Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas
Neoficialus įstatymo tekstas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 45-1288
LIETUVOS RESPUBLIKOS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS
ĮSTATYMAS
2000 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1682
Vilnius
Nauja įstatymo redakcija nuo 2004
m. gegužės 1 d.:
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
reglamentuoja Centrinės kredito unijos ir jos padalinių steigimo,
licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad
Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.
Šiuo Įstatymu
įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Administracijos vadovai
– Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos Centrinės kredito unijos
nariams iš pelno, mokamos proporcingai Centrinės kredito unijos narių palūkanų
apyvartai Centrinėje kredito unijoje.
Centrinė kredito unija
– Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis
ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų
neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis
kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio
Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei
atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas.
Kredito unija – kaip ši
sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.
Licencinės finansinės
paslaugos – tai:
1) indėlių ar
kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) pinigų
pervedimas;
3) elektroninių
pinigų išleidimas ir tvarkymas;
4) kitos
finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus
Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.
Pagrindinis
pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę
Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu turėti vieno balso
teisę sprendžiant Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.
Pajaus
vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius,
patvirtinantis asmens dalyvavimą Centrinės kredito unijos kapitale,
suteikiantis Centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.
Pajinis
įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių
įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.
Centrinės
kredito unijos nario palūkanų apyvarta Centrinėje kredito unijoje
(toliau – apyvarta) - finansiniais metais Centrinės kredito unijos nario
gautų iš Centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir Centrinei kredito unijai
sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
Papildomas
pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso
teisės Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau
suteikiantis teisę gauti dividendus.
Kitos šio
Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų
įstatyme.
4 straipsnis.
Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
Centrinė
kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems
asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp
jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines
finansines paslaugas.
Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams;
2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos
narės, nariams;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
įstaigoms.
Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė
kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš
Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,
profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra
valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio
valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė
kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų
pervedimo paslaugas.
Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios
neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas
ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
5.
Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be
kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines
paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir
sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo
Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą
informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
6.
Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili
ir patikima.
Lietuvos
Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,
prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos
galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip
apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės
kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių
sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5 straipsnis.
Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės
Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
likvidumą;
2) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
3) stebi kredito
unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias
kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų;
4) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;
5) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.
Centrinė
kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis
administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) gauti iš
kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,
reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo
funkcijoms atlikti.
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
Centrinės kredito unijos
įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,
Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai
grąžinami.
Steigiant Centrinę kredito
uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo
sušaukimo dienos.
Centrinės kredito unijos
steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
Centrinės kredito unijos
steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8 straipsnis.
Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
Leidimą įsteigti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinės kredito unijos
steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą Centrinės kredito
unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės kredito unijos
įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo
protokolą;
4) Centrinės kredito unijos
veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų
įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos
pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius,
kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos
veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito
unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,
Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija
raštu praneša juridinių asmenų registrui.
Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
Apie priimtą sprendimą
atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu
praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
Licencija išduodama
neterminuotam laikui.
Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
Licenciją juridinių asmenų
registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija
įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė kredito unija,
norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp
jų:
1) juridinių asmenų registre
įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos
registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai
ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės
struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą
ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės
kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,
technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) kitų valstybės institucijų
išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti
licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
Priežiūros institucija turi
teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti
finansines paslaugas.
Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti
priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet
kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12
mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
Licencijos prašančios
Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė
struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,
informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti
kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus
kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės
kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti
finansines paslaugas.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija
neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
Apie priimtą sprendimą
išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio
registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Centrinė kredito unija turi
teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
Licenciją turinti Centrinė
kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją
išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio
Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti
licencijai gauti, pasikeitimus.
10 straipsnis.
Licencijos atšaukimas
Licencijos atšaukimo pagrindus
nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė kredito unija
neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos
išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė kredito unija
pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;
3) Centrinė kredito unija neįmoka
pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas
nutraukiamas.
Apie licencijos atšaukimą ar
jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“.
Priežiūros institucijos
sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.
Licencija taip pat gali būti
atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Atšaukus licenciją, Centrinė
kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai
būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo
dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto
bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
Leidimą įregistruoti Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė kredito unija,
norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų
pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės
aktams.
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines
paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
Visi Centrinės kredito unijos
filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi
turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į
Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
Centrinė kredito unija
atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų
nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14 straipsnis.
Centrinės kredito unijos nariai
Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
Centrinės kredito unijos nare
gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.
Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama
iš Centrinės kredito unijos narių.
Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai.
Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
Su asmeniu, kurio narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12
mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.
Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16 straipsnis.
Centrinės kredito unijos organai
Centrinėje kredito unijoje
turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba
ir administracijos vadovas.
Centrinės kredito unijos
valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos
valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
Centrinės kredito unijos
organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato
Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat
Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
2) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
3) renka ir
atšaukia audito įmonę;
4) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
5) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
6) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
7) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
8) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei
reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
9) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali
būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
Centrinės
kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet
susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti
visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi
į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
18 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
Stebėtojų taryba yra
kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,
kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
Stebėtojų tarybos narių
skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito
unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Stebėtojų tarybos nariu negali
būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.
Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Jeigu stebėtojų tarybos narys
atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne
mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių
stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi
būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami
pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19 straipsnis.
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba, be kitų
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir analizuoja Centrinės
kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos
narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina Centrinės kredito
unijos veiklos planus;
3) užtikrina, kad Centrinėje
kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos
Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir
auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5) atstovauja Centrinei kredito
unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos
narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;
6) siūlo valdybai,
administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės
kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar
atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar sprendžia
klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti
tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir
laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,
ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
Prie posėdžio protokolo turi
būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,
taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
Surašytas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik
atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo
patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka
su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas
raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
Kiekvienas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad
stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad
sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų
įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos
narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
Stebėtojų tarybos
pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai
privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos
veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.
Stebėtojų tarybos darbo
tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų
tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai
šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar
priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų
tarybos darbo reglamente.
20 straipsnis.
Centrinės kredito unijos valdyba
Centrinės kredito unijos
valdyba:
1) renka (skiria) ir atšaukia
administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro Centrinės kredito
unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo
Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito
unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę
ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir
(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos
ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima
sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir
keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl
struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir
veiklos nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
Centrinės kredito unijos
valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta
šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
Kiekvienas Centrinės kredito
unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis
šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
Valdybos posėdžiai, be
valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos
nurodymu.
Valdybos nariu negali būti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, audito tarnybos nariai.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22 straipsnis.
Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
Centrinės kredito unijos
vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovai;
4) vidaus audito tarnybos
vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
Centrinės kredito unijos valdybos
pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.
Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
Jei pagal šį Įstatymą ir
priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos
vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito
unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30
dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo
(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra
neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar
skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus
įstatymus.
Priežiūros institucija
panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaulės
būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti
buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti.
Apie priimtą sprendimą
panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai
priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros
institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti
vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.
Centrinės kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
23 straipsnis.
Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24 straipsnis.
Centrinės kredito unijos komitetai
Centrinė kredito unija privalo
turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto
sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba.
Centrinė kredito unija turi
teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.
Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.
Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo
sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.
Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą.
Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo
Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
Kiekvienas stabilizacijos
fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija
spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų
teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas
pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Stabilizacijos
fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš
stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos
pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo
lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.
8.
Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą
informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės
kredito unijos narių.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) praėjusiųjų
metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio
turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti
rezervai.
Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius
skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,
jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos
vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31 straipsnis.
Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
Centrinės kredito unijos
valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,
nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės
kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros
institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl
kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros
institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
Minimalus Centrinės
kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti
tik vieną pagrindinį pajų.
Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.
Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės kredito
unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma,
sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės
kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai
naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito
unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra
teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą
dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs nepaskirstytas
nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei
dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa
mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
Centrinė kredito unija privalo
sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas
aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5)
didelių paskolų;
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito
unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų
suteikiamomis teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
Centrinės kredito unijos
investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito
unijos perskaičiuoto kapitalo.
Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas
tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra
Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir
pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas
finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
Šio Įstatymo 41–43
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
Taikomi šie Centrinės kredito
unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito
unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį
sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
42
straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims
apribojimai
Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
Jeigu priežiūros institucija
nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos
finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus
reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie
yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.
Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito
unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija
susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau
kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
43 straipsnis. Skolinimo
apribojimai Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Centrinė kredito
unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,
subordinuotai paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos išleidžiamiems
skolos vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)
paskolos požymius, įsigyti.
44
straipsnis. Centrinės kredito unijos paslaptis
Centrinės kredito unijos
paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija
apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
Centrinė kredito unija, jos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.
Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito
unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti
informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija
turi būti atskleista.
Centrinė kredito unija turi
teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,
teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos
teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.
Centrinė kredito unija teikia
Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo
prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta
tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo
joms teikti tokią informaciją.
45
straipsnis. Klientų interesų apsauga
Vietose, kuriose Centrinė
kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam
klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito
unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė
kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
Prieš sudarydama sutartį dėl
finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui
išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,
paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią
įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
Kiekvienam esamam ar galimam
klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę
finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė
kredito unija turi pateikti visuomenei.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
44 straipsnis.
Centrinės kredito unijos paslaptis
Centrinės kredito unijos
paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija
apie:
1) Centrinės
kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų
likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje
esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,
sąlygas;
2) Centrinės
kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,
sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas
Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,
pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;
4) Centrinės
kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,
skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,
kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.
Centrinė kredito unija, jos
darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios
informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.
Centrinės kredito unijos
paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito
unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti
informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia
informacija turi būti atskleista.
Centrinė kredito unija turi
teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,
teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos
teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.
Centrinė kredito unija teikia
Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo
prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta
tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo
joms teikti tokią informaciją.
45 straipsnis.
Klientų interesų apsauga
Vietose, kuriose Centrinė
kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam
klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito
unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė
kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
Prieš sudarydama sutartį dėl
finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui
išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,
paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią
įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
Kiekvienam esamam ar galimam
klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę
finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė
kredito unija turi pateikti visuomenei.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
46 straipsnis. Apskaita1. Centrinė kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Centrinės kredito unijos pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas Centrinės kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Centrinės kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą Centrinės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Centrinės kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms susipažinti su Centrinės kredito unijos finansine būkle.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako Centrinės kredito unijos valdyba. 47 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolio) ataskaita;3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;5) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo ir konsoliduotą Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą.5. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas.6. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas.7. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Centrinės kredito unijos valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka.
48 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti Centrinės kredito unijos ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) finansinės metinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar Centrinė kredito unija bei finansinė grupė:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus bei tarptautinius apskaitos standartus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Centrinė kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA
50
straipsnis. Priežiūros institucija
Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos
priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
Priežiūra atliekama
vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu
ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos
Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,
reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
51
straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga
Informacija, pagal šį Įstatymą
gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar
kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros
institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu
veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems
įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.
Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar
prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų
apie konkrečius asmenis.
Priežiūros
institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir informaciją,
gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros
funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei įstatymų
nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.
Priežiūros
tikslui gauta informacija gali būti perduota:
1) Baudžiamojo proceso kodekse
nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar
baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos
įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai
ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
4) užsienio
valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo
veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga
priežiūros funkcijai atlikti;
5) valstybės įmonei Indėlių ir
investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) Centrinės
kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,
auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.
Šio
straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams
gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti
informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.
Pagal šio
straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,
kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja
sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,
ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai
taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame
Įstatyme.
Priežiūros
tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros
institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,
jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik
tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.
50 straipsnis. Priežiūros
institucija
Lietuvos
bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos priežiūrą
ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)
priežiūrą.
Priežiūra atliekama
vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu
ir priežiūros institucijos teisės aktais.
51 straipsnis. Priežiūros
tikslams gautos informacijos apsauga
Informacija, pagal šį Įstatymą
gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar
kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros
institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu
veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems
įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.
Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar
prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų
apie konkrečius asmenis.
Priežiūros
institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir
informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti
priežiūros funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei
įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.
Priežiūros
tikslui gauta informacija gali būti perduota:
1) Baudžiamojo proceso kodekse
nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar
baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos
įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai
ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl
Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos
finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;
4) užsienio
valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo
veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros
funkcijai atlikti;
5) valstybės įmonei Indėlių ir
investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) Centrinės
kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,
auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.
Šio
straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams
gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti
informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.
Pagal šio
straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,
kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja
sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,
ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai
taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame
Įstatyme.
Priežiūros
tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros
institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,
jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik
tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.
52
straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
Detalias prašymų išduoti šio
Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus
(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų
išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos,
tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo
papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.
Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53 straipsnis.
Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
Be kitų šiame Įstatyme ir
kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi
teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo
juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu
apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės
kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo
55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji
ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti
Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti Centrinės kredito
unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir
jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės kredito unijos
vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros
institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų
ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
54
straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55 straipsnis. Centrinės kredito
unijos inspektavimas (tikrinimas)
1.
Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos
darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
2.
Centrinė kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui)
atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito
unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,
administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo
(tikrinimo) rezultatais.
Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo
rezultatų įforminimo tvarką.
Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56
straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos
valstybių narių priežiūros institucijomis
Priežiūros institucija praneša
Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir
atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių
priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos
teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
57 straipsnis.
Poveikio priemonės
Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58 straipsnis. Poveikio priemonių
taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
59 straipsnis.
Baudos
Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą
apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama,
ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės
kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
Priežiūros institucijai
nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu,
kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
Priežiūros institucija turi
teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito
turto dalimi.
Priežiūros institucijos
sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,
ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto
aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto
aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto
arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PABAIGA
62
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų
teisinis reglamentavimas, Centrinės kredito unijos pertvarkymas
Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
Jei
reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,
ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas
išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys
priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo
reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
Norėdamos gauti sutikimą
reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga
bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
Priežiūros institucija priima
sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą
gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
Leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priėmus sprendimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos valdybos
ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų
įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos
organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė
kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio
10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66 straipsnis.
Centrinės kredito unijos likvidavimas
Centrinė kredito
unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais
pagrindais.
Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
Leidimą likviduoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją
išdavimo.
Centrinė kredito unija gali
būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad
Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais
(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
Jeigu priežiūros
institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo
atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
Teismas, prieš priimdamas
sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11
dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir
gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis
reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
Sąlygas,
kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir
Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
Centrinės kredito
unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos
išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69 straipsnis.
Centrinės kredito unijos bankroto byla
Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti
Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registrui
apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo
tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai
nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties
iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti
teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai
institucijai.
Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
3 dalies
redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:
Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo
valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip
pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
3 dalies
redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:
Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl
suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
Šeštąja eile
tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės
kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73 straipsnis.
Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
Jei šis Įstatymas iki šio
Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame
straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar
papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šio Įstatymo normos,
reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar
bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Jei iki šio Įstatymo
įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie
nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų
nustatyta tvarka.
Įsigaliojus šiam Įstatymui,
laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę
teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja
išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima
licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama
naujos formos licencija.
Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas
Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už
nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario
pagrindiniu pajumi.
Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai
išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.
Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito unijos
įstatymo
priedas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMU ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS
TEISĖS AKTAI
1978 m. liepos 25 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.
1986 m.
gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų
metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.
1993 m. kovo
15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų
kapitalo pakankamumo.
1998 m.
birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito
įstaigų kapitalo pakankamumo.
2000 m. kovo
20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų
steigimosi ir veiklos.
2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios
priežiūros.
2001 m.
rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies
pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo
taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų
metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO
ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)
autrap@lrs.lt
3 straipsnis. Centrinės kredito unijos
pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą reglamentuojantys teisės aktai
Žodžius
„Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius
Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais
tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus
atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių
finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.
Centrinės
kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė
bendrovė.
Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi
savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos
priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų
įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais
teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.
4
straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita
veikla
Centrinė
kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems
asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp
jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar
kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio
Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines
finansines paslaugas.
Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams;
2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos
narės, nariams;
3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų
asociacijoms;
4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų
įstaigoms.
Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė
kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš
Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,
profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra
valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio
valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar
savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė
kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų
pervedimo paslaugas.
Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje
nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios
neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas
ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.
5.
Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be
kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines
paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir
sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo
Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą
informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
6.
Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili
ir patikima.
Lietuvos
Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,
prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos
galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip
apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės
kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių
sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
5
straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės
Centrinė
kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:
1) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių
likvidumą;
2) šio Įstatymo
nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;
3) stebi kredito
unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias
kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų
pažeidimų;
4) dalyvauja
Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose
bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei
projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;
5) organizuoja
kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir
teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.
Centrinė
kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis
administratorius bei likvidatorius;
2) deleguoti
atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso
teise;
3) gauti iš
kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,
reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo
funkcijoms atlikti.
ANTRASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
6
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka
Centrinė
kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas
nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių
(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik
viena Centrinė kredito unija.
Centrinė
kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.
Centrinė
kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą
įsteigti Centrinę kredito uniją.
Centrinės kredito unijos
įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,
Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai
grąžinami.
Steigiant Centrinę kredito
uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo
sušaukimo dienos.
Centrinės kredito unijos
steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.
7
straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai
Centrinės kredito unijos
steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.
Centrinę
kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.
Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų
įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.
Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas
privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.
8
straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją
Leidimą įsteigti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinės kredito unijos
steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) sudarytą Centrinės kredito
unijos steigimo sutartį;
2) Centrinės kredito unijos
įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo
protokolą;
4) Centrinės kredito unijos
veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir
duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų
įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos
pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius,
kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;
7) steigiamojo susirinkimo
išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti
gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos
veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;
3) steigiamos Centrinės kredito
unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,
Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija
raštu praneša juridinių asmenų registrui.
Išdavus
leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota
licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip
perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei
kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo
dydį ar steigėjų sudėtį.
Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos
įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo
gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio
Įstatymo nustatytą terminą.
Apie priimtą sprendimą
atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu
praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.
9
straipsnis. Licencija
Centrinės kredito unijos licencija (toliau –
licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines
paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines
paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi
teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines
finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą
ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra
pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.
Licencija išduodama
neterminuotam laikui.
Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti
licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines
finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos
naudai.
Licenciją juridinių asmenų
registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija
įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė kredito unija,
norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp
jų:
1) juridinių asmenų registre
įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos
registravimo pažymėjimą;
2) dokumentus,
patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne
mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos
kapitalo dydis;
3) Centrinės
kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai
ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;
4) įsteigus
Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,
kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;
6) valdymo ir organizacinės
struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą
ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės
kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,
technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) kitų valstybės institucijų
išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti
licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.
Priežiūros institucija turi
teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti
finansines paslaugas.
Priežiūros
institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti
asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės
kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų
ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą
informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo
ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti
priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet
kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12
mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
Licencijos prašančios
Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė
struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės
sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos,
turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė
kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų
teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito
unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai
ir patikimai teikti finansines paslaugas.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) Centrinė kredito unija
neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;
Apie priimtą sprendimą
išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio
registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Centrinė kredito unija turi
teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.
Licenciją turinti Centrinė
kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją
išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio
Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti
licencijai gauti, pasikeitimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
10
straipsnis. Licencijos atšaukimas
Licencijos atšaukimo pagrindus
nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2
dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros
institucijos sprendimu, jeigu:
1) Centrinė kredito unija
neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos
išdavimo reikalavimų;
2) Centrinė kredito unija
pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;
3) Centrinė kredito unija neįmoka
pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas
nutraukiamas.
Apie licencijos atšaukimą ar
jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų
registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės
žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Priežiūros institucijos
sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.
Licencija taip pat gali būti
atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame
skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.
Atšaukus licenciją, Centrinė
kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai
būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo
dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti
sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto
bylos jai kėlimo.
11
straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai
Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų
registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų
nuostatos dėl:
1) Centrinės
kredito unijos pavadinimo ar buveinės;
2) pagrindinio
pajaus suteikiamų teisių;
3) Centrinės
kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.
Leidimą įregistruoti Centrinės
kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė kredito unija,
norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus ir duomenis.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų
nuo prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų
pakeitimus, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
jie yra neteisingi;
2) padarius pakeitimus, Centrinės
kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės
kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės
aktams.
12
straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai
Centrinė
kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos
Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines
paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
Visi Centrinės kredito unijos
filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi
turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į
Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.
Centrinė
kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės
paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti
apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės
aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,
Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai
priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytą informaciją ir dokumentus.
13
straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės
Centrinė kredito unija
atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.
Centrinė
kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo
dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros
institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus
pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo
pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS NARIAI
14
straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai
Centrinėje
kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.
Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito
unija ir valstybė.
Centrinės kredito unijos nare
gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.
Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama
iš Centrinės kredito unijos narių.
Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos
nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai
nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę
būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei
pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos
teisėtai.
Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų
įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė
kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros
institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.
Centrinės kredito unijos nariai privalo nario
teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų
stabiliai ir patikimai.
Centrinės
kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių
visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje
kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose
numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti
kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos
narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito
unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės
kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti
Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.
Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be
kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:
1) savo lėšas
pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito
unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos
sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;
2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,
jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.
15
straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė
Centrinė
kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į
Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės
kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.
Su asmeniu, kurio narystė
Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito
išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo
dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių
nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.
Pasibaigus
kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito
uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas
likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus
pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo
rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,
pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,
negrąžinamos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
16
straipsnis. Centrinės kredito unijos organai
Centrinėje kredito unijoje
turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba
ir administracijos vadovas.
Centrinės kredito unijos
valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos
vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos
valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės
kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.
Centrinės kredito unijos
organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato
Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat
Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis
Įstatymas nenustato kitaip.
Tuo atveju,
kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų
pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,
išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo
įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
17
straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės
kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
Eilinis
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito
unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,
šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose
nustatytų teisių ir galių:
1) renka ir
atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos
narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;
2) vertina
stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos
valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,
stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;
3) renka ir
atšaukia audito įmonę;
4) nustato
pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių
principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir
užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;
5) nustato
stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į
stabilizacijos fondą dydį;
6) nustato
palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų
teikimo principus;
7) sprendžia
klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)
kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo
Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.
Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali
spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;
8) sprendžia
klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių
bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;
9) sprendžia
klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų
nustatymo ir jų dydžio.
Visuotinis
narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė
visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių
į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi
būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai
gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.
Centrinės kredito
unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę
su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam
susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į
susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
18
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba
Stebėtojų taryba yra
kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,
kurio veiklai vadovauja pirmininkas.
Stebėtojų tarybos narių
skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito
unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių
susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali
atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų
kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami
paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Stebėtojų tarybos nariu negali
būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos
narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.
Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs
stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Jeigu stebėtojų tarybos narys
atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne
mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių
stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi
būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami
pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų
tarybos kadencijos pabaigos.
19
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba, be kitų
Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:
1) stebi ir analizuoja Centrinės
kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos
narių visuotinio susirinkimo sprendimai;
2) tvirtina Centrinės kredito
unijos veiklos planus;
3) užtikrina, kad Centrinėje
kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;
4) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos
Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir
auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
5) atstovauja Centrinei kredito
unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos
narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;
6) siūlo valdybai,
administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės
kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar
atšaukti neteisėtus sprendimus;
7) svarsto ar sprendžia
klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės
kredito unijos stebėtojų taryba.
Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti
tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.
Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir
laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,
ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta
kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių
pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio
dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo
rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios
nuomonės ir protestai.
Prie posėdžio protokolo turi
būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,
taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.
Surašytas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi
būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik
atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo
patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka
su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas
raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.
Kiekvienas Centrinės kredito
unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad
stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad
sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų
įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose
nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos
narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.
Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą
lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.
Stebėtojų tarybos
pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai
privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos
veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.
Stebėtojų tarybos darbo
tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
Stebėtojų tarybos posėdžiai
turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų
tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai
šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar
priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų
tarybos darbo reglamente.
20
straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba
Centrinės kredito unijos
valdyba:
1) renka (skiria) ir atšaukia
administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
2) be atskiro Centrinės kredito
unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo
Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito
unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę
ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;
3) priima
sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;
4) sprendžia
klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato
palūkanų normas;
5) svarsto
kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei
jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo
komisijai;
6) stebi ir
kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų
lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos
vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei
stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo
naudojimo klausimus;
7) parengia
Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir
(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos
ataskaitą;
8) nustato
įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;
9) priima sprendimus
dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų
veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl struktūrinių
padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos
nutraukimo;
10) priima sprendimus tapti kitų
juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) svarsto ir
sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir
spręsti.
Už savo
veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai
Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per
metus.
Centrinės kredito unijos
valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip
nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.
Kiekvienas Centrinės kredito
unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.
Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis
šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,
Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.
Valdybos posėdžiai, be
valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos
nurodymu.
Valdybos nariu negali būti
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo
komisijos narys, audito tarnybos nariai.
21
straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas
Centrinėje
kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.
2.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti
valdybos pirmininkas.
3.
Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito
unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos
nutarimus.
Centrinės
kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio
pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito
unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.
22
straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai
Centrinės kredito unijos
vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovai;
4) vidaus audito tarnybos
vadovas;
5) Centrinės
kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito
unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos
įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar
administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti
sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu
sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus
atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.
Centrinės kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir
patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės
kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros
institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams
išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją
apie asmens teistumą, sveikatą.
Asmuo negali
būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo
nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai
sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir
turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už
juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius
įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2)
piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar
alkoholiu.
Priežiūros
institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos
ir atsižvelgdama į tai:
1) ar jis buvo
nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar
baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal
užsienio valstybių įstatymus;
2) ar juridiniam
asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos
įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo
buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl
netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;
3) ar jam turint
finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo
teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;
4) ar nėra kitų
reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma
nepriekaištinga.
Centrinės kredito unijos
valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos
Respublikoje.
Centrinės kredito unijos
vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.
Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks
priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.
Jei pagal šį Įstatymą ir
priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos
vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito
unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30
dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo
(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros
institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės
kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30
dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,
jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;
2) Centrinės kredito unijos
vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti ar
skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus
įstatymus.
Priežiūros institucija
panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaulės
būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti
buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų
reikalavimų leidimui išduoti.
Apie priimtą sprendimą
panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai
priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros
institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti
vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.
Centrinės kredito unijos
darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti
priežiūros institucijos teisės aktai.
23
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė
Centrinės
kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų
įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.
24
straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai
Centrinė kredito unija privalo
turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto
sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos
stebėtojų taryba.
Centrinė kredito unija turi
teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.
Centrinės kredito unijos
komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito
unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.
Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
PENKTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS
BEI MOKUMO
ATKŪRIMAS
25
straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas
Kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam
tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau
kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą
visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,
papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito
unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio
susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos
reikalavimais.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo
rezervą.
Centrinė
kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms
likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.
Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne
ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir
grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos
sutartyje.
Paskolos
kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos
likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito
unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams
rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.
Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba
dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos
likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius
skaičiavimus.
26
straipsnis. Stabilizacijos fondas
1.
Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro
Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.
Kredito
unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių
dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės
kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito
unijos išlaidos.
3.
Stabilizacijos fondo turtą sudaro:
1) Centrinės
kredito unijos narių įmokos;
2) pajamos,
gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;
3) tikslinės
įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;
4) perimtas
turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų
iš stabilizacijos fondo;
5) lėšos, gautos
iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.
4.
Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės
šalys), vyriausybių vertybinius popierius.
5.
Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos
turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.
Lėšos kredito
unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos
išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai
negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį
rezervą arba rezervinį kapitalą.
Kredito
unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei
kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.
Kredito
unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:
1) nurodyti
kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei
perspektyvas;
2) numatyti
strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti
skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;
3) numatyti
kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių
išlaidų dydį;
4) pagrįsti
kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą
ir šių lėšų panaudojimą.
27
straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija
1.
Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo
klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių
susirinkimui.
2.
Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos
fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis
narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių
deleguotų atstovų.
3.
Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.
Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų
kitiems asmenims.
4.
Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau
kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų
dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo
metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia
komisijos pirmininko balsas.
5.
Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo
reglamentas.
Kiekvienas stabilizacijos
fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija
spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų
teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,
nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas
pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7.
Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti
skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito
unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl
stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos
narės mokumui atkurti.
Stabilizacijos
fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš
Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos
narių.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS KAPITALAS
IR PELNO
PASKIRSTYMAS
28
straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas
Centrinės
kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.
29
straipsnis. Nuosavas kapitalas
Centrinės
kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:
1) pajinis
kapitalas;
2) atsargos
kapitalas;
3) praėjusiųjų
metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;
4) ilgalaikio
materialiojo turto perkainojimo rezervas;
5) finansinio
turto perkainojimo rezervas;
6) privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas;
7) einamųjų metų
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);
8) kiti
rezervai.
Centrinės
kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi
kapitalai ir rezervai.
30
straipsnis. Skolintas kapitalas
Centrinės
kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija
įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius
skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,
jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos
vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.
31
straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas
Šio Įstatymo
29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos
nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą
oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.
Centrinės kredito unijos
valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,
nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės
kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros
institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.
Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti
sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos
kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie
Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo
atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
32
straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai
Centrinės
kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių
įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali
būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.
Centrinės
kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o
įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais
įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų
vertės.
Minimalus
Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali
turėti tik vieną pagrindinį pajų.
Centrinės
kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos
įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus
įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.
Centrinės
kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.
Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.
33
straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas
Centrinės
kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo
suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir
tvarka.
34
straipsnis. Kapitalai ir rezervai
Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių
papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės
kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito
unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas
Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali
būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai
naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Finansinio
turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo
finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.
Privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos
grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra
privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos
grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5
Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba
rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio
visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito
unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba
rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš
grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą
tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos
įstatuose.
35
straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas
Centrinės
kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis
metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos
finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.
Grynasis
pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės
veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio
metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas
mokesčių sumas.
Per
finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas
arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus
finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių
susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.
Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima
sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:
1)
nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;
2) grynasis
finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);
3) atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;
4) pelno dalis,
skirta stabilizacijos fondui papildyti;
5) atskaitymai į
kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;
6) pelno dalis,
skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
7) pelno dalis,
skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;
8)
nepaskirstytasis pelnas.
Šio
straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti
skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje
kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės
kredito unijos nuostoliai.
Jeigu
pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės
kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato
suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą
padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:
1) pervedamomis
sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;
2) pervedamomis
sumomis iš atsargos kapitalo.
Jeigu iš
rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:
1) likęs
nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl
susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa
mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;
2) likęs
nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos
dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas
kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.
Jeigu atlikus
Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje
kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos
nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos
kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus
arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip
pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,
kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės
kredito unijos veiklai.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS
KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
36
straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
Centrinės
kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato
Finansų įstaigų įstatymas.
Centrinė kredito unija privalo
sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas
aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.
37
straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai
Centrinei
kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1)
kapitalo pakankamumo;
2)
likvidumo;
3)
maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;
4)
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;
5) didelių
paskolų;
6) kiti
normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į
Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos
direktyvas.
Skaičiuojant
maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos
Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.
Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios
paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
Normatyvų
dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
38
straipsnis. Investicijų apribojimai
Centrinė
kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:
1) finansų
įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei
jos narių kredito unijų nariams;
2) įmonė, kuri
verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių
paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar
kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis
finansinėmis paslaugomis.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens
įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne
ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar
reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos
vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis
teisėmis.
39
straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai
Centrinės kredito unijos
investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito
unijos perskaičiuoto kapitalo.
Šio straipsnio 1 dalis
netaikoma, jei:
1) nekilnojamasis turtas įsigytas
tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra
Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir
pan.);
2) nekilnojamasis turtas įsigytas
finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;
3)
nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl
klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito
unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.
40
straipsnis. Skolinimas
Šio Įstatymo 41–43
straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito
unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos
piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
Taikomi šie Centrinės kredito
unijos skolinimo apribojimai:
1) vidinio skolinimo;
2) skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims;
3) skolinimo Centrinės kredito
unijos pajiniams įnašams atlikti.
41
straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai
Skolinimas
Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali
viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio
skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio
skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį
sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.
Skolinimo
sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,
negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
42 straipsnis. Skolinimo su Centrine
kredito unija susijusiems asmenims apribojimai
Su Centrine
kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:
1) juridiniai
asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais
artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;
2) Centrinės
kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip
pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.
Centrinė
kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne
daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.
Jeigu priežiūros institucija
nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos
finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus
reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie
yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.
Skolinimo su Centrine kredito
unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito
unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija
susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau
kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.
52 straipsnis. Prašymų išduoti
licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir
priežiūros institucijos sprendimai
Detalias prašymų išduoti šio
Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus
(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų
išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus
nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Prašymas
išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme
nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi
teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui
priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir
informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas
skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
Apie priimtą
sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros
institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.
53
straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės
Be kitų šiame Įstatyme ir
kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi
teisę:
1) duoti Centrinei kredito unijai
šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo
juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu
apie tai pranešti priežiūros institucijai;
2) jei Centrinės
kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti
negaliojančiais;
3) sudaryti
sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją
turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų
nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos
finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės
kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija
veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo
55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė
kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar
nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos
turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;
4) reikalauti, kad būtų pakeista
Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji
ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus
nurodymus:
1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką
pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių
sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių
asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo
turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų
juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar
nekilnojamąjį turtą;
3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti
Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės
kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti Centrinės kredito
unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir
jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;
6) Centrinės kredito unijos
vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros
institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į
priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų
veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos
veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir
patikima.
Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų
pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės
kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui
ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti
individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus
reikalavimus dėl rizikos ribojimo.
Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai
gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.
Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros
institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir
Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar
posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos
organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.
Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir
vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi
teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos
skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti
duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
54 straipsnis. Priežiūros institucijos
sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Priežiūros
institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti
teismui.
Skundo
padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo
vykdymo.
55
straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)
Centrinę
kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.
Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali
pasitelkti ir kitų asmenų.
Centrinė
kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:
1)
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją
ir dokumentus;
2) suteikti
galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės
kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti
inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio
tinklu.
3.
Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:
1)
inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi
įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir
gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus
(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir
kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;
3) reikalauti
padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito
unijos lėšomis;
4) turėti teisės
aktų nustatytų kitų teisių.
Atlikus
inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito unijai.
Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos
vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo (tikrinimo)
rezultatais.
Priežiūros
institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo rezultatų
įforminimo tvarką.
Šio
straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti
(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka
finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.
56 straipsnis. Bendradarbiavimas su
Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros
institucijomis
Priežiūros institucija praneša
Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir
atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių
priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos
teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
57
straipsnis. Poveikio priemonės
Priežiūros
institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti
šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą
Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros
institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
2) skirti šio
Įstatymo nustatytas baudas;
3) laikinai
nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo
pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos
vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir
(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
4) laikinai
uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;
5) laikinai ar
visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų
padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti
filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo
ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama
priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;
6) laikinai
apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei
kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;
7) atšaukti
išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.
Priežiūros
institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros
institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama
konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir
veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų
kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės
kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus
ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti
poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito
unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Priežiūros
institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo
priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
Priežiūros
institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti
motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,
apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia
klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
Poveikio
priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos
sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti
apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų
atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima
sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.
58
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros
institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,
išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) per nustatytą
laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta
tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti
nurodymai;
3) nebetenkinami
reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai
gauti;
4) pažeidžiami
įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,
bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl
Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti
visuomenės ir (arba) klientų interesai.
Priežiūros
institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per
protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie
klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie
nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,
ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais
faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo
nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo
klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų
neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės
taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę
spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies
nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,
po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo
pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl
poveikio priemonės atšaukimo.
Poveikio
priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo
padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
Sprendimas
taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija
apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą
neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
59
straipsnis. Baudos
Priežiūros
institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:
1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą
per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento
bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros
institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –
iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;
3) už veiksmų,
kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,
atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių
pajamų;
4) už veiksmus
ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,
jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus
saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės
aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
Konkretus
skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,
anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.
Baudos į
valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią
Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.
Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo
nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą
kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos
sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,
nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš
Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito
įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
60
straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)
nušalinimas nuo pareigų
Nuo
priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų
pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi
teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos
priimti sprendimai yra negaliojantys.
Jei priežiūros
institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų
tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),
Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir
reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta
sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
Apie
priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį
(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito
unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito
unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
61
straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
Priežiūros institucijai
nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą
poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,
esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu
turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
Priežiūros institucija turi
teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito
turto dalimi.
Priežiūros institucijos
sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose
Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,
ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto
aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto
aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto
arešto aktų registre laikinai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS KREDITO
UNIJOS PABAIGA
62 straipsnis. Centrinės kredito unijos
reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės
kredito unijos pertvarkymas
Centrinė
kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,
Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Centrinė
kredito unija negali būti pertvarkoma.
63
straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas
1.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.
2.
Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių
asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar
kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.
Jei reorganizuojant
Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija, ji šio Įstatymo
nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją
ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys priežiūros
institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito
uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.
4.
Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio
Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito
uniją.
64
straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
Jei Centrinė
kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą
privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą
reorganizuoti.
Norėdamos gauti sutikimą
reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga
bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą
reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą
priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
Priežiūros institucija priima
sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą
gavimo dienos.
65
straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją
Centrinės
kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros
institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.
Leidimą reorganizuoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Priėmus sprendimą
reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar
reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus
dokumentus bei duomenis, tarp jų:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) Centrinės kredito unijos
valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų
įvertinimą;
4) Centrinės kredito unijos
organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu
steigiama nauja Centrinė kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis,
patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus
licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė
kredito unija;
3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio
10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po
reorganizavimo.
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
66
straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas
Centrinė
kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų
nustatytais pagrindais.
Centrinės
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti
Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros
institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.
Leidimą likviduoti Centrinę
kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Centrinė
kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai
pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus
bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės
kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be
kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,
taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi
būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
Priežiūros institucija privalo
išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo
gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją
išdavimo.
Centrinė kredito unija gali
būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo
sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su
kreditoriais.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,
pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar
šie duomenys yra neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad
Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais
(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus
kreditorių reikalavimus).
Apie priimtą sprendimą išduoti
leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros
institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.
Apie
Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos
likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros
institucijai.
Jeigu
priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių
susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos
veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.
Centrinė
kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos
licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros
institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito
unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi
teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,
valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito
unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
priėmimo.
Teismas, prieš priimdamas
sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11
dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir
gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.
Visais
atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros
institucijai.
VIENUOLIKTASIS
SKIRSNIS
CENTRINĖS
KREDITO UNIJOS BANKROTAS
67 straipsnis. Centrinės kredito unijos
bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Centrinės
kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų
įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų
įstatymas nenustato kitaip.
68
straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia
Sąlygas, kurioms
esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir Centrinės
kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros
institucijos teisės aktai.
Centrinės
kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros
institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.
69
straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla
Priėmus
nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu
būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai
paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,
bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra
priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus
veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.
Teismo
nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę
pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo
nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui
priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:
1)
administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus
nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito
unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša
juridinių asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso
pasikeitimą;
2) draudžiama
vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,
tarp jų - mokėti
palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš bankrutuojančios
Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas
netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už
išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali
būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Šio
straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,
reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta,
kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties
iškelti bankroto bylą priėmimo.
Centrinės
kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo
nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos
privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią
administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus
patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.
Jeigu
Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo
patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti
kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas
sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi
būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.
7.
Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei
terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto
procedūros eigą.
Iškėlus
Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.
70
straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas
Teismas
pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta
tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos reikalavimo
teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.
Prieš
kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius
pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti
nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių
reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant
reikalavimo teises.
Centrinės
kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos
Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir
užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito
unijai bankroto bylą priėmimo dieną.
71
straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile
yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai
atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine
liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile
tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl
išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar
investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo
įstatyme, išmokėjimu.
Trečiąja eile
tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl
suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Ketvirtąja
eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio
straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.
Penktąja eile
tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
Šeštąja eile
tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės
kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
DVYLIKTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
72
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
73
straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai
Jei šis Įstatymas iki šio
Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame
straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar
papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo
įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito
unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau
kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.
Šio Įstatymo normos,
reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,
pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus
šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos
įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,
likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar
bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Jei iki šio Įstatymo
įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie
nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų
nustatyta tvarka.
Įsigaliojus šiam Įstatymui,
laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę
teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja
išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima
licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama
naujos formos licencija.
Jei valstybė
turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas
Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už
nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario
pagrindiniu pajumi.
Veikiančios
Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje
pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai
išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.
Veikiančios
Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai
panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už
pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje
valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
Centrinės
kredito
unijos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1986 m.
gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų
metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).
2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl
elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios
priežiūros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 343).
2006 m.
birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito
įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).
2006 m. birželio 14 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito
įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).
Priedo
pakeitimai:
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.
39-1350 (2001 05 09)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2101,
2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą
dienos.
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2537,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)
ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO
ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1039,
2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)
CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO
9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2007-01-31)
autrap@lrs.lt