lavinęsis ir mokęsis 12 metų.

ii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigus laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip šešių mėnesių darbo patirties arba ne trumpesnės kaip šešių mėnesių praktikos patvirtintoje įmonėje, arba

iii) ne trumpesnio kaip 2,5 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje („Fachschule“), kurią baigus laikomas egzaminas, ir papildomai ne trumpesnės kaip vienų metų darbo patirties arba ne trumpesnės kaip vienų metų praktikos patvirtintoje įmonėje;

– siekiant įgyti valstybės atestuoto („staatlich geprüfte(r)“) techniko („Techniker(in)“), verslo ekonomisto („Betriebswirt(in)“), dizainerio („Gestalter(in)“) ir šeimos padėjėjo („Familienpfleger(in)“) specialybes, reikia baigti ne trumpesnius kaip 16 metų reglamentuojamus kursus, kai sėkmingai baigtas privalomasis mokymas arba toks pat lavinimo ar mokymo kursas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir sėkmingai baigtas amatų mokyklos („Berufsschule“) kursas, ne trumpesnis kaip 3 metų ir susidedantis iš 2 metų darbo patirties ir ne trumpesnio kaip 2 metų mokymo ir lavinimo dieniniame skyriuje arba tokios pat trukmės mokymo ir lavinimo vakariniame ar neakivaizdiniame skyriuje;

– reglamentuojami kursai ir reglamentuojamas kvalifikacijos tobulinimas kursuose, ne trumpesniuose kaip 15 metų, kai buvo sėkmingai baigtas privalomasis mokymas (ne trumpesnis kaip 9 metų) ir profesinis mokymas (dažniausiai 3 metų), paprastai susidedantis iš ne trumpesnės kaip 2 metų darbo patirties (dažniausiai 3 metų) ir kvalifikacinio egzamino. Tai paprastai yra mokymo kursas, kuris sutampa su darbo patirtimi (ne trumpesnis kaip 1 000 valandų), arba mokomasi dieniniame skyriuje (bent metus).

Vokietijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

Nyderlanduose:

– reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 15 metų, ir būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bendrojo vidurinio mokymo (MAVO), parengiamojo profesinio lavinimo (VBO) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti 3 ar 4 metų kursą techninio ir profesinio mokymo įstaigoje (MBO) ir baigus išlaikyti egzaminą;

– reglamentuojami mokymo kursai, ne trumpesni kaip 16 metų, ir būtina sąlyga, kad buvo sėkmingai baigtas 8 metų pagrindinio ugdymo kursas, be jo, dar 4 metai bent parengiamojo profesinio lavinimo (VBO) arba aukštesnio lygio bendrojo vidurinio mokymo. Taip pat reikia baigti bent 4 metų profesinį mokymą praktikos sistemoje, tai yra bent vieną dieną kas savaitę išklausyti teorinį instruktažą kolegijoje, kitomis dienomis praktiškai mokytis praktinio mokymo centre arba firmoje, o baigus išlaikyti vidurinio arba 3 lygmens egzaminą.

Nyderlandų valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

Austrijoje:

– kursai aukštesniosiose profesinėse mokyklose („Berufsbildende Höhere Schulen“) ir aukštesniojo žemės ūkio ir miškininkystės lavinimo įstaigose („Höhere Land- und Forstwirtschaftliche Lehranstalten“), įskaitant specialias grupes („einschließlich der Sonderformen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, iš kurių 5 metai yra profesinio mokymo, baigiamo laikant baigiamąjį egzaminą profesinę kompetenciją įrodančiam dokumentui gauti;

– kursai meistrų mokyklose („Meisterschulen“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokyklose („Werkmeisterschulen“) arba statybos amatų mokyklose („Bauhandwerkerschulen“), kurių struktūrą ir lygį nustato įstatymai ir kiti teisės aktai;

Šie kursai yra ne trumpesni kaip 13 metų, susidedantys iš 9 metų privalomojo mokymo, ne trumpesnio kaip 3 metų profesinio mokymo specializuotoje mokykloje arba bent 3 metų mokymo firmoje ir kartu profesinio mokymo mokykloje („Berufsschule“). Baigus abiejų rūšių mokymą, laikomas egzaminas, paskui papildomai reikia sėkmingai baigti bent vienų metų mokymo kursą meistrų mokykloje („Meisterschule“), meistrų klasėse („Meisterklassen“), pramonės meistrų mokykloje („Werkmeisterschule“) arba statybos amatų mokykloje („Bauhandwerkerschule“). Daugeliu atvejų kursai yra ne trumpesni kaip 15 metų. Mokymą sudaro darbo patirties laikotarpiai, kurie būna arba prieš mokymo kursus šiose įstaigose, arba kartu lankomi kursai vakariniame arba neakivaizdiniame skyriuje (ne trumpiau kaip 960 valandų).

Austrijos valdžios institucijos išsiunčia Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms šiame priede apibūdintų mokymo kursų sąrašą.

Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

4 priedas

VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNYJE NURODYTOMIS PROFESINĖS PATIRTIES KATEGORIJOMIS

I sąrašas

Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 69/77/EEB, 68/366/EEB ir 82/489/EEB

1

Direktyva 64/427/EEB

(Liberalizavimo direktyva 64/429/EEB)

NICE nomenklatūra (atitinka ISIC pagrindines grupes 23–40)

Pagrindinė grupė

23 tekstilės pramonė 232 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis 233 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis 234 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis 235 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis 236 kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės 237 megztų ir nertų gaminių gamyba 238 tekstilės apdaila 239 kitų tekstilės gaminių gamyba

Pagrindinė grupė

24 avalynės, drabužių ir patalynės gamyba 241 mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio) 242 rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas 243 drabužių (išskyrus kailinius) gamyba 244 čiužinių ir patalynės gamyba 245 odos ir kailių pramonė

Pagrindinė grupė

25 medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą 251 medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas 252 pusgaminių iš medienos gamyba 253 medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba 254 medinių dėžių gamyba 255 kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba 259 dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, dirbinių iš karklo vytelių ir rotango gamyba; šepečių gamyba

Pagrindinė grupė

26 260 medinių baldų gamyba

Pagrindinė grupė

27 popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė 271 medienos, popieriaus ir kartono pramonė 272 popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba

Pagrindinė grupė

28 280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos

Pagrindinė grupė

29 odos pramonė 291 odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas 292 odos dirbinių gamyba

Ex pagrindinė grupė

30 guminių ir plastikinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo 301 gumos ir asbesto perdirbimas 302 plastiko perdirbimas 303 dirbtinio pluošto gamyba

Ex pagrindinė grupė

31 chemijos pramonė 311 cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas 312 cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės riebalų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba 313 cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei (išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė), gamyba

Pagrindinė grupė

32 320 naftos pramonė

Pagrindinė grupė

33 nemetalinių mineralinių produktų pramonė 331 gaminių iš statybinio molio gamyba 332 stiklo ir stiklo dirbinių gamyba 333 keramikos dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba 334 cemento, kalkių ir gipso gamyba 335 statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba 339 akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba

Pagrindinė grupė

34 juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija 341 geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones) 342 plieno vamzdžių gamyba 343 vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas 344 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija 345 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija

Pagrindinė grupė

35 metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrenginius) gamyba 351 kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas 352 antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas 353 metalinės struktūros 354 boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba 355 instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrenginius) 359 pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai

Pagrindinė grupė

36 kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba 361 žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba 362 raštinės mašinų gamyba 363 metalinių ir kitų mašininių įrenginių bei vidaus įrenginių ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrenginiams gamyba 364 tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba 365 mašinų ir įrenginių maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba 366 mašinų ir įrenginių kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrenginių gamyba 367 perdavimo prietaisų gamyba 368 mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba 369 kitų, ne elektros, mašinų ir įrenginių gamyba

Pagrindinė grupė

37 elektros įrenginių pramonė 371 elektros laidų ir kabelių gamyba 372 elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrenginių, skirtų elektros energijai tiekti, gamyba 373 elektros įrenginių, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba 374 telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba 375 elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba 376 elektros prietaisų, skirtų naudoti namų ūkyje, gamyba 377 lempų ir apšvietimo įrenginių gamyba 378 galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba 379 specialistų atliekamas elektros įrenginių taisymas, surinkimas ir instaliavimas

Ex pagrindinė grupė

38 transporto priemonių gamyba 383 automobilių ir jų dalių gamyba 384 automobilių, motociklų ir dviračių remontas 385 motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba 389 niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba

Pagrindinė grupė

39 įvairiarūšės pramonės šakos 391 tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba 392 medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrenginių bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba 393 fotografavimo ir optinių įrenginių gamyba 394 rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas 395 juvelyrinių dirbinių ir tauriųjų metalų gamyba 396 muzikos instrumentų gamyba ir remontas 397 žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba 399 kitos pramonės šakos

Pagrindinė grupė

40 statyba 400 statyba (nespecializuota), demontavimas 401 pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.) 402 civilinė statyba; tiltų statyba, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas 403 instaliacijos darbai 404 apdailos ir baigiamieji darbai

2

Direktyva 68/366/EEB

(Liberalizavimo direktyva 68/365/EEB) NICE nomenklatūra

Pagrindinė grupė

20A 200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba 20B maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą) 201 mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas 202 pieno produktų gamyba 203 vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas 204 žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas 205 grūdų malimo produktų gamyba 206 konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba 207 cukraus gamyba 208 kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba 209 kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba

Pagrindinė grupė

21 gėrimų gamyba 211 etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito 212 vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba 213 alaus ir salyklo gamyba 214 gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba ex 30 gumos gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba 304 krakmolo produktų gamyba

3

Direktyva 82/489/EEB

ISIC nomenklatūra

Ex 855

kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas)

II sąrašas

Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės

1

Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)

ISIC nomenklatūra

Ex 04

žuvininkystė

043 vidaus vandenų žuvininkystė

Ex 38

transporto įrangos gamyba

381 laivų statyba ir remontas 382 geležinkelio įrangos gamyba 386 orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba

Ex 71

su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes: ex 711 miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų aptarnavimas; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas ex 712 miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra ex 713 kito keleivinio sausumos transporto (pvz., automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, taksi automobiliai) priežiūra ex 714 pagalbinių transporto paslaugų sričių (pvz., keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra ex 716 veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (pvz., vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra; vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, pvz., laivų gelbėjimas, buksyravimas ir elingų eksploatacija)

73

ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos

Ex 85

asmeninės paslaugos

854 skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas ex 856 fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai ex 859 niekur kitur nepriskirtos asmeninės paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine)

2

56 straipsnis. Sveikatos draudimo fondų suteikiamas patvirtinimas

Nepažeisdama šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalių, 8 straipsnio 2 punkto, Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija nereikalauja iš asmenų, įgijusių profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikoje, sveikatos draudimo fondų patvirtinimo. Šiame straipsnyje nustatytas reikalavimas taikomas ir asmenims, turintiems kitose valstybėse narėse įgytą gydytojo ir gydytojo odontologo formalios kvalifikacijos įrodymą.

57 straipsnis. Profesinės praktikos pripažinimas

V DALIS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

58 straipsnis. Kompetentingos institucijos

59 straipsnis. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius

1) koordinuoja Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas;

2) renka informaciją, kuri reikalinga šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti;

3) praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai apie Lietuvos Respublikos kompetentingas institucijas ir reglamentuojamų profesijų savivaldą įgyvendinančias asociacijas, nurodytas šio įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje;

4) dalyvauja Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komiteto veikloje;

5) nagrinėja pasiūlymus dėl bendrųjų profesinio pasirengimo pagrindų ir bendrųjų profesinio pasirengimo testų, kurie numatyti šio įstatymo 48 ir 49 straipsniuose;

6) keičiasi informacija ir geriausia praktika, siekdamas Lietuvos Respublikoje optimizuoti tęstinį kvalifikacijos tobulinimą asmenims, kurių turimoms profesinėms kvalifikacijoms taikomas šio įstatymo III dalies III skyrius;

7) keičiasi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais taikant šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytas kompensacines priemones;

8) teikia prašymus Europos Komisijos Profesinių kvalifikacijų pripažinimo komitetui dėl atsiradusių sunkumų konkrečioje srityje taikant šio įstatymo nuostatas;

9) sudaro reglamentuojamų profesijų sąrašą; jį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;

10) informuoja Europos Komisiją apie Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų, reglamentuojamo rengimo ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašų pakeitimus;

11) informuoja Europos Komisiją apie Lietuvos Respublikos asociacijas ir organizacijas, kurioms Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje;

12) inicijuoja įvairių klausimų dėl reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo sprendimą;

13) pagal kompetenciją užtikrina vienodą šio įstatymo nuostatų taikymą.

1) tikrina, ar reikalavimai, kurie taikomi pagal Lietuvos Respublikos teisinę sistemą, kuriais konkrečios profesinės kvalifikacijos turėtojui apribojama teisė pradėti dirbti pagal reglamentuojamą profesiją arba užsiimti ta profesine veikla, įskaitant naudojimąsi profesiniu vardu ir veiklos pagal tokį profesinį vardą vykdymą (toliau šiame straipsnyje – reikalavimai), yra suderinami su toliau išvardytais principais:

2) kas dveji metai pateikia Europos Komisijai profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemos taikymo ataskaitą ir priimtų sprendimų statistinę suvestinę bei pagrindinių šio įstatymo taikymo problemų sąrašą;

3) per šešis mėnesius nuo šios dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų priėmimo dienos pateikia Europos Komisijai informaciją apie juos ir nurodo priežastis, kodėl tokie reikalavimai atitinka šios dalies 1 punkte nurodytus principus;

4) kas dvejus metus Europos Komisijai pateikia ataskaitą apie panaikintus arba mažiau ribojančius šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus;

5) teikia informaciją Europos Komisijai apie šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.

60 straipsnis. Nacionalinė reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo taryba

61 straipsnis. Įspėjimo sistema

1) pagrindinio rengimo medicinos gydytojo ir šeimos gydytojo, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.1.1 ir 3.1.4 papunkčiuose nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

2) gydytojo specialisto, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.1.3 papunktyje nurodytą kvalifikaciją;

3) bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.2.2 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

4) gydytojo odontologo, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.3.2 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

5) gydytojo odontologo specialisto, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.3.3 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

6) veterinarijos gydytojo, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.4.2 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

7) akušerio, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.5.2 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

8) vaistininko, turinčio šio įstatymo 3 priedo 3.6.2 papunktyje nurodytą formalios kvalifikacijos įrodymą;

9) asmens, turinčio šio įstatymo 5 priedo 2 punkte nurodytą pažymėjimą, įrodantį, kad jis užbaigė rengimą, kuris atitinka šio įstatymo 22, 23, 29, 32, 33, 36, 38 ar 42 straipsniuose nurodytus būtiniausius reikalavimus, tačiau kuris prasidėjo anksčiau nei šio įstatymo 3 priedo 3.1.3, 3.1.4, 3.2.2, 3.3.2, 3.3.3, 3.4.2, 3.5.2, 3.6.2 papunkčiuose nurodytų kvalifikacijų įgijimo atskaitos datos;

10) asmens, turinčio pažymėjimą apie įgytas teises, kaip nurodyta šio įstatymo 21, 25, 27, 31, 35, 41 straipsniuose;

11) kitų asmenų, užsiimančių veikla, darančia poveikį pacientų saugumui, kai jie dirba Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją;

12) asmenų, užsiimančių veikla, susijusia su nepilnamečių asmenų ugdymu, įskaitant vaikų priežiūrą ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą, kai asmuo dirba Lietuvos Respublikoje pagal reglamentuojamą profesiją.

1) asmens tapatybę;

2) atitinkamos profesijos pavadinimą;

3) informaciją apie sprendimą dėl atitinkamos veiklos apribojimo arba draudimo priėmusią Lietuvos Respublikos instituciją arba teismą;

4) informaciją apie atitinkamos veiklos apribojimo arba draudimo taikymo sritį;

5) informaciją apie atitinkamos veiklos apribojimo arba draudimo taikymo laikotarpį.

62 straipsnis. Lietuvos Respublikos pagalbos centras

1) teikia piliečiams ir kitų valstybių narių pagalbos centrams pagalbą dėl šiame įstatyme numatytų profesinių kvalifikacijų pripažinimo, įskaitant informaciją apie profesijas ir darbą pagal jas, socialinę apsaugą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir, kai taikytina, profesinės etikos taisykles;

2) padeda piliečiams įgyvendinti šiuo įstatymu jiems suteiktas teises, jeigu reikia, bendradarbiaudamas su kilmės ar priimančiosios valstybės narės pagalbos centru, kompetentingomis institucijomis ir kontaktiniais centrais;

3) atlieka kompetentingos institucijos funkcijas IMI byloms tvarkyti ir Europos profesinėms kortelėms išduoti, kai profesija, pagal kurią asmuo siekia įsisteigti ar laikinai ir kartais teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje, yra nereglamentuojama Lietuvos Respublikoje.

63 straipsnis. Lietuvos Respublikos kontaktinis centras

1) Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašas, taip pat už kiekvieną reglamentuojamą profesiją atsakingos kompetentingos institucijos ir visų valstybių narių pagalbos centrų kontaktiniai duomenys;

2) profesijų, kurioms gali būti išduota Europos profesinė kortelė, sąrašas, Europos profesinės kortelės veikimas, įskaitant visus asmenų mokėtinus mokesčius, ir Europos profesinę kortelę išduodančios kompetentingos institucijos;

3) visų profesijų, kurioms Lietuvos Respublikoje yra taikomas šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalis, sąrašas;

4) Lietuvos Respublikoje reglamentuojamo rengimo ir šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyto specialios struktūros rengimo sąrašas;

5) Lietuvos Respublikos reglamentuojamoms profesijoms taikomi šio įstatymo 9, 50, 51 ir 54 straipsniuose nurodyti reikalavimai ir procedūros, įskaitant visus susijusius Lietuvos Respublikos piliečių mokėtinus mokesčius ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms pateiktinus dokumentus;

6) informacija, kaip, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, apskųsti pagal šį įstatymą priimtus Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimus.

64 straipsnis. Apeliacinė komisija

1) nagrinėja asmenų skundus dėl Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų priimtų sprendimų, susijusių su kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimu, ir dėl šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytų sprendimų;

2) pagal kompetenciją teikia informaciją apie savo priimtus sprendimus.

1) praleistas skundo padavimo terminas ir asmuo neprašo jo atnaujinti;

2) jau buvo priimtas vienas iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytų sprendimų dėl to paties asmens, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

1) palikti galioti Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos priimtą sprendimą nepripažinti kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos ar šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodytą sprendimą ir asmens skundą atmesti;

2) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją atlikti pakartotinį kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos vertinimą;

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją pakartotinai vertinti profesinę kvalifikaciją, kai paslaugos teikiamos laikinai ir kartais.

65 straipsnis. Procedūrų atlikimas elektroninėmis priemonėmis

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 5 DALIES SĄLYGAS ATITINKANČIŲ PROFESINIŲ ASOCIACIJŲ ARBA ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

AIRIJA

1) Anglijos ir Velso privilegijuotų apskaitininkų institutas;

2) Škotijos privilegijuotų apskaitininkų institutas;

3) Aktuarų institutas;

4) Aktuarų fakultetas;

5) Vadybos apskaitininkų privilegijuotasis institutas;

6) Diplomuotų sekretorių ir administratorių institutas;

7) Karališkasis miestų planavimo institutas;

8) Karališkoji diplomuotų ekspertų institucija;

9) Privilegijuotasis statybos institutas.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Lietuvos Respublikos

reglamentuojamų profesinių

kvalifikacijų pripažinimo įstatymo

2 priedas

VEIKLA, SUSIJUSI SU LIETUVOS RESPUBLIKOS REGLAMENTUOJAMŲ PROFESINIŲ KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNYJE NURODYTOMIS PROFESINĖS PATIRTIES KATEGORIJOMIS

I sąrašas

Pagrindinės grupės, apibūdintos Direktyva 64/427/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 69/77/EEB, 68/366/EEB ir 82/489/EEB

1

Direktyva 64/427/EEB

(Liberalizavimo direktyva 64/429/EEB)

NICE nomenklatūra (atitinka ISIC pagrindines grupes 23–40)

Pagrindinė grupė

23   tekstilės pramonė 232 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas vilnoniams audiniams austi skirtomis mašinomis 233 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas medvilniniams audiniams austi skirtomis mašinomis 234 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas šilkiniams audiniams austi skirtomis mašinomis 235 tekstilės audinių gamyba ir apdirbimas lininiams audiniams ir audiniams iš kanapių austi skirtomis mašinomis 236 kitų tekstilės pluoštų gamyba (džiutas, tvirti plaušai ir pan.), virvės 237 megztų ir nertų gaminių gamyba 238 tekstilės apdaila 239 kitų tekstilės gaminių gamyba

Pagrindinė grupė

24   avalynės, drabužių ir patalynės gamyba 241 mašininė avalynės gamyba (išskyrus gamybą iš gumos ir veltinio) 242 rankų darbo avalynės gamyba ir taisymas 243 drabužių (išskyrus kailinius) gamyba 244 čiužinių ir patalynės gamyba 245 odos ir kailių pramonė

Pagrindinė grupė

25   medienos ir kamščių pramonė, išskyrus baldų gamybą 251 medienos pjovimas ir pramoninis paruošimas 252 pusgaminių iš medienos gamyba 253 medinių statybinių komponentų, įskaitant medžiagą grindims, serijinė gamyba 254 medinių dėžių gamyba 255 kitų medinių gaminių (išskyrus baldus) gamyba 259 dirbinių iš šiaudelių, kamščiamedžio žievės, pintinių gaminių, dirbinių iš karklo vytelių ir rotango gamyba; šepečių gamyba

Pagrindinė grupė

26   260 medinių baldų gamyba

Pagrindinė grupė

27   popieriaus ir popieriaus dirbinių pramonė 271 medienos, popieriaus ir kartono pramonė 272 popieriaus ir kartono perdirbimas ir dirbinių iš medienos gamyba

Pagrindinė grupė

28   280 spausdinimas, leidyba ir giminingos pramonės šakos

Pagrindinė grupė

29   odos pramonė 291 odų rauginimas ir odos galutinis apdorojimas 292 odos dirbinių gamyba

Ex pagrindinė grupė

30   guminių ir plastikinių dirbinių pramonė, gaminiai iš dirbtinio pluošto ir krakmolo 301 gumos ir asbesto perdirbimas 302 plastiko perdirbimas 303 dirbtinio pluošto gamyba

Ex pagrindinė grupė

31   chemijos pramonė 311 cheminių medžiagų gamyba ir tolesnis tokių medžiagų perdirbimas 312 cheminių produktų, skirtų daugiausia pramoniniams ir žemės ūkio tikslams (įskaitant augalinės arba gyvulinės kilmės riebalų ir aliejų, patenkančių į ISIC klasifikacijos 312 grupę, gamybą), specializuota gamyba 313 cheminių produktų, daugiausia skirtų namų ūkiui arba raštinei (išskyrus vaistinių ir farmacijos produktų gamybą (ex ISIC klasifikacijos 319 grupė), gamyba

Pagrindinė grupė

32   320 naftos pramonė

Pagrindinė grupė

33   nemetalinių mineralinių produktų pramonė 331 gaminių iš statybinio molio gamyba 332 stiklo ir stiklo dirbinių gamyba 333 keramikos dirbinių, įskaitant ugniai atsparius gaminius, gamyba 334 cemento, kalkių ir gipso gamyba 335 statybinių medžiagų iš betono, cemento ir gipso gamyba 339 akmens darbai ir kitų nemetalinių mineralinių dirbinių gamyba

Pagrindinė grupė

34   juodųjų ir ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija 341 geležies ir plieno gamyba (kaip nustatyta Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje, įskaitant bendras su plieno ir kokso darbais susijusias įmones) 342 plieno vamzdžių gamyba 343 vielos valcavimas, šaltasis valcavimas, šaltasis siaurų juostų valcavimas, šaltasis formavimas 344 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija 345 ne juodųjų metalų gamyba ir pirminė transformacija

Pagrindinė grupė

35   metalo dirbinių (išskyrus mašinas ir transporto įrenginius) gamyba 351 kalimas, sunkusis štampavimas ir sunkusis presavimas 352 antrinė transformacija ir paviršiaus apdirbimas 353 metalinės struktūros 354 boilerių gamyba, pramoninės tuščiavidurės įrangos gamyba 355 instrumentų, įrankių ir gatavų metalo dirbinių gamyba (išskyrus elektrinius įrenginius) 359 pagalbiniai mechaniniai mašinų statybos darbai

Pagrindinė grupė

36   kitų, ne elektrinių, mašinų gamyba 361 žemės ūkio mašinų ir traktorių gamyba 362 raštinės mašinų gamyba 363 metalinių ir kitų mašininių įrenginių bei vidaus įrenginių ir prietaisų šiems ir kitiems jėgos įrenginiams gamyba 364 tekstilės pramonės mašinų ir jų priedų gamyba, siuvimo mašinų gamyba 365 mašinų ir įrenginių maisto gamybos ir gėrimų pramonei, chemijos pramonei bei susijusioms pramonės šakoms gamyba 366 mašinų ir įrenginių kasykloms, geležies ir plieno liejimo darbams bei statybos pramonei gamyba, mechaninio valdymo įrenginių gamyba 367 perdavimo prietaisų gamyba 368 mašinų, skirtų kitiems specifiniams pramoniniams tikslams, gamyba 369 kitų, ne elektros, mašinų ir įrenginių gamyba

Pagrindinė grupė

37   elektros įrenginių pramonė 371 elektros laidų ir kabelių gamyba 372   elektros variklių, generatorių ir transformatorių, elektros srovės paskirstymo aparatūros ir kitų panašių įrenginių, skirtų elektros energijai tiekti, gamyba 373 elektros įrenginių, skirtų tiesioginiam komerciniam naudojimui, gamyba 374 telekomunikacijos įrangos, skaitiklių, kitų matavimo prietaisų ir elektromedicininės įrangos gamyba 375 elektroninės įrangos, radijo ir televizijos imtuvų audioaparatūros gamyba 376 elektros prietaisų, skirtų naudoti namų ūkyje, gamyba 377 lempų ir apšvietimo įrenginių gamyba 378 galvaninių baterijų ir akumuliatorių gamyba 379 specialistų atliekamas elektros įrenginių taisymas, surinkimas ir instaliavimas

Ex pagrindinė grupė

38   transporto priemonių gamyba 383 automobilių ir jų dalių gamyba 384 automobilių, motociklų ir dviračių remontas 385 motociklų, dviračių ir jų dalių gamyba 389 niekur kitur nepriskirtų transporto įrenginių gamyba

Pagrindinė grupė

39   įvairiarūšės pramonės šakos 391 tiksliųjų įrankių ir matavimo bei tikrinimo instrumentų gamyba 392 medicinai skirtų chirurginių įrankių ir įrenginių bei ortopedinių prietaisų (išskyrus ortopedinę avalynę) gamyba 393 fotografavimo ir optinių įrenginių gamyba 394 rankinių ir kitų laikrodžių gamyba ir remontas 395 juvelyrinių dirbinių ir tauriųjų metalų gamyba 396 muzikos instrumentų gamyba ir remontas 397 žaidimų, žaislų, gaminių, skirtų sportui ir atletikai, gamyba 399 kitos pramonės šakos

Pagrindinė grupė

40 statyba 400 statyba (nespecializuota), demontavimas 401 pastatų statyba (gyvenamųjų namų arba pan.) 402 civilinė statyba; tiltų statyba, kelių, geležinkelių ir pan. tiesimas 403 instaliacijos darbai 404 apdailos ir baigiamieji darbai

2

Direktyva 68/366/EEB

(Liberalizavimo direktyva 68/365/EEB)

NICE nomenklatūra

Pagrindinė grupė

20A  200 gyvulinių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba 20B  maisto produktų gamyba (išskyrus gėrimų gamybą) 201 mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas 202 pieno produktų gamyba 203 vaisių ir daržovių perdirbimas ir konservavimas 204 žuvies ir kitų jūros produktų perdirbimas ir konservavimas 205 grūdų malimo produktų gamyba 206 konditerijos kepinių, įskaitant džiūvėsėlius ir sausainius, gamyba 207 cukraus gamyba 208 kakavos, šokolado ir cukraus saldumynų gamyba 209 kitų, niekur nepriskirtų, maisto produktų gamyba

Pagrindinė grupė

21 gėrimų gamyba 211 etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų, mielių ir spirito 212 vyno ir kitų nesalyklinių alkoholinių gėrimų gamyba 213 alaus ir salyklo gamyba 214 gaiviųjų ir angliarūgštės prisotintų gėrimų gamyba ex 30 gumos gaminių, plastikinių medžiagų, dirbtinio bei sintetinio plaušo ir krakmolo produktų gamyba 304 krakmolo produktų gamyba

3

Direktyva 82/489/EEB

ISIC nomenklatūra

Ex 855

kirpyklos (išskyrus pedikiūrininkų veiklą ir kosmetologų mokyklas)

II sąrašas

Direktyvų 75/368/EEB, 75/369/EEB ir 82/470/EEB pagrindinės grupės

1

Direktyva 75/368/EEB (5 straipsnio 1 dalyje minėtos veiklos rūšys)

ISIC nomenklatūra

Ex 04

žuvininkystė

043 vidaus vandenų žuvininkystė

Ex 38

transporto įrangos gamyba

381 laivų statyba ir remontas 382 geležinkelio įrangos gamyba 386 orlaivių (ir erdvėlaivių įrangos) gamyba

Ex 71

su transportu susijusi veikla ir kita veikla, išskyrus transportą, skirstoma į šias grupes: ex 711 miegamųjų vagonų ir vagonų-restoranų priežiūra; geležinkelio parko priežiūra remonto depuose; vagonų valymas ex 712 miesto, priemiestinio ir tarpmiestinio keleivių transporto parko priežiūra ex 713 kito keleivinio sausumos transporto (pvz., automobiliai, turistiniai tarpmiestiniai autobusai, taksi automobiliai) priežiūra ex 714 pagalbinių transporto paslaugų sričių (pvz., keliai, tuneliai ir mokamo važiavimo tiltai, prekių sandėliai, automobilių stovėjimo aikštelės, autobusų ir tramvajų parkai) eksploatavimas ir priežiūra ex 716 veiklos, susijusios su vidaus vandenų transportu (pvz., vandens kelių, uostų ir kitų vidaus vandenų transporto įrenginių eksploatavimas ir priežiūra; vilkimo ir locmano paslaugos, plūdurų įrengimas, laivų pakrovimas ir iškrovimas ir kitos panašios veiklos, pvz., laivų gelbėjimas, buksyravimas ir elingų eksploatacija)

73

ryšiai: pašto paslaugos ir telekomunikacijos

Ex 85

asmeninės paslaugos

854 skalbyklos ir skalbimo paslaugos, sausasis cheminis valymas ir dažymas ex 856 fotografijos studijos: portretinė ir komercinė fotografija, išskyrus nuotraukas leidybai ex 859 niekur kitur nepriskirtos asmeninės paslaugos (tik pastatų priežiūra ir valymas arba aprūpinimas laikina buveine)

2

591 straipsnis. Nuostatų atitikties proporcingumo principui stebėsena (monitoringas)

Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorius ir Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į pokyčius, įvykusius po atitinkamų nuostatų priėmimo, ir į tai, kaip jos taikomos praktikoje, stebi šių nuostatų atitiktį proporcingumo principui, kaip jis apibrėžtas Teisėkūros pagrindų įstatyme. Nuostatų atitikties proporcingumo principui stebėsena atliekama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1896, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-04-26, i. k. 2023-08046