LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
6 versijos
· 1998-06-25
2001-12-06
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 16, 11 y 23 más
2000-07-17
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 11, 44 y 16 más
1999-11-23
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 11, 44 y 14 más
1999-11-18
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 55 más
Pakeitimai 1999-11-18
@@ -1,10 +1,10 @@
# Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.06.30)
Įstatymas paskelbtas: Žin.,
1998, Nr.64-1840
Redagavo: Ramunė Lūžaitė
(1999.12.03)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1998, Nr.64-1840
Neoficialus įstatymo tekstas
@@ -12,1491 +12,1735 @@
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1044, 99.02.09,
Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1044,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU
GALIOS ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1224,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999, Nr.102-2923 (99.12.01)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ADVOKATŪROS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ADVOKATŪROS
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. VIII-1224, 99.06.15,
Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja pripažinimo
advokatu tvarką; klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika;
advokatų profesines teises ir pareigas; Lietuvos Respublikos advokatų
savivaldos sistemą bei kitus advokatūros funkcionavimo principus.
2 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos
teisinėje sistemoje
Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos
teisinės sistemos dalis.
3 straipsnis. Advokatų skaičius
Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje
neribojamas.
4 straipsnis. Advokato veikla
1. Advokatas yra nepriklausomas savo
kliento patarėjas ir atstovas teisės klausimais.
2. Advokato teisę atstovauti klientui ar
jį ginti teismuose, arbitražuose (trečiųjų teismuose), kitose institucijose
gali riboti tik įstatymai.
3. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta
tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų
jo interesus.
4. Advokatų veiklai nėra taikomi
komercinę-ūkinę (taip pat ir įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai.
5 straipsnis. Advokatų profesinės
veiklos principai
Advokatų profesinės veiklos pagrindiniai
principai:
1) konstitucinės teisės į gynybą
garantavimas;
2) advokato profesinės veiklos laisvė ir
nepriklausomumas;
3) advokatų tarpusavio santykių
demokratiškumas ir kolegiškumas;
4) advokatų profesinės veiklos teisėtumas;
5) Advokatų profesinės etikos kodekso
laikymasis.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos
advokatūra
Lietuvos Respublikos advokatūra -
Lietuvos Respublikos advokatų visuma.
ANTRASIS
SKIRSNIS
ASMENS
PRIPAŽINIMAS ADVOKATU
7 straipsnis. Pripažinimo advokatu
sąlygos
Fizinis asmuo (toliau - pareiškėjas)
rašytinio prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) turi teisės magistro arba teisės
bakalauro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį
universitetinį išsilavinimą). Užsienyje įgytas teisinis išsimokslinimas yra
pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) turi ne mažesnį kaip 5 metų
prokuroro, tardytojo ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato
padėjėjo praktiką;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
6) išlaikė advokato kvalifikacinius
egzaminus;
7) neturi psichinės sveikatos sutrikimų,
dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų;
8) nebuvo SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju ir todėl
jam nėra taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,
MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės
veiklos“ numatyti apribojimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1044,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
Nr. VIII-1224,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
8 straipsnis. Lengvatinio pripažinimo
advokatu sąlygos
Advokatais pripažįstami netaikant šio
įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 punktų:
1) asmenys, apgynę socialinių mokslų
teisės krypties daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją;
2) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3
metų teisėjo darbo stažą;
3) buvę advokatais asmenys, išbraukti iš
Praktikuojančių advokatų sąrašo šio įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose
nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai.
Jeigu nuo asmens išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo praėjo daugiau
kaip 5 metai, pripažįstant jį advokatu nėra taikomas šio įstatymo 7 straipsnio
3 punktas.
9 straipsnis. Nepriekaištingos
reputacijos sąvoka
Pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos
reputacijos ir jo prašymas pripažinti advokatu nėra tenkinamas šiais atvejais:
1) jeigu jis buvo nuteistas už sunkų
nusikaltimą, nepaisant, ar išnyko teistumas;
2) jeigu jis nuteistas už nesunkų tyčinį
ar neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;
3) jeigu jis buvo išbrauktas iš
Praktikuojančių advokatų sąrašo remiantis advokatų garbės teismo sprendimu ir
nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai;
4) jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja
narkotinėmis, psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
5) jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla,
kuria jis verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso
reikalavimais;
6) jeigu pareiškėjas atleistas iš
teisėjų, notarų, advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės
veiklos pažeidimus.
10 straipsnis. Išvada dėl asmens
sveikatos
Lietuvos advokatų taryba, spręsdama asmens
pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9
straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo
pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.
11 straipsnis. Pripažinimo advokatu
tvarka
1. Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo
pripažinti advokatu priima Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį
nuo prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos ir apie tai informuoja
pareiškėją ne vėliau kaip per 5 dienas.
2. Atsisakymas pripažinti pareiškėją advokatu
turi būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo
dienos turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti Vilniaus
apygardos teismui.
3. Jeigu Lietuvos advokatų taryba per
šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas per 14
dienų gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos
advokatų tarybą pripažinti jį advokatu.
4. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo
sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.
12 straipsnis. Pripažinimo advokatu
procedūros sustabdymas
1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu
procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas
parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta
teisminis nagrinėjimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais
atvejais pripažinimo advokatu procedūra yra sustabdoma, iki byloje bus priimtas
nuosprendis ar byla bus nutraukta.
13 straipsnis. Advokato asmens byla
Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens
pripažinimo advokatu Lietuvos advokatų taryba sudaro advokato asmens bylą,
kurioje yra laikomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.
14
straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas
1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu
yra atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių
žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį
advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu
nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.
2. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu
yra panaikinamas:
1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta
bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;
2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda
bent viena iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;
3) raštišku advokato prašymu;
4) advokatų garbės teismo sprendimu;
5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo
sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18
straipsnio 1 dalies reikalavimų;
6) kai advokatas išbraukiamas iš
Praktikuojančių advokatų sąrašo.
3. Atšaukti ar panaikinti sprendimą
pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę
Lietuvos advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar
panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo
ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro
prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
4. Sprendimas atšaukti ar panaikinti
sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus
apygardos teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.
14 straipsnis.
Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas
1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra
atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių
žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį
advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu
nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.
2. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra
panaikinamas:
1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena
iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;
2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena
iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;
3) raštišku advokato prašymu;
4) advokatų garbės teismo sprendimu;
5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo sprendimo
pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18 straipsnio 1
dalies reikalavimų;
6) kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių
advokatų sąrašo.
3. Atšaukti ar panaikinti sprendimą pripažinti
asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę Lietuvos
advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar
panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo
ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro
prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
4. Sprendimas atšaukti ar panaikinti sprendimą
pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus apygardos
teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.
15 straipsnis. Advokato kvalifikaciniai
egzaminai
1. Advokato kvalifikacinių egzaminų
programą sudaro, jų laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo
ministerija.
2. Advokato egzaminui privalomi šie
dalykai: Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, Lietuvos Respublikos
administracinės teisės, Lietuvos Respublikos civilinės teisės, Lietuvos
Respublikos civilinio proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos darbo
teisės, Lietuvos Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios teisės,
Europos Sąjungos teisės.
3. Neišlaikęs advokato kvalifikacinių
egzaminų asmuo gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų.
Egzaminų perlaikymo skaičius yra neribojamas.
4. Egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą
per ketvirtį.
5. Jeigu asmuo per 2 metus nuo advokato
kvalifikacinių egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių
egzaminų rezultatai netenka galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1044,
99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
16 straipsnis. Advokato kvalifikacinių
egzaminų komisija
1. Advokato kvalifikacinių egzaminų
komisiją sudaro 7 nariai, iš kurių 3 nariai - advokatai, 2 nariai - teisės
mokslininkai ir 2 nariai - teisėjai. Šios komisijos 4 narius pasiūlo Lietuvos
advokatų taryba.
2. Advokato kvalifikacinių egzaminų
komisiją ir jos pirmininką 3 metams tvirtina teisingumo ministras.
17
straipsnis. Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius
egzaminus
Asmuo, norintis laikyti advokato
kvalifikacinius egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:
1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį
teisinį išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) dokumentą, patvirtinantį teisinio
darbo stažą pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo
praktikos vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;
3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.
TREČIASIS
SKIRSNIS
TEISĖ
VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA
17 straipsnis.
Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus
Asmuo, norintis laikyti advokato kvalifikacinius
egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:
1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį teisinį
išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) dokumentą, patvirtinantį teisinio darbo stažą
pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo praktikos
vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;
3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.
TREČIASIS
SKIRSNIS
TEISĖ
VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA
18 straipsnis. Teisė verstis advokato
praktika
1. Teisę verstis advokato praktika turi
asmenys, šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažinti advokatais,
jeigu per 6 mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos:
1) prisiekė šio įstatymo nustatyta
tvarka;
2) apdraudė civilinę atsakomybę;
3) įsigijo arba turi nuolatinę darbo
vietą;
4) įrašyti į Praktikuojančių advokatų
sąrašą ir turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą liudijimą.
2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau
kaip per 14 dienų nuo advokato įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą dienos
advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos liudijimą, kurio
notariškai patvirtintas nuorašas yra saugomas advokato asmens byloje, bei
advokato pažymėjimą. Liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis
advokato praktika suteikimo diena. Jeigu Lietuvos advokatų taryba nesilaiko
šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per 14 dienų nuo termino
pasibaigimo kreiptis į teisingumo ministrą. Ministras per 14 dienų išduoda
šioje dalyje nurodytą liudijimą bei advokato pažymėjimą.
3. Užsienio valstybių advokatai verstis
advokato praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines
sutartis dėl teisinės pagalbos.
4. Asmenys, neįrašyti į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, negali dirbti advokatais (teikti teisinę pagalbą), išskyrus
pagal darbo sutartį dirbančius asmenis, kurie gali teikti teisinę pagalbą tik
tai įmonei, įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, bei asmenis, nurodytus
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Šios straipsnio dalies
reikalavimų nesilaikymas užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą
atsakomybę.
19 straipsnis. Advokato priesaika
1. Advokato priesaiką priima teisingumo
ministras.
2. Advokatas, norintis verstis advokato
praktika, prisiekia šiais žodžiais:
“Aš, advokatas(-ė) (vardas, pavardė),
prisiekiu būti ištikimas(-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos
ir įstatymų, padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai
ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo
elgesiu nepakenkti advokato vardui.
Tepadeda man Dievas.”
3. Prisiekti galima ir be paskutiniojo
sakinio.
4. Advokatas prisiekia padėjęs ranką ant
Lietuvos Respublikos Konstitucijos.
5. Priesaikos tekstas, kurį pasirašo
advokatas ir teisingumo ministras, laikomas advokato asmens byloje.
6. Advokato priesaika turi būti priimta
ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo atitinkamo prašymo teisingumo ministrui
pateikimo dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo,
šio įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.
20 straipsnis. Advokato civilinės
atsakomybės draudimas
1. Verstis advokato praktika gali tik
savo civilinę atsakomybę apdraudęs advokatas.
2. Minimali draudimo suma yra 50 000 Lt.
3. Advokatas Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų,
sekretorių ir kitų darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant
teisinę pagalbą.
21 straipsnis. Advokato darbo vieta ir
dokumentai
1. Advokatas, norintis verstis advokato
praktika, turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo
vietos su jau veikiančios advokato(-ų) kontoros advokatu(-ais).
2. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio
asmens teisių.
3. Advokatų kontoroje dirbantys
advokatai sudaro partnerystės sutartį ir darbui organizuoti 2 metams išrenka
seniūną. Advokatų kontoroje nesudarę partnerystės sutarties gali dirbti
advokatai, sudarę sutartį dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Teisingumo ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų
kontorą, kuri teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse
bylose bei teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar
teismo paskyrimą.
5. Advokato(-ų) kontoros steigimo ir
registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio
nuostatos negali prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų)
kontoroje papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.
6. Advokato(-ų) kontoroje turi būti
priimamasis bei telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).
7. Advokato(-ų) kontoros dokumentų
tvarkymo tvarką, gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato Lietuvos
advokatų taryba, suderinusi su Finansų ministerija.
8. Advokatas (-ai) gali steigti
advokato(-ų) kontoros skyrius (padalinius).
22 straipsnis. Advokato(-ų) kontoros
registracija
1. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau
kaip per 1 mėnesį nuo būtinų dokumentų ir raštiško prašymo pateikimo dienos
įregistruoja (arba atsisako registruoti) advokato(-ų) kontorą.
2. Atsisakymas įregistruoti advokato(-ų)
kontorą turi būti motyvuotas. Per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos
advokatas jį gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Jeigu per šio straipsnio
1 dalyje nustatytą terminą Lietuvos advokatų taryba nepriima jokio sprendimo
dėl advokato(-ų) kontoros registracijos, advokatas(-ai) per 14 dienų nuo
registracijos termino pasibaigimo gali kreiptis į teisingumo ministrą su
prašymu įregistruoti advokato(-ų) kontorą. Teisingumo ministras sprendimą
priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Teisingumo
ministro sprendimas neregistruoti advokato(-ų) kontoros per 14 dienų nuo
sprendimo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
3. Priėmusi prašymą įregistruoti
advokato(-ų) kontorą, Lietuvos advokatų taryba iš karto nustato ir
pasirašytinai advokatą informuoja apie sprendimo dėl kontoros įregistravimo
paskelbimo terminą. Sprendimo paskelbimo diena yra laikoma jo įteikimo diena.
4. Advokatų kontorų sąrašą tvarko
Lietuvos advokatų taryba.
23 straipsnis. Įrašymas į
Praktikuojančių advokatų sąrašą
1. Į advokatų, turinčių teisę verstis
advokato praktika, sąrašą (toliau - Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą
įrašo Lietuvos advokatų taryba.
2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau
kaip per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo
sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.
3. Apie advokato įrašymą į
Praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo
sprendimo priėmimo dienos raštu yra informuojamas teisingumo ministras.
4. Jeigu advokatas per šio straipsnio 2
dalyje nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per
14 dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę
kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos
būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą
pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.
24 straipsnis. Išbraukimas iš
Praktikuojančių advokatų sąrašo
Lietuvos advokatų tarybos sprendimu
advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
1) jis raštu prašo būti išbrauktas;
2) panaikinamas arba atšaukiamas
sprendimas pripažinti asmenį advokatu;
3) priimtas atitinkamas Advokatų garbės
teismo sprendimas;
4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių
advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
5) advokatas yra išrenkamas į valstybės
(savivaldybės) valdžios ar valdymo institucijas ar jo veikla apribojama pagal
šio įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalis;
6) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę
verstis advokato praktika.
7) jis buvo SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam
taikomi įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)
vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“
numatyti apribojimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1224,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
25 straipsnis. Praktikuojančių advokatų
sąrašo skelbimas
Lietuvos Respublikos praktikuojančių
advokatų sąrašą bei jo pakeitimus “Valstybės žiniose” skelbia teisingumo
ministras Lietuvos advokatų tarybos teikimu arba savo iniciatyva, jeigu
Lietuvos advokatų taryba neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies
reikalavimo.
26 straipsnis. Advokato funkcijų
apribojimai
1. Advokatas neturi teisės atstovauti ar
ginti byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius
ir seseris.
2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje
vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies
atstovu ar gynėju.
3. Advokatas negali atstovauti arba
ginti teisme, kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo darbo pabaigos nepraėjo 3
metai.
4. Advokatas negali atstovauti arba
ginti teisme, kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis),
vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės),
pusbroliai, pusseserės, senoliai ar vaikaičiai.
5. Advokatas negali atstovauti ar ginti
byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras ar valstybės
(savivaldybės) tarnybos atstovas.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse
nustatyti apribojimai nurodomi liudijime, pripažįstančiame asmenį advokatu, bei
informuojami teismai, kuriuose advokatas negali atstovauti. Atitinkamus įrašus
liudijime daro ir apie tai informuoja teismus Lietuvos advokatų taryba.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
PADĖJĖJAS
27 straipsnis. Advokato padėjėjo sąvoka
Advokato padėjėjas - Lietuvos
Respublikos pilietis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos
advokatų tarybos advokatų padėjėjų sąrašą. Advokato padėjėjas turi visas šiame
įstatyme numatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus teisę ginti
baudžiamosiose bylose įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius ir
nuteistuosius, balsuoti advokatų susirinkime (konferencijoje) bei savarankiškai
atstovauti kliento interesams teismuose ir kitose institucijose be raštiško
advokato (praktikos vadovo) sutikimo.
28 straipsnis. Advokatų padėjėjų sąrašas
1. Lietuvos advokatų taryba įrašo į
advokatų padėjėjų sąrašą asmenį, kuris:
1) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą,
nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) yra nepriekaištingos reputacijos
pagal šio įstatymo 9 straipsnį;
3) yra susitaręs su advokatu atlikti
padėjėjo praktiką.
2. Atsisakymo įrašyti į advokatų
padėjėjų sąrašą motyvai turi būti nurodomi raštu, jeigu padavęs prašymą asmuo
to pageidauja.
3. Atsisakymas įrašyti į advokatų
padėjėjų sąrašą gali būti skundžiamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje
nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Išbraukimas iš advokatų
padėjėjų sąrašo
1. Lietuvos advokatų taryba išbraukia
asmenį iš advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė raštišką prašymą nutraukti
advokato padėjėjo praktiką;
2) jis neatvyko laikyti advokato
kvalifikacinių egzaminų per 1 metus nuo praktikos užbaigimo;
3) jis pažeidė šio įstatymo, Lietuvos
advokatūros statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus;
4) jis pradėjo eiti kitas apmokamas
pareigas, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;
5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį
į advokatų padėjėjų sąrašą pateikė neteisingas žinias pagal šio įstatymo 28
straipsnio 1 dalį.
2. Per 1 mėnesį nuo asmens išbraukimo iš
advokatų padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1` dalies 3, 4 ir 5 punktuose
nurodytais pagrindais advokato padėjėjas turi teisę apskųsti Lietuvos advokatų
tarybos sprendimą Vilniaus apygardos teismui.
30 straipsnis. Vadovavimas advokato
padėjėjo praktikai
1. Advokato padėjėjo praktika atliekama
pas turintį ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą, neturintį galiojančių
drausminių nuobaudų advokatą, kuris raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo
praktikai.
2. Advokatas gali vadovauti neribotam
advokatų padėjėjų skaičiui, jeigu jo kontoros darbo sąlygos garantuoja tinkamą
praktikos atlikimą.
31 straipsnis. Advokato padėjėjo
praktikos atlikimo tvarka
Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
TEISĖS IR PAREIGOS,
PROFESINĖS
VEIKLOS GARANTIJOS
32 straipsnis. Bendroji advokato
profesinė pareiga
1. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti
savo profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų
neatlikdamas advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų
profesinės etikos kodekso reikalavimų.
2. Savo veikloje advokatas privalo
laikytis duotos priesaikos ir įstatymų.
33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti teisinės
pagalbos sutartį
Jeigu advokatas nenori sudaryti su
klientu teisinės pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai
informuoti.
34 straipsnis. Kitos advokato pareigos
Advokatas privalo:
1) naudoti tik teisėtas priemones bei
būdus savo klientų interesams ginti;
2) saugoti profesinės veiklos metu jam
patikėtas žinias;
3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
4) nuolat kelti savo profesinę
kvalifikaciją. Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos
advokatų taryba, o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti
konkrečias kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų
tarybos ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.
35 straipsnis. Advokato ir advokato
padėjėjo socialinis draudimas
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo
apsidrausti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1429, 99.11.18, Žin., 1999, Nr.102-2923 (99.12.01)
36 straipsnis. Draudimas reklamuotis
1. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar
netiesiogiai reklamuoti savo profesinę veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
draudimas nėra taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi
informaciniuose leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai
1. Advokatas, įrašytas į Praktikuojančių
advokatų sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose
ir organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą
advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės
teismo sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas
pareigas, nesusijusias su advokato praktika.
3. Advokatas pats ar kito asmens vardu
neturi teisės pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį
turtą, kurioms jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja.
Sprendžiant šių sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu.
38 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą,
turi teisę:
1) atstovauti šalims, pareiškėjams,
tretiesiems ir suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines
bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;
2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu
atstovauti jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir
palaikydamas teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų
išreikalauti teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;
4) rinkti ir pateikti įrodymus
naudodamasis įstatymų leidžiamomis priemonėmis;
5) pasirinkti specializaciją;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis
teisėmis teisinei pagalbai teikti;
7) susipažinti su teismų ir kitų
institucijų, nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su
priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir
bylos medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo
posėdyje, pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų,
dėl kurių skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.
39 straipsnis. Advokato teisė susitikti
su klientu
Draudžiama kliudyti advokatui be
pašalinių susitikti su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
40 straipsnis. Advokato garantijos
1. Advokatas negali būti liudytoju ar
teikti paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.
2. Profesinių pareigų atlikimo metu
advokato negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos,
išskyrus atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta
baudžiamoji byla.
3. Niekas negali areštuoti, konfiskuoti
ar tikrinti dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias
advokatas yra gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės
veiklos duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.
4. Krata, poėmis advokato kontoroje
pagal šio straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų
laikmenų, nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali
būti atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.
5. Apie advokato patraukimą kaltinamuoju
arba atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi
būti pranešta Lietuvos advokatų tarybai.
41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu
ar sulaikytu advokatu
Lietuvos advokatų tarybos nariai arba
jos paskirtas advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su
advokatu, kuris yra sulaikytas ar suimtas.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SUSITARIMAS
DĖL TEISINĖS PAGALBOS
42 straipsnis. Kliento ir advokato
susitarimas
1. Advokatą pasirenka klientas, o
įstatyme numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.
2. Dėl teisinės pagalbos gali būti
susitariama su keliais advokatais.
3. Klientas su advokatu ar advokatais
dėl teisinės pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.
43 straipsnis. Advokato įgalinimų
įforminimas
1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą
ar paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.
2. Advokato orderio turinį ir formą
tvirtina Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
44 straipsnis. Užmokestis už advokato
teikiamą teisinę pagalbą
1. Advokatui už teisinės pagalbos
teikimą klientai moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas
susitaria raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.
2. Draudžiama dėl advokato užmokesčio
susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties.
3. Nustatant užmokesčio dydį, turi būti
atsižvelgta į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento
finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Teisingumo ministras kartu su
Lietuvos advokatų tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio
dydžio ir apskaičiavimo tvarkos.
45 straipsnis. Advokato išlaidų
apmokėjimas
1. Advokato darbas ir su profesine
veikla susijusios išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą
ir lėšų, gautų už valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.
2. Ginčus dėl užmokesčio už teikiamą
teisinę pagalbą dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali
būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
46 straipsnis. Valstybinis advokato
darbo apmokėjimas
1. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą
baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą
apmoka Teisingumo ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Valstybinio advokato darbo apmokėjimo
dydį ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
3. Advokatas moka mokesčius valstybei
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Pagrindai advokato
drausmės bylai iškelti
1. Advokatui, advokato padėjėjui už šio
įstatymo, Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso
reikalavimų bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą
priima Lietuvos advokatų taryba arba teisingumo ministras.
48 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų drausmės bylą Lietuvos
advokatūros statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį
sudaro 5 nariai.
2. Advokatų garbės teismas iš advokatų,
turinčių ne mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:
1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis
advokatų susirinkimas (konferencija);
2) 2 narius iš advokatų skiria
teisingumo ministras.
3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų
laikas - 3 metai.
4. Advokatų garbės teismas gali
nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.
5. Susirinkę į pirmą posėdį garbės
teismo nariai renka jo pirmininką ir sekretorių.
6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai
yra protokoluojami.
49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys
Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio
įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias
nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, viešai apie tai
paskelbiant;
4) uždrausti profesinę veiklą iki 1
metų;
5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų
sąrašo ir inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.
50 straipsnis. Advokatų garbės teismo
sprendimų apskundimas
Advokatų garbės teismo sprendimai gali
būti apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo
įteikimo dienos.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
SAVIVALDA
51 straipsnis. Advokatų susirinkimas
(konferencija)
1. Lietuvos advokatūros veiklai aptarti
bei organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos
advokatų susirinkimą (konferenciją).
2. Sprendimą sukviesti advokatų
susirinkimą (konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.
3. Advokatų susirinkimas (konferencija)
turi būti sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių
advokatų sąrašą įrašytų advokatų.
4. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
dalyvių skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos
advokatūros statutas.
52
straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos
rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir
koordinuoti visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas
(konferencija) 3 metams renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką
ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi
juridinio asmens teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais
renkami advokatai, turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami
advokatai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
52 straipsnis.
Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti
visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams
renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens
teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
53 straipsnis. Kadencijų skaičius
1. Tas pats asmuo Lietuvos advokatų
tarybos, revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas
ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti
tik vienos iš advokatų savivaldos institucijų nariu.
54 straipsnis. Advokatų susirinkimo
(konferencijos) teisės
Advokatų susirinkimas (konferencija):
1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei
revizijos komisijos narių skaičių;
2) slaptu balsavimu renka Lietuvos
advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės
teismo 3 narius;
3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų
tarybos apyskaitą ir sąmatą;
4) nustato Lietuvos advokatų tarybos
darbuotojų etatus ir jų skaičių;
5) nustato advokatams privalomas
pinigines įmokas, skirtas bendriems advokatūros reikalams;
6) steigia pinigų fondus stipendijoms,
pašalpoms ir kitiems advokatų reikalams;
7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo
ir perleidimo klausimus;
8) sprendžia kitus advokatų profesinės
veiklos klausimus;
9) priima Lietuvos advokatūros statutą,
kurį tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos
kodeksą.
55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
ir jos pirmininko teisės
1. Lietuvos advokatų taryba:
1) renka iš savo narių tarybos pirmininko
pavaduotoją;
2) steigia ir registruoja advokatų
kontoras;
3) sprendžia profesinius ir turtinius
ginčus tarp advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;
4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje
anksčiau jos paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo
pareigų;
5) sudaro ir pateikia advokatų
susirinkimui (konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;
6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos
advokatūros turtą;
7) nustato tarybos darbuotojų
atlyginimus;
8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos
advokatūros statuto nustatytas pareigas.
2. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas
atstovauja Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu
susirašinėja su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis,
visuomeninėmis ir kitomis organizacijomis.
56 straipsnis. Revizijos komisijos
teisės
1. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
išrinkta revizijos komisija:
1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos
finansinę veiklą;
2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami
skundai ir prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės
veiklos.
2. Revizijos komisijos darbo tvarką
nustato Lietuvos advokatūros statutas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
TARYBOS LĖŠOS
57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos
lėšos
Lietuvos advokatų tarybos lėšos sudaromos
iš advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš užmokesčio už
suteiktą teisinę pagalbą.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos advokatūros
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos
Respublikos advokatūros įstatymą (Žin., 1992, Nr.30-911; 1994, Nr.89-1705)
pripažinti netekusiu galios.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 7 IR 24 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
ADVOKATŪROS
ĮSTATYMAS
1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811
Vilnius
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja pripažinimo advokatu
tvarką; klausimus, susijusius su advokato teise verstis praktika; advokatų
profesines teises ir pareigas; Lietuvos Respublikos advokatų savivaldos sistemą
bei kitus advokatūros funkcionavimo principus.
2 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje
sistemoje
Advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės
sistemos dalis.
3 straipsnis. Advokatų skaičius
Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.
4 straipsnis. Advokato veikla
1. Advokatas yra nepriklausomas savo kliento
patarėjas ir atstovas teisės klausimais.
2. Advokato teisę atstovauti klientui ar jį ginti
teismuose, arbitražuose (trečiųjų teismuose), kitose institucijose gali riboti
tik įstatymai.
3. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi
teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.
4. Advokatų veiklai nėra taikomi komercinę-ūkinę
(taip pat ir įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai.
5 straipsnis. Advokatų profesinės veiklos principai
Advokatų profesinės veiklos pagrindiniai principai:
1) konstitucinės teisės į gynybą garantavimas;
2) advokato profesinės veiklos laisvė ir
nepriklausomumas;
3) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas ir
kolegiškumas;
4) advokatų profesinės veiklos teisėtumas;
5) Advokatų profesinės etikos kodekso laikymasis.
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos advokatūra
Lietuvos Respublikos advokatūra - Lietuvos
Respublikos advokatų visuma.
ANTRASIS
SKIRSNIS
ASMENS
PRIPAŽINIMAS ADVOKATU
7 straipsnis. Pripažinimo advokatu sąlygos
Fizinis asmuo (toliau - pareiškėjas) rašytinio
prašymo pagrindu pripažįstamas advokatu, jeigu jis:
1) yra Lietuvos Respublikos pilietis;
2) turi teisės magistro arba teisės bakalauro, arba
teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį
išsilavinimą). Užsienyje įgytas teisinis išsimokslinimas yra pripažįstamas
Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) turi ne mažesnį kaip 5 metų prokuroro, tardytojo
ar kitokio teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą
pareigybių sąrašą stažą arba atliko 1 metų advokato padėjėjo praktiką;
4) yra nepriekaištingos reputacijos;
5) moka valstybinę kalbą;
6) išlaikė advokato kvalifikacinius egzaminus;
7) neturi psichinės sveikatos sutrikimų, dėl kurių
negalėtų atlikti advokato pareigų;
8) nebuvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB,
MGB, KGB) kadriniu darbuotoju ir todėl jam nėra taikomi įstatyme „Dėl SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1044, 99.02.09,
Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
Nr. VIII-1224, 99.06.15,
Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
8 straipsnis. Lengvatinio pripažinimo advokatu
sąlygos
Advokatais pripažįstami netaikant šio įstatymo 7
straipsnio 3 ir 6 punktų:
1) asmenys, apgynę socialinių mokslų teisės krypties
daktaro ar habilituoto daktaro disertaciją;
2) asmenys, turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisėjo
darbo stažą;
3) buvę advokatais asmenys, išbraukti iš
Praktikuojančių advokatų sąrašo šio įstatymo 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punktuose
nurodytais pagrindais, jeigu nuo išbraukimo praėjo ne daugiau kaip 5 metai.
Jeigu nuo asmens išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo praėjo daugiau
kaip 5 metai, pripažįstant jį advokatu nėra taikomas šio įstatymo 7 straipsnio
3 punktas.
9 straipsnis. Nepriekaištingos reputacijos sąvoka
Pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos
ir jo prašymas pripažinti advokatu nėra tenkinamas šiais atvejais:
1) jeigu jis buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą,
nepaisant, ar išnyko teistumas;
2) jeigu jis nuteistas už nesunkų tyčinį ar
neatsargų nusikaltimą ir nėra išnykęs teistumas;
3) jeigu jis buvo išbrauktas iš Praktikuojančių
advokatų sąrašo remiantis advokatų garbės teismo sprendimu ir nuo šio sprendimo
įsiteisėjimo dar nepraėjo 5 metai;
4) jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja narkotinėmis,
psichotropinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu;
5) jeigu pareiškėjo elgesys ar veikla, kuria jis
verčiasi, nėra suderinama su Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimais;
6) jeigu pareiškėjas atleistas iš teisėjų, notarų,
advokatų, prokurorų ar teisėsaugos institucijų už profesinės veiklos
pažeidimus.
10 straipsnis. Išvada dėl asmens sveikatos
Lietuvos advokatų taryba, spręsdama asmens
pripažinimo advokatu klausimą, šio įstatymo 7 straipsnio 7 punkte ir 9
straipsnio 4 punkte nurodytais pagrindais turi pareikalauti iš pareiškėjo
pateikti medicinos išvadą dėl sveikatos būklės.
11 straipsnis. Pripažinimo advokatu tvarka
1. Sprendimą dėl pareiškėjo prašymo pripažinti
advokatu priima Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo
prašymo ir reikiamų dokumentų padavimo dienos ir apie tai informuoja pareiškėją
ne vėliau kaip per 5 dienas.
2. Atsisakymas pripažinti pareiškėją advokatu turi
būti motyvuotas raštu. Pareiškėjas per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos
turi teisę sprendimą atsisakyti pripažinti advokatu apskųsti Vilniaus apygardos
teismui.
3. Jeigu Lietuvos advokatų taryba per šio straipsnio
1 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas per 14 dienų gali
kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatų
tarybą pripažinti jį advokatu.
4. Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo
pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.
12 straipsnis. Pripažinimo advokatu procedūros
sustabdymas
1. Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali
būti sustabdyta, jeigu pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas parengtinis tyrimas
baudžiamojoje byloje arba tokioje byloje jau vyksta teisminis nagrinėjimas.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais
pripažinimo advokatu procedūra yra sustabdoma, iki byloje bus priimtas
nuosprendis ar byla bus nutraukta.
13 straipsnis. Advokato asmens byla
Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo asmens pripažinimo
advokatu Lietuvos advokatų taryba sudaro advokato asmens bylą, kurioje yra
laikomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.
14 straipsnis.
Sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimas ir panaikinimas
1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra
atšaukiamas, jeigu po jo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, kurių
žinojimas sprendimo priėmimo metu būtų sąlygojęs atsisakymą pripažinti asmenį
advokatu (šio įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsniai). Advokatas laikomas atšauktu
nuo sprendimo atšaukti priėmimo dienos.
2. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu yra
panaikinamas:
1) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena
iš šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų sąlygų;
2) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena
iš šio įstatymo 9 straipsnyje išvardytų sąlygų;
3) raštišku advokato prašymu;
4) advokatų garbės teismo sprendimu;
5) jeigu advokatas per 6 mėnesius nuo sprendimo
pripažinti advokatu priėmimo dienos neįvykdė šio įstatymo 18 straipsnio 1
dalies reikalavimų;
6) kai advokatas išbraukiamas iš Praktikuojančių
advokatų sąrašo.
3. Atšaukti ar panaikinti sprendimą pripažinti
asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi teisę Lietuvos
advokatų taryba. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu atšaukimo ar
panaikinimo į Lietuvos advokatų tarybą turi teisę kreiptis teisingumo
ministras. Lietuvos advokatų tarybai atsisakius patenkinti teisingumo ministro
prašymą, šis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
4. Sprendimas atšaukti ar panaikinti sprendimą
pripažinti asmenį advokatu gali būti advokato apskųstas Vilniaus apygardos
teismui per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos.
15 straipsnis. Advokato kvalifikaciniai egzaminai
1. Advokato kvalifikacinių egzaminų programą sudaro,
jų laikymo ir apmokėjimo tvarką nustato Teisingumo ministerija.
2. Advokato egzaminui privalomi šie dalykai:
Lietuvos Respublikos konstitucinės teisės, Lietuvos Respublikos administracinės
teisės, Lietuvos Respublikos civilinės teisės, Lietuvos Respublikos civilinio
proceso teisės, Lietuvos Respublikos baudžiamosios teisės, Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso teisės, Lietuvos Respublikos darbo teisės, Lietuvos
Respublikos finansų teisės, tarptautinės viešosios teisės, Europos Sąjungos
teisės.
3. Neišlaikęs advokato kvalifikacinių egzaminų asmuo
gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Egzaminų
perlaikymo skaičius yra neribojamas.
4. Egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą per
ketvirtį.
5. Jeigu asmuo per 2 metus nuo advokato kvalifikacinių
egzaminų išlaikymo advokatu nepripažįstamas, advokato kvalifikacinių egzaminų
rezultatai netenka galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1044, 99.02.09,
Žin., 1999, Nr.19-508 (99.02.24)
16 straipsnis. Advokato kvalifikacinių egzaminų
komisija
1. Advokato kvalifikacinių egzaminų komisiją sudaro
7 nariai, iš kurių 3 nariai - advokatai, 2 nariai - teisės mokslininkai ir 2
nariai - teisėjai. Šios komisijos 4 narius pasiūlo Lietuvos advokatų taryba.
2. Advokato kvalifikacinių egzaminų komisiją ir jos
pirmininką 3 metams tvirtina teisingumo ministras.
17 straipsnis.
Reikalavimai asmenims, norintiems laikyti advokato kvalifikacinius egzaminus
Asmuo, norintis laikyti advokato kvalifikacinius
egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatų tarybai:
1) dokumentą, patvirtinantį aukštąjį teisinį
išsilavinimą, nurodytą šio įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) dokumentą, patvirtinantį teisinio darbo stažą
pagal šio įstatymo 7 straipsnio 3 punktą, arba advokato padėjėjo praktikos
vadovo teigiamą praktikos įvertinimą;
3) mokesčio už egzaminų laikymą kvitą.
TREČIASIS
SKIRSNIS
TEISĖ
VERSTIS ADVOKATO PRAKTIKA
18 straipsnis. Teisė verstis advokato praktika
1. Teisę verstis advokato praktika turi asmenys, šio
įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažinti advokatais, jeigu per 6
mėnesius nuo sprendimo pripažinti advokatu priėmimo dienos:
1) prisiekė šio įstatymo nustatyta tvarka;
2) apdraudė civilinę atsakomybę;
3) įsigijo arba turi nuolatinę darbo vietą;
4) įrašyti į Praktikuojančių advokatų sąrašą ir turi
šio straipsnio 2 dalyje nurodytą liudijimą.
2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 14
dienų nuo advokato įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą dienos advokatui
išduoda teisingumo ministro nustatytos formos liudijimą, kurio notariškai
patvirtintas nuorašas yra saugomas advokato asmens byloje, bei advokato
pažymėjimą. Liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato
praktika suteikimo diena. Jeigu Lietuvos advokatų taryba nesilaiko šioje dalyje
nustatyto termino, advokatas turi teisę per 14 dienų nuo termino pasibaigimo
kreiptis į teisingumo ministrą. Ministras per 14 dienų išduoda šioje dalyje
nurodytą liudijimą bei advokato pažymėjimą.
3. Užsienio valstybių advokatai verstis advokato
praktika Lietuvoje gali tik pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis
dėl teisinės pagalbos.
4. Asmenys, neįrašyti į Praktikuojančių advokatų
sąrašą, negali dirbti advokatais (teikti teisinę pagalbą), išskyrus pagal darbo
sutartį dirbančius asmenis, kurie gali teikti teisinę pagalbą tik tai įmonei,
įstaigai, organizacijai, kurioje dirba, bei asmenis, nurodytus Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekse. Šios straipsnio dalies reikalavimų
nesilaikymas užtraukia Lietuvos Respublikos įstatymų numatytą atsakomybę.
19 straipsnis. Advokato priesaika
1. Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.
2. Advokatas, norintis verstis advokato praktika,
prisiekia šiais žodžiais:
“Aš, advokatas(-ė) (vardas, pavardė), prisiekiu būti
ištikimas(-a) Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų,
padėti ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, dorai ir sąžiningai
atlikti advokato pareigas, saugoti profesinę paslaptį ir savo elgesiu
nepakenkti advokato vardui.
Tepadeda man Dievas.”
3. Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
4. Advokatas prisiekia padėjęs ranką ant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos.
5. Priesaikos tekstas, kurį pasirašo advokatas ir
teisingumo ministras, laikomas advokato asmens byloje.
6. Advokato priesaika turi būti priimta ne vėliau
kaip per 1 mėnesį nuo atitinkamo prašymo teisingumo ministrui pateikimo dienos.
Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio įstatymo
antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.
20 straipsnis. Advokato civilinės atsakomybės
draudimas
1. Verstis advokato praktika gali tik savo civilinę
atsakomybę apdraudęs advokatas.
2. Minimali draudimo suma yra 50 000 Lt.
3. Advokatas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka visiškai atsako už savo, savo padėjėjų, sekretorių ir kitų
darbuotojų kaltais veiksmais klientui padarytą žalą teikiant teisinę pagalbą.
21 straipsnis. Advokato darbo vieta ir dokumentai
1. Advokatas, norintis verstis advokato praktika,
turi įsteigti kontorą arba sudaryti sutartį dėl nuolatinės darbo vietos su jau
veikiančios advokato(-ų) kontoros advokatu(-ais).
2. Advokato(-ų) kontora neturi juridinio asmens
teisių.
3. Advokatų kontoroje dirbantys advokatai sudaro
partnerystės sutartį ir darbui organizuoti 2 metams išrenka seniūną. Advokatų
kontoroje nesudarę partnerystės sutarties gali dirbti advokatai, sudarę sutartį
dėl nuolatinės darbo vietos suteikimo.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisingumo
ministerija arba Lietuvos advokatų taryba gali įsteigti advokatų kontorą, kuri
teikia teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims civilinėse bylose bei
teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo
paskyrimą.
5. Advokato(-ų) kontoros steigimo ir registravimo
tvarką reglamentuoja Lietuvos advokatūros statutas, kurio nuostatos negali
prieštarauti šiam įstatymui bei negali nustatyti advokato(-ų) kontoroje
papildomų, nei nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, reikalavimų.
6. Advokato(-ų) kontoroje turi būti priimamasis bei
telefoninis ryšis (stacionarinis arba mobilusis).
7. Advokato(-ų) kontoros dokumentų tvarkymo tvarką,
gaunamų lėšų apskaitą ir apskaitos dokumentų formas nustato Lietuvos advokatų
taryba, suderinusi su Finansų ministerija.
8. Advokatas (-ai) gali steigti advokato(-ų)
kontoros skyrius (padalinius).
22 straipsnis. Advokato(-ų) kontoros registracija
1. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 1
mėnesį nuo būtinų dokumentų ir raštiško prašymo pateikimo dienos įregistruoja
(arba atsisako registruoti) advokato(-ų) kontorą.
2. Atsisakymas įregistruoti advokato(-ų) kontorą
turi būti motyvuotas. Per 14 dienų nuo atsisakymo įteikimo dienos advokatas jį
gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui. Jeigu per šio straipsnio 1 dalyje
nustatytą terminą Lietuvos advokatų taryba nepriima jokio sprendimo dėl
advokato(-ų) kontoros registracijos, advokatas(-ai) per 14 dienų nuo
registracijos termino pasibaigimo gali kreiptis į teisingumo ministrą su
prašymu įregistruoti advokato(-ų) kontorą. Teisingumo ministras sprendimą
priima ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo gavimo dienos. Teisingumo
ministro sprendimas neregistruoti advokato(-ų) kontoros per 14 dienų nuo
sprendimo priėmimo dienos gali būti apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
3. Priėmusi prašymą įregistruoti advokato(-ų)
kontorą, Lietuvos advokatų taryba iš karto nustato ir pasirašytinai advokatą informuoja
apie sprendimo dėl kontoros įregistravimo paskelbimo terminą. Sprendimo
paskelbimo diena yra laikoma jo įteikimo diena.
4. Advokatų kontorų sąrašą tvarko Lietuvos advokatų
taryba.
23 straipsnis. Įrašymas į Praktikuojančių advokatų
sąrašą
1. Į advokatų, turinčių teisę verstis advokato
praktika, sąrašą (toliau - Praktikuojančių advokatų sąrašas) advokatą įrašo
Lietuvos advokatų taryba.
2. Lietuvos advokatų taryba ne vėliau kaip per 14
dienų nuo prašymo gavimo dienos įrašo advokatą į Praktikuojančių advokatų
sąrašą, jeigu šis yra prisiekęs, pateikia civilinės atsakomybės draudimo
sutartį bei dokumentus, įrodančius nuolatinės darbo vietos buvimą.
3. Apie advokato įrašymą į Praktikuojančių advokatų
sąrašą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos
raštu yra informuojamas teisingumo ministras.
4. Jeigu advokatas per šio straipsnio 2 dalyje
nustatytą terminą nėra įrašomas į Praktikuojančių advokatų sąrašą, per 14
dienų, skaičiuojant nuo įrašymo termino pasibaigimo dienos, jis turi teisę
kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas, įsitikinęs, kad yra visos
būtinos įrašymo į Praktikuojančių advokatų sąrašą sąlygos, priima sprendimą
pripažinti asmenį įrašytu į Praktikuojančių advokatų sąrašą.
24 straipsnis. Išbraukimas iš Praktikuojančių
advokatų sąrašo
Lietuvos advokatų tarybos sprendimu advokatas
išbraukiamas iš Praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:
1) jis raštu prašo būti išbrauktas;
2) panaikinamas arba atšaukiamas sprendimas
pripažinti asmenį advokatu;
3) priimtas atitinkamas Advokatų garbės teismo
sprendimas;
4) paaiškėja, kad įrašant į Praktikuojančių advokatų
sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;
5) advokatas yra išrenkamas į valstybės
(savivaldybės) valdžios ar valdymo institucijas ar jo veikla apribojama pagal
šio įstatymo 37 straipsnio 1 ir 2 dalis;
6) išnyksta sąlygos, suteikiančios teisę verstis
advokato praktika.
7) jis buvo SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD,
NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju, kuriam taikomi įstatyme „Dėl SSRS
valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios
organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1224, 99.06.15,
Žin., 1999, Nr.57-1830 (99.06.30)
25 straipsnis. Praktikuojančių advokatų sąrašo
skelbimas
Lietuvos Respublikos praktikuojančių advokatų sąrašą
bei jo pakeitimus “Valstybės žiniose” skelbia teisingumo ministras Lietuvos
advokatų tarybos teikimu arba savo iniciatyva, jeigu Lietuvos advokatų taryba
neįvykdo šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimo.
26 straipsnis. Advokato funkcijų apribojimai
1. Advokatas neturi teisės atstovauti ar ginti
byloje prieš savo tėvus (įtėvius), sutuoktinį, vaikus (įvaikius), brolius ir
seseris.
2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies
atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.
3. Advokatas negali atstovauti arba ginti teisme,
kuriame jis dirbo teisėju, jeigu nuo darbo pabaigos nepraėjo 3 metai.
4. Advokatas negali atstovauti arba ginti teisme,
kuriame teisėjais dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės,
senoliai ar vaikaičiai.
5. Advokatas negali atstovauti ar ginti byloje,
kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras ar valstybės
(savivaldybės) tarnybos atstovas.
6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti
apribojimai nurodomi liudijime, pripažįstančiame asmenį advokatu, bei
informuojami teismai, kuriuose advokatas negali atstovauti. Atitinkamus įrašus
liudijime daro ir apie tai informuoja teismus Lietuvos advokatų taryba.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
PADĖJĖJAS
27 straipsnis. Advokato padėjėjo sąvoka
Advokato padėjėjas - Lietuvos Respublikos pilietis,
šio įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos advokatų tarybos advokatų
padėjėjų sąrašą. Advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme numatytas
advokato teises ir pareigas, išskyrus teisę ginti baudžiamosiose bylose
įtariamuosius, kaltinamuosius, teisiamuosius ir nuteistuosius, balsuoti advokatų
susirinkime (konferencijoje) bei savarankiškai atstovauti kliento interesams
teismuose ir kitose institucijose be raštiško advokato (praktikos vadovo)
sutikimo.
28 straipsnis. Advokatų padėjėjų sąrašas
1. Lietuvos advokatų taryba įrašo į advokatų padėjėjų
sąrašą asmenį, kuris:
1) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, nurodytą šio
įstatymo 7 straipsnio 2 punkte;
2) yra nepriekaištingos reputacijos pagal šio
įstatymo 9 straipsnį;
3) yra susitaręs su advokatu atlikti padėjėjo
praktiką.
2. Atsisakymo įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą
motyvai turi būti nurodomi raštu, jeigu padavęs prašymą asmuo to pageidauja.
3. Atsisakymas įrašyti į advokatų padėjėjų sąrašą
gali būti skundžiamas šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
29 straipsnis. Išbraukimas iš advokatų padėjėjų
sąrašo
1. Lietuvos advokatų taryba išbraukia asmenį iš
advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:
1) jis padavė raštišką prašymą nutraukti advokato
padėjėjo praktiką;
2) jis neatvyko laikyti advokato kvalifikacinių
egzaminų per 1 metus nuo praktikos užbaigimo;
3) jis pažeidė šio įstatymo, Lietuvos advokatūros
statuto, Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimus;
4) jis pradėjo eiti kitas apmokamas pareigas,
išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą;
5) paaiškėja, kad asmuo prieš įrašant jį į advokatų
padėjėjų sąrašą pateikė neteisingas žinias pagal šio įstatymo 28 straipsnio 1
dalį.
2. Per 1 mėnesį nuo asmens išbraukimo iš advokatų
padėjėjų sąrašo šio straipsnio 1` dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytais
pagrindais advokato padėjėjas turi teisę apskųsti Lietuvos advokatų tarybos
sprendimą Vilniaus apygardos teismui.
30 straipsnis. Vadovavimas advokato padėjėjo
praktikai
1. Advokato padėjėjo praktika atliekama pas turintį
ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą, neturintį galiojančių drausminių
nuobaudų advokatą, kuris raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai.
2. Advokatas gali vadovauti neribotam advokatų
padėjėjų skaičiui, jeigu jo kontoros darbo sąlygos garantuoja tinkamą praktikos
atlikimą.
31 straipsnis. Advokato padėjėjo praktikos atlikimo
tvarka
Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką nustato
Lietuvos advokatūros statutas.
PENKTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
TEISĖS IR PAREIGOS,
PROFESINĖS
VEIKLOS GARANTIJOS
32 straipsnis. Bendroji advokato profesinė pareiga
1. Advokatas privalo sąžiningai vykdyti savo
profesines pareigas. Ir atlikdamas savo profesines pareigas, ir jų neatlikdamas
advokatas turi laikytis šiai profesijai keliamų Advokatų profesinės etikos
kodekso reikalavimų.
2. Savo veikloje advokatas privalo laikytis duotos
priesaikos ir įstatymų.
33 straipsnis. Atsisakymas sudaryti teisinės
pagalbos sutartį
Jeigu advokatas nenori sudaryti su klientu teisinės
pagalbos sutarties, privalo nedelsdamas klientą apie tai informuoti.
34 straipsnis. Kitos advokato pareigos
Advokatas privalo:
1) naudoti tik teisėtas priemones bei būdus savo
klientų interesams ginti;
2) saugoti profesinės veiklos metu jam patikėtas
žinias;
3) teismo posėdžio metu dėvėti mantiją;
4) nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.
Advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimą organizuoja Lietuvos advokatų taryba,
o koordinuoja Teisingumo ministerija, kuri turi teisę siūlyti konkrečias
kvalifikacijos kėlimo priemones bei reikalauti iš Lietuvos advokatų tarybos
ataskaitų advokatų profesinės kvalifikacijos kėlimo klausimais.
35 straipsnis. Advokato socialinis draudimas
Advokatas ir advokato padėjėjas privalo apsidrausti
valstybinei socialinio draudimo bazinei pensijai gauti Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kad gautų papildomą
pensijos dalį bei socialinio draudimo pašalpas, advokatas ir advokato padėjėjas
gali apsidrausti įstatymų nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Draudimas reklamuotis
1. Advokatui draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai
reklamuoti savo profesinę veiklą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas nėra
taikomas, kai duomenys apie advokatą, jo kontorą yra nurodomi informaciniuose
leidiniuose, oficialiuose blankuose ir vizitinėse kortelėse.
37 straipsnis. Kitos veiklos apribojimai
1. Advokatas, įrašytas į Praktikuojančių advokatų
sąrašą, negali dirbti ar eiti kitų apmokamų pareigų įmonėse, įstaigose ir
organizacijose, užsiimti verslu, išskyrus teisinės pagalbos teikimą, darbą
advokatų savivaldos institucijose ir mokslinį, kūrybinį ar pedagoginį darbą.
2. Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo
sprendimu laikinai uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas
pareigas, nesusijusias su advokato praktika.
3. Advokatas pats ar kito asmens vardu neturi teisės
pirkti ar kitu būdu įsigyti iš savo klientų turto ar teisių į šį turtą, kurioms
jis atstovavo ar kurias gynė byloje. Tokios sutartys negalioja. Sprendžiant šių
sutarčių negaliojimo pasekmių klausimą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos
civiliniu kodeksu.
38 straipsnis. Advokato teisės
Advokatas, teikdamas teisinę pagalbą, turi teisę:
1) atstovauti šalims, pareiškėjams, tretiesiems ir
suinteresuotiems asmenims teismuose nagrinėjant civilines ir administracines
bylas, dalyvauti gynėju ar atstovu baudžiamosiose bylose;
2) fizinių ir juridinių asmenų pavedimu atstovauti
jiems valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose ir palaikydamas
teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;
3) iš visų fizinių ir juridinių asmenų išreikalauti
teisinei pagalbai teikti reikalingus dokumentus ar jų nuorašus;
4) rinkti ir pateikti įrodymus naudodamasis įstatymų
leidžiamomis priemonėmis;
5) pasirinkti specializaciją;
6) naudotis kitomis įstatymų numatytomis teisėmis
teisinei pagalbai teikti;
7) susipažinti su teismų ir kitų institucijų,
nagrinėjančių ginčus ir skundus, praktika, taip pat ir su priimtais
įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis ir bylos
medžiaga. Jeigu ginčas ar skundas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje,
pateikiama susipažinti tik ta bylos medžiaga, kurioje nėra duomenų, dėl kurių
skundas ar ginčas buvo nagrinėjamas uždarame teismo posėdyje.
39 straipsnis. Advokato teisė susitikti su klientu
Draudžiama kliudyti advokatui be pašalinių susitikti
su klientu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
40 straipsnis. Advokato garantijos
1. Advokatas negali būti liudytoju ar teikti
paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines
pareigas.
2. Profesinių pareigų atlikimo metu advokato
negalima sulaikyti, atlikti jo asmens patikrinimo ar asmens kratos, išskyrus
atvejus, kai advokatas daro nusikaltimą arba jam yra iškelta baudžiamoji byla.
3. Niekas negali areštuoti, konfiskuoti ar tikrinti
dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų, kurias advokatas yra
gavęs atlikdamas profesines pareigas ar kuriose yra jo profesinės veiklos
duomenų, išskyrus atvejus, kai advokatui yra iškelta baudžiamoji byla.
4. Krata, poėmis advokato kontoroje pagal šio
straipsnio 2 dalį, dokumentų, korespondencijos ar kitokių duomenų laikmenų,
nurodytų šio straipsnio 3 dalyje, konfiskavimas ar tikrinimas gali būti
atliekami, jei advokatui iškelta baudžiamoji byla.
5. Apie advokato patraukimą kaltinamuoju arba
atliktus procesinius veiksmus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, turi būti pranešta
Lietuvos advokatų tarybai.
41 straipsnis. Teisė susitikti su suimtu ar
sulaikytu advokatu
Lietuvos advokatų tarybos nariai arba jos paskirtas
advokatas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka susitikti su advokatu, kuris yra
sulaikytas ar suimtas.
ŠEŠTASIS
SKIRSNIS
SUSITARIMAS
DĖL TEISINĖS PAGALBOS
42 straipsnis. Kliento ir advokato susitarimas
1. Advokatą pasirenka klientas, o įstatyme
numatytais atvejais paskiria teismas, tardytojas, prokuroras.
2. Dėl teisinės pagalbos gali būti susitariama su keliais
advokatais.
3. Klientas su advokatu ar advokatais dėl teisinės
pagalbos susitaria pasirašydami sutartį.
43 straipsnis. Advokato įgalinimų įforminimas
1. Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar
paskyrimą, advokatas pateikia orderį ar sutartį.
2. Advokato orderio turinį ir formą tvirtina
Lietuvos advokatų taryba, o jo užpildymo ir pateikimo taisykles nustato
Lietuvos advokatūros statutas.
44 straipsnis. Užmokestis už advokato teikiamą
teisinę pagalbą
1. Advokatui už teisinės pagalbos teikimą klientai
moka užmokestį. Dėl užmokesčio dydžio klientas ir advokatas susitaria raštu
Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka.
2. Draudžiama dėl advokato užmokesčio susitarti
taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties.
3. Nustatant užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta
į bylų sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį
ir kitas reikšmingas aplinkybes.
4. Teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų
tarybos pirmininku tvirtina rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio ir
apskaičiavimo tvarkos.
45 straipsnis. Advokato išlaidų apmokėjimas
1. Advokato darbas ir su profesine veikla susijusios
išlaidos apmokamos iš užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą ir lėšų, gautų už
valstybinį advokatų darbo apmokėjimą.
2. Ginčus dėl užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą
dydžio sprendžia Lietuvos advokatų taryba. Jos sprendimas gali būti
apskundžiamas Vilniaus apygardos teismui.
46 straipsnis. Valstybinis advokato darbo
apmokėjimas
1. Advokato, teikiančio teisinę pagalbą baudžiamosiose
bylose pagal tardytojo, prokuroro ar teismo paskyrimą, darbą apmoka Teisingumo
ministerija iš valstybės biudžeto lėšų.
2. Valstybinio advokato darbo apmokėjimo dydį ir
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3. Advokatas moka mokesčius valstybei Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
SEPTINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATO
DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
47 straipsnis. Pagrindai advokato drausmės bylai
iškelti
1. Advokatui, advokato padėjėjui už šio įstatymo,
Lietuvos advokatūros statuto ir Advokatų profesinės etikos kodekso reikalavimų
bei profesinės veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.
2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos
advokatų taryba arba teisingumo ministras.
48 straipsnis. Advokatų garbės teismas
1. Advokatų drausmės bylą Lietuvos advokatūros
statuto nustatyta tvarka nagrinėja Advokatų garbės teismas, kurį sudaro 5
nariai.
2. Advokatų garbės teismas iš advokatų, turinčių ne
mažesnį kaip 7 metų advokato darbo stažą, sudaromas šia tvarka:
1) 3 narius iš advokatų renka visuotinis advokatų
susirinkimas (konferencija);
2) 2 narius iš advokatų skiria teisingumo ministras.
3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas - 3
metai.
4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas,
jeigu yra paskirti bent 3 jo nariai.
5. Susirinkę į pirmą posėdį garbės teismo nariai
renka jo pirmininką ir sekretorių.
6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra
protokoluojami.
49 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys
Advokatui už pažeidimus, išvardytus šio įstatymo 47
straipsnio 1 dalyje, Advokatų garbės teismas gali skirti šias nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) papeikimą, viešai apie tai paskelbiant;
4) uždrausti profesinę veiklą iki 1 metų;
5) išbraukti iš Praktikuojančių advokatų sąrašo ir
inicijuoti sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimą.
50 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų
apskundimas
Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti
apskundžiami Vilniaus apygardos teismui per 14 dienų nuo sprendimo nuorašo
įteikimo dienos.
AŠTUNTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
SAVIVALDA
51 straipsnis. Advokatų susirinkimas (konferencija)
1. Lietuvos advokatūros veiklai aptarti bei
organizuoti advokatai kasmet renkasi į visuotinį Lietuvos Respublikos advokatų
susirinkimą (konferenciją).
2. Sprendimą sukviesti advokatų susirinkimą
(konferenciją) priima Lietuvos advokatų taryba.
3. Advokatų susirinkimas (konferencija) turi būti
sukviestas, kai to reikalauja daugiau nei pusė į Praktikuojančių advokatų
sąrašą įrašytų advokatų.
4. Advokatų susirinkimo (konferencijos) dalyvių
skaičių, atstovavimo principus ir išrinkimo tvarką nustato Lietuvos advokatūros
statutas.
52 straipsnis.
Lietuvos advokatų tarybos, jos pirmininko ir revizijos komisijos rinkimas
1. Advokatūros veiklai organizuoti ir koordinuoti
visuotinis Lietuvos Respublikos advokatų susirinkimas (konferencija) 3 metams
renka Lietuvos advokatų tarybą, šios tarybos pirmininką ir revizijos komisiją.
2. Lietuvos advokatų taryba turi juridinio asmens
teises.
3. Lietuvos advokatų tarybos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 8 metų advokato darbo stažą.
4. Revizijos komisijos nariais renkami advokatai,
turintys ne mažesnį kaip 5 metų advokato darbo stažą.
53 straipsnis. Kadencijų skaičius
1. Tas pats asmuo Lietuvos advokatų tarybos,
revizijos komisijos ar Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne
daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vienos iš
advokatų savivaldos institucijų nariu.
54 straipsnis. Advokatų susirinkimo (konferencijos)
teisės
Advokatų susirinkimas (konferencija):
1) nustato Lietuvos advokatų tarybos bei revizijos
komisijos narių skaičių;
2) slaptu balsavimu renka Lietuvos advokatų tarybą,
šios tarybos pirmininką, revizijos komisiją, Advokatų garbės teismo 3 narius;
3) tvirtina metinę Lietuvos advokatų tarybos
apyskaitą ir sąmatą;
4) nustato Lietuvos advokatų tarybos darbuotojų
etatus ir jų skaičių;
5) nustato advokatams privalomas pinigines įmokas,
skirtas bendriems advokatūros reikalams;
6) steigia pinigų fondus stipendijoms, pašalpoms ir
kitiems advokatų reikalams;
7) sprendžia nekilnojamojo turto įgijimo ir
perleidimo klausimus;
8) sprendžia kitus advokatų profesinės veiklos
klausimus;
9) priima Lietuvos advokatūros statutą, kurį
tvirtina teisingumo ministras, ir patvirtina Advokatų profesinės etikos
kodeksą.
55 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos ir jos
pirmininko teisės
1. Lietuvos advokatų taryba:
1) renka iš savo narių tarybos pirmininko
pavaduotoją;
2) steigia ir registruoja advokatų kontoras;
3) sprendžia profesinius ir turtinius ginčus tarp
advokatų, jeigu yra bent vienas prašymas;
4) skiria kitą advokatą bylai, kurioje anksčiau jos
paskirtas ir dalyvavęs byloje advokatas nebegali atlikti savo pareigų;
5) sudaro ir pateikia advokatų susirinkimui
(konferencijai) metinę apyskaitą ir sąmatą;
6) vykdo metinę sąmatą ir valdo Lietuvos advokatūros
turtą;
7) nustato tarybos darbuotojų atlyginimus;
8) vykdo kitas šio įstatymo ir Lietuvos advokatūros
statuto nustatytas pareigas.
2. Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas atstovauja
Lietuvos Respublikos advokatūrai, Lietuvos advokatų tarybos vardu susirašinėja
su fiziniais ir juridiniais asmenimis, valstybės institucijomis, visuomeninėmis
ir kitomis organizacijomis.
56 straipsnis. Revizijos komisijos teisės
1. Advokatų susirinkimo (konferencijos) išrinkta
revizijos komisija:
1) tikrina Lietuvos advokatų tarybos finansinę
veiklą;
2) kontroliuoja, kaip nagrinėjami skundai ir
prašymai dėl Lietuvos advokatų tarybos, advokatų kontorų finansinės veiklos.
2. Revizijos komisijos darbo tvarką nustato Lietuvos
advokatūros statutas.
DEVINTASIS
SKIRSNIS
ADVOKATŲ
TARYBOS LĖŠOS
57 straipsnis. Lietuvos advokatų tarybos lėšos
Lietuvos advokatų tarybos lėšos sudaromos iš
advokatų privalomų piniginių įmokų, kurias advokatai sumoka iš užmokesčio už
suteiktą teisinę pagalbą.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.
2. Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos Respublikos
advokatūros įstatymą (Žin., 1992, Nr.30-911; 1994, Nr.89-1705) pripažinti
netekusiu galios.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71
straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SEIMO PIRMININKAS VYTAUTAS
SEIMO
PIRMININKAS VYTAUTAS
LANDSBERGIS
1999-06-15
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas — arts. 56, 42, 24 y 7 más
1999-02-09
Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą