Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772

Nauja

įstatymo redakcija skelbta:  Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės

19 d. Nr.I-464

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir

ministrai.

2 straipsnis.

Vyriausybės galios

įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis.

Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo

veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Seimo priimtais teisės aktais,

Vyriausybės programa, Respublikos Prezidento dekretais, šiuo įstatymu ir kitais

teisės aktais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-818,

98.06.30, Žin., 1998, Nr.65-1871 (98.07.22)

4 straipsnis.

Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai

Vyriausybė savo

veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis.

Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą

per metus pateikia Seimui Vyriausybės programos įgyvendinimo ataskaitą.

reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai

atsiskaito Seime už savo veiklą.

vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS

SUDARYMAS

6 straipsnis.

Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo

sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti

jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai,

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos

pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos

privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės

programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma

pritaria jos programai.

pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir

patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

7 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Nustatomas

toks jų priesaikos tekstas:

“Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti

Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man

Dievas!”

leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas

Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, -

Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo

Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję

ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas

ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.

tekstas, išskyrus leidžiamą neskaityti (išbraukti) paskutinįjį sakinį,

netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas

prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti

pareigų.

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR

ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai

naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui

tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo

įgaliojimus.

įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką

pareiškimą.

Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti

pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos

Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti

Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos

Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios

Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą

Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento

patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų

grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal

Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

***9 straipsnis.

Vyriausybės atsistatydinimas

***1. Vyriausybė

privalo atsistatydinti šiais atvejais:

1) kai Seimas du

kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas

visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras

Pirmininkas atsistatydina arba miršta;

***4) išrinkus

naują Seimą, kai jis susirenka į pirmąjį posėdį;

5) kai

pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų

Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, apie

Vyriausybės atsistatydinimą raštu praneša Respublikos Prezidentui tą dieną,

kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.

Nepranešus raštu apie Vyriausybės atsistatydinimą, Respublikos Prezidentas turi

teisę pavesti Vyriausybei eiti pareigas ir skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui

pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu, priimdama nutarimą. Vyriausybė

laikoma atsistatydinusia, kai Ministras Pirmininkas įteikia Respublikos

Prezidentui Vyriausybės atsistatydinimo nutarimą.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas ir prireikus paveda jai toliau

eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko

pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.

***Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies

4 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai

ir 101 straipsnio 3 dalies 4 punktui.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

10 straipsnis.

Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas

Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti

ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

turi teisę atsistatydinti. Ministras yra atsistatydinęs, kai apie savo

atsistatydinimą raštu praneša Respublikos Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui.

privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia

daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie tai raštu praneša Respublikos

Prezidentui ir Ministrui Pirmininkui tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, -

ne vėliau kaip kitą dieną. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis

Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Jis gali pasiūlyti ministrui

eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras.

11

straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba

nutarimo

projekto

dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe.

apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba

Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog

atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba

Vyriausybe.

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras

Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė.

Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti

kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas

pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias

pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo

atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos

Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ

POLITINIŲ

PAREIGŪNŲ GARANTIJOS

11 straipsnis. Interpeliacijos

pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar

ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl

nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir

daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba

Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos

Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui,

kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą

ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui,

kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują

ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ

POLITINIŲ PAREIGŪNŲ GARANTIJOS

12 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar

suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo

sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13

straipsnis. Vyriausybės narių, Ministro Pirmininko ir ministrų skiriamų

politinių pareigūnų

darbo

sąlygos bei socialinės garantijos

narių ir politinių pareigūnų atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės

politikų darbo užmokesčio įstatymas. Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis

atlyginimai nustatomi: Ministro Pirmininko - 60 procentų Respublikos Prezidento

atlyginimo, ministrų - 50 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o

politinių pareigūnų - Vyriausybės nutarimu pagal šalies vidutinio darbo

užmokesčio koeficientą.

pareigūnai yra politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės

tarnautojai (“A” lygio valdininkai).

Vyriausybės nariams moka Vyriausybės kanceliarija.

atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali

būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės

kanceliarijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų

reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali

būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.

Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai

valstybės biudžete numatytų lėšų.

Vyriausybės narių ir politinių pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės

garantijos:

1) perdavus

pareigas, išmokama Vyriausybės nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o šiems pareigūnams

atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų Vyriausybės (kai tai numatyta

įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro Pirmininko ar ministro iniciatyva, -

vieno  vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;

2) Ministro

Pirmininko, ministro ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių

pareigūnų, kurie žuvo eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse

metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis

išmokama žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju

išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo

mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo

mirties; nepilnamečiai vaikai - iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys

nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks

24 metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras

ar Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie

žuvo eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas

ar ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki

dvejų su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į

sužalojimų sunkumą.

straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos socialinės garantijos netaikomos

asmenims, kai šie asmenys paskirti arba išrinkti į kitas pareigas valstybinėje

įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar savivaldybės įmonėje.

straipsnyje numatytoms socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

nariai ir jų skiriami politiniai pareigūnai negali turėti socialinių

privilegijų.

14

straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui, ministrams bei politiniams

pareigūnams eiti

kitas

renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras

Pirmininkas, ministrai bei politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų

ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko

ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose

įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą

pagal pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už

kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už

paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už dalyvavimą

radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat atlygis už

pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI

VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR

RESPUBLIKOS PREZIDENTU

13 straipsnis. Vyriausybės narių,

Ministro Pirmininko ir ministrų skiriamų politinių pareigūnų darbo sąlygos bei

socialinės garantijos

atlyginimo už darbą dydį nustato valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymas.

Iki įsigalios šis įstatymas, tarnybinis atlyginimai nustatomi: Ministro

Pirmininko - 60 procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, ministrų - 50

procentų Respublikos Prezidento atlyginimo, o politinių pareigūnų - Vyriausybės

nutarimu pagal šalies vidutinio darbo užmokesčio koeficientą.

asmeninio pasitikėjimo pagrindu paskirti valstybės tarnautojai (“A” lygio

valdininkai).

Vyriausybės kanceliarija.

užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas

Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų,

kiekvieną mėnesį skiriama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai.

Jų naudojimo tvarką nustato finansų ministras.

rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų

lėšų.

pareigūnų kadencijai, taikomos šios socialinės garantijos:

1) perdavus pareigas, išmokama Vyriausybės

nario ar politinio pareigūno dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

kompensacija, o šiems pareigūnams atsistatydinus arba atleidus juos iš pareigų

Vyriausybės (kai tai numatyta įstatymų ar kitų teisės aktų), Ministro

Pirmininko ar ministro iniciatyva, - vieno  vidutinio mėnesinio darbo

užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa;

2) Ministro Pirmininko, ministro ar

Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų politinių pareigūnų, kurie žuvo

eidami tarnybą, šeimai išmokama vienkartinė dvejų su puse metų tarnybinio

atlyginimo dydžio kompensacija. Kompensacija lygiomis dalimis išmokama

žuvusiojo sutuoktiniui, tėvams bei išlaikytiniams. Šiuo atveju išlaikytiniai

yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną

turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; žuvusiojo vaikai, gimę po jo mirties;

nepilnamečiai vaikai - iki jiems sukaks 16 metų, o besimokantys nustatyta

tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose - iki jiems sukaks 24

metai; invalidai - invalidumo laikotarpiu. Ministras Pirmininkas, ministras ar

Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriami politiniai pareigūnai, kurie žuvo

eidami tarnybą, laidojami valstybės lėšomis. Jeigu Ministras Pirmininkas ar

ministras, eidami tarnybą, buvo sužaloti, jiems išmokama nuo vienerių iki dvejų

su puse metų tarnybinio atlyginimo dydžio kompensacija atsižvelgiant į

sužalojimų sunkumą.

socialinės garantijos netaikomos asmenims, kai šie asmenys paskirti arba

išrinkti į kitas pareigas valstybinėje įstaigoje, organizacijoje, valstybės ar

savivaldybės įmonėje.

socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

politiniai pareigūnai negali turėti socialinių privilegijų.

14 straipsnis. Draudimas

Ministrui Pirmininkui, ministrams bei politiniams pareigūnams eiti kitas

renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras Pirmininkas, ministrai bei

politiniai pareigūnai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų

(išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro

pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar

įmonėse, taip pat gauti kitą atlyginimą, išskyrus jiems nustatytą pagal

pareigas Vyriausybėje ar politinio pareigūno atlyginimą bei užmokestį už

kūrybinę veiklą. Atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už

paskaitas, meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už

dalyvavimą radijo bei televizijos laidose bei šių laidų įrašus, taip pat

atlygis už pedagoginį darbą valstybinėse mokslo įstaigose.

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI

SU SEIMU IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis.

Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo

rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis.

Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais

atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras

Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti

Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18 straipsnis.

Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka

atsako į Seimo narių klausimus.

komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas pareigūnas privalo dalyvauti komiteto,

komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais

klausimais.

19

straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti Respublikos

Prezidento

dekretus

Ministras

Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85

straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo

Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį

pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

19 straipsnis. Ministro

Pirmininko ir ministrų pareiga pasirašyti

Respublikos

Prezidento dekretus

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas

ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais

klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento

dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui

Pirmininkui arba ministrui.

20 straipsnis.

Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

21 straipsnis.

Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KOMPETENCIJA

22 straipsnis.

Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko

krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo

įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei nacionalinių programų

įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Seimo

pavirtintą Vyriausybės programą;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;

4) rengia

valstybės biudžeto projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą,

teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą;

5) remdamasi

įstatymais disponuoja valstybiniu turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo

tvarką;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui

siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia ir

panaikina Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie ministerijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus;

10) kartu su

Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius

ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia

Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų

užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo

nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose

vienetuose;

12) įstatymo

numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13) turi teisę

kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir

atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus bei savivaldybių veiklos

administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus;

15) sudaro

komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas

pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

23 straipsnis.

Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja

skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus

prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2)

teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Septintasis skirsnis

MINISTRO

PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

***24

straipsnis. Ministras Pirmininkas

Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

***2. Ministras

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro

Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus

valstybės tarnautojus;

4) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorių;

***5) skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - departamentų prie Vyriausybės

vadovus (Vyriausybės kanclerio teikimu), teisės aktų numatytais atvejais -

departamentų prie ministerijos vadovus (ministro teikimu) bei jų pavaduotojus

(departamentų vadovų teikimu), ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų

viceministrus, nustato jų skaičių; savo iniciatyva atleidžia iš pareigų

Ministro Pirmininko politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus

valstybės tarnautojus bei kitus Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus,

pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties

įstatymas, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė

kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13

straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

6) Vyriausybės

sekretoriaus teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų -

inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų vadovus;

7) skiria

Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems

valstybės tarnautojams bei pareigūnams drausmines nuobaudas;

8) skatina

apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų

vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei

pareigūnus;

9) Lietuvos Respublikos

Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus

pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

10) teikia

Seimui svarstyti Vyriausybės programą;

***11) įstatymų

ar Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais ministrų teikimu skiria

departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijų vadovus;

12) teikia

Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų,

apskričių viršininkų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų apskričių

viršininkų pavaduotojus;

13) nustato

atlyginimų priedus Vyriausybės įstaigų vadovams, apskričių viršininkams,

Vyriausybės atstovams, ministrų teikimu - viceministrams;

14) kviečia

Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės

posėdžio darbotvarkę;

15) suteikia

įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

16) sudaro

vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

17) suteikia įgaliojimus

atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

18) sprendžia

Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

19) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis

turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

***Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2

dalies 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato Ministro Pirmininko teisę skirti ir

atleisti iš pareigų viceministrus, departamentų prie ministerijos vadovus bei

jų pavaduotojus, 24 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 26 straipsnio 3 dalies 7

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnio 2 daliai

ir 98 straipsnio 1 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

25

straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio

Ministrą

Pirmininką,

įgaliojimai

einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas.

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2

dalies 1-5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką,

dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko

pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

***26

straipsnis. Ministrai

atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 7,

9, 11, 12 ir 13 punktuose.

***3. Ministras:

1) vadovauja

ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir

yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos

kompetencijai priklausančiais klausimais;

2) užtikrina

įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento

dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės

aktų vykdymą;

3) teikia

Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus;

4) užtikrina

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) leidžia

įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie

vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo

ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu

patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia

Vyriausybei ministerijos veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa

bei jos įgyvendinimo priemonės, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito

už savo veiklą;

***7) teikia

Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl viceministrų skyrimo ir atleidimo iš

pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems skyrimo ar jų skatinimo;

8) teikia

Vyriausybei departamento, tarnybos ar inspekcijos prie ministerijos nuostatų

projektus;

9) ministerijos

sekretoriaus teikimu tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir etatų

sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

10) tvirtina

ministerijos administracijos padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir

inspekcijų prie ministerijos, kitų jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų,

valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

11) skiria ir

atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu

skiriamus valstybės tarnautojus (išskyrus viceministrus), ministerijos

sekretorių, įstaigų prie ministerijos, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai

priskirtų įstaigų, valstybės įmonių vadovus (ministerijos sekretoriaus

teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš pareigų ministro politinio ar asmeninio

pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus ministro

skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju

netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus,

kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

12) tvirtina

periodiškai atnaujinamus ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius

veiklos planus;

13) įstatymų ar

Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus

dėl departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;

14) vykdo kitas

įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.

turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių

darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.

***Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 24 straipsnio 2

dalies 5 punktas ta apimtimi, kuria nustato Ministro Pirmininko teisę skirti ir

atleisti iš pareigų viceministrus, departamentų prie ministerijos vadovus bei

jų pavaduotojus, 24 straipsnio 2 dalies 11 punktas, 26 straipsnio 3 dalies 7

punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 96 straipsnio 2 daliai

ir 98 straipsnio 1 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

24 straipsnis. Ministras Pirmininkas

Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį

tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui

dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

kanclerį, jo pavaduotojus, kitus Ministro Pirmininko aparato politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus;

4) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

sekretorių;

5) skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

įstaigų - departamentų prie Vyriausybės vadovus (Vyriausybės kanclerio

teikimu), teisės aktų numatytais atvejais - departamentų prie ministerijos

vadovus (ministro teikimu) bei jų pavaduotojus (departamentų vadovų teikimu),

ministrų teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų viceministrus, nustato jų

skaičių; savo iniciatyva atleidžia iš pareigų Ministro Pirmininko politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus bei kitus

Ministro Pirmininko skiriamus pareigūnus, pareiškęs nepasitikėjimą jais. Jiems

tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas, išmokama dviejų vidutinių

mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija, išskyrus politinius

pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos socialinės

garantijos;

6) Vyriausybės sekretoriaus teikimu skiria ir

atleidžia iš pareigų Vyriausybės įstaigų - inspekcijų, tarnybų ir kitų įstaigų

vadovus;

7) skiria Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems

Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės tarnautojams bei pareigūnams

drausmines nuobaudas;

8) skatina apskričių viršininkus, Vyriausybės

atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų vadovus ir kitus Ministro Pirmininko

skiriamus valstybės tarnautojus bei pareigūnus;

9) Lietuvos Respublikos Konstitucijos

numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš

ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

10) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės

programą;

11) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų numatytais

atvejais ministrų teikimu skiria departamentų ir kitų įstaigų prie ministerijų

vadovus;

12) teikia Vyriausybei siūlymus dėl apskričių

viršininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, apskričių viršininkų teikimu skiria

ir atleidžia iš pareigų apskričių viršininkų pavaduotojus;

13) nustato atlyginimų priedus Vyriausybės

įstaigų vadovams, apskričių viršininkams, Vyriausybės atstovams, ministrų

teikimu - viceministrams;

14) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems

vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;

15) suteikia įgaliojimus derėtis ir

pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

16) sudaro vyriausybines delegacijas

oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose

kongresuose, konferencijose, sesijose;

17) suteikia įgaliojimus atstovauti

Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

18) sprendžia Vyriausybės veiklos

organizavimo klausimus;

19) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui

Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos

Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

25 straipsnis. Ministro,

einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką,

įgaliojimai

pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.

Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas,

išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 1-5 bei 10

punktuose numatytus įgaliojimus.

pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo

pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar

“pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

26 straipsnis. Ministrai

valdymo sritis.

Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras

nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 7, 9, 11, 12 ir 13

punktuose.

1) vadovauja ministerijai, sprendžia

ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai

atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai

priklausančiais klausimais;

2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų,

Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;

3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento

nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro

Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus

kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir

kiti teisės aktai registruojami Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai

gali leisti bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia Vyriausybei ministerijos veiklos

ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės programa bei jos įgyvendinimo priemonės,

ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7) teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl

viceministrų skyrimo ir atleidimo iš pareigų, dėl drausminių nuobaudų jiems

skyrimo ar jų skatinimo;

8) teikia Vyriausybei departamento, tarnybos

ar inspekcijos prie ministerijos nuostatų projektus;

9) ministerijos sekretoriaus teikimu tvirtina

ministerijos administracijos struktūrą ir etatų sąrašą, neviršydamas darbo

užmokesčiui nustatytų lėšų;

10) tvirtina ministerijos administracijos

padalinių, taip pat departamentų, tarnybų ir inspekcijų prie ministerijos, kitų

jos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių nuostatus (įstatus);

11) skiria ir atleidžia iš pareigų ministro

politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus valstybės tarnautojus

(išskyrus viceministrus), ministerijos sekretorių, įstaigų prie ministerijos,

taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų, valstybės įmonių

vadovus (ministerijos sekretoriaus teikimu); savo iniciatyva atleidžia iš

pareigų ministro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamus

valstybės tarnautojus bei kitus ministro skiriamus pareigūnus, pareiškęs

nepasitikėjimą jais. Jiems tuo atveju netaikomas Darbo sutarties įstatymas,

išmokama dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė

kompensacija, išskyrus politinius pareigūnus, kuriems taikomos šio įstatymo 13

straipsnyje numatytos socialinės garantijos;

12) tvirtina periodiškai atnaujinamus

ilgalaikius (iki 10 metų) ministerijos strateginius veiklos planus;

13) įstatymų ar Vyriausybės nutarimų

numatytais atvejais teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl departamentų ir

kitų įstaigų prie ministerijos vadovų skyrimo;

14) vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės

nutarimų jam suteiktas funkcijas.

Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti

Vyriausybės posėdyje.

27 straipsnis.

Vyriausybės komisijos

prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.

darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.

uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato

Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos

valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės

rezervo fondo.

28 straipsnis.

Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės

Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti

darbo grupes.

vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.

grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ

ADMINISTRACIJOS

29 straipsnis.

Ministerijos

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Finansų

ministerija;

3) Krašto

apsaugos ministerija;

4) Kultūros

ministerija;

5) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo

ministerija;

7) Sveikatos

apsaugos ministerija;

8) Švietimo ir

mokslo ministerija;

9) Teisingumo

ministerija;

10) Ūkio

ministerija;

11) Užsienio

reikalų ministerija;

12) Valdymo

reformų ir savivaldybių reikalų ministerija;

13) Vidaus

reikalų ministerija;

14) Žemės ūkio

ministerija.

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo

funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

vadovauja ministras.

yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu

bei savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos sekretorius. Jis gali

turėti ne daugiau kaip du pavaduotojus (sekretorius).

uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomi įstatymuose, ministerijų nuostatuose,

Vyriausybės nutarimuose.

30 straipsnis.

Ministerijų struktūra

susideda iš departamentų, skyrių ir kitų padalinių.

ministerijų gali būti įsteigti departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas

vykdančios tarnybos, inspekcijos bei kitos įstaigos.

prie ministerijos vadovauja direktorius arba viceministras.

31 straipsnis.

Viceministrai ir ministerijų sekretoriai

teikimu Ministras Pirmininkas politinio pasitikėjimo pagrindu skiria

viceministrus ir atleidžia juos iš pareigų. Viceministrai gali būti atleisti iš

pareigų, kai Ministras Pirmininkas pareiškia nepasitikėjimą jais. Viceministrų

skaičių nustato Ministras Pirmininkas, atsižvelgdamas į ministro siūlymus.

Ministerijos sekretorių - aukščiausiąjį ministerijos karjeros pareigūną skiria

ir atleidžia ministras.

vadovauja ministerijos padaliniams tiesiogiai ar per viceministrus ir

ministerijos sekretorių, o departamentams, tarnyboms ir inspekcijoms prie ministerijos,

kitoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms bei organizacijoms - per šių

institucijų vadovus.

yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras nustato jo kompetenciją.

rūpinasi jam ministro skirtu ministerijos darbo baru, per ministerijos

sekretorių ir atitinkamus ministerijos įstaigų vadovus koordinuoja ir užtikrina

jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro nustatytos politikos įgyvendinimą,

teikia ministrui įstatymų ir kitų teisės aktų projektus.

gali vadovauti departamentui prie ministerijos.

atvejais, kai ministerijų veiklą reguliuojantys įstatymai nenustato kitaip,

ministerijos sekretorius:

1) atsako už

ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimo organizavimą ir kokybę,

organizuoja ir kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą,

vadovaudamasis Vyriausybės programa, Vyriausybės ar ministro patvirtintomis

konkrečiomis priemonėmis šiai programai įgyvendinti;

2) atsako už

ministerijos ūkinę bei finansinę veiklą;

3) teikia

ministrui tvirtinti ministerijos administracijos sudėtį;

4) organizuoja

ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo

pobūdžio potvarkius;

5) ministro

pritarimu skiria ir atleidžia iš pareigų savo pavaduotojus, ministerijos

padalinių, taip pat ministerijos įsteigtų ar jai priskirtų įstaigų vadovus,

išskyrus skiriamus ministro, taip pat karjeros tarnautojus bei aptarnaujantį

personalą;

6) vykdo kitas

ministro jam pavestas funkcijas.

32 straipsnis.

Ministerijų kolegijos

yra sudaroma kolegija, kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai

yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai, ministerijos sekretorius.

Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukti ministerijos sekretoriaus pavaduotojai

(sekretoriai) ir kiti ministerijos, kitų institucijų bei organizacijų atstovai.

Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami kitų ministerijų, valstybės ir kitų

institucijų bei organizacijų atstovai ir mokslininkai šių sutikimu.

narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą

tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

33 straipsnis.

Vyriausybės įstaigos

funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės

valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės

įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas,

agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).

įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose.

įstaigai vadovauja vadovas (departamentui - generalinis direktorius, tarnybai -

direktorius, inspekcijai - viršininkas). Vyriausybės įstaigos vadovas yra

pavaldus Ministrui Pirmininkui. Departamentų vadovų (politinių pareigūnų)

veiklą koordinuoja Vyriausybės kancleris, o tarnybų ir inspekcijų vadovų

(karjeros pareigūnų) - Vyriausybės sekretorius. Vyriausybės nutarimu

Vyriausybės įstaiga gali būti pavaldi ministrui.

įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip

pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai

pavestus uždavinius.

įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) vadovo

teikimu skiria Ministras Pirmininkas arba Ministro Pirmininko pavedimu

Vyriausybės kancleris (departamentų vadovų pavaduotojus) ar Vyriausybės

sekretorius (tarnybų direktorių ir inspekcijų viršininkų pavaduotojus).

įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus,

tikrina, kaip jie vykdomi.

34

straipsnis. Vyriausybės vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių

institucijų priimtų teisės aktų įsigaliojimo tvarka

koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti

ministrų ir ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų

teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,

įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo

priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės

nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.

ir Vyriausybės įstaigų teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar

pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta

tvarka.

35

straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos

administracinė

priežiūra

valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame

administraciniame vienete - organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas

bei Vyriausybės įstaigas.

teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir

keičia apskrities pavadinimą.

laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės

sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

viršininko administracijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis. Vyriausybės

vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių institucijų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarka

per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms

pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos

Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko

potvarkiams.

aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios

teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Apskričių

valdymo organizavimas ir savivaldybių       veiklos administracinė priežiūra

Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja

per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.

keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus,

prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36 straipsnis.

Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės

darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis.

Vyriausybės posėdžiai

valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų

dauguma priimdama nutarimus.

posėdžiuose gali dalyvauti pareigūnai, kuriems tokią teisę numato Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Ministro Pirmininko

sudarytuose nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose, taip pat

Vyriausybės sekretoriaus šaukiamuose ministerijų sekretorių pasitarimuose.

38

straipsnis. Teisės aktų projektų ir kitų dokumentų pateikimo Vyriausybei tvarka

teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti

ministras. Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, kitų valstybės ir

savivaldybių institucijų teikiamus teisės aktų projektus vizuoja Vyriausybės

priskirtas ministras.

atvejais, kai ministro teikiamas teisės aktas ar kitas dokumentas apima valdymo

sritis, pavestas ir kitiems ministrams, iki pateikdamas tokį dokumentą

Vyriausybei, ministras derina jį su kitais ministrais.

39

straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus,  sprendimo

tvarka

projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę

nesutarimai paprastai svarstomi Ministro Pirmininko aparate.

Ministro Pirmininko aparate nuomonių suderinti nepavyksta, Vyriausybės

kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą

svarstyti Vyriausybės komitete (toliau - komitetai).

pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

posėdžiuose dalyvauja Vyriausybės posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų

projektais suinteresuotų ministerijų atstovai - ministrai ar jų įgalioti

viceministrai, prireikus - kiti pareigūnai.

posėdyje svarstant nutarimo projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto

posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus

ar diskusijų išvadas.

40

straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo

tvarka

nutarimų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, svarstomi ir priimami

Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės reglamento nustatyta tvarka.

sekretorius, atsižvelgdamas į Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui

Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto

nagrinėjimo Vyriausybės posėdyje.

Ministro Pirmininko pritarimą įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės

sekretorius sudaro Vyriausybės posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo

pranešėjus ir pateikia Ministrui Pirmininkui.

Pirmininkas pasirašo posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau

kaip prieš 3 dienas iki posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės

nariams, pranešėjams ir kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.

Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į

darbotvarkę ir naujus klausimus. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti

klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras.

posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio

pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys

asmenys.

38 straipsnis. Teisės aktų

projektų ir kitų dokumentų pateikimo Vyriausybei tvarka

ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti ministras. Vyriausybės įstaigų,

apskričių viršininkų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų teikiamus

teisės aktų projektus vizuoja Vyriausybės priskirtas ministras.

teisės aktas ar kitas dokumentas apima valdymo sritis, pavestas ir kitiems

ministrams, iki pateikdamas tokį dokumentą Vyriausybei, ministras derina jį su

kitais ministrais.

39 straipsnis. Nesutarimų,

kylančių derinant teisės aktų projektus,  sprendimo tvarka

ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi

Ministro Pirmininko aparate.

suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą

Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau -

komitetai).

Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų projektais suinteresuotų

ministerijų atstovai - ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus - kiti

pareigūnai.

projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas

informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų

išvadas.

40 straipsnis. Vyriausybės

posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės

reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl

Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės

posėdyje.

įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės

posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui

Pirmininkui.

posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir

kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.

Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.

Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir

ministras.

pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia,

savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

41 straipsnis.

Vyriausybės nutarimai

nutarimai ir sprendimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių

balsų dauguma.

nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities

ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai

nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas

ir projektą pateikęs ministras.

nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo

Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs

ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį

nutarimo projektą.

nutarimai pasirašomi per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo, jeigu Vyriausybė

nenustato kitaip.

nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

42 straipsnis.

Vyriausybės posėdžių protokolai

Vyriausybės

posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris,

posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei

nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

43 straipsnis.

Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais

klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus,

įforminamus rezoliucijomis.

Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose

potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Dešimtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KANCELIARIJA

44 straipsnis.

Vyriausybės kanceliarija ir Ministro Pirmininko aparatas

turi kanceliariją (toliau - Vyriausybės kanceliarija), kuri aptarnauja

Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro Pirmininko aparatą.

Pirmininko aparatą sudaro politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami

valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui Pirmininkui, kaip Vyriausybės

vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus. Ministro Pirmininko aparatui

vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro Pirmininko aparato organizacinę

sudėtį ir darbuotojų funkcijas tvirtina Ministras Pirmininkas Vyriausybės

kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko aparato tarnautojams atlyginimą moka ir

kitas veiklos išlaidas finansuoja Vyriausybės kanceliarija. Darbo sutartis su

aparato darbuotojais pasirašo Vyriausybės kancleris.

kancleris Ministro Pirmininko pavedimu gali skirti ir atleisti iš pareigų

Ministro Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu

skiriamus valstybės tarnautojus.

kanceliarijoje karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei,

Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui vykdyti savo funkcijas.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

sekretoriaus pavaduotojus, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir

patarėjus atskirais klausimais skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės

sekretorius Ministro Pirmininko pritarimu. Vyriausybės kanceliariją

aptarnaujančių įstaigų vadovus įstatymų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia iš

pareigų Vyriausybės sekretorius.

Pirmininko aparato darbuotojai, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir

patarėjai yra atsakingi Ministrui Pirmininkui.

Pirmininko aparato politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriami

valstybės tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui.

Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai ir kiti tarnautojai

yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės sekretoriui.

kanceliarijos sudėtį Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Ministras

Pirmininkas.

***45

straipsnis. Vyriausybės kancleris ir Vyriausybės sekretorius

kancleris yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako

už politinio ar asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų -

Ministro Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų

darbą įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui

organizuoti Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės

įstaigų veiklą įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones

Vyriausybės programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir

politinėmis organizacijomis.

kancleris pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas,

išskyrus pavedimus Vyriausybės nariams.

sekretorius yra Ministrui Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų

aukščiausiasis karjeros pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose

dalyvauja ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir

skelbiami “Valstybės žiniose” Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko

potvarkiai, atsako už visą Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų

ir inspekcijų prie Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja

ministerijų sekretorių pasitarimus.

***4.

Vyriausybės sekretorius pagal savo kompetenciją gali leisti pavedimus -

rezoliucijas ministerijoms (ministerijų sekretoriams) ar įstaigoms prie

Vyriausybės.

sekretorius yra Vyriausybės antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo

naudojimą.

***Pastaba.

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 45 straipsnio 4 dalis

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 96

straipsnio 2 daliai ir 98 straipsnio 1 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

45 straipsnis. Vyriausybės kancleris ir

Vyriausybės sekretorius

Pirmininkui atskaitingas politinis pareigūnas ir atsako už politinio ar

asmeninio pasitikėjimo pagrindu skiriamų valstybės tarnautojų - Ministro

Pirmininko aparato tarnautojų ir departamentų prie Vyriausybės vadovų darbą

įgyvendinant Vyriausybės programą, padeda Ministrui Pirmininkui organizuoti

Vyriausybės kanceliarijos ir ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų veiklą

įgyvendinant Vyriausybės patvirtintas konkrečias priemones Vyriausybės

programai vykdyti, taip pat palaiko ryšius su visuomeninėmis ir politinėmis

organizacijomis.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas, išskyrus pavedimus

Vyriausybės nariams.

Pirmininkui atskaitingas Vyriausybės institucijų aukščiausiasis karjeros

pareigūnas. Jis rengia Vyriausybės posėdžius, juose dalyvauja ir užtikrina, kad

būtų rašomi posėdžių protokolai, išleidžiami ir skelbiami “Valstybės žiniose”

Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai, atsako už visą

Vyriausybės kanceliarijos darbą, taip pat už tarnybų ir inspekcijų prie

Vyriausybės veiklą. Vyriausybės sekretorius organizuoja ministerijų sekretorių

pasitarimus.

kompetenciją gali leisti pavedimus - rezoliucijas ministerijoms (ministerijų

sekretoriams) ar įstaigoms prie Vyriausybės.

antspaudo saugotojas ir atsako už antspaudo naudojimą.

46 straipsnis.

Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai,

Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat

Vyriausybės posėdžių protokolai.

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo

autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ

ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS

MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS,

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148,

97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-717,

98.04.28, Žin., 1998, Nr.41(1)-1131 (98.05.01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-818,

98.06.30, Žin., 1998, Nr.65-1871 (98.07.22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22

STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3

DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4

DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 12 14)

autrap@lrs.lt