← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2007-05-29

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 24-635

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997,

Nr.69-1735 (97.07.23)

I skyrius

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės

reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

2 straipsnis. Žemės reformos

tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis

valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

3

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

4

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais

įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę,

parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų

parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei

tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens

telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose

numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

3 straipsnis. Žemės

reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos

Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės

reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis

šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant

į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės reformos procesas apima žemės

naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį

ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų

ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5 straipsnis. Žemės

nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai

1.

Žemės nuosavybės formos yra privati ir

valstybinė.

2.

Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) nacionaliniai subjektai (juridiniai

asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę

nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

4.

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo

nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn

neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn

neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6 straipsnis.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas

nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas.

7

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

1.

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

1)

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise naudojantiems

žemę miestuose.

2.

Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams,

kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie

nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems

statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

8

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

1.

Asmenims

žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės

sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir

pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali

įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Užsienio subjektams žemė parduodama pagal

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytą Konstitucinį

įstatymą.

5.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių

teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų,

asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės

plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams,

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

7.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir

kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu

parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų

naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško

sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą

atskiro žemės sklypo  neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma

naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu

pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu

sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams

uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

9

straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Asmenims,

įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu

galima perleisti pirkimo–pardavimo ir mainų būdais tiek valstybinės žemės, kad

bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai, pirktos ir mainų būdu įgytos, o kitam asmeniui – suteiktos

nuosavybėn neatlygintinai, pirktos ir mainų būdu įgytos iš valstybės žemės,

išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o

žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

2.

Asmenims prie

nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje

ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne

didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus

atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo

nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros

sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos

želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai

parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos

(namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų

planavimo dokumentuose.

3.

Miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams

priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims,

turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų

namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos

bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha –

kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko

sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba

iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio

žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems

savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose

miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali

būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali

būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo

dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų

naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami

pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti

ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

6.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose.

7.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus.

8.

Kovo 11-osios akto

signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio

nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas

individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus

Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

10

straipsnis. Asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė

1.

Vykdant žemės

reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos

žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šia

eilės tvarka:

1) sugrąžinami

savininkams natūra;

2) suteikiami

nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos

į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos

buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam

ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje

buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos

savininkai;

5) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų)

žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją;

6) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4

straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;

7) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti

asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims;

8) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens

telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar

vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės

sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios

šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems

piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti

valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio pat ploto žemės

sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems

piliečiams;

11) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims, šiuose žemės sklypuose nuosavybės

teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ar įrenginius, kai jie

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti;

12) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės

sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus;

13) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie

ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės

sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti

šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40

metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį;

14) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų,

Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir

naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau

kaip metus;

15) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies

12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip  1

ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus;

16) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams

asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje

kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems

pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;

17) parduodami

aukcione žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

18) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kitiems asmenims.

2.

Piliečiams ar

jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką,

arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo

tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio

įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu

atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą suformuotos žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį

nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų

viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos

nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne

žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę

turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn

neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu žemės sklypas,

kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo

išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tam

piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su

perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypu, o jeigu tokių

piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui, kuris pirmiau pateikė prašymą.

Kai tą patį neišnuomotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti

keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba kai žemės ūkio paskirties

žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys,

žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu. Kai nėra asmenų,

nurodytų šio straipsnio  1 dalies 12–15 punktuose, prašymų pirkti žemės ūkio

paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas parduodamas atviro aukciono būdu.

Uždaro ir atviro aukcionų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Jeigu žemės

sklypas parduotas pažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą,

asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinės žemės sklypą pažeista, turi teisę

per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės

ir pareigos.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali būti parduodami šių žemėnaudų

savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemėnaudomis

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10

ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais atvejais miškai ir

vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos eilės.

6.

Valstybinių

parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų

įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai

privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

7.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir

vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

11

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių

specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos

apribojimais.

3.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

12

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių

ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų

planavimo dokumentuose;

3) suteikta

mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms

įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo,

valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms

valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms

bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;

4) yra miestų

teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros

vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų

esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos

statinių;

5) yra valstybinių

rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos

nacionalinio parko teritorija;

6) yra

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija,

išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų

namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

14

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) (neteko

galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio

juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

15

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

1.

Asmeninio

ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų

naudojama asmeniniam ūkiui.

2.

Jeigu asmeninio ūkio žemės

suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas

apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu

apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl

pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio

žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio

ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne

vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities

viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus

atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo

gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar

anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų

sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990 m. liepos 26 d. Nr. I-411) įsigaliojimo buvo

įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei:

1) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to

rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha

žemės ūkio naudmenų;

2) fizinis asmuo

iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją

jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje

įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol

naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų;

3) fizinis asmuo

iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją

jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje,

gyveno mieste-rajono centre (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos

miestus) ir iki šiol naudoja iki 1 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių

pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių

pastatų gyvuliams laikyti);

4) fizinis asmuo iki 1991

m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo

iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje ir gyveno mieste

(išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir

miestus-rajonų centrus) ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (jei

turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų (jei

neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti);

5) fizinis asmuo

iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 0,3

ha žemės ūkio naudmenų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės

plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčių sąrašus, apylinkės ūkines knygas,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengiamųjų darbų metu atliktos žemės

naudojimo analizės duomenis ir suvestinius asmeninio ūkio žemės planus.

4.

Šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka ir sąlygomis asmeninio ūkio žemės plotai gali būti

patvirtinami tik vienam šeimos nariui. Šeima šiuo atveju laikomi kartu

gyvenantys sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai, abiejų sutuoktinių tėvai,

pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie veda bendrą ūkį.

5.

Apskrities

viršininko sprendimas patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio

asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.“

7.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam

ūkiui skirtoje teritorijoje.

8.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo

privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta

tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir

naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus

ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta

tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė

arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą

toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė,

naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki apskrities

viršininko sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės

plotą.

9.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą,

asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant

sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastrinės

vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio žemės sklypų,

kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat

naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai

naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės sklypai

projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės fondo, o

jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

10.

Jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

11.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų

piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami

iš laisvos žemės fondo.

12.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos

kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis

fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus,

taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės

asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

7 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir

Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu

sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu Vyriausybės nustatyto dydžio

vienas žemės sklypas individualiai statybai;

2) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų

gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;

3) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie

asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į

Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

8 straipsnis.

Valstybinės žemės pardavimas

1.

Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė,

miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir

kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo

bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.

4.

Nacionaliniams subjektams (juridiniams

asmenims) ir užsienio subjektams žemė parduodama Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

9 straipsnis.

Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Piliečiams, įsigyjantiems žemę (įskaitant

miškus ir vandens telkinius) žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu

galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad bendras vienai šeimai sugrąžintos

natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos

iš valstybės žemės plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha.

2.

Piliečiams prie nuosavybės teise

priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos

(namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

3.

Miestuose (iki 1995 m. birželio 1

d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, piliečiams,

turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų

namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos

bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha -

kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko

sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba

iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio

žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu

keliems savininkams, piliečiams parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha - kituose

miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali

būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali

būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo

dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems

asmenims, naudojantiems sodų žemės sklypus sodininkų bendrijų sodų

teritorijose, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodininkų bendrijos

sodo detalųjį planą ir turi būti ne didesnis kaip 0,12 ha.

6.

Žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų

namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta teritorijų planavimo

dokumentuose.

7.

Nauji žemės sklypai vienbučiams ir

daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami Vyriausybės nustatyta

tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų planavimo dokumentus.

10 straipsnis.

Piliečių, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius,

eilė

1.

Vykdant žemės reformą, kaimo vietovėje

esantys žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei šį įstatymą, taip pat

parduodami pagal šį įstatymą piliečiams žemės reformos žemėtvarkos projektuose

nustatytų ribų šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami savininkams natūra;

2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai

piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos

teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse

teritorijose, - tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų

perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai

piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai,

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio

Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams

(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į

asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams,

kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

skirtą teritoriją;

5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai

piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui

naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;

6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka valstiečių ūkiui steigti suteikti žemės

sklypai, priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Piliečių nuosavybės teisių

į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, šiuos žemės

sklypus naudojantiems piliečiams;

7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai arba

parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai

šiuos žemės sklypus naudojantiems piliečiams;

8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai

piliečiams, gyvenantiems rajono savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas

sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai

priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens

telkiniai neišliko;

9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė,

miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti valstybės išperkamiems arba

kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko; suteikiami nuosavybėn

neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose, - tokio pat ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės

teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos teritorijose, išskaičius tą žemės

sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą;

10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai

lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems

šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems piliečiams;

11) parduodama žemės ūkio veiklai žemė

piliečiams, kurie įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus iš buvusių žemės ūkio

įmonių;

12) parduodama žemė kitiems piliečiams.

2.

Piliečiams ar jų šeimos nariams,

turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką, arba jiems jas

perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba

daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemė,

suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės

ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą suformuotos

žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto

dalis, ne daugiau kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama

piliečiui, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio

1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai ar pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai

arba parduodamas jį nuomojančiam piliečiui, kuriam šis sklypas buvo išnuomotas

iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, jeigu seniūnijoje, kurios teritorijoje

yra nuomojamas žemės sklypas, yra laisvos žemės. Jeigu žemė, kurią pageidauja

įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo išnuomota iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos arba jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys

piliečiai pageidauja įsigyti tą patį miško sklypą, žemės ar miško sklypas

perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami šiems piliečiams

aukciono būdu. Aukciono organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys

miškai ir vandens telkiniai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali

būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio

paskirties žemėnaudomis valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai

gali būti parduodami šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus,

ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais

atvejais miškai ir vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

11 straipsnis. Riboto

ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė

veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam

ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti

nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, suteikti žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo -

pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo

žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis

naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams, nesilaikantiems nustatytų

žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės servitutų

ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

12 straipsnis.

Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo

apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu piliečiai, įsigiję žemę pagal

Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas,

ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė Vyriausybės nustatyta

tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13 straipsnis.

Neprivatizuojama žemė

Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra)

esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms

visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,

vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi

teritorijų planavimo dokumentuose;

3) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms

socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms; perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams;

4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios

įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

(kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir

kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir

regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos

ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio

juostai;

8) suteikta tarnybinėms daloms;

9) yra bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) nuosavybės teise turėta žemė.

14 straipsnis.

Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami,

jeigu jie priskirti:

1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams rezervatams, valstybinių

parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam

parkui;

3) miestų sanitarinės apsaugos pirmajai

zonai;

4) miestų miškams ir miško parkams;

5) miško genetiniams rezervatams, miško

medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

6) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams.

15 straipsnis.

Asmeninio ūkio žemė

1.

Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė,

kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos

formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

3.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui

skirtoje teritorijoje.

4.

Į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės

sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos

atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje (nustatomoje

Vyriausybės nustatyta tvarka), kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir

naudojamas (nuomos pagrindu) privačios namų valdos žemės sklypas, o piliečiams,

besikuriantiems sugrąžintoje žemėje, asmeninio ūkio žemė nuomojama penkeriems

metams. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti

didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje,

kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio

žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems šiems asmenims ir

įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.

5.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos

projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir

siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio

ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d.,

ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos

toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, jeigu nesutariama

kitaip. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

6.

Jeigu pilietis mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.

7.

Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės

teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį,

negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo

teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba atsisako šios teisės

kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai

išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

8.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj

jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami

naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant

įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos

žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

9.

Asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama

nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

16 straipsnis. Žemės

reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos

1.

Žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti,

perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima

apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Valstybinė žemė

išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo

nustatyta tvarka.

2.

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė kaimo

vietovėje žemės reformos metu išnuomojama be aukciono Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, grąžintina pagal įstatymus,

reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimą, išnuomojama iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo. Jeigu

valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities

viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės

nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.

3.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo

vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės

įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių

instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą

žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga,

taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota

institucija.

4.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję fiziniai ir juridiniai

asmenys, Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybių narių ir

kitų Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių įmonių

filialai, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus.

Konkursus dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo

organizuoja ir vykdo apskričių viršininkai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. X-540, 2006-03-30,

Žin., 2006, Nr. 42-1503 (2006-04-15)

17 straipsnis.

Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja naudotis nagrinėjimas

Prašymus

susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti valstybinę

žemę, mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių

viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Prašymus išsinuomoti

valstybinę žemę bei gauti naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus

priima apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos ar kita įstatymų

nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

18

straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir

nagrinėjimo

tvarka

1 Sprendimus dėl

žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių

viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota

institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

3.

Jeigu

institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant

įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina

apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą

kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą

teismine tvarka.

4.

Institucija,

atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ar

panaudos sandorius, privalo kontroliuoti, kaip vykdomos sandorių sąlygos, o

nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, – inicijuoti sandorio

nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų numatytus

šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę ginčyti sandorius dėl valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ar perdavimo

naudotis, sudarytus sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų

reikalavimus, pagrindu, taip pat atstovauti bylose dėl valstybinės žemės

sandorių, kai šalys nevykdo sandorio sąlygų, nutraukimo, jeigu institucija,

atstovaujanti valstybei šiuose sandoriuose, nesiima veiksmų sandorį nutraukti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų

nustatymas

1.

Žemės

reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami

Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie

Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai rengiami valstybės lėšomis, o įgyvendinami

valstybės lėšomis arba fizinių ir juridinių asmenų lėšomis, jeigu jie sutinka.

Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamus žemės reformos žemėtvarkos

projektų įgyvendinimo darbus, jų apmokėjimo tvarką ir atvejus nustato

Vyriausybė.

3.

Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios

nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis Žemės

ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių

projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai.

5.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba

suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar

juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams

bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš

valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas

bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė

žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

6.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti

nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės

sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos

kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės

servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

8.

Pasiūlymus

apskrities viršininkui dėl žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų

naudojimo sąlygų pagal teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų)

merai.

9.

Apskrities

viršininkas, priimdamas sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo

neatlygintinai, pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų

naudojimo sąlygas.

10.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų valstybinę ekspertizę atlieka Žemės ūkio

ministerijos įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų

valstybinės ekspertizės atlikimo atvejus, tvarką ir turinį nustato Žemės ūkio

ir Aplinkos ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

20

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo

tvarka

Žemės reformos

žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą

ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka.

Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities

viršininkas.

18 straipsnis. Skundų

dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo

ir nagrinėjimo tvarka

1.

Sprendimus dėl žemės įsigijimo piliečiai

gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo bei žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų

atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams nagrinėja apskričių

viršininkai ir Žemės ir miškų ūkio ministerija. Žemės ir miškų ūkio ministerija

nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų piliečių prašymų ir skundų.

3.

Jeigu institucijos, atliekančios žemės

reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką,

sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos

privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės

servitutų nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal

Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis.

3.

Žemės sklypų, įsigytų bendrosios

nuosavybės teise, padalinimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis

Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina

apskričių viršininkai.

5.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami

grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos

pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos,

suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės

naudojimo sąlygos.

6.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose

numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti

ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios

derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas

žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja

Žemės įstatymas.

8.

Pasiūlymus apskrities viršininkui dėl

žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų naudojimo sąlygų pagal

teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų) merai.

9.

Apskrities viršininkas, priimdamas

sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,

pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas.

20 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo

ir tvirtinimo tvarka

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės

reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.

21 straipsnis. Žemės sklypų ženklinimas ir žemės

nuosavybės bei žemės naudojimo teisės

dokumentų

išdavimas

1.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir

kituose teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi

įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų

plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą

metodiką.

2.

Žemės

savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo

teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Vietovėje

paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius

matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą,

neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės

savininkui nekompensuojama.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

22 straipsnis. Specialiosios nuostatos

1.

Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis

parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise

turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar

kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).

2.

Valstybinės

žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta

tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme

naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka

žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1415,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1660 (2003-04-24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. liepos 25 d.

Nr. I-1607

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992,

Nr. 1-11;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr. 3-45;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr. 15-404;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr. 32-727;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr. 34-621;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr. 43-777;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-940,

95.06.13, Žin., 1995, Nr.53-1295

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1112,

95.11.30, Žin., 1995, Nr.103-2301

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1606,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-370,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1757, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.56-1649 (00.07.12)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16,

17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1415,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1660 (2003-04-24)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-540,

2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1503 (2006-04-15)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-856, 2006-10-12,

Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12,

Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1

STRAIPSNIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO (2002

M. LAPKRIČIO 5 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-05-29)

autrap@lrs.lt