Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1996-11-13

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo: Ramunė

Lūžaitė (1996.11.20)

Pakeitimai:

1.

Nr.1-2138;

1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;

2.

Nr.1-2214;

1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;

3.

Nr.1-2565;

1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;

4.

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

5.

Nr.1-447;

1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;

6.

Nr.1-476;

1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

7.

Lietuvos

Respublikos 1995 06 13

Įstatymas Nr.1-940

Žin., 1995,

Nr.53-1295

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos 1995 11 30

Įstatymas Nr.1-1112

Žin., 1995,

Nr.103-2301

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO

PAPILDYMO

9.

Parlamentas,

Įstatymas

Nr. I-1606,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS

I

skyrius.Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja žemės  nuosavybės santykius  ir

žemės reformos

tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos

tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę

į žemės  nuosavybę

ir  naudojimą, įstatymų  nustatyta  tvarka  ir

sąlygomis grąžinant

nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant

valstybinę žemę;

suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas

žemės  ūkio

paskirties   žemėnaudas;   sudaryti   teisines   ir

organizacines

prielaidas   disponuoti   privačia   žeme   rinkos

ekonomikos

sąlygomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32-727;

3 straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės

reformos  objektas  yra  Lietuvos  Respublikos  žemės

fondas.

4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės

reforma  kaimo  vietovėje  vykdoma  pagal  žemės

reformos

žemėtvarkos  projektus,  vadovaujantis  šiuo  ir  kitais

žemės  santykius

reguliuojančiais  įstatymais,  atsižvelgiant  į

pageidaujančių įsigyti

bei naudoti  žemę  fizinių  ir  juridinių

asmenų interesus

bei būtinumą  suformuoti ekonomiškai efektyvias

ūkines struktūras.

Žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės patvirtintą metodiką."

2.

Žemės

reformos  procesas  apima  teisinį,  ekonominį  ir

ekologinį

pagrindimą,  parengiamuosius žemėtvarkos  darbus, žemės

reformos projektų

parengimą, derinimą  bei  tvirtinimą,  teisinį

žemės nuosavybės ar

nuomos įforminimą.

3.

Žemės

reforma vykdoma valstybės ir fizinių bei juridinių

asmenų lėšomis.

4.

Privatizuojant   žemę,   valstybės   lėšomis   pastatyti

melioracijos

įrenginiai    paprastai    paliekami    valstybės

nuosavybėje. Jų

priežiūrą   ir  apsaugą  reglamentuoja  Lietuvos

Respublikos žemės

įstatymas ir kiti teisiniai aktai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32-727;

5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys

Lietuvos

Respublikoje  žemė  yra  privatinė  ir  valstybinė

nuosavybė.

Privatinės nuosavybės

žemę sudaro  piliečių  įsigyta  žemė,

įskaitant šioje

žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.

Valstybei

nuosavybės   teise  priklauso   žemė,   nurodyta

Lietuvos Respublikos

žemės įstatymo 21 straipsnyje.

Žemės reformos

metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal

juos

suformuojamos   nustatytą   tikslinę   paskirtį   turinčios

žemėnaudos,  kurių

pagrindu  žemė   gali   priklausyti   vienam

piliečiui,

valstybei,  taip pat  (bendrosios nuosavybės  teise) -

keliems fiziniams

asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13

; Žin., 1995, Nr.53-1295

II skyrius

Privati žemė

6 straipsnis. Žemės privatizavimas

1.

Teisę į

privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie

pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi

šią pilietybę

patvirtinantį dokumentą.

2.

Vykdant

žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:

nuosavybės teisės

atstatymas,  žemę  grąžinant  arba  suteikiant

neatlygintinai;

žemės pirkimas iš valstybės.

Žemė suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai:

1) asmenims,

kurių šeimos buvo įkeldintos į

Lietuvos

Respublikos  teritoriją iš  nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir

Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado

sritis)

teritorijose,  tokiomis pat  sąlygomis ir tvarka, kaip ir

asmenims,  kuriems

žemė  ir  miškas  sugrąžinami  ekvivalentine

natūra, bet  ne

daugiau,  kaip šie  asmenys turėjo žemės ar miško

nuosavybės teise,

arba gavo  naudotis įkeldinant juos į Lietuvos

Respublikos

teritoriją;

2) asmenims,

įstatymo "Dėl  piliečių  nuosavybės  teisių  į

išlikusį

nekilnojamąjį   turtą  atstatymo   tvarkos  ir  sąlygų"

nustatyta tvarka

kompensuojant  už  žemę,  turėtą  miestuose  ir

miesto tipo

gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;

3)  asmenims,

išsikeliantiems   iš   grąžinamų   buvusiems

savininkams

gyvenamųjų    namų,   suteikiant    žemės   sklypus

individualiai

statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

4) Vyčio

Kryžiaus  ordinu ir  Vyčio Kryžiumi apdovanotiems

asmenims,

žuvusiųjų  (mirusiųjų)  tokių  asmenų sutuoktiniams, o

jeigu sutuoktinio

nėra, - tėvams  arba  vaikams, arba  jų prašymu

suteikiamas   žemės

sklypas  individualiai   statybai   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

5)  asmenims,

iki 1993  m.  rugsėjo  10  d.  nepateikusiems

prašymų atstatyti

nuosavybės teisę į jiems priklausiusią žemę ir

mišką (išskyrus

piliečius, turinčius  teisę į  nuosavybės teisės

atstatymą po

nustatyto termino),  suteikiant laisvos valstybinės

žemės  fondo

žemės  sklypus  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3.

Žemė

privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko

ūkiui steigti,

bendrai žemės  ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei

kitai žemės  ūkio

veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms

bei kitai įstatymų

neuždraustai veiklai.

Bendrai žemės

ūkio veiklai  įsigyta žemė  - tai žemė, kurią

jos savininkai

nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės

ūkio įmonėms.

4.

Įsigytos

privatinėn nuosavybėn  žemės  (miško)  sklypai

vietovėje

ženklinami,   matuojami   ir   jų   plotai   nustatomi

Valstybinės

žemėtvarkos  ir geodezijos  tarnybos prie  Žemės ūkio

ministerijos

nustatyta   tvarka.  Suprojektuotos   ir  vietovėje

paženklintos

privačios  žemės  (miško)  sklypų  ribos  atliekant

tikslius

geodezinius  matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės

(miško) sklypo

ploto skirtumą,  neviršijantį  leistino  matavimų

tikslumo,

valstybei     arba    žemės    (miško)    savininkui

nekompensuojama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-2138;

1991.12.20.; Žin.,  1992, Nr.1-11;

Nr.1-2214;

1992.01.16.; Žin.,  1992,  Nr.3-45;

Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin.,  1993, Nr.32-727;

Nr.1-447;

1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621.

Nr.1-94; 1995 06 13

; Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112 ; 1995 11

30; Žin., 1995, Nr.103-2301

7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas

Žemės

nuosavybės   teisės  atstatymo   miestuose  ir  kaimo

vietovėse tvarką,

žemės ir  miško sklypų  dydžius  ir  grąžinimo

sąlygas nustato

Lietuvos   Respublikos įstatymas   "Dėl piliečių

nuosavybės teisių

į   išlikusį  nekilnojamąjį  turtą  atstatymo

tvarkos  ir sąlygų".

8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams

1.

Piliečiai,

įsigydami žemės  ūkio paskirties žemę, kurios

žemėnaudos,

suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal

žemės  reformos

žemėtvarkos  projektus,   yra   didesnės   negu

sugrąžinamos

privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas  plotas,

taip pat jeigu jie

neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės

išsimokėtinai

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,

bet ne  ilgiau kaip

per 15  metų. Kitą  žemę  piliečiai  įsigyja

išpirkdami iš  karto

arba  per Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatytą laiką, bet

ne ilgesnį kaip per 10 metų.

2.

Ūkininko

ūkiui steigti  žemė  parduodama  pasirengusiems

ūkininkauti

asmenims.  Pasirengimą  ūkininkauti  įvertina

apskrities

valdytojo  sudaryta komisija  Žemės ūkio ministerijos

nustatyta tvarka.

3.

Bendrai

žemės ūkio  veiklai žemę  gali nusipirkti  esamų

arba steigiamų

žemės ūkio  bendrovių, akcinių  bendrovių, ūkinių

bendrijų,

kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.

4.

Kitai  žemės

ūkio veiklai žemę gali pirkti asmenys, kurie

ją naudos asmeninio

ūkio poreikiams.

5.

Valstybiniai  miškai, įsiterpę  į žemės  ūkio  paskirties

žemėnaudas ir

sudarantys atskirus  ne didesnius kaip 10 ha miško

masyvus, gali  būti

parduodami  žemės savininkams,  turintiems su

šiuo mišku

susisiekiančias žemės  valdas. Kiti  miškai, įsiterpę

tarp sugrąžinamų

privatinėn nuosavybėn  miško sklypų, parduodami

konkurso būdu,

išskyrus šio  įstatymo  10  straipsnio  4  dalyje

numatytus atvejus.

6.

Ne  žemės

ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais

miestuose  žemė

parduodama Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

7.

Parduodamos

valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-2214;

1992.01.16.; Žin.,  1992, Nr.3-45;

Nr.1-2565;

1992.05.07.; Žin.,  1992,  Nr.15-404;

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

9 straipsnis.  Parduodamos žemės plotų dydžiai

1.

Piliečiams,   įsigyjantiems žemę  ūkininko ūkiui  steigti

arba bendrai  žemės

ūkio  veiklai,  žemės  reformos  metu  galima

parduoti tiek

valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos

ir pirktos  žemės

tektų:  bendro ploto  - iki  80 ha, iš jo žemės

ūkio naudmenų - iki

50 ha, miško - iki 25 ha, ežerų - iki 5 ha.

Atsižvelgiant

į  vietos  sąlygas  ir  žemėtvarkos  projekte

suformuotos

žemėnaudos  racionalias  ribas, apskrities valdytojo

sprendimu šie

maksimaliai  leistini  plotai  gali  būti  iki  10

procentų padidinti.

Sugrąžinant

žemę,  suformuotos pagal  žemėtvarkos  projektą

žemėnaudos plotas

gali būti didesnis už turėtos žemės plotą arba

jam ekvivalentišką

plotą ne  daugiau kaip  10 procentų; už žemės

ploto skirtumą

pilietis sumoka  valstybei  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

2.

Piliečiams

kitai žemės  ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)

žemės reformos  metu

galima  parduoti tiek valstybinės žemės, kad

vienai šeimai

nuosavybės teise  priklausančios žemėnaudos ribose

būtų ne  daugiau

kaip  3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos

narių susigrąžintą

ir pirktą  lengvatinėmis sąlygomis arba pagal

tuo metu

galiojančias kainas žemę.

3.

Piliečiams,

individualių (personalinių)  ne žemės  ūkio

produkciją

gaminančių  įmonių  savininkams  šių  įmonių  veiklai

parduodamo žemės

sklypo dydis nustatomas:

įmonių

rejestre  įregistruotoms įmonėms  -  pagal  faktiškai

įmonių veiklai

reikalingą žemės plotą;

steigiamoms

įmonėms  - pagal  detaliuose planuose nustatytas

žemės sklypų ribas.

4.

Atskirai

sodybai (namų  valdai) parduodama  žemė, užimta

statiniais,

daugiamečiais  sodiniais, kitais  sodybos želdiniais,

kiemas  ir  sodybos

ribose  pastoviai  daržui  naudojamos  žemės

sklypas.  Kaip

taisyklė,  sodybai   parduodamas  žemės   plotas

faktiškai yra

sodybos užimamose ribose.

5.Miestuose,

išskyrus  Kuršių   nerijos  nacionalinį  parką,

privačių namų

valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai,

bet  ne   didesni

kaip   0,2  ha  Vilniuje,  Kaune,  Klaipėdoje,

Šiauliuose,

Panevėžyje,  Alytuje, Marijampolėje,  Druskininkuose,

Palangoje,

Birštone  ir  0,3 ha - kituose  miestuose. Parduodamo

žemės   sklypo

norma  apskrities  valdytojo  sprendimu gali būti

padidinta parduodant

visą faktiškai  naudojamą namų  valdos žemės

sklypą namo

savininkui, jeigu  šio žemės sklypo  arba jo  dalies

pagal  nustatyta

tvarka   patvirtintus   ir   savivaldybės  mero

(valdybos)

suderintus teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti  miesto

ūkio,  visuomenės  poreikiams  ar,  suformavus

atskirą atidalijamą

sklypą, individualiai satybai.

Parduodant

esamų  privačių namų  valdų žemės  sklypus,  jei

šiuose namuose

gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos,

maksimalų faktiškai

naudojamo ir  galimo parduoti  žemės  sklypo

plotą nustato vietos

savivaldos institucija.

6.

Sodininkų

bendrijų  nariams  ir  asmenims,  norintiems

steigti sodus,

parduodamas žemės  sklypas nustatomas  pagal sodo

išplanavimo projektą,

bet ne didesnis kaip 0,12 ha.

7.

Nauji

žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų

namų  statybai

parduodami  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatyto  dydžio

pagal  patvirtintus   teritorinio   planavimo

dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.1-2214;

1992.01.16.; Žin.,  1992, Nr.3- 45;

Nr.1-2565;

1992.05.07.; Žin.,  1992,  Nr.15-404;

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11

30; Žin., 1995, Nr.103-2301

10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio

paskirties žemę eilė

1.

Vykdant

žemės reformą,  žemės  ūkio   paskirties   žemė

įsigyjama  pagal

suprojektuotas  žemėnaudas   laikantis   šios

pretendentų įsigyti

žemę eilės:

1) asmenys,

turintys teisę  įsigyti  žemę asmeniniam  ūkiui;

2)   kaime

gyvenantys   asmenys,   susigrąžinantys    toje

vietovėje esančią

žemę natūra;

3)  asmenys,

kuriems   žemė  buvo   leista  naudotis  pagal

Valstiečio ūkio

įstatymą,  tačiau šios  žemės  suteikimas  nebuvo

nustatytu   laiku

įformintas,   taip    pat   kaimo   vietovėje

gyvenantys asmenys,

kurių turėtoji  žemė  buvo  suteikta  kitiems

asmenims pagal

Valstiečio ūkio įstatymą;

4) kiti

asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;

5)   vietos

gyventojai,   susigrąžinantys    ekvivalentine

natūra  buvusios

apylinkės  teritorijoje  turėtą  žemę, taip  pat

asmenys,

susigrąžinantys  ekvivalentine  natūra  arba  perkantys

jų nuomojamą ar

laisvą valstybinę žemę  ūkininko  ūkiui  steigti,

kai   ši  žemė

pagal  Žemės  ūkio   ministerijos   patvirtintus

normatyvus

reikalinga  įsigytų  nuosavybėn  buvusių  žemės  ūkio

įmonių gamybiniams

pastatams eksploatuoti;

6)  kaime

gyvenantys  politiniai  kaliniai   ir  tremtiniai

arba    jų

vaikai,    susigrąžinantys    buvusios    apylinkės

teritorijoje turėtą

žemę ekvivalentine  natūra. Kai  šie  asmenys

gyvena   mieste,

jų   prašymu  jiems   gali   būti   sugrąžinta

apskrities, kurioje

jie gyvena, kaimo  vietovėje  tik  dalis  (ne

daugiau kaip 2 ha

kiekvienam  pretendentui)  turėtos  žemės, o už

likusią  dalį

išmokama   kompensacija,   jeigu   įstatyme   "Dėl

piliečių

nuosavybės  teisių  į  išlikusį   nekilnojamąjį   turtą

atstatymo tvarkos ir

sąlygų" nenustatyta kitaip;

7)   kiti

vietos   gyventojai,    susigrąžinantys    žemę

ekvivalentine

natūra;

8)  vietos

gyventojai, perkantys  valstybinę  žemę  ūkininko

ūkiui steigti ar

bendrai žemės ūkio veiklai;

9)  kiti

piliečiai,  susigrąžinantys   žemę  ekvivalentine

natūra;

10) kiti

piliečiai, perkantys valstybinę žemę.

2.

Jeigu  tą

patį  žemės  plotą  pretenduoja  susigrąžinti

ekvivalentine

natūra  ar pirkti  keli asmenys,  turintys  vienodą

pirmumo teisę  jį

įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas

pagal  parengtą

žemėtvarkos  projektą.  Jeigu  šie  asmenys  su

suprojektuotu žemės

sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama

ekvivalentine natūra

arba parduodama aukciono būdu.

3.

Žemės

savininkai turi  pirmumo teisę  pirkti ne konkurso

būdu gretimus

valstybinės žemės  ir  miško  sklypus,  nepatogius

naudoti kitiems

fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.

Asmenys,

turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų

tvarkymo patirtį,

turi teisę  ne konkurso būdu pirkti nepatogius

administruoti

valstybinių  miškų sklypus, kurių vietos gyventojai

nepretenduoja

susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32-727;

Nr. I-1606,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku

ir jų naudojimo apribojimai

Disponavimą

privatizuota  žeme ir  mišku  bei  jų  naudojimo

apribojimus nustato

Lietuvos Respublikos  žemės įstatymas, Miškų

įstatymas ir Saugomų

teritorijų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.2565;

1992.05.07.; Žin.,  1992,  Nr.15- 404;

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės

privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė,  kurioje ūkinė  veikla  ribojama,

suderinus su

atitinkamomis valstybinėmis  tarnybomis, gali  būti

privatizuojama

ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai   dėl  žemės   sugrąžinimo   bei   suteikimo

nuosavybėn

neatlygintinai  priimami ir valstybinės žemės pirkimo-

pardavimo sutartys

sudaromos tik  jeigu pilietis  sutinka su  jo

įsigyjamam žemės

sklypui žemės  reformos žemėtvarkos projekte ir

kituose

teritorijų    planavimo    dokumentuose    nustatytomis

specialiosiomis

žemės   ir  miško   naudojimo  sąlygomis,  žemės

servitutais ir

kitais veiklos apribojimais.

3.

Savininkams,  nesilaikantiems nustatytų  žemės  naudojimo

apribojimų,

taikoma   Lietuvos  Respublikos  įstatymų  nustatyta

materialinė

atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-94.; 1995 06

13; Žin., 1995, Nr.53-1295

III skyrius

Valstybinė žemė

13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė

Privatinėn

nuosavybėn piliečiams neparduodama:

1) kelių,

aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,

taip pat valstybinės

sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;

2) žemė  kaimo

gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar

kitoms  visuomenės

reikmėms   pagal   parengtus   ir   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės   nustatyta  tvarka   patikslintus   šių

gyvenviečių

užstatymo projektus;

3)

miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir

visuomeninei

statybai   bei  rekreacijai  naudotina  žemė  pagal

parengtus ir

Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta  tvarka

patikslintus

projektus;

4) žemė,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikta  arba

numatoma  suteikti  mokslo  ir  mokymo  įstaigoms

eksperimentams bei

kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;

5) miškai,

pagal Lietuvos  Respublikos įstatymus priskirti

valstybiniams

rezervatams,   nacionaliniams   ir   regioniniams

parkams, kurortų

sanitarinės apsaugos  zonoms,  miestų  miškams,

miško parkams, miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės

plantacijoms.

Taip pat

neprivatizuojami miškai,  priskirti Baltijos jūros

ir Kuršių  marių

apsauginėms  juostoms  iki  7  km  pločio,  ypač

vertingiems

rekreaciniams  prie vandens  telkinių ir  gyvenviečių

esantiems  miškams,

miškų  mokslinio   tyrimo  ir   mokymo  bei

selekcinės

sėklininkystės   objektams,  kurių  sąrašus  tvirtina

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė;

6)  ištirtų

ir  nustatyta  tvarka  patvirtintų  naudingųjų

iškasenų telkinių

žemė;

7) valstybinių

rezervatų, valstybinių  parkų bei biosferos

monitoringo

teritorijų  rezervatų, rezervatinių  apyrubių, Kuršių

nerijos

nacionalinio  parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų

žemė;

8) žemė,

kurioje  pastatyti  ar  projektuojami  valstybinės

nuosavybės objektai;

9)

nacionalinių   ir  regioninių   parkų  bei   draustinių

teritorijoje

esantys  miškai, krūmai,  vandenys, pelkės, smėlynai

ir kitos

nenaudojamos žemės,  išskyrus iki  5 ha  ploto sklypus,

įsiterpusius į žemės

ūkio naudmenas jeigu  šios neprivatizuotinos

žemės  naudmenos

yra  pažymėtos  nustatyta  tvarka  parengtuose

teritorijų

planavimo   dokumentuose,  suderintuose  su  Aplinkos

apsaugos

ministerija,   Miškų  ūkio  ministerija  ir  Valstybine

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;

10) žemė,

kurią užima  valstybinės  socialinės  globos  ir

rūpybos įstaigos,

taip pat  šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio

paskirties žemė ar

miškas;

11)

buvusios   bažnyčių   (religinių   konfesijų   ir   jų

institucijų)  žemės

valdos,  kurios  nėra  priskirtos  valstybės

išperkamai žemei.

12) žemė,

nustatyta  tvarka  priskirta Lietuvos Respublikos

pajūrio juostai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-2565;

1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15- 404;

Nr.1-230; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr.32-727,

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11

30; Žin., 1995, Nr.103-2301

14 straipsnis. (Panaikintas)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32-727;

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui

1.

Fiziniai

ir juridiniai  asmenys, pageidaujantys naudoti

valstybinę žemę

kaimo vietovėje,  žemės reformos  metu  pateikia

paraiškas agrarinės

reformos tarnyboms, nurodydami šiuo

metu jiems

nustatyta  tvarka  suteiktos  naudotis  žemės  plotą,

pageidaujamos

žemės   plotą,  ūkinės   veiklos  būdą,  naudojimo

terminą, sklypo

vietą ir,  prireikus  žemės  poreikio  techninį-

ekonominį

pagrindimą.

2.

Pagal   fizinių

ir   juridinių  asmenų   prašymus   bei

valstybinio žemės

kadastro  medžiagą,  atsižvelgiant  į  turimos

valstybinio žemės

fondo  žemės  plotą  ir  žemės  naudotojų  bei

valstybės

interesus,   žemės   reformos   žemėtvarkos   projekte

numatomas žemės

ploto paskirstymas  naujiems žemės  naudotojams.

Patvirtinus žemės

reformos žemėtvarkos  projektą, žemės  sklypai

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka  suteikiami

naudotis arba

išnuomojami.

3.

Kuriant

žemės  ūkio  bendroves  ir  kitas  įmones,  jų

steigėjai iki

steigimo sutarties  sudarymo turi  gauti

agrarinės reformos

tarnybos   išvadą apie    galimą  tai  įmonei

išnuomoti žemės

plotą ir jo vietą.

4.

Įmonėms

suteikiamų  naudotis  žemės  sklypų  dydis  ir

išsidėstymas turi

užtikrinti galimybę  juos racionaliai tvarkyti

ir efektyviai

ūkininkauti.

5.

Miestuose

valstybinė žemė

parduodama,

suteikiama   privatinėn  nuosavybėn  neatlygintinai,

suteikiama

naudotis   arba  išnuomojama   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės

nustatyta  tvarka, vadovaujantis  statybos projektais

ir schemomis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin.,  1993, Nr.32- 727;

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė

1.

Rengiant

žemės reformos  žemėtvarkos projektą  asmeninio

ūkio žemės  sklypų

išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip

nusprendė

asmenų,    naudojančių   šią   žemę   toje   vietoje,

susirinkimas.

Susirinkimo  sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką

nustato Žemės ūkio

ministerija.

Tikslinant

asmeninio  ūkio žemės  sklypų išsidėstymą pirmumo

teisę  rinktis

sklypo  vietą  turi  toje  vietovėje  gyvenantys

asmenys,  kurių

žemę  išperka   valstybė,  remdamasi   Lietuvos

Respublikos

įstatymo  "Dėl piliečių  nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą

atstatymo tvarkos  ir sąlygų"  12 straipsnio

pirmosios dalies 3

punkto nuostatomis.

2.

Asmeninio

ūkio žemės  naudotojai gali  šią žemę  įsigyti

privatinėn

nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą

natūra arba

ekvivalentine natūra  žemės  plotą  arba  jeigu  šie

asmenys neturėjo

susigrąžintinos žemės  arba jos  turėjo mažiau,

negu naudoja

asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems

parduodami Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  tvarka,

išskyrus žemę,  kuri

buvo  suteikta po  1993 m.  liepos 1  d.  ir

skirta plote,  kuris

iki  tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio

ūkio poreikiams.  Už

perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto

arba išsimokėtinai,

bet ne vėliau kaip per 15 metų.

3.

Asmenims,

kurie pagal  įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės

teisių  į  išlikusį

nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir

sąlygų" turi

teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės

plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo

teisę

susigrąžinti   žemę  perleidžia   kitiems  asmenims,  arba

atsisako šios teisės

kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė

neparduodama.

4.

Asmeniniam

ūkiui  skirtą  žemę  turi  teisę  nusipirkti

lengvatinėmis  sąlygomis

iš  šeimos  tik  vienas  asmuo,  kuris

Lietuvos

Respublikos  Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo

gyventojų sodybinių

sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-

411) priėmimo  dieną

buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra

buvęs žemės  ūkio

įmonės  darbuotojas arba  pensininkas, išdirbęs

ūkyje ne mažiau kaip

5 metus, ir jeigu šis asmuo:

1) ir  dabar

gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste

bei turėjo teisę

gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;

2)  yra  kaime

gyvenančios  daugiavaikės  šeimos  tėvas  ar

motina, nesvarbu,

koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;

3) gyvena

kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,

kultūros,

medicinos,   melioracijos   ir   kitose   žemės   ūkį

aptarnaujančiose

įmonėse bei įstaigose.

5.

Po 1990 m.

liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę

lengvatinėmis

sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę

gyventi vaikai  ar

kiti  išlaikytiniai -  2/3  šeimos  naudojamos

asmeninio ūkio

žemės, kitas  sutuoktinis -  1/3. Iškilę  tarp jų

ginčai sprendžiami

teismine tvarka.

6.

Kiti

asmenys žemę  asmeniniam ūkiui  gali pirkti pirkimo

metu galiojančia

tvarka ir žemės kainomis.

7.

Tuo  atveju,

kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo

už perkamą asmeninio

ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis

nebuvo sudaryta, jam

mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina

toje  vietovėje

gyvenantiems  testamentiniams  arba  šaukiamiems

paveldėti pagal

įstatymą įpėdiniams,  jeigu šie  paveldėjo  toje

vietovėje esančius

pastatus (ar  jų dalį) bei patys ar jų šeimos

nariai neturi

asmeninio ūkio žemės.

8.

Jei

apylinkių  tarybos   pagal  anksčiau   galiojusius

įstatymus

nepriėmė   sprendimo  suteikti   asmeninio  ūkio  žemę

piliečiams,

turėjusiems   teisę  šią   žemę  gauti,   apskrities

valdytojas,

remdamasis   agrarinės  reformos  tarnybos  pateikta

medžiaga,  gali

priimti  sprendimą,   patvirtinantį,  kad   šie

piliečiai teisėtai

naudojasi asmeninio ūkio žeme (bet ne daugiau

kaip 2-3  ha

faktiškai naudojamų žemės ūkio naudmenų). Apskrities

valdytojui priėmus

tokį  sprendimą,  šie  asmeninio  ūkio  žemės

naudotojai  gali

tą  žemę  įsigyti  privatinėn  nuosavybėn  šio

straipsnio

nustatyta tvarka.

9.

Asmeninio

ūkio žemės sklypas (jo dalis) neparduodamas jį

naudojantiems

asmenims,  kuriems jis  buvo suteiktas  pažeidžiant

galiojančius

įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476;

1994.05.24; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

Nr.1-1112; 1995 11

30; Žin., 1995, Nr.103-2301

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai

1.

Žemės

reformą   vykdo  apskričių  valdytojai  bei  į  jų

administracijos

sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų

darbą

koordinuoja    ir   kontroliuoja   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės

privatizavimo

darbams  miestuose bei  kaimo vietovėse  metodiškai

vadovauja Valstybinė

žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos.

2.

Žemės

reformos žemėtvarkos  projektus rengia Valstybinis

žemėtvarkos

institutas.

3.

Miestų

teritorinio planavimo

projektus  rengia

specializuotos  projektavimo   įmonės  vietos

savivaldos vykdomųjų

institucijų.

4.Skundus

dėl   žemės  reformos  metu  suformuotų  žemėnaudų

tinkamumo  bei

dėl  žemės  privatizavimui  ir  nuomai  parengtų

dokumentų atitikimo

įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams

nagrinėja

apskrities   valdytojo  administracija  ir  Valstybinė

žemėtvarkos  ir

geodezijos  tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės   reformą

vykdantys   pareigūnai,  pažeidę  šio  įstatymo

reikalavimus,

traukiami   atsakomybėn   įstatymų   ir   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476;

1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr. 1-94; 1995 06

13; Žin., 1995, Nr.53-1295

18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo  ir

svarstymo tvarka

1.

Fiziniai

ir  juridiniai  asmenys,  pageidaujantys  įsigyti

žemės  ūkinei   ir

kitai   veiklai,  prašymus   pateikia  agrarinės

reformos tarnybai

pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.

Prašymai  žemei

įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka ir

terminais.

2.

Agrarinės

reformos tarnyba kartu su  Valstybiniu  žemėtvarkos

institutu

išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia  sprendimų  dėl

jų tenkinimo

projektus ir apie tai raštu informuoja pretendentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų

sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo

tvarka

1.

Fiziniai

ir  juridiniai   asmenys   agrarinės   reformos

tarnybos

sprendimus   dėl  prašymų  gauti  žemę  tenkinimo  gali

apskųsti apskrities

valdytojui  per  mėnesį  nuo  šių  sprendimų

gavimo. Apskrities

valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja

ir priima sprendimą.

Apskrities

valdytojų  sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20

dienų nuo jų

priėmimo gali būti apskųsti teismui.

2.

Nustačius

įstatymų  pažeidimus,  žemės  reformos  metu

neteisėtai įsigyta

žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo

ie Lietuvos

Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-230;

1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;

Nr.1-476;

1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų

sudarymas

1.Žemė

reformos  žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,

kurios  ribas

nustato  apskrities  valdytojas.  Žemės  reformos

žemėtvarkos

projektų  bei  jų  parengimui  reikalingų  planų  ir

žemėtvarkos  schemų

turinį  nustato  Valstybinė  žemėtvarkos  ir

geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio ministerijos.

2.

Žemės

reformos  žemėtvarkos   projektai  rengiami  ir

žemėtvarkos darbai

atliekami  valstybės  lėšomis.  Jų  parengimo

grafikus tvirtina

Žemės ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-476;

1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

21 straipsnis.  Žemės   reformos   žemėtvarkos

projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo tvarka

1.

Žemės

reformos   žemėtvarkos   projektai   svarstomi

pretendentų

gauti   žemės   (fizinių   ir   juridinių   asmenų)

susirinkimuose,

dalyvaujant    agrarinės   reformos

tarnybai,  ir

suderinamai  su   suinteresuotomis  valstybinėmis

institucijomis.

2.

Suderintus   kompleksinius  žemės  reformos  žemėtvarkos

projektus tvirtina

apskrities valdytojas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.1-94; 1995 06 13;

Žin., 1995, Nr.53-1295

22  straipsnis.  Žemės  sklypų   paženklinimas   ir

žemės nuosavybės teisės dokumentų

išdavimas

Patvirtintus

žemės    reformos   žemėtvarkos    projektus,

valstybinis

žemėtvarkos  institutas paženklina žemės sklypų ribas

vietovėje ir

parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės

dokumentus.

Šių   dokumentų

formas,    parengimo  ir    išdavimo  tvarką

nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS      LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m.

liepos 25 d.

Nr. I-1607

_