← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2006-03-23

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 82-2478

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GARANTINIO FONDO

ĮSTATYMAS

2000 m. rugsėjo 12 d. Nr. VIII-1926

Vilnius

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas

nustato Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, lėšų

šaltinius.

2.

Šis įstatymas

taikomas visiems juridiniams asmenims, išskyrus valstybės biudžetines įstaigas,

savivaldybių biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas ir

religines bendruomenes bei bendrijas, taip pat Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių,

kuriose pagal tų valstybių įstatymus vykdomos nemokumo procedūros, filialams ir

atstovybėms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje teisės

aktų nustatyta tvarka.

3.

Šio įstatymo

nuostatos suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės

aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2139,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)

Nr. IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

2 straipsnis.

Bendrosios Garantinio fondo steigimo bei valdymo nuostatos

1.

Garantinio

fondo steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Garantinio

fondo administratorius – Vyriausybės įgaliota institucija. Garantinio fondo

administratoriaus veiklą reglamentuoja Garantinio fondo nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

3.

Garantinis

fondas yra pinigų fondas.

4.

Garantinis

fondas veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Įmonių bankroto

įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Garantinio fondo

nuostatais bei kitais teisės aktais.

3 straipsnis.

Garantinio fondo paskirtis

1.

Lėšos iš

Garantinio fondo skiriamos šiame įstatyme nustatyto dydžio išmokoms

bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki

teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki

kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka

priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra

nutrūkę, taip pat buvusiems įmonių, likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam

įstatymui, darbuotojams, kai įmonės jiems yra įsiskolinusios, taip pat

Garantinio fondo administravimo išlaidoms Garantinio fondo nuostatų nustatyta

tvarka.

2.

Lėšos iš

Garantinio fondo taip pat skiriamos išmokoms Lietuvos Respublikoje įregistruotų

Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių

įmonių filialų ir atstovybių darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis

šiuose filialuose ir atstovybėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai tose

įmonėse vyksta nemokumo procesas, tolygus Lietuvos Respublikos įstatymuose

numatytoms įmonių bankroto procedūroms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

ANTRASIS

SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMAS IR KONTROLĖ

4 straipsnis.

Garantinio fondo lėšos

1.

Garantinio

fondo lėšas sudaro:

1) įmonių,

nurodytų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto

darbuotojams darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio

draudimo įmokos);

2) Privatizavimo

fondo lėšos ir valstybės biudžeto lėšos, skiriamos pagal atskirą programą;

3) lėšos, gautos

iš bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių Garantinio fondo kreditoriniams

reikalavimams tenkinti;

4) juridinių ir

fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, savanoriškos

įmokos;

5) pajamos už

investuotas laikinai laisvas fondo lėšas.

2.

Garantinio

fondo lėšos kaupiamos ir saugomos Valstybės iždo sąskaitoje, kuri atidaroma

Lietuvos banke.

3.

Įmokos į

Garantinį fondą administruojamos pagal Mokesčių administravimo įstatymą.

4.

Įmonių įmokos į Garantinį fondą mokamos šia tvarka:

1)

įmokas įmonės apskaičiuoja ir moka nuo tos dienos, kurią darbuotojams

pradedamas skaičiuoti darbo užmokestis;

2) įmokos

mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos.

5.

Finansų

ministerija, suderinusi su Garantinio fondo taryba, investuoja laikinai laisvas

Garantinio fondo lėšas į Vyriausybės vertybinius popierius ir (ar) indėlius

Lietuvos banke ir garantuoja lėšų grąžinimą į Garantinio fondo sąskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

5 straipsnis.

Garantinio fondo lėšų naudojimas

1.

Iš Garantinio

fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki

kreipimosi į Garantinį fondą dienos neišmokėtos išmokos:

1 dalies 1 ir 2 punktų redakcija iki 2006 m. gegužės 1 d.:

1) darbo užmokestis

už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip Garantinio

fondo tarybos teikimu nustatytas Vyriausybės. Vyriausybės nustatytas dydis

negali būti mažesnis už trijų minimalių mėnesinių algų sumą;

2) piniginė

kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne ilgesnes kaip Darbo

kodekso nustatytos minimalios trukmės atostogos ir ne daugiau kaip už vienerius

darbo metus, ir ne didesnė kaip Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta

Vyriausybės;

1 dalies 1 ir 2 punktų redakcija nuo 2006 m. gegužės 1 d.:

1) darbo

užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip

darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius,

suma. Kai per šiame punkte nurodytus tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio

suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos

darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimaliųjų

mėnesinių algų suma. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio

fondo tarybos teikimu nustato Vyriausybė;

2) piniginė

kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne didesnė kaip

Garantinio fondo tarybos teikimu nustatyta Vyriausybės;

3) išeitinė išmoka,

numatyta Darbo kodekso 140 straipsnyje ar Įmonių bankroto įstatymo 19

straipsnyje. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo

tarybos teikimu nustato Vyriausybė;

4) Žalos atlyginimo

dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo

nustatytas žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar

susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nurodyto įstatymo nustatyta tvarka

nepereina valstybei;

5) apmokėjimas už

prastovą. Šios išmokos suma negali viršyti dydžio, kurį Garantinio fondo

tarybos teikimu nustato Vyriausybė.

2.

Skiriant

išmokas bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams arba buvusiems

likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams, Garantinio fondo lėšų dalis

skiriama:

1) banko

operacijoms, susijusioms su įmonei perduotų Garantinio fondo lėšų išmokėjimu

darbuotojams ar pervedimu į jų asmenines sąskaitas banko įstaigose, apmokėti

pagal atitinkamo banko įkainius;

2) neturinčioms

turto įmonių išlaidoms, susijusioms su paraiškų skirti išmokas parengimu (administratoriaus

darbo dalinis apmokėjimas), apmokėti.

3.

Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų

išmokų iš Garantinio fondo dydis yra skaičiuojamas pagal bankrutuojančios,

bankrutavusios ar likviduotos dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonės

darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais,

apskaičiuotų remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais

ir susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo

dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne

teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo

minėtų teismo nutarties ar kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos.

Išmokos, numatytos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, skaičiuojamos

nutraukiant darbo sutartį.

4.

Šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos

lėšos skiriamos pagal įmonės administratoriaus (likvidacinės komisijos

pirmininko) ar savivaldybės, kurioje buvo įregistruota įmonė, likviduota dėl

bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, tarybos įgaliotos įstaigos arba jos

pavedimu juridinio asmens, teikiančio įmonių bankroto administravimo paslaugas

ir parengusio paraišką dėl lėšų skyrimo, prašymą, bet ne didesnė suma kaip

Garantinio fondo tarybos teikimu yra nustatyta Vyriausybės.

5.

Patvirtinta

darbuotojų kreditorinių reikalavimų suma mažinama iš Garantinio fondo sumokėtos

išmokos suma. Garantinio fondo administratorius į šią sumą įgyja atgręžtinio

reikalavimo teisę. Jo kreditoriniai reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto

įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Išmokos,

nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės

darbuotojui mokamos vieną kartą.

7.

Garantinio fondo

lėšos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka taip pat naudojamos Garantinio

fondo administravimo išlaidoms.

8.

Įmonei

perduotos Garantinio fondo lėšos valstybės institucijų ar įgaliotų vykdyti

įsiskolinimų išieškojimą įstaigų sprendimais negali būti nurašomos iš įmonės

sąskaitos ne ginčo tvarka, areštuojamos ar kitaip panaudojamos tikslams,

nenumatytiems šiame įstatyme.

9.

Iš Garantinio

fondo lėšų yra skiriamos darbuotojams išmokėtinos sumos, apskaičiuotos

atskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Skiriant išmokas yra taikomas minimaliosios mėnesinės algos dydis, galiojantis

Garantinio fondo tarybos nutarimo priėmimo dieną.

10.

Šiame

įstatyme numatytos garantijos be kokių nors apribojimų yra taikomos

darbuotojams, dirbusiems bankrutuojančioje ar bankrutavusioje įmonėje ne visą darbo

laiką, taip pat dirbusiems pagal terminuotą ar laikinąją darbo sutartį.

11.

Išmokos iš Garantinio fondo lėšų neskiriamos darbuotojams,

sudariusiems darbo sutartį su nemokia įmone nuo kreditoriaus (kreditorių)

pranešimo įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

dienos ar nuo įmonės viešo paskelbimo arba kitokio pranešimo kreditoriui

(kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, dienos ar

pareiškimo pateikimo teismui dienos iškelti įmonei bankroto bylą (atsižvelgiant

į tai, kuri iš šių datų yra ankstesnė) ar nuo siūlymo išsiuntimo kreditoriams

dienos bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Nutarimą šiais atvejais

priima Garantinio fondo taryba.

12.

Kai

darbuotojui pačiam arba kartu ir jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ar (ir)

artimiesiems giminaičiams priklausė nuosavybės teise daugiau kaip 50 procentų

įmonės akcijų (dalių, pajų), Garantinio fondo tarybos nutarimu jam gali būti

skiriamos tik kai kurios išmokų, numatytų šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, rūšys

arba išmokos iš fondo lėšų visai neskiriamos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. IX-1673,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

6 straipsnis.

Lėšų iš Garantinio fondo skyrimo tvarka

1.

Lėšų iš

Garantinio fondo skyrimo tvarką nustato Garantinio fondo nuostatai.

2.

Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės

komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui

su darbuotojais, per 1 mėnesį nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos

Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo

administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams,

susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.

3.

Neteko galios

nuo 2006 m. balandžio 13 d.

4.

Dokumentus

dėl lėšų skyrimo likviduotų dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui įmonių darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti Garantinio fondo

administratoriui teikia savivaldybės, kurios teritorijoje buvo įregistruota

(veikė) likviduota dėl bankroto įmonė, tarybos įgaliota įstaiga arba jos

pavedimu juridinis asmuo, kuriam suteikta teisė teikti įmonių bankroto

administravimo paslaugas.

5.

Neteko galios

nuo 2006 m. balandžio 13 d.

6.

Sprendimą dėl

Garantinio fondo lėšų skyrimo Garantinio fondo administratoriaus teikimu ne

vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų iš Garantinio fondo administratoriaus

gavimo dienos priima Garantinio fondo taryba.

7.

Garantinio fondo

tarybai priėmus sprendimą skirti lėšų, Garantinio fondo administratorius su

bankrutuojančia ar bankrutavusia įmone arba savivaldybės tarybos įgaliota

įstaiga arba jos pavedimu su juridiniu asmeniu, teikiančiu įmonių bankroto

administravimo paslaugas ir parengusiu paraišką dėl lėšų skyrimo, sudaro lėšų iš

Garantinio fondo perdavimo įmonei (savivaldybės įstaigai, juridiniam asmeniui,

teikiančiam įmonių bankroto administravimo paslaugas) sutartį.

8.

Garantinio

fondo tarybos sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

7 straipsnis.

Garantinio fondo finansinė kontrolė

1.

Garantinio fondo

finansinę veiklą kontroliuoja Valstybės kontrolė.

2.

Garantinio

fondo finansinė atskaitomybė kasmet turi būti tikrinama auditoriaus ar audito

įmonės. Garantinio fondo taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

metinę finansinę atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada.

TREČIASIS

SKIRSNIS

GARANTINIO FONDO

VALDYMAS

8 straipsnis.

Garantinio fondo taryba

1.

Garantiniam

fondui vadovauja Garantinio fondo taryba. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė.

2.

Garantinio

fondo taryba sudaroma iš 12 narių: 4 atstovauja darbuotojų interesus ginančioms

organizacijoms (profesinėms sąjungoms ir jų susivienijimams), 4 – darbdavių

organizacijoms (susivienijimams, asociacijoms ir kt.) ir 4 – valstybės valdymo

institucijoms. Darbuotojų interesus ginančių organizacijų ir darbdavių atstovus

deleguoja jiems atstovaujančios organizacijos, o valstybės valdymo institucijų

atstovus skiria Vyriausybė.

3.

Garantinio

fondo tarybos veiklai vadovauja pirmininkas. Jį skiria Vyriausybė iš valstybės

valdymo institucijų atstovų.

9 straipsnis.

Garantinio fondo tarybos kompetencija

1.

Garantinio fondo tarybos veiklą nustato Garantinio fondo nuostatai.

2.

Garantinio fondo taryba:

1) valdo fondo

lėšas;

2) priima

sprendimus dėl Garantinio fondo lėšų skyrimo;

3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl maksimalių išmokų dydžių, numatytų

šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose;

4) teikia

Vyriausybei Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;

5) teikia

Vyriausybei pasiūlymus Garantinio fondo veiklos klausimais;

6) tvirtina lėšų

iš Garantinio fondo perdavimo įmonei sutarties pavyzdinę formą;

7) vykdo

kitus Garantinio fondo nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

10 straipsnis.

Garantinio fondo administratoriaus funkcijos

Garantinio fondo

administratoriaus pagrindinės funkcijos:

1) vykdyti

Garantinio fondo tarybos ir jos pirmininko pavedimus;

2) priimti

bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškas dėl lėšų skyrimo 3

straipsnyje nurodytų darbuotojų išmokoms, šias paraiškas nagrinėti ir parengti

Fondo tarybos posėdžiams;

3) Garantinio

fondo tarybai priėmus nutarimą skirti lėšų išmokoms bankrutuojančių ar

bankrutavusių, taip pat buvusiems likviduotų dėl bankroto įmonių darbuotojams,

sudaryti lėšų iš Garantinio fondo perdavimo įmonei ar savivaldybės tarybos

įgaliotai įstaigai arba jos pavedimu juridiniam asmeniui, teikiančiam įmonių

bankroto administravimo paslaugas ir parengusiam paraišką dėl lėšų skyrimo,

sutartį;

4) pagal

kompetenciją, nustatytą Garantinio fondo nuostatuose, atstovauti Garantiniam

fondui valstybės ir savivaldybių institucijose, teismuose bei kitose įstaigose,

įmonėse ir organizacijose visais su jo veikla susijusiais klausimais.

Garantinio fondo interesams gali atstovauti ir kitos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos;

5) rengti

Garantinio fondo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas;

6) kontroliuoti

ir kaupti informaciją apie Garantinio fondo lėšų naudojimą;

7) spręsti kitus

Garantinio fondo nuostatuose numatytus klausimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

11 straipsnis.

Garantinio fondo reorganizavimas ir likvidavimas

1.

Garantinį

fondą reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

2.

Likvidavus

Garantinį fondą, nepanaudotų lėšų naudojimo tvarką nustato šio fondo steigėjas.

12 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1.

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1 d.

2.

Įmonėms, kuriose

bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomi šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktai. Įstatymo nuostatos

netaikomos įmonėms, dėl kurių teismas, nagrinėjantis bankroto bylą, ar

kreditorių susirinkimas, bankroto procedūras vykdant ne teismo tvarka, iki šio

įstatymo įsigaliojimo dienos yra priėmęs nutartį (nutarimą) išregistruoti

likviduotą dėl bankroto įmonę. Kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės

darbuotojams bankroto proceso metu jau buvo sumokėta tam tikra įmonės

įsiskolinimo dalis iš Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų

reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti skirtų finansinės

paramos lėšų, šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos

jiems turi būti sumažinamos sumokėta suma. Kai darbuotojams skirtos išmokos,

numatytos šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal galiojusias šios

dalies nuostatas buvo sumažintos bankroto proceso metu iš įmonės lėšų sumokėta

darbo užmokesčio dalimi, jiems skiriamos papildomos išmokos, kurių kiekvienos

dydis yra lygus sumai, kuria buvo sumažinta anksčiau skirta išmoka.

3.

Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių paraiškos dėl lėšų skyrimo iš

Garantinio fondo šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems darbuotojams pradedamos

nagrinėti Garantinio fondo taryboje ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo šio

įstatymo įsigaliojimo dienos.

4.

Įmonės įmokas į

Garantinį fondą pradeda mokėti nuo 2001 m. kovo 15 d.

5.

Įmonės,

kurios sumokėjo įmokas į Garantinį fondą iki 2001 m. kovo 15 d., šių įmokų

dydžiu gali sumažinti įmokas, apskaičiuotas ir mokėtinas į Garantinį fondą nuo

2001 m. kovo 15 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

Nr. IX-631, 2001-12-06,

Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

13 straipsnis. Įstatymo

įgyvendinimas

Vyriausybė:

1) patvirtina

Garantinio fondo nuostatus;

2) patvirtina

Garantinio fondo tarybos sudėtį;

3) patvirtina

šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų bei 11 ir 12 dalių

taikymo tvarką;

4) 2001 metų

valstybės biudžeto projekte numato asignavimus pradiniam įnašui į Garantinį

fondą;

5) parengia

Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimus, nustatančius

privatizavimo lėšų dalies naudojimą Garantiniam fondui;

6) patvirtina

įmonėms, likviduotoms dėl bankroto įsigaliojus šiam įstatymui, išmokų skyrimo

tvarką;

7) patvirtina papildomų

išmokų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, skyrimo tvarką;

8) nustato tvarką,

kuria gaunama ir teikiama informacija apie Europos Sąjungos valstybėje narėje

ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje vykstantį įmonės, kurios

filialai ir atstovybės įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos

Respublikoje, nemokumo procesą ir apie bankroto procedūras, vykdomas įmonėje,

įregistruotoje Lietuvos Respublikoje ir veikiančioje kelių valstybių narių

teritorijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

garantinio

fondo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS

AKTAI

1.

1980 m. spalio

20 d. Tarybos direktyva 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su

darbuotojų apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.

2.

2002 m. rugsėjo 23 d. Europos

parlamento ir Tarybos direktyva 2002/74/EB, iš dalies keičianti Tarybos

direktyvą 80/987/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su darbuotojų

apsauga jų darbdaviui tapus nemokiam, suderinimo.

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-519, 2006-03-23,

Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-191, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.

22-716 (2001 03 14)

GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO 3, 4,

5, 9, 10, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-631,

2001-12-06, Žin., 2001, Nr. 104-3703 (2001-12-12)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1119,

2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 102-4544 (2002-10-25)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 3, 5, 6, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1673,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3350 (2003-07-23)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2139,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 61-2188 (2004-04-27)

ĮMONIŲ

IR ORGANIZACIJŲ NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO, KELIŲ PRIEŽIŪROS IR

PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO ĮSTATYMO, GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO, RINKLIAVŲ

ĮSTATYMO, MOKESČIŲ UŽ PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ REGISTRAVIMĄ ĮSTATYMO,

MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ ĮSTATYMO, KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO, LIETUVOS

BANKO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2469,

2004-09-29, Žin., 2004, Nr. 152-5533 (2004-10-16)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

PRIEDU ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. lapkričio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2538,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6298 (2004-11-26)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO, ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMO, LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ

ĮSTATYMO, ŽEMĖS ŪKIO BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKININKO ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-519,

2006-03-23, Žin., 2006, Nr. 41-1460 (2006-04-13)

GARANTINIO

FONDO ĮSTATYMO 1, 3, 4, 5, 6, 10, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI

ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalys įsigalioja nuo 2006 m. gegužės 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-04-20)

autrap@lrs.lt