Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 82-2478
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GARANTINIO FONDO
ĮSTATYMAS
2000 m. rugsėjo 12 d. Nr. VIII-1926
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas
nustato Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, lėšų
šaltinius.
Šis įstatymas
taikomas visiems juridiniams asmenims, išskyrus valstybės biudžetines įstaigas,
savivaldybių biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas ir
religines bendruomenes bei bendrijas, taip pat Europos Sąjungos valstybėse
narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių,
kuriose pagal tų valstybių įstatymus vykdomos nemokumo procedūros, filialams ir
atstovybėms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje teisės
aktų nustatyta tvarka.
Šio įstatymo
nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės
aktais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2139,
2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)
Nr. IX-2469,
2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
2 straipsnis.
Bendrosios Garantinio fondo steigimo bei valdymo nuostatos
Garantinio
fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Garantinio
fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija. Garantinio fondo
administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos
tvirtina Vyriausybė.
Garantinis
fondas yra pinigų fondas.
Garantinis
fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto
įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo
nuostatais bei kitais teisės aktais.
3 straipsnis.
Garantinio fondo paskirtis
Lėšos iš
Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki
teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki
kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka
priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra
nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam
įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat
Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta
tvarka.
Lėšos iš
Garantinio fondo taip pat skiriamos išmokoms Lietuvos Respublikoje įregistruotų
Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių
įmonių filialų ir atstovybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis
šiuose filialuose ir atstovybėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tose
įmonėse vyksta nemokumo procesas, tolygus Lietuvos Respublikos įstatymuose
numatytoms įmonių bankroto procedūroms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Nr. IX-2469,
2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
ANTRASIS
SKIRSNIS
GARANTINIO FONDO
LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ
4 straipsnis.
Garantinio fondo lėšos
Garantinio
fondo lėšas sudaro:
1) įmonių,
nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto
darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio
draudimo įmokos);
2) Privatizavimo
fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;
3) lėšos, gautos
iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams
reikalavimams tenkinti;
4) juridinių ir
fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos
įmokos;
5) pajamos už
investuotas laikinai laisvas fondo lėšas.
Garantinio
fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma
Lietuvos banke.
Įmokos į
Garantinį fondą administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą.
4.
Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:
1)
įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams
pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;
2) įmokos
mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.
Finansų
ministerija, suderinusi su Garantinio fondo taryba, investuoja laikinai laisvas
Garantinio fondo lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius ir (ar) indėlius
Lietuvos banke ir garantuoja lėšų grąžinimą į Garantinio fondo sąskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-2538,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
5 straipsnis.
Garantinio fondo lėšų naudojimas
Iš Garantinio
fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki
kreipimosi į Garantinį fondą dienos neišmokėtos išmokos:
1 dalies 1 ir 2 punktų redakcija iki 2006 m. gegužės 1 d.:
1) darbo užmokestis
už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip Garantinio
fondo tarybos teikimu nustatytas Vyriausybės. Vyriausybės nustatytas dydis
negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą;
2) piniginė
kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne ilgesnes kaip Darbo
kodekso nustatytos minimalios trukmės atostogos ir ne daugiau kaip už vienerius
darbo metus, ir ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta
Vyriausybės;
1 dalies 1 ir 2 punktų redakcija nuo 2006 m. gegužės 1 d.:
1) darbo
užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip
darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius,
suma. Kai per šiame punkte nurodytus tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio
suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos
darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimaliųjų
mėnesinių algų suma. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio
fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė;
2) piniginė
kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne didesnė kaip
Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės;
3) išeitinė išmoka,
numatyta Darbo kodekso 140 straipsnyje ar Įmonių bankroto įstatymo 19
straipsnyje. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo
tarybos teikimu nustato Vyriausybė;
4) Žalos atlyginimo
dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo
nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar
susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka
nepereina valstybei;
5) apmokėjimas už
prastovą. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo
tarybos teikimu nustato Vyriausybė.
Skiriant
išmokas bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams arba buvusiems
likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams, Garantinio fondo lėšų dalis
skiriama:
1) banko
operacijoms, susijusioms su įmonei perduotų Garantinio fondo lėšų išmokėjimu
darbuotojams ar pervedimu į jų asmenines sąskaitas banko įstaigose, apmokėti
pagal atitinkamo banko įkainius;
2) neturinčioms
turto įmonių išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas parengimu (administratoriaus
darbo dalinis apmokėjimas), apmokėti.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų
išmokų iš Garantinio fondo dydis yra skaičiuojamas pagal bankrutuojančios,
bankrutavusios ar likviduotos dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonės
darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais,
apskaičiuotų remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais
ir susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo
dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne
teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo
minėtų teismo nutarties ar kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos.
Išmokos, numatytos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos
nutraukiant darbo sutartį.
Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos
lėšos skiriamos pagal įmonės administratoriaus (likvidacinės komisijos
pirmininko) ar savivaldybės, kurioje buvo įregistruota įmonė, likviduota dėl
bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, tarybos įgaliotos įstaigos arba jos
pavedimu juridinio asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas
ir parengusio paraišką dėl lėšų skyrimo, prašymą, bet ne didesnė suma kaip
Garantinio fondo tarybos teikimu yra nustatyta Vyriausybės.
Patvirtinta
darbuotojų kreditorinių reikalavimų suma mažinama iš Garantinio fondo sumokėtos
išmokos suma. Garantinio fondo administratorius į šią sumą įgyja atgręžtinio
reikalavimo teisę. Jo kreditoriniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto
įstatymo nustatyta tvarka.
Išmokos,
nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
darbuotojui mokamos vieną kartą.
Garantinio fondo
lėšos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka taip pat naudojamos Garantinio
fondo administravimo išlaidoms.
Įmonei
perduotos Garantinio fondo lėšos valstybės institucijų ar įgaliotų vykdyti
įsiskolinimų išieškojimą įstaigų sprendimais negali būti nurašomos iš įmonės
sąskaitos ne ginčo tvarka, areštuojamos ar kitaip panaudojamos tikslams,
nenumatytiems šiame įstatyme.
Iš Garantinio
fondo lėšų yra skiriamos darbuotojams išmokėtinos sumos, apskaičiuotos
atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Skiriant išmokas yra taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis
Garantinio fondo tarybos nutarimo priėmimo dieną.
Šiame
įstatyme numatytos garantijos be kokių nors apribojimų yra taikomos
darbuotojams, dirbusiems bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje ne visą darbo
laiką, taip pat dirbusiems pagal terminuotą ar laikinąją darbo sutartį.
Išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams,
sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių)
pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
dienos ar nuo įmonės viešo paskelbimo arba kitokio pranešimo kreditoriui
(kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, dienos ar
pareiškimo pateikimo teismui dienos iškelti įmonei bankroto bylą (atsižvelgiant
į tai, kuri iš šių datų yra ankstesnė) ar nuo siūlymo išsiuntimo kreditoriams
dienos bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Nutarimą šiais atvejais
priima Garantinio fondo taryba.
Kai
darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir)
artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 procentų
įmonės akcijų (dalių, pajų), Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti
skiriamos tik kai kurios išmokų, numatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, rūšys
arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Nr. IX-1673,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
6 straipsnis.
Lėšų iš Garantinio fondo skyrimo tvarka
Lėšų iš
Garantinio fondo skyrimo tvarką nustato Garantinio fondo nuostatai.
2.
Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės
komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui
su darbuotojais, per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos
Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo
administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,
susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.
Neteko galios
nuo 2006 m. balandžio 13 d.
Dokumentus
dėl lėšų skyrimo likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonių darbuotojų
reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo
administratoriui teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota
(veikė) likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga arba jos
pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto
administravimo paslaugas.
Neteko galios
nuo 2006 m. balandžio 13 d.
Sprendimą dėl
Garantinio fondo lėšų skyrimo Garantinio fondo administratoriaus teikimu ne
vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų iš Garantinio fondo administratoriaus
gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba.
Garantinio fondo
tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, Garantinio fondo administratorius su
bankrutuojančia ar bankrutavusia įmone arba savivaldybės tarybos įgaliota
įstaiga arba jos pavedimu su juridiniu asmeniu, teikiančiu įmonių bankroto
administravimo paslaugas ir parengusiu paraišką dėl lėšų skyrimo, sudaro lėšų iš
Garantinio fondo perdavimo įmonei (savivaldybės įstaigai, juridiniam asmeniui,
teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas) sutartį.
Garantinio
fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
7 straipsnis.
Garantinio fondo finansinė kontrolė
Garantinio fondo
finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė.
Garantinio
fondo finansinė atskaitomybė kasmet turi būti tikrinama auditoriaus ar audito
įmonės. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
metinę finansinę atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada.
TREČIASIS
SKIRSNIS
GARANTINIO FONDO
VALDYMAS
8 straipsnis.
Garantinio fondo taryba
Garantiniam
fondui vadovauja Garantinio fondo taryba. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė.
Garantinio
fondo taryba sudaroma iš 12 narių: 4 atstovauja darbuotojų interesus ginančioms
organizacijoms (profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams), 4 – darbdavių
organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) ir 4 – valstybės valdymo
institucijoms. Darbuotojų interesus ginančių organizacijų ir darbdavių atstovus
deleguoja jiems atstovaujančios organizacijos, o valstybės valdymo institucijų
atstovus skiria Vyriausybė.
Garantinio
fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. Jį skiria Vyriausybė iš valstybės
valdymo institucijų atstovų.
9 straipsnis.
Garantinio fondo tarybos kompetencija
1.
Garantinio fondo tarybos veiklą nustato Garantinio fondo nuostatai.
2.
Garantinio fondo taryba:
1) valdo fondo
lėšas;
2) priima
sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl maksimalių išmokų dydžių, numatytų
šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose;
4) teikia
Vyriausybei Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;
5) teikia
Vyriausybei pasiūlymus Garantinio fondo veiklos klausimais;
6) tvirtina lėšų
iš Garantinio fondo perdavimo įmonei sutarties pavyzdinę formą;
7) vykdo
kitus Garantinio fondo nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-2469,
2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)
10 straipsnis.
Garantinio fondo administratoriaus funkcijos
Garantinio fondo
administratoriaus pagrindinės funkcijos:
1) vykdyti
Garantinio fondo tarybos ir jos pirmininko pavedimus;
2) priimti
bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl lėšų skyrimo 3
straipsnyje nurodytų darbuotojų išmokoms, šias paraiškas nagrinėti ir parengti
Fondo tarybos posėdžiams;
3) Garantinio
fondo tarybai priėmus nutarimą skirti lėšų išmokoms bankrutuojančių ar
bankrutavusių, taip pat buvusiems likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams,
sudaryti lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei ar savivaldybės tarybos
įgaliotai įstaigai arba jos pavedimu juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių
bankroto administravimo paslaugas ir parengusiam paraišką dėl lėšų skyrimo,
sutartį;
4) pagal
kompetenciją, nustatytą Garantinio fondo nuostatuose, atstovauti Garantiniam
fondui valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose bei kitose įstaigose,
įmonėse ir organizacijose visais su jo veikla susijusiais klausimais.
Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos;
5) rengti
Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;
6) kontroliuoti
ir kaupti informaciją apie Garantinio fondo lėšų naudojimą;
7) spręsti kitus
Garantinio fondo nuostatuose numatytus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
11 straipsnis.
Garantinio fondo reorganizavimas ir likvidavimas
Garantinį
fondą reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.
Likvidavus
Garantinį fondą, nepanaudotų lėšų naudojimo tvarką nustato šio fondo steigėjas.
12 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.
Įmonėms, kuriose
bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomi šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktai. Įstatymo nuostatos
netaikomos įmonėms, dėl kurių teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, ar
kreditorių susirinkimas, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, iki šio
įstatymo įsigaliojimo dienos yra priėmęs nutartį (nutarimą) išregistruoti
likviduotą dėl bankroto įmonę. Kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės
darbuotojams bankroto proceso metu jau buvo sumokėta tam tikra įmonės
įsiskolinimo dalis iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų
reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skirtų finansinės
paramos lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos
jiems turi būti sumažinamos sumokėta suma. Kai darbuotojams skirtos išmokos,
numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal galiojusias šios
dalies nuostatas buvo sumažintos bankroto proceso metu iš įmonės lėšų sumokėta
darbo užmokesčio dalimi, jiems skiriamos papildomos išmokos, kurių kiekvienos
dydis yra lygus sumai, kuria buvo sumažinta anksčiau skirta išmoka.
3.
Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškos dėl lėšų skyrimo iš
Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams pradedamos
nagrinėti Garantinio fondo taryboje ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo šio
įstatymo įsigaliojimo dienos.
Įmonės įmokas į
Garantinį fondą pradeda mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d.
Įmonės,
kurios sumokėjo įmokas į Garantinį fondą iki 2001 m. kovo 15 d., šių įmokų
dydžiu gali sumažinti įmokas, apskaičiuotas ir mokėtinas į Garantinį fondą nuo
2001 m. kovo 15 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
Nr. IX-631, 2001-12-06,
Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
13 straipsnis. Įstatymo
įgyvendinimas
Vyriausybė:
1) patvirtina
Garantinio fondo nuostatus;
2) patvirtina
Garantinio fondo tarybos sudėtį;
3) patvirtina
šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei 11 ir 12 dalių
taikymo tvarką;
4) 2001 metų
valstybės biudžeto projekte numato asignavimus pradiniam įnašui į Garantinį
fondą;
5) parengia
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimus, nustatančius
privatizavimo lėšų dalies naudojimą Garantiniam fondui;
6) patvirtina
įmonėms, likviduotoms dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, išmokų skyrimo
tvarką;
7) patvirtina papildomų
išmokų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, skyrimo tvarką;
8) nustato tvarką,
kuria gaunama ir teikiama informacija apie Europos Sąjungos valstybėje narėje
ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykstantį įmonės, kurios
filialai ir atstovybės įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos
Respublikoje, nemokumo procesą ir apie bankroto procedūras, vykdomas įmonėje,
įregistruotoje Lietuvos Respublikoje ir veikiančioje kelių valstybių narių
teritorijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
garantinio
fondo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
1980 m. spalio
20 d. Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su
darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.
2002 m. rugsėjo 23 d. Europos
parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB, iš dalies keičianti Tarybos
direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų
apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-519, 2006-03-23,
Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
22-716 (2001 03 14)
GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 4,
5, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-631,
2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1119,
2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1673,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2139,
2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)
ĮMONIŲ
IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, KELIŲ PRIEŽIŪROS IR
PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO, GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, RINKLIAVŲ
ĮSTATYMO, MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO,
MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO, KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO, LIETUVOS
BANKO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2469,
2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2538,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ
ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-519,
2006-03-23, Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)
GARANTINIO
FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI
ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja nuo 2006 m. gegužės 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-04-20)
autrap@lrs.lt