← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos policijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-07-01

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.07.28)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1991, Nr.2-22

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO KRAŠTO

APSAUGOS PRIEVOLĖS ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS

ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 15 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

DĖL

KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU

LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ

VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO

IR PAPILDYMO

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS POLICIJOS ĮSTATYMO 12, 13, 37, 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

16(3), 16(4), 16(5), 21(2), 39(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

P O L I C I J O S

Į S T A T Y M A S

I SKIRSNIS. BENDRIEJI NUOSTATAI

straipsnis. Policijos uždaviniai

Lietuvos

Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis vykdomasis valstybinės

valdžios organas, veikiantis Respublikos vidaus reikalų sistemoje.

Pagrindiniai

policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitokių teisės pažeidimų prevencija,

nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas, viešosios tvarkos, visuomeninės rimties

bei saugumo, piliečių teisių, laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų

apsauga, taip pat pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to, policija vykdo

eismo saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir kitokią socialinę pagalbą

gyventojams.

Policija

gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir organizacijas, taip pat

asmenis, esančius Respublikos teritorijoje ir priklausančius Respublikos

jurisdikcijai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės

ir turtinės padėties, visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir kitų

aplinkybių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

straipsnis. Policijos veiklos principai

Policijos

veikla grindžiama demokratijos, humanizmo, teisėtumo, socialinio

teisingumo, viešumo ir profesinės paslapties, taip pat vienvaldiškumo ir

kolegialumo derinimo principais.

Policijoje

draudžiama politinių partijų ir politinių judėjimų veikla.

straipsnis. Policijos veiklos teisiniai pagrindai

Policija

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu

(Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos norminiais aktais, o savivaldybių policija savo veikloje

- ir savivaldybių valdžios bei valdymo organų sprendimais,

neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos įstatymams.

straipsnis. Policijos veiklos viešumas

Policija

apie savo veiklą informuoja valstybinius ir savivaldybių valdžios bei valdymo

organus, masinės informacijos priemones bei gyventojus.

Gavusi

piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo informacinėse sistemose

turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį pilietį Respublikos vidaus reikalų

ministro nustatyta ir

Vyriausybės

patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją apie kitus asmenis yra

draudžiama.

Policija

negali skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto apsaugos, komercinė ar

tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama tarnybinės veiklos metu gauta

informacija, kuri gali pakenkti piliečių garbei, orumui bei saugumui, policijos

pareigūno ar jo šeimos narių saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,

sutrukdyti nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą, jeigu pareigos

vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja kitko.

straipsnis. Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas

Policijos

pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio garbę, orumą, gyvybę bei

sveikatą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Policijos

pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis policijoje,

užimantis tam tikras pareigas ir vykdantis policijos funkcijas. Jis visur ir

visada turi valdžios atstovo teisinį statusą bei pareiginį laipsnį.

Policijos

pareigūnai yra policininkai ir policijos valdininkai.

Policijos

pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos klausytojai, taip pat policijos

rezerve esantys asmenys, kai jiems pavesta vykdyti viešosios tvarkos palaikymo

pareigas. Lietuvos policijos akademijos klausytojai policijos pareigūno statusą

įgyja ir atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.

Policijos

pareigūno reikalavimai privalomi visiems piliečiams, valstybinėms,

privačioms ir kitokioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams.

Policijos

pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio įstatymo nustatyta tvarka

panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones.

Jeigu

atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, pareigūnas turi teisę

panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai

įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo

veiksmingos.

Policininkui

stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.

straipsnis. Policijos pareigūnų veiklos teisinės garantijos

Policijos

pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, vadovaujasi tik įstatymais.

Policijos pareigūnai privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareiginį laipsnį

policijos pareigūno įsakymą.

Jeigu

policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį įsakymą ar nurodymą, jis

turi vadovautis įstatymu, o apie neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti

Policijos departamentui ir prokurorui.

straipsnis. Parama policijos pareigūnams, vykdantiems pavestas

pareigas

Valstybiniai,

vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai savo pareigas atliekančiai

policijai privalo teikti reikiamą organizacinę ir techninę pagalbą.

Policija

savo veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir veikiančių teisėsaugos ir

visuomeninės rimties palaikymo organizacijų bei piliečių pagalba. Šios organizacijos

turi būti užregistruotos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

straipsnis. Profesinių interesų įgyvendinimas

Policijos

pareigūnai gali steigti draugijas, klubus, profesines sąjungas ir kitus

susivienijimus, tenkinančius jų profesinius, kultūrinius ir socialinius

poreikius. Jų veiklą reglamentuoja įstatymo numatyta tvarka priimti ir

užregistruoti įstatai (nuostatai).

Policijos

pareigūnams draudžiama streikuoti.

straipsnis. Policijos profesiniai ryšiai

Lietuvos

Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su atitinkamomis kitų šalių

institucijomis ir tarptautinėmis policijos organizacijomis.

straipsnis. Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė

Policijos

veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos prokuratūra. Neviršydamos

įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos veiklą kontroliuoja atitinkamos

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus

reikalų ministerija, savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

straipsnis. Policijos veiksmų apskundimas

Piliečiai

turi teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti policijos pareigūnų ir organų

veiksmus.

Piliečių

skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja ir sprendžia policijos

įstaigos, kurioje dirba policijos pareigūnas, vadovas. Nesutikus su šio

pareigūno ar vadovo sprendimu, galima kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą

ar kompetentingą kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

II SKIRSNIS.

POLICIJOS ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

straipsnis. Policijos organizacija ir struktūra

Vieningą

Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos Policijos departamento vadovaujamos respublikinės ir

savivaldybių policijos tarnybos bei struktūriniai padaliniai, Pasienio

policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai, Mokesčių

policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai ir

Specialiųjų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padaliniai.

Policijos departamentui vadovauja generalinis komisaras. Jį skiria ir atleidžia

vidaus reikalų ministras. Pasienio policijos departamentui prie Vidaus

reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis pasienio policijos komisaras, kurį

skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras. Mokesčių policijos departamentui

prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja vyriausiasis mokesčių policijos

komisaras, kurį skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.

Specialiųjų tyrimų tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos vadovauja

vyriausiasis specialiųjų tyrimų tarnybos komisaras, kurį skiria ir atleidžia

vidaus reikalų ministras.

Miesto (rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų ministerijos

padalinys, kuriame veikia respublikinės ir savivaldybių policijos, pasienio

policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų tarnybos padaliniai.

Miesto

(rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos departamento generalinio komisaro

teikimu skiria ir atleidžia vidaus reikalų ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr.

I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Respublikinė policija

Respublikinėje

policijoje yra kriminalinė policija, transporto policija, kelių policija

ir viešoji policija. Respublikinės policijos vadovus policijos

departamento generalinio komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras. Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams kriminalinėje,

transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti sudaromos tarnybos ar kitokie

struktūriniai policijos padaliniai.

Vidaus

reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos komisariatų gali veikti ir kitos

vidaus reikalų, pasienio policijos, mokesčių policijos bei specialiųjų tyrimų

tarnybos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Respublikinės policijos uždaviniai

Kriminalinė

policija savo operatyvine ir profesine veikla užkerta kelią nusikaltimams, veda

jų apskaitą, atskleidžia ir tiria padarytus nusikaltimus, išaiškina juos padariusius

asmenis, atlieka kvotą jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo prokurorų,

tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su nusikaltimų tyrimu ir

nusikaltėlių paieška.

Viešoji

policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose renginiuose, teikia reikiamą

pagalbą prokuratūrai ir tardymo organams tiriant nusikaltimus, o teismams

nagrinėjant bylas, vykdant teismo nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina

viešąją tvarką ir rimtį įstatymų nustatytais atvejais, valstybės (kontrolės,

valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei įstaigų) pareigūnams

vykdant pagal įstatymą pavestas pareigas; Vyriausybės pavedimu saugo

valstybines įstaigas ir kitus svarbius objektus.

Viešojoje

policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi

speicalios paskirties policijos daliniai, tiesiogiai pavaldūs policijos

departamento generaliniam komisarui.

Transporto

policija vykdo kriminalinės ir viešosios policijos funkcijas geležinkelio,

oro ir vandens transporto linijose bei šioms žinyboms priklausančiose

teritorijose.

Kelių

policija vykdo automobilių ir kitų transporto priemonių eismo saugumo

priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka

kvotą transporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ar kitokias

poveikio priemones už eismo taisyklių pažeidimus.

straipsnis. Savivaldybių policija

Savivaldybių

policiją sudaro padaliniai, vykdantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,

atliekantys kvotą įstatymo nustatyta tvarka, saugantys viešąją tvarką ir

užtikrinantys visuomeninę rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų interesų

apsaugą. Šias funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos savivaldybių

policijos nuovados.

Savivaldybių

policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos

departamentas.

Miesto

(rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms vadovauja savivaldybių

policijos komisaras, kuris yra miesto (rajono) policijos komisaro

pavaduotojas.

Savivaldybės

policijos komisarą bendru miesto (rajono) policijos komisaro ir savivaldybės

valdybos (jei ji sudaryta) bei mero teikimu skiria ir atleidžia Policijos

departamento generalinis komisaras.

Savivaldybių

policijos nuovados komisarą savivaldybės policijos komisaro teikimu skiria ir

atleidžia miesto (rajono) policijos komisaras.

Nuovados

komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei pareigūno, kompetentingo

nagrinėti administracinės teisės pažeidimų bylas, įgaliojimai.

Kitus

savivaldybių policijos pareigūnus skiria miesto (rajono) policijos

komisaras savivaldybių policijos komisaro teikimu.

Nuovadų

sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas yra valstybės deleguotoji

savivaldybės funkcija.

Vidaus

reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis organizuoja savivaldybės

policijos darbuotojų atranką, jų mokymą, aprūpina vienodomis uniformomis su

savivaldybės skiriamaisiais ženklais, policijos įranga ir ginkluote.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

straipsnis. Savivaldybių policijos uždaviniai

Savivaldybių

policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, saugo

viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrina piliečių teisių ir teisėtų interesų

apsaugą, taip pat pagal savo kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą

įstatymo nustatyta tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo atitinkamos

savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus; padeda kelių policijai

savo teritorijoje užtikrinti eismo saugumą.

16-1

straipsnis. Pasienio policija

Pasienio

policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės sienų režimą ir atliekantys

teisėtvarkos pažeidimų prevenciją, valstybės sienų sargybą ir priežiūrą bei

pagal savo kompetenciją reguliuojantys pasienio incidentus, atliekantys

operatyvinę paiešką bei kvotą įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų

režimo pažeidimų, užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių teisių ir teisėtų

interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio policija atlieka pasienio ruože ir

kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

16-2

straipsnis. Pasienio policijos uždaviniai

Pasienio

policija užtikrina valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą, Lietuvos

Respublikos valstybės sienos įstatymo bei kitų įstatymų vykdymą, padeda

įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos Respublikos

piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką, atlieka kvotą

bei operatyvinę paiešką dėl sienų režimo pažeidimų, pagal savo kompetenciją

reguliuoja pasienio incidentus, saugo visuomenės rimtį ir piliečių teises bei

teisėtus interesus pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio

režimas, bendradarbiauja su kitais valstybės sienų apsaugos subjektais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

16(3) straipsnis. Mokesčių policija ir jos uždaviniai

Mokesčių policija išaiškina ir tiria nusikaltimus bei teisės pažeidimus finansų

srityje, taip pat šių nusikaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją, vykdo

priemones, įgalinančias išieškoti mokesčius, tiria mokesčių administratorių bei

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo

tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo, kitus nusikaltimus

ir teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio

draudimo įmokomis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

16(4) straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnyba

Specialiųjų tyrimų tarnybą sudaro padaliniai, įstatymų nustatyta tvarka

vykdantys operatyvinę veiklą, atliekantys kvotą ir parengtinį tardymą dėl

nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) rengiamų ar padarytų

nusikaltimų ir nusikaltimų valstybės tarnybai, užkertantys kelią korupcijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

16(5 )straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai

Specialiųjų tyrimų tarnyba renka, analizuoja, klasifikuoja, o jeigu reikia,

perduoda vidaus reikalų sistemos padaliniams ir suinteresuotoms tarnyboms

operatyvinę ir kitą informaciją apie nusikalstamus susivienijimus (organizuotas

grupes), jų organizatorius bei narius, taip pat rengiančius ar padariusius

nusikaltimus valstybės tarnybai ar susijusius su nusikalstamo susivienijimo

veikla valstybės pareigūnus bei organizuoja priemones šiai informacijai

realizuoti, tiria nusikalstamų susivienijimų (organizuotų grupių) narių,

asmenų, susijusių su nusikalstamo susivienijimo veikla, padarytus nusikaltimus,

taip pat nusikaltimus valstybės tarnybai, atlieka kvotą ir parengtinį tardymą

šiose baudžiamosiose bylose, imasi priemonių tokių nusikaltimų prevencijai.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Policijos funkcijos

Policija,

saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų kėsinimųsi piliečių gyvybę,

sveikatą, garbę ir orumą, jų teises, laisves, teisėtus interesus bei turtą ir

vykdydama kitus nustatytus uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose

nurodytas funkcijas.

Neleistina

pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų funkcijų.

straipsnis. Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencija

Policija:

rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir teisės pažeidimus;

atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų

priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo numatytų priemonių joms pašalinti;

sudaro ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir operatyvines įskaitas;

pagal sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų turtą;

taiko administracines ir kitokias prevencijos priemones.

straipsnis. Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas

Policija:

registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ar padarytus

nusikaltimus;

vykdo pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų, nuteistųjų ir be žinios

dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat atlieka šio įstatymo 20 straipsnyje

nurodytus operatyvinius veiksmus;

įstatymų nustatyta tvarka atlieka kvotą;

baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo tardytojo, prokuroro,

teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose bylose.

straipsnis. Policijos operatyvinė veikla

Policijos

operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio nusikaltimų prevencijos ir

išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami rinkti informacijai apie rengiamus ir

padarytus nusikaltimus. Atliekant tuos veiksmus, dokumentuojama gaunama

medžiaga, vykdoma nusikaltimus padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų

asmenų paieška, išaiškinami neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

Vykdydama

operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali naudotis specialiąja

technika, savanoriška vieša ar slapta piliečių pagalba, taip pat žvalgybinės

apklausos, operatyvinio patikrinimo bei apžiūros, sekimo, žvalgybos ir

kitais specialiosios kontrolės metodais.

Operatyvinės

veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo tvarką reglamentuoja specialūs

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Prokuratūros parengti bei

Vyriausybės patvirtinti norminiai aktai.

Operatyvinės

veiklos priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu konkrečiu atveju sankcionuoja

prokuroras, jeigu tai numatyta šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose

norminiuose aktuose. Faktiniai duomenys, gauti panaudojus šiuos metodus ir

užfiksuoti techninėmis priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

tvarka gali būti įrodymais baudžiamojoje byloje.

Policijos

operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su kriminaliniais nusikaltimais bei

jų prevencijos tikslais ir yra operatyvinių policijos tarnybų išimtinė teisė.

straipsnis. Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir

saugumo, piliečių teisių ir laisvių ap sauga

Policija:

patruliuoja viešose vietose;

saugo viešąją tvarką masinių renginių metu;

vykdo įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu, narkotikų vartojimu,

prostitucija, kitais antivisuomeniniais reiškiniais;

prižiūri, kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant, laikant, saugant,

perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias medžiagas,

narkotines priemones ir kitus leidimų sistemos reglamentuojamus daiktus bei

medžiagas;

surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja tokių pažeidimų

bylas, teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas bei taiko kitas

administracines prievartos priemones;

įstatymo numatytais atvejais saugo ir konvojuoja sulaikytuosius asmenis,

vykdo teismų ir tardytojų nutarimus baudžiamosiose bylose;

užtikrina viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės kontrolieriams,

medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar tarnautojams vykdant įstatymo

nustatyta tvarka pavestas pareigas.

21-1

straipsnis. Valstybės sienų apsauga

Pasienio

policija:

užtikrina Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir neliečiamumą,

pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas sausumoje ir jūroje, organizuoja

ir įgyvendina operatyvines ir kitas priemones, užkerta kelią valstybės sienų

pažeidimams ir sulaiko pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton atsakomybėn;

padeda įgyvendinti valstybės migracijos politiką, užtikrina Lietuvos

Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo per valstybės sieną tvarką;

pagal savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja administracinių teisės

pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas;

pagal savo kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;

vidaus reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos įstatymo numatytas

funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

21(2) straipsnis. Valstybės

finansų apsauga

Mokesčių policija:

1) išaiškina ir tiria veikas, susijusias su

mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai

neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, vengimu mokėti mokesčius ir

valstybinio socialinio draudimo įmokas, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų

nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir kitais su mokesčiais,

finansais bei valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais nusikaltimais ir

teisės pažeidimais;

2) tiria mokesčių administratorių bei

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo

tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo ir kitus teisės

pažeidimų faktus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo

įmokomis;

3) organizuoja mokesčių administratorių,

Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų bei Mokesčių policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų ir valdininkų,

atliekančių tarnybines pareigas, apsaugą nuo neteisėto poveikio;

4) pagal savo kompetenciją atlieka kvotą,

parengtinį tardymą bei visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų, organizacijų ir

fizinių asmenų ūkinės-finansinės veiklos patikrinimus bei revizijas;

5) įgyvendina pinigų plovimo prevencijos

priemones.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Eismo priežiūra

Policija:

reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių eismo tvarką ir saugumą;

kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas bei remontavimas, jų

būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka saugaus eismo reikalavimus;

kontroliuoja transporto priemonių techninę būklę;

kontroliuoja, kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo

įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo saugumo užtikrinimo bei aplinkos

apsaugos nuo žalingo transporto priemonių poveikio;

tiria kelių eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius, atlieka kvotą

autotransporto įvykių bylose, skiria administracines nuobaudas ir kitokias

poveikio priemones už kelių eismo taisyklių pažeidimus;

egzaminuoja ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vairuoti transporto

priemones.

straipsnis. Socialinė pagalba gyventojams

Policija:

teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų, ir

tiems, kurių būklė bejėgiška;

užtikrina sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų apsaugą ir imasi priemonių

nedelsiant suteikti jiems būtiną medicininę pagalbą;

informuoja valstybinius organus, visuomenines organizacijas, piliečius apie

katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios kelia pavojų žmonių

saugumui;

teikia pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų metu gelbstint žmones

ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui užtikrinti;

saugo rastus ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį

turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams,

pagal teismo sprendimus ieško skolininkų;

užtikrina piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems nusikaltimą teisėsaugos

organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei iškyla pavojus jų gyvybei, sveikatai,

saugumui ar turtui;

teikia kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra bejėgiška.

straipsnis. Policijos tarnybų bendradarbiavimas

Vykdant

viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią nusikaltimams ar kitiems

teisės pažeidimams, sulaikant nusikaltėlius ir kitais atvejais visos

policijos tarnybos bendradarbiauja ir teikia visapusišką paramą viena kitai,

nelaukdamos atskiro įsakymo ar nurodymo.

III SKIRSNIS.

TARNYBA POLICIJOJE

straipsnis. Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje teisinis

reguliavimas

tarnybą policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip

18 metų mokantys valstybinę kalbą Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal

išsilavinimą, asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje gali tarnauti

tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai, tinkantys tarnybai.

tarnybą policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadą, jog jie tinka šiai tarnybai.

Priimamieji duoda priesaiką Lietuvos valstybei.

Pirmą

kartą priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje ir neturintiems

specialiojo ar aukštojo išsilavinimo piliečiams suteikiams pirmasis policininko

stažuotojo pareiginis laipsnis ir nustatomas l metų stažuotės terminas.

Policijos

pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų politinių organizacijų

nariais.

Tarnyba

policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.

Tarnybos

policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos ir kiti

įstatymai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Tarnybos policijoje

statutas ir Policijos statutas.

Asmenims,

priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos policijoje iš Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų sistemos ar kitų šalių atitinkamų tarnybų, gali būti

įskaitomas tarnybos (darbo) jose stažas ir užtikrinamas priedų už ištarnautus

metus išmokėjimas.

Policijos

pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį

darbą, jei tai neprieštarauja tarnybos interesams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

straipsnis. Policijos pareigūno priesaika

Policijos

pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei šiais

žodžiais:

"Aš,

(vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu,

nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos valstybę ir jos nepriklausomybę;

prisiekiu

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus;

prisiekiu

šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei;

prisiekiu

susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui.

Tepadeda

man Dievas".

Pastaba.

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos

priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje statutas.

Piliečiai,

atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.

straipsnis. Pareiginiai laipsniai

Policijos

pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir užimamoms pareigoms pažymėti bei

santykiams reguliuoti yra šie pareiginiai laipsniai:

policininkas

stažuotojas

policininkas

vyresnysis

policininkas

viršila

jaunesnysis

inspektorius

vyresnysis

inspektorius

komisaras

inspektorius

komisaras

vyresnysis

komisaras

vyriausiasis

komisaras

generalinis

komisaras.

Policijos

pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į atitinkamas pareigas ir išlaikius

kvalifikacinį egzaminą, kurio reikalavimus ir tvarką nustato Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras.

Pareiginius

policijos pareigūnų laipsnius suteikia:

nuo

policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto (rajono) policijos

komisaras arba generalinis komisaras;

nuo

jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro imtinai - Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras;

generalinio

komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

Policininko

kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio laipsnio kvalifikacinės

kategorijos.

Pasienio

policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai suteikiami šiame įstatyme

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

straipsnis. Policijos pareigūnų uniforma

Policijos

pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą uniformą

su atitinkamos policijos rūšies skiriamaisiais ženklais (savivaldybių policijos

pareigūnai - ir su savivaldybių skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

tarnybos metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius drabužius.

Atvejus,

kada policijos pareigūnai vykdydami tarnybines pareigas neprivalo dėvėti

uniformos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Dėvintiems

uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti ir kitų valstybių ordinus,

medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų nešiojimo tvarką nustato vidaus reikalų

ministras.

straipsnis. Policijos pareigūnų atleidimas

Policijos

pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:

jų

pačių prašymu;

suėjus

nustatytam amžiui;

dėl

sveikatos būklės;

atestavimo

tvarka;

Policijos

statuto numatytais atvejais;

pažeidus

šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;

vadovaujantis

teismo sprendimu ar nuosprendžiu;

netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčai

dėl atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.

straipsnis. Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas policijos

pareigoms

Kai

iškyla būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės saugumą, policijos

pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje netarnaujantys vidaus reikalų

darbuotojai policijos įstaigos viršininko rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju

vidaus reikalų darbuotojams vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

Vidaus

reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų pareigas, privalo turėti

nustatyto pavyzdžio gyventojams suprantamus skiriamuosius ženklus. Ženklus

nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras ir apie tai paskelbia

visuomenei.

straipsnis. Policijos rezervas

Lietuvos

Respublikos policijos įstaigos turi policijos rezervą. Jį sudaro policijos

pareigūnai, dėl objektyvių priežasčių atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu

perkelti į policijos rezervą, bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos

Respublikos piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti jiems

patikėtas pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami pagal šiame

įstatyme numatytus bendruosius policijos komplektavimo reikalavimus.

Piliečiai,

esantys policijos rezerve, gauna nustatyto pavyzdžio pažymėjimus, yra

mokomi, aprūpinami apranga ir amunicija valstybės lėšomis. Tarnybos metu jie

vykdo policijos pareigūnų funkcijas, turėdami bendrąsias jų teises bei

pareigas.

Įtraukimo

į policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos

rezervo nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

Rezerve

esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis atleidimo metu turėtu

pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį "rezervo".

straipsnis. Policijos kadrų rengimas

Policijos

kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.

Asmenims,

baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir perėjusiems dirbti į policiją,

organizuojami perkvalifikavimo kursai.

IV SKIRSNIS.

POLICIJOS PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS,

ATSAKOMYBĖ

straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios ir specialiosios teisės

bei pareigos

Policijos

pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme

(Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose įtvirtintas socialines, ekonomines,

politines ir asmenines Lietuvos Respublikos piliečių teises bei laisves.

Policijos

pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias profesines teises ir pareigas.

Bendrąsias

profesines teises ir pareigas turi visi policijos pareigūnai. Specialiosios

profesinės teisės ir pareigos suteikiamos policijos pareigūnams,

vykdantiems atskiras šio įstatymo nustatytas policijos funkcijas.

straipsnis. Bendrosios profesinės policijos pareigūnų teisės

Kiekvienas

policijos pareigūnas turi teisę:

reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti

neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai išnaudotos įtikinimo priemonės, panaudoti

prievartą;

įtarus teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui ar pareigūnui, tikrinti

jų asmens dokumentus;

pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas tarnybines patalpas ne

ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei nustatyti, protokolams, aktams,

pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti;

šiame įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus,

specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;

persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą, nusikaltėlius,

besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat siekdamas užkirsti kelią

daromiems nusikaltimams, bet kuriuo paros metu įeiti į piliečių gyvenamąsias ir

ūkines, įmonių, įstaigų, organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei

patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi

teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat

suteikiama stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Apie tokius veiksmus

nedelsiant pranešama prokuratūrai;

laikinai apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų judėjimą ar darbus

gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių bei transporto eismo saugumui;

važiuodamas į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius, gabendamas asmenis,

kuriems būtina neatidėliotina medicininė pagalba, į gydymo įstaigas ar kitais

neatidėliotinais atvejais nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto

priemonėmis, priklausančiomis įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,

kooperatyvams ar piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių atstovybių

transportą.

Esant

tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę įsigyti bilietus į visas

transporto priemones be eilės, jei bilietų nėra - į transporto priemonę įlipti;

esant būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, taip

pat piliečiams priklausančiomis ryšių priemonėmis;

jeigu pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų, narkotinių ir kitų

leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų, priemonių ir daiktų laikymo bei

naudojimo taisyklės, paimti juos iš organizacijų ar piliečių nustatyta tvarka.

straipsnis. Policijos pareigūnų bendrosios profesinės pareigos

Policijos

pareigūnas visur ir visada privalo:

gavęs piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą nusikaltimą ar kitokį

teisės pažeidimą arba pats būdamas liudininku, imtis neatidėliotinių

priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui ar kitam teisės pažeidimui;

gavęs piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą nusikaltimą ar kitokį

teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti ir pristatyti į policiją asmenį,

padariusį pavojingą visuomenei veiką;

gavęs žinių apie padarytą pavojingą visuomenei veiką, apie tai pranešti

policijai, imtis priemonių įvykio vietai apsaugoti, nusikaltimo liudininkams

nustatyti;

užtikrinti sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų teises ir teisėtus

interesus, sveikatos apsaugą, suteikti neatidėliotiną medicininę pagalbą

nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų ar kurių būklė yra bejėgiška;

imtis visų galimų priemonių piliečių, valstybės, visuomeninių ar kitų

organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų bei kitų

ypatingų situacijų atvejais;

vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Jei

neturi skiriamųjų policijos ženklų ar asmeniui pareikalavus - pateikti

tarnybinį pažymėjimą. Policijos pareigūnų veiksmai, kuriais laikinai

apribojamos piliečių teisės, palydimi žodžiais "Įstatymo vardu".

Kiekvienas asmuo ir pareigūnas tokiu atveju privalo besąlygiškai paklusti ir

vykdyti policijos pareigūno reikalavimus;

laikyti paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją, jeigu ko kito

nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.

Vykdydami

visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmonių orumą,

užtikrinti ir saugoti jų teises bei laisves.

straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusikaltimų ir

teisės pažeidimų prevenciją

Policijos

pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją, turi teisę:

pristatyti iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o jei jų nėra - į

policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali judėti ar gali padaryti žalą

aplinkiniams arba sau, tapti nusikaltimų aukomis;

kviesti į policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl neleistino antivisuomeninio

elgesio;

vykdydamas administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo paros laiku į asmens,

kuriam nustatyta administracinė priežiūra, nuolatinę ar laikinąją gyvenamąją

patalpą, kviesti ir pristatyti tokį asmenį į policiją, kontroliuoti, kaip jis

laikosi nustatytų apribojimų;

tikrindamas, kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir imigracijos

taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val., reikalauti asmens dokumentų,

surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;

fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų, nubaustų administraciniu

areštu, esančių administracinėje priežiūroje, taip pat asmenų, įrašytų į

policijos profilaktikos įskaitas; daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant

padarius nusikaltimą arba valkataujant;

sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus valkataujančius asmenis. Jeigu

sulaikytasis neturi dokumentų ir kitais būdais neįmanoma nustatyti jo

asmenybės, policijos pareigūnai turi teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir

garso įrašus, fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą ypatingoms

žymėms nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama paimti rašysenos

pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus, galinčius padėti nustatyti asmenybę;

tikrinti asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų daiktus, rankinį bagažą;

neleisti skristi keleiviams, kurie atsisako tai pateikti apžiūrai, taip pat

kurie pateikė negaliojančius ar suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta

uždraustų pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą;

pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam patikrinimui dėl venerinių

ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes, homoseksualistus ir kitus asmenis,

įrašytus į profilaktines medicinos įstaigų ar policijos įskaitas;

lankytis namuose, taip pat kviesti į policiją profilaktiniams pokalbiams

asmenis, įrašytus į policijos profilaktines įskaitas.

straipsnis. Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant ir tiriant

nusikaltimus

Policijos

pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

tikrinti pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus;

nustatyta tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą;

3) turėdamas duomenų, kad buvo padarytas,

daromas ar rengiamas nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:

tikrinti visų rūšių įmonių, įstaigų bei

organizacijų ūkinę-finansinę ir kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių

saugojimo būklę, jų įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo teisėtumą,

gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir užplombuotas patalpas;

įstatymo nustatyta tvarka tikrinti į

įmones, įstaigas, organizacijas įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,

asmeninėse bei valstybinėse transporto priemonėse esančius krovinius ir

daiktus;

skirti bei atlikti inventorizacijas,

revizijas, kontrolinius matavimus ir kitus faktinius patikrinimus; suderinęs su

įmonės vadovu arba savininku arba gavęs respublikinės policijos teritorinio

padalinio viršininko leidimą ar Mokesčių policijos departamento prie Vidaus

reikalų ministerijos vyriausiojo komisaro, vyresniųjų komisarų ir komisarų

nurodymą, sustabdyti gamybos procesą; atlikti apžiūrą, susipažinti ir paimti

buhalterinės apskaitos, kadrų, patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus

dokumentus, žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus daiktus;

reikalauti, kad būtų sutvarkyta buhalterinė apskaita;

pasitelkti atitinkamus specialistus,

reikalauti ir gauti iš vadovų, pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų

duomenis, paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

rengti pasalas ir įstatymo nustatyta

tvarka atlikti transporto, piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose

ar stacionariniuose kontrolės punktuose;

nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų patalpas jų

darbo metu, o ne darbo metu - su tos įmonės, įstaigos ar organizacijos

administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu;

pavesti daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei ekspertizes;

pagal savo kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso įstatyme numatytus

procesinius veiksmus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją tvarką,

visuomeninę rimtį, piliečių teises ir laisves

Policijos

pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį, užtikrinantis

visuomenės saugumą, piliečių teises ir laisves, turi teisę:

reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių teisėtvarką, nutraukti

neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos įspėti;

atlikdamas tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo numatytais atvejais

panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias policijos priemones;

tikrinti piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką ar įtariamų padarius

nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą, dokumentus;

apriboti įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir patalpose bei sustabdyti

vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti transporto eismą, jei kyla pavojus

gamtai, viešajai tvarkai ar piliečių saugumui;

reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis priemonių dalyvių ir

žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių reikalavimų, renginiai gali būti

uždrausti, nutraukiami arba apribojami;

pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi

aplinkos apsaugos reikalavimų.

straipsnis. Policijos pareigūnų teisės užtikrinant eismo saugumą

Policijos

pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo saugumą, turi teisę:

stabdyti transporto priemones, tikrinti vairuotojo, transporto priemonės bei

krovinio dokumentus;

nušalinti nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra apsvaigę nuo alkoholio

ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi teisės vairuoti. Naudoti norminiuose

aktuose numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti įtariamus

vairuotojus į medicinos įstaigą.

Atsisakymas

vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui nustatyti laikomas

neginčytinu apsvaigimo būklės fakto patvirtinimu;

iškviesti į policiją eismo taisyklių pažeidėjus, autoįvykių dalyvius bei

liudininkus;

paimti vairuotojo ir transporto priemonės registravimo dokumentus ir išduoti

nustatytos formos laikiną dokumentą;

nušalinti nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam medicininiam patikrinimui

vairuotojus, dėl sveikatos būklės keliančius pavojų eismo saugumui;

atimti vairavimo teisę ar skirti kitas administracines nuobaudas už padarytus

kelių eismo taisyklių pažeidimus;

keisti, apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina eismo saugumui

užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;

uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė

būklė neatitinka galiojančių kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų,

taip pat kurių variklio, kėbulo (rėmo) ar važiuoklės numeriai neatitinka

įrašytų registracijos dokumentuose; pristatyti tokias transporto priemones

į policiją.

39-1

straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės užtikrinant

valstybės sienų apsaugą

Pasienio

policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas tose vietose, kuriose

galioja pasienio režimas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka:

nutraukti asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;

tikrinti asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių dokumentus bei krovinių

dokumentus (ne muitinės priežiūros zonoje);

sulaikyti, atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir pasienio režimo

pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos, teisėsaugos institucijų, muitinės

tarnybines patalpas kvotai ar asmens indentifikavimo veiksmams atlikti;

sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei nustatomas pasienio režimo

pažeidimas, transporto priemones sulaikyti; asmenims, esantiems transporto

priemonėje, atsisakius paklusti, panaudoti šio įstatymo 41-43 straipsniuose

numatytas poveikio priemones ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto

priemonę;

pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose galioja pasienio režimas (ne

muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį uždraustiems vežti daiktams ir

dokumentams sulaikyti;

tarnybos tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą į tam tikrą pasienio

ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje galioja pasienio režimas;

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio ruože ar kitoje

teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.

Pasienio

policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias jiems suteikia Lietuvos

Respublikos įstatymai bei Vyriausybės nutarimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-514, 94.06.28, Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

39(2 )straipsnis. Mokesčių

policijos pareigūnų teisės vykdant valstybės

finansų apsaugą

Mokesčių policijos pareigūnai, atlikdami

tarnybines pareigas, turi teisę:

1) areštuoti asmens turtą bei sąskaitas

banke, jeigu nustatyta tvarka nesumokėti mokesčiai. Sprendimą šiais klausimais

gali priimti Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

vyriausiasis komisaras, vyresnieji komisarai, komisarai ir

komisarai-inspektoriai;

2) duoti raštiškus nurodymus banko įstaigoms

nutraukti pinigų išmokėjimą bei pervedimą iš įmonių bei fizinių asmenų

sąskaitų, jeigu nustatytos neteisėtos finansinės operacijos ar trukdoma atlikti

tikrinimą, arba tikrinimo metu nustatyti pajamų slėpimo ir neteisingo mokesčių

apskaičiavimo faktai;

3) vykdyti operatyvinę veiklą, atlikti kvotą

bei parengtinį tardymą mokesčių policijos kompetencijai priklausančiose bylose;

4) gauti duomenis ir informaciją iš

Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų ir kitų valstybės

institucijų, reikalingus Mokesčių policijos departamento funkcijoms vykdyti;

5) atlikti pakartotines revizijas bei patikrinimus

(tarp jų ir kontrolinius) po Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės

departamento prie Finansų ministerijos ir kitų mokesčių administratorių

darbuotojų atliktų patikrinimų;

6) gauti iš ekspertizės įstaigų išvadas pagal

revizijos, tikrinimo medžiagą;

7) pasitelkti piliečius bendradarbiauti,

jeigu jie sutinka, išaiškinant nusikaltimus ir teisės pažeidimus finansų

srityje, ir juos skatinti;

8) atlikti fizinių asmenų, visų nuosavybės

formų įmonių, įstaigų, organizacijų, bankų bei kitų kredito įstaigų ūkinės

veiklos patikrinimus, kiek tai susiję su mokesčių policijos atliekama revizija

ir nustatytais teisės pažeidimais;

9) gauti iš Lietuvos banko, komercinių bankų

ir kitų kredito įstaigų, taip pat visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų ir

organizacijų bei fizinių asmenų duomenis, pažymėjimų ir dokumentų nuorašus apie

juridinio, fizinio asmens ar neturinčio juridinio asmens teisių asmens turtą

bei pajamas, taip pat apie ūkines-finansines operacijas, susijusias su

tikrinamuoju objektu;

10) gauti iš fizinių asmenų raštiškus

paaiškinimus apie jų parduotas materialines vertybes, atliktus darbus,

paslaugas ir gautas iš tikrinamų objektų išmokas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

straipsnis. Policijos pareigūno atsakomybė

Policijos

pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir sprendimus bei jų pasekmes.

Policijos

pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas pažeidęs įstatymo reikalavimus,

įstatymų nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, administracinėn,

materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

Žinomai

nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas policijos pareigūno nuo

atsakomybės neatleidžia.

Neteisėtais

tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais piliečiui padarytą žalą

valstybė atlygina visiškai, nepriklausomai nuo policijos pareigūno kaltės

tokia tvarka, kokia nustatyta žalai, padarytai neteisėtais kvotos,

tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiksmais, atlyginti.

Policijos

pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam suteiktus įgaliojimus, neatsako

už žalą, jei tuo nebuvo peržengtos nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos

policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš Akademijos turi jai atlyginti

išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai taikoma ir tiems klausytojams, kurie konkurso

būdu neperkelti į aukštesnįjį kursą atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

V SKIRSNIS.

POLICIJOS GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS, JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo

tikslas ir ribos

Policijai

suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame įstatyme numatytomis sąlygomis,

panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones.

Policija

ginklus ir specialiąsias priemones naudoja, siekdama nutraukti pavojingą

visuomenei veiką arba sulaikyti bei pristatyti į policiją tokią veiką

padariusįjį asmenį. Šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės naudojamos

tik įstatymo numatytam tikslui pasiekti.

Policijos

pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,

atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir

konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodami ginklą ar specialiąsias

priemones, policijos pareigūnai privalo stengti išvengti sunkių pasekmių.

Prieš

naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias priemones, jei leidžia

aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, įspėjami, išskyrus

atvejus, nurodytus šio įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 punktuose. Šaunamasis

ginklas naudojamas tik tada, kai visi kiti galimi būdai ir priemonės panaudotos

arba kai dėl laiko stygiaus jų panaudoti nėra galimybės.

straipsnis. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis, transporto

priemones ir gyvūnus.

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą prieš asmenį tokiais atvejais:

atremti pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno sveikatai ar gyvybei, taip

pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš policijos pareigūno šaunamąjį

giklą;

apginti kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų sveikatai ar gyvybei, taip

pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar paimtus įkaitais asmenis;

atremti ginkluotą užpuolimą;

persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu jis, siekdamas

išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar panaudoja šaunamąjį, nešaunamąjį

ginklą ar kitus daiktus, įrankius, priemones arba veiksmus, pavojingus žmogaus

sveikatai ar gyvybei;

sulaikant asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą, jeigu kitaip jo neįmanoma

sulaikyti;

siekiant sulaikyti suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį pabėgti ar pabėgusį iš

įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos arba konvojavimo metu;

masinio pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose atvejais;

policijos apsaugos ar specialiai saugomų objektų užpuolimo atveju. Tokių

objektų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Apie

šaunamojo ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir pasekmes nedelsiant

pranešama prokurorui.

Draudžiama

naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali

nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat prieš piliečius, turinčius su savimi

mažamečių vaikų; prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus su aiškiais

invalidumo požymiais, išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba

priešinasi ginklu.

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemonę,

kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai išreikštam

policijos pareigūno reikalavimui sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali

sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.

Policijos

pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar keliantį pavojų gyventojams.

straipsnis. Policijos specialiosios priemonės ir jų

panaudojimo sąlygos

Policija

turi ir gali panaudoti specialiąsias priemones:

gumines lazdas, antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių veiksmus,

dujas, vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto priverstinio sustabdymo

ir kitas priemones:

guminę lazdą - esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42 straipsnio antrosios

dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant asmenį, pažeidžiantį viešąją tvarką,

jeigu jis neklauso policijos pareigūno reikalavimų ar priešinasi jam;

antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir pristatant į policiją

asmenį, padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu yra pagrindo manyti, kad

jis gali pasipriešinti policijos pareigūnui arba bando išvengti sulaikymo;

lydint sulaikytuosius bei suimtuosius;

kai pilietis savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams;

kovinių imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į policiją asmenį, padariusį

pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis asmuo priešinasi sulaikymui ar kitais

veiksmais stengiasi jo išvengti, taip pat atvejais, kada asmuo piktybiškai

nevykdo teisėto policijos pareigūno reikalavimo arba pasipriešina teisėtiems

policijos pareigūno veiksmams;

dujas, skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43 straipsnio 1 punkte

numatytais atvejais;

specialios

paskirties dujas:

masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji

tvarka, atvejais;

sulaikant bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei pavojingą veiką,

apleisti patalpas, transporto priemonę;

vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių

viešąją tvarką, atvejais;

tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą ir

pabėgusį iš įvykio vietos;

sulaikant asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo kalinimo vietų, etapavimo

ar tardymo veiksmų metu;

sulaikant asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai pažeidžiantį viešąją

tvarką;

masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių viešąją

tvarką, metu;

ginant pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;

transporto priemonių priverstinio stabdymo priemones - kada vairuotojas

nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus kelių ženklo reikalavimui

sustoti.

Draudžiama

naudoti specialiąsias policijos priemones prieš vaikus, nėščias moteris ir

moteris su vaikais, invalidus su aiškiais invalidumo požymiais, išskyrus

atvejus, kai jie patys užpuola.

VI SKIRSNIS.

POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

straipsnis. Aprūpinimas butais

Policijos

darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų

nustatyta tvarka.

Visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, įrašytiems į eilę butui

gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat tarnauti Lietuvos Respublikos policijoje,

eilė butui gauti perkeliama ir toliau tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje

pagal jų gyvenamąją vietą.

Asmenys,

perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją, negali būti iškeldinti dėl

šios priežasties iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų ar bendrabučių, nesuteikus

kitos gyvenamosios patalpos.

Vyriausybės

nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų pareigūnams gali būti suteikiami

tarnybiniai butai.

Policijos

pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir lengvatas, panaudojant valstybės

ir savivaldybių lėšas, skirtas policijos socialinėms reikmėms tenkinti.

1 straipsnis.

Policijos uždaviniai

Lietuvos

Respublikos policija yra teisėtvarką užtikrinantis

vykdomasis

valstybinės valdžios organas, veikiantis Respublikos

vidaus reikalų

sistemoje.

Pagrindiniai

policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei

kitokių teisės

pažeidimų prevencija, nusikaltimų atskleidimas ir

tyrimas, viešosios

tvarkos, visuomeninės rimties bei saugumo,

piliečių teisių,

laisvių ir turto apsauga, valstybės sienų

apsauga, taip pat

pagal kompetenciją aplinkos apsauga. Be to,

policija vykdo eismo

saugumo priežiūrą, teikia neatidėliotiną ir

kitokią socialinę

pagalbą gyventojams.

Policija

gina visus Lietuvos Respublikos piliečius ir

organizacijas,

taip pat asmenis, esančius Respublikos

teritorijoje ir

priklausančius Respublikos jurisdikcijai,

nepriklausomai nuo

jų pilietybės, tautybės, kilmės, socialinės ir

turtinės padėties,

visuomeninių, politinių pažiūrų, tikybos ir

kitų aplinkybių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

2 straipsnis.

Policijos veiklos principai

Policijos

veikla grindžiama demokratijos, humanizmo,

teisėtumo,

socialinio teisingumo, viešumo ir profesinės

paslapties, taip

pat vienvaldiškumo ir kolegialumo derinimo

principais.

Policijoje

draudžiama politinių partijų ir politinių

judėjimų veikla.

3 straipsnis.

Policijos veiklos teisiniai pagrindai

Policija

vadovaujasi Lietuvos Respublikos Laikinuoju

Pagrindiniu

Įstatymu (Konstitucija), šiuo įstatymu, kitais

Lietuvos Respublikos

įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimais ir

potvarkiais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijos

norminiais aktais, o savivaldybių policija savo

veikloje - ir

savivaldybių valdžios bei valdymo organų

sprendimais,

neprieštaraujančiais Lietuvos Respublikos

įstatymams.

4 straipsnis.

Policijos veiklos viešumas

Policija

apie savo veiklą informuoja valstybinius ir

savivaldybių

valdžios bei valdymo organus, masinės informacijos

priemones bei

gyventojus.

Gavusi

piliečio pareiškimą, policija privalo pateikti savo

informacinėse

sistemose turimas neslapto pobūdžio žinias apie šį

pilietį

Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta ir

Vyriausybės

patvirtinta tvarka. Piliečiams teikti informaciją

apie kitus asmenis

yra draudžiama.

Policija negali

skelbti žinių, kurios yra valstybinė, krašto

apsaugos, komercinė

ar tarnybinė paslaptis. Taip pat neskelbiama

tarnybinės veiklos

metu gauta informacija, kuri gali pakenkti

piliečių garbei,

orumui bei saugumui, policijos pareigūno ar jo

šeimos narių

saugumui, organizacijų teisėtiems interesams,

sutrukdyti

nusikaltimų išaiškinimą arba sąlygoti jų padarymą,

jeigu pareigos

vykdymas ar teisingumas tiesiogiai nereikalauja

kitko.

5 straipsnis.

Policijos pareigūnas ir jo teisinis statusas

Policijos

pareigūnas yra valstybės tarnautojas, kurio

garbę, orumą,

gyvybę bei sveikatą, teises ir laisves gina

Lietuvos Respublikos

įstatymai.

Policijos

pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis,

tarnaujantis

policijoje, užimantis tam tikras pareigas ir

vykdantis policijos

funkcijas. Jis visur ir visada turi valdžios

atstovo teisinį

statusą bei pareiginį laipsnį.

Policijos

pareigūnai yra policininkai ir policijos

valdininkai.

Policijos

pareigūnai yra ir Lietuvos policijos akademijos

klausytojai, taip

pat policijos rezerve esantys asmenys, kai

jiems pavesta

vykdyti viešosios tvarkos palaikymo pareigas.

Lietuvos policijos

akademijos klausytojai policijos pareigūno

statusą įgyja ir

atlikdami praktiką bei stažuodamiesi policijoje.

Policijos

pareigūno reikalavimai privalomi visiems

piliečiams,

valstybinėms, privačioms ir kitokioms įmonėms,

įstaigoms,

organizacijoms bei pareigūnams.

Policijos

pareigūnai turi teisę saugoti, nešioti ir šio

įstatymo

nustatyta tvarka panaudoti šaunamąjį ginklą bei

specialiąsias

policijos priemones.

Jeigu

atsisakoma vykdyti policijos pareigūno reikalavimus,

pareigūnas turi

teisę panaudoti prievartą, tačiau tik tiek, kiek

to reikia

tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai visos

įmanomos įtikinimo ar

kitos priemonės nebuvo veiksmingos.

Policininkui

stažuotojui šaunamasis ginklas neišduodamas.

6 straipsnis.

Policijos pareigūnų veiklos teisinės

garantijos

Policijos

pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas,

vadovaujasi tik

įstatymais. Policijos pareigūnai privalo vykdyti

aukštesniojo pagal

pareiginį laipsnį policijos pareigūno įsakymą.

Jeigu

policijos pareigūnas gauna įstatymams prieštaraujantį

įsakymą ar

nurodymą, jis turi vadovautis įstatymu, o apie

neteisėtą įsakymą ar

nurodymą pranešti Policijos departamentui ir

prokurorui.

7 straipsnis.

Parama policijos pareigūnams, vykdantiems

pavestas pareigas

Valstybiniai,

vietinių savivaldybių organai bei pareigūnai

savo pareigas

atliekančiai policijai privalo teikti reikiamą

organizacinę ir

techninę pagalbą.

Policija savo

veikloje remiasi savanoriškai susikūrusių ir

veikiančių

teisėsaugos ir visuomeninės rimties palaikymo

organizacijų bei

piliečių pagalba. Šios organizacijos turi būti

užregistruotos

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Profesinių interesų įgyvendinimas

Policijos

pareigūnai gali steigti draugijas, klubus,

profesines sąjungas

ir kitus susivienijimus, tenkinančius jų

profesinius,

kultūrinius ir socialinius poreikius. Jų veiklą

reglamentuoja

įstatymo numatyta tvarka priimti ir užregistruoti

įstatai (nuostatai).

Policijos

pareigūnams draudžiama streikuoti.

9 straipsnis.

Policijos profesiniai ryšiai

Lietuvos

Respublikos policija palaiko profesinius ryšius su

atitinkamomis

kitų šalių institucijomis ir tarptautinėmis

policijos

organizacijomis.

10 straipsnis.

Policijos veiklos priežiūra ir kontrolė

Policijos

veiklos teisėtumą prižiūri Lietuvos Respublikos

prokuratūra.

Neviršydamos įstatymų suteiktų įgaliojimų, policijos

veiklą

kontroliuoja atitinkamos Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios

Tarybos institucijos, Vyriausybė, Vidaus reikalų

ministerija,

savivaldybių Tarybos ir jų valdymo organai.

11 straipsnis.

Policijos veiksmų apskundimas

Piliečiai turi

teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti

policijos pareigūnų

ir organų veiksmus.

Piliečių skundus

dėl policijos pareigūnų veiksmų nagrinėja

ir sprendžia

policijos įstaigos, kurioje dirba policijos

pareigūnas,

vadovas. Nesutikus su šio pareigūno ar vadovo

sprendimu, galima

kreiptis į aukštesniąją policijos įstaigą ar

kompetentingą

kontroliuoti policijos veiklą organą arba teismą.

II SKIRSNIS.

POLICIJOS

ORGANIZACIJA. POLICIJOS FUNKCIJOS

12 straipsnis.

Policijos organizacija ir struktūra

Vieningą

Lietuvos Respublikos policijos sistemą sudaro

Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos

departamento

vadovaujamos respublikinės ir savivaldybių

policijos tarnybos

bei struktūriniai padaliniai ir Pasienio

policijos

departamento prie Vidaus reikalų ministerijos

padaliniai.

Policijos

departamentui vadovauja generalinis komisaras -

Vidaus reikalų

ministerijos sekretorius. Jį skiria ir atleidžia

Vyriausybė, vidaus

reikalų ministro teikimu. Pasienio policijos

departamentui prie

Vidaus reikalų ministerijos vadovauja

vyriausiasis

pasienio policijos komisaras, kurį skiria ir

atleidžia

Lietuvos Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų

ministro teikimu.

Miesto

(rajono) policijos komisariatas yra Vidaus reikalų

ministerijos

padalinys, kuriame veikia respublikinės ir

savivaldybių

policijos bei pasienio policijos tarnybos.

Miesto

(rajono) policijos komisarą pareigoms Policijos

departamento

generalinio komisaro teikimu skiria ir atleidžia

vidaus reikalų

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

Nr. 1-601, 94.10.12,

Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

13 straipsnis.

Respublikinė policija

Respublikinėje policijoje yra kriminalinė policija,

transporto

policija, kelių policija ir viešoji policija.

Respublikinės

policijos vadovus policijos departamento

generalinio

komisaro teikimu skiria Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras.

Kai kurioms savo funkcijoms ir uždaviniams

kriminalinėje,

transporto, kelių ar viešojoje policijoje vykdyti

sudaromos tarnybos

ar kitokie struktūriniai policijos padaliniai.

Vidaus

reikalų ministro įsakymu prie vietos policijos

komisariatų gali

veikti ir kitos vidaus reikalų bei pasienio

policijos tarnybos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

14 straipsnis.

Respublikinės policijos uždaviniai

Kriminalinė

policija savo operatyvine ir profesine veikla

užkerta kelią

nusikaltimams, veda jų apskaitą, atskleidžia ir

tiria padarytus

nusikaltimus, išaiškina juos padariusius asmenis,

atlieka kvotą

jos kompetencijai priskirtose bylose, vykdo

prokurorų,

tardytojų, teisėjų ir teismo pavedimus, susijusius su

nusikaltimų tyrimu

ir nusikaltėlių paieška.

Viešoji

policija užtikrina viešąją tvarką respublikiniuose

renginiuose, teikia

reikiamą pagalbą prokuratūrai ir tardymo

organams tiriant

nusikaltimus, o teismams nagrinėjant bylas,

vykdant teismo

nuosprendžius bei sprendimus; užtikrina viešąją

tvarką ir rimtį

įstatymų nustatytais atvejais, valstybės

(kontrolės,

valstybinių inspekcijų ir kitų valstybės organų bei

įstaigų)

pareigūnams vykdant pagal įstatymą pavestas

pareigas;

Vyriausybės pavedimu saugo valstybines įstaigas ir

kitus svarbius

objektus.

Viešojoje

policijoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nutarimu gali

būti sudaromi speicalios paskirties policijos

daliniai, tiesiogiai

pavaldūs policijos departamento generaliniam

komisarui.

Transporto

policija vykdo kriminalinės ir viešosios

policijos

funkcijas geležinkelio, oro ir vandens transporto

linijose bei šioms

žinyboms priklausančiose teritorijose.

Kelių policija

vykdo automobilių ir kitų transporto

priemonių eismo

saugumo priežiūrą, tiria kelių eismo taisyklių

pažeidimus ir

autoįvykius, atlieka kvotą transporto įvykių

bylose, skiria

administracines nuobaudas ar kitokias poveikio

priemones už eismo

taisyklių pažeidimus.

15 straipsnis.

Savivaldybių policija

Savivaldybių

policiją sudaro padaliniai, vykdantys

teisėtvarkos

pažeidimų prevenciją, atliekantys kvotą įstatymo

nustatyta tvarka,

saugantys viešąją tvarką ir užtikrinantys

visuomeninę rimtį

bei piliečių teisių ir teisėtų interesų

apsaugą. Šias

funkcijas vykdo teritoriniu principu sudaromos

savivaldybių

policijos nuovados.

Savivaldybių

policijai vadovauja Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministerijos

Policijos departamentas.

Miesto

(rajono) teritorijoje esančioms policijos nuovadoms

vadovauja

savivaldybių policijos komisaras, kuris yra miesto

(rajono)

policijos komisaro pavaduotojas.

Savivaldybės

policijos komisarą bendru miesto (rajono)

policijos komisaro

ir savivaldybės valdybos (jei ji sudaryta) bei

mero teikimu

skiria ir atleidžia Policijos departamento

generalinis

komisaras.

Savivaldybių

policijos nuovados komisarą savivaldybės

policijos komisaro

teikimu skiria ir atleidžia miesto (rajono)

policijos komisaras.

Nuovados

komisarui suteikiami kvotos organo vadovo bei

pareigūno,

kompetentingo nagrinėti administracinės teisės

pažeidimų bylas,

įgaliojimai.

Kitus

savivaldybių policijos pareigūnus skiria

miesto (rajono)

policijos komisaras savivaldybių policijos

komisaro teikimu.

Nuovadų

sudarymas ir aptarnaujamos teritorijos nustatymas

yra valstybės

deleguotoji savivaldybės funkcija.

Vidaus

reikalų ministerija kartu su savivaldybėmis

organizuoja

savivaldybės policijos darbuotojų atranką, jų mokymą,

aprūpina vienodomis

uniformomis su savivaldybės skiriamaisiais

ženklais, policijos

įranga ir ginkluote.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-601, 94.10.12,

Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

16 straipsnis.

Savivaldybių policijos uždaviniai

Savivaldybių

policija savo teritorijoje vykdo teisėtvarkos

pažeidimų

prevenciją, saugo viešąją tvarką ir visuomeninę rimtį,

užtikrina piliečių

teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat

pagal savo

kompetenciją - ir aplinkos apsaugą; atlieka kvotą

įstatymo nustatyta

tvarka jų kompetencijai skirtose bylose; vykdo

atitinkamos

savivaldybės teritorijoje esančių teismų pavedimus;

padeda kelių

policijai savo teritorijoje užtikrinti eismo

saugumą.

16-1

straipsnis. Pasienio policija

Pasienio

policiją sudaro padaliniai, užtikrinantys valstybės

sienų režimą ir

atliekantys teisėtvarkos pažeidimų prevenciją,

valstybės sienų

sargybą ir priežiūrą bei pagal savo kompetenciją

reguliuojantys

pasienio incidentus, atliekantys operatyvinę

paiešką bei kvotą

įstatymų nustatyta tvarka dėl valstybės sienų

režimo pažeidimų,

užtikrinantys visuomenės rimtį bei piliečių

teisių ir teisėtų

interesų apsaugą. Šias funkcijas pasienio

policija atlieka

pasienio ruože ir kitose vietose, kuriose

galioja pasienio

režimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

17 straipsnis.

Policijos funkcijos

Policija,

saugodama ir gindama nuo visuomenei pavojingų

kėsinimųsi piliečių

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, jų teises,

laisves, teisėtus

interesus bei turtą ir vykdydama kitus

nustatytus

uždavinius, atlieka šio įstatymo 18-24 straipsniuose

nurodytas funkcijas.

Neleistina

pavesti policijai vykdyti įstatymuose nenumatytų

funkcijų.

18 straipsnis.

Nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų

prevencija

Policija:

1) rengia ir

įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus

ir teisės

pažeidimus;

atskleidžia padarytų nusikaltimų ir administracinių

teisės pažeidimų

priežastis bei sąlygas ir imasi įstatymo

numatytų priemonių

joms pašalinti;

3) sudaro

ir tvarko profilaktines, kriminalistines ir

operatyvines

įskaitas;

4) pagal

sutartis saugo piliečių, įstaigų, įmonių,

organizacijų turtą;

5) taiko

administracines ir kitokias prevencijos priemones.

19 straipsnis.

Nusikaltimų atskleidimas ir tyrimas

Policija:

1) registruoja

ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie

rengiamus ar

padarytus nusikaltimus;

2) vykdo

pasislėpusių įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų,

nuteistųjų ir be

žinios dingusiųjų asmenų paiešką, taip pat

atlieka šio

įstatymo 20 straipsnyje nurodytus operatyvinius

veiksmus;

3) įstatymų

nustatyta tvarka atlieka kvotą;

4) baudžiamojo

proceso įstatymo numatytais atvejais vykdo

tardytojo,

prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus baudžiamosiose

bylose.

20 straipsnis.

Policijos operatyvinė veikla

Policijos

operatyvinė veikla - tai neviešo pobūdžio

nusikaltimų

prevencijos ir išaiškinimo veiksmai, kurie naudojami

rinkti informacijai

apie rengiamus ir padarytus nusikaltimus.

Atliekant tuos

veiksmus, dokumentuojama gaunama medžiaga, vykdoma

nusikaltimus

padariusiųjų, taip pat be žinios dingusiųjų asmenų

paieška, išaiškinami

neteisėtų pajamų įgijimo šaltiniai ir būdai.

Vykdydama

operatyvinę veiklą, policija nustatyta tvarka gali

naudotis

specialiąja technika, savanoriška vieša ar slapta

piliečių pagalba,

taip pat žvalgybinės apklausos, operatyvinio

patikrinimo bei

apžiūros, sekimo, žvalgybos ir kitais

specialiosios

kontrolės metodais.

Operatyvinės

veiklos priemones, metodus, būdus ir jų taikymo

tvarką

reglamentuoja specialūs Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų

ministerijos ir Prokuratūros parengti bei Vyriausybės

patvirtinti

norminiai aktai.

Operatyvinės veiklos

priemonių ir būdų panaudojimą kiekvienu

konkrečiu atveju

sankcionuoja prokuroras, jeigu tai numatyta šio

įstatymo 20

straipsnio 3 dalyje apibrėžtuose norminiuose aktuose.

Faktiniai duomenys,

gauti panaudojus šiuos metodus ir užfiksuoti

techninėmis

priemonėmis, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

tvarka gali būti

įrodymais baudžiamojoje byloje.

Policijos

operatyvinė veikla vykdoma tik kovos su

kriminaliniais

nusikaltimais bei jų prevencijos tikslais ir yra

operatyvinių policijos

tarnybų išimtinė teisė.

21 straipsnis.

Viešiosios tvarkos, visuomeninės rimties ir

saugumo, piliečių teisių ir laisvių ap sauga

Policija:

1) patruliuoja

viešose vietose;

2) saugo

viešąją tvarką masinių renginių metu;

3) vykdo

įstatymus dėl kovos su nusikaltimais, girtavimu,

narkotikų

vartojimu, prostitucija, kitais antivisuomeniniais

reiškiniais;

4) prižiūri,

kad būtų laikomasi nustatytos tvarkos įgyjant,

laikant, saugant,

perduodant šaunamuosius ginklus, šaudmenis,

sprogstamąsias

medžiagas, narkotines priemones ir kitus leidimų

sistemos

reglamentuojamus daiktus bei medžiagas;

5) surašo

administracinių teisės pažeidimų protokolus,

nagrinėja tokių

pažeidimų bylas, teisės pažeidėjams skiria

administracines

nuobaudas bei taiko kitas administracines

prievartos

priemones;

6) įstatymo

numatytais atvejais saugo ir konvojuoja

sulaikytuosius

asmenis, vykdo teismų ir tardytojų nutarimus

baudžiamosiose bylose;

7) užtikrina

viešąją tvarką, teismo vykdytojams, valstybės

kontrolieriams,

medicinos personalui ir kitiems pareigūnams ar

tarnautojams vykdant

įstatymo nustatyta tvarka pavestas pareigas.

21-1

straipsnis. Valstybės sienų apsauga

Pasienio

policija:

1) užtikrina

Lietuvos Respublikos valstybės sienų apsaugą ir

neliečiamumą,

pasienio ruožo režimą, saugo valstybės sienas

sausumoje ir

jūroje, organizuoja ir įgyvendina operatyvines ir

kitas priemones,

užkerta kelią valstybės sienų pažeidimams ir

sulaiko

pažeidėjus bei patraukia juos įstatymų numatyton

atsakomybėn;

2) padeda

įgyvendinti valstybės migracijos politiką,

užtikrina Lietuvos

Respublikos piliečių bei užsieniečių perėjimo

per valstybės sieną

tvarką;

3) pagal

savo kompetenciją atlieka kvotą, nagrinėja

administracinių

teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines

nuobaudas;

4) pagal savo

kompetenciją sprendžia pasienio incidentus;

5) vidaus

reikalų ministro įsakymu atlieka kitas Policijos

įstatymo numatytas

funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

22 straipsnis.

Eismo priežiūra

Policija:

1) reguliuoja

transporto ir pėsčiųjų eismą, prižiūri kelių

eismo tvarką ir

saugumą;

kontroliuoja, ar gatvių ir kelių projektavimas, tiesimas

bei remontavimas,

jų būklė, priežiūra ir eksploatavimas atitinka

saugaus eismo

reikalavimus;

3) kontroliuoja

transporto priemonių techninę būklę;

4) kontroliuoja,

kaip asmenys, visų rūšių įmonės, įstaigos

ir organizacijos

vykdo įstatymus, kitus norminius aktus dėl eismo

saugumo užtikrinimo

bei aplinkos apsaugos nuo žalingo transporto

priemonių poveikio;

5) tiria kelių

eismo taisyklių pažeidimus ir autoįvykius,

atlieka kvotą

autotransporto įvykių bylose, skiria

administracines

nuobaudas ir kitokias poveikio priemones už kelių

eismo taisyklių

pažeidimus;

6) egzaminuoja

ir išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę

vairuoti transporto

priemones.

23 straipsnis.

Socialinė pagalba gyventojams

Policija:

1) teikia

neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems

nuo teisės

pažeidimų, ir tiems, kurių būklė bejėgiška;

2) užtikrina

sulaikytų ir pristatytų į policiją asmenų

apsaugą ir imasi

priemonių nedelsiant suteikti jiems būtiną

medicininę pagalbą;

informuoja valstybinius organus, visuomenines

organizacijas,

piliečius apie katastrofas, avarijas ir kitas

ypatingas

situacijas, kurios kelia pavojų žmonių saugumui;

4) teikia

pagalbą stichinių nelaimių ir kitų ypatingų atvejų

metu gelbstint

žmones ir turtą, imasi priemonių žmonių saugumui

užtikrinti;

5) saugo rastus

ir perduotus į policiją dokumentus, daiktus,

vertybes bei

kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos

teisėtiems

savininkams ar valdytojams, pagal teismo sprendimus

ieško skolininkų;

6) užtikrina

piliečio, suteikusio pagalbą tiriantiems

nusikaltimą

teisėsaugos organams, ar jo artimųjų apsaugą, jei

iškyla pavojus jų

gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui;

7) teikia

kitokią būtiną pagalbą žmonėms, kurių būklė yra

bejėgiška.

24 straipsnis.

Policijos tarnybų bendradarbiavimas

Vykdant

viešosios tvarkos apsaugą, užkertant kelią

nusikaltimams

ar kitiems teisės pažeidimams, sulaikant

nusikaltėlius ir

kitais atvejais visos policijos tarnybos

bendradarbiauja

ir teikia visapusišką paramą viena kitai,

nelaukdamos atskiro

įsakymo ar nurodymo.

III SKIRSNIS.

TARNYBA POLICIJOJE

25 straipsnis.

Priėmimas tarnybon. Tarnybos policijoje

teisinis reguliavimas

Į tarnybą

policijoje savanoriškumo ir atrankos pagrindu

priimami ne

jaunesni kaip 18 metų mokantys valstybinę kalbą

Lietuvos

Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,

asmenines savybes,

dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos

būklę tinka

policijos pareigūno pareigoms. Pasienio policijoje

gali tarnauti

tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai,

tinkantys tarnybai.

Į tarnybą

policijoje asmenys priimami tik gavę Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų ministerijos medicininės komisijos

išvadą, jog jie

tinka šiai tarnybai. Priimamieji duoda priesaiką

Lietuvos valstybei.

Pirmą kartą

priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos

policijoje ir

neturintiems specialiojo ar aukštojo išsilavinimo

piliečiams

suteikiams pirmasis policininko stažuotojo pareiginis

laipsnis ir

nustatomas l metų stažuotės terminas.

Policijos

pareigūnai negali būti politinių partijų ar kitų

politinių

organizacijų nariais.

Tarnyba

policijoje tvarkoma statutinės drausmės pagrindais.

Tarnybos

policijoje sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos

Respublikos

policijos ir kiti įstatymai bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

patvirtinti Tarnybos policijoje statutas ir Policijos

statutas.

Asmenims,

priimtiems į tarnybą Lietuvos Respublikos

policijoje iš

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemos ar

kitų šalių

atitinkamų tarnybų, gali būti įskaitomas tarnybos

(darbo) jose stažas

ir užtikrinamas priedų už ištarnautus metus

išmokėjimas.

Policijos

pareigūnams leidžiama papildomai dirbti tik

pedagoginį ir

mokslinį tiriamąjį darbą, jei tai neprieštarauja

tarnybos interesams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

26 straipsnis.

Policijos pareigūno priesaika

Policijos

pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia

Lietuvos valstybei

šiais žodžiais:

"Aš,

(vardas, pavardė), Jums liudijant:

prisiekiu,

nesigailėdamas jėgų ir gyvybės, ginti Lietuvos

valstybę ir jos

nepriklausomybę;

prisiekiu

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus

ir savo viršininkų

įsakymus;

prisiekiu

šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos

žmonėms ir

Valstybei;

prisiekiu

susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti

geram policijos

vardui.

Tepadeda man

Dievas".

Pastaba.

Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

Priesaikos

priėmimo tvarką nustato Tarnybos policijoje

statutas.

Piliečiai,

atsisakiusieji prisiekti, į policiją nepriimami.

27 straipsnis.

Pareiginiai laipsniai

Policijos

pareigūnų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir

užimamoms pareigoms

pažymėti bei santykiams reguliuoti yra šie

pareiginiai

laipsniai:

policininkas

stažuotojas

policininkas

vyresnysis

policininkas

viršila

jaunesnysis

inspektorius

vyresnysis

inspektorius

komisaras

inspektorius

komisaras

vyresnysis

komisaras

vyriausiasis

komisaras

generalinis

komisaras.

Policijos

pareiginiai laipsniai suteikiami, skiriant į

atitinkamas

pareigas ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą, kurio

reikalavimus ir

tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministras.

Pareiginius

policijos pareigūnų laipsnius suteikia:

nuo

policininko stažuotojo iki viršilos imtinai - miesto

(rajono) policijos

komisaras arba generalinis komisaras;

nuo

jaunesniojo inspektoriaus iki vyriausiojo komisaro

imtinai - Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministras;

generalinio

komisaro - Lietuvos Respublikos Ministras

Pirmininkas.

Policininko

kvalifikacijai pažymėti nustatomos pareiginio

laipsnio

kvalifikacinės kategorijos.

Pasienio

policijos pareigūnų pareiginiai laipsniai

suteikiami šiame

įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

28 straipsnis.

Policijos pareigūnų uniforma

Policijos

pareigūnai tarnyboje dėvi Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

patvirtintą uniformą su atitinkamos policijos rūšies

skiriamaisiais

ženklais (savivaldybių policijos pareigūnai - ir

su savivaldybių

skiriamaisiais ženklais) bei pareigūno pavarde.

Ne tarnybos

metu policijos pareigūnai gali dėvėti civilinius

drabužius.

Atvejus, kada

policijos pareigūnai vykdydami tarnybines

pareigas neprivalo

dėvėti uniformos, nustato Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų

ministras.

Dėvintiems

uniformą policijos pareigūnams leidžiama nešioti

ir kitų valstybių

ordinus, medalius, pasižymėjimo ženklus. Jų

nešiojimo tvarką

nustato vidaus reikalų ministras.

29 straipsnis.

Policijos pareigūnų atleidimas

Policijos

pareigūnai atleidžiami iš tarnybos policijoje:

jų pačių

prašymu;

suėjus

nustatytam amžiui;

dėl sveikatos

būklės;

atestavimo

tvarka;

Policijos

statuto numatytais atvejais;

pažeidus šio

įstatymo 8 straipsnio 2 dalį;

vadovaujantis

teismo sprendimu ar nuosprendžiu;

netekus

Lietuvos Respublikos pilietybės.

Ginčai dėl

atleidimo iš darbo sprendžiami teismine tvarka.

30 straipsnis.

Vidaus reikalų darbuotojų pasitelkimas

policijos pareigoms

Kai iškyla

būtinumas užtikrinti viešąją tvarką ar visuomenės

saugumą, policijos

pareigūnų pareigas gali vykdyti policijoje

netarnaujantys

vidaus reikalų darbuotojai policijos įstaigos

viršininko

rašytiniu įsakymu. Šiuo atveju vidaus reikalų

darbuotojams

vadovauja etatinis policijos pareigūnas.

Vidaus

reikalų darbuotojai, atliekantys policininkų

pareigas, privalo

turėti nustatyto pavyzdžio gyventojams

suprantamus

skiriamuosius ženklus. Ženklus nustato Lietuvos

Respublikos vidaus

reikalų ministras ir apie tai paskelbia

visuomenei.

31 straipsnis.

Policijos rezervas

Lietuvos

Respublikos policijos įstaigos turi policijos

rezervą. Jį

sudaro policijos pareigūnai, dėl objektyvių

priežasčių

atleisti iš tarnybos ir jų sutikimu perkelti į

policijos rezervą,

bei tinkantys tarnybai policijoje Lietuvos

Respublikos

piliečiai, kurie pasižada sąžiningai ir dorai vykdyti

jiems patikėtas

pareigas. Asmenys į policijos rezervą atrenkami

pagal šiame

įstatyme numatytus bendruosius policijos

komplektavimo

reikalavimus.

Piliečiai,

esantys policijos rezerve, gauna nustatyto

pavyzdžio

pažymėjimus, yra mokomi, aprūpinami apranga ir

amunicija valstybės

lėšomis. Tarnybos metu jie vykdo policijos

pareigūnų funkcijas,

turėdami bendrąsias jų teises bei pareigas.

Įtraukimo į

policijos rezervą sąlygas ir tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

policijos rezervo nuostatai, kuriuos

tvirtina Vyriausybė.

Rezerve

esantys policijos pareigūnai turi teisę naudotis

atleidimo metu

turėtu pareiginiu laipsniu, pridėjus žodį

"rezervo".

32 straipsnis.

Policijos kadrų rengimas

Policijos

kadrai rengiami specialiosiose mokyklose.

Asmenims,

baigusiems kitas aukštąsias mokyklas ir

perėjusiems dirbti

į policiją, organizuojami perkvalifikavimo

kursai.

IV SKIRSNIS.

POLICIJOS

PAREIGŪNŲ TEISĖS, PAREIGOS, ATSAKOMYBĖ

33 straipsnis.

Policijos pareigūnų bendrosios ir

specialiosios teisės bei pareigos

Policijos

pareigūnai turi Lietuvos Respublikos Laikinajame

Pagrindiniame

Įstatyme (Konstitucijoje) ir kituose įstatymuose

įtvirtintas

socialines, ekonomines, politines ir asmenines

Lietuvos Respublikos

piliečių teises bei laisves.

Policijos

pareigūnai turi bendrąsias ir specialiąsias

profesines teises ir

pareigas.

Bendrąsias

profesines teises ir pareigas turi visi policijos

pareigūnai.

Specialiosios profesinės teisės ir pareigos

suteikiamos

policijos pareigūnams, vykdantiems atskiras šio

įstatymo nustatytas

policijos funkcijas.

34 straipsnis.

Bendrosios profesinės policijos pareigūnų

teisės

Kiekvienas

policijos pareigūnas turi teisę:

reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių

teisėtvarką,

nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai

išnaudotos įtikinimo

priemonės, panaudoti prievartą;

2) įtarus

teisės pažeidimą ir pareiškus apie tai piliečiui

ar pareigūnui,

tikrinti jų asmens dokumentus;

3) pristatyti

teisėtvarkos pažeidėjus į policiją ar kitas

tarnybines patalpas

ne ilgiau kaip 3 valandoms jų asmenybei

nustatyti,

protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir

jų turimiems

daiktams apžiūrėti;

4) šiame

įstatyme numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius

ginklus,

specialiąsias priemones, kovinių imtynių veiksmus;

persekiodamas asmenis, įtariamus padarius nusikaltimą,

nusikaltėlius,

besislepiančius nuo teisėsaugos organų, taip pat

siekdamas užkirsti

kelią daromiems nusikaltimams, bet kuriuo

paros metu įeiti į

piliečių gyvenamąsias ir ūkines, įmonių,

įstaigų,

organizacijų ir kooperatyvų patalpas, sustabdyti bei

patekti į

transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos

pareigūnai turi

teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto

priemones. Ši teisė

taip pat suteikiama stichinių nelaimių ir

katastrofų

atvejais. Apie tokius veiksmus nedelsiant pranešama

prokuratūrai;

6) laikinai

apriboti arba uždrausti transporto ar pėsčiųjų

judėjimą ar darbus

gatvėse ir keliuose, jeigu kyla pavojus žmonių

bei transporto eismo

saugumui;

7) važiuodamas

į įvykio vietą, persekiodamas nusikaltėlius,

gabendamas

asmenis, kuriems būtina neatidėliotina medicininė

pagalba, į gydymo

įstaigas ar kitais neatidėliotinais atvejais

nekliudomai ir

nemokamai naudotis visomis transporto priemonėmis,

priklausančiomis

įmonėms, įstaigoms, organizacijoms,

kooperatyvams ar

piliečiams, išskyrus diplomatinių ar konsulinių

atstovybių

transportą.

Esant

tarnybiniam būtinumui, policijos pareigūnai turi teisę

įsigyti bilietus į

visas transporto priemones be eilės, jei

bilietų nėra - į

transporto priemonę įlipti;

8) esant

būtinumui, nemokamai naudotis įmonėms, įstaigoms ir

organizacijoms,

taip pat piliečiams priklausančiomis ryšių

priemonėmis;

9) jeigu

pažeistos šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogstamųjų,

narkotinių ir kitų

leidimų sistemos reglamentuojamų medžiagų,

priemonių ir daiktų

laikymo bei naudojimo taisyklės, paimti juos

iš organizacijų ar

piliečių nustatyta tvarka.

35 straipsnis.

Policijos pareigūnų bendrosios profesinės

pareigos

Policijos

pareigūnas visur ir visada privalo:

1) gavęs

piliečio ar pareigūno pranešimą apie daromą

nusikaltimą ar

kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas

liudininku, imtis

neatidėliotinių priemonių užkirsti kelią

daromam nusikaltimui

ar kitam teisės pažeidimui;

2) gavęs

piliečių ar pareigūnų pranešimą apie padarytą

nusikaltimą ar

kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių sulaikyti

ir pristatyti į

policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką;

3) gavęs žinių

apie padarytą pavojingą visuomenei veiką,

apie tai pranešti

policijai, imtis priemonių įvykio vietai

apsaugoti,

nusikaltimo liudininkams nustatyti;

4) užtikrinti

sulaikytų ar pristatytų į policiją asmenų

teises ir

teisėtus interesus, sveikatos apsaugą, suteikti

neatidėliotiną

medicininę pagalbą nukentėjusiems nuo teisės

pažeidimų ar kurių

būklė yra bejėgiška;

5) imtis

visų galimų priemonių piliečių, valstybės,

visuomeninių ar

kitų organizacijų turtui gelbėti stichinių

nelaimių,

katastrofų, avarijų bei kitų ypatingų situacijų

atvejais;

6) vykdydamas

tarnybines pareigas, policijos pareigūnas

privalo

prisistatyti. Jei neturi skiriamųjų policijos ženklų ar

asmeniui

pareikalavus - pateikti tarnybinį pažymėjimą. Policijos

pareigūnų veiksmai,

kuriais laikinai apribojamos piliečių teisės,

palydimi žodžiais

"Įstatymo vardu". Kiekvienas asmuo ir

pareigūnas tokiu

atveju privalo besąlygiškai paklusti ir vykdyti

policijos pareigūno

reikalavimus;

7) laikyti

paslaptyje konfidencialaus pobūdžio informaciją,

jeigu ko kito

nereikalauja tarnybinių pareigų ar teisių vykdymas.

Vykdydami

visas savo pareigas, policijos pareigūnai privalo

gerbti ir ginti

žmonių orumą, užtikrinti ir saugoti jų teises bei

laisves.

straipsnis. Policijos pareigūnų teisės vykdant nusi

kaltimų ir teisės pažeidimų prevenciją

Policijos

pareigūnas, vykdydamas teisės pažeidimų

prevenciją, turi

teisę:

1) pristatyti

iš viešųjų vietų bei lindynių į blaivyklas, o

jei jų nėra - į

policiją neblaivius asmenis, jeigu jie nebegali

judėti ar gali

padaryti žalą aplinkiniams arba sau, tapti

nusikaltimų aukomis;

2) kviesti į

policiją ir oficialiai įspėti asmenis dėl

neleistino

antivisuomeninio elgesio;

3) vykdydamas

administracinę priežiūrą, įeiti bet kuriuo

paros laiku į

asmens, kuriam nustatyta administracinė priežiūra,

nuolatinę ar

laikinąją gyvenamąją patalpą, kviesti ir pristatyti

tokį asmenį į

policiją, kontroliuoti, kaip jis laikosi nustatytų

apribojimų;

4) tikrindamas,

kaip laikomasi leidimų sistemos pasienyje ir

imigracijos

taisyklių, užeiti į butą nuo 6 iki 22 val.,

reikalauti asmens

dokumentų, surašyti administracinių teisės

pažeidimų

protokolus;

fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus asmenų,

nubaustų

administraciniu areštu, esančių administracinėje

priežiūroje, taip

pat asmenų, įrašytų į policijos profilaktikos

įskaitas;

daktiloskopuoti asmenis, sulaikytus įtariant padarius

nusikaltimą arba

valkataujant;

sulaikyti ir pristatyti į skirstymo punktus

valkataujančius

asmenis. Jeigu sulaikytasis neturi dokumentų ir

kitais būdais

neįmanoma nustatyti jo asmenybės, policijos

pareigūnai turi

teisę daktiloskopuoti, daryti vaizdo ir garso

įrašus,

fotografuoti, dalyvaujant medikams, atlikti apžiūrą

ypatingoms žymėms

nustatyti. Prireikus iš tokio asmens leidžiama

paimti rašysenos

pavyzdžius, laikinai - taip pat daiktus,

galinčius padėti

nustatyti asmenybę;

7) tikrinti

asmenis, ketinančius skristi lėktuvu, jų

daiktus, rankinį

bagažą; neleisti skristi keleiviams, kurie

atsisako tai

pateikti apžiūrai, taip pat kurie pateikė

negaliojančius ar

suklastotus dokumentus, pas kuriuos rasta

uždraustų

pervežti daiktų; surašyti administracinio teisės

pažeidimo protokolą;

pristatyti į medicinos įstaigas priverstiniam

patikrinimui dėl

venerinių ligų ir AIDS, narkomanus, prostitutes,

homoseksualistus

ir kitus asmenis, įrašytus į profilaktines

medicinos įstaigų ar

policijos įskaitas;

9) lankytis

namuose, taip pat kviesti į policiją

profilaktiniams

pokalbiams asmenis, įrašytus į policijos

profilaktines

įskaitas.

37 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės atskleidžiant

ir tiriant nusikaltimus

Policijos

pareigūnas, tirdamas nusikaltimus, turi teisę:

1) tikrinti

pareiškimus ir pranešimus apie rengiamus ir

padarytus

nusikaltimus;

2) nustatyta

tvarka sulaikyti ir suimti asmenis, įtariamus

padarius

nusikaltimą;

3) turėdamas

duomenų, kad buvo padarytas, daromas ar

rengiamas

nusikaltimas arba kitokio pobūdžio teisės pažeidimas:

tikrinti

visų rūšių įmonių, įstaigų bei organizacijų

ūkinę-finansinę ir

kitokią veiklą, materialinių vertybių, prekių

saugojimo būklę, jų

įgijimo, gamybos, naudojimo ir realizavimo

teisėtumą,

gamybines, administracines ir kitas, taip pat ir

užplombuotas,

patalpas;

įstatymo

nustatyta tvarka tikrinti į įmones, įstaigas,

organizacijas

įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą,

asmeninėse bei valstybinėse

transporto priemonėse esančius

krovinius ir

daiktus;

skirti

inventorizacijas ir revizijas; suderinęs su įmonės

vadovu arba

savininku, arba gavęs respublikinės policijos

teritorinio

padalinio viršininko leidimą, sustabdyti gamybos

procesą; atlikti

apžiūrą, susipažinti ir paimti buhalterinės

apskaitos, kadrų,

patikrinimų, revizijų medžiagas, kitus

dokumentus,

žaliavos, produkcijos, prekių pavyzdžius, kitus

daiktus;

pasitelkti

atitinkamus specialistus, reikalauti ir gauti

iš vadovų,

pareigūnų, materialiai atsakingų ir kitų asmenų

duomenis,

paaiškinimus dėl pažeidimų ar nusikaltimų;

rengti

pasalas ir įstatymo nustatyta tvarka atlikti

transporto,

piliečių bei jų asmeninio bagažo apžiūrą mobiliuose

ar stacionariniuose

kontrolės punktuose;

nekliudomai įeiti į visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų

patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu - su tos

įmonės, įstaigos

ar organizacijos administracijos atstovu,

savininku arba jo

atstovu;

5) pavesti

daryti kriminalistinius ir kitokius tyrimus bei

ekspertizes;

6) pagal savo

kompetenciją atlikti kitus baudžiamojo proceso

įstatyme numatytus

procesinius veiksmus.

38 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės saugant viešąją

tvarką, visuomeninę rimtį, piliečių teises

ir laisves

Policijos

pareigūnas, saugantis viešąją tvarką ir

visuomeninę rimtį,

užtikrinantis visuomenės saugumą, piliečių

teises ir laisves,

turi teisę:

reikalauti iš piliečių ir pareigūnų, pažeidžiančių

teisėtvarką,

nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus - juos

įspėti;

2) atlikdamas

tarnybines pareigas, turėti ir šio įstatymo

numatytais atvejais

panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias

policijos priemones;

3) tikrinti

piliečių ir pareigūnų, pažeidusių viešąją tvarką

ar įtariamų

padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą,

dokumentus;

4) apriboti

įėjimą ar buvimą tam tikroje teritorijoje ir

patalpose bei

sustabdyti vykdomus darbus, apriboti ar uždrausti

transporto eismą,

jei kyla pavojus gamtai, viešajai tvarkai ar

piliečių saugumui;

reikalauti iš masinių renginių organizatorių imtis

priemonių dalyvių ir

žiūrovų saugumui užtikrinti. Neįvykdžius šių

reikalavimų,

renginiai gali būti uždrausti, nutraukiami arba

apribojami;

6) pagal

kompetenciją kontroliuoti, kaip juridiniai ir

fiziniai asmenys

laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų.

39 straipsnis.

Policijos pareigūnų teisės užtikrinant

eismo saugumą

Policijos

pareigūnas, siekdamas užtikrinti kelių eismo

saugumą, turi teisę:

1) stabdyti

transporto priemones, tikrinti vairuotojo,

transporto priemonės

bei krovinio dokumentus;

2) nušalinti

nuo vairavimo asmenis, įtariant, jog jie yra

apsvaigę nuo

alkoholio ar narkotikų, paveikti vaistų, neturi

teisės vairuoti.

Naudoti norminiuose aktuose numatytas priemones

apsvaigimui

nustatyti arba pristatyti įtariamus vairuotojus į

medicinos įstaigą.

Atsisakymas

vykti į medicininę įstaigą apsvaigimo laipsniui

nustatyti

laikomas neginčytinu apsvaigimo būklės fakto

patvirtinimu;

3) iškviesti

į policiją eismo taisyklių pažeidėjus,

autoįvykių dalyvius

bei liudininkus;

4) paimti

vairuotojo ir transporto priemonės registravimo

dokumentus ir

išduoti nustatytos formos laikiną dokumentą;

5) nušalinti

nuo vairavimo ir nusiųsti papildomam

medicininiam

patikrinimui vairuotojus, dėl sveikatos būklės

keliančius pavojų

eismo saugumui;

6) atimti

vairavimo teisę ar skirti kitas administracines

nuobaudas už

padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus;

7) keisti,

apriboti ar uždrausti kelių eismą, kai tai būtina

eismo saugumui

užtikrinti ar eismo sąlygoms gerinti;

8) uždrausti

eksploatuoti transporto priemones, kurių

konstrukcija arba

techninė būklė neatitinka galiojančių kelių

eismo taisyklių,

normatyvų ar standartų, taip pat kurių variklio,

kėbulo (rėmo) ar

važiuoklės numeriai neatitinka įrašytų

registracijos

dokumentuose; pristatyti tokias transporto

priemones į

policiją.

39-1

straipsnis. Pasienio policijos pareigūnų teisės

užtikrinant valstybės sienų apsaugą

Pasienio

policijos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas

tose vietose,

kuriose galioja pasienio režimas, turi teisę

įstatymų nustatyta

tvarka:

1) nutraukti

asmenų ir pareigūnų neteisėtus veiksmus;

2) tikrinti

asmenų ir pareigūnų, transporto priemonių

dokumentus bei

krovinių dokumentus (ne muitinės priežiūros

zonoje);

3) sulaikyti,

atlikti asmens kratą bei daiktų apžiūrą ir

pasienio režimo

pažeidėjus pristatyti į pasienio policijos,

teisėsaugos

institucijų, muitinės tarnybines patalpas kvotai ar

asmens

indentifikavimo veiksmams atlikti;

sustabdyti ir apžiūrėti transporto priemones; jei

nustatomas

pasienio režimo pažeidimas, transporto priemones

sulaikyti;

asmenims, esantiems transporto priemonėje, atsisakius

paklusti, panaudoti

šio įstatymo 41-43 straipsniuose numatytas

poveikio priemones

ir jėgą, kad būtų galima patekti į transporto

priemonę;

5) pasienio

ruože ir kitose vietose, kuriose galioja

pasienio režimas

(ne muitinės priežiūros zonoje), atlikti poėmį

uždraustiems vežti

daiktams ir dokumentams sulaikyti;

6) tarnybos

tikslais ar saugumo sumetimais apriboti patekimą

į tam tikrą pasienio

ruožo teritoriją ar kitą teritoriją, kurioje

galioja pasienio

režimas;

fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus pasienio

ruože ar kitoje

teritorijoje, kurioje galioja pasienio režimas.

Pasienio

policijos pareigūnai turi kitas teises, kurias

jiems suteikia

Lietuvos Respublikos įstatymai bei Vyriausybės

nutarimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-514, 94.06.28,

Žin., 1994, Nr. 53-994 (94.07.13)

40 straipsnis.

Policijos pareigūno atsakomybė

Policijos

pareigūnas asmeniškai atsako už savo veiksmus ir

sprendimus bei jų

pasekmes.

Policijos

pareigūnas, vykdydamas jam patikėtas pareigas

pažeidęs įstatymo

reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka

traukiamas

drausminėn, administracinėn, materialinėn ar

baudžiamojon

atsakomybėn, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį.

Žinomai

nusikalstamo, neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas

policijos pareigūno

nuo atsakomybės neatleidžia.

Neteisėtais

tarnybiniais policijos pareigūno veiksmais

piliečiui

padarytą žalą valstybė atlygina visiškai,

nepriklausomai nuo

policijos pareigūno kaltės tokia tvarka, kokia

nustatyta žalai,

padarytai neteisėtais kvotos, tardymo,

prokuratūros organų

ir teismo veiksmais, atlyginti.

Policijos

pareigūnas, veikiantis pagal įstatymų jam

suteiktus

įgaliojimus, neatsako už žalą, jei tuo nebuvo

peržengtos

nusikaltėlio sulaikymo teisėtumo ribos.

Lietuvos

policijos akademijos klausytojai, pašalinti iš

Akademijos turi jai

atlyginti išlaikymo ir mokymo išlaidas. Tai

taikoma ir tiems

klausytojams, kurie konkurso būdu neperkelti į

aukštesnįjį kursą

atsisako nustatytą laiką dirbti policijoje.

V SKIRSNIS.

POLICIJOS

GINKLAI IR SPECIALIOSIOS PRIEMONĖS,

JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

41 straipsnis.

Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių

naudojimo tikslas ir ribos

Policijai

suteikiama teisė turėti ir, remiantis šiame

įstatyme numatytomis

sąlygomis, panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias

priemones.

Policija

ginklus ir specialiąsias priemones naudoja,

siekdama nutraukti

pavojingą visuomenei veiką arba sulaikyti bei

pristatyti į

policiją tokią veiką padariusįjį asmenį. Šaunamasis

ginklas ir

specialiosios priemonės naudojamos tik įstatymo

numatytam tikslui

pasiekti.

Policijos

pareigūnai šaunamuosius ginklus ir specialiąsias

priemones naudoja,

atsižvelgdami į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį,

pažeidėjo

asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją.

Naudodami ginklą ar

specialiąsias priemones, policijos pareigūnai

privalo stengti

išvengti sunkių pasekmių.

Prieš

naudojant šaunamuosius ginklus ar specialiąsias

priemones, jei

leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jie bus

panaudojami,

įspėjami, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo

43 straipsnio 3 ir 4

punktuose. Šaunamasis ginklas naudojamas tik

tada, kai visi kiti

galimi būdai ir priemonės panaudotos arba kai

dėl laiko stygiaus

jų panaudoti nėra galimybės.

42 straipsnis.

Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenis,

transporto priemones ir gyvūnus.

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį giklą

prieš asmenį tokiais

atvejais:

1) atremti

pasikėsinimą, gresiantį policijos pareigūno

sveikatai ar

gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama

atimti iš policijos

pareigūno šaunamąjį giklą;

2) apginti

kitus asmenis nuo užpuolimo, gresiančio jų

sveikatai ar gyvybei,

taip pat siekiant išvaduoti pagrobtus ar

paimtus įkaitais

asmenis;

3) atremti

ginkluotą užpuolimą;

4) persekiojant

asmenį, įtariamą padarius nusikaltimą, jeigu

jis, siekdamas

išvengti sulaikymo, kėsinasi panaudoti ar

panaudoja šaunamąjį,

nešaunamąjį ginklą ar kitus daiktus,

įrankius, priemones

arba veiksmus, pavojingus žmogaus sveikatai

ar gyvybei;

5) sulaikant

asmenį, užkluptą darant sunkų nusikaltimą,

jeigu kitaip jo

neįmanoma sulaikyti;

6) siekiant sulaikyti

suimtąjį ar nuteistąjį, bandantį

pabėgti ar pabėgusį

iš įkalinimo ar kardomojo kalinimo vietos

arba konvojavimo

metu;

7) masinio

pabėgimo iš įkalinimo vietų ar riaušių jose

atvejais;

8) policijos

apsaugos ar specialiai saugomų objektų

užpuolimo atveju.

Tokių objektų sąrašą nustato Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Apie šaunamojo

ginklo panaudojimo prieš asmenį faktą ir

pasekmes nedelsiant

pranešama prokurorui.

Draudžiama

naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo

vietose, jeigu nuo

to gali nukentėti pašaliniai asmenys; taip pat

prieš piliečius,

turinčius su savimi mažamečių vaikų; prieš

moteris ir

nepilnamečius, invalidus su aiškiais invalidumo

požymiais,

išskyrus atvejus, kada jie patys užpuola arba

priešinasi ginklu.

Policijos

pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš transporto

priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta

išankstiniam

akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno

reikalavimui

sustoti, o tolesnis jos vairavimas gali sukelti

grėsmę eismo

saugumui ar žmonėms.

Policijos

pareigūnas gali nušauti gyvūną, užpuolusį žmogų ar

keliantį pavojų

gyventojams.

43 straipsnis.

Policijos specialiosios priemonės ir jų

panaudojimo

sąlygos

Policija turi

ir gali panaudoti specialiąsias priemones:

gumines lazdas,

antrankius ir surišimo priemones, kovinių imtynių

veiksmus, dujas,

vandensvaidžius, tarnybinius šunis, transporto

priverstinio sustabdymo

ir kitas priemones:

1) guminę lazdą

esant sąlygoms, numatytoms šio įstatymo 42

straipsnio

antrosios dalies 1-8 punktuose, taip pat sulaikant

asmenį, pažeidžiantį

viešąją tvarką, jeigu jis neklauso policijos

pareigūno

reikalavimų ar priešinasi jam;

antrankius bei surišimo priemones - sulaikant ir

pristatant į

policiją asmenį, padariusį pavojingą visuomenei

veiką, jeigu yra

pagrindo manyti, kad jis gali pasipriešinti

policijos pareigūnui

arba bando išvengti sulaikymo;

lydint

sulaikytuosius bei suimtuosius;

kai pilietis

savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą

sau ar aplinkiniams;

3) kovinių

imtynių veiksmus - sulaikant ir pristatant į

policiją asmenį,

padariusį pavojingą visuomenei veiką, jeigu šis

asmuo priešinasi

sulaikymui ar kitais veiksmais stengiasi jo

išvengti, taip pat

atvejais, kada asmuo piktybiškai nevykdo

teisėto policijos

pareigūno reikalavimo arba pasipriešina

teisėtiems policijos

pareigūno veiksmams;

4) dujas,

skirtas asmens apsaugai,- šio įstatymo 43

straipsnio 1 punkte

numatytais atvejais;

specialios

paskirties dujas:

masinių

riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai

pažeidžiama viešoji

tvarka, atvejais;

sulaikant

bei priverčiant asmenį, padariusį visuomenei

pavojingą veiką,

apleisti patalpas, transporto priemonę;

vandensvaidžius - masinių riaušių, grupinių veiksmų,

šiurkščiai

pažeidžiančių viešąją tvarką, atvejais;

tarnybinius šunis - persekiojant asmenį, įtariamą

padarius nusikaltimą

ir pabėgusį iš įvykio vietos;

- sulaikant

asmenį, pabėgusį iš sulaikymo, kardomojo

kalinimo vietų,

etapavimo ar tardymo veiksmų metu;

sulaikant

asmenį, padariusį nusikaltimą arba šiurkščiai

pažeidžiantį viešąją

tvarką;

- masinių

riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai

pažeidžiančių

viešąją tvarką, metu;

ginant

pilietį, save ar saugomą objektą nuo užpuolimo;

7) transporto

priemonių priverstinio stabdymo priemones -

kada vairuotojas

nepaklūsta policijos pareigūno arba specialaus

kelių ženklo

reikalavimui sustoti.

Draudžiama

naudoti specialiąsias policijos priemones prieš

vaikus, nėščias

moteris ir moteris su vaikais, invalidus su

aiškiais invalidumo

požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys

užpuola.

VI SKIRSNIS.

POLICIJOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

44 straipsnis.

Aprūpinimas butais

Policijos

darbuotojai aprūpinami butais Lietuvos

Respublikoje

galiojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Visų rūšių

įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams,

įrašytiems į eilę

butui gauti darbovietėje ir stojantiems nuolat

tarnauti Lietuvos

Respublikos policijoje, eilė butui gauti

perkeliama ir toliau

tvarkoma rajono (miesto) savivaldybėje pagal

jų gyvenamąją vietą.

Asmenys,

perėjusieji dirbti į Lietuvos Respublikos policiją,

negali būti

iškeldinti dėl šios priežasties iš tarnybinių

gyvenamųjų patalpų

ar bendrabučių, nesuteikus kitos gyvenamosios

patalpos.

Vyriausybės

nustatyta tvarka atskirų policijos tarnybų

pareigūnams gali

būti suteikiami tarnybiniai butai.

Policijos

pareigūnai turi teisę į butų nuomos nuolaidas ir

lengvatas,

panaudojant valstybės ir savivaldybių lėšas, skirtas

policijos

socialinėms reikmėms tenkinti.

45 straipsnis. Policijos pareigūnų atlyginimai

Policijos

pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinė alga (mėnesinė alga) pagal

pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategoriją, ištarnautą laiką, taip pat

priemokos (pagal darbo įstatymų kodeksą) už darbą poilsio ir švenčių dienomis,

už darbą nakties metu bei viršvalandinį darbą. Be to, mokami priedai už

tarnybos atlikimo sąlygas ir vietą, užsienio kalbų mokėjimą, taip pat

šeimyniniai ir specialūs priedai už slaptą darbą, kompensuojamos

persikėlimo išlaidos, išmokamos vienkartinės pašalpos bei kitos išmokos.

Pagrindinės

algos, papildomo apmokėjimo, priedų, kompensacijų, pašalpų ir kitų išmokų

dydį bei skyrimo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir nustato

Respublikos Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu.

straipsnis. Policijos pareigūnų pensijos

Policijos

pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami tarnybines pareigas, valstybė

garantuoja socialinį aprūpinimą.

Valstybė

garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems Lietuvos Respublikos

policijoje, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų.

Policijos

pareigūnų pensijų ir socialinių garantijų dydį nustato Lietuvos Respublikos

įstatymai, o jų taikymo tvarkąLietuvos Respublikos Vyriausybė.

straipsnis. Kitos policijos pareigūnų socialinės garantijos

Policijos

pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal būtinumą policijos organo

vadovo sprendimu pareigūnai skiriami dirbti daugiau negu nustatyta darbo

savaitės laiko norma. Už tai jiems papildomai apmokama šio įstatymo 45

straipsnyje numatyta tvarka.

Nustatoma

tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos pareigūnams, ištarnavusiems

policijoje (vidaus reikalų sistemoje):

iki

10 metų - 30 kalendorinių dienų;

nuo

10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;

nuo

15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;

daugiau

kaip 20 metų - 45 kalendorinės dienos.

Policijos

pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų nustatyta tvarka turi teisę į

kompensaciją už išlaidas medikamentams, kelialapiams bei sanatoriniam

gydymui.

Policijos

darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo ypatumus reglamentuoja

nuostatai, kuriuos tvirtina vidaus reikalų, sveikatos apsaugos ir socialinės

apsaugos ministrai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1338, 91.05.21, Žin., 1991, Nr. 16-410

Nr.

I-1080, 95.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (95.11.10)

straipsnis. Kompensacijos policijos pareigūnams

Žuvus

policijos pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama

vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Jis laidojamas valstybės lėšomis pagal gyvenamosios vietos papročius.

Policijos

pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba policijoje, išmokama nuo

vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio

kompensacija priklausomai nuo kūno sužalojimų sunkumo laipsnio.

Policijos

pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria ryšium su tarnyba

policijoje.

VII SKIRSNIS.

POLICIJOS FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

straipsnis. Policijos finansavimas

Respublikinė

ir savivaldybių policija finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto.

Policijos

darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei bazei plėsti, darbuotojams

materialiai skatinti, jų buities sąlygoms gerinti taip pat naudojamos ir lėšos,

gautos:

iš visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;

pagal sutartis už policijos suteiktas paslaugas;

iš baudų ir kitų šaltinių.

Policijos

išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos valstybės biudžeto tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-601, 94.10.12, Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

straipsnis. Policijos materialinis-techninis aprūpinimas

Policijos padaliniai materialiai ir techniškai aprūpinami iš jų išlaikymui

skirtų lėšų.

Vietos savivaldybė aprūpina policijos teritorinius padalinius patalpomis.

Transporto

policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių priemonėmis aprūpina jų

aptarnaujamos žinybos.

Policijos

padalinius transporto priemonėmis, uniforma, ginklais, šaudmenimis,

specialiosiomis policijos priemonėmis, operatyvine, ryšių, informacijos ir kita

technika, raštvedybos bei kitokiomis jų darbui reikalingomis priemonėmis

aprūpina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-356, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.69-1734 (97.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS PIRMININKO PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA

Vilnius,

1990 m. gruodžio 11 d. Nr. I-851

46 straipsnis.

Policijos pareigūnų pensijos

Policijos

pareigūnams, kurie tapo nedarbingi vykdydami

tarnybines pareigas,

valstybė garantuoja socialinį aprūpinimą.

Valstybė

garantuoja policijos pareigūnams, tarnaujantiems

Lietuvos

Respublikos policijoje, draudimą nuo nelaimingų

atsitikimų.

Policijos pareigūnų

pensijų ir socialinių garantijų dydį

nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai, o jų taikymo

tvarkąLietuvos

Respublikos Vyriausybė.

[ 47 straipsnio

redakcija iki 1996 m. sausio 1 d. ]

47 straipsnis.

Kitos policijos pareigūnų socialinės

garantijos

Policijos

pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Pagal

būtinumą policijos

organo vadovo sprendimu pareigūnai skiriami

dirbti daugiau negu

nustatyta darbo savaitės laiko norma. Už tai

jiems papildomai

apmokama šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta

tvarka.

Nustatoma

tokia kasmetinių atostogų trukmė policijos

pareigūnams,

ištarnavusiems policijoje (vidaus reikalų

sistemoje):

iki 10 metų -

30 kalendorinių dienų;

nuo 10 iki 15

metų - 35 kalendorinės dienos;

nuo 15 iki 20

metų - 40 kalendorinių dienų;

daugiau kaip 20

metų - 45 kalendorinės dienos.

Policijos

pareigūnai Lietuvos Respublikos teritorijoje

nemokamai naudojasi

valstybiniu (miesto, priemiesčio, tarpmiestiniu

iki 100 km)

transportu, išskyrus lėktuvus ir taksi.

Policijos

pareigūnai įstatymų bei kitų norminių aktų

nustatyta tvarka

turi teisę į kompensaciją už išlaidas

medikamentams,

kelialapiams bei sanatoriniam gydymui.

Policijos

darbuotojų sveikatos apsaugos ir socialinio

draudimo ypatumus

reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina

vidaus reikalų,

sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos

ministrai.

[ 47 straipsnio

redakcija nuo 1996 m. sausio 1 d. ]

48 straipsnis.

Kompensacijos policijos pareigūnams

Žuvus policijos

pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas,

jo šeimai išmokama

vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio

kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis

pagal gyvenamosios

vietos papročius.

Policijos

pareigūnui, kuris buvo sužeistas ryšium su tarnyba

policijoje,

išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki

60 mėnesių) darbo

užmokesčio dydžio kompensacija priklausomai nuo

kūno sužalojimų

sunkumo laipsnio.

Policijos

pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie

patiria ryšium su

tarnyba policijoje.

VII SKIRSNIS.

POLICIJOS

FINANSAVIMAS IR MATERIALINIS TECHNINIS APRŪPINIMAS

[ 49 straipsnio

redakcija nuo 1995 m. sausio 1 d. ]

49 straipsnis.

Policijos finansavimas

Respublikinė

ir savivaldybių policija finansuojama iš

Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto.

Policijos

darbuotojų skaičiui didinti, padalinių techninei

bazei plėsti,

darbuotojams materialiai skatinti, jų buities

sąlygoms gerinti

taip pat naudojamos ir lėšos, gautos:

1) iš visų

rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų ir piliečių;

2) pagal

sutartis už policijos suteiktas paslaugas;

3) iš baudų ir

kitų šaltinių.

Policijos

išlaikymui reikalingų lėšų skyrimo iš Lietuvos

valstybės

biudžeto tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. 1-601, 94.10.12,

Žin., 1994, Nr. 82-1547 (94.10.21)

50 straipsnis.

Policijos materialinis-techninis aprūpinimas

Respublikos

policijos padaliniai materialiai ir techniškai

aprūpinami iš jų

išlaikymui skirtų lėšų.

Vietos

savivaldybė aprūpina respublikinės ir savivaldybių

policijos

teritorinius padalinius patalpomis bendra tvarka,

užtikrina šių

patalpų techninį eksploatavimą, šildymą, apšvietimą

bei remontą.

Transporto

policijos padalinius patalpomis, įranga ir ryšių

priemonėmis aprūpina

jų aptarnaujamos žinybos.

Policijos

padalinius transporto priemonėmis, uniforma,

ginklais, šaudmenimis,

specialiosiomis policijos priemonėmis,

operatyvine, ryšių,

informacijos ir kita technika, raštvedybos

bei kitokiomis jų

darbui reikalingomis priemonėmis aprūpina

Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerija.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKO

PAVADUOTOJAS K. MOTIEKA

Vilnius, 1990 m.

gruodžio 11 d.

Nr. I-851