Lietuvos Respublikos policijos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997
Redagavo:
Ramunė Lūžaitė (1997.07.28)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1991, Nr.2-22
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO
APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS
ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 15 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)
DĖL
KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU
LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ
VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO
IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 37, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
P O L I C I J O S
Į S T A T Y M A S
I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1
straipsnis. Policijos uždaviniai
Lietuvos
Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės
valdžios organas, veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.
Pagrindiniai
policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija,
nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties
bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų
apsauga, taip pat pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to, policija vykdo
eismo saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą
gyventojams.
Policija
gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir organizacijas, taip pat
asmenis, esančius Respublikos teritorijoje ir priklausančius Respublikos
jurisdikcijai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės
ir turtinės padėties, visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir kitų
aplinkybių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
2
straipsnis. Policijos veiklos principai
Policijos
veikla grindžiama demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio
teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir
kolegialumo derinimo principais.
Policijoje
draudžiama politinių partijų ir politinių judėjimų veikla.
3
straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai
Policija
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu
(Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo veikloje
- ir savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais,
neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams.
4
straipsnis. Policijos veiklos viešumas
Policija
apie savo veiklą informuoja valstybinius ir savivaldybių valdžios bei valdymo
organus, masinės informacijos priemones bei gyventojus.
Gavusi
piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo informacinėse sistemose
turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį pilietį Respublikos vidaus reikalų
ministro nustatyta ir
Vyriausybės
patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją apie kitus asmenis yra
draudžiama.
Policija
negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar
tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta
informacija, kuri gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos
pareigūno ar jo šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,
sutrukdyti nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą, jeigu pareigos
vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja kitko.
5
straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas
Policijos
pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei
sveikatą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.
Policijos
pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje,
užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir
visada turi valdžios atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.
Policijos
pareigūnai yra policininkai ir policijos valdininkai.
Policijos
pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos
rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo
pareigas. Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą
įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.
Policijos
pareigūno reikalavimai privalomi visiems piliečiams, valstybinėms,
privačioms ir kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.
Policijos
pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio įstatymo nustatyta tvarka
panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones.
Jeigu
atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę
panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai
įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo
veiksmingos.
Policininkui
stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.
6
straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos teisinės garantijos
Policijos
pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais.
Policijos pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį
policijos pareigūno įsakymą.
Jeigu
policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis
turi vadovautis įstatymu, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti
Policijos departamentui ir prokurorui.
7
straipsnis. Parama policijos pareigūnams, vykdantiems pavestas
pareigas
Valstybiniai,
vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai savo pareigas atliekančiai
policijai privalo teikti reikiamą organizacinę ir techninę pagalbą.
Policija
savo veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir veikiančių teisėsaugos ir
visuomeninės rimties palaikymo organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos
turi būti užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
8
straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas
Policijos
pareigūnai gali steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus
susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius
poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymo numatyta tvarka priimti ir
užregistruoti įstatai (nuostatai).
Policijos
pareigūnams draudžiama streikuoti.
9
straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai
Lietuvos
Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių
institucijomis ir tarptautinėmis policijos organizacijomis.
10
straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė
Policijos
veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra. Neviršydamos
įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus
reikalų ministerija, savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.
11
straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas
Piliečiai
turi teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti policijos pareigūnų ir organų
veiksmus.
Piliečių
skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos
įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio
pareigūno ar vadovo sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą
ar kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.
II SKIRSNIS.
POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS
12
straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra
Vieningą
Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir
savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai, Pasienio
policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Mokesčių
policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai ir
Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.
Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras. Jį skiria ir atleidžia
vidaus reikalų ministras. Pasienio policijos departamentui prie Vidaus
reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį
skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Mokesčių policijos departamentui
prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesčių policijos
komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.
Specialiųjų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja
vyriausiasis specialiųjų tyrimų tarnybos komisaras, kurį skiria ir atleidžia
vidaus reikalų ministras.
Miesto (rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų ministerijos
padalinys, kuriame veikia respublikinės ir savivaldybių policijos, pasienio
policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai.
Miesto
(rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro
teikimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr.
I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
13
straipsnis. Respublikinė policija
Respublikinėje
policijoje yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija
ir viešoji policija. Respublikinės policijos vadovus policijos
departamento generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje,
transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie
struktūriniai policijos padaliniai.
Vidaus
reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos komisariatų gali veikti ir kitos
vidaus reikalų, pasienio policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų
tarnybos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
14
straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai
Kriminalinė
policija savo operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda
jų apskaitą, atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius
asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų,
tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir
nusikaltėlių paieška.
Viešoji
policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą
pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams
nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina
viešąją tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės,
valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams
vykdant pagal įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo
valstybines įstaigas ir kitus svarbius objektus.
Viešojoje
policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi
speicalios paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos
departamento generaliniam komisarui.
Transporto
policija vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio,
oro ir vandens transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose
teritorijose.
Kelių
policija vykdo automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo
priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka
kvotą transporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias
poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.
15
straipsnis. Savivaldybių policija
Savivaldybių
policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,
atliekantys kvotą įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir
užtikrinantys visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų
apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių
policijos nuovados.
Savivaldybių
policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos
departamentas.
Miesto
(rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių
policijos komisaras, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro
pavaduotojas.
Savivaldybės
policijos komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės
valdybos (jei ji sudaryta) bei mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos
departamento generalinis komisaras.
Savivaldybių
policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria ir
atleidžia miesto (rajono) policijos komisaras.
Nuovados
komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo
nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.
Kitus
savivaldybių policijos pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos
komisaras savivaldybių policijos komisaro teikimu.
Nuovadų
sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybės deleguotoji
savivaldybės funkcija.
Vidaus
reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis organizuoja savivaldybės
policijos darbuotojų atranką, jų mokymą, aprūpina vienodomis uniformomis su
savivaldybės skiriamaisiais ženklais, policijos įranga ir ginkluote.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
16
straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai
Savivaldybių
policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo
viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų
apsaugą, taip pat pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą
įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos
savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai
savo teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.
16-1
straipsnis. Pasienio policija
Pasienio
policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės sienų režimą ir atliekantys
teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei
pagal savo kompetenciją reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys
operatyvinę paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų
režimo pažeidimų, užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų
interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruože ir
kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
16-2
straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai
Pasienio
policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą, Lietuvos
Respublikos valstybės sienos įstatymo bei kitų įstatymų vykdymą, padeda
įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos
piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką, atlieka kvotą
bei operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų, pagal savo kompetenciją
reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomenės rimtį ir piliečių teises bei
teisėtus interesus pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio
režimas, bendradarbiauja su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
16(3) straipsnis. Mokesčių policija ir jos uždaviniai
Mokesčių policija išaiškina ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų
srityje, taip pat šių nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, vykdo
priemones, įgalinančias išieškoti mokesčius, tiria mokesčių administratorių bei
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo
tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus nusikaltimus
ir teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio
draudimo įmokomis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
16(4) straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnyba
Specialiųjų tyrimų tarnybą sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka
vykdantys operatyvinę veiklą, atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl
nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) rengiamų ar padarytų
nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai, užkertantys kelią korupcijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
16(5 )straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai
Specialiųjų tyrimų tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia,
perduoda vidaus reikalų sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms
operatyvinę ir kitą informaciją apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas
grupes), jų organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius
nusikaltimus valstybės tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo
veikla valstybės pareigūnus bei organizuoja priemones šiai informacijai
realizuoti, tiria nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) narių,
asmenų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus nusikaltimus,
taip pat nusikaltimus valstybės tarnybai, atlieka kvotą ir parengtinį tardymą
šiose baudžiamosiose bylose, imasi priemonių tokių nusikaltimų prevencijai.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
17
straipsnis. Policijos funkcijos
Policija,
saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę,
sveikatą, garbę ir orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir
vykdydama kitus nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose
nurodytas funkcijas.
Neleistina
pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų funkcijų.
18
straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija
Policija:
1)
rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisės pažeidimus;
2)
atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų
priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;
3)
sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas;
4)
pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;
5)
taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.
19
straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas
Policija:
1)
registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar padarytus
nusikaltimus;
2)
vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios
dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje
nurodytus operatyvinius veiksmus;
3)
įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;
4)
baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro,
teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose bylose.
20
straipsnis. Policijos operatyvinė veikla
Policijos
operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir
išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir
padarytus nusikaltimus. Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama
medžiaga, vykdoma nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų
asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama
operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja
technika, savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės
apklausos, operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir
kitais specialiosios kontrolės metodais.
Operatyvinės
veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei
Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.
Operatyvinės
veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja
prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose
norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir
užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta
tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.
Policijos
operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei
jų prevencijos tikslais ir yra operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.
21
straipsnis. Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir
saugumo, piliečių teisių ir laisvių ap sauga
Policija:
1)
patruliuoja viešose vietose;
2)
saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;
3)
vykdo įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu,
prostitucija, kitais antivisuomeniniais reiškiniais;
4)
prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant,
perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas,
narkotines priemones ir kitus leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei
medžiagas;
5)
surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų
bylas, teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas
administracines prievartos priemones;
6)
įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis,
vykdo teismų ir tardytojų nutarimus baudžiamosiose bylose;
7)
užtikrina viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės kontrolieriams,
medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar tarnautojams vykdant įstatymo
nustatyta tvarka pavestas pareigas.
21-1
straipsnis. Valstybės sienų apsauga
Pasienio
policija:
1)
užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą,
pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas sausumoje ir jūroje, organizuoja
ir įgyvendina operatyvines ir kitas priemones, užkerta kelią valstybės sienų
pažeidimams ir sulaiko pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton atsakomybėn;
2)
padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos
Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką;
3)
pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja administracinių teisės
pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;
4)
pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;
5)
vidaus reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos įstatymo numatytas
funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
21(2) straipsnis. Valstybės
finansų apsauga
Mokesčių policija:
1) išaiškina ir tiria veikas, susijusias su
mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai
neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, vengimu mokėti mokesčius ir
valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų
nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir kitais su mokesčiais,
finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais nusikaltimais ir
teisės pažeidimais;
2) tiria mokesčių administratorių bei
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo
tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir kitus teisės
pažeidimų faktus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo
įmokomis;
3) organizuoja mokesčių administratorių,
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų bei Mokesčių policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir valdininkų,
atliekančių tarnybines pareigas, apsaugą nuo neteisėto poveikio;
4) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą,
parengtinį tardymą bei visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų ir
fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimus bei revizijas;
5) įgyvendina pinigų plovimo prevencijos
priemones.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
22
straipsnis. Eismo priežiūra
Policija:
1)
reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių eismo tvarką ir saugumą;
2)
kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų
būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;
3)
kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;
4)
kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo
įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos
apsaugos nuo žalingo transporto priemonių poveikio;
5)
tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą
autotransporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias
poveikio priemones už kelių eismo taisyklių pažeidimus;
6)
egzaminuoja ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto
priemones.
23
straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams
Policija:
1)
teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, ir
tiems, kurių būklė bejėgiška;
2)
užtikrina sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų apsaugą ir imasi priemonių
nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą;
3)
informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie
katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių
saugumui;
4)
teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų metu gelbstint žmones
ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui užtikrinti;
5)
saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį
turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams,
pagal teismo sprendimus ieško skolininkų;
6)
užtikrina piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems nusikaltimą teisėsaugos
organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai,
saugumui ar turtui;
7)
teikia kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra bejėgiška.
24
straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas
Vykdant
viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią nusikaltimams ar kitiems
teisės pažeidimams, sulaikant nusikaltėlius ir kitais atvejais visos
policijos tarnybos bendradarbiauja ir teikia visapusišką paramą viena kitai,
nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.
III SKIRSNIS.
TARNYBA POLICIJOJE
25
straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje teisinis
reguliavimas
Į
tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip
18 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal
išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos
būklę tinka policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje gali tarnauti
tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai, tinkantys tarnybai.
Į
tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai.
Priimamieji duoda priesaiką Lietuvos valstybei.
Pirmą
kartą priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir neturintiems
specialiojo ar aukštojo išsilavinimo piliečiams suteikiams pirmasis policininko
stažuotojo pareiginis laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.
Policijos
pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų politinių organizacijų
nariais.
Tarnyba
policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.
Tarnybos
policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti
įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje
statutas ir Policijos statutas.
Asmenims,
priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų sistemos ar kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti
įskaitomas tarnybos (darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus
metus išmokėjimas.
Policijos
pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį
darbą, jei tai neprieštarauja tarnybos interesams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
26
straipsnis. Policijos pareigūno priesaika
Policijos
pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais
žodžiais:
"Aš,
(vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu,
nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;
prisiekiu
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;
prisiekiu
šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei;
prisiekiu
susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.
Tepadeda
man Dievas".
Pastaba.
Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos
priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje statutas.
Piliečiai,
atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.
27
straipsnis. Pareiginiai laipsniai
Policijos
pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir užimamoms pareigoms pažymėti bei
santykiams reguliuoti yra šie pareiginiai laipsniai:
policininkas
stažuotojas
policininkas
vyresnysis
policininkas
viršila
jaunesnysis
inspektorius
inspektorius
vyresnysis
inspektorius
komisaras
inspektorius
komisaras
vyresnysis
komisaras
vyriausiasis
komisaras
generalinis
komisaras.
Policijos
pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į atitinkamas pareigas ir išlaikius
kvalifikacinį egzaminą, kurio reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministras.
Pareiginius
policijos pareigūnų laipsnius suteikia:
nuo
policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto (rajono) policijos
komisaras arba generalinis komisaras;
nuo
jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro imtinai - Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministras;
generalinio
komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Policininko
kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio laipsnio kvalifikacinės
kategorijos.
Pasienio
policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai suteikiami šiame įstatyme
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
28
straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma
Policijos
pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą
su atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos
pareigūnai - ir su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.
Ne
tarnybos metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius drabužius.
Atvejus,
kada policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas neprivalo dėvėti
uniformos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.
Dėvintiems
uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus,
medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų
ministras.
29
straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas
Policijos
pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:
jų
pačių prašymu;
suėjus
nustatytam amžiui;
dėl
sveikatos būklės;
atestavimo
tvarka;
Policijos
statuto numatytais atvejais;
pažeidus
šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;
vadovaujantis
teismo sprendimu ar nuosprendžiu;
netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
Ginčai
dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.
30
straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas policijos
pareigoms
Kai
iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos
pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų
darbuotojai policijos įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju
vidaus reikalų darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.
Vidaus
reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų pareigas, privalo turėti
nustatyto pavyzdžio gyventojams suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus
nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia
visuomenei.
31
straipsnis. Policijos rezervas
Lietuvos
Respublikos policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos
pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu
perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems
patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami pagal šiame
įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus.
Piliečiai,
esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra
mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie
vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei
pareigas.
Įtraukimo
į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos
rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Rezerve
esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu
pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį "rezervo".
32
straipsnis. Policijos kadrų rengimas
Policijos
kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.
Asmenims,
baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir perėjusiems dirbti į policiją,
organizuojami perkvalifikavimo kursai.
IV SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33
straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir specialiosios teisės
bei pareigos
Policijos
pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme
(Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines,
politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.
Policijos
pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias profesines teises ir pareigas.
Bendrąsias
profesines teises ir pareigas turi visi policijos pareigūnai. Specialiosios
profesinės teisės ir pareigos suteikiamos policijos pareigūnams,
vykdantiems atskiras šio įstatymo nustatytas policijos funkcijas.
34
straipsnis. Bendrosios profesinės policijos pareigūnų teisės
Kiekvienas
policijos pareigūnas turi teisę:
1)
reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti
neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti
prievartą;
2)
įtarus teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui ar pareigūnui, tikrinti
jų asmens dokumentus;
3)
pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas tarnybines patalpas ne
ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams,
pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;
4)
šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus,
specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;
5)
persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius,
besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekdamas užkirsti kelią
daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir
ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei
patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi
teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat
suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus
nedelsiant pranešama prokuratūrai;
6)
laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą ar darbus
gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui;
7)
važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas asmenis,
kuriems būtina neatidėliotina medicininė pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais
neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto
priemonėmis, priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,
kooperatyvams ar piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių
transportą.
Esant
tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę įsigyti bilietus į visas
transporto priemones be eilės, jei bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;
8)
esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip
pat piliečiams priklausančiomis ryšių priemonėmis;
9)
jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų
leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei
naudojimo taisyklės, paimti juos iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.
35
straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios profesinės pareigos
Policijos
pareigūnas visur ir visada privalo:
1)
gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį
teisės pažeidimą arba pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinių
priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;
2)
gavęs piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitokį
teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį,
padariusį pavojingą visuomenei veiką;
3)
gavęs žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti
policijai, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams
nustatyti;
4)
užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus
interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą
nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;
5)
imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų
organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų
ypatingų situacijų atvejais;
6)
vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei
neturi skiriamųjų policijos ženklų ar asmeniui pareikalavus - pateikti
tarnybinį pažymėjimą. Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai
apribojamos piliečių teisės, palydimi žodžiais "Įstatymo vardu".
Kiekvienas asmuo ir pareigūnas tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir
vykdyti policijos pareigūno reikalavimus;
7)
laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko kito
nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.
Vykdydami
visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmonių orumą,
užtikrinti ir saugoti jų teises bei laisves.
36
straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir
teisės pažeidimų prevenciją
Policijos
pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:
1)
pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra - į
policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą
aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltimų aukomis;
2)
kviesti į policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino antivisuomeninio
elgesio;
3)
vykdydamas administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens,
kuriam nustatyta administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją
patalpą, kviesti ir pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis
laikosi nustatytų apribojimų;
4)
tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos
taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų,
surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;
5)
fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu
areštu, esančių administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į
policijos profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant
padarius nusikaltimą arba valkataujant;
6)
sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu
sulaikytasis neturi dokumentų ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo
asmenybės, policijos pareigūnai turi teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir
garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms
žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama paimti rašysenos
pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus, galinčius padėti nustatyti asmenybę;
7)
tikrinti asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą;
neleisti skristi keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat
kurie pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta
uždraustų pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;
8)
pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių
ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis,
įrašytus į profilaktines medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;
9)
lankytis namuose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams
asmenis, įrašytus į policijos profilaktines įskaitas.
37
straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant
nusikaltimus
Policijos
pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:
1)
tikrinti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus;
2)
nustatyta tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą;
3) turėdamas duomenų, kad buvo padarytas,
daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:
tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei
organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių
saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą,
gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas patalpas;
įstatymo nustatyta tvarka tikrinti į
įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,
asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius krovinius ir
daiktus;
skirti bei atlikti inventorizacijas,
revizijas, kontrolinius matavimus ir kitus faktinius patikrinimus; suderinęs su
įmonės vadovu arba savininku arba gavęs respublikinės policijos teritorinio
padalinio viršininko leidimą ar Mokesčių policijos departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro, vyresniųjų komisarų ir komisarų
nurodymą, sustabdyti gamybos procesą; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti
buhalterinės apskaitos, kadrų, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus
dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus daiktus;
reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;
pasitelkti atitinkamus specialistus,
reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų
duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
rengti pasalas ir įstatymo nustatyta
tvarka atlikti transporto, piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose
ar stacionariniuose kontrolės punktuose;
4)
nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų
darbo metu, o ne darbo metu - su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos
administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu;
5)
pavesti daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei ekspertizes;
6)
pagal savo kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus
procesinius veiksmus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
38
straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją tvarką,
visuomeninę rimtį, piliečių teises ir laisves
Policijos
pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinantis
visuomenės saugumą, piliečių teises ir laisves, turi teisę:
1)
reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti
neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos įspėti;
2)
atlikdamas tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo numatytais atvejais
panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones;
3)
tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką ar įtariamų padarius
nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, dokumentus;
4)
apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti
vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus
gamtai, viešajai tvarkai ar piliečių saugumui;
5)
reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis priemonių dalyvių ir
žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių reikalavimų, renginiai gali būti
uždrausti, nutraukiami arba apribojami;
6)
pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi
aplinkos apsaugos reikalavimų.
39
straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant eismo saugumą
Policijos
pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo saugumą, turi teisę:
1)
stabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonės bei
krovinio dokumentus;
2)
nušalinti nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio
ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi teisės vairuoti. Naudoti norminiuose
aktuose numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus
vairuotojus į medicinos įstaigą.
Atsisakymas
vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas
neginčytinu apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu;
3)
iškviesti į policiją eismo taisyklių pažeidėjus, autoįvykių dalyvius bei
liudininkus;
4)
paimti vairuotojo ir transporto priemonės registravimo dokumentus ir išduoti
nustatytos formos laikiną dokumentą;
5)
nušalinti nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam medicininiam patikrinimui
vairuotojus, dėl sveikatos būklės keliančius pavojų eismo saugumui;
6)
atimti vairavimo teisę ar skirti kitas administracines nuobaudas už padarytus
kelių eismo taisyklių pažeidimus;
7)
keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina eismo saugumui
užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;
8)
uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė
būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų,
taip pat kurių variklio, kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka
įrašytų registracijos dokumentuose; pristatyti tokias transporto priemones
į policiją.
39-1
straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės užtikrinant
valstybės sienų apsaugą
Pasienio
policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas tose vietose, kuriose
galioja pasienio režimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka:
1)
nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;
2)
tikrinti asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių dokumentus bei krovinių
dokumentus (ne muitinės priežiūros zonoje);
3)
sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio režimo
pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos, teisėsaugos institucijų, muitinės
tarnybines patalpas kvotai ar asmens indentifikavimo veiksmams atlikti;
4)
sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei nustatomas pasienio režimo
pažeidimas, transporto priemones sulaikyti; asmenims, esantiems transporto
priemonėje, atsisakius paklusti, panaudoti šio įstatymo 41-43 straipsniuose
numatytas poveikio priemones ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto
priemonę;
5)
pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas (ne
muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį uždraustiems vežti daiktams ir
dokumentams sulaikyti;
6)
tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą į tam tikrą pasienio
ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje galioja pasienio režimas;
7)
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože ar kitoje
teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.
Pasienio
policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias jiems suteikia Lietuvos
Respublikos įstatymai bei Vyriausybės nutarimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
39(2 )straipsnis. Mokesčių
policijos pareigūnų teisės vykdant valstybės
finansų apsaugą
Mokesčių policijos pareigūnai, atlikdami
tarnybines pareigas, turi teisę:
1) areštuoti asmens turtą bei sąskaitas
banke, jeigu nustatyta tvarka nesumokėti mokesčiai. Sprendimą šiais klausimais
gali priimti Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
vyriausiasis komisaras, vyresnieji komisarai, komisarai ir
komisarai-inspektoriai;
2) duoti raštiškus nurodymus banko įstaigoms
nutraukti pinigų išmokėjimą bei pervedimą iš įmonių bei fizinių asmenų
sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės operacijos ar trukdoma atlikti
tikrinimą, arba tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo ir neteisingo mokesčių
apskaičiavimo faktai;
3) vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti kvotą
bei parengtinį tardymą mokesčių policijos kompetencijai priklausančiose bylose;
4) gauti duomenis ir informaciją iš
Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento prie Finansų
ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų ir kitų valstybės
institucijų, reikalingus Mokesčių policijos departamento funkcijoms vykdyti;
5) atlikti pakartotines revizijas bei patikrinimus
(tarp jų ir kontrolinius) po Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės
departamento prie Finansų ministerijos ir kitų mokesčių administratorių
darbuotojų atliktų patikrinimų;
6) gauti iš ekspertizės įstaigų išvadas pagal
revizijos, tikrinimo medžiagą;
7) pasitelkti piliečius bendradarbiauti,
jeigu jie sutinka, išaiškinant nusikaltimus ir teisės pažeidimus finansų
srityje, ir juos skatinti;
8) atlikti fizinių asmenų, visų nuosavybės
formų įmonių, įstaigų, organizacijų, bankų bei kitų kredito įstaigų ūkinės
veiklos patikrinimus, kiek tai susiję su mokesčių policijos atliekama revizija
ir nustatytais teisės pažeidimais;
9) gauti iš Lietuvos banko, komercinių bankų
ir kitų kredito įstaigų, taip pat visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir
organizacijų bei fizinių asmenų duomenis, pažymėjimų ir dokumentų nuorašus apie
juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių asmens turtą
bei pajamas, taip pat apie ūkines-finansines operacijas, susijusias su
tikrinamuoju objektu;
10) gauti iš fizinių asmenų raštiškus
paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes, atliktus darbus,
paslaugas ir gautas iš tikrinamų objektų išmokas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
40
straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė
Policijos
pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes.
Policijos
pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeidęs įstatymo reikalavimus,
įstatymų nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn,
materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Žinomai
nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo
atsakomybės neatleidžia.
Neteisėtais
tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais piliečiui padarytą žalą
valstybė atlygina visiškai, nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės
tokia tvarka, kokia nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos,
tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.
Policijos
pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako
už žalą, jei tuo nebuvo peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.
Lietuvos
policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš Akademijos turi jai atlyginti
išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso
būdu neperkelti į aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.
V SKIRSNIS.
POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
41
straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo
tikslas ir ribos
Policijai
suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis,
panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.
Policija
ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, siekdama nutraukti pavojingą
visuomenei veiką arba sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką
padariusįjį asmenį. Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos
tik įstatymo numatytam tikslui pasiekti.
Policijos
pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,
atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir
konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias
priemones, policijos pareigūnai privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.
Prieš
naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia
aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami, išskyrus
atvejus, nurodytus šio įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis
ginklas naudojamas tik tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos
arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.
42
straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto
priemones ir gyvūnus.
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą prieš asmenį tokiais atvejais:
1)
atremti pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip
pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį
giklą;
2)
apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip
pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;
3)
atremti ginkluotą užpuolimą;
4)
persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas
išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį
ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus
sveikatai ar gyvybei;
5)
sulaikant asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma
sulaikyti;
6)
siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš
įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos arba konvojavimo metu;
7)
masinio pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais;
8)
policijos apsaugos ar specialiai saugomų objektų užpuolimo atveju. Tokių
objektų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Apie
šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant
pranešama prokurorui.
Draudžiama
naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali
nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi
mažamečių vaikų; prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais
invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba
priešinasi ginklu.
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę,
kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam
policijos pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali
sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.
Policijos
pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar keliantį pavojų gyventojams.
43
straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų
panaudojimo sąlygos
Policija
turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones:
gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus,
dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo
ir kitas priemones:
1)
guminę lazdą - esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42 straipsnio antrosios
dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką,
jeigu jis neklauso policijos pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;
2)
antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir pristatant į policiją
asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad
jis gali pasipriešinti policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;
-
lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;
-
kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;
3)
kovinių imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį
pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais
veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai
nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems
policijos pareigūno veiksmams;
4)
dujas, skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte
numatytais atvejais;
specialios
paskirties dujas:
-
masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji
tvarka, atvejais;
-
sulaikant bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką,
apleisti patalpas, transporto priemonę;
5)
vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių
viešąją tvarką, atvejais;
6)
tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ir
pabėgusį iš įvykio vietos;
-
sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo kalinimo vietų, etapavimo
ar tardymo veiksmų metu;
-
sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją
tvarką;
-
masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją
tvarką, metu;
-
ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;
7)
transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones - kada vairuotojas
nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus kelių ženklo reikalavimui
sustoti.
Draudžiama
naudoti specialiąsias policijos priemones prieš vaikus, nėščias moteris ir
moteris su vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus
atvejus, kai jie patys užpuola.
VI SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44
straipsnis. Aprūpinimas butais
Policijos
darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų
nustatyta tvarka.
Visų
rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui
gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje,
eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje
pagal jų gyvenamąją vietą.
Asmenys,
perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl
šios priežasties iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus
kitos gyvenamosios patalpos.
Vyriausybės
nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų pareigūnams gali būti suteikiami
tarnybiniai butai.
Policijos
pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas, panaudojant valstybės
ir savivaldybių lėšas, skirtas policijos socialinėms reikmėms tenkinti.
1 straipsnis.
Policijos uždaviniai
Lietuvos
Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis
vykdomasis
valstybinės valdžios organas, veikiantis Respublikos
vidaus reikalų
sistemoje.
Pagrindiniai
policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei
kitokių teisės
pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir
tyrimas, viešosios
tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,
piliečių teisių,
laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų
apsauga, taip pat
pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to,
policija vykdo eismo
saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir
kitokią socialinę
pagalbą gyventojams.
Policija
gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir
organizacijas,
taip pat asmenis, esančius Respublikos
teritorijoje ir
priklausančius Respublikos jurisdikcijai,
nepriklausomai nuo
jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir
turtinės padėties,
visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir
kitų aplinkybių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
2 straipsnis.
Policijos veiklos principai
Policijos
veikla grindžiama demokratijos, humanizmo,
teisėtumo,
socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės
paslapties, taip
pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo
principais.
Policijoje
draudžiama politinių partijų ir politinių
judėjimų veikla.
3 straipsnis.
Policijos veiklos teisiniai pagrindai
Policija
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju
Pagrindiniu
Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais
Lietuvos Respublikos
įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimais ir
potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos
norminiais aktais, o savivaldybių policija savo
veikloje - ir
savivaldybių valdžios bei valdymo organų
sprendimais,
neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos
įstatymams.
4 straipsnis.
Policijos veiklos viešumas
Policija
apie savo veiklą informuoja valstybinius ir
savivaldybių
valdžios bei valdymo organus, masinės informacijos
priemones bei
gyventojus.
Gavusi
piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo
informacinėse
sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį
pilietį
Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir
Vyriausybės
patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją
apie kitus asmenis
yra draudžiama.
Policija negali
skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto
apsaugos, komercinė
ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama
tarnybinės veiklos
metu gauta informacija, kuri gali pakenkti
piliečių garbei,
orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo
šeimos narių
saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,
sutrukdyti
nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą,
jeigu pareigos
vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja
kitko.
5 straipsnis.
Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas
Policijos
pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio
garbę, orumą,
gyvybę bei sveikatą, teises ir laisves gina
Lietuvos Respublikos
įstatymai.
Policijos
pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis,
tarnaujantis
policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir
vykdantis policijos
funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios
atstovo teisinį
statusą bei pareiginį laipsnį.
Policijos
pareigūnai yra policininkai ir policijos
valdininkai.
Policijos
pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos
klausytojai, taip
pat policijos rezerve esantys asmenys, kai
jiems pavesta
vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.
Lietuvos policijos
akademijos klausytojai policijos pareigūno
statusą įgyja ir
atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.
Policijos
pareigūno reikalavimai privalomi visiems
piliečiams,
valstybinėms, privačioms ir kitokioms įmonėms,
įstaigoms,
organizacijoms bei pareigūnams.
Policijos
pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio
įstatymo
nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei
specialiąsias
policijos priemones.
Jeigu
atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus,
pareigūnas turi
teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek
to reikia
tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos
įmanomos įtikinimo ar
kitos priemonės nebuvo veiksmingos.
Policininkui
stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.
6 straipsnis.
Policijos pareigūnų veiklos teisinės
garantijos
Policijos
pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas,
vadovaujasi tik
įstatymais. Policijos pareigūnai privalo vykdyti
aukštesniojo pagal
pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.
Jeigu
policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį
įsakymą ar
nurodymą, jis turi vadovautis įstatymu, o apie
neteisėtą įsakymą ar
nurodymą pranešti Policijos departamentui ir
prokurorui.
7 straipsnis.
Parama policijos pareigūnams, vykdantiems
pavestas pareigas
Valstybiniai,
vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai
savo pareigas
atliekančiai policijai privalo teikti reikiamą
organizacinę ir
techninę pagalbą.
Policija savo
veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir
veikiančių
teisėsaugos ir visuomeninės rimties palaikymo
organizacijų bei
piliečių pagalba. Šios organizacijos turi būti
užregistruotos
įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka.
8 straipsnis.
Profesinių interesų įgyvendinimas
Policijos
pareigūnai gali steigti draugijas, klubus,
profesines sąjungas
ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų
profesinius,
kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą
reglamentuoja
įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti
įstatai (nuostatai).
Policijos
pareigūnams draudžiama streikuoti.
9 straipsnis.
Policijos profesiniai ryšiai
Lietuvos
Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su
atitinkamomis
kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis
policijos
organizacijomis.
10 straipsnis.
Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė
Policijos
veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos
prokuratūra.
Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos
veiklą
kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios
Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų
ministerija,
savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.
11 straipsnis.
Policijos veiksmų apskundimas
Piliečiai turi
teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti
policijos pareigūnų
ir organų veiksmus.
Piliečių skundus
dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja
ir sprendžia
policijos įstaigos, kurioje dirba policijos
pareigūnas,
vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo
sprendimu, galima
kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar
kompetentingą
kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.
II SKIRSNIS.
POLICIJOS
ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS
12 straipsnis.
Policijos organizacija ir struktūra
Vieningą
Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro
Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos
departamento
vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių
policijos tarnybos
bei struktūriniai padaliniai ir Pasienio
policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
padaliniai.
Policijos
departamentui vadovauja generalinis komisaras -
Vidaus reikalų
ministerijos sekretorius. Jį skiria ir atleidžia
Vyriausybė, vidaus
reikalų ministro teikimu. Pasienio policijos
departamentui prie
Vidaus reikalų ministerijos vadovauja
vyriausiasis
pasienio policijos komisaras, kurį skiria ir
atleidžia
Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų
ministro teikimu.
Miesto
(rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų
ministerijos
padalinys, kuriame veikia respublikinės ir
savivaldybių
policijos bei pasienio policijos tarnybos.
Miesto
(rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos
departamento
generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia
vidaus reikalų
ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
Nr. 1-601, 94.10.12,
Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
13 straipsnis.
Respublikinė policija
Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija,
transporto
policija, kelių policija ir viešoji policija.
Respublikinės
policijos vadovus policijos departamento
generalinio
komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras.
Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams
kriminalinėje,
transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti
sudaromos tarnybos
ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.
Vidaus
reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos
komisariatų gali
veikti ir kitos vidaus reikalų bei pasienio
policijos tarnybos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
14 straipsnis.
Respublikinės policijos uždaviniai
Kriminalinė
policija savo operatyvine ir profesine veikla
užkerta kelią
nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir
tiria padarytus
nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,
atlieka kvotą
jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo
prokurorų,
tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su
nusikaltimų tyrimu
ir nusikaltėlių paieška.
Viešoji
policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose
renginiuose, teikia
reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo
organams tiriant
nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas,
vykdant teismo
nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją
tvarką ir rimtį
įstatymų nustatytais atvejais, valstybės
(kontrolės,
valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei
įstaigų)
pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas
pareigas;
Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir
kitus svarbius
objektus.
Viešojoje
policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimu gali
būti sudaromi speicalios paskirties policijos
daliniai, tiesiogiai
pavaldūs policijos departamento generaliniam
komisarui.
Transporto
policija vykdo kriminalinės ir viešosios
policijos
funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto
linijose bei šioms
žinyboms priklausančiose teritorijose.
Kelių policija
vykdo automobilių ir kitų transporto
priemonių eismo
saugumo priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių
pažeidimus ir
autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių
bylose, skiria
administracines nuobaudas ar kitokias poveikio
priemones už eismo
taisyklių pažeidimus.
15 straipsnis.
Savivaldybių policija
Savivaldybių
policiją sudaro padaliniai, vykdantys
teisėtvarkos
pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo
nustatyta tvarka,
saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys
visuomeninę rimtį
bei piliečių teisių ir teisėtų interesų
apsaugą. Šias
funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos
savivaldybių
policijos nuovados.
Savivaldybių
policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministerijos
Policijos departamentas.
Miesto
(rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms
vadovauja
savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto
(rajono)
policijos komisaro pavaduotojas.
Savivaldybės
policijos komisarą bendru miesto (rajono)
policijos komisaro
ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei
mero teikimu
skiria ir atleidžia Policijos departamento
generalinis
komisaras.
Savivaldybių
policijos nuovados komisarą savivaldybės
policijos komisaro
teikimu skiria ir atleidžia miesto (rajono)
policijos komisaras.
Nuovados
komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei
pareigūno,
kompetentingo nagrinėti administracinės teisės
pažeidimų bylas,
įgaliojimai.
Kitus
savivaldybių policijos pareigūnus skiria
miesto (rajono)
policijos komisaras savivaldybių policijos
komisaro teikimu.
Nuovadų
sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas
yra valstybės
deleguotoji savivaldybės funkcija.
Vidaus
reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis
organizuoja
savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,
aprūpina vienodomis
uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais
ženklais, policijos
įranga ir ginkluote.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-601, 94.10.12,
Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
16 straipsnis.
Savivaldybių policijos uždaviniai
Savivaldybių
policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos
pažeidimų
prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,
užtikrina piliečių
teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat
pagal savo
kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą
įstatymo nustatyta
tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo
atitinkamos
savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus;
padeda kelių
policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo
saugumą.
16-1
straipsnis. Pasienio policija
Pasienio
policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės
sienų režimą ir
atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,
valstybės sienų
sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją
reguliuojantys
pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę
paiešką bei kvotą
įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų
režimo pažeidimų,
užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių
teisių ir teisėtų
interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio
policija atlieka
pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose
galioja pasienio
režimas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
17 straipsnis.
Policijos funkcijos
Policija,
saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų
kėsinimųsi piliečių
gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,
laisves, teisėtus
interesus bei turtą ir vykdydama kitus
nustatytus
uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose
nurodytas funkcijas.
Neleistina
pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų
funkcijų.
18 straipsnis.
Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų
prevencija
Policija:
1) rengia ir
įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus
ir teisės
pažeidimus;
2)
atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių
teisės pažeidimų
priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo
numatytų priemonių
joms pašalinti;
3) sudaro
ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir
operatyvines
įskaitas;
4) pagal
sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių,
organizacijų turtą;
5) taiko
administracines ir kitokias prevencijos priemones.
19 straipsnis.
Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas
Policija:
1) registruoja
ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie
rengiamus ar
padarytus nusikaltimus;
2) vykdo
pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų,
nuteistųjų ir be
žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat
atlieka šio
įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius
veiksmus;
3) įstatymų
nustatyta tvarka atlieka kvotą;
4) baudžiamojo
proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo
tardytojo,
prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose
bylose.
20 straipsnis.
Policijos operatyvinė veikla
Policijos
operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio
nusikaltimų
prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami
rinkti informacijai
apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.
Atliekant tuos
veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma
nusikaltimus
padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų
paieška, išaiškinami
neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.
Vykdydama
operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali
naudotis
specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta
piliečių pagalba,
taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio
patikrinimo bei
apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais
specialiosios
kontrolės metodais.
Operatyvinės
veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo
tvarką
reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų
ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės
patvirtinti
norminiai aktai.
Operatyvinės veiklos
priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu
konkrečiu atveju
sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio
įstatymo 20
straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.
Faktiniai duomenys,
gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti
techninėmis
priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta
tvarka gali būti
įrodymais baudžiamojoje byloje.
Policijos
operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su
kriminaliniais
nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais ir yra
operatyvinių policijos
tarnybų išimtinė teisė.
21 straipsnis.
Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir
saugumo, piliečių teisių ir laisvių ap sauga
Policija:
1) patruliuoja
viešose vietose;
2) saugo
viešąją tvarką masinių renginių metu;
3) vykdo
įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu,
narkotikų
vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais
reiškiniais;
4) prižiūri,
kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,
laikant, saugant,
perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis,
sprogstamąsias
medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų
sistemos
reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;
5) surašo
administracinių teisės pažeidimų protokolus,
nagrinėja tokių
pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria
administracines
nuobaudas bei taiko kitas administracines
prievartos
priemones;
6) įstatymo
numatytais atvejais saugo ir konvojuoja
sulaikytuosius
asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus
baudžiamosiose bylose;
7) užtikrina
viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės
kontrolieriams,
medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar
tarnautojams vykdant
įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.
21-1
straipsnis. Valstybės sienų apsauga
Pasienio
policija:
1) užtikrina
Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir
neliečiamumą,
pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas
sausumoje ir
jūroje, organizuoja ir įgyvendina operatyvines ir
kitas priemones,
užkerta kelią valstybės sienų pažeidimams ir
sulaiko
pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton
atsakomybėn;
2) padeda
įgyvendinti valstybės migracijos politiką,
užtikrina Lietuvos
Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo
per valstybės sieną
tvarką;
3) pagal
savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja
administracinių
teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines
nuobaudas;
4) pagal savo
kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;
5) vidaus
reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos
įstatymo numatytas
funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
22 straipsnis.
Eismo priežiūra
Policija:
1) reguliuoja
transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių
eismo tvarką ir
saugumą;
2)
kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas
bei remontavimas,
jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka
saugaus eismo
reikalavimus;
3) kontroliuoja
transporto priemonių techninę būklę;
4) kontroliuoja,
kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos
ir organizacijos
vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo
saugumo užtikrinimo
bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto
priemonių poveikio;
5) tiria kelių
eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius,
atlieka kvotą
autotransporto įvykių bylose, skiria
administracines
nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių
eismo taisyklių
pažeidimus;
6) egzaminuoja
ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę
vairuoti transporto
priemones.
23 straipsnis.
Socialinė pagalba gyventojams
Policija:
1) teikia
neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems
nuo teisės
pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
2) užtikrina
sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų
apsaugą ir imasi
priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną
medicininę pagalbą;
3)
informuoja valstybinius organus, visuomenines
organizacijas,
piliečius apie katastrofas, avarijas ir kitas
ypatingas
situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;
4) teikia
pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų
metu gelbstint
žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui
užtikrinti;
5) saugo rastus
ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,
vertybes bei
kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos
teisėtiems
savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus
ieško skolininkų;
6) užtikrina
piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems
nusikaltimą
teisėsaugos organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei
iškyla pavojus jų
gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;
7) teikia
kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra
bejėgiška.
24 straipsnis.
Policijos tarnybų bendradarbiavimas
Vykdant
viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią
nusikaltimams
ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant
nusikaltėlius ir
kitais atvejais visos policijos tarnybos
bendradarbiauja
ir teikia visapusišką paramą viena kitai,
nelaukdamos atskiro
įsakymo ar nurodymo.
III SKIRSNIS.
TARNYBA POLICIJOJE
25 straipsnis.
Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje
teisinis reguliavimas
Į tarnybą
policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu
priimami ne
jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą
Lietuvos
Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,
asmenines savybes,
dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos
būklę tinka
policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje
gali tarnauti
tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai,
tinkantys tarnybai.
Į tarnybą
policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos
Respublikos vidaus
reikalų ministerijos medicininės komisijos
išvadą, jog jie
tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką
Lietuvos valstybei.
Pirmą kartą
priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos
policijoje ir
neturintiems specialiojo ar aukštojo išsilavinimo
piliečiams
suteikiams pirmasis policininko stažuotojo pareiginis
laipsnis ir
nustatomas l metų stažuotės terminas.
Policijos
pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų
politinių
organizacijų nariais.
Tarnyba
policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.
Tarnybos
policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos
Respublikos
policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos
statutas.
Asmenims,
priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos
policijoje iš
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar
kitų šalių
atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos
(darbo) jose stažas
ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus
išmokėjimas.
Policijos
pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik
pedagoginį ir
mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai neprieštarauja
tarnybos interesams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
26 straipsnis.
Policijos pareigūno priesaika
Policijos
pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia
Lietuvos valstybei
šiais žodžiais:
"Aš,
(vardas, pavardė), Jums liudijant:
prisiekiu,
nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos
valstybę ir jos
nepriklausomybę;
prisiekiu
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus
ir savo viršininkų
įsakymus;
prisiekiu
šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos
žmonėms ir
Valstybei;
prisiekiu
susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti
geram policijos
vardui.
Tepadeda man
Dievas".
Pastaba.
Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Priesaikos
priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje
statutas.
Piliečiai,
atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.
27 straipsnis.
Pareiginiai laipsniai
Policijos
pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir
užimamoms pareigoms
pažymėti bei santykiams reguliuoti yra šie
pareiginiai
laipsniai:
policininkas
stažuotojas
policininkas
vyresnysis
policininkas
viršila
jaunesnysis
inspektorius
inspektorius
vyresnysis
inspektorius
komisaras
inspektorius
komisaras
vyresnysis
komisaras
vyriausiasis
komisaras
generalinis
komisaras.
Policijos
pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į
atitinkamas
pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio
reikalavimus ir
tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus
reikalų ministras.
Pareiginius
policijos pareigūnų laipsnius suteikia:
nuo
policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto
(rajono) policijos
komisaras arba generalinis komisaras;
nuo
jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro
imtinai - Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministras;
generalinio
komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras
Pirmininkas.
Policininko
kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio
laipsnio
kvalifikacinės kategorijos.
Pasienio
policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai
suteikiami šiame
įstatyme nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
28 straipsnis.
Policijos pareigūnų uniforma
Policijos
pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies
skiriamaisiais
ženklais (savivaldybių policijos pareigūnai - ir
su savivaldybių
skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.
Ne tarnybos
metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius
drabužius.
Atvejus, kada
policijos pareigūnai vykdydami tarnybines
pareigas neprivalo
dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų
ministras.
Dėvintiems
uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti
ir kitų valstybių
ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų
nešiojimo tvarką
nustato vidaus reikalų ministras.
29 straipsnis.
Policijos pareigūnų atleidimas
Policijos
pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:
jų pačių
prašymu;
suėjus
nustatytam amžiui;
dėl sveikatos
būklės;
atestavimo
tvarka;
Policijos
statuto numatytais atvejais;
pažeidus šio
įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;
vadovaujantis
teismo sprendimu ar nuosprendžiu;
netekus
Lietuvos Respublikos pilietybės.
Ginčai dėl
atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.
30 straipsnis.
Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas
policijos pareigoms
Kai iškyla
būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės
saugumą, policijos
pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje
netarnaujantys
vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos
viršininko
rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų
darbuotojams
vadovauja etatinis policijos pareigūnas.
Vidaus
reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų
pareigas, privalo
turėti nustatyto pavyzdžio gyventojams
suprantamus
skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos
Respublikos vidaus
reikalų ministras ir apie tai paskelbia
visuomenei.
31 straipsnis.
Policijos rezervas
Lietuvos
Respublikos policijos įstaigos turi policijos
rezervą. Jį
sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių
priežasčių
atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į
policijos rezervą,
bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos
Respublikos
piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti
jiems patikėtas
pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami
pagal šiame
įstatyme numatytus bendruosius policijos
komplektavimo
reikalavimus.
Piliečiai,
esantys policijos rezerve, gauna nustatyto
pavyzdžio
pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir
amunicija valstybės
lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos
pareigūnų funkcijas,
turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.
Įtraukimo į
policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato
Lietuvos Respublikos
policijos rezervo nuostatai, kuriuos
tvirtina Vyriausybė.
Rezerve
esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis
atleidimo metu
turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį
"rezervo".
32 straipsnis.
Policijos kadrų rengimas
Policijos
kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.
Asmenims,
baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir
perėjusiems dirbti
į policiją, organizuojami perkvalifikavimo
kursai.
IV SKIRSNIS.
POLICIJOS
PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ
33 straipsnis.
Policijos pareigūnų bendrosios ir
specialiosios teisės bei pareigos
Policijos
pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame
Pagrindiniame
Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose
įtvirtintas
socialines, ekonomines, politines ir asmenines
Lietuvos Respublikos
piliečių teises bei laisves.
Policijos
pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias
profesines teises ir
pareigas.
Bendrąsias
profesines teises ir pareigas turi visi policijos
pareigūnai.
Specialiosios profesinės teisės ir pareigos
suteikiamos
policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio
įstatymo nustatytas
policijos funkcijas.
34 straipsnis.
Bendrosios profesinės policijos pareigūnų
teisės
Kiekvienas
policijos pareigūnas turi teisę:
1)
reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių
teisėtvarką,
nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai
išnaudotos įtikinimo
priemonės, panaudoti prievartą;
2) įtarus
teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui
ar pareigūnui,
tikrinti jų asmens dokumentus;
3) pristatyti
teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas
tarnybines patalpas
ne ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei
nustatyti,
protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir
jų turimiems
daiktams apžiūrėti;
4) šiame
įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius
ginklus,
specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;
5)
persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą,
nusikaltėlius,
besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat
siekdamas užkirsti
kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo
paros metu įeiti į
piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių,
įstaigų,
organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei
patekti į
transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos
pareigūnai turi
teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto
priemones. Ši teisė
taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir
katastrofų
atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama
prokuratūrai;
6) laikinai
apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų
judėjimą ar darbus
gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių
bei transporto eismo
saugumui;
7) važiuodamas
į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,
gabendamas
asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicininė
pagalba, į gydymo
įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais
nekliudomai ir
nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,
priklausančiomis
įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,
kooperatyvams ar
piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių
atstovybių
transportą.
Esant
tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę
įsigyti bilietus į
visas transporto priemones be eilės, jei
bilietų nėra - į
transporto priemonę įlipti;
8) esant
būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir
organizacijoms,
taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių
priemonėmis;
9) jeigu
pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,
narkotinių ir kitų
leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų,
priemonių ir daiktų
laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos
iš organizacijų ar
piliečių nustatyta tvarka.
35 straipsnis.
Policijos pareigūnų bendrosios profesinės
pareigos
Policijos
pareigūnas visur ir visada privalo:
1) gavęs
piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą
nusikaltimą ar
kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas
liudininku, imtis
neatidėliotinių priemonių užkirsti kelią
daromam nusikaltimui
ar kitam teisės pažeidimui;
2) gavęs
piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą
nusikaltimą ar
kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti
ir pristatyti į
policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei
veiką;
3) gavęs žinių
apie padarytą pavojingą visuomenei veiką,
apie tai pranešti
policijai, imtis priemonių įvykio vietai
apsaugoti,
nusikaltimo liudininkams nustatyti;
4) užtikrinti
sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų
teises ir
teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti
neatidėliotiną
medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės
pažeidimų ar kurių
būklė yra bejėgiška;
5) imtis
visų galimų priemonių piliečių, valstybės,
visuomeninių ar
kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių
nelaimių,
katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų
atvejais;
6) vykdydamas
tarnybines pareigas, policijos pareigūnas
privalo
prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų policijos ženklų ar
asmeniui
pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos
pareigūnų veiksmai,
kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,
palydimi žodžiais
"Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir
pareigūnas tokiu
atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti
policijos pareigūno
reikalavimus;
7) laikyti
paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,
jeigu ko kito
nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.
Vykdydami
visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo
gerbti ir ginti
žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei
laisves.
36
straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusi
kaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją
Policijos
pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų
prevenciją, turi
teisę:
1) pristatyti
iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o
jei jų nėra - į
policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali
judėti ar gali
padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti
nusikaltimų aukomis;
2) kviesti į
policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl
neleistino
antivisuomeninio elgesio;
3) vykdydamas
administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo
paros laiku į
asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,
nuolatinę ar
laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti
tokį asmenį į
policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų
apribojimų;
4) tikrindamas,
kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir
imigracijos
taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val.,
reikalauti asmens
dokumentų, surašyti administracinių teisės
pažeidimų
protokolus;
5)
fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų,
nubaustų
administraciniu areštu, esančių administracinėje
priežiūroje, taip
pat asmenų, įrašytų į policijos profilaktikos
įskaitas;
daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius
nusikaltimą arba
valkataujant;
6)
sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus
valkataujančius
asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų ir
kitais būdais
neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos
pareigūnai turi
teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso
įrašus,
fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą
ypatingoms žymėms
nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama
paimti rašysenos
pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,
galinčius padėti
nustatyti asmenybę;
7) tikrinti
asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų
daiktus, rankinį
bagažą; neleisti skristi keleiviams, kurie
atsisako tai
pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė
negaliojančius ar
suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta
uždraustų
pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės
pažeidimo protokolą;
8)
pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam
patikrinimui dėl
venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,
homoseksualistus
ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines
medicinos įstaigų ar
policijos įskaitas;
9) lankytis
namuose, taip pat kviesti į policiją
profilaktiniams
pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos
profilaktines
įskaitas.
37 straipsnis.
Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant
ir tiriant nusikaltimus
Policijos
pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:
1) tikrinti
pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir
padarytus
nusikaltimus;
2) nustatyta
tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus
padarius
nusikaltimą;
3) turėdamas
duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar
rengiamas
nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:
tikrinti
visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų
ūkinę-finansinę ir
kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių
saugojimo būklę, jų
įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo
teisėtumą,
gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir
užplombuotas,
patalpas;
įstatymo
nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas,
organizacijas
įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,
asmeninėse bei valstybinėse
transporto priemonėse esančius
krovinius ir
daiktus;
skirti
inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės
vadovu arba
savininku, arba gavęs respublikinės policijos
teritorinio
padalinio viršininko leidimą, sustabdyti gamybos
procesą; atlikti
apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės
apskaitos, kadrų,
patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus
dokumentus,
žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus
daiktus;
pasitelkti
atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti
iš vadovų,
pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų
duomenis,
paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;
rengti
pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti
transporto,
piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose
ar stacionariniuose
kontrolės punktuose;
4)
nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų,
organizacijų
patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu - su tos
įmonės, įstaigos
ar organizacijos administracijos atstovu,
savininku arba jo
atstovu;
5) pavesti
daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei
ekspertizes;
6) pagal savo
kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso
įstatyme numatytus
procesinius veiksmus.
38 straipsnis.
Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją
tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių teises
ir laisves
Policijos
pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir
visuomeninę rimtį,
užtikrinantis visuomenės saugumą, piliečių
teises ir laisves,
turi teisę:
1)
reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių
teisėtvarką,
nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos
įspėti;
2) atlikdamas
tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo
numatytais atvejais
panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias
policijos priemones;
3) tikrinti
piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką
ar įtariamų
padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą,
dokumentus;
4) apriboti
įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir
patalpose bei
sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti
transporto eismą,
jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar
piliečių saugumui;
5)
reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis
priemonių dalyvių ir
žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių
reikalavimų,
renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba
apribojami;
6) pagal
kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir
fiziniai asmenys
laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.
39 straipsnis.
Policijos pareigūnų teisės užtikrinant
eismo saugumą
Policijos
pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo
saugumą, turi teisę:
1) stabdyti
transporto priemones, tikrinti vairuotojo,
transporto priemonės
bei krovinio dokumentus;
2) nušalinti
nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra
apsvaigę nuo
alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi
teisės vairuoti.
Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones
apsvaigimui
nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į
medicinos įstaigą.
Atsisakymas
vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui
nustatyti
laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto
patvirtinimu;
3) iškviesti
į policiją eismo taisyklių pažeidėjus,
autoįvykių dalyvius
bei liudininkus;
4) paimti
vairuotojo ir transporto priemonės registravimo
dokumentus ir
išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;
5) nušalinti
nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam
medicininiam
patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos būklės
keliančius pavojų
eismo saugumui;
6) atimti
vairavimo teisę ar skirti kitas administracines
nuobaudas už
padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;
7) keisti,
apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina
eismo saugumui
užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;
8) uždrausti
eksploatuoti transporto priemones, kurių
konstrukcija arba
techninė būklė neatitinka galiojančių kelių
eismo taisyklių,
normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,
kėbulo (rėmo) ar
važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų
registracijos
dokumentuose; pristatyti tokias transporto
priemones į
policiją.
39-1
straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės
užtikrinant valstybės sienų apsaugą
Pasienio
policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas
tose vietose,
kuriose galioja pasienio režimas, turi teisę
įstatymų nustatyta
tvarka:
1) nutraukti
asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;
2) tikrinti
asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių
dokumentus bei
krovinių dokumentus (ne muitinės priežiūros
zonoje);
3) sulaikyti,
atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir
pasienio režimo
pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos,
teisėsaugos
institucijų, muitinės tarnybines patalpas kvotai ar
asmens
indentifikavimo veiksmams atlikti;
4)
sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei
nustatomas
pasienio režimo pažeidimas, transporto priemones
sulaikyti;
asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius
paklusti, panaudoti
šio įstatymo 41-43 straipsniuose numatytas
poveikio priemones
ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto
priemonę;
5) pasienio
ruože ir kitose vietose, kuriose galioja
pasienio režimas
(ne muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį
uždraustiems vežti
daiktams ir dokumentams sulaikyti;
6) tarnybos
tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą
į tam tikrą pasienio
ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje
galioja pasienio
režimas;
7)
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio
ruože ar kitoje
teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.
Pasienio
policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias
jiems suteikia
Lietuvos Respublikos įstatymai bei Vyriausybės
nutarimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-514, 94.06.28,
Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)
40 straipsnis.
Policijos pareigūno atsakomybė
Policijos
pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir
sprendimus bei jų
pasekmes.
Policijos
pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas
pažeidęs įstatymo
reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka
traukiamas
drausminėn, administracinėn, materialinėn ar
baudžiamojon
atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.
Žinomai
nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas
policijos pareigūno
nuo atsakomybės neatleidžia.
Neteisėtais
tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais
piliečiui
padarytą žalą valstybė atlygina visiškai,
nepriklausomai nuo
policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia
nustatyta žalai,
padarytai neteisėtais kvotos, tardymo,
prokuratūros organų
ir teismo veiksmais, atlyginti.
Policijos
pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam
suteiktus
įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo
peržengtos
nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.
Lietuvos
policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš
Akademijos turi jai
atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai
taikoma ir tiems
klausytojams, kurie konkurso būdu neperkelti į
aukštesnįjį kursą
atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.
V SKIRSNIS.
POLICIJOS
GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,
JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS
41 straipsnis.
Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių
naudojimo tikslas ir ribos
Policijai
suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame
įstatyme numatytomis
sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir
specialiąsias
priemones.
Policija
ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,
siekdama nutraukti
pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei
pristatyti į
policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis
ginklas ir
specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo
numatytam tikslui
pasiekti.
Policijos
pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias
priemones naudoja,
atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,
pažeidėjo
asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją.
Naudodami ginklą ar
specialiąsias priemones, policijos pareigūnai
privalo stengti
išvengti sunkių pasekmių.
Prieš
naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias
priemones, jei
leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus
panaudojami,
įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo
43 straipsnio 3 ir 4
punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik
tada, kai visi kiti
galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai
dėl laiko stygiaus
jų panaudoti nėra galimybės.
42 straipsnis.
Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš asmenis,
transporto priemones ir gyvūnus.
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą
prieš asmenį tokiais
atvejais:
1) atremti
pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno
sveikatai ar
gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama
atimti iš policijos
pareigūno šaunamąjį giklą;
2) apginti
kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų
sveikatai ar gyvybei,
taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar
paimtus įkaitais
asmenis;
3) atremti
ginkluotą užpuolimą;
4) persekiojant
asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu
jis, siekdamas
išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar
panaudoja šaunamąjį,
nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,
įrankius, priemones
arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai
ar gyvybei;
5) sulaikant
asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą,
jeigu kitaip jo
neįmanoma sulaikyti;
6) siekiant sulaikyti
suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį
pabėgti ar pabėgusį
iš įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos
arba konvojavimo
metu;
7) masinio
pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose
atvejais;
8) policijos
apsaugos ar specialiai saugomų objektų
užpuolimo atveju.
Tokių objektų sąrašą nustato Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
Apie šaunamojo
ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir
pasekmes nedelsiant
pranešama prokurorui.
Draudžiama
naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo
vietose, jeigu nuo
to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat
prieš piliečius,
turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš
moteris ir
nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo
požymiais,
išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba
priešinasi ginklu.
Policijos
pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą
prieš transporto
priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta
išankstiniam
akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno
reikalavimui
sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti
grėsmę eismo
saugumui ar žmonėms.
Policijos
pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar
keliantį pavojų
gyventojams.
43 straipsnis.
Policijos specialiosios priemonės ir jų
panaudojimo
sąlygos
Policija turi
ir gali panaudoti specialiąsias priemones:
gumines lazdas,
antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių
veiksmus, dujas,
vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto
priverstinio sustabdymo
ir kitas priemones:
1) guminę lazdą
- esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42
straipsnio
antrosios dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant
asmenį, pažeidžiantį
viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos
pareigūno
reikalavimų ar priešinasi jam;
2)
antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir
pristatant į
policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei
veiką, jeigu yra
pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti
policijos pareigūnui
arba bando išvengti sulaikymo;
- lydint
sulaikytuosius bei suimtuosius;
- kai pilietis
savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą
sau ar aplinkiniams;
3) kovinių
imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į
policiją asmenį,
padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis
asmuo priešinasi
sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo
išvengti, taip pat
atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo
teisėto policijos
pareigūno reikalavimo arba pasipriešina
teisėtiems policijos
pareigūno veiksmams;
4) dujas,
skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43
straipsnio 1 punkte
numatytais atvejais;
specialios
paskirties dujas:
- masinių
riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai
pažeidžiama viešoji
tvarka, atvejais;
- sulaikant
bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei
pavojingą veiką,
apleisti patalpas, transporto priemonę;
5)
vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų,
šiurkščiai
pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;
6)
tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą
padarius nusikaltimą
ir pabėgusį iš įvykio vietos;
- sulaikant
asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo
kalinimo vietų,
etapavimo ar tardymo veiksmų metu;
- sulaikant
asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai
pažeidžiantį viešąją
tvarką;
- masinių
riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai
pažeidžiančių
viešąją tvarką, metu;
- ginant
pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;
7) transporto
priemonių priverstinio stabdymo priemones -
kada vairuotojas
nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus
kelių ženklo
reikalavimui sustoti.
Draudžiama
naudoti specialiąsias policijos priemones prieš
vaikus, nėščias
moteris ir moteris su vaikais, invalidus su
aiškiais invalidumo
požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys
užpuola.
VI SKIRSNIS.
POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
44 straipsnis.
Aprūpinimas butais
Policijos
darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos
Respublikoje
galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.
Visų rūšių
įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams,
įrašytiems į eilę
butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat
tarnauti Lietuvos
Respublikos policijoje, eilė butui gauti
perkeliama ir toliau
tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal
jų gyvenamąją vietą.
Asmenys,
perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,
negali būti
iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių
gyvenamųjų patalpų
ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios
patalpos.
Vyriausybės
nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų
pareigūnams gali
būti suteikiami tarnybiniai butai.
Policijos
pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir
lengvatas,
panaudojant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas
policijos
socialinėms reikmėms tenkinti.
45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai
Policijos
pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal
pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat
priemokos (pagal darbo įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis,
už darbą nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už
tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat
šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą, kompensuojamos
persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei kitos išmokos.
Pagrindinės
algos, papildomo apmokėjimo, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų
dydį bei skyrimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato
Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.
46
straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos
Policijos
pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė
garantuoja socialinį aprūpinimą.
Valstybė
garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems Lietuvos Respublikos
policijoje, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.
Policijos
pareigūnų pensijų ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai, o jų taikymo tvarkąLietuvos Respublikos Vyriausybė.
47
straipsnis. Kitos policijos pareigūnų socialinės garantijos
Policijos
pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą policijos organo
vadovo sprendimu pareigūnai skiriami dirbti daugiau negu nustatyta darbo
savaitės laiko norma. Už tai jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45
straipsnyje numatyta tvarka.
Nustatoma
tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos pareigūnams, ištarnavusiems
policijoje (vidaus reikalų sistemoje):
iki
10 metų - 30 kalendorinių dienų;
nuo
10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;
nuo
15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;
daugiau
kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.
Policijos
pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų nustatyta tvarka turi teisę į
kompensaciją už išlaidas medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam
gydymui.
Policijos
darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja
nuostatai, kuriuos tvirtina vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės
apsaugos ministrai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410
Nr.
I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)
48
straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams
Žuvus
policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama
vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Jis laidojamas valstybės lėšomis pagal gyvenamosios vietos papročius.
Policijos
pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba policijoje, išmokama nuo
vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio
kompensacija priklausomai nuo kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.
Policijos
pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria ryšium su tarnyba
policijoje.
VII SKIRSNIS.
POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
49
straipsnis. Policijos finansavimas
Respublikinė
ir savivaldybių policija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudžeto.
Policijos
darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams
materialiai skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos,
gautos:
1)
iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;
2)
pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas;
3)
iš baudų ir kitų šaltinių.
Policijos
išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos valstybės biudžeto tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
50
straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas
Policijos padaliniai materialiai ir techniškai aprūpinami iš jų išlaikymui
skirtų lėšų.
Vietos savivaldybė aprūpina policijos teritorinius padalinius patalpomis.
Transporto
policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių priemonėmis aprūpina jų
aptarnaujamos žinybos.
Policijos
padalinius transporto priemonėmis, uniforma, ginklais, šaudmenimis,
specialiosiomis policijos priemonėmis, operatyvine, ryšių, informacijos ir kita
technika, raštvedybos bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis
aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA
Vilnius,
1990 m. gruodžio 11 d. Nr. I-851
46 straipsnis.
Policijos pareigūnų pensijos
Policijos
pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami
tarnybines pareigas,
valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.
Valstybė
garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems
Lietuvos
Respublikos policijoje, draudimą nuo nelaimingų
atsitikimų.
Policijos pareigūnų
pensijų ir socialinių garantijų dydį
nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo
tvarkąLietuvos
Respublikos Vyriausybė.
[ 47 straipsnio
redakcija iki 1996 m. sausio 1 d. ]
47 straipsnis.
Kitos policijos pareigūnų socialinės
garantijos
Policijos
pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal
būtinumą policijos
organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami
dirbti daugiau negu
nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai
jiems papildomai
apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta
tvarka.
Nustatoma
tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos
pareigūnams,
ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų
sistemoje):
iki 10 metų -
30 kalendorinių dienų;
nuo 10 iki 15
metų - 35 kalendorinės dienos;
nuo 15 iki 20
metų - 40 kalendorinių dienų;
daugiau kaip 20
metų - 45 kalendorinės dienos.
Policijos
pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje
nemokamai naudojasi
valstybiniu (miesto, priemiesčio, tarpmiestiniu
iki 100 km)
transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.
Policijos
pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų
nustatyta tvarka
turi teisę į kompensaciją už išlaidas
medikamentams,
kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.
Policijos
darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio
draudimo ypatumus
reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina
vidaus reikalų,
sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos
ministrai.
[ 47 straipsnio
redakcija nuo 1996 m. sausio 1 d. ]
48 straipsnis.
Kompensacijos policijos pareigūnams
Žuvus policijos
pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,
jo šeimai išmokama
vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo
užmokesčio dydžio
kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis
pagal gyvenamosios
vietos papročius.
Policijos
pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba
policijoje,
išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki
60 mėnesių) darbo
užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo
kūno sužalojimų
sunkumo laipsnio.
Policijos
pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie
patiria ryšium su
tarnyba policijoje.
VII SKIRSNIS.
POLICIJOS
FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS
[ 49 straipsnio
redakcija nuo 1995 m. sausio 1 d. ]
49 straipsnis.
Policijos finansavimas
Respublikinė
ir savivaldybių policija finansuojama iš
Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto.
Policijos
darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei
bazei plėsti,
darbuotojams materialiai skatinti, jų buities
sąlygoms gerinti
taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:
1) iš visų
rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;
2) pagal
sutartis už policijos suteiktas paslaugas;
3) iš baudų ir
kitų šaltinių.
Policijos
išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos
valstybės
biudžeto tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. 1-601, 94.10.12,
Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)
50 straipsnis.
Policijos materialinis-techninis aprūpinimas
Respublikos
policijos padaliniai materialiai ir techniškai
aprūpinami iš jų
išlaikymui skirtų lėšų.
Vietos
savivaldybė aprūpina respublikinės ir savivaldybių
policijos
teritorinius padalinius patalpomis bendra tvarka,
užtikrina šių
patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą
bei remontą.
Transporto
policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių
priemonėmis aprūpina
jų aptarnaujamos žinybos.
Policijos
padalinius transporto priemonėmis, uniforma,
ginklais, šaudmenimis,
specialiosiomis policijos priemonėmis,
operatyvine, ryšių,
informacijos ir kita technika, raštvedybos
bei kitokiomis jų
darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų ministerija.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS
PIRMININKO
PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA
Vilnius, 1990 m.
gruodžio 11 d.
Nr. I-851
_