← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2014-07-31

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 24-635

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997,

Nr.69-1735 (97.07.23)

I skyrius

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės

reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

2

straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis

valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

3

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

4

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos

projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais

žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus

privačios ir valstybinės žemės sklypus.

2.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę,

parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų

parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei

tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir

vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų

įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

5

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai

dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6

straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei

sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

7

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

1.

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

1)

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise

naudojantiems žemę miestuose.

2.

Religinėms bendrijoms,

bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip

neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių,

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami

šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo

dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr.

54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

8

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

1.

Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens

telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys,

pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti

ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį

Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio

paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Priverstinė

hipoteka išsimokėtinai parduotiems valstybinės žemės sklypams nustatoma

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto

teritorinio padalinio vadovo sprendimu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Užsienio subjektams

žemė parduodama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje

nurodytą Konstitucinį įstatymą.

5.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Valstybinių parkų,

valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose

esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn

gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir

sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės

plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti

parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytos eilės.

7.

Sodininkų

bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama

Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo

teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo

statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje

ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai

keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo

dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės

nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne

aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su

parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų

savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono

būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XI-2408,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6962 (2012-11-24)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

Nr. XII-856,

2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04857

2 straipsnis. Žemės reformos

tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis

valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

3

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

4

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais

įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės

sklypus.

2.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius

žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą,

teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės

naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų

sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų

nustatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

5

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6

straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei

sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

7

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

1.

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

1)

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise

naudojantiems žemę miestuose.

2.

Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams,

kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie

nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems

statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

8

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

1.

Asmenims

žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės

sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir

pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali

įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Užsienio subjektams žemė parduodama pagal

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytą Konstitucinį

įstatymą.

5.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių

teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų,

asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės

plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams,

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

7.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir

kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu

parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų

naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško

sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą

atskiro žemės sklypo  neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma

naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu

pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu

sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro

aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

9

straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Asmenims,

įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu

galima perleisti pirkimo–pardavimo būdu tiek valstybinės žemės, kad

bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai ir pirktos, o kitam asmeniui – suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai ir pirktos iš valstybės žemės, išskyrus žemės ūkio

paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo

laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

2.

Asmenims prie

nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo

gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

3.

Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams

asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus,

parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos

techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų,

bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,

Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu

gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4

ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės

sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems

savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti

padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti

didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo

dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų

naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami

pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti

ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

6.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose.

7.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus.

8.

Kovo 11-osios akto

signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio

nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas

individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus

Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

10

straipsnis. Asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė

1.

Vykdant žemės

reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami

žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo

dokumentuose šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami

savininkams natūra;

2) suteikiami

nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos

į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos

buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai,

politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip

pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos

savininkai;

5) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų)

žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją;

6) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4

straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;

7) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti

asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims;

8) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens

telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar

vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės

sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios

šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems

piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti

valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio pat ploto žemės

sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems

piliečiams;

11) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims, šiuose žemės sklypuose nuosavybės

teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ar įrenginius, kai jie

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti;

12) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės

sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus;

13) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie

ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės

sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti

šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40

metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį;

14) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų,

Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir

naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau

kaip metus;

15) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies

12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus;

16) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams

asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje

kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems

pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;

17) parduodami

aukcione žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

18) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kitiems asmenims.

2.

Piliečiams ar

jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę,

mišką, arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės

buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio

įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu

atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą suformuoto žemės sklypo plotas didesnis už turėtąjį

nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų

viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos

nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne

žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę

turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn

neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu žemės sklypas,

kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo

išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tam

piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su

perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypu, o jeigu tokių

piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui, kuris pirmiau pateikė prašymą.

Kai tą patį neišnuomotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti

keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba kai žemės ūkio paskirties

žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys,

žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu. Kai nėra asmenų,

nurodytų šio straipsnio  1 dalies 12–15 punktuose, prašymų pirkti žemės ūkio

paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas parduodamas atviro aukciono būdu.

Uždaro ir atviro aukcionų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Jeigu žemės

sklypas parduotas pažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą,

asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinės žemės sklypą pažeista, turi teisę

per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės

ir pareigos.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės

sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha. Šiais atvejais miškai ir vandens telkiniai

parduodami žemės sklypų savininkams nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos

eilės.

6.

Valstybinių

parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų

įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai

privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

7.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir

vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

11

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių

specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

12

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių

ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų

planavimo dokumentuose;

3) suteikta

mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms

įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo,

valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms

valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms

bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;

4) yra miestų

teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių

dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose

teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų

valdos statinių;

5) yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių

nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija,

išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų

namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

14

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) (neteko

galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio

juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

15

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

1.

Asmeninio

ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų

naudojama asmeniniam ūkiui.

2.

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

3.

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

4.

(neteko galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

5.

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

6.

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos

asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

7.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam

ūkiui skirtoje teritorijoje.

8.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo

privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta

tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir

naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus

ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta

tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė

arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio

žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio

padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems

sugrąžinamos žemės plotą.

9.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą,

asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant

sukurti racionalių ribų žemės sklypus teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio

žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių

nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta

tvarka. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie

sklypai projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

10.

Jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

11.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų

piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami

iš laisvos žemės fondo.

12.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos

kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis

fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus,

taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės

asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496, 2001-08-03,

Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

3 straipsnis. Žemės

reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos

Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės

reformos vykdymo sąlygos

1.

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis

šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant

į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

2.

Žemės reformos procesas apima žemės

naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį

ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų

ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5 straipsnis. Žemės

nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai

1.

Žemės nuosavybės formos yra privati ir

valstybinė.

2.

Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) nacionaliniai subjektai (juridiniai

asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

3.

Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę

nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

4.

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo

nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn

neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn

neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6 straipsnis.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas

nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas.

7

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

1.

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

1)

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise naudojantiems

žemę miestuose.

2.

Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams,

kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie

nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems

statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

8

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

1.

Asmenims

žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės

sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir

pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali

įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta

tvarka.

3.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

4.

Užsienio subjektams žemė parduodama pagal

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytą Konstitucinį

įstatymą.

5.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių

teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų,

asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės

plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams,

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

7.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir

kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu

parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų

naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško

sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą

atskiro žemės sklypo  neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma

naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu

pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu

sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams

uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

9

straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai

1.

Asmenims,

įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu

galima perleisti pirkimo–pardavimo ir mainų būdais tiek valstybinės žemės, kad

bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai, pirktos ir mainų būdu įgytos, o kitam asmeniui – suteiktos

nuosavybėn neatlygintinai, pirktos ir mainų būdu įgytos iš valstybės žemės,

išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o

žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

2.

Asmenims prie

nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo vietovėje

ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne

didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus

atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo

nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros

sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos

želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai

parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos

(namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų

planavimo dokumentuose.

3.

Miestuose (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams

priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams asmenims,

turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų

namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos

bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje,

Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha –

kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko

sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba

iki 0,4 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio

žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems

savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje,

Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose

miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu gali

būti padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali

būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo

dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų

planavimo dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

5.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų

naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami

pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti

ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

6.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose.

7.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus.

8.

Kovo 11-osios akto

signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio

nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas

individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus

Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

10

straipsnis. Asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė

1.

Vykdant žemės

reformą, kaimo vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos

žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose šia

eilės tvarka:

1) sugrąžinami

savininkams natūra;

2) suteikiami

nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos

į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos

buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam

ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje

buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos

savininkai;

5) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų)

žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją;

6) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4

straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;

7) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti

asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims;

8) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens

telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar

vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės

sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios

šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems

piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti

valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio pat ploto žemės

sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems

piliečiams;

11) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims, šiuose žemės sklypuose nuosavybės

teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ar įrenginius, kai jie

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti;

12) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės

sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus;

13) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie

ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės

sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti

šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40

metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį;

14) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų,

Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir

naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau

kaip metus;

15) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies

12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip  1

ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus;

16) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams

asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje

kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems

pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;

17) parduodami

aukcione žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

18) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kitiems asmenims.

2.

Piliečiams ar

jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką,

arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo

tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio

įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

3.

Jeigu

atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą suformuotos žemėnaudos plotas didesnis už turėtąjį

nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų

viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos

nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne

žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę

turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn

neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu žemės sklypas,

kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo

išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tam

piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su

perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypu, o jeigu tokių

piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui, kuris pirmiau pateikė prašymą.

Kai tą patį neišnuomotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti

keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba kai žemės ūkio paskirties

žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys,

žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu. Kai nėra asmenų,

nurodytų šio straipsnio  1 dalies 12–15 punktuose, prašymų pirkti žemės ūkio

paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas parduodamas atviro aukciono būdu.

Uždaro ir atviro aukcionų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Jeigu žemės

sklypas parduotas pažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą,

asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinės žemės sklypą pažeista, turi teisę

per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės

ir pareigos.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemėnaudas, gali būti parduodami šių žemėnaudų

savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemėnaudomis

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemėnaudų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10

ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha dydžio. Šiais atvejais miškai ir

vandens telkiniai parduodami žemėnaudų savininkams nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos eilės.

6.

Valstybinių

parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų

įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai

privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

7.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir

vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

11

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių

specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos

apribojimais.

3.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

12

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių

ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų

planavimo dokumentuose;

3) suteikta

mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms

įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo,

valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms

valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms

bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;

4) yra miestų

teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros

vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų

esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos

statinių;

5) yra valstybinių

rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos

nacionalinio parko teritorija;

6) yra

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija,

išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų

namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

14

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) (neteko

galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio

juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

15

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

1.

Asmeninio

ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų

naudojama asmeniniam ūkiui.

2.

Jeigu asmeninio ūkio žemės

suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas

apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. – 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu

apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl

pareigūnų biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio

žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. – 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, asmeninio

ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne

vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtina apskrities

viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra (išskyrus

atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo

gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metų ar

anksčiau) arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl kaimo gyventojų

sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990 m. liepos 26 d. Nr. I-411) įsigaliojimo buvo

įrašytas į apylinkės ūkinę knygą, be to, jei:

1) fizinis asmuo iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo to

rajono žemės ūkio įmonėje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 3 ha

žemės ūkio naudmenų;

2) fizinis asmuo

iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją

jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo kaimo gyventojus aptarnaujančioje

įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje, gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol

naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų;

3) fizinis asmuo

iki 1991 m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją

jis išėjo iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje,

gyveno mieste-rajono centre (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių,

Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos

miestus) ir iki šiol naudoja iki 1 ha žemės ūkio naudmenų (jei turi ūkinių

pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,3 ha žemės ūkio naudmenų (jei neturi ūkinių

pastatų gyvuliams laikyti);

4) fizinis asmuo iki 1991

m. lapkričio 1 d. dirbo arba iki išėjimo į pensiją, jeigu į pensiją jis išėjo

iki 1991 m. lapkričio 1 d., dirbo to rajono žemės ūkio įmonėje ir gyveno mieste

(išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus,

Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus ir

miestus-rajonų centrus) ir iki šiol naudoja iki 2 ha žemės ūkio naudmenų (jei

turi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti) ar iki 0,5 ha žemės ūkio naudmenų (jei

neturi ūkinių pastatų gyvuliams laikyti);

5) fizinis asmuo

iki 1993 m. gruodžio 31 d. gyveno kaimo vietovėje ir iki šiol naudoja iki 0,3

ha žemės ūkio naudmenų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nurodytų fizinių asmenų naudojami asmeninio ūkio žemės

plotai nustatomi pagal žemės nuomos mokesčių sąrašus, apylinkės ūkines knygas,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengiamųjų darbų metu atliktos žemės

naudojimo analizės duomenis ir suvestinius asmeninio ūkio žemės planus.

4.

Šio straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka ir sąlygomis asmeninio ūkio žemės plotai gali būti

patvirtinami tik vienam šeimos nariui. Šeima šiuo atveju laikomi kartu

gyvenantys sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai, abiejų sutuoktinių tėvai,

pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai ir vaikaičiai, jeigu jie veda bendrą ūkį.

5.

Apskrities

viršininko sprendimas patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio

asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.“

7.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam

ūkiui skirtoje teritorijoje.

8.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo

privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta

tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir

naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus

ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta

tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė

arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą

toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė,

naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki apskrities

viršininko sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės

plotą.

9.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą,

asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant

sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastrinės

vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio žemės sklypų,

kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant

žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat

naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai

naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės sklypai

projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės fondo, o

jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

10.

Jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

11.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų

piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami

iš laisvos žemės fondo.

12.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos

kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis

fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus,

taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės

asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

7 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama

nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams:

1) apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu ir

Vyčio Kryžiumi, žuvusių (mirusių) tokių asmenų sutuoktiniams, o jeigu

sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams - jų prašymu Vyriausybės nustatyto dydžio

vienas žemės sklypas individualiai statybai;

2) išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų

gyvenamųjų namų, - žemės sklypai individualiai statybai;

3) kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės sklypai pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne didesnio ploto, negu šie

asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo naudotis įkeldinant juos į

Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip 150 ha bendro ploto.

8 straipsnis.

Valstybinės žemės pardavimas

1.

Piliečiams žemės ūkio paskirties žemė,

miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Piliečiai, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka.

2.

Ne žemės ūkio veiklai žemė miestuose ir

kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Parduodamos valstybinės žemės įvertinimo

bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką nustato Vyriausybė.

4.

Nacionaliniams subjektams (juridiniams

asmenims) ir užsienio subjektams žemė parduodama Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5.

Užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms

įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

9 straipsnis. Parduodamų

žemės sklypų dydžiai

1.

Asmenims, įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens

telkinius), žemės reformos metu galima perleisti pirkimo–pardavimo būdu tiek

valstybinės žemės, kad bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos,

suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos, o kitam asmeniui –

suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos iš valstybės žemės,

išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o

žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio

paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

2.

Asmenims prie

nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų

žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės

valdos projektuose.

3.

Miesto

gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams

asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus,

parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos

techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos

projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti

padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4 ha ir

parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo

arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus

nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai

statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

4.

Jeigu

gyvenamasis namas priklauso kartu keliems savininkams, fiziniams asmenims

parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos

techninės apskaitos byloje ir teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos

projektuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti

padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti

didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo

dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio,

visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą

žemės sklypą.

5.

Sodininkų

bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje

parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų

planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai

žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

6.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

7.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

8.

Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu

sutuoktinio nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas

žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste

(išskyrus Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip

0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

Nr. XII-856,

2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04857

10 straipsnis. Asmenų,

pageidaujančių įsigyti, nuomoti žemę, mišką ir vandens telkinius, naudotis jais

neatlygintinai ar valdyti patikėjimo teise, eilė

1.

Vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje

žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose,

kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose šia eilės

tvarka:

1) sugrąžinami savininkams natūra;

2) suteikiami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos

po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės

sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos

Respubliką metu;

3) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

(padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje

piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai,

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio

Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams

(įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į

asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją ir yra toje apskrityje,

kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu

naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai piliečiams,

sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę,

kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos savininkai;

5) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

(padidinti iki 30 procentų) žemės sklypai toje pačioje kadastro vietovėje

piliečiams, kurių norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar

valstiečio ūkiui skirtą teritoriją;

6) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

naudojami žemės sklypai Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;

7) perduodami nuosavybėn neatlygintinai, parduodami arba nuomojami

įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės

sklypus naudojantiems asmenims;

8) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems

savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu

jų turėti žemė, miškas, vandens telkiniai priskirti valstybės išperkamiems

pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko, taip pat

perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai piliečiams, kurių šeimos po

1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose ir

gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra perduodamas žemės sklypas,

teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos buvo įkeldintos,

priskirti valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8

punkte nenurodytiems piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai

pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

priskirti valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai

neišliko; perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939

metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise

turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio paties

ploto žemės sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal

šio straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems

žemės sklypai, miškas ir vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir

9 punktuose nenurodytiems piliečiams;

11) parduodami,

nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar

įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;

12) parduodami,

nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise žemės sklypai

kitais įstatymų nustatytais atvejais.

2.

Piliečiams ar jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į

sugrąžinamą žemę, mišką, arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai

sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal

Valstiečio ūkio įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą,

neparduodama.

3.

Jeigu atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės

reformos žemėtvarkos projektą suformuoto žemės sklypo plotas

didesnis už turėtąjį nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau

kaip 10 procentų viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam

atkuriamos nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje

nustatytos eilės.

4.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn

neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, žemės sklypas

perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai jį nuomojančiam asmeniui.

Jeigu žemės sklypas, kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę

turintys piliečiai, nebuvo išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas

nuosavybėn neatlygintinai tam piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis

žemės sklypas ribojasi su perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai

žemės sklypu, o jeigu tokių piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui,

kuris pirmiau pateikė prašymą.

5.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės

sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 1

ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 1 ha. Šiais atvejais miškai ir vandens

telkiniai parduodami be aukciono žemės sklypų savininkams nesilaikant šiame

straipsnyje nustatytos eilės.

6.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti

žemės, miško sklypai ir vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje

nustatytą eilę, įgyvendinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

Nr. XII-856,

2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04857

11

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos

projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir

vandens telkinių specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir

ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

12

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms

gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių,

skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir

ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose;

3) suteikta

mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms

įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo,

valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms

valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms

bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;

4) yra kultūros

paveldo objektų – buvusių dvarų sodybų – teritorijose, išskyrus šiose

teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų

valdos statinių;

5) yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių

nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija,

išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų

namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

Netenka galios nuo 2015-01-01.

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

Nr. XI-1934,

2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 36-1773 (2012-03-27)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

Nr. XII-1084,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10698

14

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) (neteko

galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybiniams

miškams, esantiems 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

15

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

1.

Asmeninio

ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų

naudojama asmeniniam ūkiui.

2.

Neteko galios.

3.

Neteko galios.

4.

Neteko galios.

5.

Neteko galios.

6.

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos

asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

7.

Asmeninio ūkio žemės

sklypai paprastai projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši

yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje.

8.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo

privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta

tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir

naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir

naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka

ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba

kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastro

vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio

ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo

sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems sugrąžinamos žemės plotą.

9.

Rengiant žemės

reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali

būti keičiamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą ir siekiant sukurti racionalių ribų žemės sklypus

teritorijoje, kurią apima vietinis (kadastro vietovės) žemės reformos

žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami

iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos

projektą gali būti keičiamos toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje

teritorijoje Vyriausybės nustatyta tvarka. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė

yra bendruose plotuose, šie žemės sklypai projektuojami iš toje kadastro

vietovėje esančios laisvos žemės fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastro

vietovėje nepakanka, šie sklypai projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje

teritorijoje.

10.

Jeigu fizinis asmuo

mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo

naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta

tvarka.

11.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų

piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami

iš laisvos žemės fondo.

12.

Asmeninio ūkio žemė

neparduodama ir vietoj jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje

teritorijoje nesuteikiami naudotis fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio

žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat fiziniams asmenims, kurie patys

nenaudoja jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

11 straipsnis. Riboto

ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

1.

Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė

veikla ribojama pagal teritorijų planavimo dokumentus, privatizuojama ribotam

ūkiniam naudojimui.

2.

Sprendimai sugrąžinti žemę, perduoti

nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą, suteikti žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo -

pardavimo sutartys sudaromos, jeigu pilietis sutinka su įsigyjamo žemės sklypo

žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių specialiosiomis

naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

3.

Savininkams, nesilaikantiems nustatytų

žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų naudojimo sąlygų, žemės servitutų

ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

12 straipsnis.

Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

1.

Disponavimo žeme tvarką bei jos naudojimo

apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų įstatymas, Saugomų teritorijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

2.

Jeigu piliečiai, įsigiję žemę pagal

Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už valstybės vienkartines išmokas,

ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi valstybė Vyriausybės nustatyta

tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

13 straipsnis.

Neprivatizuojama žemė

Žemė neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra)

esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms

visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių,

vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi

teritorijų planavimo dokumentuose;

3) suteikta mokslo ir mokymo, valstybinėms

socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms; perduota valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams;

4) yra miestų teritorijų dalyse, kurios

įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą

(kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir

kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

5) yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir

regioninių parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos

ir kultūros objektų teritorija, išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės

sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta Lietuvos Respublikos pajūrio

juostai;

8) suteikta tarnybinėms daloms;

9) yra bažnyčių (religinių konfesijų ir jų

institucijų) nuosavybės teise turėta žemė.

14 straipsnis.

Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami,

jeigu jie priskirti:

1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams rezervatams, valstybinių

parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam

parkui;

3) miestų sanitarinės apsaugos pirmajai

zonai;

4) miestų miškams ir miško parkams;

5) miško genetiniams rezervatams, miško

medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

6) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei

selekcinės sėklininkystės objektams.

15 straipsnis.

Asmeninio ūkio žemė

1.

Piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė,

kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki

šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Asmeninio ūkio žemės sklypų ribos

formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio

žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

3.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui

skirtoje teritorijoje.

4.

Į susigrąžinamą žemę įskaitomas žemės

sklypas, piliečiui nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui, išskyrus tuos

atvejus, kai grąžintina žemė yra toje kadastrinėje vietovėje (nustatomoje

Vyriausybės nustatyta tvarka), kurioje yra naudojama asmeninio ūkio žemė ir

naudojamas (nuomos pagrindu) privačios namų valdos žemės sklypas, o piliečiams,

besikuriantiems sugrąžintoje žemėje, asmeninio ūkio žemė nuomojama penkeriems

metams. Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė arba kurie turi teisę susigrąžinti

didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje,

kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio žemė, naudojamas asmeninio ūkio

žemės sklypas gali būti mažinamas iki vienodo dydžio visiems šiems asmenims ir

įskaitomas į sugrąžinamos žemės plotą.

5.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos

projektą, asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir

siekiant sukurti racionalias žemėnaudas teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Piliečių asmeninio

ūkio žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d.,

ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos

toje šių nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje, jeigu nesutariama

kitaip. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie sklypai

projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

6.

Jeigu pilietis mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai.

7.

Piliečiams, kurie neturi teisės į nuosavybės

teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę atkurti nuosavybės teisę į mažesnį,

negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą, naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo

teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba atsisako šios teisės

kitų piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai

išnuomojami iš laisvos žemės fondo.

8.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj

jos kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami

naudotis piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant

įstatymus, taip pat piliečiams, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos

žemės asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

9.

Asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama

nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu.

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

16 straipsnis.

Žemės reformos vykdytojai, jų teisės ir pareigos

1.

Žemės reformą

įgyvendina Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio

ministerijos. Sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn

neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio

vadovas. Valstybinė žemė išnuomojama ar perduodama naudotis Civilinio kodekso

ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir

standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių ir

kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos

informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

3.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos

Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau –

valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis,

valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų

padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi

Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti

žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus

kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau

– kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos

pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse

narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai

gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas,

dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos

žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos

pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą

dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Tuo atveju, jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos

valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą

arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos

žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas.

4.

Kvalifikacijos

pažymėjimai išduodami ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo visų

dokumentų kvalifikacijos pažymėjimui gauti pateikimo

dienos. Tuo atveju, jeigu į tinkamai pateiktą prašymą išduoti kvalifikacijos

pažymėjimą kartu su visais kvalifikacijos pažymėjimui išduoti reikalingais

dokumentais neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad toks

pažymėjimas yra išduotas.

5.

Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam laikui asmenims, turintiems

aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį žemės reformos

žemėtvarkos projektų rengimo srityje, kvalifikacijos tobulinimo kursuose

išklausiusiems ne mažiau kaip 20 valandų paskaitų žemės reformos žemėtvarkos

projektų rengimo tema, išlaikiusiems profesinių žinių, susijusių su žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testą. Iki 2015 m. birželio 30 d.

kvalifikacijos pažymėjimas gali būti išduotas ir aukštesnįjį išsilavinimą

turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinka kitus šioje dalyje nustatytus

kvalifikacinius reikalavimus. Profesinių žinių, susijusių

su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testas

organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

6.

Kvalifikacijos pažymėjimo turėtojas privalo per trejus metus nuo kvalifikacijos

pažymėjimo išdavimo ir vėliau kas treji metai tobulinti kvalifikaciją pagal

Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas mokymo programas.

7.

Kvalifikacijos pažymėjimų galiojimas sustabdomas,

galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Žemės įstatymo

nuostatų, reglamentuojančių kvalifikacijos pažymėjimų žemėtvarkos planavimo

dokumentams rengti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir

galiojimo panaikinimo pagrindus, nustatytais pagrindais. Kvalifikacijos

pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir

galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8.

Kvalifikaciniai leidimai dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus Vyriausybės

nustatyta tvarka pakeičiami kvalifikacijos pažymėjimais žemės reformos

žemėtvarkos projektams rengti.

9.

kvalifikacijos pažymėjimų žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti ar jų

dublikatų išdavimą, kvalifikacijos pažymėjimų patikslinimą imama valstybės

rinkliava Rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka.

10.

Konkursus

dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo organizuoja ir

vykdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas Viešųjų

pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. X-540, 2006-03-30,

Žin., 2006, Nr. 42-1503 (2006-04-15)

Nr. XI-545,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6885 (2009-12-28)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

17

straipsnis. Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja

naudotis nagrinėjimas

Prašymus

susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę

žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė

žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Prašymus išsinuomoti valstybinę žemę ir

naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės

tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybių institucijos ar kita

įstatymų nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

17 straipsnis.

Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja naudotis nagrinėjimas

Prašymus

susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti valstybinę

žemę, mišką bei vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima apskričių

viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Prašymus išsinuomoti

valstybinę žemę bei gauti naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus

priima apskričių viršininkai, savivaldybių institucijos ar kita įstatymų

nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

18

straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir

nagrinėjimo

tvarka

1 Sprendimus dėl

žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų

žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei

įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių

viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota

institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

3.

Jeigu

institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl

nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant

įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina

apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą

kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą

teismine tvarka.

4.

Institucija,

atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ar

panaudos sandorius, privalo kontroliuoti, kaip vykdomos sandorių sąlygos, o

nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, – inicijuoti sandorio

nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų numatytus

šalių teisių ir interesų gynimo būdus. Vyriausybės įgaliotos institucijos turi

teisę ginčyti sandorius dėl valstybinės žemės perleidimo, mainų, nuomos ar

perdavimo naudotis, sudarytus sprendimų, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų

teisės aktų reikalavimus, pagrindu, taip pat atstovauti bylose dėl valstybinės

žemės sandorių, kai šalys nevykdo sandorio sąlygų, nutraukimo, jeigu

institucija, atstovaujanti valstybei šiuose sandoriuose, nesiima veiksmų

sandorį nutraukti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų

nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir

tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal žemės ūkio ministro patvirtintą

metodiką.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami žemės sklypai

piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, rengiami

ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais – fizinių ir juridinių

asmenų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suprojektuoti

žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio

žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti įgyvendinami jų lėšomis.

Fizinių ir juridinių asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos

projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3.

Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios

nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis Žemės

ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektų rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių

projektų parengimo terminus tvirtina apskričių viršininkai.

5.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba

suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar

juridinių asmenų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems pastatams

bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir nuomoti iš

valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas

bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinė tikslinė

žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos.

6.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti

nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės

sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos

kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal

paskirtį.

7.

Žemės

servitutų nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

8.

Pasiūlymus

apskrities viršininkui dėl žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų

naudojimo sąlygų pagal teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų)

merai.

9.

Apskrities

viršininkas, priimdamas sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo

neatlygintinai, pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų

naudojimo sąlygas.

10.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinę

ekspertizę atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Žemės reformos

žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės atlikimo atvejus, tvarką ir turinį

nustato Žemės ūkio ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1171, 2002-11-05,

Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. XI-312,

2009-06-22, Žin., 2009, Nr. 81-3358 (2009-07-09)

20

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo ir

tvirtinimo

tvarka

Žemės reformos

žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą

ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka.

Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities viršininkas.

18 straipsnis. Skundų dėl

žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka

1.

Sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai

naudotis asmenys gali apskųsti teismui.

2.

Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės

privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų

ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl

valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis

priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

teritoriniai padaliniai.

3.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių

sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės

teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar

perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne

teismo tvarka.

4.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas

sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

5.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduoto skundo

dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio

padalinio priimto sprendimo, veiksmų ar neveikimo forma ir turinys turi

atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus.

6.

Skundas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui

paduodamas per 20 darbo dienų nuo skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priėmimo, atliktų

veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (neveikimo) dienos. Jeigu suinteresuotas

asmuo praleidžia nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas pripažįsta

svarbiomis, šis terminas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos vadovo sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl

skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduotas ir skundas, kurio

padavimo terminas yra praleistas.

7.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui paduoti

skundai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų.

8.

Skundų nagrinėjimo tvarką tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos vadovas.

9.

Tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę

atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo,

nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų

nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba

jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

10.

Institucija, atstovaujanti valstybei sudarant valstybinės žemės perleidimo,

nuomos ar panaudos sandorius, privalo kontroliuoti, kaip vykdomos sandorių

sąlygos, o nustačiusi, kad kita sandorio šalis jų nevykdo, – inicijuoti

sandorio nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taikyti kitus įstatymų

nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

V skyrius

Žemėtvarkos darbai

19

straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės servitutų

nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal

žemės ūkio ministro patvirtintą metodiką. Tais atvejais, kai

priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos

teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises

į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai,

parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise

valstybinę žemę, žemės ūkio ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami

žemės reformos žemėtvarkos projektams.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose projektuojami

žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir naudojami asmeninio ūkio

žemės sklypai, rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, o kitais atvejais –

fizinių ar juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar

užsienio organizacijų filialų lėšomis. Žemės reformos žemėtvarkos projektai,

kuriuose suprojektuoti žemės sklypai piliečių nuosavybės teisėms atkurti ir

naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai, fizinių asmenų pageidavimu gali būti

įgyvendinami jų lėšomis. Asmenų lėšomis atliekamų žemės reformos žemėtvarkos

projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

3.

Žemės sklypų, suprojektuotų

grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai

rengiami piliečių lėšomis Žemės ūkio ministerijos nustatyta

tvarka.

4.

Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti parinktų teritorijų ribas

ir šių projektų parengimo terminus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie

Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

5.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos

arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, tarp jų ir fizinių ar

juridinių asmenų, užsienio organizacijų, juridinių asmenų ar užsienio

organizacijų filialų naudojami nuosavybės teise ir reikalingi turimiems

pastatams bei statiniams eksploatuoti, taip pat leistos pirkti ir

nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomi jų plotai ir ribos,

suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo

sąlygos.

6.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti

nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės

sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos

kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės servitutų

nustatymą reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas.

8.

Neteko galios.

9.

Sprendimuose dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo

neatlygintinai, pardavimo ir nuomos nurodomi žemės servitutai ir jų naudojimo

sąlygos.

10.

Neteko galios.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. XI-312,

2009-06-22, Žin., 2009, Nr. 81-3358 (2009-07-09)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

19 straipsnis. Žemės

reformos žemėtvarkos projektų sudarymas ir žemės

servitutų nustatymas

1.

Žemės reformai reikalingi žemės reformos

žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal

Žemės ir miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai

rengiami ir su jais susiję žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis.

3.

Žemės sklypų, įsigytų bendrosios

nuosavybės teise, padalinimo projektai rengiami šios žemės savininkų lėšomis

Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

4.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

rengimui parinktų teritorijų ribas ir šių projektų parengimo terminus tvirtina

apskričių viršininkai.

5.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami

grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, leistos

pirkti ir nuomoti iš valstybės žemės sklypai, nustatomos jų ribos,

suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės

naudojimo sąlygos.

6.

Žemės reformos žemėtvarkos projektuose

numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti

ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios

derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas

žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį.

7.

Žemės servitutų nustatymą reglamentuoja

Žemės įstatymas.

8.

Pasiūlymus apskrities viršininkui dėl

žemės servitutų miestų teritorijose nustatymo ir jų naudojimo sąlygų pagal

teritorijų planavimo dokumentus teikia miestų (rajonų) merai.

9.

Apskrities viršininkas, priimdamas

sprendimą dėl žemės grąžinimo, perdavimo arba suteikimo neatlygintinai,

pardavimo ir nuomos, jame nurodo žemės servitutus ir jų naudojimo sąlygas.

20 straipsnis.

Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarka

Apie žemės

reformos žemėtvarkos projektus skelbiama viešai, šie projektai svarstomi ir

derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta

tvarka, nepažeidžiant fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir

valstybės interesų ir teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą,

atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus žemės

reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

21 straipsnis. Žemės sklypų ženklinimas ir žemės

nuosavybės bei žemės naudojimo teisės

dokumentų

išdavimas

1.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar

teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti

nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai

apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

2.

Žemės

savininkams ir žemės naudotojams išduodami žemės nuosavybę ir žemės naudojimo

teisę patvirtinantys dokumentai. Šie dokumentai parengiami ir išduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant

kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto

skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo,

valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu

atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško

sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės,

miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui

kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XI-2408,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6962 (2012-11-24)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

22 straipsnis. Specialiosios nuostatos

1.

Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis

parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise

turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar

kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).

2.

Valstybinės

žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta

tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme

naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka

žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-1415,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1660 (2003-04-24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

VYTAUTAS

LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. liepos 25 d.

Nr. I-1607

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992,

Nr. 1-11;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr. 3-45;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas, Įstatymas

Nr.

I-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr. 15-404;

DĖL

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr. 32-727;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr. 34-621;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr. 43-777;

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-940,

95.06.13, Žin., 1995, Nr.53-1295

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1112,

95.11.30, Žin., 1995, Nr.103-2301

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAPILDYMO

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1606,

96.11.05, Žin., 1996, Nr.109-2475 (96.11.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-370,

97.07.02, Žin., 1997, Nr.69-1735 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1757, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.56-1649 (00.07.12)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 5, 7, 8, 9, 10, 13, 14, 15, 16,

17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 8, 9, 10,

13, 15, 16, 17, 18, 19, 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7, 9, 10, 14, 15, 16, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1415, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1660 (2003-04-24)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 15

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-540, 2006-03-30,

Žin., 2006, Nr. 42-1503 (2006-04-15)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 16

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 7

STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-312,

2009-06-22, Žin., 2009, Nr. 81-3358 (2009-07-09)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-545,

2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6885 (2009-12-28)

ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 4, 6, 8,

9, 10, 15, 16, 17, 18, 19, 20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 13 straipsnio 2 dalį, įsigalioja

2010-07-01.

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka išduoti kvalifikaciniai

leidimai dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus galioja iki 2011-06-30.

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1934,

2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 36-1773 (2012-03-27)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2408,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6962 (2012-11-24)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 8 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 19,

20 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-856,

2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04857

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607

8, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d.

Iki

šio įstatymo įsigaliojimo žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam

prilyginamame žemės sklypo plane, ar kitame žemės valdos projekte, ar

teritorijų planavimo dokumente suprojektuoti žemės sklypai parduodami pagal iki

šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias įstatymo nuostatas. Jeigu asmuo iki šio

įstatymo įsigaliojimo teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos

projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą,

nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą tai

patvirtindamas parašu žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti

žemės žiniaraštyje arba pretendentų susirinkimo protokole (kai rengiamas žemės

reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas žemės sklypo planas), laikoma, kad

toks žemės sklypas suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte ar jam

prilyginamame žemės sklypo plane. Jeigu žemės sklypui iki šio įstatymo

įsigaliojimo nustatyta tvarka išduotos planavimo

sąlygos, laikoma, kad toks žemės sklypas suprojektuotas teritorijų

planavimo dokumente. Jeigu žemės sklypui iki šio įstatymo įsigaliojimo

nustatyta tvarka pateikti žemės valdos projekto (išskyrus žemės reformos

žemėtvarkos projekto) rengimo reikalavimai, laikoma,

kad toks žemės sklypas suprojektuotas žemės valdos projekte.

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1084,

2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10698

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607

13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr.

54-1965 (2006-05-16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS

REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO IR LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO (2002 M. LAPKRIČIO 5 D.

REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2014-07-31)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt