Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1999, Nr. 110-3207

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO

DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

1999 m. gruodžio 23 d. Nr. VIII-1509

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004-01-01:

Nr.

IX-1819,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

4 straipsnis. Asmenys, draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu

darbe socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) asmenys, nurodyti

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1

dalies 1 punkte;

2) asmenys, nurodyti

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1

dalies 2 punkte;

3) profesinių mokyklų

mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti

profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos

praktikos įstaigoje ar įmonėje laikui;

Redakcija nuo 2015-01-01:

3) profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų

studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar

profesinei reabilitacijai, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar

įmonėje laikui; asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo

įstatymo nustatyta tvarka, – savanoriškos praktikos sutarties galiojimo

laikotarpiu;

4) asmenys, esantys

socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, – šių asmenų darbo

laikui;

5) nuteistieji laisvės

atėmimu – šių asmenų darbo laikui.

draudžiami, jeigu jiems už darbą ar tarnybą mokamas darbo užmokestis. Šio

straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti asmenys draudžiami valstybės biudžeto

lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas

nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. X-1401,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5656 (2007-12-29)

Nr. XII-1003,

2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10430

15 straipsnis.

Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam

tapus laikinai nedarbingam dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6

straipsnį, mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo

uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo laiką

pagal asmens darbo (pamainų) grafiką.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-668,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)

Nr.

X-1840,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)

16

straipsnis. Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos pašalpos,

susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga,

už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam

draudimui skirtų lėšų.

18 straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam

teisę jas gauti

Išmokų sumos,

kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos

asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

19 straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų

darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios

dydis yra 10 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei

kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet

mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo

uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija išmokama

trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2 dalyje.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų

nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per

paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio

mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

profesinės ligos nustatymo mėnesį.

5.

Mėnesio kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti

negali būti mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

nustatymo dieną, ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų

su puse dydžių sumos.

apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį

nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už

gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos

skirtumas.

darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama pasibaigus NDNT sprendimo

apskundimo terminui Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1840,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)(papildyta 7 dalimi)

Nr. XI-640,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-35 (2010-01-05)

20

straipsnis. Netekto darbingumo periodinė kompensacija

nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio neteko 30 ir daugiau

procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija.

periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama

kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio Įstatymo 3 straipsnio 4 dalis),

kompensavimo koeficiento (k) (šio Įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir

mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio Įstatymo

3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5 x d x k x D.

7 straipsnis. Nedraudiminiai įvykiai

1.

Draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma,

kad jie neatitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.

atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad

jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie

įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių:

1) (neteko

galios nuo 2009 m. gruodžio 28 d.);

2) apdraustasis

nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas

nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su

administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos

norminių teisės aktų pažeidimus;

3) apdraustasis

sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas;

4) apdraustasis

sirgo liga, nesusijusia su darbu;

5) apdraustasis

savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau (savo interesais);

6) prieš

apdraustąjį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję

su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į

darbą ar iš darbo.

įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios

profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe

įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai

nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė apdraustojo neblaivumas

(girtumas) arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Nelaimingi

atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo nepripažįstami draudiminiais įvykiais,

jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Šios dalies nuostatos netaikomos, jei apdraustojo neblaivumas (girtumas)

arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų buvo susijęs su jam draudėjo

pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2008-04-29,

Žin., 2008, Nr. 51-1904 (2008-04-30)

Nr. XI-569,

2009-12-15, Žin., 2009, Nr. 154-6950 (2009-12-28)

25 straipsnis. Draudimo išmokų mokėjimo terminai

1.

Ligos pašalpa skiriama nuo laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos, jeigu dėl

jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 3 metus nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

2.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi

per 3 metus nuo tos dienos, kai NDNT nustato darbingumo netekimą.

3.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija skiriama nuo NDNT darbingumo netekimo

nustatymo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką

atsiradimo dienos. Jeigu asmuo dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos

kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių,

skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos.

išmoka apdraustajam mirus skiriama nuo teisės į draudimo išmoką atsiradimo

dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į šią išmoką atsiradimo

dienos. Jeigu asmuo dėl periodinės draudimo išmokos apdraustajam mirus

kreipiasi praėjus 3 metams, išmoka už praėjusį laiką mokama už 12 mėnesių,

skaičiuojant atgal nuo kreipimosi dienos, jei ši išmoka nebuvo paskirta nė

vienam 26 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų. Kai asmuo, turintis teisę gauti

periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kreipiasi dėl šios išmokos po to,

kai ji buvo paskirta kitiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, periodinė

draudimo išmoka apdraustajam mirus perskaičiuojama ir visiems gavėjams mokama

nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas paskutinis prašymas, pirmos

dienos.

draudimo išmoka apdraustajam mirus skiriama ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesių

kreipimosi terminui nuo teisės į šią išmoką atsiradimo dienos. Kai per šį

terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši išmoka

skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią išmoką,

jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos.

Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įstatymo (2003 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2003,

Nr. 114-5114) 25 straipsnio 5 dalies antroji nuostata „Kai per

šį terminą nė vienas iš asmenų, turinčių teisę į šią išmoką, nesikreipė, ši

išmoka skiriama pirmajam prašymą pateikusiam asmeniui, turinčiam teisę į šią

išmoką, jeigu jis kreipėsi per 3 metus nuo apdraustojo mirties dienos“

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos

29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2013-12-11, Žin., 2013, Nr. 128-6529 (2013-12-14)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

24 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio padidinimas

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai padidina

išmokos dydį apdraustajam, netekusiam darbingumo dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo

nustato, kad apdraustojo netektas darbingumas padidėjo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

23 straipsnis. Draudimo išmokos dydžio sumažinimas

Valstybinio socialinio

draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atitinkamai sumažina apdraustajam

išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad apdraustojo netektas

darbingumas sumažėjo. Jei darbingumo netekimas dėl draudiminio įvykio buvo

nustatytas teismo sprendimu, draudimo išmoka šiame straipsnyje nustatytu atveju

gali būti atitinkamai sumažinta tik teismo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

26 straipsnis. Periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

1.

Jeigu apdraustasis dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, miršta,

teisę į periodinę draudimo išmoką turi nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo

išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, taip pat

mirusiojo vaikas (vaikai), gimęs (gimę) praėjus ne daugiau kaip 300 dienų po jo

mirties. Periodinę draudimo išmoką taip pat turi teisę gauti mirusiojo vaikai

(įvaikiai), kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba po jo mirties dienos įgijo

teisę į jo išlaikymą. Išmoka mokama:

1) vaikams

(įvaikiams) – kol jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka

įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo

profesinio mokymo programą besimokantiems mokiniams ir pagal dieninių ar

nuolatinių studijų programą studijuojantiems studentams – iki mokymosi ar

studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai;

2)

mirusiojo sutuoktiniui ar tėvui (motinai), įtėviui (įmotei), nepaisant amžiaus

ir darbingumo, jeigu jis nedirba ir prižiūri mirusiojo vaikus (įvaikius),

vaikaičius, brolius ar seseris, – kol šiems sukaks 8 metai;

3)

mirusiojo sutuoktiniui, sukakusiam Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, – iki gyvos galvos;

4)

mirusiojo sutuoktiniui, kuris pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki

2005 m. liepos 1 d. – invalidu), ir mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems

kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, – kol jie yra nedarbingi ar iš dalies darbingi

(invalidai);

5)

kitiems pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos

1

d. – invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims, kurie buvo

mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Šių asmenų

išlaikymo ar teisių į išlaikymą faktas įrodomas teismo tvarka, o jų

nedarbingumo faktas nustatomas NDNT arba teismo sprendimu.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kas mėnesį mokama draudimo išmoka,

11 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo išmokos

dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį, netekusiam dalies ar viso

darbingumo, pagal šį Įstatymą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtų lėšų išmokama:

1) ligos dėl

nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos

pašalpa (toliau – ligos pašalpa);

2) netekto

darbingumo vienkartinė kompensacija;

3) netekto

darbingumo periodinė kompensacija.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama

vienkartinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 27 straipsnį.

mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama

periodinė draudimo išmoka pagal šio Įstatymo 26 straipsnį.

atėmimu nuteistiems asmenims (šio Įstatymo 4 straipsnio 5 punktas) šio

straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nurodytos išmokos mokamos paleidus juos iš

bausmės atlikimo įstaigos.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis

Įstatymas nustato nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei

profesinių ligų socialinio draudimo (toliau – nelaimingų atsitikimų darbe socialinis

draudimas) santykius, asmenų, kurie draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu,

kategorijas bei šių asmenų teises į šio draudimo išmokas, išmokų skyrimo,

apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, apibrėžia draudiminius bei nedraudiminius

įvykius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

X-1840,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)

2 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas

atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais

kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu

apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos

nariams.

paslaugos kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

netaikomas asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybės lėšomis yra

apdrausti nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, draudimu ir (arba) kurių

profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas kompensacijų

mokėjimas juos sužeidus arba jiems žuvus dėl tarnybos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

3 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdraustasis – privalomai draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniu draudimu asmuo, apie kurio draudimą teisės aktų nustatyta tvarka

draudėjas pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniam skyriui arba už kurį jis mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

draudžiamosios pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo

būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe

socialiniam draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos

šiame įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės

socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo

išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos

bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos

sumos, nuo kurių Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto

asignavimų valdytojai moka valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų

atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų mokinius, aukštųjų

mokyklų studentus ir asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam

mokymui ar profesinei reabilitacijai.

Redakcija nuo 2015-01-01:

pajamos – visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos

valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam

draudimui, taip pat priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpos, nustatytos šiame

Įstatyme, priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės,

tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, nustatytos Ligos ir motinystės

socialinio draudimo įstatyme, bei priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo

išmokos, kurios pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą yra mokamos

bedarbiams. Apdraustojo asmens draudžiamosioms pajamoms taip pat prilyginamos

sumos, nuo kurių Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto

asignavimų valdytojai skaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas

nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui už profesinių mokyklų

mokinius, aukštųjų mokyklų studentus, asmenis, teritorinių darbo biržų siųstus profesiniam

mokymui ar profesinei reabilitacijai, ir asmenis, atliekančius savanorišką

praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

– darbingumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš

darbo arba dėl susirgimo profesine liga. Netektas darbingumas išreiškiamas

procentais. Jei nukentėjusysis miršta dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui

į darbą ar iš darbo arba dėl ūmios profesinės ligos, laikoma, kad netekta 100

procentų darbingumo. Darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo

nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –

NDNT).

netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis išreikštas dydis,

apskaičiuojamas netekto darbingumo procentą dalijant iš 100.

vieta – vieta, kurioje asmuo dirba ar privalo dirbti darbo sutartyje

sulygtą darbą arba atlieka viešojo administravimo funkcijas.

– darbdavys, kaip nustatyta Darbo kodekso 16 straipsnyje, taip pat valstybės ar

savivaldybės institucija ar įstaiga bei įmonė, mokantys arba pagal įstatymus

privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniam draudimui.

7.

Draudžiamosios pajamos (D) – Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo nustatyta tvarka patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos.

koeficientas (k) lėtinės profesinės ligos atveju yra apskaičiuojamas pagal

formulę k = (K1·S1 + K2·S2)/(S1+S2). Čia:

1) K1 ir K2 – asmens

draudžiamųjų pajamų koeficientai, taikomi atitinkamai už laikotarpį iki 1994

metų ir nuo 1994 metų, apskaičiuoti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatyta tvarka;

2) S1 – pensijų draudimo

stažo metų, pagal kuriuos apskaičiuotas koeficientas K1, skaičius;

3) S2 – pensijų draudimo

stažo metų, nuo 1994 metų ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatyta tvarka įskaitomų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo

(invalidumo) arba senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, skaičius.

(k) nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios

profesinės ligos atveju – asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų

per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo pabaigos

užpraeito kalendorinio mėnesio, buvusio prieš nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos nustatymo mėnesį,

santykis su nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

susirgimo ūmia profesine liga nustatymo metu galiojančiomis einamųjų metų

draudžiamosiomis pajamomis. Šis koeficientas taip pat taikomas skaičiuojant

netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kai asmuo, kuriam nustatyta lėtinė

profesinė liga, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą neturi

teisės gauti netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės pensijos.

ribos – šio Įstatymo nustatytoms išmokoms apskaičiuoti taikomas

kompensavimo koeficientas, ne mažesnis kaip 0,25 ir ne didesnis kaip 3.

atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo

funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai

ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta,

nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį,

darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp

darbo vietos ir:

1) gyvenamosios

vietos;

2) ne

darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis;

3) vietos ne

darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir

pavalgyti metu;

4) kitos

darbovietės. Šiuo atveju nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą tiria

darbdavio, pas kurį vykstama, sudaryta komisija.

13.

Nukentėjusysis – apdraustasis, kurio sveikatai yra padaryta žala dėl

draudiminiu įvykiu pripažinto nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba dėl draudiminiu įvykiu pripažintos nustatytos profesinės ligos.

liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas

ar daugiau kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta

tvarka pripažintas profesine liga.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr.

X-668,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)

Nr. X-1401,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5656 (2007-12-29)

Nr. XI-640,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-35 (2010-01-05)

Nr. XII-741,

2013-12-23, paskelbta TAR 2014-01-03, i. k. 2014-00016

Nr. XII-1003,

2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10430

5 straipsnis. Draudėjai

Šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų draudėjai yra:

1) pagal darbo

sutartį dirbančių asmenų darbdaviai;

2)

valstybės ar savivaldybės institucijos bei įstaigos, draudžiančios šios rūšies

draudimu šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytus asmenis;

3) įmonės ar

įstaigos, kuriose mokiniai, studentai ir darbo biržos siųsti mokytis ar

reabilituotis asmenys atlieka profesinės veiklos praktiką;

4) socialinės

bei psichologinės reabilitacijos įstaigos;

5) bausmių

vykdymo institucijos ir įstaigos.

Papildyta nuo 2015-01-01:

6) įmonės, įstaigos,

organizacijos ar kitos organizacinės struktūros, kuriose asmenys atlieka

savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. XII-1003,

2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10430

6 straipsnis. Draudiminiai įvykiai

įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų

darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4

straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba

nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant

visoms šioms sąlygoms:

1) dirbant

draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu darbuotojui darbo laikas draudėjo nėra

nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo

nurodymu paskirtu dirbti laiku bei dirbant tarnybinių komandiruočių laiku;

2) dirbant darbo

sutartyje sulygtą darbą (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą),

taip pat atliekant kitus draudėjo pavestus su jo vykdoma veikla susijusius

darbus draudėjo naudai arba atliekant viešojo administravimo funkcijas;

3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos.

įvykiais pripažįstami apdraustiesiems, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalies 3–5

punktuose, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos,

kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms žemiau išvardytoms

sąlygoms:

1) dirbant

draudėjo nustatytu darbo laiku, o jeigu apdraus­tajam darbo laikas draudėjo

nėra nustatytas, tai draudėjo nustatytu darbo laiku, taip pat atskiru draudėjo

nurodymu paskirtu dirbti laiku;

2) dirbant

draudėjo pavestus darbus (įskaitant ir darbo vietos parengimą bei sutvarkymą);

3) dirbant

darbą, už kurį mokamas darbo užmokestis, nuo kurio mokamos arba turi būti

mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, arba kai

nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas moka Biudžeto sandaros

įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.

įvykiais pripažįstamos nustatytos lėtinės profesinės ligos, kai nustatoma, kad

nukentėjusieji, įsigaliojus Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų

socialinio draudimo įstatymui (Žin., 1999, Nr. 110-3207), buvo

draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu kaip šio Įstatymo 4

straipsnyje nurodyti asmenys.

įvykiais taip pat pripažįstami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems įvykę

nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę šiais

atvejais:

1) papildomų,

specialių pertraukų ar pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu, kai darbuotojas

yra darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje;

2) pakeliui į

darbą ar iš darbo;

3) kai įspėjimo

apie darbo sutarties nutraukimą laikotarpiu (pagal Darbo kodekso 130 straipsnio

3 dalį) darbuotojas ieško naujo darbo;

4)

apdraustiesiems atliekant įstatymų nustatytas valstybines, visuomenines ar

piliečio pareigas, kai už tą laiką mokamas darbo užmokestis arba atitinkama

kompensacija, nuo kurių mokamos arba turi būti mokamos nelaimingų atsitikimų

darbe socialinio draudimo įmokos.

pagal nuotolinio darbo sutartį, draudiminiais įvykiais pripažįstami tik tie

nelaimingi atsitikimai ir ūmios profesinės ligos, kuriuos, dirbant darbdavio

naudai, lėmė ar sukėlė darbdavio pateiktos medžiagos ar darbo priemonės, taip

pat pats gamybos procesas.

dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių

ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir

patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir

mokėjimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai

skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų

nuostatais ir kitais teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr.

XI-1644,

2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 144-6753 (2011-11-29)

8 straipsnis. Draudėjų pareigos ir atsakomybė

privalo:

1) užtikrinti,

kad įmonėse būtų laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų

reikalavimų;

2) užtikrinti

pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar

ūmios profesinės ligos, taip pat prireikus nugabenti nukentėjusįjį į sveikatos

priežiūros įstaigą;

3) darbuotojų

saugos ir sveikatos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie nelaimingą

atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, ūmią profesinę ligą Darbuotojų

saugos ir sveikatos įstatymo nustatytoms institucijoms bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kurio aptarnaujamoje

teritorijoje yra draudėjas;

4) Vyriausybės

nustatyta tvarka organizuoti nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo tyrimą bei dalyvauti tiriant profesines ligas;

5) laiku ir

teisingai apskaičiuoti bei mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokas. Šiame punkte nurodytos prievolės draudėjams netaikomos už šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytus asmenis, kurie draudžiami

valstybės biudžeto lėšomis.

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinį

susirgimą jis nepripažįs­tamas draudiminiu įvykiu, sužalotam ar susirgusiam

profesine liga asmeniui ir (ar) jo šeimos nariams žala atlyginama Civilinio

kodekso nustatyta tvarka.

nustatytų pareigų nevykdymą draudėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

9 straipsnis. Apdraustųjų asmenų teisės

nustatytas draudimo išmokas turi apdraustieji, kurių sveikatai dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga

buvo pakenkta įvykus draudiminiam įvykiui, pripažintam pagal 6 straipsnį.

gauti iš draudėjo informaciją apie valstybinio socialinio draudimo įmokų

mokėjimą už juos, o įvykus draudiminiams įvykiams apdraustieji ir jų šeimos

nariai turi teisę gauti informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių

skyrių apie šio Įstatymo nustatytų garantijų taikymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

10 straipsnis. Apdraustųjų asmenų pareigos

Apdraustieji

asmenys turi laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytų

reikalavimų, o nukentėję dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar

iš darbo arba profesinės ligos turi nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros

įstaigą ir vykdyti gydytojo rekomendacijas.

ANTRASIS

SKIRSNIS

DRAUDIMO IŠMOKOS

12 straipsnis. Ligos pašalpa

dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims, tapusiems laikinai

nedarbingais dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba

profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais.

skiriama, jei teisė ją gauti atsirado draudimo laikotarpiu.

skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir

draudiminį įvykį patvirtinantys dokumentai.

13 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis, taikomas ligos

pašalpoms apskaičiuoti

1.

Kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuojamas Nelaimingų atsitikimų

darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka

pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius

3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš

laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti

Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo

nedarbingumo nustatymo mėnesį, 3,2 dydžio sumos.

kompensuojamasis uždarbis ligos pašalpai apskaičiuoti negali būti mažesnis už

ketvirtadalį Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų,

galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-668,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2684 (2006-06-28)

Nr. XI-504,

2009-11-26, Žin., 2009, Nr. 147-6548 (2009-12-12)

Nr. XI-640,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-35 (2010-01-05)

Nr.

XI-1804,

2011-12-15, Žin., 2011, Nr. 160-7570 (2011-12-28)

14

straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

visą laikotarpį, patvirtintą nustatyta tvarka išduotu nedarbingumo pažymėjimu,

nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba

darbingumo lygio nustatymo dienos, taip pat ir už gydymosi laiką sveikatos

priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas.

Tuo atveju, kai NDNT nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos

pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų

metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas

nedarbingumo pažymėjimu.

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu

arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią

darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo

nuo darbo laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

14 straipsnis.

Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių kasmetinių atostogų

metu, ligos pašalpa mokama už visas laikinojo nedarbingumo dienas, patvirtintas

nedarbingumo pažymėjimu.

tapus laikinai nedarbingu dėl paūmėjusios profesinės ligos ar dėl nelaimingo

atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pasekmių nemokamų atostogų metu

arba nušalinus darbuotoją nuo darbo, pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią

darbuotojas turėjo pradėti dirbti pasibaigus nemokamų atostogų ar nušalinimo

nuo darbo laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

15

straipsnis. Ligos pašalpų dydis

Apdraustajam

tapus laikinai nedarbingu dėl draudiminio įvykio, pripažinto pagal 6 straipsnį,

mokama ligos pašalpa, kurios dydis yra 100 procentų kompensuojamojo uždarbio,

taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti. Pašalpa mokama už darbo dienas pagal

kalendorių (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

16 straipsnis.

Ligos pašalpų mokėjimo šaltiniai

Ligos pašalpos,

susižalojus darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgus profesine liga,

už laikotarpį nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos mokamos iš Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui

skirtų lėšų.

17

straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai

nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą

gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas

gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu

ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Išmokų mokėjimas mirus asmeniui, turėjusiam teisę jas gauti

Išmokų sumos,

kurios priklausė nukentėjusiajam ir kurių jis dėl mirties negavo, išmokamos

asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas,

pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

19

straipsnis. Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka iki 20 procentų darbingumo,

jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, kurios dydis yra 10

procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio, taikomo vienkartinei

kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusysis dėl draudiminio įvykio terminuotai netenka daugiau kaip 20, bet

mažiau kaip 30 procentų darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, kurios dydis yra 20 procentų jo 24 mėnesių kompensuojamojo

uždarbio, taikomo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti.

nukentėjusiajam nustatytas neterminuotas darbingumo netekimas, nurodytas šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse, tai netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

išmokama trigubai didesnė, negu nurodyta atitinkamai šio straipsnio 1 ar 2

dalyje.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuojamas Nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų

nustatyta tvarka pagal nukentėjusio asmens draudžiamąsias pajamas per

paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito

kalendorinio ketvirčio, buvusio iki nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į

darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo, pabaigos.

kompensuojamasis uždarbis vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti negali būti

mažesnis už einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nelaimingo atsitikimo

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos nustatymo dieną,

ketvirtadalį ir negali viršyti šių draudžiamųjų pajamų trijų su puse dydžių

sumos.

apdraustajam, kuriam jau buvo išmokėta netekto darbingumo vienkartinė

kompensacija, netektas darbingumas pasikeičia ir neviršija pagal šį straipsnį

nustatytų dydžių, o naujai apskaičiuota vienkartinė kompensacija yra didesnė už

gautąją, išmokamas naujai apskaičiuotos ir jau išmokėtos kompensacijos

skirtumas.

17 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant ligos pašalpa nemokama

Laikinai

nedarbingiems dėl draudiminio įvykio asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą

gydymo režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas

gydytoją ar, kaip teisės aktų nustatyta, neatvykusiems pasitikrinti darbingumo,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu

ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo

dienos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo

išmokų nuostatų nustatyta tvarka.

kompensaciją (šio įstatymo 20 straipsnis), neteko mažiau kaip 30 procentų

darbingumo, jam išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija (šio

21 straipsnis. Kompensacijų mokėjimas pasikeitus apdraustojo

nedarbingumui

nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo vienkartinę

kompensaciją, neteko 30 ir daugiau procentų darbingumo, periodinė netekto

darbingumo kompensacija mokama šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka nuo

netekto darbingumo pasikeitimo dienos.

nustato, kad nukentėjusysis, turėjęs teisę gauti netekto darbingumo periodinę

22 straipsnis. Netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo trukmė

Netekto

darbingumo periodinė kompensacija mokama iki NDNT nustatyto darbingumo

netekimo termino pabaigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

27 straipsnis. Vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus

darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo

arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo

šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų

draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe,

pakeliui į darbą ar iš darbo arba

ūmios profesinės ligos mėnesį. Ši išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam

mirusiojo šeimos nariui.

šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki

jiems sukaks 18 metų, taip pat nustatyta tvarka įregistruotose švietimo

įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo

programą besimokantys mokiniai ir pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą

studijuojantys studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas

baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikai (įvaikiai),

vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1

d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties, tėvas

(įtėvis) ir motina (įmotė).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2262,

2004-06-08, Žin., 2004, Nr. 98-3624 (2004-06-24)

Nr. X-211, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)

Nr. X-1401,

2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5656 (2007-12-29)

Nr.

XI-1644,

2011-11-10, Žin., 2011, Nr. 144-6753 (2011-11-29)

TREČIASIS

SKIRSNIS

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE SOCIALINIO DRAUDIMO LĖŠOS

28

straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų

nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio socialinio

draudimo rūšiai įmokų tarifus.

atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų ir Biudžeto

sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mokamos šiai

draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir

atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos

lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali

sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

3.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų

atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais

metais nustato Seimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių

patvirtinimo įstatymu tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų socialinio draudimo įmokų tarifus.

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką

nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr.

X-1840,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)

28 straipsnis.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui skirtos lėšos įstatymų

nustatyta tvarka įtraukiamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą

pagal Lietuvos Respublikos Seimo nustatytus šiai valstybinio socialinio

draudimo rūšiai įmokų tarifus.

atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamas sudaro draudėjų ir Biudžeto

sandaros įstatyme nurodytų valstybės biudžeto asignavimų valdytojų mokamos šiai

draudimo rūšiai valstybinio socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, baudos ir

atgręžtinio reikalavimo tvarka iš kaltų asmenų ar jų draudimo įstaigų gautos

lėšos. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo pajamų dalį gali

sudaryti lėšos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rezervo.

atsitikimų darbe socialinio draudimo lėšos gali būti naudojamos nelaimingų

atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai. Nelaimingų atsitikimų darbe

socialinio draudimo lėšų, skirtų prevencijai, dydį kiekvienais metais nustato

Seimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo

įstatymu tvirtindamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio

draudimo įmokų tarifą.

nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, panaudojimo tvarką

nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

29 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų

darbe socialinio draudimo įmokos tarifai

1.

Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų dydis priklauso

nuo draudėjo darbuotojų saugos ir sveikatos būklės:

1)

darbo priemonių, darbo sąlygų neatitikties darbuotojų saugos ir sveikatos

teisės aktų nustatytiems reikalavimams;

2)

Valstybinės darbo inspekcijos nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės

aktų pažeidimų;

3)

nelaimingų atsitikimų darbe sunkumo ir dėl šių įvykių nukentėjusių apdraustųjų

skaičiaus;

4)

dėl ūmių profesinių ligų toje įmonėje nukentėjusių apdraustų asmenų skaičiaus;

5)

nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant pavojingus darbus, skaičiaus ir

pavojingus darbus dirbančių darbuotojų skaičiaus santykio.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktuose nustatytus rodiklius Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikia Valstybinė

darbo inspekcija. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytiems

rodikliams nustatyti naudojami Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu

socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenys.

bendrasis nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifas, šio

draudimo įmokos tarifų grupių skaičius ir šių grupių tarifai tvirtinami kasmet

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtinta metodika ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytais rodikliais, kasmet

apskaičiuoja draudėjų darbuotojų saugos ir sveikatos būklę apibūdinančių

rodiklių dydžius ir priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio

draudimo įmokos tarifų grupėms. Draudėjų priskyrimą nelaimingų atsitikimų darbe

socialinio draudimo įmokos tarifų grupėms tvirtina Valstybinio socialinio

draudimo fondo taryba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2561,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6311 (2004-11-26)

Nr.

X-1840,

2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5384 (2008-11-29)

Nr.

XI-401,

2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 93-3990 (2009-08-04)

30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo

įmokų mokėjimo tvarka

Įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio Įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, skaičiuojamos ir mokamos įstatymų nustatyta

tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 3 punkte, mokamos už tą laiką, kurį jie atlieka profesinės

veiklos praktiką. Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius,

nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, mokamos už tą

laiką, kurį jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

Redakcija nuo 2015-01-01:

apdraustuosius, nurodytus šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte,

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka valstybės

lėšomis mokamos už tą laiką, kurį jie atlieka profesinės veiklos praktiką arba

savanorišką praktiką Užimtumo rėmimo įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos už apdraustuosius, nurodytus šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose, mokamos už tą laiką,

kurį jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-475,

2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)

Nr. XII-1003,

2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10430

31

straipsnis. Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų

Jeigu ištyrus

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis

įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja

išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja

draudimo kompanijos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis.

Lėšų išieškojimas iš kaltų asmenų

Jeigu ištyrus

nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis

įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai Valstybinio socialinio draudimo fondo

valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja

išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Transporto

priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

įstatymą, dydį valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja

draudimo kompanijos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo vykdymas

Nelaimingų atsitikimų

darbe socialinį draudimą vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba

prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritoriniai

skyriai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2540,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6300 (2004-11-26)

34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo

tvarka

įstatyme nustatytos valstybinio socialinio draudimo rūšies valstybinio

socialinio draudimo įmokos už kiekvieną apdraustąjį, nurodytą šio įstatymo 4

straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, ir skaičiuojamos, ir mokamos įstatymų

nustatyta tvarka kartu su kitomis valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose, mokamos už tuos

laikotarpius, kai jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

35 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio įstatymo taikymo sprendžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Įstatymo taikymas

2.

Šio įstatymo nuostatos taikomos draudiminiams įvykiams, įvykusiems šiam

įstatymui įsigaliojus, taip pat asmenims, kuriems profesinė liga nustatyta po

2000 m. sausio 1 d., jeigu šie asmenys po šios datos buvo drausti nelaimingų

atsitikimų darbe socialiniu draudimu.

atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga atlyginama Lietuvos Respublikos

žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga

laikinojo įstatymo nustatyta tvarka.

atsitikimų darbe ar profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais tvarką.

ligų socialinio draudimo išmokų nuostatus.

6.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal praėjusių metų ir einamųjų

metų pirmojo pusmečio nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesinėmis ligomis

atskirose ekonominės veiklos srityse duomenis parengia ir pateikia Vyriausybei

pasiūlymus dėl kitų metų nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų

tarifų atskiroms ekonominės veiklos sritims. Vyriausybė teikia pasiūlymus

Seimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokų tarifų

atskiroms ekonominės veiklos sritims patvirtinimo.

išmokas ir persikėlusiems nuolat gyventi į kitą valstybę, šios išmokos mokamos

tarpvalstybinėse sutartyse nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

Nr. IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2325 (2001-07-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003

m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1484,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS

ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA

LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-06-16)

autrap@lrs.lt

33 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl šio Įstatymo taikymo

sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1787, 2000 07 04, Žin., 2000, Nr.

58-1716 (2000 07 19)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2064, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr.

95-2969 (2000 11 08)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-374, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr.

55-1946 (2001-06-27)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 3, 6, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-428, 2001-07-05, Žin., 2001, Nr.

64-2325 (2001-07-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

ĮSTATYMO 4, 8, 29, 30, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1133,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4548 (2002-10-25)

NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR

PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 33 IR 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1247,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)

VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE

AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1484,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1729 (2003-04-24)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1591,

2003-05-29, Žin., 2003, Nr. 57-2536 (2003-06-13)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR ŽALOS

ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA

LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1819,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 114-5114 (2003-12-05)

NELAIMINGŲ

ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas, išskyrus 29 straipsnį,

įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.