Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės

19 d. Nr. I-464

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

PirmasIS skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis

Lietuvos

Respublikos Vyriausybę (toliau - Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir

ministrai.

2 straipsnis.

Vyriausybės galios

įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.

galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis.

Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai

Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis,

įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su

Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

4 straipsnis.

Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai

Vyriausybė savo

veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis.

Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė

savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo

metinę veiklos ataskaitą.

reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai

atsiskaito Seime už savo veiklą.

vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos

Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant

galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose

su gyventojais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

Nr.

IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

AntrasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis.

Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa

Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo

sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti

jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai,

Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos

pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos

privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės

programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.

gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma

pritaria jos programai.

pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius parengti ir

patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

7 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas

eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis

asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:

1) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man

Dievas!“ arba

2) „Aš (vardas,

pavardė)

prisiekiu būti

ištikimas Lietuvos Respublikai,

prisiekiu gerbti

ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos

žemių vientisumą,

prisiekiu

visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,

sąžiningai

tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. “

galios)

Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas

Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, -

Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.

ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo

Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos

Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras

pasirašo vardinį priesaikos lapą.

priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas,

tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba

pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė

ir negali eiti pareigų.

priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

Trečiasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS

IR

ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas

grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.

rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai

naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.

Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui

tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.

pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo

įgaliojimus.

įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką

pareiškimą.

priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol

Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos

Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti

Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja

Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.

Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu,

Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus

grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria

Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą

Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento

patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų

grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal

Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro

Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

9 straipsnis.

Vyriausybės atsistatydinimas

privalo atsistatydinti šiais atvejais:

1) kai Seimas du

kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;

2) kai Seimas

visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą

Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;

3) kai Ministras

Pirmininkas atsistatydina arba miršta;

4) po Seimo

rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;

5) kai

pasikeitus daugiau nei pusei ministrų ar po Respublikos Prezidento rinkimų

Ministras Pirmininkas negauna Seimo pakartotinio pritarimo.

Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą,

kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką

pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių

ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas

Vyriausybės posėdyje.

atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.

Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1

dalyje numatytų aplinkybių.

siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia

Respublikos Prezidentui.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma

atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus

Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali

pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta

nauja Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

10 straipsnis.

Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas

Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti

ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas

ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia

Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui

ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.

nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių.

Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui

Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, - ne vėliau kaip kitą

dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras

neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš

pareigų.

atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas

atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos.

Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol

Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

11

straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba

nutarimo

projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją

Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe.

apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba

Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog

atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma

slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba

Vyriausybe.

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras

Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė.

Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti

kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas

pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias

pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras.

Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia

Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

NARIŲ GARANTIJOS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

11 straipsnis. Interpeliacijos

pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba nutarimo projekto dėl

nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas

Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar

ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl

nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir

daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti

nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.

Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba

Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.

Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos

Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui,

kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą

ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui,

kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras

Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują

ministro kandidatūrą.

Ketvirtasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR VYRIAUSYBĖJE DIRBANČIŲ

POLITINIŲ PAREIGŪNŲ GARANTIJOS

12 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo  garantijos

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar

suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo

sutikimo, o tarp Seimo sesijų - be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis.

Vyriausybės narių socialinės garantijos

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo

apmokėjimo įstatymas.

kanceliarija. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro

Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Vyriausybės kanceliarijai Lietuvos

Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną

mėnesį skiriama paskutinio paskelbto šalies ūkio trijų vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio suma. Šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai.

Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės

biudžete numatytų lėšų.

įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui

išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio

kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo

9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija..

nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar

ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo

nariais.

socialinėms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.

nariai negali turėti teisės aktuose nenustatytų socialinių garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

14 straipsnis.

Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar

skiriamas

pareigas ir dirbti kitą darbą

Ministras

Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar

skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar

ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose

įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą

darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.

Užmokesčiu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis atlyginimas už

kūrinius, laikomus autorinių teisių objektais pagal Autorinių teisių ir

gretutinių teisių įstatymą, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose

mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose bei už

neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Penktasis skirsnis

YPATINGIEJI

VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU

IR RESPUBLIKOS

PREZIDENTU

15 straipsnis.

Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo

rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis.

Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais

atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos

Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.

Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis.

Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe

Ministras Pirmininkas

ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo

komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę

svarstomais klausimais.

18 straipsnis.

Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka

Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario

paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos,

privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.

Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka

atsako į Seimo narių klausimus.

komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka

ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti

komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais

klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

19 straipsnis.

Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas

Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau

kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį

dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2559, 2004-11-11,

Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

20 straipsnis.

Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė

turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.

dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą.

Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas,

Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas

viceministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

21 straipsnis.

Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas

Vyriausybė turi

teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

Šeštasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

KOMPETENCIJA

22 straipsnis.

Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai

Vyriausybė:

1) saugo

konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko

krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

2) vykdo

įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų bei ilgalaikių valstybinių programų

įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, įgyvendina Vyriausybės

programą, kuriai pritarė Seimas, tvirtina šios programos įgyvendinimo programas

ir norminių teisės aktų koncepcijas;

3) koordinuoja

ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą; svarsto ir aprobuoja ministerijų,

Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus, rengia Valstybės ilgalaikės

raidos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;

4) rengia ir

teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą,

teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui

Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo

vykdymo ataskaitas;

5) remdamasi

įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;

6) rengia ir

teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

7) teikia Seimui

siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;

8) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas bei steigia įstaigas

prie ministerijų ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dalį įstaigų prie

ministerijų steigėjo funkcijų. Vyriausybė gali pavesti atitinkamai ministerijai

vykdyti dalį Vyriausybės įstaigos steigėjo funkcijų;

9) tvirtina

ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų nuostatus.

Tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus Vyriausybė gali pavesti

atitinkamam ministrui;

10) kartu su

Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius

ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis;

atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia

Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų

užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;

11) įstatymo

nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose

vienetuose;

12) įstatymo

numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės

teritorijoje;

13) turi teisę

kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos

įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijai;

14) skiria ir

atleidžia iš pareigų apskričių viršininkus, jų pavaduotojus bei savivaldybių

veiklos administracinę priežiūrą vykdančius Vyriausybės atstovus, skiria jiems

tarnybines nuobaudas;

15) sudaro

komisijas bei komitetus;

16) vykdo kitas

pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir

kiti įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

23 straipsnis.

Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis

Vyriausybė:

1) kontroliuoja

skiriamus Vyriausybės atstovus, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus

prižiūrėdami, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus ir sprendimus;

2)

teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir

kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.

Septintasis skirsnis

MINISTRO

PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24 straipsnis.

Ministras Pirmininkas

Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.

Pirmininkas:

1) sudaro

Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;

2) teikia

siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;

3) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus,

Vyriausybės kanclerį, Vyriausybės įstaigų (departamentų, kontrolės ar apskaitos

funkcijas vykdančių tarnybų, agentūrų, inspekcijų) vadovus;

4) skiria

Vyriausybės įstaigų vadovams ir kitiems Ministro Pirmininko skiriamiems

valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas;

5) skatina

apskričių viršininkus, Vyriausybės atstovus, taip pat Vyriausybės įstaigų

vadovus ir kitus Ministro Pirmininko skiriamus valstybės tarnautojus bei

pareigūnus;

6) Lietuvos

Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui

siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;

7) teikia Seimui

svarstyti Vyriausybės programą;

8) teikia

Vyriausybei siūlymus dėl apskričių viršininkų, jų pavaduotojų skyrimo ir

atleidimo iš pareigų;

9) kviečia

Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės

posėdžio darbotvarkę;

10) suteikia

įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;

11) sudaro

vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat

dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose;

12) suteikia

įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;

13) sprendžia

Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;

14) vykdo kitas

pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.

Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis

turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

25

straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio

Ministrą

Pirmininką, įgaliojimai

einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas.

pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir

Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir

24 straipsnio 2 dalies 1–5 bei 10 punktuose numatytus įgaliojimus.

einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką,

dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko

pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

25 straipsnis. Ministro,

einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio Ministrą Pirmininką,

įgaliojimai

pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.

Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas,

išskyrus šio įstatymo 9 straipsnyje ir 24 straipsnio 2 dalies 1-5 bei 10

punktuose numatytus įgaliojimus.

pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo

pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar

“pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.

26 straipsnis.

Ministrai

atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis.

laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Pavaduojantis ministras nevykdo funkcijų, numatytų šio straipsnio 3 dalies 8,

11 ir 12 punktuose.

1) vadovauja

ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir

yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos

kompetencijai priklausančiais klausimais;

2) užtikrina

įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento

dekretų, Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės

aktų vykdymą;

3) teikia

Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų

projektus;

4) užtikrina

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;

5) leidžia

įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie

vykdomi. Ministro leidžiami įsakymai ir kiti teisės aktai registruojami

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Įsakymus ir kitus teisės aktus

pasirašo ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus arba

įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;

6) teikia

Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Vyriausybės

programa, jos įgyvendinimo priemonės bei ministerijos strateginiai veiklos

planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;

7) teikia Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie

ministerijos nuostatų projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie

ministerijos nuostatus;

8) tvirtina

ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą,

neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

9) tvirtina

ministerijos administracijos padalinių nuostatus;

10) koordinuoja

ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie

ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;

11) Valstybės

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų

ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus;

12) nustato

ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo

sritis;

13) vykdo kitas

įstatymų ir Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.

turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės sprendimus ar atskirų jos narių

darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

27 straipsnis.

Vyriausybės komisijos

prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinąsias komisijas.

darbui vadovauja Vyriausybės skiriamas Vyriausybės narys ar kitas asmuo.

uždavinius, funkcijas, įgaliojimus, veiklos tvarką ir finansavimą nustato

Vyriausybė. Lėšos nuolatinėms komisijoms finansuoti turi būti numatytos

valstybės biudžete; nenumatytiems atvejams jų gali būti skiriama iš Vyriausybės

rezervo fondo.

28 straipsnis.

Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės

Pirmininkas įvairiems klausimams nagrinėti ir pasiūlymams rengti gali sudaryti

darbo grupes.

vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.

darbo grupės tikslus ir uždavinius nustato Ministras Pirmininkas.

grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.

Aštuntasis skirsnis

MINISTERIJOS,

VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR APSKRIČIŲ

VIRŠININKŲ

ADMINISTRACIJOS

29 straipsnis.

Ministerijos

Respublikoje yra šios ministerijos:

1) Aplinkos

ministerija;

2) Finansų

ministerija;

3) Krašto

apsaugos ministerija;

4) Kultūros

ministerija;

5) Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija;

6) Susisiekimo

ministerija;

7) Sveikatos

apsaugos ministerija;

8) Švietimo ir

mokslo ministerija;

9) Teisingumo ministerija;

10) Ūkio

ministerija;

11) Užsienio

reikalų ministerija;

12) Vidaus

reikalų ministerija;

13) Žemės ūkio

ministerija.

Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.

vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo

funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.

vadovauja ministras.

yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu

bei savo pavadinimu.

savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos

Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės

aktais.

yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.

nuostatus tvirtina Vyriausybė.

turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.

veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais

strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės programa,

kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos

strategija.

veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais

strateginiais veiklos planais, kuriuose apibūdinami pagrindiniai ministerijos

uždaviniai ir būdai juos įgyvendinti. Ministerijos strateginiai veiklos planai

rengiami vieneriems, trejiems, penkeriems ir dešimčiai metų atsižvelgiant į

Vyriausybės ilgalaikį strateginį veiklos planą. Seimui pritarus naujos

Vyriausybės programai, ministerijos savo parengtus arba atnaujintus

strateginius veiklos planus per tris mėnesius pateikia Vyriausybei aprobuoti.

Jeigu įsteigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius

veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per tris mėnesius nuo įsteigimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. VIII-2050,

2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

30 straipsnis. Įstaigos

prie ministerijos

departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir

inspekcijos.

administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

31

straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras,

ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro

politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui

suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos

įgyvendinti.

1) kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai

ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje

valdymo srityje;

2) koordinuoja

ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;

3) ministro

pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines

nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose;

4) dalyvauja

derinant ministerijos rengiamų teisės aktų ir programų projektus su

suinteresuotomis institucijomis;

5) atlieka kitas

ministro jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

31(1)

straipsnis. Ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai

valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos

valstybės sekretoriumi gali būti ir diplomatas.

valstybės sekretorius:

1) koordinuoja

ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad

įgyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami

finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;

2) kontroliuoja

ministerijos administracinę ūkinę veiklą;

3) organizuoja

ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų

įgyvendinimą;

4) koordinuoja

Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis

ministerijos strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės programos

įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;

5) koordinuoja

ir kontroliuoja teisės aktų bei programų projektų rengimą ir derinimą;

6) organizuoja

ministerijos administracijos nuostatų, ministerijos padalinių nuostatų ir

valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų bei ministro

įsakymų projektų rengimą;

7) ministro

pavedimu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir

atleidžia iš jų ministerijos administracijos valstybės tarnautojus;

8) vykdo kitas

ministro jam pavestas funkcijas.

valstybės sekretorius pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius. Ministerijos

valstybės sekretorius saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo

naudojimą.

sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs

ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui. Užsienio reikalų

ministerijos sekretoriais gali būti ir diplomatai.

sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:

1) organizuoja

ir kontroliuoja programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei

Vyriausybės programos nuostatas, rengimą ir įgyvendinimą;

2) organizuoja

atitinkančių ministerijos strateginius tikslus bei Vyriausybės programos

nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;

3) organizuoja

ir kontroliuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybės, ministro ir ministerijos

valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą;

4) pagal savo

kompetenciją užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą;

5) vykdo kitas

ministro jiems pavestas funkcijas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr.

IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

31 straipsnis.

Viceministrai ir ministerijų sekretoriai

aukščiausiąjį ministerijos karjeros valstybės tarnautoją – skiria ir atleidžia

ministras.

padalinių veiklą per viceministrus ir ministerijos sekretorių, o įstaigų prie

ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) – per šių įstaigų vadovus.

yra tiesiogiai atsakingas ministrui. Ministras vertina jo kompetenciją ir

nustato įgaliojimus.

per ministerijos sekretorių ir atitinkamus įstaigų prie ministerijų vadovus

organizuoja ir užtikrina jo įgaliojimams priskirtose srityse ministro

nustatytos politikos įgyvendinimą.

sekretorius:

1) atsako už

ministerijos vadybą, teisės aktų (projektų) rengimą, organizuoja ir

kontroliuoja visų ministerijos administracijos padalinių veiklą vadovaudamasis

Vyriausybės ar ministro patvirtintomis konkrečiomis priemonėmis Vyriausybės

programai įgyvendinti;

2) atsako už

ministerijos ūkinę bei finansinę veiklą;

3) teikia

ministrui tvirtinti administracijos struktūrą ir etatų sąrašą;

4) organizuoja

ministro įsakymų projektų rengimą, pagal savo kompetenciją leidžia vykdomojo

pobūdžio potvarkius;

5) skiria ir

atleidžia iš pareigų savo pavaduotoją, ministerijos administracijos padalinių

vadovus, kitus ministerijos valstybės tarnautojus, išskyrus politinio (asmeninio)

pasitikėjimo tarnautojus;

6) atlieka kitas

ministro jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

32 straipsnis.

Ministerijų kolegijos

yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai

yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės

sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti

įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai.

narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą

tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

33 straipsnis.

Vyriausybės įstaigos

funkcijoms nepriskirtiems klausimams spręsti Vyriausybė, nedidindama valstybės

valdymui atitinkamų metų biudžete skirtų lėšų, gali steigti Vyriausybės

įstaigas (departamentus, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančias tarnybas,

agentūras, inspekcijas ir kitas įstaigas).

įstaigos uždaviniai, funkcijos ir teisės nustatomos jos nuostatuose.

įstaigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, viršininkas).

Vyriausybės įstaigos vadovas yra pavaldus Ministrui Pirmininkui.

įstaigos vadovas sprendžia įstaigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip

pat vykdo kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas funkcijas.

Vyriausybės įstaigos vadovas yra asmeniškai atsakingas, kad įstaiga spręstų jai

pavestus uždavinius.

įstaigos vadovas gali turėti pavaduotoją (pavaduotojų), kurį (kuriuos) jis

skiria ir atleidžia iš pareigų.

įstaigos vadovas leidžia įsakymus ir įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus,

tikrina, kaip jie vykdomi.

įstaigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais

strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Vyriausybės

programa, kuriai Seimas pritaria, ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos

strategija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

34

straipsnis. Ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklos koordinavimas, jų

priimamų

teisės

aktų teisėtumo priežiūra

Vyriausybė

koordinuoja ministerijų veiklą per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti

ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų teisės aktus, jeigu

šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos

tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko

potvarkiams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

35

straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas ir savivaldybių veiklos

administracinė

priežiūra

valdymą apskrityje - Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame

administraciniame vienete - organizuoja per apskrities viršininką, ministerijas

bei Vyriausybės įstaigas.

teikimu Seimas nustato ir keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir

keičia apskrities pavadinimą.

savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo

Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

viršininko administracijos tipinę struktūrą ir jos tipinius nuostatus

tvirtina Vyriausybė.

viršininko ir Vyriausybės atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS

VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

34 straipsnis. Vyriausybės

vykdoma ministerijų, Vyriausybės įstaigų kontrolė, šių institucijų priimtų

teisės aktų įsigaliojimo tvarka

per ministrus. Vyriausybė turi teisę panaikinti ministrų ir ministerijoms

pavaldžių įstaigų, taip pat Vyriausybės įstaigų teisės aktus, jeigu šie

prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos

Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems Seimo priimtiems teisės aktams,

Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko

potvarkiams.

aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios

teisės normos, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Apskričių

valdymo organizavimas ir savivaldybių       veiklos administracinė priežiūra

Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete - organizuoja

per apskrities viršininką, ministerijas bei Vyriausybės įstaigas.

keičia apskrities ribas bei centrą, suteikia ir keičia apskrities pavadinimą.

Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus,

prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.

sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

atstovo įgaliojimus nustato įstatymai.

Devintasis skirsnis

VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36 straipsnis.

Vyriausybės darbo reglamentas

Vyriausybės

darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis.

Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai

posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.

posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos

Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

klausimai gali būti aptariami prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės

pasitarimuose, nuolatiniuose arba laikinuosiuose Vyriausybės komitetuose.

Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos

ataskaitos.

Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos

teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto

Vyriausybės pasitarimuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

38 straipsnis.

Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka

teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi pasirašyti

ministras. Vyriausybės įstaigų teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti

Vyriausybės priskirto ministro, o apskričių viršininkų ir savivaldybių tarybų

teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities

ministro.

teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios)

institucijos, bet ir su kitų institucijų valdymo sritimi ar kompetencija, turi

būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

39

straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo

tvarka

aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai

paprastai svarstomi Vyriausybės komitete.

pirmininkauja Ministro Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

svarstomų norminių teisės aktų projektais suinteresuotų ministerijų atstovai –

ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus – kiti asmenys.

posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą komitete, šio

komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų)

susitarimus ar diskusijų išvadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

40

straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo

tvarka

Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, Vyriausybės programos įgyvendinimo

programų ir norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, svarstomi ir

priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės

darbo reglamento nustatyta tvarka.

kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio

darbotvarkės sudarymo.

teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir

naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę

turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas

sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo

reglamento nustatyta tvarka.

posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio

pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys

asmenys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

39 straipsnis. Nesutarimų,

kylančių derinant teisės aktų projektus,  sprendimo tvarka

ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai paprastai svarstomi

Ministro Pirmininko aparate.

suderinti nepavyksta, Vyriausybės kancleris arba ministrai kreipiasi į Ministrą

Pirmininką. Šis gali siūlyti klausimą svarstyti Vyriausybės komitete (toliau -

komitetai).

Pirmininko paskirti Vyriausybės nariai.

posėdyje svarstomų norminio pobūdžio nutarimų projektais suinteresuotų

ministerijų atstovai - ministrai ar jų įgalioti viceministrai, prireikus - kiti

pareigūnai.

projektą, prieš tai aptartą komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas

informuoja apie ministrų (jų įgaliotų atstovų) susitarimus ar diskusijų

išvadas.

40 straipsnis. Vyriausybės

posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo tvarka

projektai rengiami, svarstomi ir priimami Vyriausybės posėdžiuose Vyriausybės

reglamento nustatyta tvarka.

Vyriausybės kanclerio išvadas, teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl

Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto projekto nagrinėjimo Vyriausybės

posėdyje.

įtraukti projektus į darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius sudaro Vyriausybės

posėdžio darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus ir pateikia Ministrui

Pirmininkui.

posėdžio darbotvarkę, Vyriausybės sekretorius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki

posėdžio išsiunčia posėdžio medžiagą Vyriausybės nariams, pranešėjams ir

kitiems posėdyje dalyvausiantiems asmenims.

Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę ir naujus klausimus.

Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir

ministras.

pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia,

savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.

41 straipsnis.

Vyriausybės nutarimai

nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities

ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai

nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas

ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar

vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

nutarimus, kuriais keičiami ar pildomi anksčiau priimti nutarimai, pasirašo

Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs

ankstesnįjį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naująjį

nutarimo projektą.

nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka,

jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.

nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

41(1)

straipsnis. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos

Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.

pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos

Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos

Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

42 straipsnis.

Vyriausybės posėdžių protokolai

Vyriausybės

posėdžiai yra protokoluojami. Protokole nurodomas posėdžio eilės numeris,

posėdyje dalyvaujantys asmenys, svarstomą klausimą pateikęs pranešėjas bei

nuomonę šiuo klausimu pareiškę kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas.

Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas.

43 straipsnis.

Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos

Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais

klausimais leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus - pavedimus,

įforminamus rezoliucijomis.

Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose

potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

MINISTRO PIRMININKO

POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44

straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės

tarnautojai

Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro

Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro

Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio)

pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti

politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei įgyvendinti sprendimus.

Pirmininko vyriausiasis patarėjas:

1) koordinuoja

Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų

veiklą;

2) Ministro

Pirmininko pavedimu atstovauja Ministrui Pirmininkui pristatydamas Ministro

Pirmininko sprendimus;

3) atlieka kitas

Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44(1)

straipsnis. Vyriausybės kanceliarija

kanceliarija yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti

Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas. Vyriausybės kanceliarijai

vadovauja Vyriausybės kancleris.

kanceliarijos struktūrą ir nuostatus tvirtina Vyriausybė.

kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai yra pavaldūs Vyriausybės

kancleriui.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

44 straipsnis.

Vyriausybės kanceliarija ir Ministro Pirmininko aparatas

kanceliarija), kuri aptarnauja Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ir Ministro

Pirmininko aparatą.

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, padedantys Ministrui

Pirmininkui, kaip Vyriausybės vadovui, priimti ir įgyvendinti sprendimus.

Ministro Pirmininko aparatui vadovauja Vyriausybės kancleris. Ministro

Pirmininko aparato struktūrą ir valstybės tarnautojų funkcijas tvirtina

Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanclerio teikimu. Ministro Pirmininko

aparato valstybės tarnautojams atlyginimą moka ir kitas jų veiklos išlaidas

finansuoja Vyriausybės kanceliarija.

gali skirti ir atleisti iš pareigų Ministro Pirmininko aparato politinio

(asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus.

kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojai sudaro sąlygas Vyriausybei,

Ministrui Pirmininkui ir Ministro Pirmininko aparatui atlikti savo funkcijas.

Vyriausybės kanceliarijai vadovauja Vyriausybės sekretorius.

sekretoriaus pavaduotojus, Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovus ir

patarėjus atskirais klausimais, kitus Vyriausybės kanceliarijos tarnautojus

skiria ir atleidžia iš pareigų Vyriausybės sekretorius.

yra tiesiogiai pavaldūs Vyriausybės kancleriui. Vyriausybės kanceliarijos

karjeros valstybės tarnautojai ir kiti tarnautojai yra tiesiogiai pavaldūs

Vyriausybės sekretoriui. Ministro Pirmininko aparato valstybės tarnautojai,

Vyriausybės kanceliarijos padalinių vadovai ir patarėjai atskirais klausimais

yra atskaitingi Ministrui Pirmininkui.

kanceliarijos struktūrą Vyriausybės sekretoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

45 straipsnis.

Vyriausybės kancleris

kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui

Pirmininkui.

kancleris:

1) organizuoja

valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių tarybų pateiktų Vyriausybei bei

Ministrui Pirmininkui teisės aktų projektų bei programų analizę, prireikus

Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybei bei

Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų bei programų, kurių

rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;

2) dalyvauja koordinuojant Vyriausybės

programos įgyvendinimo priemonių ir strateginių veiklos planų vykdymą;

3) organizuoja

Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi

posėdžių protokolai, išleidžiami ir įstatymų nustatyta tvarka „Valstybės

žiniose“ skelbiami Vyriausybės nutarimai ir Ministro Pirmininko potvarkiai;

4) skiria į

pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos valstybės tarnautojus;

5) saugo

Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;

6) Vyriausybės

reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų valstybės sekretorių

pasitarimus;

7) vykdo kitas

Ministro Pirmininko jam pavestas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

Nr. VIII-1980,

2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

Nr. IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

46 straipsnis.

Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka

kanceliarijoje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai,

Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo sprendimai, Vyriausybės

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai bei originalai, taip pat

Vyriausybės posėdžių protokolai.

nutarimų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo

autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas vienuoliktuoju skirsniu:

Nr. IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS

NARYSTE

EUROPOS SĄJUNGOJE, SPRENDIMAS

47

straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengimas, derinimas

ir pristatymas

nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o

prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms

suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei

nevyriausybinėms organizacijoms.

institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo

klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą

poziciją derina su Respublikos Prezidentu.

pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos

dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Vyriausybės pareiga informuoti Seimą ir

Respublikos Prezidentą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir

kitus Europos Sąjungos dokumentus

nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti

Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių,

kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar

Respublikos Prezidento kompetencija.

rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos

Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos

Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos

Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.

49 straipsnis. Vyriausybės pareiga konsultuotis su Seimu

rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją

Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios

pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija,

Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.

gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo

priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.

Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali

pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar

kitus Europos Sąjungos dokumentus.

teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras

Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo

Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais

atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti

Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento

viceministrui.

nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.

50 straipsnis.

Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo

Vyriausybė, pateikdama Lietuvos

Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl

kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos

teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

51

straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos

nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas

Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už

Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą.

Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę

perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis.

Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos

Respublika, kandidatūrų siūlymas

Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra

grindžiama Europos Sąjunga.

siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius

Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.

pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir

Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka

konsultuojasi su Seimu.

komitetą, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių

asociacija.

Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, teisės aktų

nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1624,

96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-16,

96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-25,

96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16  STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

NR.

VIII-36,

96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ

ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS

MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS  IR PREKYBOS  MINISTERIJOS,

ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS  PANAIKINIMO  IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO

PAKEITIMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-148,

97.03.25,  Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-717,

1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-818,

1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1980, 2000

10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25,

26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO

IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2050, 2000

10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr.

48-1656 (2001 06 06)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr.

66-2407 (2001-08-01)

VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-842,

2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ,

DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1065,

2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1293,

2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1769,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2277,

2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2521,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2559,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2576,

2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)

VYRIAUSYBĖS

ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1)

STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8

STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22

STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3

DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4

DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-11-29)

autrap@lrs.lt