← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2014-07-31

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 24-635

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŽEMĖS REFORMOS

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr.

VIII-370, 97.07.02, Žin., 1997,

Nr.69-1735 (97.07.23)

I skyrius

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja žemės

reformos ir žemės privatizavimo tvarką.

straipsnis. Žemės reformos tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis

valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos

projektus ar teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais

žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus

privačios ir valstybinės žemės sklypus.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę,

parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų

parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei

tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir

vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų

įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai

dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei

sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise

naudojantiems žemę miestuose.

Religinėms bendrijoms,

bendruomenėms ir centrams, kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip

neteisėtai nusavintas, ir kurie nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių,

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami

šiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo

dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos

Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr.

54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

Asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens

telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10

straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Asmenys,

pirkdami iš valstybės žemę, išskyrus miškų ūkio paskirties žemę, gali įsigyti

ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį

Vyriausybės nustatyta tvarka. Asmenys, pirkdami iš valstybės miškų ūkio

paskirties žemę, privalo iš karto sumokėti visą žemės kainą. Priverstinė

hipoteka išsimokėtinai parduotiems valstybinės žemės sklypams nustatoma

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto

teritorinio padalinio vadovo sprendimu Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

Užsienio subjektams

žemė parduodama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje

nurodytą Konstitucinį įstatymą.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinių parkų,

valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose

esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn

gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir

sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės

plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti

parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10

straipsnyje nustatytos eilės.

Sodininkų

bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama

Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo

teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo

statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje

ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai

keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo

dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės

nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne

aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su

parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų

savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono

būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Nr. XI-2408,

2012-11-13, Žin., 2012, Nr. 136-6962 (2012-11-24)

Nr. XII-414,

2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3831 (2013-07-16)

Nr. XII-856,

2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04857

2 straipsnis. Žemės reformos

tikslas

Žemės reformos

tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į

žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant

neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis

valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai

plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

straipsnis. Žemės reformos objektas

Žemės reformos

objektas - Lietuvos Respublikos žemės fondas.

straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos

Žemės reforma

vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais

įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės

sklypus.

Žemės

reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius

žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą,

teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės

naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų

sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų

nustatymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu

Vykdant žemės

reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės

teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės

sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės

žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai;

3) valstybinės

žemės pardavimas;

4) civiliniai sandoriai dėl žemės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

straipsnis. Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse tvarką bei

sąlygas nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise

naudojantiems žemę miestuose.

Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams,

kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie

nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems

statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

Asmenims

žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės

sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir

pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali

įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse parduodama Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Parduodamos

valstybinės žemės įvertinimo bei mokėjimo už perkamą žemę tvarką

nustato Vyriausybė.

Užsienio subjektams žemė parduodama pagal

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje nurodytą Konstitucinį

įstatymą.

Užsienio

valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Žemės sklypų

įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinių parkų ir valstybinių draustinių

teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų,

asmeninio ūkio ir sodininkų bendrijų žemės sklypai bei tarp privačios žemės

sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės

plotai. Šie žemės plotai gali būti parduodami gretimų žemės sklypų savininkams,

nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos eilės.

Sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir

kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu

parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai.

Fiziniams asmenims mėgėjiško sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų

naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant ar papildant mėgėjiško

sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą

atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma

naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu

pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu

sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro

aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Parduodamų žemės sklypų dydžiai

Asmenims,

įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu

galima perleisti pirkimo–pardavimo būdu tiek valstybinės žemės, kad

bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai ir pirktos, o kitam asmeniui – suteiktos nuosavybėn

neatlygintinai ir pirktos iš valstybės žemės, išskyrus žemės ūkio

paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo

laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.

Asmenims prie

nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo

gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos)

naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų

techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią

užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje

nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas

turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos

reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Miesto gyvenamosiose vietovėse (iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje), išskyrus Neringos miestą, fiziniams

asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus,

parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos

techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų,

bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje,

Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės

ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu

gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha arba iki 0,4

ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės

sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma

panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai

suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

Jeigu gyvenamasis namas priklauso kartu keliems

savininkams, fiziniams asmenims parduodamas bendras namų valdos naudojamas

žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų ribų, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Parduodamo žemės sklypo plotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti

padidintas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti

didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha arba 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo dalies savininkui, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo

dokumentus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar

individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą.

Sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų

naudotojams mėgėjiško sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami

pagal žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijos planavimo dokumentą ir turi būti

ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Žemės sklypai

prie daugiabučių gyvenamųjų namų parduodami tokio ploto ir ribų, kaip nustatyta

teritorijų planavimo dokumentuose.

Nauji žemės

sklypai vienbučiams ir daugiabučiams gyvenamiesiems namams statyti parduodami

Vyriausybės nustatyta tvarka ir Vyriausybės nustatyto dydžio pagal teritorijų

planavimo dokumentus.

Kovo 11-osios akto

signatarams arba, jiems mirus, jų sutuoktiniams, o jeigu sutuoktinio

nėra, – vaikams (įvaikiams) ne aukciono būdu parduodamas vienas žemės sklypas

individualaus gyvenamojo namo statybai jų pageidaujamame mieste (išskyrus

Neringos miestą) Vyriausybės patvirtinto dydžio, bet ne didesnis kaip 0,2 ha

Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje,

Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose. Šie žemės sklypai turi būti suprojektuoti iki 2003 m. gruodžio 31 d.

savivaldybių tarybų patvirtintose teritorijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-1935,

2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-41 (2004-01-07)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Asmenų, įsigyjančių žemę, mišką ir vandens telkinius, eilė

Vykdant žemės

reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami

žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo

dokumentuose šia eilės tvarka:

1) sugrąžinami

savininkams natūra;

2) suteikiami

nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos

į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir

Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tie žemės sklypai, į kuriuos šios šeimos

buvo įkeldintos jų perkėlimo į Lietuvos Respubliką metu;

3) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100

procentų) žemės sklypai tos apskrities teritorijoje piliečiams, kurie yra 1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai,

politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip

pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turėta žemė;

4) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai šiuo metu naudojamiems (padidinti iki 30

procentų) žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam ūkiui

ar valstiečio ūkiui naudojamą žemę, kurią pageidauja susigrąžinti natūra jos

savininkai;

5) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 30 procentų)

žemės sklypai toje pat kadastrinėje vietovėje piliečiams, kurių norima

susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą

teritoriją;

6) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems naudojami žemės sklypai

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4

straipsnio 13 dalyje nurodytiems asmenims;

7) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai arba parduodami įstatymų nustatyta tvarka suteikti

asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojantiems asmenims;

8) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai piliečiams, gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas sklypas, teritorijoje, jeigu jų turėti žemė, miškas, vandens

telkiniai priskirti valstybės išperkamiems pagal Piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba jeigu jų turėtas miškas ar

vandens telkiniai neišliko, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai žemės

sklypai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos

Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos

tuometinėse teritorijose ir gyvenantiems savivaldybės seniūnijos, kurioje yra

perduodamas žemės sklypas, teritorijoje, jeigu jų žemės sklypai, į kuriuos šios

šeimos buvo įkeldintos, priskirti valstybės išperkamai žemei;

9) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nenurodytiems

piliečiams, kurių turėti žemė, miškas, vandens telkiniai pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą priskirti

valstybės išperkamiems arba kurių turėtas miškas ar vandens telkiniai neišliko;

perduodami nuosavybėn neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo

įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių

Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, – tokio pat ploto žemės

sklypai, kokius nuosavybės teise jie turėjo Lenkijos ir Vokietijos

teritorijose, išskaičius tą žemės sklypo plotą, kurį jie gavo pagal šio

straipsnio 1 dalies 2 ir 8 punktus, taip pat perduodami nuosavybėn

neatlygintinai padidinti iki 100 procentų žemės sklypai piliečiams, kurie yra

1918–1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo

(rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus

ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams),

vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima natūra susigrąžinti žemė yra kitos

apskrities teritorijoje ir užimta asmeninio ūkio ar valstiečio ūkio;

10) perduodami

nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai, miškas ir

vandens telkiniai kitiems šio straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nenurodytiems

piliečiams;

11) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims, šiuose žemės sklypuose nuosavybės

teise turintiems žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ar įrenginius, kai jie

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti;

12) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės

sklypus, išskyrus šios dalies 7 punkte nurodytus atvejus;

13) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio

paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie

ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės

sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti

šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40

metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį;

14) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų,

Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir

naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau

kaip metus;

15) parduodami

žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį, neatitinkantiems šios dalies

12, 13 ir 14 punktuose nustatytų reikalavimų ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus;

16) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, fiziniams

asmenims, gyvenantiems toje kadastrinėje vietovėje, arba asmenims, kurie toje

kadastrinėje vietovėje įsigijo nuosavybėn gamybinius pastatus, parduodami šiems

pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai;

17) parduodami

aukcione žemės ūkio paskirties žemės sklypai;

18) parduodami

žemės sklypai, išskyrus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kitiems asmenims.

Piliečiams ar

jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę,

mišką, arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės

buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio

įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

Jeigu

atkuriant nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemę pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektą suformuoto žemės sklypo plotas didesnis už turėtąjį

nuosavybės teise, suformuoto žemės ploto dalis, ne daugiau kaip 10 procentų

viršijanti turėtąjį žemės plotą, parduodama piliečiui, kuriam atkuriamos

nuosavybės teisės į žemę nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės.

Kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti

nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne

žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę

turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn

neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu žemės sklypas,

kurį pageidauja įsigyti keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai, nebuvo

išnuomotas, jis perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai tam

piliečiui, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su

perduodamu ar suteikiamu nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypu, o jeigu tokių

piliečių yra keletas arba jų nėra, – piliečiui, kuris pirmiau pateikė prašymą.

Kai tą patį neišnuomotą ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti

keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys arba kai žemės ūkio paskirties

žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys,

žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu. Kai nėra asmenų,

nurodytų šio straipsnio 1 dalies 12–15 punktuose, prašymų pirkti žemės ūkio

paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas parduodamas atviro aukciono būdu.

Uždaro ir atviro aukcionų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė. Jeigu žemės

sklypas parduotas pažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumą,

asmuo, kurio pirmumo teisė pirkti valstybinės žemės sklypą pažeista, turi teisę

per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės

ir pareigos.

Privatizuotini valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai,

įsiterpę į žemės ūkio paskirties žemės sklypus, gali būti parduodami šių žemės

sklypų savininkams, o besiribojantys su žemės ūkio paskirties žemės sklypais

valstybinėje žemėje esantys miškai ir vandens telkiniai gali būti parduodami

šių žemės sklypų savininkams, jeigu miškai sudaro atskirus, ne didesnius kaip 10 ha masyvus, o vandens telkiniai yra iki 3 ha. Šiais atvejais miškai ir vandens telkiniai

parduodami žemės sklypų savininkams nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos

eilės.

Valstybinių

parkų ir valstybinių draustinių teritorijose tarp privačių žemės sklypų

įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 5 ha žemės plotai

privačion nuosavybėn parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams.

Žemės

reformos žemėtvarkos projektai, kuriuose suformuoti žemės, miško sklypai ir

vandens telkiniai pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą eilę, įgyvendinami

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

IX-640,

2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 108-3905 (2001-12-28)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės privatizavimas

Saugomų

vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama pagal teritorijų planavimo

dokumentus, privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.

Sprendimai

sugrąžinti žemę, perduoti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės

sklypą, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės

žemės pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos, jeigu asmuo sutinka su

įsigyjamo žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir kituose

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis žemės, miško ir vandens telkinių

specialiosiomis naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

Savininkams,

nesilaikantiems nustatytų žemės, miško ir vandens telkinių specialiųjų

naudojimo sąlygų, žemės servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų, taikoma

įstatymų nustatyta atsakomybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

straipsnis. Disponavimas žeme ir jos naudojimo apribojimai

Disponavimo

žeme tvarką bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, Miškų

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.

Jeigu

piliečiai, įsigiję žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą ar asmeniniam ūkiui už

valstybės vienkartines išmokas, ją parduoda, pirmumo teisę ją išpirkti turi

valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka.

III skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖ

straipsnis. Neprivatizuojama žemė

Žemė

neprivatizuojama, jeigu ji:

1) užimta

valstybės ir savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų,

aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra

naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų

iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra,

taip pat privatizuojamus namų valdų bei asmeniniam ūkiui suteiktus žemės

sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus;

2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės

reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių

ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų

planavimo dokumentuose;

3) suteikta

mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms

įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo,

valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybinėms įstaigoms ir

organizacijoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės

ūkiams bei specializuotą veislininkystės ir sėklininkystės veiklą vykdančioms

valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms

bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų;

4) yra miestų

teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių

dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose

teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų

valdos statinių;

5) yra

valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, Kuršių

nerijos nacionalinio parko teritorija;

6) yra

valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų teritorija,

išskyrus šioje teritorijoje esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų

namų ir kitų namų valdos statinių;

7) priskirta

Lietuvos Respublikos pajūrio juostai;

8) suteikta

tarnybinėms daloms;

9) užimta

pramoninių žuvininkystės tvenkinių (išskyrus grąžinamus natūra);

10) yra

valstybinės reikšmės vandens telkiniuose esančios salos (išskyrus natūra

grąžinamas salas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai

Miškai ir

vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:

1) valstybinės

reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;

2) valstybiniams

rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) (neteko

galios nuo 2006 m. spalio 31 d.);

4) miško

genetiniams rezervatams, miško medelynams ir sėklininkystės plantacijoms;

5) miškų

mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams;

6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio

juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

X-856,

2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4401 (2006-10-31)

straipsnis. Asmeninio ūkio žemė

Asmeninio

ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų

naudojama asmeniniam ūkiui.

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

(neteko galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

(neteko

galios). Nr. XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

Asmeninio

ūkio žemės sklypų ribos nustatomos žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal

žemės sklypų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos

asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose.

Asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai

projektuojami fizinių asmenų turėtoje žemės valdoje, jeigu ši yra asmeniniam

ūkiui skirtoje teritorijoje.

Į piliečiui

grąžinamos natūra žemės, miško arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn

lygiavertį turėtam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo

privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta

tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir

naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus

ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta

tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos). Piliečių, kuriems sugrąžinta žemė

arba kurie turi teisę susigrąžinti didesnį kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų plotą toje kadastrinėje vietovėje, kurioje yra jų naudojama asmeninio ūkio

žemė, naudojamas asmeninio ūkio žemės sklypas gali būti mažinamas iki Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio

padalinio vadovo sprendimu nustatyto dydžio ir įskaitomas į jiems

sugrąžinamos žemės plotą.

Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą,

asmeninio ūkio žemės sklypų vietos ir ribos gali būti keičiamos pagal Piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir siekiant

sukurti racionalių ribų žemės sklypus teritorijoje, kurią apima vietinis

(kadastrinės vietovės) žemės reformos žemėtvarkos projektas. Asmeninio ūkio

žemės sklypų, kurie buvo nuolat naudojami iki 1993 m. gruodžio 31 d., ribos ir vieta rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą gali būti keičiamos toje šių

nuolat naudojamų žemės sklypų užimtoje teritorijoje Vyriausybės nustatyta

tvarka. Kai naudojama asmeninio ūkio žemė yra bendruose plotuose, šie žemės

sklypai projektuojami iš toje kadastrinėje vietovėje esančios laisvos žemės

fondo, o jeigu laisvos žemės fondo toje kadastrinėje vietovėje nepakanka, šie

sklypai projektuojami asmeniniam ūkiui naudojamoje teritorijoje.

10.

Jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti

nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio

ūkio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

11.

Piliečiams,

kurie neturi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą arba kurie turi teisę

atkurti nuosavybės teisę į mažesnį, negu naudoja asmeninam ūkiui, žemės sklypą,

taip pat kitiems fiziniams asmenims naudojami asmeniniam ūkiui žemės

sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečiams, kurie pagal

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą

turi teisę atkurti nuosavybės teises į ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui

suteiktos žemės sklypą, tačiau pageidauja kitos kompensacijos arba savo teisę

susigrąžinti žemę perleidžia kitiems piliečiams, arba atsisako šios teisės kitų

piliečių naudai, asmeninio ūkio žemė neparduodama, o žemės sklypai išnuomojami

iš laisvos žemės fondo.

12.

Asmeninio ūkio žemė neparduodama ir vietoj jos

kiti žemės sklypai asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje nesuteikiami naudotis

fiziniams asmenims, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant įstatymus,

taip pat fiziniams asmenims, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos žemės

asmeninio ūkio poreikiams Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-496, 2001-08-03,

Žin., 2001, Nr. 71-2524 (2001-08-17)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr. IX-2353,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 117-4371 (2004-07-29)

Nr.

XI-914,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3618 (2010-06-22)

IV skyrius

Žemės reformos vykdymas

3 straipsnis. Žemės

reformos objektas

Žemės reformos objektas - Lietuvos

Respublikos žemės fondas.

4 straipsnis. Žemės

reformos vykdymo sąlygos

Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis

šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant

į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas.

Žemės reformos procesas apima žemės

naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus,

žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį

ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų

ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą.

5 straipsnis. Žemės

nuosavybės formos ir žemės įsigijimo būdai

Žemės nuosavybės formos yra privati ir

valstybinė.

Teisę į privačią žemės nuosavybę turi:

1) Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) nacionaliniai subjektai (juridiniai

asmenys) ir užsienio subjektai, galintys įsigyti žemę Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo

nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo

nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Užsienio valstybės turi teisę įsigyti žemę

nuosavybės teise Žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo

nustatyta tvarka.

Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo

nuosavybėn būdai yra:

1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn

neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymą;

2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn

neatlygintinai;

3) valstybinės žemės pardavimas;

4) civiliniai piliečių sandoriai dėl žemės.

II skyrius

ŽEMĖs įsigIjimas privaČION nuosavybėn

6 straipsnis.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimas

Nuosavybės

teisių į žemę atkūrimo ją grąžinant, perduodant ar suteikiant nuosavybėn

neatlygintinai bei išperkant kaimo vietovėse ir miestuose tvarką bei sąlygas

nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymas.

straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai

Žemė

Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos

Respublikos piliečiams:

išsikeliantiems iš savininkams grąžinamų gyvenamųjų namų, - žemės sklypai

individualiai statybai;

2) kurių šeimos

buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybės

teise turėtų ūkių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose, - žemės

sklypai pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę žemei įsigyti, bet ne

didesnio ploto, negu šie asmenys turėjo žemės nuosavybės teise arba gavo

naudotis įkeldinant juos į Lietuvos Respublikos teritoriją, ir ne didesni kaip

150 ha bendro ploto.

3) činšo teise naudojantiems

žemę miestuose.

Religinėms bendrijoms, bendruomenėms ir centrams,

kurie veikė iki 1940 m. liepos 21 d., o jų nekilnojamasis turtas pagal TSRS

(LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, ir kurie

nuosavybės teise turi pastatų ir kitų statinių, Vyriausybės nustatyta tvarka

suteikiami nuosavybėn neatlygintinai jų naudojami šiems pastatams ir kitiems

statiniams eksploatuoti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės

sklypai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1757,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1649 (00.07.12)

Nr. IX-958,

2002-06-18, Žin., 2002, Nr. 68-2763 (2002-07-03)

Nr. IX-1170,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4974 (2002-11-22)

Nr.

IX-1171,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4975 (2002-11-22)

Nr.

IX-2407,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4491 (2004-08-07)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-05-12, Žin., 2006, Nr. 54-1965 (2006-05-16)

Nr. X-1121,

2007-05-10, Žin., 2007, Nr. 59-2281 (2007-05-29)

straipsnis. Valstybinės žemės pardavimas

Asmenims

žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės

sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir

pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo

dokumentus. Asmenys, pirkdami iš valstybės žemę, gali įsigyti ją iš karto arba

išsimokėtinai, bet ne per ilgesnį kaip 15 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta

tvarka. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai gali

įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

Ne žemės ūkio

paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta

tvarka.