Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Neoficialus

įstatymo tekstas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 23-593

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO

ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. birželio 28 d.:

Nr.

IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimas –

veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo

pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis – prigimtinė

kiekvieno žmogaus teisė.

Švietimas –

asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas. Jis grindžiamas žmogaus

nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu,

demokratiniais santykiais, šalies kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir

kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą

prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir

saugų.

Švietimas savo

paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą.

Todėl jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.

1

straipsnis. Švietimo įstatymo paskirtis

Švietimo

įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos

principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių

pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– pripažinimas, kad įvertintas objektas atitinka nustatytus kriterijus.

lavinimas – ugdymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas

specialiojo ugdymo programas.

lavinimo mokykla – mokykla, kurios pagrindinė veikla yra ugdymas pagal

formaliojo švietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo

ugdymo programas.

švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas

pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir

(ar) kvalifikacija.

5.

Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija,

žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

6.

Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių,

įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

7.

Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra

profesine veikla.

mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo

veikla.

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis juridiniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti ugdymo

programas.

– įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis

švietimas.

auditas – mokyklos būklės vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo

uždavinius.

bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti

asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų.

ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos

ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms

skiriamos lėšos).

14

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms

mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos bibliotekai,

psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei

pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos).

14

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų

kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat

ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei,

specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai,

profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos).

sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.

– asmuo, kuris mokosi.

– asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo

švietimo programas.

18.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,

kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.

19.

Nevalstybinė mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą,

Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės

įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės

tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens

įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis,

kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla.

20.

Pažymėjimas – įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis

asmens mokymosi rezultatus: švietimo programos, švietimo modulio baigimą,

išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos įgijimą.

– asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

22.

Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams,

turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,

privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir

pagrindinio ugdymo programas.

23.

Savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš

įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi.

mokykla – savivaldybės tarybos įsteigta mokykla bei mokykla, savivaldybės

tarybos įsteigta kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais

asmenimis.

25.

Specialiųjų poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir

dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų.

26.

Specialiųjų programų lėšos – programoms ir projektams fizinių ir juridinių

asmenų skirtos lėšos, parama, mokestis už švietimą ir kitas paslaugas.

– asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programas.

darbas – kryptinga švietimo teikėjo veikla, skirta mokinio vertybinėms

nuostatoms, žinioms ir kompetencijai plėtoti.

įstaiga – mokykla, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti

įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo darbas ar (ir) švietimo pagalba.

pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo

veiksmingumą.

planavimas – švietimo tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo būdų numatymas.

programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo

darbas, kuriuo siekiama numatyto rezultato.

programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos

dalis.

stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas,

prognozavimas.

teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas

(įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio

Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą.

– mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas.

planas – ugdymo programos vykdymo reglamentas.

programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios

turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato.

turinio koncentras – ugdymo tikslų bei uždavinių, didaktinių nuostatų,

ugdymo programos turinio bei siektinų rezultatų reglamentuotas ugdymo tarpsnis.

turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema.

41.

Valstybinė mokykla – Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos,

kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos arba

apskrities viršininko įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta valstybės

institucijos kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis.

42.

Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir

užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos

Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

3

straipsnis. Švietimo tikslai

Švietimo tikslai

yra šie:

1) išugdyti

kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru,

siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,

išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti

įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios

ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę

socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

2) nustatyti

jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę

kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų

lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio

kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei

verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei

subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo

poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3) stiprinti

visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų

išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą

ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti

asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio

humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai

tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai

formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės

išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir

dialogiškumą;

5) sudaryti

sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei

politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui,

kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos,

daugiakultūrės visuomenės nariui.

4

straipsnis. Ugdymo turinys

programos ugdymo turinį sudaro žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių

nuostatų sistema, būtina šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams

įgyvendinti.

formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamo tipo

mokyklai keliamus ugdymo tikslus, besikeičiančios socialinės bei kultūrinės

aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos bei mokyklos

bendruomenės reikmes, taip pat konkrečius mokinių ir studentų ugdymosi

poreikius bei interesus.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant

ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam lavinimui, profesiniam

mokymui, studijoms aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skirtas ugdymo

programas (modulius), išsilavinimo standartus ir (ar) kvalifikacinius

reikalavimus, ugdymo ar studijų planus, egzaminų programas, vadovėlius, kitas

mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.

5

straipsnis. Švietimo sistemos principai

Švietimo

sistemos principai yra šie:

1) lygios

galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų

lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja

švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos

įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;

2) kontekstualumas –

švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės

raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės

reikmes;

3) veiksmingumas

– švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama

turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą,

remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;

4) tęstinumas –

švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų

sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

SISTEMOS SANDARA

6

straipsnis. Švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima:

1) formalųjį

švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,

aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);

2) neformalųjį

švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei

suaugusiųjų švietimą);

3) savišvietą;

4) pagalbą

mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją

pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);

5) pagalbą

mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei

kitą pagalbą).

7

straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir

etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko

teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų.

ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai,

mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo

teikėjas.

amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

8

straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas

1.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis

pagal pradinio ugdymo programą.

2.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais

metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne

anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų

sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas.

priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos,

laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

9

straipsnis. Pradinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis,

kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam

pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

pradinio ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais

metais sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais

sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba

bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų, įtėvių) prašymu,

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas

ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar namuose pagal jo

ugdymosi poreikiams pritaikytą

ugdymo programą.

(globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Vaikų

brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo

tvarka, pradinis ugdymas pradedamas teikti vienais metais anksčiau, nei

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.

pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.

išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-1210,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)

10

straipsnis. Pagrindinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės

brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis,

ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti,

pasirinkti ir mokytis toliau.

pradinį išsilavinimą.

ugdymo programos I dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo turinio

koncentrą, II dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą.

Pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės,

pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos.

išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

11

straipsnis. Vidurinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį,

technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės

kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją.

garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam

pagrindinį išsilavinimą.

vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos

mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo

lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa,

pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.

ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų

įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų

programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose

mokyklose.

išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos

egzaminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

12

straipsnis. Profesinis mokymas

mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir

pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

mokymas gali būti pirminis ir tęstinis.

3

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę

kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį

išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti

teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti

teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų

mokiniams.

3

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją

kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį

išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti

teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti

teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų

mokiniams.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis

skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis

profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir

neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją. Jis

skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis

profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(-si) ir

neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys

licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir

pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir

įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.

6

dalis netenka galios nuo 2008 m. sausio 1 d.

įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos

egzaminus.

8

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo

įstatymas.

8

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

13

straipsnis. Aukštesniosios studijos

studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam

tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame

šalies gyvenime.

2.

Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam

vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

aukštesniųjų studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės

mokyklos įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios

mokyklos nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus.

Šie studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje.

studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios

licenciją mokyti pagal šias programas.

išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir

apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

14

straipsnis. Aukštojo mokslo studijos

mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei

atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir

kultūrinei veiklai.

mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį

išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir

kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose

mokyklose, šias programas gali įgyti atskirais moduliais.

aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar)

kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta

tvarka.

mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

15

straipsnis. Specialusis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal

gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.

ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo

programas. Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, taip pat kuriamos

specialiosios programos ir teikiama papildoma pagalba.

ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos,

kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – specialiosios mokyklos.

ugdymui taikomos formaliojo švietimo programos gali būti išeinamos per ilgesnį

nei nustatytą laiką. Mokinys, mokydamasis su pertraukomis, šias programas gali

išeiti atskirais moduliais.

poreikių asmenys, mokydamiesi pagal valstybinius išsilavinimo standartus

atitinkančias programas, gali įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją.

Atskirais atvejais kvalifikacija įgyjama neturint išsilavinimo.

ugdymą reglamentuoja Specialiojo ugdymo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

16

straipsnis. Neformalusis vaikų švietimas

vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos

poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas

formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat

mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos,

dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai

nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu

išsilavinimu turi būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą

programą.

vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar

švietimo teikėjo nustatyta tvarka.

mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo

švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų

muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio

ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

17

straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas

suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą

gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti

papildomų kvalifikacijų.

suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam

kaip 18 metų.

suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai.

švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo

švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.

suaugusiųjų švietimą reglamentuoja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

18

straipsnis. Savišvieta

savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve (bibliotekos,

žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama gyvenimo

patirtimi.

būdu asmens įgyta kompetencija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar

kvalifikacijos dalis.

19

straipsnis. Informacinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams,

mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti

informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų

paklausą darbo rinkoje.

pagalba apima specialiųjų informacinių švietimo programų kūrimą ir vykdymą,

informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą.

Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo

išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybes.

pagalbą valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo,

kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.

20

straipsnis. Psichologinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir

mokytis.

ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama

pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

ir mokytojais, juos konsultuojant.

pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo psichologinių, pedagoginių

psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai. Psichologinės pagalbos teikimo

tvarką, psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

21

straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba

pedagoginės pagalbos paskirtis – padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą,

užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali

lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius

vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti

mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.

teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę

pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos

institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir

mokytojus.

pedagoginės pagalbos teikimą vaikui ir mokiniui reglamentuoja Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo

bendrieji nuostatai.

22

straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių

asmens ugdymosi veiksmingumą.

pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos reikia. Specialiojo ugdymo įstatymo

nustatyta tvarka asmuo aprūpinamas ugdymui skirta kompensacine technika, jam

skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai.

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios

pagalbos gavėjų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.

23

straipsnis. Sveikatos priežiūra mokykloje

priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.

priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis atlieka

pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos metodinę

konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams),

vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir mokslo

ministerijos nustatyta tvarka.

priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo

ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal

patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato Sveikatos

apsaugos ministerija.

informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius

naudojama auditui bei stebėsenai.

24

straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui

mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis,

sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą bei mokytojo profesinį tobulėjimą,

ir teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą.

pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, mokytojai konsultantai

ir kiti asmenys.

mokytojų kvalifikacijai tobulinti yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų

švietimo dalis.

mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų,

kurių veiklą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti

kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai, tinklą, užtikrina

valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą.

TREČIASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ

25

straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis

Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti

išsilavinimą ir kvalifikaciją.

imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio,

pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas.

Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:

1) pradinį,

pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

2) specialiojo

ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,

suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.

nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės norminių aktų ar sutarčių nustatyta

tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.

įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau pasirengti

toliau mokytis, sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų bendrojo

lavinimo dalykų ir laikyti egzaminus švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka.

gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva,

jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautiniai

susitarimai.

26

straipsnis. Informavimas apie švietimą

apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti

jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą

išsilavinimą ir profesiją.

apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų

pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų

kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės

tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes

pagal profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas,

mokymosi galimybes kitų šalių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo

rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo

centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytus reikalavimus.

27

straipsnis. Galimybė pasirinkti švietimo programas

rinkdamasis ugdymo programas, laikosi šio Įstatymo 7–14 straipsniuose nustatyto

programų nuoseklumo.

suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas,

skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat

renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba švietimo

ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi.

privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis

mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.

švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.

28

straipsnis. Švietimo teikėjų tinklas

teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo

įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo

lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

teikėjų tinklas kuriamas:

1) plėtojant

švietimo programų bei švietimo įvairovę;

2) koordinuojant

teikiamas švietimo programas;

3) steigiant,

reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas.

mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskričių viršininkais laiduoja

optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą,

Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų teikėjų tinklą.

viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų

ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių

asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti.

privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo

švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę

mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai

teikiančių įstaigų tinklą.

kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo,

savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

inicijuoja vietos poreikius atitinkančio profesinio mokymo ir suaugusiųjų

švietimo teikėjų tinklo formavimą.

vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina

Vyriausybė.

1 straipsnis.

Švietimo įstatymo paskirtis

Švietimo

įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos

principus, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių

pagrindus, valstybės įsipareigojimus švietimo srityje.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

– pripažinimas, kad įvertintas objektas atitinka nustatytus kriterijus.

lavinimas – ugdymas pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas

specialiojo ugdymo programas.

lavinimo mokykla – mokykla, kurios pagrindinė veikla yra ugdymas pagal

formaliojo švietimo pradinio, pagrindinio, vidurinio ar atitinkamas specialiojo

ugdymo programas.

švietimas – švietimas, vykstantis pagal teisės aktų nustatyta tvarka

patvirtintas ir įregistruotas ugdymo programas, kurias baigus įgyjamas

pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis arba aukštasis išsilavinimas ir

(ar) kvalifikacija.

5.

Išsilavinimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka pripažinta, asmens tam tikro lygio brandą liudijanti kompetencija,

žinios, įgūdžiai, gebėjimai ir vertybinės nuostatos.

6.

Kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių,

įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

7.

Kvalifikacija – įstatymų, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas mokėjimas ir teisė verstis tam tikra

profesine veikla.

mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo

veikla.

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas

dokumentas, patvirtinantis juridiniam asmeniui suteiktą teisę vykdyti ugdymo

programas.

– įstaiga, kurios pagrindinė veikla – formalusis arba (ir) neformalusis

švietimas.

auditas – mokyklos būklės vertinimas, iškeliantis jos tobulinimo

uždavinius.

bendruomenė – vienos mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai ir kiti

asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų.

ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (mokyklos

ūkiui valdyti ir eksploatuoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms

skiriamos lėšos).

14

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms

mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui valdyti, mokyklos bibliotekai,

psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei

pagalbai bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos).

14

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

lėšos – tiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos (darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų

kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat

ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei,

specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai,

profesiniam orientavimui bei sveikatos priežiūrai mokykloje skiriamos lėšos).

sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.

– asmuo, kuris mokosi.

– asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo

švietimo programas.

18.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,

kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas.

19.

Nevalstybinė mokykla – Lietuvos Respublikos juridinio (išskyrus Seimą,

Vyriausybę, Švietimo ir mokslo ministeriją, kitas ministerijas, Vyriausybės

įstaigas, įstaigas prie ministerijų, apskrities viršininką, savivaldybės

tarybą) ar fizinio asmens įsteigta mokykla, juridinio ar fizinio asmens

įsteigta mokykla kartu su kitų valstybių juridiniais ar fiziniais asmenimis,

kitos valstybės juridinio ar fizinio asmens įsteigta mokykla.

20.

Pažymėjimas – įstatymų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis

asmens mokymosi rezultatus: švietimo programos, švietimo modulio baigimą,

išsilavinimo, kvalifikacijos, kompetencijos įgijimą.

– asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

22.

Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams,

turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,

privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir

pagrindinio ugdymo programas.

23.

Savišvieta – nuolatinis savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš

įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi.

mokykla – savivaldybės tarybos įsteigta mokykla bei mokykla, savivaldybės

tarybos įsteigta kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais

asmenimis.

25.

Specialiųjų poreikių mokinys – mokinys, kurio galimybės mokytis ir

dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų.

26.

Specialiųjų programų lėšos – programoms ir projektams fizinių ir juridinių

asmenų skirtos lėšos, parama, mokestis už švietimą ir kitas paslaugas.

– asmuo, studijuojantis pagal aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programas.

darbas – kryptinga švietimo teikėjo veikla, skirta mokinio vertybinėms

nuostatoms, žinioms ir kompetencijai plėtoti.

įstaiga – mokykla, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikianti

įstaiga, kurios pagrindinė veikla – švietimo darbas ar (ir) švietimo pagalba.

pagalba – specialistų teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams), mokytojams ir švietimo teikėjams, leidžianti padidinti švietimo

veiksmingumą.

planavimas – švietimo tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo būdų numatymas.

programa – iš anksto apibrėžtas formaliojo arba neformaliojo švietimo

darbas, kuriuo siekiama numatyto rezultato.

programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos

dalis.

stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas,

prognozavimas.

teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas ir kitas švietimo teikėjas

(įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla), šio

Įstatymo nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti švietimą.

– mokymas, lavinimas, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų formavimas.

planas – ugdymo programos vykdymo reglamentas.

programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios

turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato.

turinio koncentras – ugdymo tikslų bei uždavinių, didaktinių nuostatų,

ugdymo programos turinio bei siektinų rezultatų reglamentuotas ugdymo tarpsnis.

turinys – integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų sistema.

41.

Valstybinė mokykla – Seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos,

kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijos arba

apskrities viršininko įsteigta mokykla bei mokykla, įsteigta valstybės

institucijos kartu su Lietuvos Respublikos juridiniais ar fiziniais asmenimis.

42.

Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir

užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos

Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

3 straipsnis.

Švietimo tikslai

Švietimo tikslai

yra šie:

1) išugdyti

kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru,

siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,

išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti

įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios

ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę

socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

2) nustatyti

jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę

kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų

lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio

kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei

verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei

subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo

poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3) stiprinti

visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų

išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą

ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti

asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio

humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai

tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai

formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės

išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir

dialogiškumą;

5) sudaryti

sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei

politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui,

kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos,

daugiakultūrės visuomenės nariui.

4 straipsnis.

Ugdymo turinys

programos ugdymo turinį sudaro žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių

nuostatų sistema, būtina šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams

įgyvendinti.

formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamo tipo

mokyklai keliamus ugdymo tikslus, besikeičiančios socialinės bei kultūrinės

aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos bei mokyklos

bendruomenės reikmes, taip pat konkrečius mokinių ir studentų ugdymosi

poreikius bei interesus.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant

ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam lavinimui, profesiniam

mokymui, studijoms aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skirtas ugdymo

programas (modulius), išsilavinimo standartus ir (ar) kvalifikacinius

reikalavimus, ugdymo ar studijų planus, egzaminų programas, vadovėlius, kitas

mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.

5 straipsnis.

Švietimo sistemos principai

Švietimo

sistemos principai yra šie:

1) lygios

galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų

lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja

švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos

įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;

2) kontekstualumas –

švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės

raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės

reikmes;

3) veiksmingumas

– švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama

turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą,

remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;

4) tęstinumas –

švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų

sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

SISTEMOS SANDARA

6 straipsnis.

Švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima:

1) formalųjį

švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,

aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);

2) neformalųjį

švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei

suaugusiųjų švietimą);

3) savišvietą;

4) pagalbą

mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją

pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);

5) pagalbą

mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei

kitą pagalbą).

7 straipsnis.

Ikimokyklinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir

etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

ugdymas vyksta šeimoje, o tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko

teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 iki 5 (arba 6) metų.

ugdymo programą vykdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai,

mokyklos-darželiai ir kitos mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo

teikėjas.

amžiaus vaiką namuose auginančiai šeimai teikiama švietimo pagalba Vyriausybės

arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

8 straipsnis.

Priešmokyklinis ugdymas

1.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis

pagal pradinio ugdymo programą.

2.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais

metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne

anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų

sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas.

priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos,

laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

9 straipsnis.

Pradinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis,

kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam

pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam

sueina 7 metai.

ugdymas anksčiau, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs.

pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.

išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

10 straipsnis. Pagrindinis

ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės

brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis,

ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti,

pasirinkti ir mokytis toliau.

pradinį išsilavinimą.

ugdymo programos I dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo turinio

koncentrą, II dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo turinio koncentrą.

Pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį vykdo gimnazijos, vidurinės,

pagrindinės, jaunimo, profesinės ir kitos mokyklos.

išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

11 straipsnis.

Vidurinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį,

technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės

kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją.

garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam

pagrindinį išsilavinimą.

vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos

mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo

lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa,

pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.

ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų

įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų

programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose

mokyklose.

išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos

egzaminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

12 straipsnis.

Profesinis mokymas

mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir

pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

mokymas gali būti pirminis ir tęstinis.

3

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirminę

kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį

išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti

teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti

teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų

mokiniams.

3

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją

kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį

išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti

teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti

teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų

mokiniams.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirminę kvalifikaciją. Jis

skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis

profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą (-si) ir

neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją. Jis

skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą profesinę kvalifikaciją. Tęstinis

profesinis mokymas apima suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą(-si) ir

neformalųjį suaugusiųjų švietimą.

profesinio mokymo programas vykdo profesinės mokyklos, gimnazijos ar turintys

licenciją mokyti pagal šias programas kiti švietimo teikėjai.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokymo programą gali būti įtraukti aukštesniosios mokyklos įvertinti ir

pripažinti programų moduliai, atitinkantys šių mokyklų programų reikalavimus ir

įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose mokyklose.

6

dalis netenka galios nuo 2008 m. sausio 1 d.

įgyjama baigus profesinio mokymo programą ir (ar) išlaikius kvalifikacijos

egzaminus.

8

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

suaugusiųjų formalųjį profesinį mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo

įstatymas.

8

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

13 straipsnis.

Aukštesniosios studijos

studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam

tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame

šalies gyvenime.

2.

Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam

vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės mokyklos

įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos

nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Šie

studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje.

studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios

licenciją mokyti pagal šias programas.

išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir

apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

14 straipsnis.

Aukštojo mokslo studijos

mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei

atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir

kultūrinei veiklai.

mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį

išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir

kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose

mokyklose, šias programas gali įgyti atskirais moduliais.

aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar)

kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta

tvarka.

mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

15 straipsnis.

Specialusis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal

gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.

ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo

programas. Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, taip pat kuriamos

specialiosios programos ir teikiama papildoma pagalba.

ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos,

kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – specialiosios mokyklos.

ugdymui taikomos formaliojo švietimo programos gali būti išeinamos per ilgesnį

nei nustatytą laiką. Mokinys, mokydamasis su pertraukomis, šias programas gali

išeiti atskirais moduliais.

poreikių asmenys, mokydamiesi pagal valstybinius išsilavinimo standartus

atitinkančias programas, gali įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją.

Atskirais atvejais kvalifikacija įgyjama neturint išsilavinimo.

ugdymą reglamentuoja Specialiojo ugdymo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

16 straipsnis.

Neformalusis vaikų švietimas

vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos

poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas

formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat

mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos,

dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta

aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi

būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar

švietimo teikėjo nustatyta tvarka.

mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo

švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų

muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio

ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292, 2004-06-22,

Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

17 straipsnis.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas

suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą

gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti

papildomų kvalifikacijų.

suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne

jaunesniam kaip 18 metų.

suaugusiųjų švietimą gali teikti visi švietimo teikėjai.

švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo

švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.

suaugusiųjų švietimą reglamentuoja Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

18 straipsnis.

Savišvieta

nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve

(bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama

gyvenimo patirtimi.

būdu asmens įgyta kompetencija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar

kvalifikacijos dalis.

19 straipsnis.

Informacinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams,

mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti

informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų

paklausą darbo rinkoje.

pagalba apima specialiųjų informacinių švietimo programų kūrimą ir vykdymą,

informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą.

Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo

išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybes.

pagalbą valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo,

kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.

20 straipsnis.

Psichologinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir

mokytis.

ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama

pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

ir mokytojais, juos konsultuojant.

pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo psichologinių,

pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai. Psichologinės pagalbos

teikimo tvarką, psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

21 straipsnis.

Socialinė pedagoginė pagalba

pedagoginės pagalbos paskirtis – padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą,

užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali

lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius

vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti

mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.

teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę

pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos

institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir

mokytojus.

pedagoginės pagalbos teikimą vaikui ir mokiniui reglamentuoja Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo

bendrieji nuostatai.

22 straipsnis.

Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių

asmens ugdymosi veiksmingumą.

pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos reikia. Specialiojo ugdymo įstatymo

nustatyta tvarka asmuo aprūpinamas ugdymui skirta kompensacine technika, jam

skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai.

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios

pagalbos gavėjų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.

23 straipsnis.

Sveikatos priežiūra mokykloje

priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.

priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis

atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos

metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo

ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal

patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius

naudojama auditui bei stebėsenai.

24 straipsnis.

Pagalba mokyklai ir mokytojui

mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis,

sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą bei mokytojo profesinį tobulėjimą,

ir teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą.

pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, mokytojai konsultantai

ir kiti asmenys.

mokytojų kvalifikacijai tobulinti yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų

švietimo dalis.

mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų,

kurių veiklą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti

kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai, tinklą, užtikrina

valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ

25 straipsnis.

Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis

Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti

išsilavinimą ir kvalifikaciją.

imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio,

pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas.

Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:

1) pradinį,

pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

2) specialiojo

ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,

suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.

nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės norminių aktų ar sutarčių nustatyta

tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.

įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau

pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų

bendrojo lavinimo dalykų ir laikyti egzaminus švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens

iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba

tarptautiniai susitarimai.

26 straipsnis.

Informavimas apie švietimą

apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti

jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą

išsilavinimą ir profesiją.

apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų

pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų

kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės

tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes

pagal profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas,

mokymosi galimybes kitų šalių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo

rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo

centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytus reikalavimus.

27 straipsnis.

Galimybė pasirinkti švietimo programas

rinkdamasis ugdymo programas, laikosi šio Įstatymo 7–14 straipsniuose nustatyto

programų nuoseklumo.

suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas,

skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat

renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi.

privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis

mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.

švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.

28 straipsnis.

Švietimo teikėjų tinklas

teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo

įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo

lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

teikėjų tinklas kuriamas:

1) plėtojant

švietimo programų bei švietimo įvairovę;

2) koordinuojant

teikiamas švietimo programas;

3) steigiant,

reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas.

mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskričių viršininkais laiduoja

optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą,

Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų teikėjų tinklą.

viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų

ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių

asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti.

privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo

švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę

mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai

teikiančių įstaigų tinklą.

kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo,

savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

inicijuoja vietos poreikius atitinkančio profesinio mokymo ir suaugusiųjų

švietimo teikėjų tinklo formavimą.

vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina

Vyriausybė.

29

straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą mokyklą ir pašalinimas iš

mokyklos

teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo ir profesinę mokyklą tvarką

nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

bendraisiais priėmimo kriterijais.

ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo,

gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą

bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato

steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas

reikalavimais.

neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato

steigėjas.

aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Valstybinė aukštoji mokykla

priėmimo sąlygas ir taisykles suderina su švietimo ir mokslo ministru

Vyriausybės nustatyta tvarka.

priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo,

Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.

metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal

privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios

pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo

tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių

apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia

realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su

vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar

savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos

steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams)

dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir

perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

29 straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą

mokyklą ir pašalinimas iš mokyklos

teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo ir profesinę mokyklą tvarką

nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

bendraisiais priėmimo kriterijais.

ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo,

gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą

bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato

steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas

reikalavimais.

neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato

steigėjas.

aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Valstybinė aukštoji mokykla

priėmimo sąlygas ir taisykles suderina su švietimo ir mokslo ministru

Vyriausybės nustatyta tvarka.

priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo,

Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.

metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal

privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios

pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo

tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių

apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia

realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su

vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar

savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos

steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams)

dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir

perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

30

straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba

Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi

ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine

lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis.

lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose,

atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės

mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas

vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose

valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.

Tokiose mokyklose:

1) pradinio ir

pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma

valstybine lietuvių kalba;

2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos

kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine

lietuvių kalba.

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas

tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios

kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo

procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo

programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.

turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams

sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine lietuvių

kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių

kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

31

straipsnis. Teisė mokytis tikybos

pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas

gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas

religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs

14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų:

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos

arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam

mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės

ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą)

programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal

kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo

ministras.

mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų)

gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo

kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo

privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės

nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos tradicinės

religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui tikybos

mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal šio

straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos

kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas

papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų

moduliams vykdyti.

32

straipsnis. Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims

sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės norminių aktų

nustatyta tvarka.

aukštesnioji ir aukštoji mokykla sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis

įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu būdu.

30 straipsnis.

Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba

Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi

ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine

lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis.

lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose,

atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės

mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas

vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose

valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.

Tokiose mokyklose:

1) pradinio ir

pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma

valstybine lietuvių kalba;

2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos

kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine

lietuvių kalba.

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas

tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios

kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo

procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo

programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.

turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,

vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine

lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių

kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

31 straipsnis.

Teisė mokytis tikybos

pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas

gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas

religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs

14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų:

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos

arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam

mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės

ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą)

programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal

kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo

ministras.

pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) gali

asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją

arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka

išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui

tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos

kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas

papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų

moduliams vykdyti.

32 straipsnis.

Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims

sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės norminių

aktų nustatyta tvarka.

aukštesnioji ir aukštoji mokykla sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis

įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu būdu.

33

straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims

atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, beglobiams, pabėgėlių,

nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo

įstaigų, besigydantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir prie visuomenės

nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems

socialines paslaugas ir pedagoginę pagalbą.

socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai

arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės

organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

savivaldybės, remdamosi Gyventojų registro ir mokinių duomenų bazėmis, nustato

mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis

vykdo tikslines šių vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.

33 straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę

atskirtį patiriantiems asmenims

atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, beglobiams, pabėgėlių,

nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo

įstaigų, besigydantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir prie visuomenės

nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems

socialines paslaugas ir pedagoginę pagalbą.

socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai

arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės organizacijos

bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

savivaldybės, remdamosi Gyventojų registro ir mokinių duomenų bazėmis, nustato

mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis

vykdo tikslines šių vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.

34

straipsnis. Švietimo prieinamumas specialiųjų poreikių asmenims

poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu sudaromos sąlygos

ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo ir

bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba

specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius

ugdymosi poreikius įvertina, ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo

komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja

pedagoginė psichologinė tarnyba.

aukštesnioji, aukštoji mokykla nustato papildomą lengvatinę specialiųjų

poreikių asmenų priėmimo į šias mokyklas tvarką.

poreikių asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos

aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą,

aprūpinant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo

priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.

35

straipsnis. Švietimo prieinamumas riboto mobilumo asmenims

ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo lavinimo mokykloje,

sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka sudaromos

sąlygos mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti

egzaminus.

kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar

bausmės atlikimo vietose, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir

vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.

krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos

mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti

neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos

ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.

36

straipsnis. Vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas

atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu

maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo

nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniai

privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo

mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.

poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti,

dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į bendrojo lavinimo

mokyklą, vežiojimą organizuoja mokyklos steigėjas.

ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinio mokymo ir

neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą pavežami vietinio

(miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu.

bendrojo lavinimo, profesinių, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniams,

aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams kelionės iki (iš)

mokyklos lengvatos suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų

įstatymo nustatyta tvarka.

priimtas mokytis į bendrojo lavinimo mokyklą iš mokyklos steigėjo nepriskirtos

tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato

mokyklos steigėjas.

(išskyrus našlaitį ir likusį be tėvų (globėjų, rūpintojų) globos) už gyvenimą

profesinės, aukštesniosios bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies.

Užmokesčio dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę

padėtį, už gyvenimą profesinės ir aukštesniosios mokyklos bendrabutyje nustato

steigėjas, aukštosios mokyklos bendrabutyje – aukštoji mokykla. Mokesčiai

skiriami dalinėms bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.

gyvenimo bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje išlaidas apmoka mokyklos

steigėjas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už jų maitinimą moka Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ugdymo, bendrojo lavinimo, pirminio profesinio mokymo mokykloje organizuojamas

mokinių maitinimas.

maitinami nemokamai teisės aktų nustatyta tvarka.

mokinių maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

mokykloje atsako mokyklos steigėjas, profesinėje mokykloje – mokyklos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

37

straipsnis. Švietimo kokybė

kokybę atsako švietimo teikėjas. Formaliojo ir iš dalies neformaliojo švietimo

kokybę užtikrina valstybė.

jos įgaliota institucija nustato:

1) bendruosius

formaliojo švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos reikalavimus, bendruosius

iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijus, prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) licencijų

išdavimo kriterijus ir tvarką, prižiūri, kaip vykdomos licencijavimo sąlygos;

3) formaliojo

švietimo teikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus, kompetencijų

įvertinimo, išsilavinimo ir kvalifikacijų įgijimo bei įteisinimo tvarką;

2

dalis papildoma 4 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4) švietimo

teikėjų vadybinės ir pedagoginės veiklos vidinio ir išorinio vertinimo tvarką.

kompetenciją švietimo programas formuoja ir jų kokybę laiduoja valstybė,

mokyklos steigėjas ir švietimo teikėjas.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir

neuniversitetinių studijų programas, nustato ikimokyklinio ir neformaliojo

vaikų švietimo programų kriterijus, tvirtina bendrojo lavinimo mokyklų

bendruosius ugdymo planus, pradinio, pagrindinio, vidurinio išsilavinimo ir

profesinio rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų rengimo

reglamentą, brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką.

Ministras, remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina formaliojo švietimo

programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų lygmenų programų

sąveiką ir dermę.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, neuniversitetinių studijų programas, nustato

ikimokyklinio ir neformaliojo vaikų švietimo programų kriterijus, tvirtina

bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus, pradinio, pagrindinio,

vidurinio išsilavinimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų

rengimo reglamentą, brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo

tvarką. Ministras, remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina

formaliojo švietimo programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų

lygmenų programų sąveiką ir dermę.

steigėjas pritaria jo finansuojamos mokyklos vykdomos formaliojo švietimo

programos pasirenkamosios dalies variantams, neformaliojo švietimo programoms.

Apskrities viršininkas, savivaldybės taryba užtikrina, kad jų įsteigtų mokyklų

vykdomų švietimo programų pasiūla atitiktų vietos bendruomenės (regiono)

poreikius.

1) konkretina ir

individualizuoja formaliojo švietimo programas;

2) inicijuoja

švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;

3) sudaro

formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius;

4) sudaro

neformaliojo švietimo programas;

5) pasirenka

programų turinio perteikimo būdus;

6) laiduoja

programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo

perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei

gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei

kvalifikacijų standartų atitikimą.

programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,

kreipdamiesi į švietimo programas formuojančius asmenis ar atitinkamo lygio

įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

38

straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas

pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,

nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su valstybiniais išsilavinimo ar (ir)

kvalifikacijų standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar

veiklos.

pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo

ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

švietimo (išskyrus aukštojo mokslo) programose dalyvaujančių mokinių mokymosi

pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą reglamentuoja švietimo

ir mokslo ministro patvirtinti atitinkami nuostatai.

mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus

pasiekimų vertinimo būdus.

mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Aukštojo mokslo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

39

straipsnis. Mokymosi pasiekimų įteisinimas

formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu įgyti mokymosi pasiekimai

įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos

atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

pasiekimų dokumentai išduodami:

1) pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas – išėjus pagrindinio ugdymo programą;

2) brandos

atestatas – išėjus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus;

3) aukštesniojo

mokslo diplomas – išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį

darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

3

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, išdavimą reglamentuoja Profesinio mokymo

įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

3

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką

reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

išėjusiam pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį (modulį),

specialiąją programą ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, išduodamas mokymosi

pasiekimų pažymėjimas.

išėjusiam neformaliojo švietimo ar savišvietos programą, gali būti išduotas

pažymėjimas.

įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui bei Lietuvoje

įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos

Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

40

straipsnis. Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis

aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir

teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir

laiduoti švietimo programų vykdymą.

ugdymo, bendrojo lavinimo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka

kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo

aprūpinimo standartais.

mokslo ministras patvirtina pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir

aukštesniųjų studijų programas privalomų vadovėlių, mokymo priemonių bei

mokyklinės įrangos tinkamumą naudoti, nustatyta tvarka derina sveikatos

apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

MOKYKLŲ,

PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS

41

straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai

skirstomos į šias grupes:

1) bendrojo

lavinimo mokyklų;

2) profesinių

mokyklų;

3) aukštesniųjų

mokyklų;

4) aukštųjų

mokyklų;

5) neformaliojo

švietimo mokyklų.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos pagrindinę veiklą sąlygojančią

aukščiausio lygmens formaliojo švietimo programą.

švietimo mokykla jos steigėjo sprendimu ir šio Įstatymo 42 ir 43 straipsnių

nustatyta tvarka, be jos pagrindinę veiklą sąlygojančios formaliojo švietimo

programos, gali vykdyti neformaliojo švietimo ir kitas formaliojo švietimo

programas arba jų modulius.

lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

mokyklos tipui priskiriama:

1) pradinė

mokykla (pradinio ugdymo programa);

2)

mokykla-darželis (pradinio ugdymo programa).

mokyklos tipui priskiriama:

1) pagrindinė

mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;

atskirais atvejais – pagrindinio ugdymo programos I dalis ir pradinio ugdymo

programa; pagrindinio ugdymo programos I dalis);

2) jaunimo

mokykla (pagrindinio ugdymo programa);

3) specialieji

vaikų auklėjimo ir globos namai (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

4) ligoninės

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

5) sanatorinė

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos).

mokyklos tipui priskiriama:

1) vidurinė

mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio

ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;

vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

2) gimnazija

(akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa

ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa,

akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis;

atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo

programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo

programos);

3) menų

gimnazija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir

muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir

dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo

programos);

4) konservatorija

(akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ugdymo

programos II dalis ir muzikinio ugdymo programa);

5

ir 6 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

5) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

6) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

7

dalis papildoma nauju 5 punktu, buvę 7 dalies 5 ir 6 punktai laikomi

atitinkamai 6 ir 7 punktais nuo 2008 m. sausio 1 d.:

5) nacionalinė

menų mokykla (akredituota vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir

meninio ugdymo programa, pradinio ir meninio ugdymo programa);

6) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

7) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

8

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų ir aukštųjų mokyklų tipus reglamentuoja Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

8

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų tipus reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

9

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

9.

Aukštesniosios mokyklos į tipus neskirstomos.

9

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklos į tipus neskirstomos.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliojo

švietimo veiklą.

11.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis,

darželis, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis,

lopšelis-darželis ir darželis.

vaikų švietimo mokyklos tipui priskiriama muzikos, dailės, meno, sporto

mokykla, ugdymo centras, skirtas vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai,

kūrybos centras, klubas, šeštadieninė ir sekmadieninė tautinių mažumų mokykla

ir pan.

suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamas suaugusiųjų mokymo centras,

liaudies aukštoji mokykla, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucija,

įvairūs kursai ir pan.

nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

42

straipsnis. Mokyklų ir pagalbos įstaigų steigimas

pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas gali steigti:

1) Seimas – valstybinį universitetą

Vyriausybės teikimu;

2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu;

3) Švietimo ir mokslo

ministerija – profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas,

prireikus – mokyklas, skirtas visos šalies mokinių ugdymo (-si) poreikiams

tenkinti (nacionalinę menų mokyklą, specialiąją mokyklą ir kt.), pagalbą

mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavusi finansų ministro

raštišką sutikimą;

4) kitos

ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio

mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, gavusios švietimo ir mokslo

ministro bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

5) apskrities

viršininkas – specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų

švietimo mokyklas, prireikus – bendrojo lavinimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavęs švietimo ir mokslo ministro

bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

6) savivaldybės taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas

neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, o bendrojo lavinimo,

specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir

mokyklai teikiančias įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

kriterijais;

7) kiti Lietuvos

Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir

fiziniai asmenys – bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, neformaliojo

švietimo, profesinio mokymo mokyklas.

aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymu.

steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo

sandorį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

43

straipsnis. Mokyklos veikla

yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.

Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba

Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo

teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.

veiklą pradeda įregistravus mokyklą juridinių asmenų registre Civilinio kodekso

ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja

mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris.

ir savivaldybės mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo

ministro patvirtintais reikalavimais valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams.

mokyklos veiklą reglamentuoja jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas

Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas gali vykdyti tik turėdama

švietimo ir mokslo ministro ar Vyriausybės išduotą licenciją. Mokymo

licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo

ministro išduotą licenciją. Mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją, jeigu ši yra privaloma.

1) vykdyti

formaliojo ir neformaliojo švietimo programas;

2) steigėjo arba

mokyklos nuostatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo

ir kitas sutartis;

3) steigėjo

leidimu steigti filialus ir atstovybes, jungtis į asociacijas;

4) nustatyti

teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais

atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė

arba steigėjas;

5) vykdyti

šalies bei tarptautinius švietimo projektus;

6) verstis

mokyklos nuostatuose leista ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja

įstatymams;

7) turėti kitų

šio Įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams.

privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą

vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų

vykdymą, geros kokybės švietimą.

gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų

dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei

socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius.

Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka

įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos

Konstitucijai ir įstatymams.

veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos

sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė,

steigėjas ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

12.

Nevalstybinės mokyklos gali dirbti pagal užsienio valstybėse pripažįstamus

mokymo planus ir programas. Tokios mokyklos išlaikomos steigėjo lėšomis. Mokymo

turinys ir metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos mokyklai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

44

straipsnis. Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas

mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą,

įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos

steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba

ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja

ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio

mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas –

pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

mokykla likviduojama steigėjo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais

atvejais.

steigėjas apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo

raštu pranešti kiekvienam mokiniui (studentui) ne vėliau kaip prieš tris

mėnesius iki mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Jis

privalo įvykdyti visus mokymosi sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus

mokiniams.

mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja,

likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

PENKTASIS

SKIRSNIS

MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO

ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS

45

straipsnis. Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai

santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami rašytine sutartimi.

iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko

interesais.

iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) sutikimą.

nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių

įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir

padariniai.

santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Sutartys sudaromos iki

pirmos mokymosi dienos. Sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems

įstatymams, negalioja. Sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai

nenustato kitaip.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

bei praktinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta

tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta

tvarka.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta

tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo mokslo

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

46

straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos

teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi

formas;

2) pagal savo

gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti

valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14

metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros

kokybės švietimą;

5) eksternu

laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar

jos dalis (modulis) įvykdyta;

1

dalies 6 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti

formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),

studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio

mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis

pasirengimas atitinka nustatytus reikalavimus;

1

dalies 6 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius

bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų

dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto

keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

7) į

psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,

informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie

savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

8) į socialinę

pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

9) mokytis

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo

vietą;

10) į nešališką

mokymosi pasiekimų įvertinimą;

11) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

12) įstatymų

nustatyta tvarka ginti savo teises;

13) naudotis

kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

privalo:

1) sudarius

mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką

reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

2) stropiai

mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

3) mokytis

pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

47

straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

(globėjai, rūpintojai) turi teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

2) dalyvauti

parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą

švietimo teikėją;

3) gauti

informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

4) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

5) naudotis

Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

(globėjai, rūpintojai) privalo:

1) 6–7 metų

sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti

punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

2) sudaryti

vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos

ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

3)

bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais

specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,

specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi

klausimus;

4) parinkti savo

vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) kontroliuoti

ir koreguoti vaiko elgesį;

6) užtikrinti

vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą.

48

straipsnis. Teisė dirbti mokytoju

1.

Kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio,

specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato

švietimo ir mokslo ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio

Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje;

2) pirminio

profesinio mokymo profesijos mokytoju – asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį

(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis

pedagogo kvalifikacijos, bei asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų

atitinkamos srities darbo praktiką. Šie asmenys turi būti išklausę švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą;

3) neformaliojo

vaikų švietimo mokytoju – asmuo, įgijęs aukštąjį, aukštesnįjį (specialųjį

vidurinį, įgytą iki 1995 metų) ar vidurinį išsilavinimą, bet neturintis

pedagogo kvalifikacijos, išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka

pedagoginių-psichologinių žinių kursą.

neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą;

2) asmuo, baigęs

profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų

atitinkamos srities darbo praktiką.

galios).

Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka

gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.

negali dirbti asmuo:

1) netekęs

religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo) – mokyti

tikybos pagal formaliojo švietimo programas;

2) teistas už

tyčinę nusikalstamą veiką;

3) teismo

sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – iki jo pripažinimo

veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4) kuriam teismo

sprendimu apribota tėvų valdžia – apribojimo laikotarpiu;

5) sergantis

Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;

6) nelietuvių

kalba baigęs mokslą Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis valstybinės

kalbos mokėjimo antrosios kvalifikacinės kategorijos;

7) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam

taikomi Įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“

numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

49

straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,

Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų

nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,

laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis

teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus

tvarką nustatančių dokumentų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) suteikti

pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų

ugdymosi poreikių;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) nuolat

informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir

pasiekimus;

8) vykdyti kitas

Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant

pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

50

straipsnis. Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti neformalųjį švietimą,

vykdyti ikimokyklinio ugdymo arba formaliojo švietimo programas papildančius

bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius.

mokytojas turi teisę:

1) vykdyti

neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;

2) dirbti pagal

savo individualias programas;

3) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

4) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) laikytis

Mokytojo etikos normų;

2) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

3) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;

4) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą.

mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to

paties dalyko programą.

galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

51

straipsnis. Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių

saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, o įgiję licenciją –

ir profesinio mokymo programas;

2) teikti

neformalųjį švietimą;

3) teikti informacinę,

konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatas.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;

2) sudaryti

mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

3) laikytis

Mokytojo etikos normų;

4) rūpintis

mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.

galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52

straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę

vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės

paskirstymu bei priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai;

3) savivaldybės

institucijos;

4) mokyklos

steigėjas;

5) mokyklos

vadovas.

švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos

institucijoms.

53

straipsnis. Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę

šalyje ir regionuose.

54

straipsnis. Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio

kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.

Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai

metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,

apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.

strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina

Vyriausybė.

strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina

apskrities viršininkas.

strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina

savivaldybės taryba.

strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos

vadovas.

planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos

metinės švietimo veiklos programos.

metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos

kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina

apskrities viršininkas.

metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir

tvirtina meras.

metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina

mokyklos vadovas.

mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos

švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias

mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie

Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį

įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;

4) paveda jai

pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo

strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.

56

straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) formuoti ir

vykdyti valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) rengti

strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;

4) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas

išdavimo;

5) nustatyti

mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus

nevalstybines ir aukštąsias);

6) suderinti

stojančiųjų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas ir taisykles;

7

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programų akreditavimą;

7

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio ir aukštojo mokslo studijų programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti valstybės studijų ir

mokymo programų registrą, steigti ir tvarkyti švietimo ir mokslo institucijų,

licencijų, išsilavinimo pažymėjimų blankų, diplomų ir atestatų, kvalifikacijos

tobulinimo programų ir renginių, mokinių, studentų, pedagogų registrus, steigti

ir tvarkyti valstybės švietimo kompiuterizuotąsias informacines sistemas;

9) organizuoti

brandos egzaminus;

10) koordinuoti

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą

įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti

bendruosius jų nuostatus;

11) vykdyti

užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje;

12) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,

teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų

srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse

organizacijose;

13) atlikti

pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo

funkcijas;

14

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

profesinio rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų

akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarką;

14

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos

vykdymo tvarką;

15

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas

tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų

kvalifikacijos egzaminų tvarką;

15

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarką, formaliojo profesinio

mokymo tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;

16) tvirtinti

aprūpinimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dalykų vadovėliais ir mokymo

priemonėmis tvarką, reikalavimus valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams;

17) tvirtinti

mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių

viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir

specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovams;

18) tvirtinti

atviro konkurso valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų

pareigoms eiti organizavimo tvarką;

19) tvirtinti

valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų,

jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos

tobulinimo ir atestacijos nuostatus bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo

reglamentą, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus;

20) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

34 straipsnis.

Švietimo prieinamumas specialiųjų poreikių asmenims

poreikių vaikui jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu sudaromos sąlygos

ugdytis arčiau jų gyvenamosios vietos esančioje ikimokyklinio ugdymo ir

bendrojo lavinimo mokykloje visiškos, dalinės integracijos forma arba

specialiojo ugdymo programą vykdančioje mokykloje. Vaiko specialiuosius

ugdymosi poreikius įvertina, ugdymo formą siūlo mokyklos specialiojo ugdymo

komisija arba pedagoginė psichologinė tarnyba. Mokyklą vaikui rekomenduoja

pedagoginė psichologinė tarnyba.

aukštesnioji, aukštoji mokykla nustato papildomą lengvatinę specialiųjų

poreikių asmenų priėmimo į šias mokyklas tvarką.

poreikių asmeniui švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos

aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą,

aprūpinant ugdymui skirta kompensacine technika ir specialiosiomis mokymo

priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.

35 straipsnis.

Švietimo prieinamumas riboto mobilumo asmenims

ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo lavinimo mokykloje,

sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka sudaromos

sąlygos mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti

egzaminus.

kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar

bausmės atlikimo vietose, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir

vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.

krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos

mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti

neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos

ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.

36 straipsnis.

Vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas

atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu

maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo

nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo

bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniai

privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo

mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.

poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti,

dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į bendrojo lavinimo

mokyklą, vežiojimą organizuoja mokyklos steigėjas.

ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinio mokymo ir

neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą pavežami vietinio

(miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu.

bendrojo lavinimo, profesinių, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniams,

aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams kelionės iki (iš)

mokyklos lengvatos suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų

įstatymo nustatyta tvarka.

priimtas mokytis į bendrojo lavinimo mokyklą iš mokyklos steigėjo nepriskirtos

tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato

mokyklos steigėjas.

(išskyrus našlaitį ir likusį be tėvų (globėjų, rūpintojų) globos) už gyvenimą

profesinės, aukštesniosios bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies.

Užmokesčio dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę

padėtį, už gyvenimą profesinės ir aukštesniosios mokyklos bendrabutyje nustato

steigėjas, aukštosios mokyklos bendrabutyje – aukštoji mokykla. Mokesčiai

skiriami dalinėms bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.

gyvenimo bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje išlaidas apmoka mokyklos

steigėjas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už jų maitinimą moka Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ugdymo, bendrojo lavinimo, pirminio profesinio mokymo mokykloje organizuojamas

mokinių maitinimas.

maitinami nemokamai teisės aktų nustatyta tvarka.

mokinių maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

mokykloje atsako mokyklos steigėjas, profesinėje mokykloje – mokyklos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

37 straipsnis.

Švietimo kokybė

kokybę atsako švietimo teikėjas. Formaliojo ir iš dalies neformaliojo švietimo

kokybę užtikrina valstybė.

jos įgaliota institucija nustato:

1) bendruosius

formaliojo švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos reikalavimus, bendruosius

iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijus, prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) licencijų

išdavimo kriterijus ir tvarką, prižiūri, kaip vykdomos licencijavimo sąlygos;

3) formaliojo

švietimo teikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus, kompetencijų

įvertinimo, išsilavinimo ir kvalifikacijų įgijimo bei įteisinimo tvarką;

2

dalis papildoma 4 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4) švietimo

teikėjų vadybinės ir pedagoginės veiklos vidinio ir išorinio vertinimo tvarką.

kompetenciją švietimo programas formuoja ir jų kokybę laiduoja valstybė,

mokyklos steigėjas ir švietimo teikėjas.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir

neuniversitetinių studijų programas, nustato ikimokyklinio ir neformaliojo vaikų

švietimo programų kriterijus, tvirtina bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius

ugdymo planus, pradinio, pagrindinio, vidurinio išsilavinimo ir profesinio

rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų rengimo reglamentą,

brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Ministras,

remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina formaliojo švietimo

programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų lygmenų programų

sąveiką ir dermę.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, neuniversitetinių studijų programas, nustato

ikimokyklinio ir neformaliojo vaikų švietimo programų kriterijus, tvirtina

bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus, pradinio, pagrindinio,

vidurinio išsilavinimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų

rengimo reglamentą, brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo

tvarką. Ministras, remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina

formaliojo švietimo programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų

lygmenų programų sąveiką ir dermę.

steigėjas pritaria jo finansuojamos mokyklos vykdomos formaliojo švietimo

programos pasirenkamosios dalies variantams, neformaliojo švietimo programoms.

Apskrities viršininkas, savivaldybės taryba užtikrina, kad jų įsteigtų mokyklų

vykdomų švietimo programų pasiūla atitiktų vietos bendruomenės (regiono)

poreikius.

1) konkretina ir

individualizuoja formaliojo švietimo programas;

2) inicijuoja

švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;

3) sudaro

formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius;

4) sudaro

neformaliojo švietimo programas;

5) pasirenka

programų turinio perteikimo būdus;

6) laiduoja

programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo

perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei

gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei

kvalifikacijų standartų atitikimą.

programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,

kreipdamiesi į švietimo programas formuojančius asmenis ar atitinkamo lygio

įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

38 straipsnis.

Mokymosi pasiekimų vertinimas

pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,

nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su valstybiniais išsilavinimo ar (ir)

kvalifikacijų standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar

veiklos.

pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo

ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

švietimo (išskyrus aukštojo mokslo) programose dalyvaujančių mokinių mokymosi

pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą reglamentuoja švietimo

ir mokslo ministro patvirtinti atitinkami nuostatai.

mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus

pasiekimų vertinimo būdus.

mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Aukštojo mokslo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

39 straipsnis.

Mokymosi pasiekimų įteisinimas

formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu įgyti mokymosi pasiekimai

įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos

atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

pasiekimų dokumentai išduodami:

1) pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas – išėjus pagrindinio ugdymo programą;

2) brandos

atestatas – išėjus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus;

3) aukštesniojo

mokslo diplomas – išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį

darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

3

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, išdavimą reglamentuoja Profesinio mokymo

įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

3

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką

reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

išėjusiam pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį (modulį),

specialiąją programą ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, išduodamas mokymosi

pasiekimų pažymėjimas.

išėjusiam neformaliojo švietimo ar savišvietos programą, gali būti išduotas

pažymėjimas.

įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui bei Lietuvoje

įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos

Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

40 straipsnis.

Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis

aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir

teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir

laiduoti švietimo programų vykdymą.

ugdymo, bendrojo lavinimo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka

kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo

aprūpinimo standartais.

mokslo ministras patvirtina pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir

aukštesniųjų studijų programas privalomų vadovėlių, mokymo priemonių bei

mokyklinės įrangos tinkamumą naudoti, nustatyta tvarka derina sveikatos

apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYKLŲ,

PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS

41 straipsnis.

Mokyklų grupės ir tipai

skirstomos į šias grupes:

1) bendrojo

lavinimo mokyklų;

2) profesinių

mokyklų;

3) aukštesniųjų

mokyklų;

4) aukštųjų

mokyklų;

5) neformaliojo

švietimo mokyklų.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos pagrindinę veiklą sąlygojančią

aukščiausio lygmens formaliojo švietimo programą.

švietimo mokykla jos steigėjo sprendimu ir šio Įstatymo 42 ir 43 straipsnių

nustatyta tvarka, be jos pagrindinę veiklą sąlygojančios formaliojo švietimo

programos, gali vykdyti neformaliojo švietimo ir kitas formaliojo švietimo

programas arba jų modulius.

lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

tipui priskiriama:

1) pradinė

mokykla (pradinio ugdymo programa);

2)

mokykla-darželis (pradinio ugdymo programa).

mokyklos tipui priskiriama:

1) pagrindinė

mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;

atskirais atvejais – pagrindinio ugdymo programos I dalis ir pradinio ugdymo

programa; pagrindinio ugdymo programos I dalis);

2) jaunimo

mokykla (pagrindinio ugdymo programa);

3) specialieji

vaikų auklėjimo ir globos namai (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

4) ligoninės

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

5) sanatorinė

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos).

mokyklos tipui priskiriama:

1) vidurinė

mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio

ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;

vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

2) gimnazija

(akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa

ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa,

akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis;

atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo

programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo

programos);

3) menų

gimnazija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir

muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir

dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo

programos);

4)

konservatorija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio

ugdymo programos II dalis ir muzikinio ugdymo programa);

5

ir 6 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

5) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

6) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

7

dalis papildoma nauju 5 punktu, buvę 7 dalies 5 ir 6 punktai laikomi

atitinkamai 6 ir 7 punktais nuo 2008 m. sausio 1 d.:

5) nacionalinė

menų mokykla (akredituota vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir

meninio ugdymo programa, pradinio ir meninio ugdymo programa);

6) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

7) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

8

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų ir aukštųjų mokyklų tipus reglamentuoja Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

8

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų tipus reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

9

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

9.

Aukštesniosios mokyklos į tipus neskirstomos.

9

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklos į tipus neskirstomos.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliojo

švietimo veiklą.

11.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis,

darželis, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis,

lopšelis-darželis ir darželis.

vaikų švietimo mokyklos tipui priskiriama muzikos, dailės, meno, sporto

mokykla, ugdymo centras, skirtas vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai,

kūrybos centras, klubas, šeštadieninė ir sekmadieninė tautinių mažumų mokykla

ir pan.

suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamas suaugusiųjų mokymo centras,

liaudies aukštoji mokykla, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucija,

įvairūs kursai ir pan.

nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

42 straipsnis.

Mokyklų ir pagalbos įstaigų steigimas

pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas gali steigti:

1) Seimas – valstybinį universitetą

Vyriausybės teikimu;

2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu;

3) Švietimo ir mokslo

ministerija – profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas,

prireikus – mokyklas, skirtas visos šalies mokinių ugdymo (-si) poreikiams

tenkinti (nacionalinę menų mokyklą, specialiąją mokyklą ir kt.), pagalbą

mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavusi finansų ministro

raštišką sutikimą;

4) kitos

ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio

mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, gavusios švietimo ir mokslo

ministro bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

5) apskrities

viršininkas – specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų

švietimo mokyklas, prireikus – bendrojo lavinimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavęs švietimo ir mokslo ministro

bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

6) savivaldybės taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas

neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, o bendrojo lavinimo,

specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir

mokyklai teikiančias įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

kriterijais;

7) kiti Lietuvos

Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir

fiziniai asmenys – bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, neformaliojo

švietimo, profesinio mokymo mokyklas.

aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymu.

steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos

steigimo sandorį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

43 straipsnis.

Mokyklos veikla

yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.

Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba

Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo

teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.

veiklą pradeda įregistravus mokyklą juridinių asmenų registre Civilinio kodekso

ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja

mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris.

ir savivaldybės mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo

ministro patvirtintais reikalavimais valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams.

mokyklos veiklą reglamentuoja jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas

Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas gali vykdyti tik turėdama

švietimo ir mokslo ministro ar Vyriausybės išduotą licenciją. Mokymo

licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro

išduotą licenciją. Mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją, jeigu ši yra privaloma.

1) vykdyti

formaliojo ir neformaliojo švietimo programas;

2) steigėjo arba

mokyklos nuostatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo

ir kitas sutartis;

3) steigėjo

leidimu steigti filialus ir atstovybes, jungtis į asociacijas;

4) nustatyti

teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais

atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė

arba steigėjas;

5) vykdyti

šalies bei tarptautinius švietimo projektus;

6) verstis

mokyklos nuostatuose leista ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja

įstatymams;

7) turėti kitų

šio Įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams.

privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą

vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų

vykdymą, geros kokybės švietimą.

gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų

dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei

socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius.

Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka

įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos

Konstitucijai ir įstatymams.

veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos

sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė,

steigėjas ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

12.

Nevalstybinės mokyklos gali dirbti pagal užsienio valstybėse pripažįstamus

mokymo planus ir programas. Tokios mokyklos išlaikomos steigėjo lėšomis. Mokymo

turinys ir metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos mokyklai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

44 straipsnis.

Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas

mokyklos, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigos steigėjas mokyklą,

įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavęs mokyklos, įstaigos

steigimui pritarusių institucijų raštiškus sutikimus. Savivaldybės taryba

ikimokyklinio, kitas neformaliojo švietimo mokyklas reorganizuoja, likviduoja

ar pertvarko savarankiškai, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio

mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas –

pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus.

mokykla likviduojama steigėjo sprendimu ar kitais įstatymų nustatytais

atvejais.

apie mokyklos reorganizavimą, likvidavimą ar pertvarkymą privalo raštu pranešti

kiekvienam mokiniui (studentui) ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki mokyklos

reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pradžios. Jis privalo įvykdyti visus

mokymosi sutartyje numatytus mokyklos įsipareigojimus mokiniams.

mokyklą, pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigą reorganizuoja,

likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO

ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS

45 straipsnis.

Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai

santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami rašytine sutartimi.

iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko

interesais.

iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) sutikimą.

nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių

įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir

padariniai.

santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Sutartys sudaromos iki

pirmos mokymosi dienos. Sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems

įstatymams, negalioja. Sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai

nenustato kitaip.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

bei praktinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta

tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta

tvarka.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo

nustatyta tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo

mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

46 straipsnis.

Mokinio teisės ir pareigos

teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi

formas;

2) pagal savo

gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti

valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14

metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros

kokybės švietimą;

5) eksternu

laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar

jos dalis (modulis) įvykdyta;

1

dalies 6 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti

formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),

studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio

mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas

atitinka nustatytus reikalavimus;

1

dalies 6 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius

bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų

dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto

keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

7) į

psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,

informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie

savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

8) į socialinę

pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

9) mokytis

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo

vietą;

10) į nešališką

mokymosi pasiekimų įvertinimą;

11) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

12) įstatymų

nustatyta tvarka ginti savo teises;

13) naudotis

kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

privalo:

1) sudarius

mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką

reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

2) stropiai

mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

3) mokytis

pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066, 2007-04-03,

Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

47 straipsnis.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

(globėjai, rūpintojai) turi teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

2) dalyvauti

parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą

švietimo teikėją;

3) gauti

informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

4) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

5) naudotis

Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

(globėjai, rūpintojai) privalo:

1) 6–7 metų

sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti

punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

2) sudaryti

vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos

ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

3)

bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais

specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,

specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi

klausimus;

4) parinkti savo

vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) kontroliuoti

ir koreguoti vaiko elgesį;

6) užtikrinti

vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą.

48 straipsnis.

Teisė dirbti mokytoju

1.

Kvalifikacinius reikalavimus mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio,

specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų studijų programas, nustato

švietimo ir mokslo ministras. Dirbti mokytoju pagal šias programas turi teisę:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, bei asmuo, nurodytas šio

Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje;

2) pirminio

profesinio mokymo profesijos mokytoju – asmuo, įgijęs aukštąjį ar aukštesnįjį

(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, bet neturintis pedagogo

kvalifikacijos, bei asmuo, baigęs profesinę mokyklą, turintis 3 metų

atitinkamos srities darbo praktiką. Šie asmenys turi būti išklausę švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą;

3) neformaliojo

vaikų švietimo mokytoju – asmuo, įgijęs aukštąjį, aukštesnįjį (specialųjį

vidurinį, įgytą iki 1995 metų) ar vidurinį išsilavinimą, bet neturintis

pedagogo kvalifikacijos, išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka

pedagoginių-psichologinių žinių kursą.

neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas gali mokyti:

1) asmuo, įgijęs

aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą;

2) asmuo, baigęs

profesinę mokyklą, turintis kvalifikaciją arba ne trumpesnę kaip 3 metų atitinkamos

srities darbo praktiką.

galios).

Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka

gali dirbti užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.

negali dirbti asmuo:

1) netekęs

religinės bendrijos ar bendruomenės vadovybės leidimo (siuntimo) – mokyti

tikybos pagal formaliojo švietimo programas;

2) teistas už

tyčinę nusikalstamą veiką;

3) teismo

sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – iki jo pripažinimo

veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4) kuriam teismo

sprendimu apribota tėvų valdžia – apribojimo laikotarpiu;

5) sergantis

Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis ligomis;

6) nelietuvių

kalba baigęs mokslą Lietuvos Respublikos pilietis, neturintis valstybinės

kalbos mokėjimo antrosios kvalifikacinės kategorijos;

7) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam

taikomi Įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB)

vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“

numatyti apribojimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

49 straipsnis.

Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,

Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų

nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,

laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis

teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus

tvarką nustatančių dokumentų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) suteikti

pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų

ugdymosi poreikių;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) nuolat

informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir

pasiekimus;

8) vykdyti kitas

Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant

pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

50 straipsnis.

Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti neformalųjį švietimą,

vykdyti ikimokyklinio ugdymo arba formaliojo švietimo programas papildančius

bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius.

mokytojas turi teisę:

1) vykdyti

neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;

2) dirbti pagal

savo individualias programas;

3) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

4) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) laikytis

Mokytojo etikos normų;

2) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

3) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;

4) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą.

mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to

paties dalyko programą.

galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

51 straipsnis.

Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių

saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, o įgiję licenciją –

ir profesinio mokymo programas;

2) teikti

neformalųjį švietimą;

3) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatas.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;

2) sudaryti

mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

3) laikytis

Mokytojo etikos normų;

4) rūpintis

mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.

galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52 straipsnis.

Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos

priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei

priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai;

3) savivaldybės

institucijos;

4) mokyklos

steigėjas;

5) mokyklos

vadovas.

švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos

institucijoms.

53 straipsnis.

Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę

šalyje ir regionuose.

54 straipsnis.

Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio

kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.

Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai

metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,

apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.

strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina

Vyriausybė.

strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina

apskrities viršininkas.

strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina

savivaldybės taryba.

strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos

vadovas.

planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos

metinės švietimo veiklos programos.

metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos

kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina

apskrities viršininkas.

metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir

tvirtina meras.

metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina

mokyklos vadovas.

mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos

švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias

mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie

Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį

įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;

4) paveda jai

pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo

strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.

56 straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) formuoti ir

vykdyti valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) rengti

strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;

4) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas

išdavimo;

5) nustatyti

mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus

nevalstybines ir aukštąsias);

6) suderinti

stojančiųjų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas ir taisykles;

7

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programų akreditavimą;

7

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio ir aukštojo mokslo studijų programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti valstybės studijų ir

mokymo programų registrą, steigti ir tvarkyti švietimo ir mokslo institucijų,

licencijų, išsilavinimo pažymėjimų blankų, diplomų ir atestatų, kvalifikacijos

tobulinimo programų ir renginių, mokinių, studentų, pedagogų registrus, steigti

ir tvarkyti valstybės švietimo kompiuterizuotąsias informacines sistemas;

9) organizuoti

brandos egzaminus;

10) koordinuoti

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą

įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti

bendruosius jų nuostatus;

11) vykdyti

užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje;

12) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,

teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų

srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse

organizacijose;

13) atlikti

pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo

funkcijas;

14

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

profesinio rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos

kriterijus ir jos vykdymo tvarką;

14

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos

vykdymo tvarką;

15

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas

tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų

kvalifikacijos egzaminų tvarką;

15

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarką, formaliojo

profesinio mokymo tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;

16) tvirtinti

aprūpinimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dalykų vadovėliais ir mokymo

priemonėmis tvarką, reikalavimus valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams;

17) tvirtinti

mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių

viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir

specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovams;

18) tvirtinti

atviro konkurso valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų

pareigoms eiti organizavimo tvarką;

19) tvirtinti

valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų,

jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos

tobulinimo ir atestacijos nuostatus bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo

reglamentą, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus;

20) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

57

straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir

Vyriausybės įstaigų įgaliojimai

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;

3) atlieka

pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58 straipsnis.

Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities

viršininkas:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo

strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta

tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;

2) analizuoja

bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri švietimo teikėjų veiklą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo

padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo

specialistus ir švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina

specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio

švietimo programas;

5) steigia

pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines

psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių

įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

6) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai apie švietimo

būklę apskrityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

59 straipsnis.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai

atstovaujamoji institucija:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį

švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;

2) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;

3) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui

vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis

profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai

formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams,

mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines

tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas).

vykdomoji institucija:

1) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

2) vadovaudamasi

švietimo ir mokslo ministro nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria

švietimo padalinių vadovus ir specialistus;

3) vykdo mokyklų

vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko

savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi

vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

5) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą ir brandos egzaminus;

6) pagal šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;

7) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę

savivaldybėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

60 straipsnis.

Mokyklos steigėjo įgaliojimai

steigėjas:

1) užtikrina

valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;

2) įvertina

gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų

teikimo;

3) nustato

mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje

mokykloje;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;

5) tvirtina

mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;

6) užtikrina

mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;

7) pritaria

mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos

programai;

8) (neteko

galios);

9) tvirtina

mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;

10) (neteko

galios);

11) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės (išskyrus aukštosios)

mokyklos vadovo atestaciją;

12) organizuoja

informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,

kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą

mokyklai ir mokytojui;

13) organizuoja

pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą,

jų atestaciją;

14) teisės aktų

nustatyta tvarka prižiūri mokyklos veiklą;

15) organizuoja

mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36

straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;

16) kaupia ir

skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;

17) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,

mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai

institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

61 straipsnis.

Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai

(išskyrus aukštosios) mokyklos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą

atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.

mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu

pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

mokyklų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta

tvarka.

vadovas:

1) vadovauja

mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo

programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

2) nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius

asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

3) atsako už 26

straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.

Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų

laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,

pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,

užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems

įpročiams aplinką;

4) analizuoja

mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito

vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

5) atlieka mokyklos

steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir pareigybės

aprašyme.

mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

62 straipsnis.

Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir

pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute), priima sprendimus

bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos

valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir

sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).

taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės

nariams.

(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos

institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos

darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,

kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,

rūpintojų).

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų savivaldos ypatumus nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

63 straipsnis.

Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai

(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų

asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės

švietimo tarybos – savivaldybės taryba.

savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos

programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

64 straipsnis.

Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės

dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina

valstybės švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų

kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija;

5) Lietuvos

nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji

institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

6) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija

strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

65 straipsnis.

Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.

valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir

asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,

konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti

ekspertais.

sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.

66 straipsnis.

Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,

švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,

švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir

organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos

tobulinimą.

2

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas,

licencijuojamą švietimo veiklą – ir licenciją išduoti teikusios institucijos.

2

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka švietimo ir mokslo ministras ir

apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo

priežiūros nuostatus.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos

veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės

veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų

vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja

steigėjas.

mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

67 straipsnis.

Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo

finansavimo šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

68 straipsnis.

Investicijos į švietimo plėtotę

investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių išteklių

plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Vienerių metų

ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo

ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės

programa.

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas

savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės

programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir

vadovaujantis švietimo strateginiais planais.

69 straipsnis.

Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo

lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,

profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių

saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo

švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų

savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų,

valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

(išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria

mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.

vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programų

vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai

teisės aktų nustatyta tvarka.

aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.

mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,

neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės

bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,

finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,

skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties

tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje.

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

70

straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas

savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio

skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo

stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto

pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo,

kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė.

mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas

vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant

į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

70 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų

ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas

savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio

skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo

stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui

specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo,

kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė.

mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas

vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant

į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

71

straipsnis. Materialinė parama

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir aukštesniųjų

studijų studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija,

skiriama materialinė parama.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją

kvalifikaciją, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui ir

aukštesniųjų studijų studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama

stipendija, skiriama materialinė parama.

aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per

metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

(išskyrus aukštosios) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų

asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems specialistams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

72

straipsnis. Mokestis už švietimą

ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra

nemokamas.

2.

Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos

steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.

besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais

naudojasi nemokamai.

besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,

iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų

(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.

5.

Individualiosiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo

priemonėmis, skaičiuotuvais ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai,

rūpintojai).

poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo

priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ugdymui skirta kompensacine technika.

už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas

mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas

(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai,

būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.

už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą

ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį

pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi, pakartotinius

valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo

ministras.

už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą (išskyrus priešmokyklinį ugdymą)

nustato steigėjas. Mokestis mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų

(globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

10

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo

programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė

naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių

technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai,

konspektai ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir

mokymosi priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

10

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo programose) mokymo,

mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės

yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas,

suderinęs su mokyklos taryba.

aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

73

straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio

valstybių švietimo sistemų subjektais.

bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų

susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio

valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

71 straipsnis.

Materialinė parama

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir aukštesniųjų

studijų studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija,

skiriama materialinė parama.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją,

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui ir aukštesniųjų studijų

studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama

materialinė parama.

aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per

metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

(išskyrus aukštosios) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų

asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems specialistams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

72 straipsnis.

Mokestis už švietimą

ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra

nemokamas.

2.

Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos

steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.

besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais

naudojasi nemokamai.

besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,

iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų

(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.

mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais

ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).

poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo

priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ugdymui skirta kompensacine technika.

už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas

mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas (pailgintos

dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai, būreliai,

stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.

už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą

ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį

pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi, pakartotinius

valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo

ministras.

už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą (išskyrus priešmokyklinį ugdymą)

nustato steigėjas. Mokestis mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų

(globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

10

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

ir profesinių mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo

programose) mokymo, mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai, galimybė

naudotis kompiuteriais savarankiško darbo metu ir kitomis informacinių

technologijų priemonėmis) ir individualios mokymosi priemonės (vadovėliai, konspektai

ir pan.) yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas ir mokymosi

priemones nustato mokyklos vadovas, suderinęs su mokyklos taryba.

10

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo programose) mokymo,

mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės

yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas,

suderinęs su mokyklos taryba.

aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

73 straipsnis.

Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio

valstybių švietimo sistemų subjektais.

sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos

Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių švietimo

įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

74

straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio

valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

75 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-04-24)

autrap@lrs.lt

57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų

valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;

3) atlieka

pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58

straipsnis. Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities

viršininkas:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo

strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta

tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;

2) analizuoja

bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri švietimo teikėjų veiklą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo

padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo

specialistus ir švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina

specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio

švietimo programas;

5) steigia

pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines

psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių

įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

6) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai apie švietimo

būklę apskrityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

59

straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai

atstovaujamoji institucija:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį

švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;

2) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;

3) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam

švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius

atitinkantis profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas,

savarankiškai formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams, mokytojams

ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines tarnybas, mokytojų

švietimo centrus ir kitas).

vykdomoji institucija:

1) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

2) vadovaudamasi

švietimo ir mokslo ministro nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria

švietimo padalinių vadovus ir specialistus;

3) vykdo mokyklų

vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko

savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi

vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

5) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą ir brandos egzaminus;

6) pagal šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;

7) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę

savivaldybėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

60

straipsnis. Mokyklos steigėjo įgaliojimai

steigėjas:

1) užtikrina valstybinės

švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų, švietimo ir mokslo

ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mokyklų veiklą, vykdymą

mokykloje;

2) įvertina

gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų

teikimo;

3) nustato

mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje

mokykloje;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;

5) tvirtina

mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;

6) užtikrina

mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;

7) pritaria

mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos

programai;

8) (neteko

galios);

9) tvirtina

mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;

10) (neteko

galios);

11) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės (išskyrus aukštosios)

mokyklos vadovo atestaciją;

12) organizuoja

informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,

kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą

mokyklai ir mokytojui;

13) organizuoja

pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą,

jų atestaciją;

14) teisės aktų

nustatyta tvarka prižiūri mokyklos veiklą;

15) organizuoja

mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36

straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;

16) kaupia ir

skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;

17) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,

mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai

institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

61

straipsnis. Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai

(išskyrus aukštosios) mokyklos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą

atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.

mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu

pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

mokyklų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta

tvarka.

vadovas:

1) vadovauja

mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo

programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

2) nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius

asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

3) atsako už 26

straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.

Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų

laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,

pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,

užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems

įpročiams aplinką;

4) analizuoja

mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito

vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

5) atlieka

mokyklos steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir

pareigybės aprašyme.

mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

62

straipsnis. Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo

klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute),

priima sprendimus bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka

visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų

kompetencijas ir sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).

taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės

nariams.

(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos

institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos

darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,

kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,

rūpintojų).

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų savivaldos ypatumus nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

63

straipsnis. Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities, savivaldybės

švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai

(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų

asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės

švietimo tarybos – savivaldybės taryba.

savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos

programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

64

straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės

dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina

valstybės švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų

kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija;

5) Lietuvos

nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji

institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

6) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija

strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

65

straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.

valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir

asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,

konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti

ekspertais.

sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.

66

straipsnis. Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,

švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,

švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir

organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos

tobulinimą.

2

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas,

licencijuojamą švietimo veiklą – ir licenciją išduoti teikusios institucijos.

2

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka švietimo ir mokslo ministras ir

apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo

priežiūros nuostatus.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos

veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės

veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų

vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja

steigėjas.

mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

67

straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo

finansavimo šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

68

straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių

išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo.

Vienerių metų ir ilgalaikes investicines programas švietimo srityje rengia

Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir

Vyriausybės programa.

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas, nurodytas

savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių investicinės

programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines programas ir

vadovaujantis švietimo strateginiais planais.

69

straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo

lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,

profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių

saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo

švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų

savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms

mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

(išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria

mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.

vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programų

vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai

teisės aktų nustatyta tvarka.

aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.

mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,

neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės

bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,

finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,

skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties

tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje.

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292, 2004-06-22,

Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių

organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio

valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75

straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                                  BRONISLOVAS

KUZMICKAS

Vilnius, 1991 m. birželio 25 d.

Nr. I-1489

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1210,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-07-12)

autrap@lrs.lt