← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2007-01-18

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 45-1288

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS

ĮSTATYMAS

2000 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1682

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004

m. gegužės 1 d.:

Nr. IX-2101,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis Įstatymas

reglamentuoja Centrinės kredito unijos ir jos padalinių steigimo,

licencijavimo, veiklos, pabaigos, pertvarkymo ir priežiūros tvarką, kad

Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir patikima.

2.

Šiuo Įstatymu

įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Administracijos vadovai

– Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos Centrinės kredito unijos

nariams iš pelno, mokamos proporcingai Centrinės kredito unijos narių palūkanų

apyvartai Centrinėje kredito unijoje.

3.

Centrinė kredito unija

– Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis

ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šio Įstatymo nustatytų

neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis

kitų šio Įstatymo nustatytų licencinių ir kitų finansinių paslaugų teikimu šio

Įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei

atsakomybę, taip pat atlieka kitas šio Įstatymo nustatytas funkcijas.

4.

Kredito unija – kaip ši

sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme.

5.

Licencinės finansinės

paslaugos – tai:

1) indėlių ar

kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš neprofesionalių rinkos dalyvių;

2) pinigų

pervedimas;

3) elektroninių

pinigų išleidimas ir tvarkymas;

4) kitos

finansinės paslaugos, kurių teikimu galima verstis tik turint pagal kitus

Lietuvos Respublikos įstatymus išduotą licenciją.

6.

Pagrindinis

pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, suteikiantis teisę

Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo metu turėti vieno balso

teisę sprendžiant Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo

kompetencijai priskirtus klausimus ir suteikiantis teisę gauti dividendus.

7.

Pajaus

vardinis dokumentas (toliau – pajus) – vertybinis popierius,

patvirtinantis asmens dalyvavimą Centrinės kredito unijos kapitale,

suteikiantis Centrinės kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises.

8.

Pajinis

įnašas – asmens įmokėta į Centrinę kredito uniją pinigų suma. Iš pajinių

įnašų sudaromas Centrinės kredito unijos pajinis kapitalas.

9.

Centrinės

kredito unijos nario palūkanų apyvarta Centrinėje kredito unijoje

(toliau – apyvarta) - finansiniais metais Centrinės kredito unijos nario

gautų iš Centrinės kredito unijos palūkanų pajamų ir Centrinei kredito unijai

sumokėtų palūkanų išlaidų suma.

10.

Papildomas

pajus – Centrinės kredito unijos nario įsigytas pajus, nesuteikiantis balso

teisės Centrinės kredito unijos narių visuotiniame susirinkime, tačiau

suteikiantis teisę gauti dividendus.

11.

Kitos šio

Įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Finansų įstaigų

įstatyme.

4 straipsnis.

Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla

1.

Centrinė

kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems

asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp

jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar

kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines

finansines paslaugas.

2.

Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines

paslaugas:

1) savo nariams;

2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos

narės, nariams;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų

asociacijoms;

4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų

įstaigoms.

3.

Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė

kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš

Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra

valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio

valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė

kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų

pervedimo paslaugas.

4.

Centrinė

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios

neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas

ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

5.

Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be

kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines

paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir

sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo

Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių

paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą

informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

6.

Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili

ir patikima.

7.

Lietuvos

Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,

prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos

galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip

apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės

kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių

sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

5 straipsnis.

Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės

1.

Centrinė

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:

1) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

likvidumą;

2) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;

3) stebi kredito

unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias

kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų

pažeidimų;

4) dalyvauja

Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose

bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei

projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;

5) organizuoja

kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir

teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.

2.

Centrinė

kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis

administratorius bei likvidatorius;

2) deleguoti

atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso

teise;

3) gauti iš

kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,

reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo

funkcijoms atlikti.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka

1.

Centrinė

kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas

nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik

viena Centrinė kredito unija.

3.

Centrinė

kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

4.

Centrinė

kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą

įsteigti Centrinę kredito uniją.

5.

Centrinės kredito unijos

įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti

įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,

Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai

grąžinami.

6.

Steigiant Centrinę kredito

uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo

sušaukimo dienos.

7.

Centrinės kredito unijos

steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

7

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai

1.

Centrinės kredito unijos

steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.

2.

Centrinę

kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.

3.

Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų

įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.

4.

Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas

privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

8 straipsnis.

Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją

1.

Leidimą įsteigti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Centrinės kredito unijos

steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) sudarytą Centrinės kredito

unijos steigimo sutartį;

2) Centrinės kredito unijos

įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo

protokolą;

4) Centrinės kredito unijos

veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir

duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų

įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos

pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius,

kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;

7) steigiamojo susirinkimo

išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti

gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

3.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

4.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos

veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) steigiamos Centrinės kredito

unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,

Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.

5.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija

raštu praneša juridinių asmenų registrui.

6.

Išdavus

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota

licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip

perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei

kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo

dydį ar steigėjų sudėtį.

7.

Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos

įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio

Įstatymo nustatytą terminą.

8.

Apie priimtą sprendimą

atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu

praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.

9

straipsnis. Licencija

1.

Centrinės kredito unijos licencija (toliau –

licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines

paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai

licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines

paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi

teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines

finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą

ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra

pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.

2.

Licencija išduodama

neterminuotam laikui.

3.

Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti

licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines

finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos

naudai.

4.

Licenciją juridinių asmenų

registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija

įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Centrinė kredito unija,

norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp

jų:

1) juridinių asmenų registre

įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos

registravimo pažymėjimą;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne

mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos

kapitalo dydis;

3) Centrinės

kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai

ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;

4) įsteigus

Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,

kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą;

5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;

6) valdymo ir organizacinės

struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą

ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės

kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,

technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto

draudimą;

9) kitų valstybės institucijų

išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti

licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

6.

Priežiūros institucija turi

teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti

finansines paslaugas.

7.

Priežiūros

institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti

asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės

kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų

ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

8.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti

priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet

kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12

mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

9.

Licencijos prašančios

Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė

struktūra, apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės,

informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos, turto draudimas turi

užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą ir atitikti tai

reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė kredito unija turi atitikti

kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų teisinės formos, minimalaus

kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito unijos nariams, Centrinės

kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti

finansines paslaugas.

10.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinė kredito unija

neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;

11.

Apie priimtą sprendimą

išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio

registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

12.

Centrinė kredito unija turi

teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.

13.

Licenciją turinti Centrinė

kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją

išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio

Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti

licencijai gauti, pasikeitimus.

10 straipsnis.

Licencijos atšaukimas

1.

Licencijos atšaukimo pagrindus

nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2

dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros

institucijos sprendimu, jeigu:

1) Centrinė kredito unija

neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos

išdavimo reikalavimų;

2) Centrinė kredito unija

pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;

3) Centrinė kredito unija neįmoka

pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas

nutraukiamas.

2.

Apie licencijos atšaukimą ar

jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų

registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

3.

Priežiūros institucijos

sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.

4.

Licencija taip pat gali būti

atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame

skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5.

Atšaukus licenciją, Centrinė

kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai

būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo

dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti

sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto

bylos jai kėlimo.

11

straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

1.

Centrinės

kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų

registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų

nuostatos dėl:

1) Centrinės

kredito unijos pavadinimo ar buveinės;

2) pagrindinio

pajaus suteikiamų teisių;

3) Centrinės

kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.

2.

Leidimą įregistruoti Centrinės

kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Centrinė kredito unija,

norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus ir duomenis.

4.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti

Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų

pakeitimus, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, Centrinės

kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės

kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės

aktams.

12

straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai

1.

Centrinė

kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos

Respublikoje.

2.

Centrinės kredito unijos

filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines

paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

3.

Visi Centrinės kredito unijos

filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi

turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į

Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.

4.

Centrinė

kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės

paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti

apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės

aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,

Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai

priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytą informaciją ir dokumentus.

13

straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės

1.

Centrinė kredito unija

atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

2.

Centrinės kredito unijos

atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

3.

Centrinė

kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo

įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

Pasikeitus pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų

nuo pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS NARIAI

14 straipsnis.

Centrinės kredito unijos nariai

1.

Centrinėje

kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.

2.

Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito

unija ir valstybė.

3.

Centrinės kredito unijos nare

gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.

Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama

iš Centrinės kredito unijos narių.

4.

Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos

nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai

nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę

būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei

pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos teisėtai.

5.

Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų

įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė

kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros

institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.

6.

Centrinės kredito unijos nariai privalo nario

teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų

stabiliai ir patikimai.

7.

Centrinės

kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių

visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje

kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

8.

Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti

kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos

narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito

unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės

kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti

Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.

9.

Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be

kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:

1) savo lėšas

pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito

unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos

sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;

2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,

jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.

15

straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė

1.

Centrinė

kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į

Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės

kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

2.

Su asmeniu, kurio narystė

Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito

išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo

dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12

mėnesių nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.

3.

Pasibaigus

kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito

uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas

likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus

pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo

rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,

pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,

negrąžinamos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

16 straipsnis.

Centrinės kredito unijos organai

1.

Centrinėje kredito unijoje

turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba

ir administracijos vadovas.

2.

Centrinės kredito unijos

valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos

vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos

valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės

kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.

3.

Centrinės kredito unijos

organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato

Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat

Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip.

4.

Tuo atveju,

kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų

pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,

išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo

įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

17

straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1.

Centrinės

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės

kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2.

Eilinis

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,

šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.

3.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose

nustatytų teisių ir galių:

1) renka ir

atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos

narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;

2) vertina

stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos

valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,

stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;

3) renka ir

atšaukia audito įmonę;

4) nustato

pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių

principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir

užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;

5) nustato

stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į

stabilizacijos fondą dydį;

6) nustato

palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų

teikimo principus;

7) sprendžia

klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)

kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo

Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.

Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;

8) sprendžia

klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių bei

reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;

9) sprendžia

klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų

nustatymo ir jų dydžio.

4.

Visuotinis

narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė

visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių

į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi

būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali

būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.

5.

Centrinės

kredito unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet

susipažinę su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti

visuotiniam susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi

į susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

18 straipsnis.

Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

1.

Stebėtojų taryba yra

kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,

kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

2.

Stebėtojų tarybos narių

skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito

unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių

susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali

atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų

kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami

paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali

būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.

4.

Stebėtojų tarybos narys gali

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs

stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

5.

Jeigu stebėtojų tarybos narys

atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne

mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių

stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi

būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami

pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų

tarybos kadencijos pabaigos.

19 straipsnis.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba, be kitų

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:

1) stebi ir analizuoja Centrinės

kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos

narių visuotinio susirinkimo sprendimai;

2) tvirtina Centrinės kredito

unijos veiklos planus;

3) užtikrina, kad Centrinėje

kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

4) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,

pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos

Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir

auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito

unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos

narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;

6) siūlo valdybai,

administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės

kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar

atšaukti neteisėtus sprendimus;

7) svarsto ar sprendžia

klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės

kredito unijos stebėtojų taryba.

2.

Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti

tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.

3.

Stebėtojų tarybos posėdžiai

turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir

laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,

ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta

kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių

pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio

dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo

rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios

nuomonės ir protestai.

4.

Prie posėdžio protokolo turi

būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,

taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

5.

Surašytas Centrinės kredito

unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi

būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik

atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo

patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka

su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas

raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

6.

Kiekvienas Centrinės kredito

unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad

stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad

sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų

įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose

nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

7.

Stebėtojų tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos

narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu

kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali

atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio

projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.

8.

Stebėtojų taryba turi teisę

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą

lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.

9.

Stebėtojų tarybos

pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai

privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos

veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.

10.

Stebėtojų tarybos darbo

tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

11.

Stebėtojų tarybos posėdžiai

turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų

tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai

šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar

priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų

tarybos darbo reglamente.

20 straipsnis.

Centrinės kredito unijos valdyba

1.

Centrinės kredito unijos

valdyba:

1) renka (skiria) ir atšaukia

administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

2) be atskiro Centrinės kredito

unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo

Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių

paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų

prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito

unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę

ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

3) priima

sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;

4) sprendžia

klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato

palūkanų normas;

5) svarsto

kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei

jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo

komisijai;

6) stebi ir

kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų

lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos

vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei

stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo

naudojimo klausimus;

7) parengia

Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir

(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos

ataskaitą;

8) nustato

įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;

9) priima

sprendimus dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir

keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl

struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir

veiklos nutraukimo;

10) priima sprendimus tapti kitų

juridinių asmenų steigėja, dalyve;

11) svarsto ir

sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir

spręsti.

2.

Už savo

veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai

Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per

metus.

3.

Centrinės kredito unijos

valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta

šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.

4.

Kiekvienas Centrinės kredito

unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis

šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

5.

Valdybos posėdžiai, be

valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos

nurodymu.

6.

Valdybos nariu negali būti

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, audito tarnybos nariai.

21

straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

1.

Centrinėje

kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti

valdybos pirmininkas.

3.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito

unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos

nutarimus.

4.

Centrinės

kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio

pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito

unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

22 straipsnis.

Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai

1.

Centrinės kredito unijos

vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovai;

4) vidaus audito tarnybos

vadovas;

5) Centrinės

kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito

unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos

įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar

administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti

sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu

sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus

atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.

2.

Centrinės kredito unijos vadovai turi būti

nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės

kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams

išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją

apie asmens teistumą, sveikatą.

3.

Asmuo negali

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo

nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai

sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už

juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius

įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2)

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar

alkoholiu.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos

ir atsižvelgdama į tai:

1) ar jis buvo

nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal

užsienio valstybių įstatymus;

2) ar juridiniam

asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos

įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo

buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl

netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) ar jam turint

finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo

teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) ar nėra kitų

reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

5.

Centrinės kredito unijos valdybos

pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.

Centrinės kredito unijos

vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks

priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

7.

Jei pagal šį Įstatymą ir

priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos

vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito

unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30

dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo

(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

8.

Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės

kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30

dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.

9.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,

jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra

neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti ar

skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus

įstatymus.

10.

Priežiūros institucija

panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaulės

būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti

buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų leidimui išduoti.

11.

Apie priimtą sprendimą

panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai

priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros

institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti

vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

12.

Centrinės kredito unijos

darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti

priežiūros institucijos teisės aktai.

23 straipsnis.

Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Centrinės

kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų

įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.

24 straipsnis.

Centrinės kredito unijos komitetai

1.

Centrinė kredito unija privalo

turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto

sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba.

2.

Centrinė kredito unija turi

teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.

3.

Centrinės kredito unijos

komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito

unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.

Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS

BEI MOKUMO ATKŪRIMAS

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

1.

Kredito

unijos Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,

papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito

unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos

reikalavimais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą.

3.

Centrinė

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.

Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne

ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir grąžinimo

sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos sutartyje.

4.

Paskolos

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.

5.

Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba

dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos

likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius

skaičiavimus.

26

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

2.

Kredito

unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių

dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės

kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

3.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) Centrinės

kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos,

gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų

iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos

iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

4.

Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės

šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

5.

Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos

turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

6.

Lėšos kredito

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos

išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai

negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį

rezervą arba rezervinį kapitalą.

7.

Kredito

unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo

Centrinei kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.

8.

Kredito

unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

4) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą

ir šių lėšų panaudojimą.

27

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo

klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių

susirinkimui.

2.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos

fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.

Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

5.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo

reglamentas.

6.

Kiekvienas stabilizacijos

fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija

spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų

teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas

pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Stabilizacijos

fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti skirti lėšų iš

stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito unijos valdybos

pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl stabilizacijos fondo

lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos narės mokumui atkurti.

8.

Stabilizacijos fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą

informaciją iš Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės

kredito unijos narių.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO

PASKIRSTYMAS

28

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės

kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29

straipsnis. Nuosavas kapitalas

1.

Centrinės

kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis

kapitalas;

2) atsargos

kapitalas;

3) praėjusiųjų

metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

4) ilgalaikio

materialiojo turto perkainojimo rezervas;

5) finansinio

turto perkainojimo rezervas;

6) privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas;

7) einamųjų metų

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

8) kiti

rezervai.

2.

Centrinės

kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi

kapitalai ir rezervai.

30

straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės

kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija

įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius

skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,

jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos

vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

31 straipsnis.

Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas

1.

Šio Įstatymo

29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos

nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą

oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.

2.

Centrinės kredito unijos

valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,

nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės

kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros

institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos

kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie

Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl

kapitalo atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros

institucijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

32

straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

1.

Centrinės

kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių

įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali

būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

2.

Centrinės

kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o

įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų

vertės.

3.

Minimalus Centrinės

kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali turėti

tik vieną pagrindinį pajų.

4.

Centrinės

kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos

įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus

įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.

5.

Centrinės

kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.

33

straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės kredito

unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo suma,

sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir tvarka.

34

straipsnis. Kapitalai ir rezervai

1.

Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito

unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas Centrinės

kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti

panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,

gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar

perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,

nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,

finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai

naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

3.

Finansinio

turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo

finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

4.

Privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos

grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra

privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos

grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5

Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba

rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš

grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

5.

Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos

įstatuose.

35

straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

1.

Centrinės

kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis

metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos

finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.

2.

Grynasis

pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės

veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio

metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas

mokesčių sumas.

3.

Per

finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių

susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

4.

Jeigu

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės kredito

unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra

teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima sprendimą

dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1)

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis,

skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į

kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis,

skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis,

skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8)

nepaskirstytasis pelnas.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti

skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje

kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės

kredito unijos nuostoliai.

6.

Jeigu

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą

padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:

1) pervedamomis

sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis

sumomis iš atsargos kapitalo.

7.

Jeigu iš

rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs

nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl

susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa

mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs nepaskirstytas

nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos dalyvių įnašų, jei

dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas tampa

mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

8.

Jeigu atlikus

Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje

kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos

nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos

kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus

arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip

pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,

kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės

kredito unijos veiklai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36

straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1.

Centrinės

kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato

Finansų įstaigų įstatymas.

2.

Centrinė kredito unija privalo

sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas

aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

1.

Centrinei

kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5)

didelių paskolų;

6) kiti

normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į

Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos

direktyvas.

2.

Skaičiuojant

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.

Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

3.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

38

straipsnis. Investicijų apribojimai

1.

Centrinė

kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:

1) finansų

įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei

jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri

verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių

paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar

kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis

finansinėmis paslaugomis.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne

ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar

reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito

unijos vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų

suteikiamomis teisėmis.

39

straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

1.

Centrinės kredito unijos

investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito

unijos perskaičiuoto kapitalo.

2.

Šio straipsnio 1 dalis

netaikoma, jei:

1) nekilnojamasis turtas įsigytas

tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra

Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir

pan.);

2) nekilnojamasis turtas įsigytas

finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3)

nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito

unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40

straipsnis. Skolinimas

1.

Šio Įstatymo 41–43

straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito

unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos

piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

2.

Taikomi šie Centrinės kredito

unijos skolinimo apribojimai:

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo Centrinės kredito

unijos pajiniams įnašams atlikti.

41

straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

1.

Skolinimas

Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali

viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio

skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio

skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį

sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.

2.

Skolinimo

sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,

negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

42

straipsnis. Skolinimo su Centrine kredito unija susijusiems asmenims

apribojimai

1.

Su Centrine

kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:

1) juridiniai

asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;

2) Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip

pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.

2.

Centrinė

kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.

3.

Jeigu priežiūros institucija

nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos

finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus

reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie

yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.

4.

Skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito

unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija

susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau

kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.

43 straipsnis. Skolinimo

apribojimai Centrinės kredito unijos pajiniams įnašams atlikti

Centrinė kredito

unija neturi teisės skolinti įsigyjamo savo pajaus pajiniam įnašui atlikti,

subordinuotai paskolai sau suteikti ar Centrinės kredito unijos išleidžiamiems

skolos vertybiniams popieriams, kurie turi visus pasitikėtinės (subordinuotos)

paskolos požymius, įsigyti.

44

straipsnis. Centrinės kredito unijos paslaptis

1.

Centrinės kredito unijos

paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija

apie:

1) Centrinės

kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų

likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje

esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,

sąlygas;

2) Centrinės

kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,

sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas

Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,

pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

4) Centrinės

kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,

skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,

kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

2.

Centrinė kredito unija, jos

darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos

paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios

informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.

3.

Centrinės kredito unijos

paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito

unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti

informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija

turi būti atskleista.

4.

Centrinė kredito unija turi

teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,

teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos

teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.

5.

Centrinė kredito unija teikia

Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo

prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta

tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo

joms teikti tokią informaciją.

45

straipsnis. Klientų interesų apsauga

1.

Vietose, kuriose Centrinė

kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam

klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito

unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė

kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2.

Prieš sudarydama sutartį dėl

finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui

išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,

paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią

įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

3.

Kiekvienam esamam ar galimam

klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę

finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė

kredito unija turi pateikti visuomenei.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

44 straipsnis.

Centrinės kredito unijos paslaptis

1.

Centrinės kredito unijos

paslaptimi laikomi visi Centrinei kredito unijai žinomi duomenys ir informacija

apie:

1) Centrinės

kredito unijos kliento turimas Centrinėje kredito unijoje sąskaitas, lėšų

likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje

esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos,

sąlygas;

2) Centrinės

kredito unijos kliento skolinius įsipareigojimus Centrinei kredito unijai,

sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas;

3) kitas

Centrinės kredito unijos klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių,

pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas;

4) Centrinės

kredito unijos kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus,

skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis,

kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis.

2.

Centrinė kredito unija, jos

darbuotojai ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino Centrinės kredito unijos

paslaptį sudarančią informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios

informacijos, išskyrus šio straipsnio 3–5 dalyse nustatytus atvejus.

3.

Centrinės kredito unijos

paslaptį sudaranti informacija gali būti atskleista tik Centrinės kredito

unijos klientui, su kuriuo susijusi Centrinės kredito unijos paslaptį sudaranti

informacija, arba jo rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia

informacija turi būti atskleista.

4.

Centrinė kredito unija turi

teisę atskleisti informaciją, sudarančią Centrinės kredito unijos paslaptį,

teismui ar kitiems asmenims, jei tai būtina ginant Centrinės kredito unijos

teisėtus interesus, ir tik tiek, kiek tai būtina jos interesams ginti.

5.

Centrinė kredito unija teikia

Centrinės kredito unijos paslaptį sudarančią informaciją Pinigų plovimo

prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat įstatymų nustatyta

tvarka kitiems asmenims, jei pagal įstatymus Centrinė kredito unija privalo

joms teikti tokią informaciją.

45 straipsnis.

Klientų interesų apsauga

1.

Vietose, kuriose Centrinė

kredito unija teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam

klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas Centrinės kredito

unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti Centrinė

kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.

2.

Prieš sudarydama sutartį dėl

finansinių paslaugų teikimo, Centrinė kredito unija privalo suteikti klientui

išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą,

paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitą informaciją, turinčią

įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.

3.

Kiekvienam esamam ar galimam

klientui, jeigu jis prašo, Centrinė kredito unija privalo pateikti metinę

finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus Centrinė

kredito unija turi pateikti visuomenei.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS

46 straipsnis. Apskaita1. Centrinė kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat Centrinės kredito unijos pasirinkta apskaitos politika, kuri įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas bei vadovaujantis tarptautiniais apskaitos standartais.2. Apskaitos politika turi apimti bendruosius apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas Centrinės kredito unijos apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.3. Centrinės kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą Centrinės kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;2) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos vadovams saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti Centrinės kredito unijos turtą ir juo disponuoti;3) sudarytų sąlygas Centrinės kredito unijos nariams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms susipažinti su Centrinės kredito unijos finansine būkle.4. Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio Įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atsako Centrinės kredito unijos valdyba. 47 straipsnis. Finansinė atskaitomybė1. Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.2. Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sudėtį ir pateikimo priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės aktai.3. Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:1) balansinė ataskaita;2) pelno (nuostolio) ataskaita;3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;5) aiškinamasis raštas.4. Pasibaigus finansiniams metams, Centrinė kredito unija privalo:1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą bei auditoriaus išvadą;2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio narių susirinkimo, sudaryti sąlygas Centrinės kredito unijos nariams susipažinti su audito įmonės patikrinta metine finansine atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektu bei auditoriaus išvada;3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;4) per 3 dienas po visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo; 5) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikti visuomenei savo ir konsoliduotą Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą.5. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinės finansinės atskaitomybės, jeigu neatliktas jos auditas.6. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra atliktas metinės finansinės atskaitomybės auditas.7. Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos teisingumą Centrinės kredito unijos valdyba atsako įstatymų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Auditas 1. Audito įmonė turi atlikti Centrinės kredito unijos ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės (jei ji yra) finansinės metinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar Centrinė kredito unija bei finansinė grupė:1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus bei tarptautinius apskaitos standartus;3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus bei nurašymus;5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;6) laikosi šio Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei užtikrina saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą;8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.2. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip 2 būsimųjų finansinių metų metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.3. Centrinė kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos privalo su visuotinio narių susirinkimo išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito ir pateikti ją priežiūros institucijai. 49 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir  atsakomybėReikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas ir atsakomybę nustato Finansų įstaigų įstatymas.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS PRIEŽIŪRA

50

straipsnis. Priežiūros institucija

1.

Lietuvos

bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos

priežiūrą ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)

priežiūrą.

2.

Priežiūra atliekama

vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu

ir priežiūros institucijos teisės aktais. Atliekant Centrinės kredito unijos

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, mutatis mutandis taikomos

Bankų įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nuostatos,

reglamentuojančios finansinių grupių jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

51

straipsnis. Priežiūros tikslams gautos informacijos apsauga

1.

Informacija, pagal šį Įstatymą

gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar

kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros

institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu

veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems

įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar

prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų

apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir informaciją,

gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros

funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei įstatymų

nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.

5.

Priežiūros

tikslui gauta informacija gali būti perduota:

1) Baudžiamojo proceso kodekse

nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar

baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos

įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;

2) teismui, kai

ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl

Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3) Lietuvos

finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;

4) užsienio

valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo

veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga

priežiūros funkcijai atlikti;

5) valstybės įmonei Indėlių ir

investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;

6) Centrinės

kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,

auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams

gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti

informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.

7.

Pagal šio

straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,

kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja

sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,

ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai

taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame

Įstatyme.

8.

Priežiūros

tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros

institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,

jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik

tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.

50 straipsnis. Priežiūros

institucija

1.

Lietuvos

bankas yra priežiūros institucija, atliekanti Centrinės kredito unijos priežiūrą

ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą)

priežiūrą.

2.

Priežiūra atliekama

vadovaujantis šiuo Įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu

ir priežiūros institucijos teisės aktais.

51 straipsnis. Priežiūros

tikslams gautos informacijos apsauga

1.

Informacija, pagal šį Įstatymą

gauta priežiūros tikslui, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar

kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo privalo laikytis priežiūros

institucija, jos esami ar buvę darbuotojai, priežiūros institucijos vardu

veikiantys auditoriai ar kiti asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems

įstatymų nustatyta tvarka buvo perduota priežiūros tikslui gauta informacija.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar

prieinama, ar iš kurios tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų

apie konkrečius asmenis.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę priežiūros tikslams gautą informaciją, įskaitant ir

informaciją, gautą iš užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti

priežiūros funkcijoms atlikti, tarp jų ir poveikio priemonėms taikyti, ar jei

įstatymų nustatyta tvarka yra apskųstas priežiūros institucijos sprendimas.

5.

Priežiūros

tikslui gauta informacija gali būti perduota:

1) Baudžiamojo proceso kodekse

nustatytais pagrindais, jei ji reikalinga ikiteisminiam tyrimui atlikti ar

baudžiamajai bylai teisme nagrinėti, taip pat Pinigų plovimo prevencijos

įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka;

2) teismui, kai

ji reikalinga nagrinėjant Centrinės kredito unijos bankroto bylą ar bylą dėl

Centrinės kredito unijos priverstinio likvidavimo;

3) Lietuvos

finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos bei finansų rinkų

priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros funkcijai atlikti;

4) užsienio

valstybių kredito įstaigų ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo

veiklos bei finansų rinkų priežiūros institucijoms, jei ji reikalinga priežiūros

funkcijai atlikti;

5) valstybės įmonei Indėlių ir

investicijų draudimas, jei ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;

6) Centrinės

kredito unijos ar finansinės grupės, kuriai priklauso Centrinė kredito unija,

auditoriams, jei ji reikalinga jų funkcijoms atlikti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose nurodytoms institucijoms priežiūros tikslams

gauta informacija gali būti perduodama, jei joms taikomi reikalavimai saugoti

informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame Įstatyme.

7.

Pagal šio

straipsnio 5 dalies 4 punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės,

kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja

sudaryta sutartis, numatanti apsikeitimą priežiūros tikslams gauta informacija,

ir jei pagal tos valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai

taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu numatyta šiame

Įstatyme.

8.

Priežiūros

tikslams iš užsienio valstybės, kuri yra Europos Sąjungos narė, priežiūros

institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 7 dalį,

jei yra gautas tos užsienio valstybės priežiūros institucijos sutikimas, ir tik

tam tikslui, kuriam buvo duotas sutikimas.

52

straipsnis. Prašymų išduoti licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus

nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų išduoti šio

Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus

(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų

išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Prašymas

išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme

nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi

teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui

priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos,

tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo

papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

3.

Apie priimtą

sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros

institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

53 straipsnis.

Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1.

Be kitų šiame Įstatyme ir

kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi

teisę:

1) duoti Centrinei kredito unijai

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo

juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu

apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2) jei Centrinės

kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti

negaliojančiais;

3) sudaryti

sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją

turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų

nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos

finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės

kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija

veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo

55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė

kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar

nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos

turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;

4) reikalauti, kad būtų pakeista

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji

ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2.

Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus

nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką

pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių

sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių

asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo

turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų

juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar

nekilnojamąjį turtą;

3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti

Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės

kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti Centrinės kredito

unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir

jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) Centrinės kredito unijos

vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros

institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų

veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos

veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti

individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus

reikalavimus dėl rizikos ribojimo.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai

gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros

institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų

ir Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos

organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir

vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi

teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos

skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti

duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

54

straipsnis. Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo)  apskundimas

1.

Priežiūros

institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų

saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti

teismui.

2.

Skundo

padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo

vykdymo.

55 straipsnis. Centrinės kredito

unijos inspektavimas (tikrinimas)

1.

Centrinę kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos

darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę

kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Centrinė kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui)

atlikti:

1)

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją

ir dokumentus;

2) suteikti

galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės

kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio

tinklu.

3.

Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:

1)

inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi

įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir

gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus

(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir

kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti

padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito

unijos lėšomis;

4) turėti teisės

aktų nustatytų kitų teisių.

4.

Atlikus

inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito

unijai. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai,

administracijos vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo

(tikrinimo) rezultatais.

5.

Priežiūros

institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo

rezultatų įforminimo tvarką.

6.

Šio

straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti

(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

56

straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija ir  Europos Sąjungos

valstybių narių priežiūros institucijomis

Priežiūros institucija praneša

Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir

atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių

priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos

teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

57 straipsnis.

Poveikio priemonės

1.

Priežiūros

institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti

šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą

Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros

institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;

2) skirti šio

Įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai

nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo

pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos

vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir

(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) laikinai

uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;

5) laikinai ar

visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų

padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti

filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės

teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo

ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama

priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

6) laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei

kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

7) atšaukti

išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.

2.

Priežiūros

institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros

institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama

konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir

veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų

kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės

kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus

ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti

poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito

unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros

institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo

priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros

institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti

motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,

apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia

klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Poveikio

priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos

sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti

apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų

atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima

sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

58 straipsnis. Poveikio priemonių

taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros

institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,

išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) per nustatytą

laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta

tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti

nurodymai;

3) nebetenkinami

reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai

gauti;

4) pažeidžiami

įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,

bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl

Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti

visuomenės ir (arba) klientų interesai.

2.

Priežiūros

institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per

protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,

ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais

faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo

nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo

klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų

neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės

taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę

spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies

nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,

po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo

pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl

poveikio priemonės atšaukimo.

3.

Poveikio

priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo

padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

4.

Sprendimas

taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija

apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą

neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

59 straipsnis.

Baudos

1.

Priežiūros

institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:

1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos

teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą

per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento

bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros

institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –

iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už veiksmų,

kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,

atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių

pajamų;

4) už veiksmus

ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,

jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus

saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus

skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,

anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.

3.

Baudos į

valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią

Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą

kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą

apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nesumokama,

ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be Centrinės

kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš Centrinės

kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito

įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

60

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)

nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo

priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų

pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos

priimti sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jei priežiūros

institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų

tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),

Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie

priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito

unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito

unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

61

straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Priežiūros institucijai

nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą

poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu,

kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucija turi

teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito

turto dalimi.

3.

Priežiūros institucijos

sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,

ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto

aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto

aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto

arešto aktų registre laikinai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS PABAIGA

62

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų

teisinis reglamentavimas, Centrinės kredito unijos pertvarkymas

1.

Centrinė

kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,

Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Centrinė

kredito unija negali būti pertvarkoma.

63

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.

2.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių

asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar

kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.

3.

Jei

reorganizuojant Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija,

ji šio Įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas

išduoti licenciją ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys

priežiūros institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą

reorganizuoti Centrinę kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo

reorganizuoti Centrinę kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl

licencijos išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio

Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito

uniją.

64

straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

1.

Jei Centrinė

kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą

privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą

reorganizuoti.

2.

Norėdamos gauti sutikimą

reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga

bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą

reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą

priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima

sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą

gavimo dienos.

65

straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

1.

Centrinės

kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros

institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Priėmus sprendimą

reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar

reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) Centrinės kredito unijos valdybos

ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų

įvertinimą;

4) Centrinės kredito unijos

organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu

steigiama nauja Centrinė kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio

4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė

kredito unija;

3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio

10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po

reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

66 straipsnis.

Centrinės kredito unijos likvidavimas

1.

Centrinė kredito

unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais

pagrindais.

2.

Centrinės

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti

Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros

institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Centrinė

kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus

bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės

kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be

kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,

taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi

būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją

išdavimo.

6.

Centrinė kredito unija gali

būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo

sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad

Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais

(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

9.

Apie

Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos

likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros

institucijai.

10.

Jeigu priežiūros

institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių susirinkimas

privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos veiklą. Šiuo

atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

11.

Centrinė

kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos

licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros

institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi

teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,

valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito

unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

priėmimo.

12.

Teismas, prieš priimdamas

sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11

dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir

gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.

13.

Visais

atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

67

straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto procedūros teisinis

reglamentavimas

Centrinės

kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų

įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų

įstatymas nenustato kitaip.

68

straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas,

kurioms esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir

Centrinės kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato

priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Centrinės kredito

unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros institucijos

išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.

69 straipsnis.

Centrinės kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus

nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu

būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai

paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra

priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus

veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo

nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui

priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:

1) administratorius

pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos organai netenka savo

įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti

Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito unijos organai toliau

atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registrui

apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;

2) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

tarp jų - mokėti

palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo

tvarka;

3) nutraukiamas

netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali

būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,

reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai

nurodyta, kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo

nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Centrinės

kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties

iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti

teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius

turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus patvirtinta

administravimo išlaidų sąmata.

6.

Jeigu

Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo

patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti

kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas

sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi

būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei

terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto

procedūros eigą.

8.

Iškėlus

Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

70

straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas

pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta

tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos

reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai

institucijai.

3.

Prieš

kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius

pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti

nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių

reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant

reikalavimo teises.

4.

Centrinės

kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos

Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir

užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito

unijai bankroto bylą priėmimo dieną.

71

straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile

yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine

liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile

tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl

išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar

investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatyme, išmokėjimu.

3 dalies

redakcija iki 2005 m. sausio 1 d.:

3.

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei privalomojo

valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip

pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

3 dalies

redakcija nuo 2005 m. sausio 1 d.:

3.

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl

suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja

eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio

straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

5.

Penktąja eile

tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile

tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės

kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

72

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

73 straipsnis.

Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai

1.

Jei šis Įstatymas iki šio

Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame

straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar

papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito

unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau

kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Šio Įstatymo normos,

reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,

pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus

šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos

įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,

likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar

bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

3.

Jei iki šio Įstatymo

įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie

nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka.

4.

Įsigaliojus šiam Įstatymui,

laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę

teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja

išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima

licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama

naujos formos licencija.

5.

Jei valstybė

turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas

Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už

nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario

pagrindiniu pajumi.

6.

Veikiančios

Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai

išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.

7.

Veikiančios

Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai

panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už

pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje

valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

Centrinės

kredito unijos

įstatymo

priedas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMU ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

1.

1978 m. liepos 25 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 78/660/EEB dėl tam tikrų bendrovių metinių ataskaitų.

2.

1986 m.

gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų

metinių ataskaitų ir konsoliduotų ataskaitų.

3.

1993 m. kovo

15 d. Tarybos direktyva 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų

kapitalo pakankamumo.

4.

1998 m.

birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/31/EB, iš dalies

pakeičianti Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicinių įmonių ir kredito

įstaigų kapitalo pakankamumo.

5.

2000 m. kovo

20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų

steigimosi ir veiklos.

6.

2000 m.

rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl

elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios

priežiūros.

7.

2001 m.

rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies

pakeičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB dėl vertinimo

taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų

metinę ir konsoliduotą finansinę atskaitomybę.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2101,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO

ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-12-07)

autrap@lrs.lt

3 straipsnis. Centrinės kredito unijos

pavadinimas, teisinė forma, jos veiklą  reglamentuojantys teisės aktai

1.

Žodžius

„Centrinė kredito unija“ ar kitokius šių žodžių junginius arba vedinius

Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais

tikslais tik pagal šį Įstatymą veikianti Centrinė kredito unija, išskyrus

atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su licencinių

finansinių paslaugų teikimu. Centrinės kredito unijos pavadinimui Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostata netaikoma.

2.

Centrinės

kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė forma gali būti tik kooperatinė

bendrovė.

3.

Centrinė kredito unija savo veikloje vadovaujasi

savo įstatais, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos

priimtais teisės aktais. Centrinė kredito unija taip pat vadovaujasi Finansų

įstaigų įstatymu, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu ir kitais

teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

4

straipsnis. Centrinės kredito unijos teikiamos finansinės paslaugos ir kita

veikla

1.

Centrinė

kredito unija turi teisę teikti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems

asmenims licencines finansines paslaugas bei kitas finansines paslaugas, tarp

jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės neapribotos šio ar

kitų įstatymų nustatyta tvarka. Centrinė kredito unija privalo teikti šio

Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas licencines

finansines paslaugas.

2.

Centrinė kredito unija turi teisę teikti finansines

paslaugas:

1) savo nariams;

2) kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos

narės, nariams;

3) Lietuvos Respublikoje įsteigtoms kredito unijų

asociacijoms;

4) kitoms Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų

įstaigoms.

3.

Indėlius ar kitas grąžintinas lėšas Centrinė

kredito unija, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, gali priimti ir iš

Lietuvos Respublikoje įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų,

profesinių sąjungų organizacijų, tų viešųjų įstaigų, kurių steigėjai nėra

valstybės institucijos, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ar užsienio

valstybių labdaros ir paramos fondų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar

savivaldybių įgaliotų institucijų, užsienio valstybių finansų įstaigų. Centrinė

kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems asmenims pinigų

pervedimo paslaugas.

4.

Centrinė

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo ir šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytų funkcijų atlikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios

neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas

ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu.

5.

Jeigu Centrinė kredito unija nusprendžia pati nevykdyti tam tikros veiklos, be

kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines

paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir

sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo

Centrinei kredito unijai (toliau – Centrinės kredito unijos veiklą papildančių

paslaugų pirkimas), prieš sudarydama tokius sandorius, ji privalo pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti jai šios institucijos teisės aktų nustatytą

informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.

6.

Centrinė kredito unija turi veikti taip, kad jos veikla būtų stabili

ir patikima.

7.

Lietuvos

Respublikos teismai, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai,

prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama Centrinės kredito unijos

galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip

apribojama Centrinės kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas Centrinės

kredito unijos klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių

sprendimų įtakos Centrinės kredito unijos ir visos kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

5

straipsnis. Centrinės kredito unijos funkcijos ir teisės

1.

Centrinė

kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, atlieka šias funkcijas:

1) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių

likvidumą;

2) šio Įstatymo

nustatyta tvarka palaiko kredito unijų Centrinės kredito unijos narių mokumą;

3) stebi kredito

unijų Centrinės kredito unijos narių veiklą ir, kai būtina, tikrina šias

kredito unijas bei teikia informaciją priežiūros institucijai dėl nustatytų

pažeidimų;

4) dalyvauja

Lietuvos Respublikos ir kitų šalių įvairių institucijų inicijuotose programose

bei projektuose, skirtuose kredito unijoms, ir priima su tomis programomis bei

projektais susijusias lėšas, turtą, taip pat prisiima įsipareigojimus;

5) organizuoja

kredito unijų darbuotojų mokymus kooperatinės bankininkystės klausimais ir

teikia metodinę pagalbą kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms.

2.

Centrinė

kredito unija, be kitų įstatymuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka veikti kaip kredito unijų laikinasis

administratorius bei likvidatorius;

2) deleguoti

atstovus į savo narių kredito unijų visuotinius susirinkimus patariamojo balso

teise;

3) gauti iš

kredito unijų, kurios yra Centrinės kredito unijos narės, informaciją,

reikalingą Centrinės kredito unijos bei stabilizacijos fondo administravimo

funkcijoms atlikti.

ANTRASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS

6

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigimo tvarka

1.

Centrinė

kredito unija steigiama Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir, jei šis Įstatymas

nenustato kitaip, Finansų įstaigų įstatymo, Kooperatinių bendrovių

(kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikoje vienu metu gali veikti tik

viena Centrinė kredito unija.

3.

Centrinė

kredito unija gali būti steigiama tik neribotam laikui.

4.

Centrinė

kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą

įsteigti Centrinę kredito uniją.

5.

Centrinės kredito unijos

įstatai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui ir ši unija turi būti

įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo. To per šį terminą neatlikus,

Centrinės kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai

grąžinami.

6.

Steigiant Centrinę kredito

uniją visi pajiniai įnašai turi būti įmokėti iki steigiamojo susirinkimo

sušaukimo dienos.

7.

Centrinės kredito unijos

steigiamasis susirinkimas turi teisę spręsti Centrinės kredito unijos

visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

7

straipsnis. Centrinės kredito unijos steigėjai

1.

Centrinės kredito unijos

steigėju gali būti kredito unija, taip pat valstybė.

2.

Centrinę

kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 20 steigėjų.

3.

Centrinės kredito unijos steigėjais negali būti

asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Finansų įstaigų

įstatymą, ir asmenys, kurie negali būti Centrinės kredito unijos nariais.

4.

Kiekvienas Centrinės kredito unijos steigėjas

privalo įsigyti Centrinės kredito unijos pagrindinį pajų.

8

straipsnis. Leidimas įsteigti centrinę kredito uniją

1.

Leidimą įsteigti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Centrinės kredito unijos

steigėjai, norėdami gauti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) sudarytą Centrinės kredito

unijos steigimo sutartį;

2) Centrinės kredito unijos

įstatus;

3) steigiamojo susirinkimo

protokolą;

4) Centrinės kredito unijos

veiklos metmenis;

5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir

duomenis apie Centrinės kredito unijos steigėjų tapatybę ir kiekvieno iš jų

įsigytus pajus, taip pat dokumentus ir duomenis, įrodančius, kad panaudotos

pajiniams įnašams lėšos yra gautos teisėtai;

6) dokumentus, patvirtinančius,

kad Centrinės kredito unijos pajiniai įnašai yra visi įmokėti;

7) steigiamojo susirinkimo

išrinktų Centrinės kredito unijos vadovų, kuriems rinkti ar skirti turi būti

gautas priežiūros institucijos leidimas, sąrašą.

3.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

4.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

įstatų nuostatos neužtikrina saugios ir patikimos Centrinės kredito unijos

veiklos ar prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams;

3) steigiamos Centrinės kredito

unijos teisinė forma, steigėjai, minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas,

Centrinės kredito unijos vadovai neatitinka šio Įstatymo nustatytų reikalavimų.

5.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros institucija

raštu praneša juridinių asmenų registrui.

6.

Išdavus

leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, kol Centrinei kredito unijai neišduota

licencija, Centrinės kredito unijos steigėjui draudžiama parduoti ar kitaip

perleisti jo įsigytus ir steigimo sutartimi nustatytus pajus, o Centrinei

kredito unijai draudžiama keisti steigimo sutartyje nustatytą pajinio kapitalo

dydį ar steigėjų sudėtį.

7.

Priežiūros institucija iki Centrinės kredito unijos

įsteigimo turi teisę atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) leidimas buvo

gautas apgaulės būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) Centrinė kredito unija nebuvo įsteigta per šio

Įstatymo nustatytą terminą.

8.

Apie priimtą sprendimą

atšaukti leidimą įsteigti Centrinę kredito uniją priežiūros institucija raštu

praneša Centrinės kredito unijos steigėjams ir juridinių asmenų registrui.

9

straipsnis. Licencija

1.

Centrinės kredito unijos licencija (toliau –

licencija) suteikia teisę Centrinei kredito unijai teikti licencines finansines

paslaugas. Priežiūros institucija, išduodama Centrinei kredito unijai

licenciją, gali apriboti jos teisę teikti vieną ar kelias licencines finansines

paslaugas, jei to prašo Centrinė kredito unija ar jei ji nėra pasirengusi

teikti visas licencines finansines paslaugas. Apribojimai teikti licencines

finansines paslaugas panaikinami, jei Centrinė kredito unija pateikia prašymą

ir dokumentus bei duomenis, įrodančius, kad Centrinė kredito unija yra

pasirengusi teikti visas licencines finansines paslaugas.

2.

Licencija išduodama

neterminuotam laikui.

3.

Centrinei kredito unijai draudžiama perleisti

licencijos suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines

finansines paslaugas ne Centrinės kredito unijos vardu ir ne šios unijos

naudai.

4.

Licenciją juridinių asmenų

registre įregistruotai Centrinei kredito unijai išduoda priežiūros institucija

įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

5.

Centrinė kredito unija,

norėdama gauti licenciją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus bei duomenis, tarp

jų:

1) juridinių asmenų registre

įregistruotus Centrinės kredito unijos įstatus ir Centrinės kredito unijos

registravimo pažymėjimą;

2) dokumentus,

patvirtinančius, kad Centrinės kredito unijos pajinio kapitalo dydis yra ne

mažesnis kaip šio Įstatymo nustatytas minimalus Centrinės kredito unijos

kapitalo dydis;

3) Centrinės

kredito unijos narių sąrašą, kuriame nurodyti kiekvieno iš jų įsigyti pagrindiniai

ir papildomi pajai ir pajinių įnašų dydžiai;

4) įsteigus

Centrinę kredito uniją išrinktų (paskirtų) Centrinės kredito unijos vadovų,

kuriems rinkti ar skirti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,

sąrašą;

5) veiklos pirmųjų trejų metų planą;

6) valdymo ir organizacinės

struktūros aprašymą;

7) apskaitos politikos projektą

ir detalų apskaitos sistemos aprašymą;

8) dokumentus ir informaciją,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija turi saugią ir patikimą Centrinės

kredito unijos veiklą užtikrinančius: vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus,

technines, informacines, technologines apsaugos priemones, patalpas ir turto

draudimą;

9) kitų valstybės institucijų

išduotas išvadas, leidimus ar kitus dokumentus dėl pasirengimo teikti

licencines finansines paslaugas, jeigu to reikalauja kiti įstatymai.

6.

Priežiūros institucija turi

teisę patikrint vietoje, ar Centrinė kredito unija yra pasirengusi teikti

finansines paslaugas.

7.

Priežiūros

institucijos prašymu valstybės ir savivaldybės institucijos, taip pat kiti

asmenys privalo nedelsdami jai pateikti turimą informaciją apie Centrinės

kredito unijos steigėjus, narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, įstatymų

ir kitų teisės aktų pažeidimus, tikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą

informaciją, kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

8.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo

ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros

institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar duomenų, sprendimas turi būti

priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir duomenų gavimo. Tačiau bet

kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimtas per 12

mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.

9.

Licencijos prašančios

Centrinės kredito unijos įstatai, veiklos planas, valdymo ir organizacinė

struktūra, rizikos valdymo sistema, apskaitos sistema, vidaus kontrolės

sistema, techninės, informacinės, technologinės apsaugos priemonės, patalpos,

turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat Centrinė

kredito unija turi atitikti kitus šio Įstatymo nustatytus reikalavimus, tarp jų

teisinės formos, minimalaus kapitalo, reikalavimus buveinei, Centrinės kredito

unijos nariams, Centrinės kredito unijos vadovams, ir būti pasirengusi saugiai

ir patikimai teikti finansines paslaugas.

10.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti licenciją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) Centrinė kredito unija

neatitinka šio straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų;

11.

Apie priimtą sprendimą

išduoti licenciją ar jos neišduoti pranešama juridinių asmenų registrui šio

registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

12.

Centrinė kredito unija turi

teisę pradėti teikti finansines paslaugas tik gavusi licenciją.

13.

Licenciją turinti Centrinė

kredito unija visada turi atitikti leidimo steigti Centrinę kredito uniją

išdavimo ir licencijos išdavimo reikalavimus. Centrinė kredito unija šio

Įstatymo ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

privalo informuoti priežiūros instituciją apie duomenų, kurie buvo pateikti

licencijai gauti, pasikeitimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

10

straipsnis. Licencijos atšaukimas

1.

Licencijos atšaukimo pagrindus

nustato Finansų įstaigų įstatymas. Be Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2

dalyje nustatytų pagrindų, licencija gali būti atšaukiama priežiūros

institucijos sprendimu, jeigu:

1) Centrinė kredito unija

neatitinka leidimo įsteigti Centrinę kredito uniją išdavimo ar licencijos

išdavimo reikalavimų;

2) Centrinė kredito unija

pasibaigia dėl reorganizavimo ar priimamas sprendimas ją likviduoti;

3) Centrinė kredito unija neįmoka

pirmosios (avansinės) draudimo įmokos pagal Indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymą, jei ji privalo ją mokėti ar jeigu draudimas

nutraukiamas.

2.

Apie licencijos atšaukimą ar

jos galiojimo sustabdymą pranešama Centrinei kredito unijai ir juridinių asmenų

registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka bei paskelbiama „Valstybės

žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

3.

Priežiūros institucijos

sprendimas atšaukti Centrinės kredito unijos licenciją turi būti motyvuotas.

4.

Licencija taip pat gali būti

atšaukiama ar jos galiojimas gali būti sustabdomas šio Įstatymo devintajame

skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka.

5.

Atšaukus licenciją, Centrinė

kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai

būtina atsiskaitant su Centrinės kredito unijos kreditoriais, ir šio Įstatymo

dešimtajame ir vienuoliktajame skirsniuose nustatyta tvarka turi būti

sprendžiamas klausimas dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo ar bankroto

bylos jai kėlimo.

11

straipsnis. Centrinės kredito unijos įstatai

1.

Centrinės

kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti įregistruoti juridinių asmenų

registre tik gavus priežiūros institucijos leidimą, jei keičiamos įstatų

nuostatos dėl:

1) Centrinės

kredito unijos pavadinimo ar buveinės;

2) pagrindinio

pajaus suteikiamų teisių;

3) Centrinės

kredito unijos organų kompetencijos, jų rinkimo ir atšaukimo tvarkos.

2.

Leidimą įregistruoti Centrinės

kredito unijos įstatų pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Centrinė kredito unija,

norėdama gauti leidimą įregistruoti įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir kitus priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus ir duomenis.

4.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti

Centrinės kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų

nuo prašymo gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą įregistruoti Centrinės kredito unijos įstatų

pakeitimus, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

šio Įstatymo bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

jie yra neteisingi;

2) padarius pakeitimus, Centrinės

kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos Centrinės

kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės

aktams.

12

straipsnis. Centrinės kredito unijos filialai ir kiti padaliniai

1.

Centrinė

kredito unija filialus ir kitus padalinius gali steigti tik Lietuvos

Respublikoje.

2.

Centrinės kredito unijos

filialo nuostatai, jos filialo ir kitų padalinių, teikiančių finansines

paslaugas, valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos

priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų

veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.

3.

Visi Centrinės kredito unijos

filialai ir kiti padaliniai, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi

turėti ryšio priemones informacijai apie atliktas operacijas perduoti į

Centrinės kredito unijos buveinę realiu laiku.

4.

Centrinė

kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą padalinį, kuriame teikiamos finansinės

paslaugos, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti

apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės

aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai,

Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo pranešti apie tai

priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytą informaciją ir dokumentus.

13

straipsnis. Centrinės kredito unijos atstovybės

1.

Centrinė kredito unija

atstovybes gali steigti tik Lietuvos Respublikoje.

2.

Centrinės kredito unijos

atstovybė neturi teisės teikti finansinių paslaugų.

3.

Centrinė

kredito unija, įsteigusi atstovybę, privalo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įsteigimo

dienos pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros

institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus. Pasikeitus

pateiktai informacijai, Centrinė kredito unija privalo per 15 dienų nuo

pasikeitimo pranešti apie tai priežiūros institucijai ir pateikti jai

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją ir dokumentus.

TREČIASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS NARIAI

14

straipsnis. Centrinės kredito unijos nariai

1.

Centrinėje

kredito unijoje negali būti mažiau kaip 20 narių.

2.

Centrinės kredito unijos nariu gali būti kredito

unija ir valstybė.

3.

Centrinės kredito unijos nare

gali būti tik priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija.

Priežiūros institucijai atšaukus licenciją, kredito unija turi būti pašalinama

iš Centrinės kredito unijos narių.

4.

Kredito unija negali būti Centrinės kredito unijos

nare, jei teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai

nepateikia duomenų, leidžiančių nustatyti jos dalyvius, veiklą, finansinę

būklę, vadovus, lėšų, panaudotų pajiniams įnašams, įgijimo teisėtumą, arba jei

pateikti duomenys neįrodo, kad pajiniams įnašams panaudotos lėšos yra įgytos

teisėtai.

5.

Centrinė kredito unija privalo Finansų įstaigų

įstatymo nustatyta tvarka tvarkyti savo dalyvių (narių) sąrašą. Centrinė

kredito unija savo dalyvių (narių) sąrašo duomenis privalo pateikti priežiūros

institucijai per 15 dienų po eilinio Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo ar priežiūros institucijos pareikalavimu ir kitais atvejais.

6.

Centrinės kredito unijos nariai privalo nario

teisėmis naudotis ir pareigas vykdyti taip, kad Centrinė kredito unija veiktų

stabiliai ir patikimai.

7.

Centrinės

kredito unijos narys neturi teisės balsuoti Centrinės kredito unijos narių

visuotiniame susirinkime, kai susirinkimas sprendžia jo narystės Centrinėje

kredito unijoje klausimą, taip pat kitais Centrinės kredito unijos įstatuose

numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.

8.

Centrinės kredito unijos narys turi teisę įgalioti

kitą asmenį balsuoti už jį Centrinės kredito unijos narių visuotiniame

susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas pats asmuo Centrinės kredito unijos

narių visuotiniame susirinkime gali atstovauti tik vienam Centrinės kredito

unijos nariui ar pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę tik iš vieno Centrinės

kredito unijos nario. Centrinės kredito unijos nario atstovu negali būti

Centrinės kredito unijos vadovai ar kiti Centrinės kredito unijos nariai.

9.

Centrinės kredito unijos narės kredito unijos, be

kitų įstatymuose nustatytų nario pareigų, taip pat privalo:

1) savo lėšas

pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartis laikyti tik Centrinėje kredito

unijoje, išskyrus atvejus, kai yra gautas centrinės kredito unijos valdybos

sutikimas šias lėšas laikyti kitose kredito įstaigose;

2) gauti Centrinės kredito unijos valdybos sutikimą,

jei nori skolintis tiesiogiai iš kitų kredito įstaigų.

15

straipsnis. Atsiskaitymas su asmeniu, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė

1.

Centrinė

kredito unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigė, pajinius įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į

Centrinės kredito unijos metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas Centrinės

kredito unijos nuostolių sumas, sumažinti.

2.

Su asmeniu, kurio narystė

Centrinėje kredito unijoje pasibaigė, Centrinė kredito unija atsiskaito

išmokėdama jam priklausantį pajinį įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo

dalyvavimu Centrinės kredito unijos pajiniame kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių

nuo narystės Centrinėje kredito unijoje pasibaigimo dienos.

3.

Pasibaigus

kredito unijos narystei Centrinėje kredito unijoje ar priėmus sprendimą kredito

uniją likviduoti, Centrinė kredito unija grąžina kredito unijai lėšas, laikomas

likvidumo palaikymo rezerve, atsižvelgdama į kredito unijos įsipareigojimus

pagal sutartis, kurių pagrindu buvo gautos lėšos iš likvidumo palaikymo

rezervo. Centrinės kredito unijos narių įmokos į stabilizacijos fondą,

pasibaigus centrinės kredito unijos nario narystei Centrinėje kredito unijoje,

negrąžinamos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VALDYMAS

16

straipsnis. Centrinės kredito unijos organai

1.

Centrinėje kredito unijoje

turi būti šie organai: visuotinis narių susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba

ir administracijos vadovas.

2.

Centrinės kredito unijos

valdymo organai yra Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos

vadovas. Centrinės kredito unijos įstatuose nustatyta Centrinės kredito unijos

valdybos kompetencija ir funkcijos turi būti aiškiai atribotos nuo Centrinės

kredito unijos administracijos vadovo kompetencijos ir funkcijų.

3.

Centrinės kredito unijos

organų sudarymo ir darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato

Centrinės kredito unijos įstatai, Civilinis kodeksas, šis Įstatymas, taip pat

Finansų įstaigų įstatymas ir Kooperatinių bendrovių įstatymas, jeigu šis

Įstatymas nenustato kitaip.

4.

Tuo atveju,

kai Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas priima įstatų

pakeitimus dėl stebėtojų tarybos, valdybos ar kitų organų narių skaičiaus,

išrinkti nauji šių organų nariai savo veiklą gali pradėti ne anksčiau kaip nuo

įstatų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

17

straipsnis. Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas

1.

Centrinės

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali būti pakeistas Centrinės

kredito unijos narių atstovų susirinkimu.

2.

Eilinis

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas šaukiamas kasmet, bet ne

vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Centrinės kredito

unijos visuotinis narių susirinkimas, be kitų įstatymuose nustatytų pagrindų,

šaukiamas ir priežiūros institucijos nurodymu.

3.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas, be kitų Centrinės kredito unijos įstatuose ir įstatymuose

nustatytų teisių ir galių:

1) renka ir

atšaukia stebėtojų tarybos, valdybos narius, stabilizacijos fondo komisijos

narius ir šių organų pirmininkus, audito tarnybą;

2) vertina

stebėtojų tarybos, stabilizacijos fondo komisijos, Centrinės kredito unijos

valdymo organų ir audito tarnybos darbą bei svarsto ir tvirtina valdybos,

stabilizacijos fondo komisijos ir audito tarnybos pateiktas ataskaitas;

3) renka ir

atšaukia audito įmonę;

4) nustato

pagrindinius kredito unijų likvidumo palaikymo principus ir patvirtina šių

principų įgyvendinimo programą, taip pat indėlių kredito unijoje litais ir

užsienio valiuta procentą, pagal kurį nustatomas lėšų, kurias kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės turi laikyti likvidumo palaikymo rezerve, dydis;

5) nustato

stabilizacijos fondo sudarymo bei naudojimo pagrindinius principus ir įmokų į

stabilizacijos fondą dydį;

6) nustato

palūkanų mokėjimo už Centrinėje kredito unijoje laikomas lėšas bei paskolų

teikimo principus;

7) sprendžia

klausimus dėl premijų mokėjimo Centrinės kredito unijos darbuotojams ir (ar)

kitų centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų išmokų (tantjemų) mokėjimo

Centrinės kredito unijos vadovams ir stabilizacijos fondo komisijos nariams.

Šiuos klausimus Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali

spręsti tik finansiniams metams pasibaigus;

8) sprendžia

klausimus dėl kredito unijų dokumentų standartinių formų ir vidaus taisyklių

bei reikalavimų kredito unijos informacinėms sistemoms nustatymo;

9) sprendžia

klausimus dėl Centrinės kredito unijos narių kredito unijų tikslinių įmokų

nustatymo ir jų dydžio.

4.

Visuotinis

narių susirinkimas gali priimti nutarimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė

visų Centrinės kredito unijos narių. Jeigu tiek Centrinės kredito unijos narių

į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi

būti šaukiamas pakartotinai. Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai

gali būti priimami esant bet kokiam Centrinės kredito unijos narių skaičiui.

5.

Centrinės kredito

unijos nariai, nedalyvaujantys visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinę

su darbotvarke bei nutarimo projektu, gali raštu pranešti visuotiniam

susirinkimui, ar jie yra už ar prieš. Šie pranešimai yra įskaitomi į

susirinkimo kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.

18

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba

1.

Stebėtojų taryba yra

kolegialus Centrinės kredito unijos veiklos priežiūrą atliekantis organas,

kurio veiklai vadovauja pirmininkas.

2.

Stebėtojų tarybos narių

skaičių – ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 – nustato centrinės kredito

unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka visuotinis narių

susirinkimas ne daugiau kaip 4 metams. Visuotinis narių susirinkimas gali

atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius ir nesibaigus jų

kadencijai. Stebėtojų taryba ar pavieniai jos nariai renkami ir atšaukiami

paprasta balsų dauguma. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas.

3.

Stebėtojų tarybos nariu negali

būti Centrinės kredito unijos valdybos narys, stabilizacijos fondo komisijos

narys, administracijos vadovai, audito tarnybos nariai.

4.

Stebėtojų tarybos narys gali

atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs

stebėtojų tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.

5.

Jeigu stebėtojų tarybos narys

atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas ir ne

mažiau kaip 1/10 Centrinės kredito unijos narių - pavienių

stebėtojų tarybos narių rinkimui prieštarauja, veikianti stebėtojų taryba turi

būti atšaukiama ir visa stebėtojų taryba renkama iš naujo. Jeigu renkami

pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų

tarybos kadencijos pabaigos.

19

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos kompetencija

1.

Stebėtojų taryba, be kitų

Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytų galių:

1) stebi ir analizuoja Centrinės

kredito unijos, jos valdybos veiklą ir kaip vykdomi Centrinės kredito unijos

narių visuotinio susirinkimo sprendimai;

2) tvirtina Centrinės kredito

unijos veiklos planus;

3) užtikrina, kad Centrinėje

kredito unijoje būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema;

4) pateikia visuotiniam narių

susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,

pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo projektų bei valdybos parengtos

Centrinės kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl audito tarnybos ir

auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;

5) atstovauja Centrinei kredito

unijai teisme nagrinėjant ginčus tarp Centrinės kredito unijos ir jos valdybos

narių, stabilizacijos fondo komisijos narių, administracijos vadovo;

6) siūlo valdybai,

administracijos vadovui nutraukti įstatymų ir kitų teisės aktų, Centrinės

kredito unijos įstatų ar kitų Centrinės kredito unijos dokumentų pažeidimus ar

atšaukti neteisėtus sprendimus;

7) svarsto ar sprendžia

klausimus, kuriuos pagal šį Įstatymą turi svarstyti ar spręsti Centrinės

kredito unijos stebėtojų taryba.

2.

Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba jos kompetencijai priskirtus klausimus gali perduoti spręsti

tik Centrinės kredito unijos narių visuotiniam susirinkimui.

3.

Stebėtojų tarybos posėdžiai

turi būti protokoluojami. Protokole turi būti:

1) nurodyta posėdžio vieta ir

laikas, posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas,

ar yra kvorumas, posėdžio darbotvarkė;

2) išdėstyta

kiekvieno svarstomo klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių

pagrindu svarstomas kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio

dalyviai, ir jų pasiūlymai kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo

rezultatai ir priimti sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios

nuomonės ir protestai.

4.

Prie posėdžio protokolo turi

būti pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus,

taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai.

5.

Surašytas Centrinės kredito

unijos stebėtojų tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 dienas turi

būti pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir

nedalyvavusiems posėdyje, o jei tokios galimybės nėra – nedelsiant, kai tik

atsiranda galimybė. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys privalo

patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu nesutinka

su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai, nedelsdamas

raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai.

6.

Kiekvienas Centrinės kredito

unijos stebėtojų tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad

stebėtojų taryba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad

sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų

įstatymų nustatytas pareigas. Centrinės kredito unijos tarybos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktuose

nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo organų nariai pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

7.

Stebėtojų tarybos posėdis yra

teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas

priimtu, jei už jį balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos

narių negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu

kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

stebėtojų tarybos pirmininko balsas. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali

atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio

projektu jis susipažinęs, gali pranešti raštu.

8.

Stebėtojų taryba turi teisę

pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali nustatyti limitą

lėšų, kurias galima skirti audito įmonės paslaugoms apmokėti.

9.

Stebėtojų tarybos

pareikalavimu Centrinės kredito unijos valdyba ir administracijos vadovai

privalo pateikti tarybai dokumentus, susijusius su Centrinės kredito unijos

veikla, taip pat sudaryti sąlygas patikrinti Centrinės kredito unijos veiklą.

10.

Stebėtojų tarybos darbo

tvarką nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.

11.

Stebėtojų tarybos posėdžiai

turi būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų

tarybos posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai

šaukiami, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar

priežiūros institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų

tarybos darbo reglamente.

20

straipsnis. Centrinės kredito unijos valdyba

1.

Centrinės kredito unijos

valdyba:

1) renka (skiria) ir atšaukia

administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;

2) be atskiro Centrinės kredito

unijos narių visuotinio susirinkimo sprendimo priima sprendimus dėl disponavimo

Centrinės kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių

paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų

prievoles, net jei turto vertė ar sandorio suma viršija 1/10 Centrinės kredito

unijos nuosavo kapitalo, jei Centrinės kredito unijos visuotinis narių

susirinkimas 2/3 balsų dauguma priėmė sprendimą valdybai suteikti tokią teisę

ir tokia valdybos teisė numatyta Centrinės kredito unijos įstatuose;

3) priima

sprendimus dėl narių priėmimo į Centrinę kredito uniją;

4) sprendžia

klausimą, ar suteikti kredito unijoms paskolas jų likvidumui palaikyti, nustato

palūkanų normas;

5) svarsto

kredito unijų prašymus skirti iš stabilizacijos fondo lėšų mokumui atkurti bei

jų mokumo atkūrimo planus, teikia išvadas ir pasiūlymus stabilizacijos fondo

komisijai;

6) stebi ir

kontroliuoja įmokų į stabilizacijos fondą mokėjimą bei kredito unijoms suteiktų

lėšų naudojimą arba paveda tai atlikti Centrinės kredito unijos administracijos

vadovui, taip pat sprendžia kitus visuotinio narių susirinkimo bei

stabilizacijos fondo komisijos nutarimuose nustatytus stabilizacijos fondo

naudojimo klausimus;

7) parengia

Centrinės kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir

(ar) nuostolių atlyginimo projektų bei Centrinės kredito unijos veiklos

ataskaitą;

8) nustato

įkainius už Centrinės kredito unijos teikiamas paslaugas;

9) priima sprendimus

dėl filialų, atstovybių steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ir keitimo, jų

veiklos nutraukimo, jų valdymo organų skyrimo, taip pat dėl struktūrinių

padalinių, kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos

nutraukimo;

10) priima sprendimus tapti kitų

juridinių asmenų steigėja, dalyve;

11) svarsto ir

sprendžia klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ji turi svarstyti ir

spręsti.

2.

Už savo

veiklą valdyba atsiskaito visuotiniam susirinkimui ir stebėtojų tarybai

Centrinės kredito unijos įstatų nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per

metus.

3.

Centrinės kredito unijos

valdybos posėdžių protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip

nustatyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3–5 dalyse.

4.

Kiekvienas Centrinės kredito

unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad valdyba spręstų

jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų

nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

Centrinės kredito unijos valdybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis

šią pareigą ar kitų teisės aktų nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus,

Centrinės kredito unijos įstatus, su Centrine kredito unija sudarytas sutartis.

5.

Valdybos posėdžiai, be

valdybos darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos

nurodymu.

6.

Valdybos nariu negali būti

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narys, stabilizacijos fondo

komisijos narys, audito tarnybos nariai.

21

straipsnis. Centrinės kredito unijos administracijos vadovas ir jo pavaduotojas

1.

Centrinėje

kredito unijoje turi būti administracijos vadovas ir jo pavaduotojas.

2.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovas arba jo pavaduotojas turi būti

valdybos pirmininkas.

3.

Centrinės kredito unijos administracijos vadovai vadovauja Centrinės kredito

unijos veiklai ir vykdo visuotinio susirinkimo stebėtojų tarybos bei valdybos

nutarimus.

4.

Centrinės

kredito unijos administracijos vadovai negali atlikti vyriausiojo buhalterio

pareigų, būti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nariais, kredito

unijos ar banko valdybos nariais ar administracijos vadovais.

22

straipsnis. Centrinės kredito unijos vadovai ir darbuotojai

1.

Centrinės kredito unijos

vadovai yra:

1) stebėtojų tarybos nariai;

2) valdybos nariai;

3) administracijos vadovai;

4) vidaus audito tarnybos

vadovas;

5) Centrinės

kredito unijos filialų, atstovybių vadovai, taip pat kiti Centrinės kredito

unijos darbuotojai ir kiti asmenys, kuriems pagal Centrinės kredito unijos

įstatus, valdybos nutarimus, administracijos darbo reglamentą ar

administracijos vadovų sprendimu yra suteikti įgaliojimai savarankiškai priimti

sprendimus dėl finansinių paslaugų teikimo ir Centrinės kredito unijos vardu

sudaryti priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus kriterijus

atitinkančius sandorius, turinčius rizikos požymių.

2.

Centrinės kredito unijos vadovai turi būti

nepriekaištingos reputacijos bei turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią

tinkamai eiti pareigas. Centrinės kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir

patirties reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Centrinės

kredito unijos vadovais negali būti asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros

institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka

tvarkytų šiame Įstatyme numatytiems leidimams, licencijoms ir sutikimams

išduoti reikalingus duomenis apie juos, tarp jų asmens duomenis bei informaciją

apie asmens teistumą, sveikatą.

3.

Asmuo negali

būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo

nuteistas už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai

sunkų nusikaltimą arba už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir

turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar už

juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius

įstatymus, nepaisant to, ar teistumas išnyko;

2)

piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar

alkoholiu.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos

ir atsižvelgdama į tai:

1) ar jis buvo

nuteistas už šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą ar

baudžiamąjį nusižengimą, ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal

užsienio valstybių įstatymus;

2) ar juridiniam

asmeniui, kurio kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį jis turi ar turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos

įstatymų nustatytos sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo

buvo likviduotas dėl nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl

netinkamos veiklos ar už teisės aktų pažeidimus;

3) ar jam turint

finansų įstaigos kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį įstatymų nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo

teise finansų įstaigos dalyvių susirinkime;

4) ar nėra kitų

reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

5.

Centrinės kredito unijos

valdybos pirmininkas turi mokėti lietuvių kalbą ir nuolat gyventi Lietuvos

Respublikoje.

6.

Centrinės kredito unijos

vadovais gali tapti tik asmenys, turintys tam priežiūros institucijos leidimą.

Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks

priežiūros institucijos leidimas nereikalingas.

7.

Jei pagal šį Įstatymą ir

priežiūros institucijos teisės aktus asmuo gali tapti Centrinės kredito unijos

vadovu tik turėdamas priežiūros institucijos leidimą, tai Centrinė kredito

unija (iki Centrinės kredito unijos įsteigimo – jos steigėjai) bent prieš 30

dienų iki tokio asmens rinkimo, skyrimo ar įgaliojimų asmeniui suteikimo

(toliau šiame straipsnyje – skyrimas ar rinkimas) privalo apie tai pranešti

priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų

nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės

aktų nustatytus reikalavimus.

8.

Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kurią priežiūros

institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, Centrinė kredito unija

negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar

sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti ar skirti Centrinės

kredito unijos vadovą yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30

dienų terminas skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo.

9.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovus,

jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

priežiūros institucijos teisės aktais nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi

teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie yra neteisingi;

2) Centrinės kredito unijos

vadovai neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) asmeniui, kurį rinkti ar

skirti prašoma išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal kitus

įstatymus.

10.

Priežiūros institucija

panaikina leidimą rinkti ar skirti Centrinės kredito unijos vadovą, jeigu:

1) leidimas buvo gautas apgaulės

būdu ar kitaip pažeidus įstatymus;

2) asmuo, kuriam rinkti ar skirti

buvo išduotas leidimas, nebeatitinka šio Įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų

reikalavimų leidimui išduoti.

11.

Apie priimtą sprendimą

panaikinti leidimą pranešama Centrinei kredito unijai. Priežiūros institucijai

priėmus sprendimą leidimą panaikinti, Centrinė kredito unija priežiūros

institucijos reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti

vadovą iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo sudarytą sutartį.

12.

Centrinės kredito unijos

darbuotojų kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti

priežiūros institucijos teisės aktai.

23

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos vidaus kontrolė

Centrinės

kredito unijos veiklos vidaus kontrolės reikalavimus nustato Finansų įstaigų

įstatymas bei priežiūros institucijos teisės aktai.

24

straipsnis. Centrinės kredito unijos komitetai

1.

Centrinė kredito unija privalo

turėti nuolat veikiantį paskolų komitetą. Klausimą dėl vidaus audito komiteto

sudarymo sprendžia ir šio komiteto veiklą kontroliuoja Centrinės kredito unijos

stebėtojų taryba.

2.

Centrinė kredito unija turi

teisę turėti ir kitų Centrinės kredito unijos įstatuose numatytų komitetų.

3.

Centrinės kredito unijos

komitetų sudarymo ir veikos tvarką bei kompetenciją nustato Centrinės kredito

unijos įstatai ir kiti Centrinės kredito unijos organų priimti dokumentai.

Centrinės kredito unijos komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos

reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.

PENKTASIS

SKIRSNIS

KREDITO UNIJŲ LIKVIDUMO PALAIKYMAS

BEI MOKUMO

ATKŪRIMAS

25

straipsnis. Centrinės kredito unijos narių likvidumo palaikymas

1.

Kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės Centrinėje kredito unijoje specialiai tam

tikslui atidarytoje sąskaitoje privalo laikyti lėšas, kurios sudarytų ne mažiau

kaip Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nustatytą procentą

visų indėlių kredito unijoje litais ir užsienio valiuta. Lėšų laikymo,

papildymo ir grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Centrinės kredito

unijos valdyba, vadovaudamasi Centrinės kredito unijos narių visuotinio

susirinkimo patvirtintais kredito unijų likvidumo palaikymo programos

reikalavimais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos lėšos sudaro kredito unijų likvidumo palaikymo

rezervą.

3.

Centrinė

kredito unija paskolas kredito unijoms Centrinės kredito unijos narėms

likvidumui palaikyti teikia ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui.

Centrinės kredito unijos valdyba gali nuspręsti paskolos terminą pratęsti ne

ilgesniam kaip dar pusės metų laikotarpiui. Šios paskolos pratęsimo ir

grąžinimo sąlygos bei paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės nustatomos

sutartyje.

4.

Paskolos

kredito unijos likvidumui palaikyti gali būti teikiamos, kai kredito unijos

likvidumas tampa mažesnis už nustatytą likvidumo normatyvą ir kai kredito

unijos turto ir įsipareigojimų sudėtis pagal terminus artimiausiems mėnesiams

rodo tam tikrą nesubalansuotumą, galintį sutrukdyti įvykdyti įsipareigojimus.

5.

Suteikta paskola išduodama iš karto visa arba

dalimis pagal poreikį. Kredito unija, pateikdama paraišką dėl paskolos

likvidumui palaikyti, kartu turi pateikti paskolos grąžinimą pagrindžiančius

skaičiavimus.

26

straipsnis. Stabilizacijos fondas

1.

Stabilizacijos fondas – tai Centrinėje kredito unijoje sudarytas Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų mokumui atkurti skirtas fondas, kurį sudaro

Centrinės kredito unijos narių kredito unijų įmokėtos lėšos ir kitas turtas.

2.

Kredito

unijos Centrinės kredito unijos narės moka į stabilizacijos fondą įmokas, kurių

dydį nustato Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas. Centrinės

kredito unijos narės kredito unijos įmokos į stabilizacijos fondą yra kredito

unijos išlaidos.

3.

Stabilizacijos fondo turtą sudaro:

1) Centrinės

kredito unijos narių įmokos;

2) pajamos,

gautos iš laisvų stabilizacijos fondo lėšų investavimo;

3) tikslinės

įmokos iš Centrinės kredito unijos pelno;

4) perimtas

turtas už neįvykdytus kredito unijos įsipareigojimus dėl grąžinimo lėšų, gautų

iš stabilizacijos fondo;

5) lėšos, gautos

iš kredito unijų asociacijų, paramos fondų ar kitų asmenų.

4.

Stabilizacijos fondo laisvos lėšos gali būti investuojamos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius

popierius ir užsienio valstybių, turinčių aukščiausio lygio reitingą (A grupės

šalys), vyriausybių vertybinius popierius.

5.

Stabilizacijos fondas turi būti atskirtas nuo kito Centrinės kredito unijos

turto ir jo apskaita turi būti tvarkoma atskirai.

6.

Lėšos kredito

unijoms iš Stabilizacijos fondo gali būti suteikiamos paskolomis, turinčiomis

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymių, išperkant kredito unijos

išleistus ilgalaikius skolos vertybinius popierius arba kredito unijai

negrąžintinai skiriant lėšų, kurios turi patekti į kredito unijos privalomąjį

rezervą arba rezervinį kapitalą.

7.

Kredito

unija, norėdama gauti lėšų iš stabilizacijos fondo mokumui atkurti, privalo Centrinei

kredito unijai pateikti prašymą bei mokumo atkūrimo planą.

8.

Kredito

unijos mokumo atkūrimo plane, be kita ko, būtina:

1) nurodyti

kredito unijos mokumo praradimo priežastis ir įvertinti esamą mokumo būklę bei

perspektyvas;

2) numatyti

strategiją ir veiksmus, užtikrinančius išeitį iš mokumo krizės, pagrįsti

skaičiavimais mokumo atkūrimo planui įgyvendinti reikiamas lėšas;

3) numatyti

kredito unijos reorganizavimo ar likvidavimo galimybes ir su tuo susijusių

išlaidų dydį;

4) pagrįsti

kredito unijos mokumui atkurti iš stabilizacijos fondo numatomą gauti lėšų sumą

ir šių lėšų panaudojimą.

27

straipsnis. Stabilizacijos fondo komisija

1.

Stabilizacijos fondo komisija sprendžia stabilizacijos fondo naudojimo

klausimus. Stabilizacijos fondo komisija yra atskaitinga visuotiniam narių

susirinkimui.

2.

Stabilizacijos fondo komisiją sudaro Centrinės kredito unijos visuotinio narių

susirinkimo nustatytas narių skaičius. Jis turi būti nelyginis. Stabilizacijos

fondo komisiją ir jos pirmininką renka Centrinės kredito unijos visuotinis

narių susirinkimas ne daugiau kaip 3 metams iš Centrinės kredito unijos narių

deleguotų atstovų.

3.

Stabilizacijos fondo komisijos nariu negali būti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos ar valdybos narys, taip pat audito tarnybos narys.

Stabilizacijos fondo komisijos narys negali pavesti ar perduoti savo funkcijų

kitiems asmenims.

4.

Stabilizacijos fondo komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau

kaip pusė jos narių. Nutarimai priimami paprasta dalyvaujančiųjų posėdyje balsų

dauguma. Stabilizacijos fondo komisijos nariai turi lygias teises. Balsavimo

metu kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia

komisijos pirmininko balsas.

5.

Stabilizacijos fondo komisijos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo

reglamentas.

6.

Kiekvienas stabilizacijos

fondo komisijos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad komisija

spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų

teisės aktų nustatytus reikalavimus. Stabilizacijos fondo komisijos narys,

nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kitas teisės aktų nustatytas

pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

7.

Stabilizacijos fondo komisija svarsto kredito unijų prašymus mokumui atkurti

skirti lėšų iš stabilizacijos fondo, mokumo atkūrimo planus, Centrinės kredito

unijos valdybos pateiktas išvadas ir pasiūlymus ir sprendžia klausimus dėl

stabilizacijos fondo lėšų panaudojimo kredito unijos Centrinės kredito unijos

narės mokumui atkurti.

8.

Stabilizacijos

fondo komisija turi teisę gauti funkcijoms atlikti reikiamą informaciją iš

Centrinės kredito unijos organų ir kredito unijų Centrinės kredito unijos

narių.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS KAPITALAS

IR PELNO

PASKIRSTYMAS

28

straipsnis. Centrinės kredito unijos kapitalas

Centrinės

kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas kapitalas ir skolintas kapitalas.

29

straipsnis. Nuosavas kapitalas

1.

Centrinės

kredito unijos nuosavą kapitalą sudaro:

1) pajinis

kapitalas;

2) atsargos

kapitalas;

3) praėjusiųjų

metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis;

4) ilgalaikio

materialiojo turto perkainojimo rezervas;

5) finansinio

turto perkainojimo rezervas;

6) privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas;

7) einamųjų metų

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis);

8) kiti

rezervai.

2.

Centrinės

kredito unijos įstatuose turi būti nurodomi Centrinėje kredito unijoje sudaromi

kapitalai ir rezervai.

30

straipsnis. Skolintas kapitalas

Centrinės

kredito unijos skolintą kapitalą sudaro lėšos, kurias Centrinė kredito unija

įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi santykius išleisdama ilgalaikius

skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba sudarydama paskolos sutartis,

jei gautų lėšų grąžinimo terminas yra ne trumpesnis kaip 2 metai ir skolos

vertybiniai popieriai (obligacijos) bei gautos paskolos turi visus

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos požymius.

31

straipsnis. Minimalus Centrinės kredito unijos kapitalas

1.

Šio Įstatymo

29 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 punktuose nustatytų Centrinės kredito unijos

nuosavo kapitalo dalių suma, išreikšta eurais pagal Lietuvos banko skelbiamą

oficialų lito ir euro santykį, turi būti ne mažesnė kaip 1 milijonas eurų.

2.

Centrinės kredito unijos

valdyba, nustačiusi, kad Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo dalių,

nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, suma yra mažesnė už minimalų Centrinės

kredito unijos kapitalą, privalo apie tai nedelsdama pranešti priežiūros

institucijai ir tuoj pat sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą.

Centrinės kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo priimti

sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti Centrinės kredito unijos

kapitalą iki minimalaus Centrinės kredito unijos kapitalo dydžio. Apie

Centrinės kredito unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo

atkūrimo Centrinės kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

32

straipsnis. Pajinis kapitalas ir Centrinės kredito unijos pajai

1.

Centrinės

kredito unijos pajinį kapitalą sudaro visų Centrinės kredito unijos pajinių

įnašų, gautų už pagrindinius ir papildomus pajus, vertė. Pajiniai įnašai gali

būti tik piniginės įmokos, išskyrus šiame Įstatyme numatytus atvejus.

2.

Centrinės

kredito unijos steigimo metu nariai pagrindinį pajų apmoka piniginiu įnašu, o

įsigyjamus papildomus pajus gali apmokėti piniginiais ir (ar) turtiniais

įnašais. Turtiniai įnašai negali viršyti 10 procentų visų įsigyjamų pajų

vertės.

3.

Minimalus

Centrinės kredito unijos nario pagrindinio pajaus dydis – 1000 litų. Narys gali

turėti tik vieną pagrindinį pajų.

4.

Centrinės

kredito unijos nario papildomo pajaus dydį nustato Centrinės kredito unijos

įstatai. Narių įsigyjamų papildomų pajų skaičius neribojamas. Šiuos pajus

įsigyja tik Centrinės kredito unijos nariai.

5.

Centrinės

kredito unijos pajams Vertybinių popierių rinkos įstatymas netaikomas.

Centrinės kredito unijos pajai yra nematerialūs.

33

straipsnis. Perskaičiuotas kapitalas

Centrinės

kredito unijos perskaičiuotas kapitalas yra Centrinės kredito unijos kapitalo

suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės aktų nustatytais dydžiais ir

tvarka.

34

straipsnis. Kapitalai ir rezervai

1.

Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos narių

papildomų įnašų ar (ir) atskaitymų iš Centrinės kredito unijos pelno. Centrinės

kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti Centrinės kredito

unijos finansinį stabilumą. Centrinės kredito unijos atsargos kapitalas

Centrinės kredito unijos narių eilinio visuotinio susirinkimo sprendimu gali

būti panaudojamas tik Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

2.

Ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimo rezervas yra ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,

gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas

mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar

perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,

nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,

finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.

Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas negali būti tiesiogiai

naudojamas Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.

3.

Finansinio

turto perkainojimo rezervas – tikrąja verte įvertinto ir perkainojamo

finansinio turto, kuris priskirtinas galimam pardavimui, vertės pokyčiai.

4.

Privalomasis

rezervas arba rezervinis kapitalas sudaromas iš Centrinės kredito unijos

grynojo pelno. Atskaitymai į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra

privalomi ir negali būti mažesni kaip 20 procentų Centrinės kredito unijos

grynojo pelno, kol privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5

Centrinės kredito unijos nuosavo kapitalo. Privalomasis rezervas arba

rezervinis kapitalas Centrinės kredito unijos narių eilinio arba neeilinio

visuotinio susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik Centrinės kredito

unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį privalomojo rezervo arba

rezervinio kapitalo Centrinės kredito unijos veiklos nuostoliams padengti, iš

grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą

tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.

5.

Kiti Centrinės kredito unijos rezervai – tai

rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas Centrinės kredito unijos

įstatuose.

35

straipsnis. Pelno (nuostolio) paskirstymas

1.

Centrinės

kredito unijos pelnas arba nuostolis yra Centrinės kredito unijos finansinis

metinės veiklos rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos

finansinių metų pajamų atskaičius tų metų Centrinės kredito unijos sąnaudas.

2.

Grynasis

pelnas arba nuostolis yra grynasis Centrinės kredito unijos finansinis metinės

veiklos rezultatas. Jis apskaičiuojamas iš Centrinės kredito unijos finansinio

metinės veiklos rezultato atimant ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas

mokesčių sumas.

3.

Per

finansinius metus gautas grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas

arba nuostolis) turi būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus

finansiniams metams. Eilinis visuotinis Centrinės kredito unijos narių

susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę.

4.

Jeigu

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra teigiama (pelnas), Centrinės kredito unijos narių susirinkimas priima

sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime turi būti nurodyta:

1)

nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) finansinių metų pradžioje;

2) grynasis

finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostolis);

3) atskaitymai į

privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą;

4) pelno dalis,

skirta stabilizacijos fondui papildyti;

5) atskaitymai į

kitus Centrinėje kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus;

6) pelno dalis,

skiriama apyvartai proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;

7) pelno dalis,

skiriama kitiems Centrinės kredito unijos įstatuose nustatytiems tikslams;

8)

nepaskirstytasis pelnas.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti

skiriamas tik po to, kai yra sumokėti privalomi atskaitymai į Centrinėje

kredito unijoje sudaromus kapitalus ir rezervus bei yra padengti Centrinės

kredito unijos nuostoliai.

6.

Jeigu

pasibaigus finansiniams metams, kitų finansinių metų pradžioje Centrinės

kredito unijos nepaskirstytojo rezultato ir grynojo metinės veiklos rezultato

suma yra neigiama (nuostolis), Centrinės kredito unijos nariai priima sprendimą

padengti šį nuostolį. Nuostolis dengiamas:

1) pervedamomis

sumomis iš privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo;

2) pervedamomis

sumomis iš atsargos kapitalo.

7.

Jeigu iš

rezervų pervedamų sumų nepakanka nuostoliui padengti:

1) likęs

nepaskirstytas nuostolis gali būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų arba perkeliamas į kitų finansinių metų pradžią, jei dėl

susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas kapitalas netampa

mažesnis už nustatytą minimalų Centrinės kredito unijos kapitalą;

2) likęs

nepaskirstytas nuostolis privalo būti dengiamas iš Centrinės kredito unijos

dalyvių įnašų, jei dėl susidariusių nuostolių Centrinės kredito unijos nuosavas

kapitalas tampa mažesnis už nustatytą minimalų kapitalą.

8.

Jeigu atlikus

Centrinės kredito unijos veiklos įvertinimą paaiškėja, kad dėl Centrinėje

kredito unijoje susidariusių nuostolių nuosavas kapitalas tampa mažesnis už

nustatytą Centrinės kredito unijos minimalų kapitalą, Centrinės kredito unijos

nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į Centrinės kredito unijos atsargos

kapitalą arba įnešti papildomus pajinius įnašus. Papildomus pajinius įnašus

arba papildomus įnašus į atsargos kapitalą Centrinės kredito unijos nariai taip

pat privalo atlikti tais atvejais, kai to reikalauja priežiūros institucija,

kada, jos nuomone, iškyla pavojus saugiai, stabiliai ir patikimai Centrinės

kredito unijos veiklai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS

KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA

36

straipsnis. Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas

1.

Centrinės

kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo reikalavimus nustato

Finansų įstaigų įstatymas.

2.

Centrinė kredito unija privalo

sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, vadovaudamasi

priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo

sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir

ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo

vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas

aplinkybes, turinčias įtakos Centrinės kredito unijos turto vertei.

37

straipsnis. Centrinės kredito unijos veiklos riziką ribojantys normatyvai

1.

Centrinei

kredito unijai nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:

1)

kapitalo pakankamumo;

2)

likvidumo;

3)

maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais;

4)

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui;

5) didelių

paskolų;

6) kiti

normatyvai, nustatyti priežiūros institucijos teisės aktuose atsižvelgiant į

Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijas ir Europos Sąjungos

direktyvas.

2.

Skaičiuojant

maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, kredito unijos

Centrinės kredito unijos narės nelaikomos tarpusavyje susijusiais asmenimis.

Kitiems Centrinės kredito unijos skolininkams, skaičiuojant maksimalios

paskolos sumos vienam skolininkui normatyvą, taikomi priežiūros institucijos

nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.

3.

Normatyvų

dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

38

straipsnis. Investicijų apribojimai

1.

Centrinė

kredito unija turi teisę steigti tik tokią įmonę ar įsigyti tik tokios įmonės

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, kuri yra:

1) finansų

įstaiga ir teikia finansines paslaugas tik Centrinės kredito unijos nariams bei

jos narių kredito unijų nariams;

2) įmonė, kuri

verčiasi veikla, be kurios Centrinei kredito unijai neįmanoma teikti finansinių

paslaugų, kuri padeda Centrinei kredito unijai teikti finansines paslaugas ar

kuri yra kitaip tiesiogiai susijusi su Centrinės kredito unijos teikiamomis

finansinėmis paslaugomis.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai juridinio asmens

įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalys įsigyjamos laikinai (ne

ilgiau kaip vieniems metams) kliento likvidavimo, restruktūrizavimo ar

reorganizavimo metu arba kai jos gautos išplatinti, įsigytos Centrinės kredito unijos

vardu kitų asmenų naudai ar įsigytos neturint tikslo naudotis jų suteikiamomis

teisėmis.

39

straipsnis. Investicijų į nekilnojamąjį turtą apribojimai

1.

Centrinės kredito unijos

investicijos į nekilnojamąjį turtą negali viršyti 5 procentų Centrinės kredito

unijos perskaičiuoto kapitalo.

2.

Šio straipsnio 1 dalis

netaikoma, jei:

1) nekilnojamasis turtas įsigytas

tiesioginei Centrinės kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai, kuriuose yra

Centrinės kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, ir

pan.);

2) nekilnojamasis turtas įsigytas

finansinės nuomos (lizingo) paslaugai teikti;

3)

nekilnojamasis turtas įsigytas siekiant sumažinti nuostolius, atsiradusius dėl

klientui suteiktos finansinės paslaugos, jeigu tokį turtą Centrinė kredito

unija nuosavybės teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo datos.

40

straipsnis. Skolinimas

1.

Šio Įstatymo 41–43

straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš kurių kyla Centrinės kredito

unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas Centrinės kredito unijos

piniginis įsipareigojimas, sudarymas.

2.

Taikomi šie Centrinės kredito

unijos skolinimo apribojimai:

1) vidinio skolinimo;

2) skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims;

3) skolinimo Centrinės kredito

unijos pajiniams įnašams atlikti.

41

straipsnis. Vidinio skolinimo apribojimai

1.

Skolinimas

Centrinės kredito unijos vadovams ir su Centrinės kredito unijos vadovais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susijusiems asmenims negali

viršyti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nustatytų dydžių. Tokio

skolinimo sąlygas ir tvarką nustato stebėtojų taryba. Sprendimus dėl tokio

skolinimo turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba. Priimant tokį

sprendimą, su skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti.

2.

Skolinimo

sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės,

negu kitiems Centrinės kredito unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.

42 straipsnis. Skolinimo su Centrine

kredito unija susijusiems asmenims apribojimai

1.

Su Centrine

kredito unija susijusiais asmenimis laikomi:

1) juridiniai

asmenys, kurių kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių

dalį turi Centrinė kredito unija, šių juridinių asmenų vadovai bei su jais

artimos giminystės, taip pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys;

2) Centrinės

kredito unijos narių kredito unijų vadovai bei su jais artimos giminystės, taip

pat svainystės ryšiais susiję fiziniai asmenys.

2.

Centrinė

kredito unija gali skolinti su Centrine kredito unija susijusiems asmenims ne

daugiau kaip 20 procentų perskaičiuoto Centrinės kredito unijos kapitalo.

3.

Jeigu priežiūros institucija

nustatyta tvarka atlieka jungtinę (konsoliduotą) visos centrinės kredito unijos

finansinės grupės priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę nustatyti kitus

reikalavimus skolinimui su Centrine kredito unija susijusiems asmenims, kurie

yra Centrinės kredito unijos kontroliuojamos įmonės.

4.

Skolinimo su Centrine kredito

unija susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi patvirtinti Centrinės kredito

unijos stebėtojų taryba. Sprendimą skolinti su Centrine kredito unija

susijusiam asmeniui turi priimti Centrinės kredito unijos valdyba ne mažiau

kaip dviem trečdaliais valdybos narių, dalyvaujančių valdybos posėdyje, balsų.

52 straipsnis. Prašymų išduoti

licenciją, leidimą, sutikimą ar atlikti kitus veiksmus nagrinėjimas ir

priežiūros institucijos sprendimai

1.

Detalias prašymų išduoti šio

Įstatymo nustatytas licencijas, leidimus, sutikimus ar atlikti kitus veiksmus

(toliau šiame straipsnyje – išduoti leidimus) pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų

išdavimo sąlygas ir tvarką bei detalius pateikiamų dokumentų reikalavimus

nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

2.

Prašymas

išduoti leidimą išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame Įstatyme

nustatytus terminus, o jei terminai šiame Įstatyme nenustatyti – per priežiūros

institucijos teisės aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi

teisę pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui

priimti. Jei priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir

informacijos, tai prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas

skaičiuojamas nuo papildomai pareikalautų dokumentų ir informacijos gavimo

dienos.

3.

Apie priimtą

sprendimą dėl leidimo išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros

institucijos atsisakymas išduoti leidimą turi būti motyvuotas.

53

straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1.

Be kitų šiame Įstatyme ir

kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi

teisę:

1) duoti Centrinei kredito unijai

šio straipsnio 2 dalyje nustatytus nurodymus, o Centrinė kredito unija privalo

juos įvykdyti per priežiūros institucijos nustatytą laiką ir nedelsdama raštu

apie tai pranešti priežiūros institucijai;

2) jei Centrinės

kredito unijos organų priimti sprendimai kelia pavojų Centrinės kredito unijos

veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,

kad jie, esant Civilinio kodekso nustatytiems pagrindams, būtų pripažinti

negaliojančiais;

3) sudaryti

sutartis su audito įmonėmis, turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją

turinčiais asmenimis dėl Centrinės kredito unijos patikrinimo, kad būtų

nustatyta Centrinės kredito unijos turto vertė, Centrinės kredito unijos

finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrintos kitos Centrinės

kredito unijos veiklos sritys. Pagal sutartis su priežiūros institucija

veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi teises, nustatytas šio Įstatymo

55 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad Centrinė

kredito unija priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar

nustatomi kiti padaryti teisės aktų pažeidimai, tai priežiūros institucijos

turėtas patikrinimo organizavimo išlaidas kompensuoja Centrinė kredito unija;

4) reikalauti, kad būtų pakeista

Centrinės kredito unijos finansinę atskaitomybę tikrinanti audito įmonė, jei ji

ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2.

Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę duoti Centrinei kredito unijai tokius raštiškus

nurodymus:

1) per priežiūros institucijos nustatytą laiką

pašalinti teisės aktų pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių

sandorių apimtis, įskaitant sandorius dėl Centrinės

kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo, dėl kitų juridinių

asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalių ar nekilnojamojo

turto įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą kitų

juridinių asmenų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį ar

nekilnojamąjį turtą;

3) per priežiūros institucijos nustatytą laiką atlikti

Centrinės kredito unijos tarpinės finansinės atskaitomybės auditą;

4) parengti ir

įgyvendinti per priežiūros institucijos nustatytą laiką jai priimtiną Centrinės

kredito unijos veiklos pertvarkymo ar (ir) nustatytų pažeidimų ir (ar) trūkumų

pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti Centrinės kredito

unijos visuotinį narių susirinkimą ar stebėtojų tarybos arba valdybos posėdį ir

jame svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) Centrinės kredito unijos

vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros

institucija apie nurodymą Centrinės kredito unijos vadovams atvykti į

priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;

7) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų

veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar Centrinės kredito unijos

veiklos trūkumai arba kad Centrinės kredito unijos veikla būtų stabili ir

patikima.

3.

Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų

pažeidimus ar Centrinės kredito unijos veiklos trūkumus arba jei Centrinės

kredito unijos veikla kelia grėsmę Centrinės kredito unijos veiklos stabilumui

ir patikimumui, turi teisę laikinai Centrinei kredito unijai nustatyti

individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar papildomus

reikalavimus dėl rizikos ribojimo.

4.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai

gali būti duodami kartu su taikomomis poveikio priemonėmis.

5.

Priežiūros institucijos nustatyta tvarka priežiūros

institucijos darbuotojai turi teisę dalyvauti Centrinės kredito unijos organų ir

Centrinės kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar

posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti Centrinės kredito unijos

organų, komitetų ir Centrinės kredito unijos vadovų veiklą.

6.

Priežiūros institucija savo nustatyta tvarka ir

vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais turi

teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis apie Centrinės kredito unijos

skolininkus. Centrinė kredito unija priežiūros institucijai privalo teikti

duomenis apie savo skolininkus ir turi teisę naudotis šiais duomenimis

priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Priežiūros institucijos

sprendimų, veiksmų (neveikimo)  apskundimas

1.

Priežiūros

institucijos sprendimus, veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų

saugomi interesai pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti

teismui.

2.

Skundo

padavimas teismui iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo

vykdymo.

55

straipsnis. Centrinės kredito unijos inspektavimas (tikrinimas)

1.

Centrinę

kredito uniją inspektuoja (tikrina) priežiūros institucijos darbuotojai.

Priežiūros institucija, inspektuodama (tikrindama) Centrinę kredito uniją, gali

pasitelkti ir kitų asmenų.

2.

Centrinė

kredito unija privalo sudaryti šias sąlygas inspektavimui (tikrinimui) atlikti:

1)

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims pateikti visą jų prašomą informaciją

ir dokumentus;

2) suteikti

galimybę inspektavimą (tikrinimą) atliekantiems asmenims naudotis Centrinės

kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;

3) suteikti

inspektuojantiems (tikrinantiems) asmenims atskiras patalpas su telefono ryšio

tinklu.

3.

Inspektuojantys (tikrinantys) asmenys turi teisę:

1)

inspektuojamos (tikrinamos) Centrinės kredito unijos darbo metu nekliudomi

įeiti į Centrinės kredito unijos ir jos padalinių patalpas;

2) reikalauti ir

gauti inspektavimui (tikrinimui) atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus

(originalus arba patvirtintus jų nuorašus), Centrinės kredito unijos vadovų ir

kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar raštu;

3) reikalauti

padaryti pateiktų dokumentų kopijas ar patys juos kopijuoti Centrinės kredito

unijos lėšomis;

4) turėti teisės

aktų nustatytų kitų teisių.

4.

Atlikus

inspektavimą (tikrinimą), jo rezultatai raštu pateikiami Centrinei kredito unijai.

Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos nariai, administracijos

vadovai privalo pasirašytinai susipažinti su inspektavimo (tikrinimo)

rezultatais.

5.

Priežiūros

institucijos teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo rezultatų

įforminimo tvarką.

6.

Šio

straipsnio nustatyta tvarka priežiūros institucija turi teisę inspektuoti

(tikrinti) ir Centrinės kredito unijos finansinės grupės narius, jei ji atlieka

finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą.

56 straipsnis. Bendradarbiavimas su

Europos Bendrijų Komisija ir  Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros

institucijomis

Priežiūros institucija praneša

Europos Bendrijų Komisijai apie šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotas ir

atšauktas licencijas, taip pat jai ir Europos Sąjungos valstybių narių

priežiūros institucijoms teikia kitą informaciją. Pranešimų ir informacijos

teikimo atvejus ir tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

57

straipsnis. Poveikio priemonės

1.

Priežiūros

institucija turi teisę licenciją turinčiai Centrinei kredito unijai taikyti

šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

šio Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą

Centrinių kredito unijų veiklą, pažeidimo, veiklos trūkumų arba priežiūros

institucijos nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo;

2) skirti šio

Įstatymo nustatytas baudas;

3) laikinai

nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos

narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo

pareigų arba nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), valdybos narį (narius), Centrinės kredito unijos administracijos

vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir

(ar) su jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;

4) laikinai

uždrausti teikti vieną ar kelias finansines paslaugas;

5) laikinai ar

visam laikui uždrausti vieno ar kelių Centrinės kredito unijos filialų ar kitų

padalinių veiklą. Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti

filialo ar kito padalinio veiklą, filialas ar kitas padalinys neturi teisės

teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo

ar kito padalinio veiklą, Centrinė kredito unija, be to, privalo nedelsdama

priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito padalinio veiklą;

6) laikinai

apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei

kitose kredito įstaigose, ir kitu turtu;

7) atšaukti

išduotą licenciją ar laikinai sustabdyti jos galiojimą.

2.

Priežiūros

institucija turi teisę taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.

3.

Priežiūros

institucija, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama

konkrečią poveikio priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir

veiklos trūkumų turinį, apimtį, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų

kreditorių interesams, Centrinės kredito unijos finansinę būklę, Centrinės

kredito unijos narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus

ir trūkumus, nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti

poveikio priemonės (priemonių) pasekmes Centrinės kredito unijos ir kredito

unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4.

Priežiūros

institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo

priėmimo dienos, jeigu šiame Įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.

5.

Priežiūros

institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti

motyvuotas ir įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

Sprendimo, išskyrus sprendimą skirti šio Įstatymo nustatytas baudas,

apskundimas nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia

klausimo dėl poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.

6.

Poveikio

priemonės, kurios pritaikomos laikinai, galioja iki priežiūros institucijos

sprendime taikyti poveikio priemonę nurodyto termino. Šis terminas gali būti

apibrėžtas konkrečia data, laikotarpiu ar susietas su tam tikrų sąlygų

atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent priežiūros institucija priima

sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto termino.

58

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1.

Priežiūros

institucija turi teisę taikyti šiame Įstatyme nustatytas poveikio priemones,

išskyrus šio Įstatymo nustatytas baudas, jei yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) per nustatytą

laiką nepateikiama šio Įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta arba pareikalauta informacija ar pateikiama neteisinga informacija;

2) nustatyta

tvarka nevykdomi remiantis šiuo Įstatymu priežiūros institucijos duoti

nurodymai;

3) nebetenkinami

reikalavimai, nustatyti leidimui įsteigti Centrinę kredito uniją ar licencijai

gauti;

4) pažeidžiami

įstatymų, reglamentuojančių saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą,

bei priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl

Centrinės kredito unijos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti

visuomenės ir (arba) klientų interesai.

2.

Priežiūros

institucija, prieš spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, per

protingumo kriterijų atitinkantį terminą praneša Centrinei kredito unijai apie

klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jai informaciją apie

nustatytus faktinius duomenis, kurie yra poveikio priemonės taikymo pagrindas,

ar sudaro galimybę Centrinės kredito unijos vadovams susipažinti su tokiais

faktiniais duomenimis. Centrinė kredito unija turi teisę iki klausimo

nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus. Poveikio priemonės taikymo

klausimas svarstomas dalyvaujant Centrinės kredito unijos vadovams. Vadovų

neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo spręsti poveikio priemonės

taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę

spręsti klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgdama į šios dalies

nuostatas. Jeigu Centrinė kredito unija, kuriai pritaikyta poveikio priemonė,

po jos pritaikymo raštu pateikia argumentuotus paaiškinimus, kad nebuvo

pagrindo taikyti poveikio priemonę, priežiūros institucija svarsto klausimą dėl

poveikio priemonės atšaukimo.

3.

Poveikio

priemonės gali būti skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo

padarymo dienos, o jei yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas – nuo paskutinių

tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo

dienos.

4.

Sprendimas

taikyti poveikio priemonę pateikiamas Centrinei kredito unijai. Informacija

apie taikomą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktų

nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą

neskelbti viešai tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti

neigiamos įtakos Centrinės kredito unijos ir (ar) kredito unijų sistemos

stabilumui ir patikimumui.

59

straipsnis. Baudos

1.

Priežiūros

institucija turi teisę Centrinei kredito unijai skirti šias baudas:

1) už šio Įstatymo ar priežiūros institucijos

teisės aktų nustatytos arba pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą

per nustatytą laiką ar neteisingos informacijos pateikimą – iki 0,5 procento

bendrųjų metinių pajamų;

2) už priežiūros

institucijos pagal šį Įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą –

iki 1 procento bendrųjų metinių pajamų arba iki 5000 litų už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną;

3) už veiksmų,

kuriuos ji turi teisę atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą,

atlikimą be priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių

pajamų;

4) už veiksmus

ar veiklą, kuriuos draudžia šis Įstatymas, arba finansinių paslaugų teikimą,

jei tokia teisė apribota pagal šį Įstatymą, – iki 2 procentų bendrųjų metinių

pajamų;

5) už kitus

saugią ir patikimą Centrinės kredito unijos veiklą reglamentuojančių teisės

aktų pažeidimus – iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.

2.

Konkretus

skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę,

anksčiau taikytas poveikio priemones ir kitas svarbias aplinkybes.

3.

Baudos į

valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią

Centrinė kredito unija gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą.

Bauda, skirta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, už kiekvieną nurodymo

nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną turi būti sumokama į valstybės biudžetą

kiekvieną dieną. Jei bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos

sprendimą apskundus teismui – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo,

nesumokama, ji priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (be

Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš

Centrinės kredito unijos, kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų, esančių kredito

įstaigose, arba priežiūros institucijos sprendimas vykdomas Civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

60

straipsnis. Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos

nario (narių), Centrinės kredito unijos administracijos vadovo (vadovų)

nušalinimas nuo pareigų

1.

Nuo

priežiūros institucijos sprendimo laikinai nušalinti Centrinės kredito unijos

stebėtojų tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų

pateikimo Centrinei kredito unijai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi

teisės atlikti savo funkcijų ir visi jo po tokio sprendimo įsigaliojimo dienos

priimti sprendimai yra negaliojantys.

2.

Jei priežiūros

institucija priima sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų

tarybos narį (narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius),

Centrinės kredito unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir

reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais būtų nutraukta

sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, tai Centrinės kredito unijos

organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos

sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti

su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.

3.

Apie

priimtą sprendimą nušalinti Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos narį

(narius), Centrinės kredito unijos valdybos narį (narius), Centrinės kredito

unijos administracijos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama Centrinei kredito

unijai ir juridinių asmenų registrui bei paskelbiama „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

61

straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1.

Priežiūros institucijai

nusprendus taikyti šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą

poveikio priemonę, Centrinė kredito unija neturi teisės disponuoti lėšomis,

esančiomis sąskaitose Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir kitu

turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.

2.

Priežiūros institucija turi

teisę laikinai apriboti teisę disponuoti visomis lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose kredito įstaigose, ir visu kitu turtu ar lėšų ir kito

turto dalimi.

3.

Priežiūros institucijos

sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose

Lietuvos banke bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose,

ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto

aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto

aktų registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,

reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų

registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas turto

arešto aktų registre laikinai.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS KREDITO

UNIJOS PABAIGA

62 straipsnis. Centrinės kredito unijos

reorganizavimo ir likvidavimo procedūrų teisinis reglamentavimas, Centrinės

kredito unijos pertvarkymas

1.

Centrinė

kredito unija reorganizuojama ir likviduojama Civilinio kodekso, šio Įstatymo,

Finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Kooperatinių

bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Centrinė

kredito unija negali būti pertvarkoma.

63

straipsnis. Centrinės kredito unijos reorganizavimas

1.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime

dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik finansų įstaiga.

2.

Reorganizuojant Centrinę kredito uniją skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių

asmenų, kuriems išdalijamos Centrinės kredito unijos teisės ir pareigos ar

kurie įsteigiami, turi būti Centrinė kredito unija ar bankas.

3.

Jei reorganizuojant

Centrinę kredito uniją įsteigiama nauja Centrinė kredito unija, ji šio Įstatymo

nustatyta tvarka turi gauti licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją

ir licencijai išduoti reikalingi dokumentai bei duomenys priežiūros

institucijai pateikiami kartu su prašymu išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę

kredito uniją. Kartu su sprendimu dėl leidimo reorganizuoti Centrinę kredito

uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo.

4.

Reorganizavime dalyvaujanti ir reorganizuojama Centrinė kredito unija šio

Įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą

reorganizuoti ir priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito

uniją.

64

straipsnis. Sutikimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

1.

Jei Centrinė

kredito unija bus reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą reorganizavimą

privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos sutikimą

reorganizuoti.

2.

Norėdamos gauti sutikimą

reorganizuoti, reorganizavime dalyvaujanti ar reorganizuojama finansų įstaiga

bei Centrinė kredito unija priežiūros institucijai pateikia prašymą ir

priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus. Sutikimą

reorganizuoti išduoda priežiūros institucija šio Įstatymo ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas išduoti sutikimą

priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.

3.

Priežiūros institucija priima

sprendimą dėl sutikimo išdavimo per 1 mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą

gavimo dienos.

65

straipsnis. Leidimas reorganizuoti Centrinę kredito uniją

1.

Centrinės

kredito unijos reorganizavimas gali būti baigtas tik gavus priežiūros

institucijos leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją.

2.

Leidimą reorganizuoti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Priėmus sprendimą

reorganizuoti Centrinę kredito uniją, reorganizavime dalyvaujanti ar

reorganizuojama finansų įstaiga bei Centrinė kredito unija priežiūros

institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus

dokumentus bei duomenis, tarp jų:

1) reorganizavimo sąlygas;

2) Centrinės kredito unijos

valdybos ataskaitą;

3) reorganizavimo sąlygų

įvertinimą;

4) Centrinės kredito unijos

organo sprendimą dėl Centrinės kredito unijos reorganizavimo;

5) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

leidimui steigti Centrinę kredito uniją gauti, jei reorganizavimo metu

steigiama nauja Centrinė kredito unija;

6) dokumentus ir duomenis,

patvirtinančius, kad Centrinė kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus

licencijai gauti, jei Centrinė kredito unija tęs veiklą po reorganizavimo.

4.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti

Centrinę kredito uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos.

5.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją, jei:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) yra šio Įstatymo 8 straipsnio

4 dalyje nustatyti pagrindai, kai reorganizavimo metu steigiama nauja Centrinė

kredito unija;

3) yra šio Įstatymo 9 straipsnio

10 dalyje nustatyti pagrindai, kai Centrinė kredito unija tęs veiklą po

reorganizavimo.

6.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą reorganizuoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

66

straipsnis. Centrinės kredito unijos likvidavimas

1.

Centrinė

kredito unija gali būti likviduojama jos narių sprendimu ar kitais įstatymų

nustatytais pagrindais.

2.

Centrinės

kredito unijos visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti

Centrinės kredito unijos veiklą ir ją likviduoti tik gavęs priežiūros

institucijos leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją.

3.

Leidimą likviduoti Centrinę

kredito uniją išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros

institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4.

Centrinė

kredito unija, norėdama gauti leidimą likviduotis, priežiūros institucijai

pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatytus dokumentus

bei duomenis, taip pat Centrinės kredito unijos valdybos parengtą Centrinės

kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais planą, kuriame, be

kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su kreditoriais terminai ir šaltiniai,

taip pat ekspertų išvadas dėl Centrinės kredito unijos turto vertės. Kartu turi

būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.

5.

Priežiūros institucija privalo

išnagrinėti pateiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo

gavimo dienos priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti Centrinę kredito uniją

išdavimo.

6.

Centrinė kredito unija gali

būti likviduojama Centrinės kredito unijos narių visuotinio susirinkimo

sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai atsiskaityti su

kreditoriais.

7.

Priežiūros institucija gali

atsisakyti išduoti leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka

įstatymų bei priežiūros institucijos teisės aktų nustatytų reikalavimų,

pateikti ne visi teisės aktų nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar

šie duomenys yra neteisingi;

2) galima daryti išvadą, kad

Centrinė kredito unija yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais

(Centrinės kredito unijos turto nepakanka, kad būtų galima patenkinti visus

kreditorių reikalavimus).

8.

Apie priimtą sprendimą išduoti

leidimą likviduoti Centrinę kredito uniją ar jo neišduoti priežiūros

institucija raštu praneša juridinių asmenų registrui.

9.

Apie

Centrinės kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą

likviduoti Centrinę kredito uniją ir paskirti Centrinės kredito unijos

likvidatorių Centrinė kredito unija per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros

institucijai.

10.

Jeigu

priežiūros institucijos sprendimu licencija atšaukta, visuotinis narių

susirinkimas privalo priimti sprendimą nutraukti Centrinės kredito unijos

veiklą. Šiuo atveju netaikoma šio straipsnio 2 dalis.

11.

Centrinė

kredito unija likviduojama teismo sprendimu, jeigu Centrinės kredito unijos

licencija atšaukta ir jos visuotinis narių susirinkimas per priežiūros

institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti Centrinės kredito

unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo turi

teisę priežiūros institucija, Centrinės kredito unijos stebėtojų taryba,

valdyba arba bent vienas jos narys. Teismas sprendimą dėl Centrinės kredito

unijos likvidavimo turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

priėmimo.

12.

Teismas, prieš priimdamas

sprendimą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo kitais nei šio straipsnio 11

dalyje nustatytais pagrindais, privalo informuoti priežiūros instituciją ir

gauti jos išvadą dėl Centrinės kredito unijos likvidavimo.

13.

Visais

atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti Centrinę kredito uniją, per 3

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo privalo apie tai pranešti priežiūros

institucijai.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

CENTRINĖS

KREDITO UNIJOS BANKROTAS

67 straipsnis. Centrinės kredito unijos

bankroto procedūros teisinis reglamentavimas

Centrinės

kredito unijos bankroto procedūras reglamentuoja šis Įstatymas, Finansų įstaigų

įstatymas ir Įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis Įstatymas bei Finansų įstaigų

įstatymas nenustato kitaip.

68

straipsnis. Sąlygos pripažinti Centrinę kredito uniją nemokia

1.

Sąlygas, kurioms

esant Centrinė kredito unija gali būti pripažįstama nemokia, ir Centrinės

kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką nustato priežiūros

institucijos teisės aktai.

2.

Centrinės

kredito unijos bankroto bylą teismas iškelia tik jeigu yra priežiūros

institucijos išvada dėl Centrinės kredito unijos nemokumo.

69

straipsnis. Centrinės kredito unijos bankroto byla

1.

Priėmus

nutartį iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu

būdu ir dviejuose didžiausiu tiražu leidžiamuose šalies dienraščiuose viešai

paskelbiamas bankroto bylą nagrinėjantis teismas, bylos numeris,

bankrutuojančios Centrinės kredito unijos rekvizitai bei terminai, iki kada yra

priimami kreditorių reikalavimai. Teismas arba teisėjas šioje dalyje nustatytus

veiksmus gali pavesti atlikti Centrinės kredito unijos administratoriui.

2.

Teismo

nustatytas terminas, iki kada Centrinės kredito unijos kreditoriai turi teisę

pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo

nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

3.

Teismui

priėmus nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą:

1)

administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o Centrinės kredito unijos

organai netenka savo įgaliojimų. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus

nutartį iškelti Centrinei kredito unijai bankroto bylą, Centrinės kredito

unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša

juridinių asmenų registrui apie Centrinės kredito unijos teisinio statuso

pasikeitimą;

2) draudžiama

vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo,

tarp jų - mokėti

palūkanas, netesybas, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas, iš bankrutuojančios

Centrinės kredito unijos išieškoti skolas teismo ar ne ginčo tvarka;

3) nutraukiamas

netesybų ir palūkanų už visas Centrinės kredito unijos prievoles, tarp jų už

išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali

būti nustatoma priverstinė hipoteka.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti draudimai netaikomi įstatymų,

reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

funkcionavimą bei kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta,

kad Centrinė kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo nutarties

iškelti bankroto bylą priėmimo.

5.

Centrinės

kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo

nutarties iškelti Centrinės kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos

privalo pateikti teismui tvirtinti Centrinės kredito unijos lėšų sumą, kurią

administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, kol bus

patvirtinta administravimo išlaidų sąmata.

6.

Jeigu

Centrinės kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo

patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Įmonių bankroto įstatyme

nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti

kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas

sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi

būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas.

7.

Administratorius privalo priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka bei

terminais reguliariai teikti informaciją apie Centrinės kredito unijos bankroto

procedūros eigą.

8.

Iškėlus

Centrinės kredito unijos bankroto bylą, taikos sutartis negali būti sudaroma.

70

straipsnis. Bankrutavusios Centrinės kredito unijos likvidavimas

1.

Teismas

pripažįsta Centrinę kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį Centrinę

kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties

patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.

2.

Nustatyta

tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos Centrinės kredito unijos reikalavimo

teisės neatlygintinai perduodamos Vyriausybės nustatytai institucijai.

3.

Prieš

kiekvieną atsiskaitymą su kreditoriais Centrinės kredito unijos likvidatorius

pateikia teismui tvirtinti atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti

nurodyti atsiskaitymo terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių

reikalavimų tenkinimo mastas perduodant kreditoriams turtą, įskaitant

reikalavimo teises.

4.

Centrinės

kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami Lietuvos

Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos ir

užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti Centrinei kredito

unijai bankroto bylą priėmimo dieną.

71

straipsnis. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė

1.

Pirmąja eile

yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai

atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine

liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

2.

Antrąja eile

tenkinami valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas reikalavimai dėl

išlaidų, susijusių su draudimo išmokų Centrinės kredito unijos indėlininkams ar

investuotojams, nurodytiems Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo

įstatyme, išmokėjimu.

3.

Trečiąja eile

tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į biudžetą bei valstybinio

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, taip pat dėl

suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su valstybės garantija.

4.

Ketvirtąja

eile tenkinami kiti Centrinės kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio

straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 dalyse, reikalavimai.

5.

Penktąja eile

tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka

pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.

6.

Šeštąja eile

tenkinami Centrinės kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos ir Centrinės

kredito unijos administracijos vadovų reikalavimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

72

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

73

straipsnis. Įstatymo taikymas veikiančiai Centrinei kredito unijai

1.

Jei šis Įstatymas iki šio

Įstatymo įsigaliojimo įsteigtai Centrinei kredito unijai (toliau šiame

straipsnyje – veikianti Centrinė kredito unija) nustato griežtesnius ar

papildomus reikalavimus, negu nustatė teisės aktai iki šio Įstatymo

įsigaliojimo, ir dėl tokių reikalavimų reikia veikiančios Centrinės kredito

unijos veiklą pertvarkyti, ji privalo įvykdyti šiuos reikalavimus ne vėliau

kaip per vienus metus nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos.

2.

Šio Įstatymo normos,

reglamentuojančios Centrinės kredito unijos steigimą, reorganizavimą,

pertvarkymą, likvidavimą, bankrotą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus

šiam Įstatymui. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojęs Centrinės kredito unijos

įstatymas taikomas veikiančios Centrinės kredito unijos reorganizavimo,

likvidavimo ir bankroto procedūroms, jei sprendimai dėl jos likvidavimo ar

bankroto priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

3.

Jei iki šio Įstatymo

įsigaliojimo priežiūros institucijai yra paduoti prašymai išduoti leidimus, jie

nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo metu galiojusių teisės aktų

nustatyta tvarka.

4.

Įsigaliojus šiam Įstatymui,

laikoma, kad licenciją turinti veikianti Centrinė kredito unija turi teisę

teikti šio Įstatymo nustatytas finansines paslaugas, jei šios teisės neriboja

išduota licencija ar ji kitaip neapribota iki šio Įstatymo įsigaliojimo.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, veikiančios Centrinės kredito unijos turima

licencija priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir terminais pakeičiama

naujos formos licencija.

5.

Jei valstybė

turi bent vieną veikiančios Centrinės kredito unijos pajų, priimamas naujas

Centrinės kredito unijos narys privalo išpirkti valstybės turimą pajų už

nominalią vertę ir šis pajus tampa naujo Centrinės kredito unijos nario

pagrindiniu pajumi.

6.

Veikiančios

Centrinės kredito unijos narės valstybės narystė Centrinėje kredito unijoje

pasibaigia, kai išperkami visi valstybei priklausantys pajai. Pirmiausiai

išperkami papildomi valstybei priklausantys pajai.

7.

Veikiančios

Centrinės kredito unijos stabilizacijos fondui sudaryti negrąžintinai

panaudojamos lėšos, kurias į Centrinę kredito uniją kredito unijos pervedė už

pajus, išperkamus iš valstybės, sudarančius Centrinėje kredito unijoje

valstybės turimą paskutinę 700 000 litų nominalios vertės pajų dalį.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

Centrinės

kredito

unijos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1986 m.

gruodžio 8 d. Tarybos Direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų

metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 157), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/51/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).

2.

2000 m.

rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/46/EB dėl

elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios

priežiūros (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 343).

3.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito

įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

4.

2006 m. birželio 14 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito

įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 201).

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-280, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1350 (2001 05 09)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2101,

2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 61-2181 (2004-04-27)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą

dienos.

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2537,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6297 (2004-11-26)

ANTSTOLIŲ ĮSTATYMO, NOTARIATO

ĮSTATYMO, BANKŲ ĮSTATYMO, CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1039,

2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 12-500 (2007-01-30)

CENTRINĖS KREDITO UNIJOS ĮSTATYMO

9, 31, 50 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-01-31)

autrap@lrs.lt