← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo pagrindų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1997-06-17

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1997.07.04)

Įstatymas

paskelbtas: Žin.,1996, Nr.109-2472

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR VYRIAUSYBĖS VADOVŲ, SEIMO NARIŲ, VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO PAGRINDŲ

ĮSTATYMO 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBėS IR VYRIAUSYBėS VADOVų, SEIMO NARIų,

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ

ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ DARBUOTOJŲ DARBO

APMOKĖJIMO PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 9 d. Nr. I-1581

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nustato bendrą Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės

vadovų, Seimo narių, valstybės valdžios ir valdymo, teisminės valdžios

institucijų bei visų kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetų bei iš nebiudžetinių lėšų, Respublikos Prezidento,

Seimo ar Vyriausybės sprendimais įsteigtų valstybės fondų finansuojamų

įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko vadovų, pareigūnų, specialistų,

tarnautojų ir darbininkų (toliau - valstybės ir savivaldybių įstaigų bei

organizacijų darbuotojų) pareigybių (darbo) vertinimo, tarifikavimo ir

apmokėjimo sistemą, atsižvelgiant į darbo sudėtingumą, socialinę reikšmę,

atsakomybę, darbo sąlygas ir kitus veiksnius, taip pat darbuotojų kvalifikaciją

ir darbo rezultatus.

straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Darbo užmokestis - darbo įvertinimas pinigais - pareiginė alga (tarnybinė alga,

mėnesinė alga), priemokos, priedai bei premijos.

Pareiginė alga (tarnybinė alga, mėnesinė alga) - fiksuotas pinigų kiekis už

darbą einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per mėnesį, kai yra normalios

darbo sąlygos.

Tarifinis atlygis (valandinis, dienos) - fiksuotas pinigų kiekis už darbą

einant konkrečias pareigas (darbo vietoje) per valandą, dieną, kai yra

normalios darbo sąlygos.

Priemokos - kompensacinės išmokos, tiesiogiai susijusios su darbo sąlygomis

(jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, darbas nakties metu,

viršvalandžiai ir kitais įstatymų, teisės aktų numatytais atvejais), papildomų

funkcijų (darbų, pareigų) atlikimu.

Priedai - papildomos išmokos, numatytos įstatymų, kitų teisės aktų už

darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją (už kategorijas, laipsnius, rangus ir

pan.).

Premija - materialinė paskata už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių

vykdymą ar ypač reikšmingą įstaigai, organizacijai veiklą.

straipsnis. Įstatymo taikymas

Šio įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos pagal 13 straipsnio nuostatas

taikomos :

Seimo vadovybei ir Seimo nariams, Seimo kanceliarijos darbuotojams;

Respublikos Prezidentui, Prezidentūros ir Prezidentūros kanceliarijos

darbuotojams;

Seimui ir Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) atskaitingų valstybės įstaigų

darbuotojams;

Konstitucinio Teismo darbuotojams;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų,

apylinkių teismų, Ūkinio teismo, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo ir prokuratūrų prie apygardų bei apylinkių teismų

darbuotojams;

Vyriausybės nariams ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams;

Lietuvos banko darbuotojams;

ministerijų, Vyriausybės įstaigų (departamentų, tarnybų, inspekcijų) bei joms

pavaldžių valstybės įstaigų darbuotojams;

teisėtvarkos institucijų (Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos

ministerijos sistemų, Valstybės saugumo departamento) darbuotojams, kariuomenės

kariams (išskyrus būtinosios tarnybos karius);

10)

apskričių valdytojų administracijos darbuotojams;

11)

Vyriausybės atstovų apskrityse tarnybų darbuotojams;

12)

savivaldybių darbuotojams;

13)

kitų iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetų bei kitų valstybės fondų ir iš nebiudžetinių lėšų finansuojamų

infrastruktūros šakų - mokslo ir studijų institucijų, švietimo, sveikatos ir

socialinės apsaugos, kultūros, meno, sporto, poilsio bei kitų įstaigų ir

organizacijų darbuotojams;

14)

valstybės valdžios ir valdymo institucijų (šio straipsnio 1 dalies 1-12

punktai) struktūrose esančių aptarnaujančių organizacijų (padalinių),

nevykdančių valstybės valdžios ir valdymo funkcijų, darbuotojams.

Šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo sistema Vyriausybės patvirtinta tvarka

taikoma:

valstybės ir savivaldybių įmonių, kurių gaminamos produkcijos kainų ir

teikiamų paslaugų tarifų dydžius reguliuoja steigėjai - Vyriausybė,

ministerijos, kitos Vyriausybės institucijos, savivaldybės ar jų įgaliotos

pavaldžios institucijos, administracijos darbuotojams;

ne pelno organizacijų, įsteigtų Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės,

savivaldybių bei kitų valstybės įstaigų sprendimais, darbuotojams.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonių ir organizacijų kolektyvinėse, jų

nesant - darbo sutartyse gali būti numatomas papildomas apmokėjimas pagal darbo

rezultatus.

ANTRASIS SKIRSNIS

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMAS IR

TARIFIKAVIMAS

straipsnis. Darbų (pareigybių) vertinimas

Valstybės

ir savivaldybių įstaigose bei organizacijose visi darbai (pareigybės) vertinami

pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą (1 priedėlis).

straipsnis. Darbų (pareigybių) tarifikavimas

Valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų visi darbai (pareigybės)

skirstomi į trisdešimt tarifinių grupių: I - žemiausia, XXX - aukščiausia.

Kiekvienam darbui (pareigybei) pagal Darbų (pareigybių) vertinimo sistemą

nustatomi balai (arba jų ribos - minimalus ir maksimalus dydis), pagal kuriuos

darbas (pareigybė) priskiriamas tarifinei grupei (arba grupėms) (2 priedėlis).

Aukščiausios - XXX tarifinės grupės darbas vertinamas koeficientu 15. Tai

reiškia, kad šis darbas yra tiek kartų svaresnis (daugiau apmokamas) už mažiausio

sudėtingumo - I tarifinės grupės darbą (3 priedėlis).

TREČIASIS SKIRSNIS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ BEI ORGANIZACIJŲ

DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO BENDROSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Tarifinių grupių nustatymo tvarka

Konkrečių darbų (pareigybių) tarifines grupes nustato:

valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, Konstitucinio Teismo, valstybės

valdžios ir valdymo, teisminės valdžios institucijų bei prokuratūros vadovų,

taip pat teisėjų, Seimo kontrolierių, Prezidento, Seimo ir Vyriausybės

patarėjų pareigybių - šio įstatymo 8 straipsnis;

visų valstybės ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų (šio įstatymo 3

straipsnis) kitų darbų (pareigybių), nenurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje,

Vyriausybė sprendimais, priimtais vadovaujantis Seimo nutarimu "Dėl

Lietuvos Respublikos valstybės ir Vyriausybės vadovų, Seimo narių, valstybės

ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo

pagrindų įstatymo įgyvendinimo". Valstybės įstaigų bei organizacijų,

pavaldžių (atskaitingų) Seimui ar Respublikos Prezidentui, darbų

(pareigybių) tarifinės grupės tvirtinamos bendru nutarimu arba suderinus

atitinkamai su Seimo valdyba arba Prezidentūros kanceliarijos vadovu, o

savivaldybių bei jiems pavaldžių (atskaitingų) įstaigų ir organizacijų -

suderinus su Respublikine savivaldybių asociacija.

Steigiant naują valstybės ar savivaldybės įstaigą (organizaciją), darbų

(pareigybių) tarifinės grupės nustatomos vadovaujantis šiuo įstatymu. Įstaigos

(organizacijos) vadovo pareigybės tarifinė grupė, atsižvelgiant į analogiškų

darbų (pareigybių) galiojančias tarifines grupes, nurodoma atitinkamame

teisės akte (įstatyme, Prezidento dekrete, Seimo ar Vyriausybės nutarime,

savivaldybės tarybos ar valdybos sprendime), kuriuo įteisinama naujai steigiama

valstybės ar savivaldybės įstaiga (organizacija).

straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos

Kvalifikacinės kategorijos taikomos konkretaus darbuotojo kvalifikacijai,

sugebėjimams ir įgūdžiams įvertinti. Kiekvienoje (nuo II iki XXV) tarifinėje

grupėje nustatomos trys kvalifikacinės kategorijos: pirma - žemiausia, antra -

vidutinė, trečia - aukščiausia.

Antra ir trečia kvalifikacinės kategorijos darbuotojams suteikiamos

atestavimo būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Suteikus antrą kvalifikacinę

kategoriją, mokamas 10 procentų pareiginės algos (atlygio) priedas, suteikus

trečią kvalifikacinę kategoriją - 15 procentų priedas, palyginti su pirmos

kvalifikacinės kategorijos pareigine alga (atlygiu).

Kvalifikacinės kategorijos nenustatomos valstybės ir Vyriausybės vadovams,

Seimo ir Vyriausybės nariams, Seimui, Prezidentui (Prezidentūrai) ir

Vyriausybei atskaitingų (pavaldžių) valstybės įstaigų vadovams bei

apskričių valdytojams ir miestų bei rajonų merams, taip pat pareigūnams,

kuriems už suteiktus karinius, tarnybos, pareigūnų laipsnius ar diplomatinius

rangus šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka mokami priedai .

straipsnis. Valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios

institucijų pagrindinių pareigybių tarifinės grupės

Nustatomos valstybės valdžios ir valdymo bei teisminės valdžios institucijų šių

pareigybių tarifinės grupės:

Respublikos Prezidentas XXX

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas XXIX

Seimo Pirmininko pavaduotojai XXVII

Seimo kancleris XXVII

Seimo komitetų pirmininkai XXVI

Seimo frakcijų seniūnai XXV-XXVI

Seimo komitetų pirmininkų pavaduotojai,

Seimo

pakomitečių ir komisijų pirmininkai XXV

Seimo frakcijų seniūnų pavaduotojai XXIV-XXV

kiti Seimo nariai XXIII

10)

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas XXIX

11)

Lietuvos Respublikos ministrai, XXVI

tarp

jų - Seimo nariai ministrai XXVII

12)

Konstitucinio Teismo:

pirmininkas

XXVIII

teisėjai

XXV

13)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:

pirmininkas

XXVII

skyrių

pirmininkai XXV

teisėjai

XXIV

14)

Lietuvos apeliacinio teismo:

pirmininkas

XXV

skyrių

pirmininkai XXIII

teisėjai

XXII

15)

Apygardos teismo:

pirmininkas

XXIII

skyrių

pirmininkai XXI

teisėjai

16)

Ūkinio, apylinkės teismo:

pirmininkas

XXI

pirmininko

pavaduotojas XX

teisėjai

XIX

17)

Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo:

generalinis

prokuroras XXVI

generalinio

prokuroro pavaduotojai XXV

18)

apygardų vyriausieji prokurorai XXIII

19)

apylinkių vyriausieji prokurorai XXI

20)

miestų, rajonų merai XVIII-XXIII

21)

Vyriausybės atstovai apskrityse XVIII- XXI

22)

apskričių valdytojai XXII-XXV

23)

Lietuvos banko valdybos pirmininkas XXVIII

24)

valstybės kontrolierius XXVIII

25)

valstybės kontrolieriaus pavaduotojai XXVI

26)

Vyriausiosios rinkimų

komisijos

pirmininkas XX

27)

Seimo kontrolierių įstaigos:

vadovas

XXII

kontrolieriai

28)

Lietuvos Respublikos kariuomenės:

vadas

XXV

vado

pavaduotojas XXIII

atskirų

kariuomenės rūšių vadai XXII

ginkluotųjų

pajėgų generalinis inspektorius XXII

29)

Valstybės saugumo departamento

generalinis

direktorius XXVI

30)

Lietuvos Respublikos nepaprastieji ir

įgaliotieji

ambasadoriai XXIV

31)

Seimui, Respublikos Prezidentui (Prezidentūrai) pavaldžių (atskaitingų) bei

Vyriausybės ir prie ministerijų, departamentų (joms pavaldžių) esančių, šio

straipsnio 1 dalyje nenurodytų įstaigų vadovai:

vykdančių

kontrolės funkcijas XIX-XXVI

kitų

įstaigų XVII-XXIV

32)

Seimo kanceliarijos vadovasXXII

33)

Prezidentūros kanceliarijos vadovas XXII

34)

Vyriausybės sekretorius XXIII

35)

ministerijų sekretoriai XXII

36)

Seimo Pirmininko, komitetų ir

komisijų

patarėjai XVII-XIX

37)

Respublikos Prezidento patarėjai XVIII-XX

38)

Vyriausybės patarėjai XVIII-XIX

39)

Seimo narių padėjėjai-sekretoriaiXV

Pareigybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6, 8, 20, 21, 22, 31, 36, 37 ir 38

punktuose, konkrečias tarifines grupes nustato vadovaujančioji institucija arba

valstybės įstaigos vadovas.

straipsnis. Tarifiniai koeficientai

Tarifines grupes atitinkantys tarifiniai koeficientai nustatyti šio įstatymo 3

priedėlyje.

Tarifinio koeficiento vieneto (1,0 ) vertė litais ir centais lygi valstybės

patvirtintam minimaliam darbo užmokesčiui: pareiginės algos tarifinio

koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalios mėnesinės algos dydžiui, o

valandinio atlygio tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė lygi minimalaus

valandinio atlygio dydžiui.

Seimas, tvirtindamas metinį biudžetą, pagal Vyriausybės siūlymus numato

lėšas, reikalingas minimaliam darbo užmokesčio dydžiui indeksuoti Gyventojų

pajamų garantijų įstatymo nustatyta tvarka bei valstybės ir savivaldybių

įstaigų bei organizacijų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

straipsnis. Pareiginės algos ir valandinio atlygio nustatymas

Pareiginė

alga (valandinis atlygis) nustatoma atitinkamos tarifinės grupės pirmos

kvalifikacinės kategorijos tarifinį koeficientą (3 priedėlis) padauginus iš

minimalios mėnesinės algos (minimalaus valandinio atlygio) dydžio. Mažesnė kaip

1000 Lt pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo

taisyklėmis lito tikslumu, o didesnė kaip 1000 Lt - suapvalinama taip, kad

paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. Valandiniai (dieniniai) atlygiai

suapvalinami cento tikslumu.

straipsnis. Priemokų, priedų, premijų, kitų išmokų nustatymas bei

mokėjimas

Valstybės

ir savivaldybių įstaigų bei organizacijų darbuotojams nustatomos ir mokamos:

1) priemokos (didesnis apmokėjimas), numatytos Darbo apmokėjimo įstatymo, t.y.

už darbą kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis, už viršvalandinį

darbą, už darbą nakties metu, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, bei Žmonių

saugos darbe įstatymo numatytos priemokos už pavojingus darbus mokamos

Vyriausybės patvirtinta tvarka. Šios priemokos (didesnis apmokėjimas)

nemokamos šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas pareigas einantiems asmenims.

Šiame punkte minėtos darbo sąlygos įvertinamos nustatant pareigybių tarifinę

grupę;

priedai už karinius, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnius mokami taikant šio

įstatymo 4 priedėlyje nurodytus koeficientus kariuomenės kariams, krašto

apsaugos bei vidaus tarnybos ir valstybės saugumo, prokuratūros bei muitinės

pareigūnams, kuriems įstatymų nustatyta tvarka suteikiamas karinis, vidaus

tarnybos ar pareigūno laipsnis;

priedai už diplomatinius rangus mokami taikant šio įstatymo 5 priedėlyje

nurodytus koeficientus valstybės valdžios ir valdymo institucijų darbuotojams,

dirbantiems diplomatinį darbą ir kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra

suteiktas diplomatinis rangas;

papildomas darbo užmokestis Lietuvos valstybės institucijų darbuotojams,

nuolat dirbantiems užsienyje Lietuvos Respublikos diplomatinėse ir kitose

atstovybėse, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir

dydžiais, atsižvelgiant į pragyvenimo kaštus atitinkamose šalyse;

Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, miestų, rajonų merams ir merų

pavaduotojams, išrinktiems antrai kadencijai, mokamas 10 procentų dydžio

pareiginės algos priedas; išrinktiems trečiai ir tolesnėms kadencijoms - 20

procentų pareiginės algos priedas. Kadencijos skaičiuojamos nuo rinkimų,

įvykusių po 1990 m. kovo 11 d. Kitiems valstybės ir savivaldybių įstaigų bei

organizacijų darbuotojams už darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus),

išskyrus einančiuosius I tarifinės grupės pareigas (dirbančius darbus), mokami

priedai pagal šias nuostatas:

kai darbo (tarnybos) stažas yra nuo 2 iki 5 metų - 5 procentų pareiginės algos

priedas;

kai darbo (tarnybos) stažas yra didesnis, kaip 5 metų - priedas didinamas

kasmet po 1 procentą, tačiau visa priedo suma neturi būti didesnė kaip 20

procentų;

į darbo (tarnybos) stažą (ištarnautus metus) skaičiuojamas darbo (tarnybos)

toje pačioje ir kitose įstaigose, organizacijose, taip pat įmonėse laikas

einant pareigas (dirbant darbą), turinčias teigiamos įtakos darbuotojo

profesionalumui ir kvalifikacijai. Darbo stažas skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo

11 d. Konkrečią darbo (tarnybos) stažo (ištarnautų metų) skaičiavimo tvarką ir

ypatumus skirtingų kategorijų ar institucijų (įstaigų) darbuotojams nustato

Vyriausybė;

už laikinai nesančių darbuotojų pareigų ėjimą, darbų ar papildomų funkcijų

atlikimą, kai yra darbuotojo raštiškas sutikimas (jeigu nesudaroma papildoma

darbo sutartis), Vyriausybės patvirtinta tvarka mokamos iki 50 procentų

pareigoms (darbo vietai), kurias pavedama eiti, nustatytos algos (valandinio

atlygio) dydžio priemokos;

premijos už labai gerą darbą, svarbių ir skubių užduočių vykdymą bei ypač

reikšmingą įstaigai ar organizacijai veiklą, vienkartinės skatinamosios

išmokos asmeninių ir valstybės švenčių proga, taip pat vienkartinės

materialinės pašalpos esant sunkiai materialinei padėčiai gali būti mokamos

darbuotojams tik iš įstaigos, organizacijos darbo užmokesčio fondo Vyriausybės

nustatyta tvarka. Šiems tikslams per metus galima panaudoti ne daugiau kaip

ketvirtadalį planinio metinio darbo užmokesčio fondo (įskaitant darbo

apmokėjimui skirtas nebiudžetines lėšas).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)

straipsnis. Įstatymo taikymo tvarka

Respublikos Prezidentui 1993-1998 m. kadencijos laikotarpiu taikomos Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatymo patvirtintos darbo apmokėjimo sąlygos.

Šis įstatymas laikinai netaikomas Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų ir apylinkių teismų bei Ūkinio

teismo teisėjams, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

ir prokuratūrų prie apygardų ir apylinkių teismų pareigūnams, Seimo

kontrolieriams, Valstybės saugumo departamento bei pavaldžių įstaigų

pareigūnams, Vidaus reikalų ministerijos ir Krašto apsaugos ministerijos

sistemų (tarp jų ir kariuomenių) pareigūnams bei kariams, Valstybės kontrolės

pareigūnams, taip pat Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, Revizijų

departamento prie Finansų ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos

prie Finansų ministerijos, Valstybės atominės energetikos saugos inspekcijos

vadovams ir darbuotojams, vykdantiems šioms įstaigoms teisės aktų nustatytas

funkcijas. Jiems įstatymas įsigalios 1998 - 1999 metais, Seimui priėmus

atitinkamus įstatymus, kai šio įstatymo nustatyti apmokėjimo dydžiai pasieks

šių įstaigų vadovų, teisėjų, pareigūnų, karių ir darbuotojų iki 1998 m. sausio

1 d. esamus darbo apmokėjimo dydžius. Iki tol šių įstaigų vadovams, teisėjams,

pareigūnams, kariams ir darbuotojams taikoma iki 1998 m. sausio 1 d. galiojanti

darbo (tarnybos) apmokėjimo tvarka. Teisės aktų šioms pareigybėms nustatyti

pareiginių algų bei atlygių, priedų ir priemokų dydžiai nedidinami ir

neindeksuojami (išskyrus būtinosios tarnybos kariams), taip pat nedidinamas jų

darbo užmokesčio fondas (išskyrus atvejus, kai vadovaujantis teisės aktų

patvirtintais normatyvais ir tvarka didinamas etatų skaičius ). Pareigybių,

kurioms laikinai netaikoma šio įstatymo nustatyta darbo apmokėjimo tvarka,

sąrašus tvirtina šioje dalyje nurodytų įstaigų vadovai.

Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostata laikinai, tačiau ne ilgiau kaip

dvejus metus, iki Seimo atskiro nutarimo, netaikoma. Tais atvejais, kai

Vyriausybės teikimu Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0) vertė

yra mažesnė už patvirtintą minimalią mėnesinę algą (minimalų valandinį atlygį),

Vyriausybė nustato kompensacinių priemokų dydžius ir mokėjimo tvarką.

Aukštesnės tarifinės grupės pareiginė alga (valandinis atlygis), apskaičiuota

pirmai kvalifikacinei kategorijai šio įstatymo 10 straipsnio nustatyta

tvarka, kartu su kompensacine priemoka turi 5 procentais viršyti žemesnės tarifinės

grupės pareiginės algos (valandinio atlygio) ir kompensacinės priemokos sumą.

Visi teisės aktuose numatyti priedai, priemokos bei didesnis apmokėjimas

skaičiuojami imant pareiginės algos (tarifinio atlygio) ir kompensacinės

priemokos bendrą sumą. Seimo nustatyta tarifinio koeficiento vieneto (1,0)

vertė taip pat taikoma šio įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 2 ir 3

punktuose nurodytiems dydžiams apskaičiuoti.

Priedai už kvalifikacines kategorijas, numatyti šio įstatymo 7 straipsnio 2

dalyje, mokami nuo 1998 m. balandžio 1d.

Priedai, numatyti šio įstatymo 11 straipsnio 5 punkte, mokami nuo 1998 m.

liepos 1d.

Jeigu pagal šio įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką darbuotojo darbo

užmokestis tampa mažesnis negu buvo paskutinį mėnesį iki šio įstatymo taikymo,

šešis mėnesius nuo Įstatymo taikymo dienos jam mokamas darbo užmokesčio

skirtumas. Ši nuostata taip pat taikoma darbdavio iniciatyva perkėlus

darbuotoją į kitą darbą (kitas pareigas). Nustatant darbo užmokesčio skirtumą,

į naują darbuotojo darbo užmokestį turi būti įtraukiama pareiginė alga kartu su

priedais ir priemokomis, numatytais šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, 11

straipsnio 2, 3, 4 ir 5 punktuose ir 13 straipsnio 3 dalyje. Iki Įstatymo

taikymo buvusį darbo užmokestį sudaro pareiginė alga kartu su personaliniais

priedais, atlygiu (priedu) už karinį, vidaus tarnybos ar pareigūno laipsnį,

diplomatinį rangą, priedais (priemokomis) už kvalifikacinę kategoriją, už

ištarnautus metus, už aukštą kvalifikaciją, mokslo ir studijų institucijų

mokslo ir pedagoginiams darbuotojams už vadovo pareigas, taip pat už pedagoginį

kūrybinį ir mokslinį kūrybinį aktyvumą bei kitais priedais (priemokomis),

nustatytais norminiuose teisės aktuose, išskyrus priemokas (didesnį

apmokėjimą), kurios yra numatytos Darbo apmokėjimo bei Žmonių saugos darbe

įstatymuose (šio įstatymo 11 straipsnio 1 punktas).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-272, 97.06.17, Žin., 1997, Nr.64-1501 (97.07.04)

straipsnis. Darbo ginčų sprendimas

Individualūs

darbo ginčai dėl šio įstatymo pažeidimų sprendžiami teismuose, o kolektyviniai

Kolektyvinių ginčų reguliavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

1 priedėlis

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SISTEMA

Darbų

(pareigybių) vertinimo sistema parengta naudojantis analitiniu darbų

vertinimo metodu, kurio pagrindas - Tarptautinės darbo organizacijos priimta

Ženevos schema, modifikuota atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį kuriant

vienodas apmokėjimo sistemas bei valstybės ir savivaldybių įstaigų ir

organizacijų darbuotojų darbo ypatumus.

Darbai ir pareigybės vertinami pagal Darbų (pareigybių) vertinimo schemą

(šio priedėlio 1 lentelė). Vertinimo schemoje nustatyti 4 bendrieji veiksniai,

kiekvienam jų numačius maksimaliai galimą vertę balais ir procentais:

Darbo sudėtingumas 450 balų arba 45%

Socialinė reikšmė 220 balų arba 22%

Atsakomybė 180 balų arba 18%

Darbo sunkumas ir sąlygos 150 balų arba 15%

1000 balų arba 100%

Kiekvienas bendrasis veiksnys susideda iš vienetinių veiksnių, kurių vertę

lemia darbo reikalavimai ir juos atitinkantys balai didėjančia tvarka.

Pavyzdžiui, bendrasis veiksnys "Socialinė reikšmė" susideda iš dviejų

vienetinių veiksnių: paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarkos ir darbo

reikšmės. Dirbant pagal darbo sutartį, suteikiami 5 balai, o Vyriausybės

paskyrimu - 40 balų.

Vienetinių veiksnių naudojimo tvarka.

3.1.

"Išsimokslinimas" apibūdina žinių, reikalingų ir pakankamų

konkrečiam darbui atlikti, lygį. Nustatant išsimokslinimo lygį, reikia

atsižvelgti į tai, kad išsimokslinimas atitiktų atliekamo darbo

(profesijos, pareigybės) specifiką.

3.2.

"Profesinė patirtis" apibūdina, kokia profesinė patirtis būtina ir

pakankama efektyviam darbui. Vertinant reikia atsižvelgti į darbo stažą pagal

profesiją einant tas pačias pareigas.

3.3.

"Sprendimų mastas" apibūdina sugebėjimą priimti sprendimus ar

savarankiškai atlikti konkretų darbą. Be to, atsižvelgiama į problemų

apibrėžtumą, darbo reikalavimus, žinių lygį.

3.4.

"Vadybos lygiai" apibūdina vadovaujančių darbuotojų pasiskirstymą

valdymo lygiais.

3.5.

"Pareigų lygiai" rodo pareigų svarbos laipsnį pagal Lietuvos

profesijų klasifikatorių.

3.6.

"Paskyrimo į darbo vietą (pareigas) tvarka" numato būdą (rinkimai,

paskyrimai) bei lygį (šalies, regioniniai rinkimai; Seimo, Prezidento,

Vyriausybės paskyrimai), kuriuo asmuo gali būti paskirtas į atitinkamas

pareigas.

3.7.

"Darbo reikšmė" numato konkretaus darbo svarbą ir reikšmę pagal

Lietuvos profesijų klasifikatoriuje nurodytas profesijų grupes.

3.8.

"Įtaka kitų asmenų saugumui" numato atsakomybės laipsnį už žmonių

gyvybę ir sveikatą atliekant konkretų darbą.

3.9.

"Materialinė ir moralinė atsakomybė" numato atsakomybės laipsnį už

materialines ir finansines vertybes bei moralinės atsakomybės laipsnį.

3.10.

"Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir organizacijomis

ryšiai" numato atsakomybės laipsnį už tarnybinius ryšius, tiesiogiai

turinčius įtakos vertinamo darbo procesui ir jo rezultatams.

3.11.

"Protinis ir fizinis krūvis, nervinė įtampa" įvertina asmens

ištvermės ir savitvardos laipsnį darbo procese esant intensyviam ir įtemptam

protiniam (intelektiniam) bei fiziniam darbui, dažnoms konfliktinėms

situacijoms. Įvertinant šį veiksnį, būtina turėti omenyje, kad protinė, fizinė

ir nervinė įtampa priklauso nuo atliekamo darbo sudėtingumo ir atsakomybės

laipsnio.

3.12.

"Darbo vieta" numato darbo vietos kitimą ("a" grupės

vienetiniai veiksniai) ir gyvenamosios vietos įtaką gyvenimo kaštams

skirtingose vietose ("b" grupės vienetiniai veiksniai). Kiekvienas

veiksnys vertinamas atskirai.

Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinamos visų valstybės ir savivaldybių

įstaigų bei organizacijų konkrečios pareigybės (darbo vietos). Rezultatai turi

būti įrašyti Darbo (pareigybės) įvertinimo kortelėje (šio priedėlio 2 lentelė).

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

1 priedėlio 1 lentelė

DARBŲ (PAREIGYBIŲ) VERTINIMO SCHEMA

_______ Bendrų- Viene- Veiksnio vertė jų ir

tinio Veiksniai _______ vieneti-veiks-

balai proc. nių nio veiks- lygio nių Nr. šifras

DARBO SUDĖTINGUMAS 450 45

1.1.

Išsimokslinimas 120 12

1.1.1. Darbui atlikti nereikia fiksuoto

išsimokslinimo 6 5

1.1.2. Vidurinis 18 15

1.1.3. Vidurinis ir specialus pasirengimas

(kursai, stažuotės) 24 20

1.1.4. Vidurinis profesinis 36 30

1.1.5. Aukštesnysis išsimokslinimas

(specialus vidurinis) 48 40

1.1.6. Bakalauras 54 45

1.1.7. Aukštasis (ne pagal specialybę) 60 50

1.1.8. Aukštasis (pagal specialybę) 72 60

1.1.9. Magistras 78 65

1.1.10. Mokslų daktaras 102 85

1.1.11. Habilituotas mokslų daktaras 120 100

1.2.

Profesinė patirtis 80 8

1.2.1. Darbui atlikti nereikia profesinės

patirties 4 5

1.2.2. Būtinas 1-6 mėn. trukmės apmokymas

darbo vietoje 12 15

1.2.3. 1 metų profesinė darbo patirtis 16 20

1.2.4. 2-3 metų profesinė darbo patirtis 24 30

1.2.5. 4-5 metų profesinė darbo patirtis 32 40

1.2.6. Darbui atlikti reikia nuolatinio

tobulinimosi ir didesnės kaip 5 metų

profesinės darbo patirties 40 50

1.2.7. Darbui atlikti reikia nuolat teoriškai ir

praktiškai tobulintis ir didesnės kaip

5 metų profesinės darbo patirties bei

darbo koordinavimo įgūdžių 48 60

1.2.8. Darbe reikia apibendrinti praktinę

patirtį ir pateikti ją kitų įgūdžiams ugdyti 56 70

1.2.9. Sugebėjimas koordinuoti kolektyvų

darbą arba savarankiškai atlikti

mokslinį, kūrybinį darbą 64 80

1.2.10. Vadovavimo dideliems kolektyvams

arba moksliniams tyrimams patirtis.

Ypatingi sugebėjimai, įgyti ilgalaikės

profesinės veiklos dėka, unikaliems

darbams atlikti 72 90

1.2.11. Vadovavimo labai dideliems kolektyvams

arba sudėtingų mokslinių tyrimų

koordinavimo patirtis 80 100

1.3.

Sprendimų mastas 110 11

1.3.1. Nesudėtingas darbas, atliekamas

gavus detalų instruktažą 5,5 5

1.3.2. Darbas, atliekamas keliomis stadijomis,

išklausius detalų instruktažą ir

kuriam reikia žinoti jo atlikimo

metodus bei techniką 16,5 15

1.3.3. Darbas (taip pat kūrybinis), kai dažnai reikia priimti savarankiškus

sprendimus ir vertinimus bei parinkti

tinkamą jo atlikimo metodą ²·¬µ ²µ

±®³®´® Äįņāįó Ųōįéš šįō ėūrybinis), atliekamas

visai savarankiškai, kontroliuojamas

tik pagrindinis rezultatas (arba visai

nekontroliuojamas). Problemos yra

sudėtingos ir dažniausiai apibrėžiamos 38,5 35

1.3.5. Darbas (taip pat ir kūrybinis), atliekamas

visai savarankiškai, kontroliuojamas

kolektyvinis rezultatas. Problemas

reikia analitiškai įvertinti ir

apibendrinti 44 40

1.3.6. Darbas, atliekamas visiškai savarankiškai,

reikalia patirties, plačių ir

nuodugnių žinių atitinkamose srityse,

problemų analitinio įvertinimo ir

apibendrinimo. Savarankiškai tenka

parinkti darbo metodus 55 50

1.3.7. Darbas, susijęs su planavimu, atlikimo

metodų ir technikos tobulinimu,

įvertinimų kontrole ir kitais elementais,

kuriems reikia plačių ir nuodugnių

atitinkamos srities žinių. Darbo

reikalavimai ir problemos nėra aiškiai

apibrėžtos 66 60

1.3.8. Darbas, susijęs su šalies ūkio šakų ar

veiklos sričių problemų sprendimu ir

yra svarbus daugelio valstybės

organizacijų veiklai. Problemos nėra

apibrėžtos, reikia įvairių

sprendimo būdų. Darbas, vertinamas

kaip labai svarbus ir novatoriškas 77 70

1.3.9. Darbas, susijęs su dalyvavimu

nustatant valstybės lygio organizacijos

tikslus, rengiant strategiją ir ilgalaikius

planus bei užtikrinant jų įvykdymą,

taip pat numatant darbo atlikimo

metodus, reikiamus išteklius 88 80

1.3.10. Darbas, susijęs su vadovavimu

rengiant ir įgyvendinant vienos iš

valstybės ūkio šakų organizacijos

strategiją 99 90

1.3.11. Darbas, susijęs su vadovavimu rengiant

šalies ūkio plėtros strategiją ir

formuojant užsienio politiką 110 100

1.4.

Vadybos lygiai 70 7

1.4.1. Asmenys, kurie niekam nevadovauja,

o atlieka konkretų apibrėžtą darbą 3,5 5

1.4.2. Tiesiogiai atliekančių gamybos,

paslaugų teikimo ar kitas funkcijas

darbuotojų vadovai 28 40

1.4.3. Aukščiausio lygio vadovų kanceliarijos

padalinių vadovai, mokslinio tyrimo

ir mokymo proceso vadovai 35 50

1.4.4. Asmenys, koordinuojantys ir

kontroliuojantys valdymo institucijų,

įstaigų veiklą valstybės turto valdymo ir

naudojimo srityse, valstybės, savivaldybės

ir valstybinio socialinio draudimo bei

įstaigų ir organizacijų ūkinę finansinę

veiklą 42 60

1.4.5. Asmenys, koordinuojantys ir

kontroliuojantys kitų pavaldžių įstaigų

ir organizacijų vadovų veiklą 49 70

1.4.6. Aukščiausia organizacinė grandis -

aukščiausio lygio vadovai, atsakingi už

visą organizacijos veiklą arba visiškai

atsakingi už atskirą jos dalį 56 80

1.4.7. Aukščiausiųjų šalies kontrolės

įstaigų vadovai 63 90

1.4.8. Aukščiausiųjų šalies valdymo

institucijų vadovai 70 100

1.5.

Pareigų lygiai 70 7

1.5.1. Pareigos, neskirstomos pagal lygius,

daugiau reikia fizinio darbo 7 10

1.5.2. Neskirstomos pagal lygius intelektualaus

darbo ir žemiausio lygio pareigos 17,5 25

1.5.3. Jaunesnieji moksliniai bendradarbiai,

inspektoriai, vyr. asistentai, mokytojai,

specialistai 28 40

1.5.4. Apylinkių ir Ūkinio teismo teisėjai,

vyresnieji: mokytojai, inspektoriai,

specialistai 42 60

1.5.5. Moksliniai bendradarbiai, docentai,

mokytojai metodininkai, vyriausieji

gydytojai ir kiti vyriausieji

specialistai, apygardų teisėjai 56 80

1.5.6. Konstitucinio, Aukščiausiojo,

Apeliacinio teismų teisėjai, mokslo ir

mokymo įstaigų vyriausieji moksliniai

bendradarbiai, profesoriai, mokytojai

ekspertai, vyriausieji regiono

gydytojai 70 100

SOCIALINĖ REIKŠMĖ 220 22

2.1.

Paskyrimo į darbo vietą (pareigas)

tvarka 100 10

2.1.1. Darbo sutartis 5 5

2.1.2. Priimti dirbti statutiniais pagrindais 20 20

2.1.3. Organizacijos tarybos (ar kito

kolegialaus organo) paskyrimai, konkursai 30 30

2.1.4. Vyriausybės paskyrimai 40 40

2.1.5. Viešas konkursas terminuotam

laikui mokslininko pedagogo pareigoms

mokslo ir mokymo institucijose 50 50

2.1.6. Prezidento ir Seimo paskyrimai 60 60

2.1.7. Regioniniai rinkimai 75 75

2.1.8. Šalies gyventojų visuotiniai

rinkimai 100 100

2.2.

Darbo reikšmė 120 12

2.2.1. Elementarios profesijos 6 5

2.2.2. Operatoriai 12 10

2.2.3. Kvalifikuoti darbininkai 24 20

2.2.4. Aptarnavimo ir prekybos darbuotojai 36 30

2.2.5. Tarnautojai 48 40

2.2.6. Technikai ir asocijuoti specialistai 60 50

2.2.7. Specialistai 72 60

2.2.8. Valdytojai 84 70

2.2.9. Vyriausieji valdytojai 102 85

2.2.10. Įstatymų leidėjai, vyriausieji pareigūnai

120 100

ATSAKOMYBĖ 180 18

3.1.

Įtaka kitų asmenų saugumui 80 8

3.1.1. Laikantis saugos darbe taisyklių,

nėra pavojaus kitų asmenų

saugumui 4 5

3.1.2. Laikantis saugos darbe taisyklių, galimas

pavojus kitų asmenų saugumui 12 15

3.1.3. Padidėjęs pavojus kitų asmenų sveikatai

ir gyvybei. Darbas su vaikais, jaunimu

ir kitais asmenimis, kuriems reikia

priežiūros darbo metu 40 50

3.1.4. Didelė atsakomybė už kitų asmenų

sveikatą ir gyvybę. Sunku prognozuoti

nelaimingų atsitikimų pasekmes 64 80

3.1.5. Išimtinė teisė priimti tam tikrus

tarpvalstybinius sprendimus, kurių

pasekmės gali lemti žmonių gyvybę 80 100

3.2.

Materialinė ir moralinė atsakomybė 50 5

3.2.1. Nėra materialiai atsakingas 2,5 5

3.2.2. Materialiai atsakingas už darbo

priemones 7,5 15

3.2.3. Atsakomybė už materialines ir finansines

vertybes, susijusi su maža nuostolių

tikimybe 15 30

3.2.4. Netiesioginė atsakomybė už dideles

materialines vertybes, susijusi su

įgaliojimais užkirsti kelius nuostoliams

ar jų nuslėpimui 25 50

3.2.5.

Atsakomybė už materialines ir finansines

vertybes, susijusi su didele nuostolių

tikimybe, įtaka šalies ekonominiam

stabilumui 30 60

3.2.6. Atsakomybė už visuomenės narių

asmeninio turto saugą, teisių gynimą,

išsimokslinimo lygį 35 70

3.2.7. Atsakomybė už dideles materialines ir

finansines vertybes, susijusi su didelių

nuostolių tikimybe 40 80

3.2.8. Atsakomybė už specialistų žinių lygį ir

moralę, išimtinę teisę priimti teisinius

sprendimus, gydyti ir mokyti žmones.

Moralinė atsakomybė už meno ir

mokslo pažangą, dvasinį ugdymą 45 90

3.2.9. Atsakomybė už vertybes, susijusi su

didele šalies socialinio-ekonominio

nuostolio galimybe, priėmus

nepagrįstus sprendimus ar nepriėmus

reikiamų 50 100

3.3. Bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis

ir organizacijomis ryšiai 50 5

3.3.1. Nėra su kitomis įstaigomis ir

organizacijomis tarnybinių ryšių 2,5 5

3.3.2. Galimi su kitomis įstaigomis ir

organizacijomis tarnybiniai ryšiai 7,5 15

3.3.3. Ryšiai su kitomis įstaigomis ir

organizacijomis, būtini funkcijoms

vykdyti 15 30

3.3.4. Atliekant darbą, būtini nuolatiniai

ryšiai su kitomis įstaigomis ir

organizacijomis ir bendradarbiavimas

su jomis 25 50

3.3.5. Darbe būtinas konfidencialumas

palaikant nuolatinius ryšius ir

bendradarbiaujant su kitomis

organizacijomis 30 60

3.3.6. Organizacijos interesų reprezentavimas

tarptautiniu lygiu, mokslas 35 70

3.3.7. Organizacijos interesų reprezentavimas

valstybės mastu 40 80

3.3.8. Valstybės interesų reprezentavimas

tarptautinėse organizacijose 45 90

3.3.9. Atstovavimas valstybei. Valstybės

aukščiausio lygio dokumentų ir

tarptautinių sutarčių pasirašymo ir

ratifikavimo teisė 50 100

DARBO SUNKUMAS IR SĄLYGOS150 15

4.1.

Protinis ir fizinis krūvis, nervinė

įtampa 100 10

4.1.1. Darbas nesukelia nervinės įtampos 5 5

4.1.2. Nesudėtingas fizinis darbas 10 10

4.1.3. Darbas epizodiškai sukelia nervinę

įtampą 20 20

4.1.4. Sunkus fizinis darbas normaliomis

darbo sąlygomis 30 30

4.1.5. Darbui atlikti reikalingas nuolatinis

protinis krūvis ir nervinė įtampa 45 45

4.1.6. Darbas, susijęs su sudėtingos

informacijos apibendrinimu 50 50

4.1.7. Sunkus fizinis darbas blogomis

(nepalankiomis), padidėjusio

pavojingumo darbo sąlygomis (kai

įstatymų nustatyta tvarka už tai

papildomai neapmokama) 60 60

4.1.8. Intensyvus, didesnės protinės

ir nervinės įtampos bei pavojingas

nustatytu darbo laiku darbas 70 70

4.1.9. Intensyvus, didesnės protinės

ir nervinės įtampos bei pavojingas

gyvybei ir ne darbo metu darbas 80 80

4.1.10. Darbas, kuriam reikia didesnės

protinės ir nervinės įtampos, didesnio

susikaupimo, didelių fizinių pastangų 90 90

4.1.11. Darbas, kuriam reikia ypatingo

susikaupimo ir protinės įtampos

rengiant ir priimant sprendimus,

turinčius ilgalaikes pasekmes šaliai 100 100

4.2.

Darbo vieta 50 5

4.2.1. Darbas, susijęs su funkcijų vykdymu

nustatytoje darbo vietoje 2,5 5

4.2.2. Darbas, susijęs su funkcijų vykdymu

kintant darbo vietai 15 30

4.2.3. Darbas kaime ir miesto tipo

gyvenvietėse 10 20

4.2.4. Darbas šalies miestuose 20 40

4.2.5. Darbas stambiuose šalies miestuose

ir kurortuose 35 70

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

1 priedėlio 2 lentelė

DARBO (PAREIGYBĖS) ĮVERTINIMO KORTELĖ

Įstaigos,

organizacijos, įmonės pavadinimas _______

Pareigybė (darbo vieta)

____________ Trumpas darbo aprašymas

(esant reikalui, pratęsti antrojoje lapo pusėje) _______

Darbo (pareigybės) įvertinimas pagal veiksnius

Bendrieji

ir Vienetini Balų Pastabos vienetiniai veiksniai o skaičius

(vienetinio

veiksnio veiksnio lygio

lygio parinkimo

šifras pagrindimas) 1. Darbo sudėtingumas 1.1. Išsimokslinimas 1.2.

Profesinė patirtis 1.3. Sprendimų mastas 1.4. Vadybos lygis 1.5. Pareigų lygis 2.

Socialinė reikšmė 2.1. Darbo vietos užėmimo

tvarka 2.2. Darbo reikšmė 3. Atsakomybė 3.1. Įtaka kitų asmenų saugumui 3.2.

Materialinė ir moralinė

atsakomybė 3.3. Bendradarbiavimo su

kitomis įstaigomis ir

organizacijomis ryšiai 4. Darbo sunkumas ir sąlygos 4.1. Protinis ir fizinis

krūvis bei

nervinė įtampa 4.2. Darbo vieta 4.2.a 4.2.b

Iš viso (1+2+3+4 p):

Darbų (pareigybių) vertinimo ekspertų

grupės parašai, pavardės:

vadovas

nariai:

Lietuvos

Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

2 priedėlis

TARIFINIŲ GRUPIŲ NUSTATYMAS

Balai, nustatyti pagal Tarifinės grupės Darbų (pareigybių) vertinimo

sistemą

nuo iki

0 40 I

41 73 II

74 106 III

107 139 IV

140 172 V

173 205 VI

206 238 VII

239 271 VIII

272 304 IX

305 337 X

338 370 XI

371 403 XII

404 436 XIII

437 469 XIV

470 502 XV

503 535 XVI

536 568 XVII

569 601 XVIII

602 634 XIX

635 667 XX

668 700 XXI

701 733 XXII

734 766 XXIII

767 799 XXIV

800 832 XXV

833 865 XXVI

866 898 XXVII

899 931 XXVIII

932 964 XXIX

965 1000 XXX

Lietuvos

Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

3 priedėlis

TARIFINĖS GRUPĖS IR TARIFINIAI KOEFICIENTAI

Tarifinės I

grupės kvalifikacinės

kategorijos

tarifiniai

koeficientai

I 1

II 1,13

III 1,28

IV 1,43

V 1,6

VI 1,78

VII 1,98

VIII 2,18

IX 2,4

X 2,62

XI 2,86

XII 3,12

XIII 3,37

XIV 3,64

XV 3,89

XVI 4,16

XVII 4,45

XVIII 4,76

XIX 5,09

XX 5,45

XXI 5,89

XXII 6,42

XXIII 7,06

XXIV 7,84

XXV 8,7

XXVI 9,7

XXVII 10,82

XXVIII 12,06

XXIX 13,45

XXX 15

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

4 priedėlis

PRIEDAI UŽ KARINIUS, VIDAUS TARNYBOS AR PAREIGŪNO LAIPSNIUS

(minimalios mėnesinės algos dydžiais)

Laipsnis Koeficientas

Grandinis

0,1

Jaunesnysis

puskarininkis 0,15

Puskarininkis

0,2

Viršila

0,25

Muitininkas

Jaunesnysis

leitenantas 0,5

Trečiojo

rango teisininkas

Vyresnysis

muitininkas

Leitenantas

0,6

Antrojo

rango teisininkas

Trečios

klasės muitininkas

Vyresnysis

leitenantas 0,7

Pirmojo

rango teisininkas

Antros

klasės muitininkas

Kapitonas

0,85

Vyresnysis

teisininkas

Pirmos

klasės muitininkas

Majoras

1,0

Justicijos

patarėjas

Trečiojo

rango muitininkas

Pulkininkas

leitenantas 1,15

Vyresnysis

justicijos patarėjas

Antrojo

rango muitininkas

Pulkininkas

1,3

Valstybinis

justicijos patarėjas

Pirmojo

rango muitininkas

Generolas

1,5

Vyriausiasis

valstybinis justicijos patarėjas

Vyriausiasis

muitininkas

Lietuvos Respublikos

1996 m. spalio 9 d.

įstatymo Nr.I-1581

5 priedėlis

PRIEDAI UŽ DIPLOMATINIUS RANGUS

(minimalios mėnesinės algos dydžiais)

Diplomatinis rangas Koeficientas

Atašė 0,7

III sekretorius 0,9

II sekretorius 1,1

I sekretorius 1,3

Patarėjas 1,5

Lietuvos Respublikos nepaprastasis

pasiuntinys ir įgaliotas ministras 1,75

Lietuvos Respublikos nepaprastasis

ir įgaliotasis ambasadorius 2,0