Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 82-2478
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTINIO FONDO
ĮSTATYMAS
2000 m. rugsėjo 12 d. Nr. VIII-1926
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, lėšų
šaltinius.
Šio įstatymo
nuostatos taikomos visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito
unijoms (toliau – įmonės), kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos įstatymų
nustatyta tvarka.
2 straipsnis.
Bendrosios Garantinio fondo steigimo bei valdymo nuostatos
Garantinio
fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Garantinio
fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija. Garantinio fondo
administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos
tvirtina Vyriausybė.
Garantinis
fondas yra pinigų fondas.
Garantinis
fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto
įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo
nuostatais bei kitais teisės aktais.
3 straipsnis.
Garantinio fondo paskirtis
Lėšos iš Garantinio
fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms bankrutuojančių ar
bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis
įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia
įmone, bei buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui
darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat Garantinio fondo
administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
ANTRASIS
SKIRSNIS
GARANTINIO FONDO
LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ
4 straipsnis.
Garantinio fondo lėšos
Garantinio
fondo lėšas sudaro:
1) įmonių,
nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto
darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos privalomojo valstybinio
socialinio draudimo įmokos);
2) Privatizavimo
fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;
3) lėšos, gautos
iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams
reikalavimams tenkinti;
4) juridinių ir
fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos
įmokos.
Garantinio
fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma
Lietuvos banke.
Įmokos į
Garantinį fondą administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą.
4.
Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:
1)
įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams
pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;
2) įmokos
mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Garantinio
fondo lėšos naudojamos tik pagal šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą paskirtį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr. 22-716
(2001 03 14)
5 straipsnis.
Garantinio fondo lėšų naudojimas
Iš Garantinio
fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki
kreipimosi į Garantinį fondą dienos neišmokėtos išmokos:
1) darbo užmokestis
už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip Garantinio
fondo tarybos teikimu nustatytas Vyriausybės. Vyriausybės nustatytas dydis
negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą;
2) piniginė
kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne ilgesnes kaip Darbo
kodekso nustatytos minimalios trukmės atostogos ir ne daugiau kaip už vienerius
darbo metus, ir ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta
Vyriausybės;
3) išeitinė išmoka,
numatyta Darbo kodekso 140 straipsnyje ar Įmonių bankroto įstatymo 19
straipsnyje. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo
tarybos teikimu nustato Vyriausybė;
4) Žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo
nustatyto dydžio žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų
profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina
valstybei;
5) apmokėjimas už
prastovą. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo
tarybos teikimu nustato Vyriausybė.
Skiriant išmokas
neturinčioms turto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės darbuotojams arba
buvusiems likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojams, Garantinio fondo lėšų
dalis gali būti skiriama išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas
parengimu ir įmonei perduotų fondo lėšų išmokėjimu (banko operacijų ir
administratoriaus darbo dalinis apmokėjimas). Šiam tikslui gali būti skiriama
lėšų suma pagal neturinčios turto bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
administratoriaus (likvidacinės komisijos pirmininko) arba savivaldybės,
kurioje buvo įregistruota įmonė, likviduota dėl bankroto įsigaliojus šiam
įstatymui, tarybos įgaliotos įstaigos prašymą, bet ne didesnė kaip Garantinio
fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės.
Šio straipsnio 1
dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų išmokų iš Garantinio fondo dydis yra
skaičiuojamas pagal bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduotos dėl
bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonės darbuotojų reikalavimus, susijusius
su darbo santykiais iki įmonės bankroto proceso pradžios, ir už laikotarpį, ne
ilgesnį kaip du mėnesiai nuo įmonės bankroto proceso pradžios. Išmokos,
numatytos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos nutraukiant
darbo sutartį.
Patvirtinta darbuotojų
kreditorinių reikalavimų suma mažinama iš Garantinio fondo sumokėtos išmokos
suma. Garantinio fondo administratorius į šią sumą įgyja atgręžtinio
reikalavimo teisę. Jo kreditoriniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto
įstatymo nustatyta tvarka.
Išmokos,
nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
darbuotojui mokamos vieną kartą.
Garantinio fondo
lėšos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka taip pat naudojamos Garantinio
fondo administravimo išlaidoms.
Įmonei
perduotos Garantinio fondo lėšos valstybės institucijų ar įgaliotų vykdyti
įsiskolinimų išieškojimą įstaigų sprendimais negali būti nurašomos iš įmonės
sąskaitos ne ginčo tvarka, areštuojamos ar kitaip panaudojamos tikslams,
nenumatytiems šiame įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-1119, 2002-10-08,
Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Nr. IX-1673,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)
6 straipsnis.
Lėšų iš Garantinio fondo skyrimo tvarka
Lėšų iš
Garantinio fondo skyrimo tvarką nustato Garantinio fondo nuostatai.
Dokumentus dėl
lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais,
tenkinti Garantinio fondo administratoriui per 1 mėnesį nuo kreditorinių
reikalavimų patvirtinimo dienos privalo pateikti bankrutuojančios įmonės
administratorius arba bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos pirmininkas
Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka.
Lėšų skyrimą
iš Garantinio fondo inicijuoja Garantinio fondo administratorius, kai, praėjus
2 mėnesiams nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos, bankrutuojančios
ar bankrutavusios įmonės darbuotojai (darbuotojas) ar jiems atstovaujanti
organizacija Garantinio fondo tarybai raštu praneša, kad bankrutuojančios
įmonės administratorius ar bankrutavusios įmonės likvidacinės komisijos
pirmininkas nesikreipė dėl lėšų skyrimo.
Dokumentus
dėl lėšų skyrimo likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonių
darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio
fondo administratoriui teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo
įregistruota (veikė) likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga
arba jos pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas.
Apie ketinimą
kreiptis į Garantinio fondo tarybą bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
darbuotojai (darbuotojas) ar jiems atstovaujanti organizacija prieš 15 dienų
privalo raštu įspėti bankrutuojančios įmonės administratorių ar bankrutavusios
įmonės likvidacinės komisijos pirmininką. Šio įspėjimo nuorašas pridedamas prie
pranešimo Garantinio fondo administratoriui.
Sprendimą dėl
Garantinio fondo lėšų skyrimo Garantinio fondo administratoriaus teikimu ne
vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų iš Garantinio fondo administratoriaus
gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba.
Garantinio
fondo tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, Garantinio fondo administratorius
su bankrutuojančia ar bankrutavusia įmone arba savivaldybės tarybos įgaliota
įstaiga, arba jos pavedimu su juridiniu asmeniu, kuriam suteikta teisė teikti
įmonių bankroto administravimo paslaugas, sudaro lėšų iš Garantinio fondo
perdavimo įmonei (savivaldybės įstaigai, juridiniam asmeniui, teikiančiam
bankroto administravimo paslaugas) sutartį.
Garantinio fondo
tarybos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
7 straipsnis.
Garantinio fondo finansinė kontrolė
Garantinio fondo
finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė.
Garantinio
fondo finansinė atskaitomybė kasmet turi būti tikrinama auditoriaus ar audito
įmonės. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams
metams skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ metinę
finansinę atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada.
TREČIASIS
SKIRSNIS
GARANTINIO FONDO
VALDYMAS
8 straipsnis.
Garantinio fondo taryba
Garantiniam
fondui vadovauja Garantinio fondo taryba. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Garantinio
fondo taryba sudaroma iš 12 narių: 4 atstovauja darbuotojų interesus ginančioms
organizacijoms (profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams), 4 – darbdavių
organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) ir 4 – valstybės valdymo
institucijoms. Darbuotojų interesus ginančių organizacijų ir darbdavių atstovus
deleguoja jiems atstovaujančios organizacijos, o valstybės valdymo institucijų
atstovus skiria Vyriausybė.
Garantinio
fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. Jį skiria Vyriausybė iš valstybės
valdymo institucijų atstovų.
9 straipsnis.
Garantinio fondo tarybos kompetencija
1.
Garantinio fondo tarybos veiklą nustato Garantinio fondo nuostatai.
2.
Garantinio fondo taryba:
1) valdo fondo
lėšas;
2) priima
sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl maksimalių išmokų dydžių, numatytų
5 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose;
4) teikia
Vyriausybei Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;
5) teikia
Vyriausybei pasiūlymus Garantinio fondo veiklos klausimais;
6) tvirtina
lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei sutarties tipinę formą;
7) vykdo
kitus Garantinio fondo nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
10 straipsnis.
Garantinio fondo administratoriaus funkcijos
Garantinio fondo
administratoriaus pagrindinės funkcijos:
1) vykdyti
Garantinio fondo tarybos ir jos pirmininko pavedimus;
2) priimti
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl lėšų skyrimo 3
straipsnyje nurodytų darbuotojų išmokoms, šias paraiškas nagrinėti ir parengti
Fondo tarybos posėdžiams;
3) Garantinio
fondo tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, sudaryti lėšų iš Garantinio fondo
perdavimo įmonei sutartį;
4) pagal
kompetenciją, nustatytą Garantinio fondo nuostatuose, atstovauti Garantiniam
fondui valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose bei kitose įstaigose,
įmonėse ir organizacijose visais su jo veikla susijusiais klausimais.
Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos;
5) rengti
Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;
6) kontroliuoti
ir kaupti informaciją apie Garantinio fondo lėšų naudojimą;
7) spręsti kitus
Garantinio fondo nuostatuose numatytus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
11 straipsnis.
Garantinio fondo reorganizavimas ir likvidavimas
Garantinį
fondą reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
Likvidavus
Garantinį fondą, nepanaudotų lėšų naudojimo tvarką nustato šio fondo steigėjas.
12 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
Įmonėms, kuriose
bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomi šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktai. Įstatymo nuostatos
netaikomos įmonėms, dėl kurių teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, ar
kreditorių susirinkimas, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos yra priėmęs nutartį (nutarimą) išregistruoti
likviduotą dėl bankroto įmonę. Kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
darbuotojams bankroto proceso metu jau buvo sumokėta tam tikra įmonės
įsiskolinimo dalis iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų
reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skirtų finansinės
paramos lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos
jiems turi būti sumažinamos sumokėta suma. Kai darbuotojams skirtos išmokos,
numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal galiojusias šios
dalies nuostatas buvo sumažintos bankroto proceso metu iš įmonės lėšų sumokėta
darbo užmokesčio dalimi, jiems skiriamos papildomos išmokos, kurių kiekvienos
dydis yra lygus sumai, kuria buvo sumažinta anksčiau skirta išmoka.
3.
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškos dėl lėšų skyrimo iš
Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams pradedamos
nagrinėti Garantinio fondo taryboje ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos.
Įmonės įmokas į
Garantinį fondą pradeda mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d.
Įmonės,
kurios sumokėjo įmokas į Garantinį fondą iki 2001 m. kovo 15 d., šių įmokų
dydžiu gali sumažinti įmokas, apskaičiuotas ir mokėtinas į Garantinį fondą nuo
2001 m. kovo 15 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-631,
2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
13 straipsnis. Įstatymo
įgyvendinimas
Vyriausybė:
1) patvirtina
Garantinio fondo nuostatus;
2) patvirtina
Garantinio fondo tarybos sudėtį;
3) patvirtina
įmonėms, kuriose bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo
dienos, 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų taikymo tvarką;
4) 2001 metų
valstybės biudžeto projekte numato asignavimus pradiniam įnašui į Garantinį
fondą;
5) parengia
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimus, nustatančius
privatizavimo lėšų dalies naudojimą Garantiniam fondui;
6) patvirtina
įmonėms, likviduotoms dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, išmokų skyrimo
tvarką;
7) patvirtina
papildomų išmokų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, skyrimo tvarką.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 4,
5, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-631,
2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1673,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Angonita Rupšytė (2003-07-31)
anrups@lrs.lt