Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1996, Nr. 1-1

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 1999, Nr. 65-2087

Nauja

įstatymo redakcija skelbta: Žin., 2000, Nr. 45-1290

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ

INDĖLIŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1995 m. gruodžio

21 d. Nr.I-1152

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo

Centrinės kredito unijos įsteigimo:

Nr. VIII-1684, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.45-1290 (00.06.02)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio įstatymo

paskirtis - nustatyti gyventojų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito unijose, veikiančiuose

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose

užsienio bankų filialuose (skyriuose), draudimo tvarką bei šių indėlių

kompensavimą valstybės įmonės Indėlių draudimo fondo (toliau - Fondas) lėšomis.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

• Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be

pilietybės, laikantys indėlius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

įsteigtuose bankuose bei kredito unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos

teritorijoje, ir Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose

(skyriuose).

• Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas bankas ar kredito

unija, veikiantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba Lietuvos

Respublikoje įsteigęs filialą (skyrių) užsienio bankas, šio įstatymo nustatyta

tvarka mokantys draudimo įmokas.

užtikrinimo suma, į kurią gyventojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

nustatyta tvarka.

įvykis - bankroto bylos iškėlimas draudėjui arba sprendimo dėl draudėjo

bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas pagal užsienio

valstybių įstatymus, kai draudėjas negali atsiskaityti su kreditoriais.

• gyventojui priklausanti pagal indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis

draudėjo atidarytų sąskaitų teigiamų likučių ir (arba) kitų piniginių lėšų, į

kurias gyventojas turi reikalavimo teises (išskyrus reikalavimo teises pagal

indėlio pasaugos sutartis), kylančias iš Kredito unijų įstatymo nustatyta

tvarka įsteigtos kredito unijos, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka

įsteigto banko, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir Lietuvos

Respublikoje įsteigto užsienio banko filialo (skyriaus) atliekamų banko

operacijų, suma. Tuo atveju, kai reikalavimo teises į indėlį turi gyventojų

grupė, indėlis padalijamas kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jeigu sutartyse,

iš kurių kyla jų reikalavimo teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta ko

kita.

indėlio suma.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS

3 straipsnis. Draudimo objektas ir

draudimo suma

objektas yra gyventojų indėliai litais ir užsienio valiuta - Jungtinių Amerikos

Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis valiutomis

(toliau - užsienio valiuta). Šie indėliai laikomi:

1)

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtuose bankuose ir kredito

unijose, veikiančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2)

Lietuvos Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose),

kuriuose esantys indėliai yra draudžiami šio įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Gyventojų indėliai neapdraudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka įsteigtų bankų padaliniuose, veikiančiuose ne Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta

kitaip.

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam banke

draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti didesnė kaip:

1) 25 000 litų

nuo 1998 m. sausio 1 d.;

2) 45 000 litų

nuo 1999 m. sausio 1 d.;

3) 65 000 litų

nuo 2001 m. sausio 1 d.

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito

unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,

tačiau ji negali būti didesnė kaip 32 500 litų nuo Centrinės kredito unijos

įsteigimo.

yra lygi indėlio likučiui litais ir (arba) užsienio valiuta, buvusiam kredito

unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare draudiminio įvykio dieną,

tačiau ji negali būti didesnė kaip 45 500 litų nuo Centrinės kredito unijos

įsteigimo.

4 straipsnis.

Draudimo išmoka

įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmoką

apskaičiuoja Fondas, remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis

apie indėlius ir indėlininkus. Draudimo išmokų dydžiai:

1) nuo 1998 m. sausio 1 d.:

indėlio litais iki 5 000 litų draudimo sumos;

indėlio litais nuo 5 000 iki 10 000 litų draudimo sumos;

indėlio litais nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

indėlio užsienio valiuta iki 5 000 litų draudimo sumos;

draudimo sumos;

indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25 000 litų draudimo sumos;

2) nuo 1999 m. sausio 1 d.:

indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 10 000 litų

draudimo sumos;

indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 10 000 iki 25

000 litų draudimo sumos;

valiuta nuo 25 000 iki 45 000 litų draudimo sumos;

3) nuo 2001 m. sausio 1 d.:

indėlio litais ir (arba) 90 procentų indėlio užsienio valiuta iki 25 000 litų

draudimo sumos;

indėlio litais ir (arba) 80 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 25 000 iki 45

000 litų draudimo sumos;

indėlio litais ir (arba) 60 procentų indėlio užsienio valiuta nuo 45 000 iki 65

000 litų draudimo sumos;

4) nuo 2002 m.

sausio 1 d.:

indėlio litais ir (arba) užsienio valiuta iki 25 000 litų draudimo sumos;

65 000 litų draudimo sumos.

išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Fondo

taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną kartą ne

ilgiau kaip 3 mėnesiais. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja

gyventojo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo išmokos gyventojams išmokamos

be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytus atvejus.

išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką Fondo taryba skelbia „Valstybės

žiniose“.

4.

Kai Fondas išmoka draudimo išmokas draudėjo indėlininkams, draudėjas Fondo

nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus gyventojams Fondo nurodytomis

draudimo išmokų sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

nuo tos dienos, kai Fondas išmokėjo jam draudimo išmoką, netenka teisių

reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

5 straipsnis. Draudimo išmokų

apribojimai

draudimo išmokų nemoka už:

1) indėlius,

kurie teismo sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į

kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos;

3) banko ir

kredito unijos administracijos ir jų filialų (skyrių) vadovų, bankų tarybos ir

valdybos narių, kredito unijų stebėtojų tarybos ir valdybos narių indėlius;

asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį,

indėlius; banko revizijų tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių ir

asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius;

asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose

įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte

nurodytų asmenų vaikų (įvaikių), sutuoktinių ir tėvų (įtėvių) indėlius;

4) banko ar

kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jų dydis neviršija kiekvieno iš

jų negrąžintų paskolų su palūkanomis dydžio. Jeigu banko ar kredito unijos

paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už kiekvieno iš šių gavėjų negrąžintas

paskolas kartu su palūkanomis, kompensuojamas indėlio ir paskolų su palūkanomis

skirtumas, bet ne didesnis, negu nurodytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje;

5) anoniminėse

ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius iki

10 litų arba šią sumą atitinkančią sumą užsienio valiuta.

dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į teisėsaugos

institucijas, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo taryba sustabdo draudimo

išmokų išmokėjimą.

6 straipsnis. Draudimo įmoka

apskaičiuojama:

1) taikant 1 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtame banke,

veikiančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar Lietuvos Respublikoje

įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje), kuriame laikomi indėliai nėra

apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus;

2) taikant 0,5 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito

unijoje, nesančioje Centrinės kredito unijos nare;

3) taikant 0,1 procento metinę

draudimo įmokos normą nuo gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko

sąskaitos ir (arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta

sumos, laikomos Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtoje kredito

unijoje, esančioje Centrinės kredito unijos nare.

mokama į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį. Draudimo įmokos apskaičiavimo, mokėjimo

tvarką ir terminus nustato Fondo taryba. Įsteigti nauji Lietuvos Respublikoje

įregistruoti bankai, šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais užsienio

bankų filialai (skyriai) ir kredito unijos, pradėję veiklą, pirmą (avansinę)

įmoką, kurios dydį ir mokėjimo tvarką nustato Fondo taryba, moka

neatsižvelgdami į gyventojų sąskaitose, atidarytose pagal banko sąskaitos ir

(arba) indėlio sutartis, esančių lėšų litais ir užsienio valiuta sumą.

nustatyta tvarka įsteigti bankai bei kredito unijos, veikiantys Lietuvos

Respublikos teritorijoje, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 24

straipsnyje nurodytus atvejus, privalo apdrausti Fonde gyventojų indėlius ir

mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimo įmokas.

apdrausti Lietuvos Respublikoje įsteigtame šio užsienio banko filiale

(skyriuje) laikomus gyventojų indėlius ir mokėti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytas draudimo įmokas, jeigu šiame filiale (skyriuje) laikomi indėliai nėra

apdrausti arba kitaip nėra užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) įsteigęs bankas, teisės aktus.

įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomi indėliai yra apdrausti

arba kitaip užtikrintas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus,

tačiau Fondo taryba nustato, kad šios indėlių draudimo (saugumo užtikrinimo)

sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai užsienio bankas

privalo Fondo tarybos nustatyta tvarka papildomai apdrausti Lietuvos

Respublikoje įsteigtame užsienio banko filiale (skyriuje) laikomus gyventojų

indėlius. Šiuo atveju nuo papildomai draudžiamos sumos draudimo įmoka

apskaičiuojama taikant 1 procento metinę draudimo įmokos normą ir mokama į

Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.

tarybos nustatytą laiką nesumokėjo draudimo įmokos ar jos dalies į Fondo

sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai nuo nustatytu

laiku nesumokėtos draudimo įmokos sumos. Delspinigių dydis apskaičiuojamas

vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 39

straipsnio 3 dalies nuostatomis.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

leidimą atlikti vieną ar visas operacijas, sustabdo banko tarybos ar kredito

unijos stebėtojų tarybos įgaliojimus, nušalina banko ar kredito unijos valdybą,

administracijos vadovą ir paskiria banko ar kredito unijos laikinąjį

administratorių, apriboja disponavimą draudėjo sąskaitomis, esančiomis Lietuvos

banke, arba atitinkamas priemones užsienio bankui pritaiko užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso filialą (skyrių) Lietuvos Respublikoje įsteigęs

bankas, bankų priežiūros institucija, ir jei draudėjo rizikinga veikla kelia

pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba turi teisę nutraukti draudėjo naujai

priimamų indėlių draudimą.

įspėja draudėją apie indėlių draudimo nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12

mėnesių. Jei per šį laikotarpį draudėjas nepašalina pažeidimų, Fondo tarybos

sprendimu nutraukiamas draudėjo priimamų indėlių draudimas. Apie indėlių

draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Jeigu draudėjas, kuriam nutraukiamas indėlių draudimas, bankrutuoja,

Fondas išmoka draudimo išmokas tiems gyventojams, kurių indėliai buvo laikomi

pas draudėją iki sprendimo apie draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

TREČIASIS SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO FONDAS

8 straipsnis.

Fondo statusas

Lietuvos Respublikoje įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens

teises, savarankišką balansą ir sąskaitą Lietuvos banke, antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paveda Finansų ministerijai vykdyti Fondo

steigėjo funkcijas. Fondas registruojamas Lietuvos Respublikos įmonių rejestro

įstatymo nustatyta tvarka.

veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės ir

savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas

nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

neatsako už valstybės prievoles. Valstybė atsako tik už šio įstatymo nustatytas

draudimines Fondo prievoles.

9 straipsnis.

Fondo įstatai

Fondo

įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, jo tarybos ir administracijos

teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės

įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis. Fondo funkcijos

Įgyvendindamas

šį įstatymą, Fondas atlieka šias funkcijas:

1)

kaupia, valdo šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis

disponuoja;

2) apskaičiuoja

ir išmoka gyventojams draudimo išmokas;

3) tikrina, ar

draudėjai nepažeidžia nustatytos indėlių draudimo tvarkos;

4) įvertina

draudimo riziką;

5) atlieka kitas

Fondo įstatuose numatytas funkcijas.

11 straipsnis.

Fondo veikla

Fondas draudžia

gyventojų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą Fondo įstatuose

numatytą veiklą.

12 straipsnis.

Fondo teisės

Fondas,

atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

1) turėti

atsiskaitomąsias nacionalinės valiutos ir užsienio valiutos sąskaitas Lietuvos

banke;

2) sudaryti

sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3) įstatymų ir

Fondo įstatų nustatyta tvarka disponuoti Fondo lėšomis ir turtu;

4) nutraukti

indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje numatytais atvejais;

5) tikrinti

draudimo įmokų apskaičiavimo ir mokėjimo teisingumą;

6) gauti iš

draudėjo, Lietuvos banko ir Centrinės kredito unijos informaciją, reikalingą

Fondo funkcijoms atlikti;

7) Fondo

įsipareigojimams vykdyti imti paskolas su valstybės garantija;

8) gauti likviduojamo banko ar kredito unijos, kuriuose gyventojų

indėliai buvo apdrausti pagal šį įstatymą, turto dalį;

9) ne ginčo

tvarka išieškoti iš draudėjo laiku nesumokėtas įmokas;

10) verstis kita

Fondo įstatuose numatyta veikla.

13 straipsnis. Fondo valdymas

Fondo valdymo organai yra

Fondo taryba ir administracija.

14 straipsnis.

Fondo taryba

sudaroma iš 6 narių, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Finansų

ministerija teikia du kandidatus, o Lietuvos bankas, Seimo Biudžeto ir finansų

komitetas, Lietuvos bankų asociacija bei Centrinė kredito unija - po

vieną kandidatą. Taryba sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Tarybos

sudėtis atnaujinama kas 2 metai pakeičiant ne mažiau kaip 2 narius.

vadovauja tarybos pirmininkas. Jį skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš

Fondo tarybos narių.

1) skiria ir atleidžia Fondo administracijos vadovą ir vyriausiąjį

finansininką;

2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl Fondo įstatų

pakeitimo;

3) nustato

draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus;

4) nustato

draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5) nustato Fondo

lėšų investavimo tvarką;

6) priima

sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

7) tvirtina

metinę Fondo ataskaitą;

8) tvirtina

išlaidų, nesusijusių su draudimo išmokų mokėjimu, sąmatą;

9) nustato

gyventojų pretenzijų dėl draudimo išmokos mokėjimo patenkinimo tvarką;

10) nustato, kas

yra Fondo komercinė paslaptis;

11) nagrinėja

gyventojų ir draudėjo pareiškimus dėl Fondo administracijos veiksmų;

12)

nustato užsienio banko Lietuvos Respublikoje įsteigtame filiale (skyriuje)

laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką;

13) tvirtina Fondo administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo bei

skatinimo tvarką;

14) nustato

Fondo administracijos vadovo, jo pavaduotojo ir vyriausiojo finansininko

atlyginimus, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtais

atlyginimų nustatymo principais bei dydžiais;

15) paskirsto

Fondo pelną;

16) atlieka kitas

funkcijas, nustatytas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, taip

pat kituose teisės aktuose bei Fondo įstatuose.

15 straipsnis.

Fondo administracija

1.

Administracija valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

2.

Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas, kuris atskaitingas

tarybai.

3.

Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro ir nutraukia darbo

sutartis su Fondo darbuotojais. Administracijos vadovas, vadovaudamasis Fondo

įstatais, turi teisę Fondo vardu sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios

ir valdymo institucijose, teisme bei gali turėti kitas Fondo įstatuose

nurodytas teises.

4.

Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka privalo atlyginti Fondui nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

16 straipsnis.

Fondo komercinių paslapčių saugojimas

laikoma Fondo komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik įstatymų nustatytoms

institucijoms ir įstatymų nustatyta tvarka. Kitų valstybių atitinkamoms institucijoms

Fondo komercinė paslaptis gali būti atskleista tik tada, jei tokios

informacijos slaptumą garantuoja tų valstybių įstatymai.

informacijos, laikomos Fondo komercine paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos

nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Fondo kapitalas

kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

įstatinis kapitalas formuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

įstatinis kapitalas steigimo metu yra 10 mln. litų.

įstatinis kapitalas iki 2002 m. turi būti padidintas iki 60 mln. litų.

turtas pasidaro mažesnis už jo įsipareigojimus, lėšų jam padidinti iki Fondo

įstatinio kapitalo dydžio numatoma valstybės biudžete.

kapitalas formuojamas iš Fondo pelno.

18 straipsnis.

Fondo pajamos

Fondo pajamas

sudaro:

1) draudėjo

draudimo įmokos;

2) delspinigiai;

3) pajamos iš

Fondo lėšų investavimo;

4) lėšos,

įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš likviduojamo banko ar kredito unijos;

5) lėšos, gautos

iš kitos Fondo įstatuose numatytos veiklos.

19 straipsnis.

Fondo išlaidos

Fondo išlaidas

sudaro:

1) draudimo

išmokos;

2) Fondo

administracijos ir Fondo darbuotojų išlaikymo išlaidos;

3) išlaidos dėl

operacijų su vertybiniais popieriais;

4) palūkanos už

Fondo imamas paskolas;

5) kitos

išlaidos, susidariusios atliekant funkcijas, kurios neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams ir Fondo įstatams.

20 straipsnis.

Fondo veiklos rezultatas

metų rezultatas yra Fondo pelnas (nuostolis). Fondo pelnas turi būti

paskirstytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

gali būti naudojamas:

1) Fondo

nuostoliams ir įsiskolinimams padengti;

2) atskaitymams

į atsargos kapitalą.

metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

21 straipsnis.

Fondo lėšų investavimas

Fondo lėšos gali

būti investuojamos tik į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius

popierius, Lietuvos banko vertybinius popierius bei užsienio valstybių,

turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės šalys), vyriausybių vertybinius

popierius.

22 straipsnis.

Finansinės veiklos kontrolė

Metinė Fondo

finansinė ataskaita turi būti patikrinta nepriklausomo audito ir paskelbta ne

vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

23 straipsnis.

Fondo atleidimas nuo palūkanų už kapitalo naudojimą

Fondas atleidžiamas nuo palūkanų už kapitalo naudojimą mokėjimo į

valstybės biudžetą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24 straipsnis.

Veikiančių bankų bei kredito unijų dalyvavimas šio įstatymo nustatytoje

draudimo sistemoje

nustatytoje indėlių draudimo sistemoje nedalyvauja:

1) bankai, kurie

nepriima indėlių iš gyventojų;

2) bankai,

kuriems šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš Lietuvos

Respublikos komercinių bankų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 3, 7, 8 ir 9

punktuose numatytų poveikio priemonių arba iškelta bankroto byla;

3)

kredito unijos, kurioms šio įstatymo įsigaliojimo metu buvo pritaikyta viena iš

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 6

punktuose numatytų sankcijų arba iškelta bankroto byla.

bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 37

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta poveikio priemonė, arba kredito unijai,

kuriai pritaikyta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 47 straipsnio 1

dalies 3 punkte nurodyta sankcija, atsižvelgdama į banko ar kredito unijos

finansinę būklę bei jų veiklos pažeidimo pobūdį.

priemonių taikymą, bankai ir kredito unijos privalo šio įstatymo nustatyta

tvarka drausti gyventojų indėlius.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1189,

96.02.01, Žin., 1996, Nr.14-354

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 5  IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-296,

97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1596 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1004,

98.12.22, Žin., 1998, Nr.115-3247 (98.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1300,

99.07.07, Žin., 1999, Nr.65-2087 (99.07.28)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1582, 00.03.21, Žin., 2000,

Nr.29-802 (00.04.07)

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 6, 14 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1684, 00.05.18, Žin., 2000,

Nr.45-1290 (00.06.02)

GYVENTOJŲ INDĖLIŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja nuo Centrinės kredito unijos įsteigimo.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.06.05)

25 straipsnis.

Veikiančių bankų dalyvavimas privalomojo

draudimo  sistemoje

Indėlių

privalomojo draudimo sistemoje nedalyvauja:

1) bankai,

kurie nepriima indėlių iš gyventojų;

2) bankai,

kuriems  šio  įstatymo  įsigaliojimo  metu  buvo

pritaikyta  viena

iš  Lietuvos   Respublikos  komercinių  bankų

įstatymo 37

straipsnio pirmosios  dalies 3,  7, 8 ir 9 punktuose

numatytų poveikio

priemonių arba iškelta bankroto byla.

Fondo  taryba

gali  leisti  dalyvauti  indėlių  privalomojo

draudimo sistemoje

bankui, kuriam pritaikyta Lietuvos Respublikos

komercinių bankų

įstatymo 37 straipsnio pirmosios dalies 3 punkte

nurodyta poveikio

priemonė, atsižvelgdama į banko finansinę būklę

ar jo veiklos

pažeidimo pobūdį.

Lietuvos

bankui   atšaukus  šiame   straipsnyje   nustatytų

poveikio priemonių

taikymą, bankai privalo šio įstatymo nustatyta

tvarka drausti

gyventojų indėlius.

Nustatyti, kad

šio įstatymo 5 straipsnio pirmosios dalies 7

punktas netenka

galios nuo 1997 m. sausio 1 dienos.

26 straipsnis.

Teisės į draudimo kompensaciją atsiradimas

Teisę į

draudimo kompensaciją,  nustatytą  šio  įstatymo  4

straipsnio

antrojoje  dalyje, gyventojai  įgyja, kai  bankas  yra

įmokėjęs visą metinę

draudimo įmoką.

27 straipsnis.

Pasiūlymai Lietuvos Respublikos

valstybės institucijoms

Pasiūlyti

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  iki  1996  m.

sausio 10  d.

parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui su

Lietuvos banku

suderintus šalies komercinių bankų ir kitų kredito

įstaigų veiklą

reglamentuojančių įstatymų papildymo ir pakeitimo

projektus, kuriuose

būtų numatyta  griežta ir efektyvi šių bankų

ir kitų  kredito įstaigų

priežiūra, kuri garantuotų šalies bankų

sistemos stabilumą,

gyventojų indėlių  saugumą ir  šiuo įstatymu

įsteigto Indėlių

draudimo fondo lėšų išsaugojimą.

Pasiūlyti

Finansų  ministerijai iki  1996 m.  balandžio 1 d.

šio įstatymo

nustatyta tvarka  įsteigti valstybės įmonę "Indėlių

draudimo

fondas".

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_