Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1991, Nr. 23-593

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ŠVIETIMO

ĮSTATYMAS

1991 m. birželio

25 d. Nr. I-1489

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.:

Nr. XI-1281,

2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)

Švietimas –

veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo

pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė

kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės

ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus nelygstamos vertės, jo pasirinkimo

laisvės, dorinės atsakomybės pripažinimu, demokratiniais santykiais, šalies

kultūros tradicijomis. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda

vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų

ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų. Švietimas savo paskirtį geriausiai

atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra

prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Šio

įstatymo

paskirtis

Šis įstatymas nustato

Lietuvos Respublikos švietimo tikslus, švietimo sistemos principus, švietimo

sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindus, valstybės

įsipareigojimus švietimo srityje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

– procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripažįsta, kad įvertinta

švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus.

ugdymas – pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas.

švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas

pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar)

kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam

darbui ar funkcijai atlikti.

– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija.

– gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių,

vertybinių nuostatų visuma.

– Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų

kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam

tikrai veiklai, visuma.

mokytojas – fizinis asmuo, užsiimantis individualia švietimo teikėjo

veikla.

kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų

kvalifikacijų, grindžiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių

sistema.

švietimas – lietuvių kalbos, Lietuvos valstybės istorijos, kultūros mokymas

ir supažindinimas su Lietuvos dabartimi, taip pat sąlygų saviraiškai lietuvių

kalba užsienio valstybėse sudarymas.

– juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos

padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio

pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas.

bendruomenė – mokyklos mokytojai, mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai)

ir kiti asmenys, vienijami mokymo santykių ir bendrų švietimo tikslų.

ūkio lėšos – netiesiogiai su švietimo procesu susijusios lėšos mokyklos

ūkiui valdyti ir naudoti, mokiniams vežioti ir kitoms ūkio išlaidoms skiriamos

lėšos.

lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų

kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat

ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei,

specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai,

profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir

kitoms mokymo reikmėms skiriamos lėšos.

Dalies

redakcija nuo 2014-01-01:

lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos – darbo užmokesčiui

pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų

kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat

ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei,

specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai,

profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir

kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos.

forma – švietimo teikėjo siūlomas ir asmens pasirinktas mokymosi

organizavimo būdas.

– asmuo, kuris mokosi.

– asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo

programas.

17.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių

tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo

programas, išskyrus formaliojo švietimo programas.

mokykla – mokykla, kurios savininkė ar viena iš dalininkų nėra valstybė ar

savivaldybė.

– asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį

vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir

pedagogo kvalifikaciją.

kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų

kompetencijų, reikalingų mokiniams ugdyti, visuma.

švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvos

Respublikoje, ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi

Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16

metų pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas.

– savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis

žiniomis ir jo praktine patirtimi.

mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė

(kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).

24.

Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese

reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų,

nepalankių aplinkos veiksnių.

– ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų

tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų,

švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma.

įstaiga – mokykla arba švietimo pagalbos įstaiga.

pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams ir

švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti

švietimo veiksmingumą.

kurios pagrindinė veikla – švietimo pagalbos teikimas.

programa – iš anksto apibrėžtos formaliojo arba neformaliojo

švietimo veiklos, kuria siekiama numatyto rezultato, aprašymas.

programos modulis – iš anksto apibrėžta savarankiška švietimo programos

dalis.

stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas,

prognozavimas.

teikėjas – mokykla, laisvasis mokytojas arba kitas švietimo teikėjas

(įstaiga, įmonė, organizacija, taip pat valstybės narės juridinis asmuo ar kita

organizacija, ar jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kuriems

švietimas nėra pagrindinė veikla), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka turintys teisę vykdyti švietimą.

– dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimas bendraujant ir mokant.

narė – bet

kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.

mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė.

36.

Visuotinis švietimas – visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir

užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje, valstybės laiduojamas švietimas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-398,

2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)

3

straipsnis. Švietimo tikslai

Švietimo tikslai

yra šie:

1) išugdyti

kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru,

siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,

išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti

įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės

kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą,

taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti

savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

2) nustatyti

asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir

(ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir

padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo

rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus

šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti

sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3) stiprinti

visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių

darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį

saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti

asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio

humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai

tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai

formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės

išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir

dialogiškumą;

5) sudaryti

sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir

politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui,

kaip kompetentingam Lietuvos Respublikos piliečiui, Europos ir pasaulio

bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui.

4

straipsnis. Ugdymo turinys

sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama

mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.

šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems švietimo tikslams įgyvendinti. Konkretus

ugdymo turinys kuriamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamos

grupės ar tipo mokyklai keliamus ugdymo, mokymo ir studijų tikslus,

besikeičiančios socialinės ir kultūrinės aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės

poreikius, vietos ir mokyklos bendruomenės reikmes, taip pat mokinių ir

studentų turimą patirtį, ugdymosi poreikius ir interesus.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant ikimokykliniam,

priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms

aukštosiose mokyklose skirtas švietimo programas ar jų modulius, ugdymo

planus ar studijų krypčių reglamentus, mokymosi pasiekimų patikrinimų programas,

vadovėlius, kitas mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.

5

straipsnis. Švietimo sistemos principai

Švietimo

sistemos principai yra šie:

1) lygios

galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmens teisių

įgyvendinimą, kiekvienam asmeniui ji laiduoja švietimo prieinamumą,

bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas

tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;

2)

kontekstualumas – švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės,

socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka

nuolat kintančias visuomenės reikmes;

3) veiksmingumas

– švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama

turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą,

remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;

4) tęstinumas –

švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų

sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ANTRASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

SISTEMOS SANDARA

6

straipsnis. Švietimo sistema

Lietuvos

švietimo sistema apima:

1) formalųjį

švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį profesinį

mokymą ir aukštojo mokslo studijas);

2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį,

priešmokyklinį, kitą neformalųjį vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį

ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą);

3) savišvietą;

4) švietimo

pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę

pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą

mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą).

3 straipsnis.

Švietimo tikslai

Švietimo tikslai

yra šie:

1) išugdyti

kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru,

siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi,

išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti

įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios

ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę

socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą;

2) nustatyti

jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę

kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų

lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio

kintančioje darbo rinkoje, perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei

verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei

subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo

poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

3) stiprinti

visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų

išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą

ir demokratinės valstybės raidą;

4) perteikti

asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio

humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai

tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai

formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės

išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir

dialogiškumą;

5) sudaryti

sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei

politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui,

kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos,

daugiakultūrės visuomenės nariui.

4 straipsnis.

Ugdymo turinys

programos ugdymo turinį sudaro žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių

nuostatų sistema, būtina šio Įstatymo 3 straipsnyje nurodytiems tikslams

įgyvendinti.

formuojamas ir sistemingai atnaujinamas atsižvelgiant į atitinkamo tipo

mokyklai keliamus ugdymo tikslus, besikeičiančios socialinės bei kultūrinės

aplinkos lemiamus Lietuvos visuomenės poreikius, vietos bei mokyklos

bendruomenės reikmes, taip pat konkrečius mokinių ir studentų ugdymosi

poreikius bei interesus.

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant

ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam lavinimui, profesiniam

mokymui, studijoms aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose skirtas ugdymo

programas (modulius), išsilavinimo standartus ir (ar) kvalifikacinius

reikalavimus, ugdymo ar studijų planus, egzaminų programas, vadovėlius, kitas

mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.

5 straipsnis.

Švietimo sistemos principai

Švietimo

sistemos principai yra šie:

1) lygios

galimybės – švietimo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų

lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja

švietimo prieinamumą, bendrojo išsilavinimo bei pirmosios kvalifikacijos

įgijimą ir sudaro sąlygas tobulinti turimą kvalifikaciją ar įgyti naują;

2) kontekstualumas –

švietimo sistema yra glaudžiai susieta su krašto ūkinės, socialinės, kultūrinės

raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančias visuomenės

reikmes;

3) veiksmingumas

– švietimo sistema siekia geros kokybės rezultatų sumaniai ir taupiai naudodama

turimus išteklius, nuolat vertindama, analizuodama ir planuodama savo veiklą,

remdamasi veiksminga vadyba – tinkamais ir laiku priimamais sprendimais;

4) tęstinumas –

švietimo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių formų ir institucijų

sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

SISTEMOS SANDARA

6 straipsnis.

Švietimo sistema

Lietuvos švietimo sistema apima:

1) formalųjį

švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, profesinį mokymą,

aukštesniąsias ir aukštojo mokslo studijas);

2) neformalųjį

švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį ugdymą ir kitą neformalųjį vaikų bei

suaugusiųjų švietimą);

3) savišvietą;

4) pagalbą

mokiniui (informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją

pedagoginę ir specialiąją pagalbą bei sveikatos priežiūrą mokykloje);

5) pagalbą

mokytojui ir mokyklai (informacinę, konsultacinę, kvalifikacijos tobulinimo bei

kitą pagalbą).

7 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės,

socialinius, pažintinius poreikius.

ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio

ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo

ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti

privalomas.

ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam

pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas.

ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus

ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo,

bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiamos švietimo

pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo

ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro

nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Priešmokyklinis ugdymas

1.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis

pagal pradinio ugdymo programą.

2.

Priešmokyklinis ugdymas vykdomas pagal vienų metų švietimo ir mokslo ministro

patvirtintą priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą. Priešmokyklinį ugdymą

vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar

kitas švietimo teikėjas, vadovaudamiesi švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka.

3.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais

metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau

tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu

Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas

įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo

ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir

atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.

4.

Priešmokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams) kompleksiškai teikiamos

švietimo pagalba, socialinė parama, sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir

mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka.

9

straipsnis. Pradinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis,

kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam

pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

ugdymas vykdomas pagal ketverių metų pradinio ugdymo programas. Jos

įgyvendinamos vadovaujantis Pradinio ugdymo programos aprašu, Pradinio ugdymo

bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina

švietimo ir mokslo ministras. Pradinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su

dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.

ugdymo programą vaikas pradedamas ugdyti, kai jam tais kalendoriniais metais

sueina 7 metai. Atskiru atveju vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina

7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei

sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka vienus metus gali būti ugdomas ikimokyklinio ugdymo

įstaigoje ar namuose pagal jo specialiesiems ugdymo poreikiams pritaikytą

ugdymo programą.

(globėjų) prašymu, vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko

brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo

tvarkos aprašu, pradinis ugdymas pradedamas teikti vienais metais anksčiau,

negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.

ugdymo programas vykdo bendrojo ugdymo ir kitos mokyklos ar kitas švietimo

teikėjas.

išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

8 straipsnis.

Priešmokyklinis ugdymas

1.

Priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis

pagal pradinio ugdymo programą.

2.

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais

metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas anksčiau gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, bet ne

anksčiau, negu jam sueis 5 metai. Atsakingų už vaiko teisių apsaugą institucijų

sprendimu atskiram vaikui jis gali būti privalomas.

priešmokyklinio ugdymo programą vykdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos,

laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas.

ugdymo įstaigos 5–6 metų vaikui švietimo pagalba teikiama Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

9 straipsnis.

Pradinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės ir socialinės brandos pradmenis,

kultūros, taip pat ir etninės, pagrindus, elementarų raštingumą, padėti jam

pasirengti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

ugdymo pirmąją klasę vaikas pradeda lankyti, kai tais kalendoriniais metais jam

sueina 7 metai.

ugdymas anksčiau, nei nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, gali būti teikiamas

tėvų prašymu ir jeigu vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs.

pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės ir kitos mokyklos.

išsilavinimas įgyjamas baigus pradinio ugdymo programą.

10 straipsnis.

Pagrindinis ugdymas

ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės

brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis,

ugdyti tautinį sąmoningumą, išugdyti siekimą ir gebėjimą apsispręsti,

pasirinkti ir mokytis toliau.

pradinį išsilavinimą.

ugdymas vykdomas pagal šešerių metų pagrindinio ugdymo programas. Pagrindinio

ugdymo programų pirmoji dalis apima ketverių metų pagrindinio ugdymo tarpsnį,

antroji dalis – dvejų metų pagrindinio ugdymo tarpsnį. Pagrindinio

ugdymo programos įgyvendinamos vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programos

aprašu, Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo

planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Į pagrindinio ugdymo

programų antrąją dalį gali būti įtraukiami profesinio mokymo programų moduliai

ir įskaitomi tęsiant mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka. Pagrindinis ugdymas gali būti vykdomas kartu

su dailės, muzikiniu, meniniu, sportiniu ar kitu ugdymu.

išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus

mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro

nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.

11

straipsnis. Vidurinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį,

technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės

kompetencijos pradmenis.

garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam

pagrindinį išsilavinimą.

ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro

privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio

mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio

ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis,

bendraisiais ugdymo planais, kuriuos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su dailės, muzikiniu, meniniu,

sportiniu ar kitu ugdymu. Jeigu vidurinio ugdymo programa vykdoma kartu

su profesinio mokymo programa, jos gali būti vykdomos ilgiau negu dvejus metus.

ugdymo programą profesinio mokymo programų moduliai gali būti įskaitomi tęsiant

mokymąsi pagal profesinio mokymo programas švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos

egzaminus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais

atvejais yra atleidžiamas nuo brandos egzaminų.

11 straipsnis.

Vidurinis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį,

technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės

kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją.

garantuojamas visuotinis vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam

pagrindinį išsilavinimą.

vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos

mokyklos. Vidurinio ugdymo programą sudaro privalomi ir pasirenkami bendrojo

lavinimo bei galimi profesinio mokymo moduliai. Vidurinio ugdymo programa,

pagal kurią suteikiama ir kvalifikacija, gali būti trimetė.

ugdymo programą gali būti įtraukti profesinės ir aukštesniosios mokyklų

įvertinti ir pripažinti programų moduliai, atitinkantys šiose mokyklose vykdomų

programų reikalavimus ir įskaitomi tęsiant mokymąsi bei studijas šiose

mokyklose.

išsilavinimas įgyjamas baigus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos

egzaminus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

12 straipsnis. Profesinis mokymas

mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir

pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje.

mokymas gali būti pirminis ir tęstinis.

profesinis mokymas yra formalusis, visuotinis ir skirtas įgyti pirmąją

kvalifikaciją. Jis teikiamas mokiniams, įgijusiems pagrindinį arba vidurinį

išsilavinimą. Mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą, jis gali būti

teikiamas kartu su viduriniu ugdymu. Pirminis profesinis mokymas gali būti

teikiamas ir pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems ne jaunesniems kaip 14 metų

mokiniams. Mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaromos sąlygos

tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą. Atskirais atvejais,

nustatytais švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintame Priėmimo į

valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo, profesinę mokyklą bendrųjų

kriterijų sąraše, mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, jis gali

būti teikiamas neturint reikiamo išsilavinimo.

profesinis mokymas teikiamas asmeniui, turinčiam pirmąją kvalifikaciją. Jis

skirtas tobulinti turimą ar įgyti kitą kvalifikaciją arba įgyti kompetenciją,

reikalingą atlikti įstatymų reglamentuotą darbą ar funkciją. Tęstinis

profesinis mokymas apima asmenų formalųjį ir neformalųjį profesinį mokymą.

lygio kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą

ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą.

mokymą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo

įstatymas (toliau – Profesinio mokymo įstatymas).

13

straipsnis. Aukštojo mokslo studijos

mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti šiuolaikinį pažinimo ir

technologijų lygį ir ūkio poreikius atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją,

pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai.

mokslo studijos yra visuotinės. Jos teikiamos asmeniui, įgijusiam ne žemesnį

kaip vidurinį išsilavinimą, įstojusiam į aukštąją mokyklą ir gebančiam

savarankiškai studijuoti.

mokslo studijos vykdomos pagal akredituotas studijų programas. Studentas gali

studijuoti dalimis įvairiose aukštosiose mokyklose. Dalines studijas ir

jų rezultatų įskaitymą nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

(toliau – Mokslo ir studijų įstatymas).

aukštojo mokslo studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija,

atitinkanti Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.

mokyklų veiklos pagrindus ir studijas jose nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

14

straipsnis.

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – padėti mokiniui

lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant

ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi

poreikių, ugdymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės nustatomos ir jų specialieji ugdymosi

poreikiai skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius

švietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos

ir darbo ministro nustatyta tvarka.

specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka Vaiko gerovės

komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius

dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu

pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį

ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais

– mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka.

4.

Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarką nustato švietimo ir

mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru.

bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programos prireikus pritaikomos šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, studijų programos – aukštosios mokyklos

nustatyta tvarka.

turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali

baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su

pertraukomis, šias programas gali baigti

atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams,

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų.

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir

visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais

atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių, ugdyti.

15

straipsnis.

Kitas neformalusis vaikų švietimas

vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos

poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą

papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti

tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui

papildomas dalykines kompetencijas.

2.

Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo neformaliojo vaikų švietimo ir

kitos švietimo įstaigos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Neformaliajam vaikų švietimui priskiriamas taip pat ir formalųjį švietimą

papildantis ugdymas, kurį vykdo muzikos, dailės, kitos menų ir sporto mokyklos.

Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo

švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.

3.

Neformaliojo vaikų švietimo ir formaliojo švietimo programas vykdančios

mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grupės ir (ar) tipo formaliojo švietimo

mokykloms. Muzikos, dailės, meno, sporto krypčių aukštojo išsilavinimo

siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta aukštosios mokyklos priėmimo tvarkos

apraše, kartu su viduriniu išsilavinimu turi būti baigę švietimo ir mokslo

ministro patvirtintą atitinkamą neformaliojo švietimo programą.

4.

Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos

valstybinės ir savivaldybės mokyklos – biudžetinės ir viešosios įstaigos –

savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių

susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) ar švietimo

teikėjo nustatyta tvarka.

vaikų švietimo programa gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo

programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta

tvarka.

16

straipsnis. Neformalusis suaugusiųjų švietimas

suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą

gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti

papildomų kompetencijų.

suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne

jaunesniam kaip 18 metų.

suaugusiųjų švietimą teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti visi švietimo

teikėjai. Bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų

neformaliojo švietimo programų kriterijus nustato švietimo ir mokslo ministras.

švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta

formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios

mokyklos nustatyta tvarka.

suaugusiųjų švietimą nustato Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų

švietimo įstatymas (toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas).

13 straipsnis.

Aukštesniosios studijos

studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštesnįjį išsilavinimą bei tam

tikrą kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti darbo rinkoje ir visuomeniniame

šalies gyvenime.

2.

Aukštesniosios studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam

vidurinį išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

studijų programas gali būti įtraukti aukštosios neuniversitetinės mokyklos

įvertinti ir pripažinti programos moduliai, atitinkantys aukštosios mokyklos

nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studijų programų reikalavimus. Šie

studijų programos moduliai įskaitomi tęsiant studijas aukštojoje mokykloje.

studijų programas vykdo aukštesniosios mokyklos ir kitos mokyklos, turinčios

licenciją mokyti pagal šias programas.

išsilavinimas ir kvalifikacija įgyjami išėjus aukštesniųjų studijų programą ir

apgynus baigiamąjį darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

14 straipsnis.

Aukštojo mokslo studijos

mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei

atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir

kultūrinei veiklai.

mokslo studijos yra visuotinės, jos teikiamos asmeniui, įgijusiam vidurinį

išsilavinimą ir gebančiam savarankiškai studijuoti.

mokslo studijų programas vykdo aukštosios mokyklos – universitetai ir

kolegijos. Studentas, studijuodamas su pertraukomis įvairiose aukštosiose

mokyklose, šias programas gali įgyti atskirais moduliais.

aukštojo mokslo studijų programas įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar)

kvalifikacija. Mokslo laipsnis įgyjamas Aukštojo mokslo įstatyme nustatyta

tvarka.

mokyklų veiklos principus ir studijų jose tvarką nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

15 straipsnis.

Specialusis ugdymas

ugdymo paskirtis – padėti specialiųjų poreikių asmeniui lavintis, mokytis pagal

gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, įveikti socialinę atskirtį.

ugdymas teikiamas pagal visas privalomojo ir visuotinio švietimo

programas. Prireikus šios programos keičiamos, pritaikomos, taip pat kuriamos

specialiosios programos ir teikiama papildoma pagalba.

ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos,

kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – specialiosios mokyklos.

ugdymui taikomos formaliojo švietimo programos gali būti išeinamos per ilgesnį

nei nustatytą laiką. Mokinys, mokydamasis su pertraukomis, šias programas gali

išeiti atskirais moduliais.

poreikių asmenys, mokydamiesi pagal valstybinius išsilavinimo standartus

atitinkančias programas, gali įgyti išsilavinimą ir (ar) kvalifikaciją.

Atskirais atvejais kvalifikacija įgyjama neturint išsilavinimo.

ugdymą reglamentuoja Specialiojo ugdymo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

16 straipsnis.

Neformalusis vaikų švietimas

vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos

poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais.

vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, vykdančios iš anksto apibrėžtas

formaliojo švietimo programas ar jų modulius, yra priskiriamos tokiam pat

mokyklų tipui kaip ir vykdančios formaliojo švietimo programas. Muzikos,

dailės, meno krypčių aukštojo išsilavinimo siekiantys asmenys, jei tai nustatyta

aukštosios mokyklos priėmimo tvarkoje, kartu su viduriniu išsilavinimu turi

būti baigę atitinkamą švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu vykdomos mokyklos steigėjo ar

švietimo teikėjo nustatyta tvarka.

mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo

švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka. Vaikų

muzikos, dailės, meno, sporto ar kitoje mokykloje išeita ilgalaikio meninio

ugdymo programa gali būti pripažįstama kaip profesinio mokymo modulis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292, 2004-06-22,

Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

17 straipsnis.

Savišvieta

nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve

(bibliotekomis, visuomenės informavimo priemonėmis, internetu, muziejais ir

kita) ir iš kitų perimama gyvenimo patirtimi.

būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo

švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios

mokyklos nustatyta tvarka.

18

straipsnis.

Profesinis orientavimas ir švietimo informacinė pagalba

orientavimo paskirtis – profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir

ugdymo karjerai priemonėmis padėti asmeniui rinktis jam tinkamą švietimą ir

užimtumą, įgyti karjeros planavimo ir valdymo kompetencijas ir aktyviai kurti

savo profesinę karjerą.

orientavimas vykdomas bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo ir kitose

švietimo įstaigose, profesinio orientavimo centruose ir kitose institucijose

švietimo ir mokslo ministro kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministru

nustatyta tvarka, aukštosiose mokyklose – jų nustatyta tvarka.

informacinės pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui,

mokytojams, mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams

gauti informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo paklausą darbo

rinkoje.

informacinė pagalba apima informacinių švietimo programų kūrimą ir

įgyvendinimą, informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo

užtikrinimą. Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją

apie reikiamo išsilavinimo įgijimo galimybes.

informacinę pagalbą valstybės, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo,

kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.

19

straipsnis. Psichologinė pagalba

pagalbos paskirtis – stiprinti mokinių psichologinį atsparumą ir psichikos

sveikatą, prevencinėmis priemonėmis skatinti saugios ir palankios ugdymuisi

aplinkos mokykloje kūrimą, padėti mokiniams atgauti dvasinę darną, gebėjimą

gyventi ir mokytis, aktyviai

bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama

pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

ir mokytojais, juos konsultuojant.

pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo pedagoginių

psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, turintys psichologijos bakalauro ir

psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro

kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas arba švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės

aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją.

Psichologinės pagalbos teikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

20

straipsnis. Socialinė pedagoginė pagalba

pedagoginės pagalbos paskirtis – padėti tėvams (globėjams, rūpintojams), kad

būtų įgyvendinta vaiko teisė į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti

priežastis, dėl kurių vaikas negali lankyti mokyklos ar vengia tai daryti,

sugrąžinti į mokyklą ją palikusius vaikus, kartu su tėvais (globėjais,

rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti mokyklą pagal protines ir fizines galias

ir joje adaptuotis.

2.

Mokykla, teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su

socialinę pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir

teisėtvarkos institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus)

ir mokytojus.

pedagoginės pagalbos teikimo tvarką vaikui ir mokiniui nustato švietimo ir

mokslo ministras.

21

straipsnis. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti asmens, turinčio

specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą.

pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų teikia pedagoginių psichologinių

tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka.

pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam

teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir

konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą.

Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką

nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba

teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios

pedagoginės pagalbos gavėjus, jų tėvus

(globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.

22

straipsnis. Sveikatos priežiūra mokykloje

priežiūros mokykloje paskirtis − saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą, aktyviai

bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais).

priežiūra mokykloje apima savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų specialistų

ar sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, vykdomą visuomenės

sveikatos priežiūros veiklą.

sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias

mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo

ministru. Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos,

kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo

programos.

skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, asmens sveikatos

priežiūra vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka.

skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų, taip pat valstybėje

narėje įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų, ar jų padalinių, iniciatyvas,

kurios padeda saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą Lietuvoje.

6.

Mokyklos rengia ir įgyvendina sveikatos stiprinimo programas. Jos gali būti

remiamos iš valstybės ir (ar) savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo

tikslinių programų ir kitų lėšų.

informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos veiksnius naudojama

mokyklos veiklos kokybės

įsivertinimui ir išoriniam vertinimui bei stebėsenai.

23

straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui

mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę

ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir

skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.

mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant,

atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei

sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

mokykloms ir mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios,

socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės

sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys.

kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų švietimo

dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir savivaldybių

švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.

tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka

akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ

24

straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis

Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat ar laikinai

gyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti išsilavinimą ir

kvalifikaciją.

imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.

Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar

laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:

1) pradinį,

pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

2) aukštojo

mokslo studijų arba profesinio mokymo, suteikiančio pirmąją kvalifikaciją,

programų prieinamumą.

nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės aktuose ar sutartyse nustatyta tvarka

gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.

įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau

pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos mokytis pageidaujamų bendrojo

ugdymo dalykų ir pasitikrinti mokymosi pasiekimus švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

gyventojai turi teisę mokytis kitose užsienio valstybėse. Ši teisė įgyvendinama

asmens iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba

tarptautiniai susitarimai.

25

straipsnis. Lituanistinis švietimas ir galimybė mokytis lietuvių kalbos

lietuvių lituanistinio švietimo paskirtis – padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją

išlaikyti, išsaugoti tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės

istorija, kultūra, paveldu ir sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba.

finansuoja ar kitaip skatina užsienio lietuvių veiklą lituanistinio švietimo

srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, kurie mokosi lietuvių

kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos

(įgaliotų) institucijos (institucijų) programą skiriama lėšų mokykloms

užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims,

vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į lituanistinio švietimo

įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje. Mokykloms užsienyje, kuriose mokoma

lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, valstybės turtas gali būti perduodamas

panaudos pagrindais.

4.

Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka sudaromos galimybės lietuvių

kilmės užsieniečiams ir išeiviams mokytis lietuvių kalba Lietuvos Respublikos

mokyklose. Išeiviais

laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys

užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos

pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar

seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats

asmuo pripažįsta save lietuviu.

26

straipsnis. Informavimas apie švietimą

apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti

jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą

išsilavinimą ir profesiją.

informaciją apie mokykloje vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo

programas, jų pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų

kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos išorinio vertinimo rezultatus, mokyklos

bendruomenės tradicijas ir pasiekimus skelbia viešai.

informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes

pagal profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programas, mokymosi

galimybes kitų užsienio valstybių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos

darbo rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo

centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo

ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus reikalavimus.

27

straipsnis. Galimybė pasirinkti švietimo programas

rinkdamasis švietimo programas, laikosi šio įstatymo 7–13 straipsniuose

nustatyto programų nuoseklumo.

suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas,

skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų

programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą

švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo

organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo

ministras.

privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis

mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.

švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.

28

straipsnis. Švietimo teikėjų tinklas

teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos

Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę,

galimybes mokytis visą gyvenimą.

teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo

ugdymo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, neformaliojo

švietimo mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

teikėjų tinklas kuriamas:

1) plėtojant

švietimo programų ir švietimo įvairovę;

2) koordinuojant

teikiamas švietimo programas;

3) steigiant,

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros

pertvarką.

mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir Vyriausybė užtikrina pakankamą

valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo

mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi

poreikių, tinklą: Vyriausybė – valstybinių kolegijų tinklą, Seimas –

valstybinių universitetų tinklą.

valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą teisės aktų nustatyta tvarka, turi

būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis

interesas.

6.

Savivaldybė privalo turėti optimalų pradinio, pagrindinio, vidurinio ir

neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programų teikėjų tinklą,

užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę mokytis valstybine kalba, ir pagalbą

mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų tinklą. Vietovėse, kuriose

savivaldybė neužtikrina asmenų teisės mokytis pagal ikimokyklinio,

priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas valstybine kalba, gali būti

steigiamos valstybinės mokyklos, kuriose ugdymo programos vykdomos valstybine

kalba.

kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo,

savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos

kalbos.

(išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklas kuriamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir mokyklų

bendruomenių nutarimais, jeigu šie neprieštarauja nurodytoms taisyklėms.

Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, vadovaudamosi šiomis taisyklėmis,

tvirtina ir įgyvendina mokyklų tinklo pertvarkos bendruosius planus.

9.

Valstybė ir savivaldybės sudaro sąlygas nevalstybinėms mokykloms steigtis ir

veikti.

švietimo teikėjų tinklą kuria valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai

asmenys, valstybėje

narėje ar kitoje užsienio valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar

kitos organizacijos, ar jų padaliniai.

29

straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas ir perkėlimas į kitą mokyklą

teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą tvarką nustato savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas),

vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais bendraisiais priėmimo

kriterijais.

ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą pirmumo teise privalo būti priimamas

asmuo, gyvenantis mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (dalyvių susirinkimo) tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą

bendrojo ugdymo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

ir savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklą ir bendrojo ugdymo mokyklą, skirtą

mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, į ikimokyklinio

ugdymo mokyklos grupę ir bendrojo ugdymo mokyklos klasę, skirtą mokiniams,

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, priimami asmenys, turintys

didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

formaliojo ir (ar) neformaliojo vaikų švietimo programas, tvarką nustato

savininkas (dalyvių susirinkimas), vadovaudamasis šio įstatymo nustatytais

priėmimo į atitinkamas programas reikalavimais.

ugdymo, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklą ir neformaliojo vaikų

švietimo mokyklą tvarką nustato savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (dalyvių susirinkimas).

studijų įstatymas.

neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato

Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas.

pagal privalomojo švietimo programas.

užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas,

psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės

pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais),

pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis

kitoje mokykloje.

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau

– Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) nustatytais pagrindais ir

tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita

minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė.

30

straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba

Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar

laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba

ir valstybinės kalbos mokymasis.

30

straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.:

ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose),

atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas

mokymas tautinės mažumos kalba ir tautinės mažumos kultūros puoselėjimas,

ugdymo procesas vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba.

Šiose mokyklose valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo

programos dalis ir jos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos

mokymui. Tokiose mokyklose:

1) pradinio ir

pagrindinio ugdymo programos vykdomos tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma

valstybine kalba;

2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos

kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine

kalba.

3.

Valstybinė, savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykla sudaro

sąlygas tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis

gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir

ugdymo procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

30

straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, galiojanti nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems

mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą,

mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros. Bendrojo ugdymo ir

neformaliojo švietimo mokykloje, kurios nuostatuose (įstatuose), atsižvelgiant

į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės

mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti

vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose

lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis ir jos mokymui

skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui. Tokiose mokyklose:

1)

Priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę

skiriamos ugdymui lietuvių kalba. Ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų

(globėjų, rūpintojų) pageidavimu gali būti vykdoma lietuvių kalba;

2) pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo būdu:

tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje

mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje – per tas

pamokas, kai einamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir

geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų;

3) tėvų

(globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo

programos dalykų mokoma lietuvių kalba.

lietuvių kalba tvarką bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokykloje

nustato švietimo ir mokslo ministras.

mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo

programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.

turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams

sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant

galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose, skirtose mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, sudaromos sąlygos mokytis gimtosios (gestų)

kalbos.

bendrąjį ugdymą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės kalbos

mokėjimą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas bendrąsias programas.

gausiai tautinių mažumų gyvenamuose rajonų centruose ir gyvenamosiose

vietovėse, kuriose veikia kelios valstybine ir tautinių mažumų kalbomis mokymą

vykdančios mokyklos arba viena valstybine ir tautinės mažumos kalba mokymą

vykdanti mokykla, kuriose yra po vieną skirtingų mokymosi kalbų vienuoliktų

klasių komplektą, jų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių

susirinkimas (savininkas) turi užtikrinti, kad vidurinio ugdymo programa bent

vienoje mokykloje (bent vienoje klasėje) būtų įgyvendinama valstybine kalba

(išskyrus gimtąją kalbą).

31

straipsnis. Teisė mokytis tikybos

pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas

gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas

religinis neformalusis švietimas ir savišvieta.

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs

14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų:

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos

arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam

mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės

ar bendrijos tikybą arba etiką parenka vaiką globojanti institucija.

4.

Tikybos mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštąją mokyklą)

programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal

kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo

ministras.

mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų

programas) gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir

pedagogo kvalifikaciją arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks

asmuo privalo turėti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės

nustatyta tvarka išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui

tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pačios sąlygos

kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas

papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų

moduliams vykdyti.

32

straipsnis. Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims

sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka.

teikėjai sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įvairiomis mokymosi

formomis.

18 straipsnis.

Savišvieta

nuolat savarankiškai mokytis remiantis supančia informacijos erdve

(bibliotekos, žiniasklaida, internetas, muziejai ir kt.) ir iš kitų perimama

gyvenimo patirtimi.

būdu asmens įgyta kompetencija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar

kvalifikacijos dalis.

19 straipsnis.

Informacinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokyklai ir kitam švietimo teikėjui, mokytojams,

mokiniams, visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir gyventojams gauti

informaciją apie švietimą, jo kokybę, išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų

paklausą darbo rinkoje.

pagalba apima specialiųjų informacinių švietimo programų kūrimą ir vykdymą,

informacijos tinklų sistemos kūrimą ir jų funkcionavimo užtikrinimą.

Informacinė pagalba garantuoja nuolatinę ir prieinamą informaciją apie reikiamo

išsilavinimo ir kvalifikacijos įgijimo galimybes.

pagalbą valstybės, apskrities, savivaldybės, mokyklos lygiais teikia švietimo,

kultūros, mokslo ir kitos įstaigos bei asmenys.

20 straipsnis.

Psichologinė pagalba

pagalbos paskirtis – padėti mokiniui atgauti dvasinę darną, gebėjimą gyventi ir

mokytis.

ugdymosi problemų turinčiam mokiniui psichologinė pagalba visuotinai teikiama

pagalbos teikėjams bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais)

ir mokytojais, juos konsultuojant.

pagalbą teikia, psichologinių problemų prevenciją vykdo psichologinių,

pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai. Psichologinės pagalbos

teikimo tvarką, psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

21 straipsnis.

Socialinė pedagoginė pagalba

pedagoginės pagalbos paskirtis – padedant vaikui įgyvendinti jo teisę į mokslą,

užtikrinti jo saugumą mokykloje: šalinti priežastis, dėl kurių vaikas negali

lankyti mokyklos ar vengia tai daryti, sugrąžinti į mokyklą ją palikusius

vaikus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikui pasirinkti

mokyklą pagal protines ir fizines galias ir joje adaptuotis.

teikdama mokiniui socialinę pedagoginę pagalbą, bendradarbiauja su socialinę

pagalbą teikiančiomis tarnybomis, sveikatos priežiūros ir teisėtvarkos

institucijomis ir konsultuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir

mokytojus.

pedagoginės pagalbos teikimą vaikui ir mokiniui reglamentuoja Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės pedagoginės pagalbos teikimo

bendrieji nuostatai.

22 straipsnis.

Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių

asmens ugdymosi veiksmingumą.

pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų amžiaus teikia pedagoginių

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

pagalba teikiama asmeniui, kuriam jos reikia. Specialiojo ugdymo įstatymo

nustatyta tvarka asmuo aprūpinamas ugdymui skirta kompensacine technika, jam

skiriami vertėjai, skaitovai, palydovai, mokytojų padėjėjai.

psichologinių tarnybų, mokyklų specialieji pedagogai konsultuoja specialiosios

pagalbos gavėjų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus.

23 straipsnis.

Sveikatos priežiūra mokykloje

priežiūros mokykloje paskirtis – padėti mokiniui saugoti ir stiprinti sveikatą.

priežiūrą mokykloje vykdo visuomenės sveikatos priežiūros specialistas. Jis

atlieka pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą, teikia sveikatinimo veiklos

metodinę konsultacinę pagalbą mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams,

rūpintojams), vykdo kitą veiklą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Švietimo ir

mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

priežiūros specialistus mokykloms rengia aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo

ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka bei pagal

patvirtintas programas. Šių specialistų profesinio tobulinimo tvarką nustato

Sveikatos apsaugos ministerija.

informacija apie mokinių sveikatą, sveikatos rizikos bei mokymosi veiksnius

naudojama auditui bei stebėsenai.

24 straipsnis.

Pagalba mokyklai ir mokytojui

mokyklai ir mokytojui paskirtis – sudaryti sąlygas mokytojams toliau mokytis,

sukurti aplinką, skatinančią mokyklos plėtrą bei mokytojo profesinį tobulėjimą,

ir teikti reikalingą informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą.

pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, mokytojai konsultantai

ir kiti asmenys.

mokytojų kvalifikacijai tobulinti yra sudedamoji neformaliojo suaugusiųjų

švietimo dalis.

mokslo ministerija formuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijų,

kurių veiklą reglamentuoja švietimo ir mokslo ministro patvirtinti

kvalifikacijos tobulinimo institucijų bendrieji nuostatai, tinklą, užtikrina

valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

PRIEINAMUMAS IR KOKYBĖ

25 straipsnis.

Lietuvos gyventojų teisė ir pareiga mokytis

Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis, turintis teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, turi teisę mokytis, įgyti

išsilavinimą ir kvalifikaciją.

imasi priemonių, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje mokytųsi pagal pradinio,

pagrindinio, vidurinio ar specialiojo ugdymo programas.

Lietuvos Respublikos piliečiui, užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi ar

laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, valstybė garantuoja:

1) pradinį,

pagrindinį ir vidurinį ugdymą;

2) specialiojo

ugdymo, aukštesniųjų, aukštojo mokslo studijų arba profesinio mokymo,

suteikiančio pirmąją kvalifikaciją, programų prieinamumą.

nutraukęs mokymąsi ar studijas, teisės norminių aktų ar sutarčių nustatyta

tvarka gali jas atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje.

įgijusiam pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą ir pageidaujančiam geriau

pasirengti toliau mokytis, sudaromos sąlygos pakartotinai mokytis pageidaujamų

bendrojo lavinimo dalykų ir laikyti egzaminus švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens

iniciatyva, jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba

tarptautiniai susitarimai.

26 straipsnis.

Informavimas apie švietimą

apie švietimą paskirtis – teikti asmeniui informaciją, kuri padėtų pasirinkti

jo interesus, polinkius, gebėjimus atitinkantį švietimą ir jo teikėją, siekiamą

išsilavinimą ir profesiją.

apie mokyklose vykdomas formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, jų

pasirinkimo galimybes, priėmimo sąlygas, mokamas paslaugas, mokytojų

kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos audito rezultatus, mokyklos bendruomenės

tradicijas ir pasiekimus kasmet viešai skelbiama švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

informavimo ir konsultavimo paslaugos – informacija apie mokymosi galimybes

pagal profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų programas,

mokymosi galimybes kitų šalių mokyklose, įsidarbinimo galimybes Lietuvos darbo

rinkoje ir konsultavimas. Šios paslaugos teikiamos mokyklose, informavimo

centruose, konsultavimo tarnybose, darbo biržose pagal švietimo ir mokslo bei

socialinės apsaugos ir darbo ministrų nustatytus reikalavimus.

27 straipsnis.

Galimybė pasirinkti švietimo programas

rinkdamasis ugdymo programas, laikosi šio Įstatymo 7–14 straipsniuose nustatyto

programų nuoseklumo.

suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas,

skirtingus jų variantus, modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat

renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją arba

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankišką mokymąsi.

privalomųjų mokomųjų dalykų, jų skirtingų programų (kursų), gali mokytis

mokyklos siūlomų pasirenkamųjų dalykų.

švietimo programas ir savišvietą asmuo renkasi laisvai.

28 straipsnis.

Švietimo teikėjų tinklas

teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams

ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi

Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo

įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

teikėjų tinklą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės bendrojo

lavinimo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų mokyklos,

laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

teikėjų tinklas kuriamas:

1) plėtojant

švietimo programų bei švietimo įvairovę;

2) koordinuojant

teikiamas švietimo programas;

3) steigiant,

reorganizuojant, likviduojant ir pertvarkant mokyklas.

mokslo ministras kartu su savivaldybėmis ir apskričių viršininkais laiduoja

optimalų šalies profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklą,

Vyriausybė – aukštojo mokslo studijų teikėjų tinklą.

viršininkas užtikrina, kad apskrities teritorijoje būtų pakankamai specialiųjų

ir bendrojo lavinimo mokyklų, kurių aplinka pritaikyta specialiųjų poreikių

asmenų ugdymosi ir mokymosi poreikiams tenkinti.

privalo turėti pakankamą pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo

švietimo programų teikėjų tinklą, užtikrinantį asmenų ugdymąsi ir jų teisę

mokytis valstybine kalba, bei pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai

teikiančių įstaigų tinklą.

kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu bendruomenė prašo,

savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

inicijuoja vietos poreikius atitinkančio profesinio mokymo ir suaugusiųjų

švietimo teikėjų tinklo formavimą.

vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo tvarką tvirtina

Vyriausybė.

29

straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą mokyklą ir pašalinimas iš

mokyklos

teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo ir profesinę mokyklą tvarką

nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

bendraisiais priėmimo kriterijais.

ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo,

gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą

bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato

steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas

reikalavimais.

neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato

steigėjas.

aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Valstybinė aukštoji mokykla

priėmimo sąlygas ir taisykles suderina su švietimo ir mokslo ministru

Vyriausybės nustatyta tvarka.

priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo,

Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.

metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal

privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios

pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo

tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių

apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia

realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su

vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar

savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos

steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams)

dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir

perkėlimą mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

29 straipsnis. Priėmimas į mokyklą, perėjimas į kitą

mokyklą ir pašalinimas iš mokyklos

teisę rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti.

valstybinę ir savivaldybės bendrojo lavinimo ir profesinę mokyklą tvarką

nustato steigėjas, remdamasis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

bendraisiais priėmimo kriterijais.

ir savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklą pirmumo teise priimamas asmuo,

gyvenantis mokyklos steigėjo tai mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaiko pageidavimu vaikas gali būti priimtas į kitą

bendrojo lavinimo mokyklą tuo atveju, jeigu joje yra laisvų vietų.

nevalstybinę mokyklą, vykdančią formaliojo švietimo programas, tvarką nustato

steigėjas, remdamasis šio Įstatymo nustatytais priėmimo į atitinkamas programas

reikalavimais.

neformaliojo vaikų švietimo programas vykdančią mokyklą tvarką nustato

steigėjas.

aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Valstybinė aukštoji mokykla

priėmimo sąlygas ir taisykles suderina su švietimo ir mokslo ministru

Vyriausybės nustatyta tvarka.

priėmimą į specialiojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programas vykdančias mokyklas reglamentuoja Specialiojo ugdymo,

Profesinio mokymo ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymai.

metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas.

objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal

privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios

pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo

tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaikų teisių

apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje.

kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, jei jo elgesys kelia

realią ir akivaizdžią grėsmę mokyklos bendruomenės narių saugumui, suderinus su

vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš valstybinės ar

savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklos. Mokyklos vadovas kartu su mokyklos

steigėju arba bendru steigėjų susitarimu, jo tėvams (globėjams, rūpintojams)

dalyvaujant, mokinį perkelia į kitą mokyklą. Apie mokinio pašalinimą ir perkėlimą

mokykla informuoja jo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

30

straipsnis. Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba

Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi

ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine

lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis.

lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose,

atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės

mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas

vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose

valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.

Tokiose mokyklose:

1) pradinio ir

pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma

valstybine lietuvių kalba;

2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos

kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine

lietuvių kalba.

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas

tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios

kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo

procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo

programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.

turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,

vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine

lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių

kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

31

straipsnis. Teisė mokytis tikybos

pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas

gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas

religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs

14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės

religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos

arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam

mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės

ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą)

programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal

kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo

ministras.

mokyti pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų)

gali asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją

arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka

išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui

tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos

kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas

papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų

moduliams vykdyti.

32

straipsnis. Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims

sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės norminių

aktų nustatyta tvarka.

aukštesnioji ir aukštoji mokykla sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis

įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu būdu.

30 straipsnis.

Teisė mokytis valstybine ir gimtąja kalba

Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat gyventi

ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine

lietuvių kalba ir valstybinės lietuvių kalbos mokymasis.

lavinimo ir neformaliojo švietimo mokykloje, kurios veiklos nuostatuose,

atsižvelgiant į tėvų bei mokinių pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės

mažumos kalba bei tautinės mažumos kultūros puoselėjimas, ugdymo procesas

vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Šiose mokyklose

valstybinės lietuvių kalbos dalykas yra sudėtinė ugdymo programos dalis.

Tokiose mokyklose:

1) pradinio ir

pagrindinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos kalba, o tėvų (globėjų,

rūpintojų) pageidavimu pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma

valstybine lietuvių kalba;

2) vidurinio ugdymo programa vykdoma tautinės mažumos

kalba. Mokinių pasirinktų ugdymo programos dalykų gali būti mokoma valstybine

lietuvių kalba.

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokykla sudaro sąlygas

tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams papildomai mokytis gimtosios

kalbos, jeigu yra realus poreikis, yra tos kalbos specialistas ir ugdymo

procesas vykdomas kita mokomąja kalba.

mažumai priklausantis asmuo gimtosios kalbos gali mokytis neformaliojo švietimo

programas vykdančioje mokykloje ar pas kitą švietimo teikėją.

turinčio teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje,

vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės lietuvių kalbos, valstybine

lietuvių kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos.

bendrąjį lavinimą teikiančios mokyklos turi užtikrinti valstybinės lietuvių

kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.

31 straipsnis.

Teisė mokytis tikybos

pasirenkama dorinio ugdymo dalis. Dorinis ugdymas yra pradinio, pagrindinio ir

vidurinio ugdymo dalis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu tikybos dalykas

gali būti įtrauktas į jų vaikų ikimokyklinį ugdymą. Gali būti vykdomas

religinis neformalusis švietimas bei savišvieta.

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančios mokyklos mokinys, sulaukęs

14 metų, turi teisę rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų:

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.

negu 14 metų mokiniui tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos

arba etikos dalyką parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), valstybės globojamam

mokiniui jo šeimoje ar giminėje išpažįstamos tradicinės religinės bendruomenės

ar bendrijos tikybą arba etiką parenka mokykla.

mokymo formaliojo švietimo mokykloje (išskyrus aukštojo mokslo studijų mokyklą)

programą rengia atitinkama tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, pagal

kompetenciją ją įvertina ir tvirtina jos vadovybė bei švietimo ir mokslo

ministras.

pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų) gali

asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą bei pedagogo kvalifikaciją

arba turintis tam reikalingą specialųjį pasirengimą. Toks asmuo privalo turėti

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vadovybės nustatyta tvarka

išduotą leidimą (siuntimą) mokyti tikybos.

negalinti užtikrinti mokinių ar jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidaujamos

tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybos mokymo, įskaito mokiniui

tikybos mokymą sekmadieninėje mokykloje ar kitoje tikybos mokymo grupėje pagal

šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus.

mokyti ir tikybos programą papildantiems bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinantiems šios programos moduliams vykdyti sudaromos tokios pat sąlygos

kaip ir kitiems mokomiesiems pasirenkamiesiems dalykams mokyti bei jų programas

papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų

moduliams vykdyti.

32 straipsnis.

Švietimo prieinamumas dirbantiems asmenims

sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis įstatymų ir kitų teisės norminių

aktų nustatyta tvarka.

aukštesnioji ir aukštoji mokykla sudaro sąlygas dirbančiam asmeniui mokytis

įvairiais būdais, tarp jų ir nuotoliniu būdu.

33

straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims

atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, beglobiams, pabėgėlių,

nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo

įstaigų, besigydantiems nuo alkoholizmo ir narkomanijos ir prie visuomenės

nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems

socialines paslaugas ir pedagoginę pagalbą.

socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai

arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės

organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

savivaldybės, remdamosi Gyventojų registro ir mokinių duomenų bazėmis, nustato

mokyklų nelankančių vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis

vykdo tikslines šių vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.

33 straipsnis. Švietimo prieinamumas socialinę

atskirtį patiriantiems asmenims

atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, pabėgėlių, nesimokantiems

mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, taip

pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomenės

nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems

socialines paslaugas ir švietimo pagalbą.

socialines ir švietimo programas vykdo Vyriausybė ir savivaldybės tiesiogiai

arba per mokyklas. Šias programas gali rengti ir vykdyti nevyriausybinės

organizacijos bei kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

savivaldybių institucijos ir įstaigos, remdamosi gyventojus registruojančių ir

kitų valstybės ir žinybinių registrų duomenimis, nustato mokyklų nelankančių

vaikų skaičių ir jų ugdymosi poreikius, kartu su mokyklomis vykdo tikslines šių

vaikų įtraukimo į švietimo veiklą programas.

34 straipsnis. Švietimo prieinamumas mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių

turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, jeigu jo tėvai (globėjai, rūpintojai)

pageidauja, sudaromos sąlygos ugdytis arčiau jo gyvenamosios vietos esančioje

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloje, profesinio

mokymo įstaigoje arba bet kurioje valstybinėje, savivaldybės (regiono)

mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

Mokyklą vaikui rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba.

mokymo įstaiga, aukštoji mokykla nustato priėmimo į šias mokyklas tvarką

asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu rūpinasi

savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvena. Švietimo prieinamumas užtikrinamas

pritaikant mokyklos aplinką, teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę,

specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, aprūpinant ugdymui skirtomis

techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis,

kitais įstatymų nustatytais būdais.

35

straipsnis. Švietimo prieinamumas riboto judumo asmenims

ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje,

sudaromos sąlygos mokytis stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje,

namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti egzaminus. Mokinių mokymo

stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo

tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos

ministru.

kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės nustatyta tvarka

sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar bausmės atlikimo vietoje, kad šis

asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją,

savarankiškai lavintis.

karo tarnybos kariui jo tarnybos metu sudaromos sąlygos mokytis pagal bendrojo

ugdymo mokyklos programų modulius, dalyvauti neformaliojo švietimo programose

ir savišvietoje.

36

straipsnis. Vežimas, apgyvendinimas, maitinimas

atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos

transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) vežami

visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu

autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose,

miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Priešmokyklinio ugdymo

ir 1–8 klasių mokiniai vežami į artimiausią atitinkamą ugdymo programą

vykdančią mokyklą.

kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į bendrojo

ugdymo mokyklą (negali savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra

nesaugūs gatvėje), vežimą į mokyklą ir atgal organizuoja valstybinės ir

savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija

(dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savo

nustatyta tvarka ir atvejais.

profesinio mokymo įstaigų mokiniai, kurie mokosi pagal pirminio profesinio

mokymo programas, ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą

vežami vietinio (miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu. Kelionės į

mokyklą ir atgal lengvatos jiems suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto

lengvatų įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais.

4.

Mokinys, priimtas mokytis į bendrojo ugdymo mokyklą iš nepriskirtos tai

mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato

mokyklos valdymo organas.

gyvenimą valstybinės ir savivaldybės profesinio mokymo įstaigos bei aukštosios

mokyklos bendrabutyje moka iš dalies. Atlyginimo dydį ir lengvatas, atsižvelgus

į tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį, už gyvenimą

bendrabutyje nustato mokyklos valdymo organas. Šios lėšos skiriamos bendrabučio

išlaikymo išlaidoms padengti.

gyvenimo valstybinės ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos bendrabutyje

išlaidos apmokamos iš mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (dalyvių susirinkimo) skirtų ūkio lėšų. Tėvai (globėjai,

rūpintojai) už mokinių maitinimą moka švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka.

ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, vykdančiose

pirminį profesinį mokymą, mokinių maitinimas turi atitikti sveikatos apsaugos

ministro nustatytus reikalavimus.

maitinami nemokamai Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo

nustatyta tvarka ir atvejais.

sudarymą vaikų ir mokinių maitinimui organizuoti valstybinėje ir savivaldybės

ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo mokykloje atsako savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose ikimokyklinio

ugdymo ir bendrojo ugdymo mokyklose – savininkas (dalyvių susirinkimas). Už

maitinimo organizavimą šioje dalyje nurodytose mokyklose ir profesinio mokymo

įstaigose, vykdančiose pirminį profesinį mokymą, atsako mokyklos vadovas.

37

straipsnis. Švietimo kokybė

kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (dalyvių susirinkimas). Formaliojo švietimo kokybę užtikrina

valstybė, neformaliojo švietimo kokybę, įskaitant ir formalųjį švietimą

papildančio ugdymo kokybę, valstybė užtikrina iš dalies.

programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,

kreipdamiesi į švietimo

valdymo subjektus, švietimo teikėjus.

3.

Švietimo kokybės samprata kuriama visuomenės, švietimo dalyvių ir švietimo

valdymo subjektų. Švietimo valdymo subjektai inicijuoja ir organizuoja viešus

švietimo paskirties, tikslų, jų siekimo būdų ir principų svarstymus, teikia

svarstymams tyrimais ir analize pagrįstus švietimo būklės įrodymus, pagal savo

kompetenciją įteisina susitarimus ir priima strateginius sprendimus.

kokybei gerinti vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos

įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų

atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką

pasirenka mokyklos taryba. Ji analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima

sprendimus dėl veiklos tobulinimo.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) išorinis vertinimas atliekamas periodiškai, jį

inicijuoja

mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės

mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija

(savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės

mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų

mokyklų). Mokyklų,

vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos

išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarką nustato švietimo ir mokslo

ministras. Neformaliojo švietimo mokyklų veiklos išorinio vertinimo tvarką

nustato

valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių

susirinkimas).

mokyklos veiklos vertinimas atliekamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta

tvarka.

38

straipsnis. Mokymosi pasiekimų vertinimas

pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,

nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su bendrosiose programose nustatytais

pasiekimų lygiais ar (ir) profesiniais arba profesinio rengimo standartais,

padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos.

pasiekimus įsivertina mokinys, vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos

savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos –

biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas

asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir

savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas)

(kitų mokyklų), Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir

vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimas mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomas.

mokslo ministro įgaliotos institucijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos

organizuoja mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų patikrinimus

(brandos egzaminus, kitus egzaminus, įskaitas ir kitus mokymosi pasiekimų

patikrinimo būdus) pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintas mokymosi

pasiekimų patikrinimų programas ir mokymosi pasiekimų patikrinimų organizavimo

ir vykdymo tvarkos aprašus, mokinių pasiekimų tyrimus. Šie mokymosi pasiekimų

patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams,

nepažeidžiant lygių galimybių principo, apibrėžto šio įstatymo 5 straipsnyje.

Visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal

bendrąją švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą (pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų).

5.

Profesinio mokymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimai

vertinami Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.

mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Mokslo ir studijų įstatymo

nustatyta tvarka.

39

straipsnis. Mokymosi pasiekimų įteisinimas

pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių bendrojo ugdymo programų baigimą

ir išsilavinimo įgijimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato švietimo ir

mokslo ministras.

pagal bendrojo ugdymo programas pasiekimų įteisinimo dokumentai išduodami:

1) pradinio

išsilavinimo pažymėjimas – įgijusiam pradinį išsilavinimą;

2) pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas – įgijusiam pagrindinį išsilavinimą;

3) brandos

atestatas – įgijusiam vidurinį išsilavinimą;

4) pažymėjimas –

baigusiam formaliojo švietimo programas, nurodytas šio įstatymo 72 straipsnio 1

dalyje;

5) mokymosi

pasiekimų pažymėjimas – neįgijusiam pradinio, pagrindinio ar vidurinio

išsilavinimo.

3.

Kvalifikacijos ir mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių

profesinio mokymo programų baigimą, kompetencijų įvertinimą, kvalifikacijos

suteikimą, išdavimą nustato Profesinio mokymo įstatymas.

pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos

suteikimą, išdavimą nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

baigusiam neformaliojo švietimo programą, išskyrus formalųjį švietimą

papildančio ugdymo programą, gali būti išduotas pažymėjimas. Formalųjį švietimą

papildančio ugdymo programą baigusiam asmeniui išduodamas pažymėjimas.

valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstami

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta

tvarka. Sprendimai dėl išsilavinimo ir kvalifikacijos pripažinimo gali būti

skundžiami Vyriausybės įgaliotų institucijų sudarytoms apeliacinėms

komisijoms.

40

straipsnis. Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis

aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir

teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti

švietimo programų vykdymą.

ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas teikiančios mokyklos

materialioji aplinka kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro

patvirtintais švietimo aprūpinimo standartais.

mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių

atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą,

nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų

higienos normas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

MOKYKLŲ,

PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS

41

straipsnis. Mokyklų grupės ir tipai

švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:

1) bendrojo

ugdymo mokyklų;

2) profesinio

mokymo įstaigų;

3) aukštųjų

mokyklų.

41

straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.:

ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla,

vidurinė mokykla, gimnazija.

41

straipsnio 2 dalies redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.:

ugdymo mokyklų tipai yra: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla,

gimnazija.

mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pradinio ugdymo programą.

tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją

dalį arba pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo

programą.

mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programą ar

pagrindinio ugdymo ir pradinio ugdymo programas.

*6. Vidurinės

mokyklos tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programą ar

vidurinio ir pagrindinio ugdymo programas arba vidurinio, pagrindinio ir

pradinio ugdymo programas.

*Pastaba. 41 straipsnio 6 dalis

pripažįstama netekusia galios 2015 m. rugsėjo 1 d.

tipui priskiriamos mokyklos, vykdančios švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį. Atskiru atveju (mokykla

gyvenamosiose vietovėse, kuriose nėra kitų vidurinio ugdymo programą lietuvių

ar (ir) tautinės mažumos kalba vykdančių bendrojo ugdymo mokyklų, arba bendrojo

ugdymo mokykla, pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus priskirta miesto

pakraščio mokyklai; pasienio ruože esanti bendrojo ugdymo

mokykla; nevalstybinė mokykla; mokykla, skirta šalies (regiono)

mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių; mokykla, vykdanti

specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas,

ir atitinkanti Vyriausybės patvirtintus kriterijus) gimnazija gali vykdyti

akredituotą vidurinio ugdymo programą ir pagrindinio ugdymo programą ar

akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programą ir pradinio

ugdymo programą vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir

Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklo kūrimo taisyklėmis.

8.

Bendrojo ugdymo mokyklos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka gali vykdyti

profesinio mokymo programas.

skirtingus mokinių ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į skirtingas švietimo

programų vykdymo sąlygas, bendrojo ugdymo mokyklos gali būti įvairių paskirčių.

Bendrojo ugdymo mokyklų paskirčių ir vykdomų ugdymo programų galimą įvairovę

nustato Vyriausybės patvirtintos Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklės.

10.

Profesinio mokymo įstaigos į tipus neskirstomos.

mokymo įstaigos gali vykdyti pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.

mokyklų tipus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

švietimo mokyklos skirstomos į šias grupes:

1) ikimokyklinio

ugdymo mokyklų;

2) neformaliojo

vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų;

3) neformaliojo

suaugusiųjų švietimo mokyklų.

14.

Ikimokyklinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo mokyklos į tipus neskirstomos.

pavadinimus) sudarymo ir rašymo tvarką, suderinus su Valstybine lietuvių kalbos

komisija, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Mokyklos pavadinime grupę ar

tipą nusakantis žodis gali būti nevartojamas.

42

straipsnis. Mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų steigimas

švietimo pagalbos įstaigas (toliau – pagalbos įstaigos) gali steigti:

1) Lietuvos

Respublikos Seimas (toliau – Seimas) – valstybinį universitetą Vyriausybės

teikimu;

2) Vyriausybė –

valstybinę kolegiją Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, prireikus

vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklėmis – švietimo įstaigas, kurių teisinė forma –

viešoji įstaiga;

3) Švietimo ir mokslo

ministerija – profesinio mokymo įstaigas, prireikus – bendrojo ugdymo mokyklas,

kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės

patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo

taisyklėmis ir gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą; neformaliojo švietimo

mokyklas, pagalbos įstaigas, gavusi finansų ministro rašytinį sutikimą;

4) kitos

ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio

mokymo įstaigas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, vadovaudamosi

Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų

ministro rašytinius sutikimus; neformaliojo

suaugusiųjų švietimo mokyklas, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga,

gavusios švietimo ir mokslo ministro bei finansų ministro rašytinius sutikimus;

5) savivaldybės taryba – neformaliojo švietimo mokyklas –

savarankiškai, pagalbos įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo

kriterijais, bendrojo ugdymo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas –

vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo

programas, tinklo kūrimo taisyklėmis;

6)

kiti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, taip pat valstybės

narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų

valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys – bendrojo ugdymo, neformaliojo

švietimo mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, pagalbos

įstaigas.

2.

Aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu.

juridiniai asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį. Valstybinės ir

savivaldybės mokyklos dalyviais negali būti užsienio valstybių juridiniai ir

fiziniai asmenys.

mokyklų filialai ir tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvoje gali būti

steigiamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šiems filialams ir mokykloms netaikomas

finansavimas iš valstybės biudžeto, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys ar specialūs įstatymai nenustato kitaip.

43

straipsnis. Mokyklos veikla

ir savivaldybės mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip

biudžetinė arba viešoji įstaiga. Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo

ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu arba Viešųjų įstaigų

įstatymu. Nevalstybinė mokykla yra juridinis

asmuo. Jo teisinę formą pasirenka savininkas (dalyvių susirinkimas).

veiklą pradeda įregistravus mokyklą Juridinių asmenų registre Lietuvos

Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) ir Juridinių asmenų

registro nuostatų nustatyta tvarka.

veikia pagal nuostatus, įstatus, statutą (toliau – įstatai), mokyklos steigimo

sandorį. Mokykla nusistato mokyklos bendruomenės narių elgesio ir etikos

normas.

ir savivaldybės mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) įstatai rengiami

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Nuostatų, įstatų ar

statutų įforminimo reikalavimais.

mokyklos veiklą nustato jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas Mokslo ir

studijų įstatymo nustatyta tvarka.

pradžią ir trukmę bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose

pagal pirminio profesinio mokymo programas nustato švietimo ir mokslo

ministras; valstybinėse ir savivaldybių neformaliojo švietimo mokyklose – savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose neformaliojo švietimo mokyklose – savininkas (dalyvių

susirinkimas). Tęstinio profesinio mokymo pradžią nustato mokykla. Ugdymo pagal

neformaliojo švietimo programas pradžią valstybinėse ir savivaldybių bendrojo

ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose nustato savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitose bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo

įstaigose – savininkas (dalyvių susirinkimas).

gali būti vykdomos tik Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre

įregistruotos formaliojo švietimo programos. Mokykla bendrojo ugdymo programas

gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius

ir specialiuosius kriterijus. Mokykla formaliojo profesinio mokymo programas

gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro išduotą licenciją, už

kurios išdavimą, papildymą ar patikslinimą mokama valstybės rinkliava.

Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

teikėjas mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją ir (ar) rašytinį

sutikimą, jeigu jie yra privalomi.

savivaldybės formaliojo švietimo mokykla savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitos formaliojo švietimo

mokyklos – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu gali vykdyti neformaliojo

švietimo programas.

gali:

1) savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo)

(valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo)

(kitų mokyklų) arba mokyklos įstatuose nustatytu mastu prisiimti

įsipareigojimus, sudaryti mokymo ir kitas sutartis;

2) savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo)

(valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų)

leidimu steigti filialus ir atstovybes;

3) įstatymų

nustatyta tvarka jungtis į asociacijas;

4) nustatyti

teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais

atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė

arba savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių

susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių

susirinkimas) (kitų mokyklų);

5) Švietimo

ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vykdyti šalies ir tarptautinius

švietimo projektus;

6) verstis

mokyklos įstatuose leista ūkine komercine veikla, jeigu tai neprieštarauja

įstatymams;

7)

turėti kitų šio įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos

neprieštarauja įstatymams.

11.

Mokykla privalo užtikrinti sveiką, saugią, užkertančią kelią smurto, prievartos

apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, ugdymo, mokymo, studijų, švietimo

programų vykdymą, atvirumą vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą ir

sutartų įsipareigojimų vykdymą, geros kokybės švietimą.

ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose,

vykdančiose pirminį profesinį mokymą, saugios ir palankios mokiniams aplinkos

kūrimu rūpinasi Vaiko gerovės komisija. Ji organizuoja ir koordinuoja švietimo

programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių,

švietimo pagalbos teikimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias

funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarką

nustato švietimo ir mokslo ministras.

gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių dorinį,

tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę ir socialinę

brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Mokinių ir

jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka įregistruotais

įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir

įstatymams.

veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos

sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais jų veiklą skatinti

valstybė, valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas

(dalyvių susirinkimas) ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

35 straipsnis.

Švietimo prieinamumas riboto mobilumo asmenims

ligos ar patologinės būklės negalinčiam mokytis bendrojo lavinimo mokykloje,

sveikatos apsaugos bei švietimo ir mokslo ministrų nustatyta tvarka sudaromos

sąlygos mokytis gydymo įstaigoje, namuose, savarankiškai mokytis ir laikyti

egzaminus.

kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos mokytis jo perauklėjimo ar

bausmės atlikimo vietose, kad šis asmuo galėtų įgyti pradinį, pagrindinį ir

vidurinį išsilavinimą, kvalifikaciją, savarankiškai lavintis.

krašto apsaugos tarnybos kariui privalomosios tarnybos metu sudaromos sąlygos

mokytis pagal bendrojo lavinimo mokyklos programų modulius, dalyvauti

neformaliojo švietimo programose švietimo ir mokslo bei krašto apsaugos

ministrų nustatyta tvarka bei savišvietoje.

36 straipsnis.

Vežiojimas, apgyvendinimas, maitinimas

atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą mokinio pažymėjime nurodytu

maršrutu pavežamas visuomeniniu transportu Transporto lengvatų įstatymo

nustatytą atstumą. Toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys kaimo

bendrojo lavinimo mokyklų priešmokyklinio ugdymo grupių ir 1–8 klasių mokiniai

privalo būti vežiojami į artimiausią atitinkamą savivaldybės ar kito steigėjo

mokyklą mokykliniais autobusais ar kitu transportu.

poreikių asmenų iki 21 metų, kurie nepajėgia (negali savarankiškai vaikščioti,

dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje) patys atvykti į bendrojo lavinimo

mokyklą, vežiojimą organizuoja mokyklos steigėjas.

ir aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai, profesinio mokymo ir

neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniai į mokyklą pavežami vietinio

(miesto) ir (ar) tolimojo susisiekimo transportu.

bendrojo lavinimo, profesinių, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokiniams,

aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentams kelionės iki (iš)

mokyklos lengvatos suteikiamos ir išlaidos kompensuojamos Transporto lengvatų

įstatymo nustatyta tvarka.

priimtas mokytis į bendrojo lavinimo mokyklą iš mokyklos steigėjo nepriskirtos

tai mokyklai aptarnavimo teritorijos, jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu

apgyvendinamas bendrabutyje. Priėmimo į mokyklos bendrabutį tvarką nustato

mokyklos steigėjas.

(išskyrus našlaitį ir likusį be tėvų (globėjų, rūpintojų) globos) už gyvenimą

profesinės, aukštesniosios bei aukštosios mokyklos bendrabutyje moka iš dalies.

Užmokesčio dydį ir lengvatas, atsižvelgus į tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę

padėtį, už gyvenimą profesinės ir aukštesniosios mokyklos bendrabutyje nustato

steigėjas, aukštosios mokyklos bendrabutyje – aukštoji mokykla. Mokesčiai

skiriami dalinėms bendrabučio išlaikymo išlaidoms padengti.

gyvenimo bendrojo lavinimo mokyklos bendrabutyje išlaidas apmoka mokyklos

steigėjas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) už jų maitinimą moka Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ugdymo, bendrojo lavinimo, pirminio profesinio mokymo mokykloje organizuojamas

mokinių maitinimas.

maitinami nemokamai teisės aktų nustatyta tvarka.

mokinių maitinimo organizavimą ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

mokykloje atsako mokyklos steigėjas, profesinėje mokykloje – mokyklos vadovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

37 straipsnis.

Švietimo kokybė

kokybę atsako švietimo teikėjas. Formaliojo ir iš dalies neformaliojo švietimo

kokybę užtikrina valstybė.

jos įgaliota institucija nustato:

1) bendruosius

formaliojo švietimo programų, pedagogų kvalifikacijos reikalavimus, bendruosius

iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo

programų kriterijus, prižiūri, kaip jų laikomasi;

2) licencijų

išdavimo kriterijus ir tvarką, prižiūri, kaip vykdomos licencijavimo sąlygos;

3) formaliojo

švietimo teikiamo išsilavinimo ir kvalifikacijų standartus, kompetencijų

įvertinimo, išsilavinimo ir kvalifikacijų įgijimo bei įteisinimo tvarką;

2

dalis papildoma 4 punktu nuo 2008 m. sausio 1 d.:

4) švietimo

teikėjų vadybinės ir pedagoginės veiklos vidinio ir išorinio vertinimo tvarką.

kompetenciją švietimo programas formuoja ir jų kokybę laiduoja valstybė,

mokyklos steigėjas ir švietimo teikėjas.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštesniųjų ir

neuniversitetinių studijų programas, nustato ikimokyklinio ir neformaliojo vaikų

švietimo programų kriterijus, tvirtina bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius

ugdymo planus, pradinio, pagrindinio, vidurinio išsilavinimo ir profesinio

rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų rengimo reglamentą,

brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo tvarką. Ministras,

remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina formaliojo švietimo

programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų lygmenų programų

sąveiką ir dermę.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokslo ministras tvirtina priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo

bendrąsias, netradicinio ugdymo, neuniversitetinių studijų programas, nustato

ikimokyklinio ir neformaliojo vaikų švietimo programų kriterijus, tvirtina

bendrojo lavinimo mokyklų bendruosius ugdymo planus, pradinio, pagrindinio,

vidurinio išsilavinimo standartus, studijų krypčių reglamentus, pedagogų

rengimo reglamentą, brandos egzaminų programas, jų organizavimo ir vykdymo

tvarką. Ministras, remdamasis švietimo kokybės tyrimų išvadomis, užtikrina

formaliojo švietimo programų atnaujinimą, naujų programų įvedimą, skirtingų

lygmenų programų sąveiką ir dermę.

steigėjas pritaria jo finansuojamos mokyklos vykdomos formaliojo švietimo

programos pasirenkamosios dalies variantams, neformaliojo švietimo programoms.

Apskrities viršininkas, savivaldybės taryba užtikrina, kad jų įsteigtų mokyklų

vykdomų švietimo programų pasiūla atitiktų vietos bendruomenės (regiono)

poreikius.

1) konkretina ir

individualizuoja formaliojo švietimo programas;

2) inicijuoja

švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus;

3) sudaro

formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius;

4) sudaro

neformaliojo švietimo programas;

5) pasirenka

programų turinio perteikimo būdus;

6) laiduoja

programos turinio lankstumą ir variantiškumą, programos turinio ir jo

perteikimo būdų dermę, individualizuotos programos ir mokinių poreikių bei

gebėjimų, vykdomų programų ir valstybės nustatytų išsilavinimo bei

kvalifikacijų standartų atitikimą.

programos kokybės tobulinimą gali inicijuoti fiziniai ir juridiniai asmenys,

kreipdamiesi į švietimo programas formuojančius asmenis ar atitinkamo lygio

įstaigas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

38 straipsnis.

Mokymosi pasiekimų vertinimas

pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą,

nustatyti jo pasiekimus ir, palyginus su valstybiniais išsilavinimo ar (ir)

kvalifikacijų standartais, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar

veiklos.

pasiekimus vertina mokytojas, švietimo teikėjas, mokyklos steigėjas, Švietimo

ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

švietimo (išskyrus aukštojo mokslo) programose dalyvaujančių mokinių mokymosi

pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą reglamentuoja švietimo

ir mokslo ministro patvirtinti atitinkami nuostatai.

mokslo ministro įgaliotos institucijos organizuoja egzaminus ir užsako kitus

pasiekimų vertinimo būdus.

mokyklų studentų mokymosi pasiekimai vertinami Aukštojo mokslo įstatymo

nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

39 straipsnis.

Mokymosi pasiekimų įteisinimas

formaliojo, neformaliojo ar savišvietos būdu įgyti mokymosi pasiekimai

įteisinami įstatymų nustatyta tvarka išduotu dokumentu (pažymėjimu, brandos

atestatu, diplomu), kurio turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija.

pasiekimų dokumentai išduodami:

1) pagrindinio

išsilavinimo pažymėjimas – išėjus pagrindinio ugdymo programą;

2) brandos

atestatas – išėjus vidurinio ugdymo programą ir išlaikius brandos egzaminus;

3) aukštesniojo

mokslo diplomas – išėjus aukštesniųjų studijų programą ir apgynus baigiamąjį

darbą (projektą) ir (ar) išlaikius baigiamuosius egzaminus.

3

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, išdavimą reglamentuoja Profesinio mokymo

įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

3

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

pasiekimus įteisinančių dokumentų, liudijančių profesinio mokymosi ar studijų

programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos, kvalifikacinio

laipsnio ir mokslo laipsnio suteikimą, turinį, formą ir išdavimo tvarką

reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas.

išėjusiam pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį (modulį),

specialiąją programą ar neišlaikiusiam brandos egzaminų, išduodamas mokymosi

pasiekimų pažymėjimas.

išėjusiam neformaliojo švietimo ar savišvietos programą, gali būti išduotas

pažymėjimas.

įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui bei Lietuvoje

įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos

Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

40 straipsnis.

Materialinis švietimo aprūpinimas ir mokymosi krūvis

aplinka mokykloje bei mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir

teisės norminių aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir

laiduoti švietimo programų vykdymą.

ugdymo, bendrojo lavinimo programas teikiančios mokyklos materialioji aplinka

kuriama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais Švietimo

aprūpinimo standartais.

mokslo ministras patvirtina pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir

aukštesniųjų studijų programas privalomų vadovėlių, mokymo priemonių bei

mokyklinės įrangos tinkamumą naudoti, nustatyta tvarka derina sveikatos

apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKYKLŲ,

PAGALBOS ĮSTAIGŲ STEIGIMAS, VEIKLA, PABAIGA IR PERTVARKYMAS

41 straipsnis.

Mokyklų grupės ir tipai

skirstomos į šias grupes:

1) bendrojo

lavinimo mokyklų;

2) profesinių

mokyklų;

3) aukštesniųjų

mokyklų;

4) aukštųjų

mokyklų;

5) neformaliojo

švietimo mokyklų.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos pagrindinę veiklą sąlygojančią

aukščiausio lygmens formaliojo švietimo programą.

švietimo mokykla jos steigėjo sprendimu ir šio Įstatymo 42 ir 43 straipsnių

nustatyta tvarka, be jos pagrindinę veiklą sąlygojančios formaliojo švietimo

programos, gali vykdyti neformaliojo švietimo ir kitas formaliojo švietimo

programas arba jų modulius.

lavinimo mokyklų tipai yra: pradinė, pagrindinė ir vidurinė mokykla.

tipui priskiriama:

1) pradinė

mokykla (pradinio ugdymo programa);

2)

mokykla-darželis (pradinio ugdymo programa).

mokyklos tipui priskiriama:

1) pagrindinė

mokykla (pagrindinio ugdymo programa; pagrindinio ir pradinio ugdymo programos;

atskirais atvejais – pagrindinio ugdymo programos I dalis ir pradinio ugdymo

programa; pagrindinio ugdymo programos I dalis);

2) jaunimo

mokykla (pagrindinio ugdymo programa);

3) specialieji

vaikų auklėjimo ir globos namai (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

4) ligoninės

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

5) sanatorinė

mokykla (pagrindinio ir pradinio ugdymo programos).

mokyklos tipui priskiriama:

1) vidurinė

mokykla (vidurinio ugdymo programa; vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio

ugdymo programos II dalis; vidurinio ir pagrindinio ugdymo programos;

vidurinio, pagrindinio ir pradinio ugdymo programos);

2) gimnazija

(akredituota vidurinio ugdymo programa; akredituota vidurinio ugdymo programa

ir pagrindinio ugdymo programos II dalis; tarptautinio bakalaureato programa,

akredituota vidurinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos II dalis;

atskirais atvejais – akredituota vidurinio ugdymo ir pagrindinio ugdymo

programos; akredituota vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo

programos);

3) menų

gimnazija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio ir

muzikinio, pradinio ir muzikinio ugdymo programos; akredituota vidurinio ir

dailės ugdymo programa, pagrindinio ir dailės, pradinio ir dailės ugdymo

programos);

4)

konservatorija (akredituota vidurinio ir muzikinio ugdymo programa, pagrindinio

ugdymo programos II dalis ir muzikinio ugdymo programa);

5

ir 6 punktų redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

5) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

6) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

7

dalis papildoma nauju 5 punktu, buvę 7 dalies 5 ir 6 punktai laikomi

atitinkamai 6 ir 7 punktais nuo 2008 m. sausio 1 d.:

5) nacionalinė

menų mokykla (akredituota vidurinio ir meninio ugdymo programa, pagrindinio ir

meninio ugdymo programa, pradinio ir meninio ugdymo programa);

6) suaugusiųjų

mokykla (suaugusiųjų vidurinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų pradinio

ugdymo programos; suaugusiųjų vidurinio ir suaugusiųjų pagrindinio ugdymo

programos);

7) specialioji

mokykla (vidurinio, pagrindinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos).

8

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų ir aukštųjų mokyklų tipus reglamentuoja Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

8

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų tipus reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

9

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

9.

Aukštesniosios mokyklos į tipus neskirstomos.

9

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklos į tipus neskirstomos.

švietimo mokyklos tipas nustatomas pagal jos vykdomą pagrindinę neformaliojo

švietimo veiklą.

11.

Ikimokyklinio ugdymo mokyklos tipui priskiriamas lopšelis, lopšelis-darželis,

darželis, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtas lopšelis,

lopšelis-darželis ir darželis.

vaikų švietimo mokyklos tipui priskiriama muzikos, dailės, meno, sporto

mokykla, ugdymo centras, skirtas vaikų gebėjimams lavinti, moksleivių rūmai,

kūrybos centras, klubas, šeštadieninė ir sekmadieninė tautinių mažumų mokykla

ir pan.

suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamas suaugusiųjų mokymo centras,

liaudies aukštoji mokykla, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucija,

įvairūs kursai ir pan.

nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

42 straipsnis.

Mokyklų ir pagalbos įstaigų steigimas

pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas gali steigti:

1) Seimas – valstybinį universitetą

Vyriausybės teikimu;

2) Vyriausybė – valstybinę kolegiją

Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu;

3) Švietimo ir mokslo

ministerija – profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas,

prireikus – mokyklas, skirtas visos šalies mokinių ugdymo (-si) poreikiams

tenkinti (nacionalinę menų mokyklą, specialiąją mokyklą ir kt.), pagalbą

mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavusi finansų ministro

raštišką sutikimą;

4) kitos

ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų – profesinio

mokymo, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, gavusios švietimo ir mokslo

ministro bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

5) apskrities

viršininkas – specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo suaugusiųjų

švietimo mokyklas, prireikus – bendrojo lavinimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas, gavęs švietimo ir mokslo ministro

bei finansų ministro raštiškus sutikimus;

6) savivaldybės taryba – ikimokyklinio ugdymo, kitas

neformaliojo švietimo mokyklas – savarankiškai, o bendrojo lavinimo,

specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklas, pagalbą mokiniui, mokytojui ir

mokyklai teikiančias įstaigas – vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais

kriterijais;

7) kiti Lietuvos

Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir

fiziniai asmenys – bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, neformaliojo

švietimo, profesinio mokymo mokyklas.

aukštosios mokyklos steigiamos vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymu.

steigėjais gali būti keli fiziniai ir juridiniai asmenys, sudarę mokyklos

steigimo sandorį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

43 straipsnis.

Mokyklos veikla

yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga.

Ji savo veikloje vadovaujasi atitinkamai šiuo ir Biudžetinių įstaigų arba

Viešųjų įstaigų įstatymais. Nevalstybinė mokykla yra juridinis asmuo. Jo

teisinę veiklos formą pasirenka steigėjas.

veiklą pradeda įregistravus mokyklą juridinių asmenų registre Civilinio kodekso

ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

veiklą, jos bendruomenės narių teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja

mokyklos nuostatai (statutas), mokyklos steigimo sandoris.

ir savivaldybės mokyklos nuostatai rengiami vadovaujantis švietimo ir mokslo

ministro patvirtintais reikalavimais valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams.

mokyklos veiklą reglamentuoja jos statutas. Statutas rengiamas ir tvirtinamas

Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas gali vykdyti tik turėdama

švietimo ir mokslo ministro ar Vyriausybės išduotą licenciją. Mokymo

licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

profesinio mokymo programas gali vykdyti tik turėdama švietimo ir mokslo ministro

išduotą licenciją. Mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

mokinių priėmimą ir mokymą pradeda tik gavę licenciją, jeigu ši yra privaloma.

1) vykdyti

formaliojo ir neformaliojo švietimo programas;

2) steigėjo arba

mokyklos nuostatuose nustatytu mastu prisiimti įsipareigojimus, sudaryti mokymo

ir kitas sutartis;

3) steigėjo

leidimu steigti filialus ir atstovybes, jungtis į asociacijas;

4) nustatyti

teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais

atvejais, kai šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė

arba steigėjas;

5) vykdyti

šalies bei tarptautinius švietimo projektus;

6) verstis

mokyklos nuostatuose leista ūkine komercine veikla, jei tai neprieštarauja

įstatymams;

7) turėti kitų

šio Įstatymo nenustatytų teisių ir pareigų, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos

Respublikos įstatymams.

privalo užtikrinti ugdymo, mokymo, studijų, švietimo programų vykdymą, atvirumą

vietos bendruomenei, mokymo sutarties sudarymą bei sutartų įsipareigojimų

vykdymą, geros kokybės švietimą.

gali veikti mokinių ir jaunimo organizacijos, kurios skatina mokinių, studentų

dorovinį, tautinį, pilietinį sąmoningumą, patriotizmą, puoselėja kultūrinę bei

socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius.

Mokinių ir jaunimo organizacijos savo veiklą grindžia nustatyta tvarka

įregistruotais įstatais, jų veikla neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos

Konstitucijai ir įstatymams.

veikiančioms mokinių ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios veiklos

sąlygos. Šias organizacijas gali finansuoti ir kitais būdais remti valstybė,

steigėjas ar kiti fiziniai bei juridiniai asmenys.

12.

Nevalstybinės mokyklos gali dirbti pagal užsienio valstybėse pripažįstamus

mokymo planus ir programas. Tokios mokyklos išlaikomos steigėjo lėšomis. Mokymo

turinys ir metodai turi atitikti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos mokyklai keliamus uždavinius bei visuomenės poreikius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

44 straipsnis.

Mokyklos, pagalbos įstaigos pabaiga ir pertvarkymas

profesinio mokymo įstaigos, bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą reorganizuoja,

likviduoja ar pertvarko vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų,

vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis ir gavusi

mokyklos steigimui pritarusių institucijų rašytinius sutikimus. Valstybinės

neformaliojo švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) mokyklą, įstaigą

reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko gavusi mokyklos, įstaigos steigimui

pritarusių institucijų rašytinius sutikimus.

taryba neformaliojo švietimo mokyklas (biudžetines įstaigas) reorganizuoja,

likviduoja ar pertvarko savarankiškai, bendrojo ugdymo mokyklas (biudžetines

įstaigas), profesinio mokymo įstaigas (biudžetines įstaigas) – vadovaudamasi

Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklo kūrimo taisyklėmis, pagalbos įstaigas (biudžetines įstaigas) –

Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo

ir pertvarkymo kriterijais. Savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklos

(viešosios įstaigos) reorganizuojamos, likviduojamos ar pertvarkomos savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo)

sprendimu, bendrojo ugdymo mokyklos (viešosios įstaigos), profesinio mokymo

įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu vadovaujantis Vyriausybės

patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo

taisyklėmis, pagalbos įstaigos (viešosios įstaigos) – savininko teises ir

pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) sprendimu

vadovaujantis Vyriausybės nustatytais pagalbos įstaigų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijais. Tais atvejais, kai

savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės

sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ir

pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės

sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

mokykla, nevalstybinė pagalbos įstaiga reorganizuojama, likviduojama ar

pertvarkoma savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu ar kitais įstatymų

nustatytais atvejais.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo

pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių,

skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės

mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma

valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko

(dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias

juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus

aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros

pertvarka vykdoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Valstybinės mokyklos

(išskyrus profesinio mokymo įstaigą) grupės ar tipo pakeitimas atliekamas gavus

švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.

vadovas apie savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių

susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių

susirinkimo) (kitų mokyklų) sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, likvidavimo,

pertvarkymo arba mokyklos grupės ar tipo pakeitimo privalo raštu pranešti

kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo

dienos. Mokykla privalo vykdyti mokymo sutartyje numatytus mokyklos

įsipareigojimus mokiniams.

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas)

(valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų

mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko

Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos

(išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros

pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki

einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1

d., – iki mokslo metų pradžios).

7.

Aukštosios mokyklos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos Mokslo ir

studijų įstatymo nustatyta tvarka.

PENKTASIS

SKIRSNIS

MOKINIO, TĖVŲ (globėjų, rūpintojų), MOKYTOJO IR KITO

ŠVIETIMO TEIKĖJO TEISĖS IR PAREIGOS

45

straipsnis. Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai

santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi.

iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko

interesais.

iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą.

sutartyje nurodomos mokymo sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo

forma, šalių įsipareigojimai, mokymo sutarties terminas, jos keitimo,

nutraukimo pagrindai ir padariniai.

santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartys

sudaromos iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata,

prieštaraujanti šiam ir kitiems įstatymams, negalioja. Mokymo sutartis

registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo

nustatyta tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Mokslo

ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

46

straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos

teisę:

1) nemokamai gauti

informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;

2) pagal savo

gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti

išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14

metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros

kokybės švietimą;

5) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius ir

jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų

dalykų programas, kursus;

6) į

psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę

pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos

priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą

su mokymusi susijusią informaciją;

7) mokytis

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir

aplinką;

8) į nešališką

mokymosi pasiekimų įvertinimą;

9) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

10) įstatymų

nustatyta tvarka ginti savo teises;

11) naudotis

kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo

įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

privalo:

1) sudarius

mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių

dokumentų reikalavimų;

2) lankyti

mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir

kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;

3) mokytis pagal

pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų.

47

straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

(globėjai, rūpintojai) turi teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

2) dalyvauti

parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą

švietimo teikėją;

3) gauti

informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos

lankymą ir elgesį;

4) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

5) dalyvauti

įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją

apie įvertinimo rezultatus;

6) 6 metų

sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti mokytis pagal

pradinio ugdymo programą;

7) reikalauti,

kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;

8) naudotis

kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

(globėjai, rūpintojai) privalo:

1) vaiką, kuriam

tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo

programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;

2) sudaryti vaikui

sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo

smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų

sveikatą;

3)

bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais

specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,

specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi

klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas;

4) parinkti savo

vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) ugdyti vaiko

vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį;

6) užtikrinti

vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programas iki 16 metų;

7) užtikrinti

vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą; jeigu vaikas negali atvykti į

mokyklą, nedelsdami informuoti mokyklą;

8)

dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo

programą ir mokyklą.

48

straipsnis. Teisė dirbti mokytoju

1.

Dirbti mokytoju turi teisę:

1) pedagogas

– pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas;

2) asmuo, įgijęs aukštąjį

(aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų)

išsilavinimą, – pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo

švietimo programas; asmenys per 2 metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio

ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas pradžios privalo

įgyti pedagogo kvalifikaciją; asmenys per vienus metus nuo darbo mokytoju pagal

profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir

priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas pradžios privalo

išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir

psichologinių žinių kursą;

3) asmuo, baigęs

profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją,

turintis 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal

profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir

priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas;

4)

asmuo, nurodytas šio įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, – mokyti tikybos;

5)

asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo

(išskyrus ikimokyklinio ugdymo

ir priešmokyklinio ugdymo bei formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas)

švietimo programas;

*6)

asmuo, studijuojantis

aukštojoje mokykloje, – pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir

bendrojo ugdymo programas.

*Pastaba.

48 straipsnio 1 dalies 6 punktas pripažįstamas netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 1 d.

2.

Kvalifikacijų, priskiriamų pedagogo kvalifikacijai, aprašą tvirtina švietimo ir

mokslo ministras. Atvejus, kada asmenys laikomi turinčiais pedagogo

kvalifikaciją, nustato švietimo ir mokslo ministras.

straipsnio 1 dalyje nurodyti mokytojai privalo turėti švietimo ir mokslo

ministro nustatytą kvalifikaciją.

yra įgijęs kvalifikaciją valstybėje narėje arba Šveicarijos Konfederacijoje,

kuriam Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų

pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija ir

kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, gali

dirbti mokytoju Lietuvoje.

5.

Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją užsienio

valstybėje, išskyrus kvalifikaciją, įgytą valstybėje narėje arba Šveicarijos

Konfederacijoje, kuriam Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinta atitinkama

kvalifikacija ir kuris atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus

reikalavimus, gali dirbti mokytoju Lietuvoje.

įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio

straipsnio 1 ir 3 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.

7.

Mokykloje Lietuvos Respublikos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatyta

tvarka gali dirbti užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės.

8.

Mokytoju negali dirbti asmuo:

1)

neatitinkantis šio straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų;

2)

nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką;

3)

teismo sprendimu pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo

pripažinimo veiksniu ar veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4)

kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;

5)

sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis

ligomis;

6)

buvęs SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis

darbuotojas, kuriam taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės

saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos

kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ numatyti apribojimai;

7)

kitais teisės aktų nustatytais atvejais.

vadovas mokytojus priima ir atleidžia iš darbo švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka.

49

straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) siūlyti

mokyklos vadovui kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl

minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti

mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir

mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones,

nurodytas Lietuvos

Respublikos vaiko

teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas);

7) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarbą

tėvams, savo kultūriniam identitetui laiduoti mokinių asmenybės galių plėtotę,

suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai

teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių

kalba;

3) laikytis

švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką

nustatančių dokumentų reikalavimų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) ugdyti

remdamasis mokinių gebėjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvaciją ir

pasitikėjimą savo gebėjimais, suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi,

mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikyti jiems dalyko

programą, turinį, metodus;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi

pažangą;

7) mokyklos

nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę,

ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

8)

bendradarbiauti su kitais mokytojais, kad būtų pasiekti mokymo tikslai;

9) gerbti mokinį

kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų;

10) vykdyti

kitas Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas

pareigas.

atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka

atstovauti pedagogų interesams ir ginti jų teises.

50

straipsnis. Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

gali vykdyti ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo

švietimo programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo

programas papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų

modulius, o įgijęs licenciją, – formaliojo profesinio mokymo programas.

mokytojas turi teisę:

1) dirbti pagal

savo individualias programas;

2) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

3) teikti

švietimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

2) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą aplinką;

3) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą;

4) suprantamai

ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės

aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba.

4.

Laisvajam mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje

pagal to paties dalyko programą.

51

straipsnis. Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir kitas neformaliojo švietimo

programas, formaliojo švietimo programų modulius, formaliojo švietimo programas

papildančius ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius;

2) įgijęs

licenciją, – vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas;

3) teikti

švietimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatų.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo proceso metu;

2) suprantamai

ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės

aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;

3)

sudaryti mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

4) laikytis

mokytojo etikos normų;

5) rūpintis

mokytojų kvalifikacijos tobulinimu.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52

straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę

vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės

paskirstymu ir priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos;

3) savivaldybės

institucijos;

4) nevalstybinės

mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas);

5) švietimo

įstaigos vadovas.

švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos

institucijoms.

53

straipsnis. Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos švietimo ir mokslo ministro įgaliotos įstaigos,

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kiekvienais metais paskelbia pranešimą apie švietimo

sistemos būklę šalyje ir regionuose.

54

straipsnis. Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus ir

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio

kaitos kryptys, finansavimo prioritetai nustatomi Valstybinėje švietimo

strategijoje. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija

rengiama dešimčiai metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketveri metai.

įgyvendindamos Valstybinę švietimo strategiją, nustato ilgalaikius švietimo

plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti.

rengia strateginį planą. Mokyklos tarybos, savininko teises ir pareigas

įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos),

savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės

mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos –

viešosios įstaigos) savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) pritarimu mokyklos

strateginį planą tvirtina mokyklos vadovas.

rengia metinį veiklos planą. Mokyklos tarybos pritarimu mokyklos metinį veiklos

planą tvirtina mokyklos vadovas.

mokslas planuojamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programą

švietimo srityje, tvirtina jos įgyvendinimo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko valstybines kolegijas, švietimo

įstaigas, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, prireikus – švietimo valdymo

subjektus – Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie Švietimo ir mokslo

ministerijos ir paveda šiai ministerijai įgyvendinti įstaigos prie ministerijos

savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų

reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą);

4)

paveda jai pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę

švietimo strategiją, atsako už Valstybinės švietimo strategijos ir Vyriausybės

programos švietimo srityje įgyvendinimą.

56

straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) dalyvauti formuojant, vykdyti ir užtikrinti

valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti Studijų,  mokymo

programų ir kvalifikacijų registrą, steigti ir tvarkyti kvalifikacijos

tobulinimo programų ir renginių, švietimo ir mokslo institucijų, licencijų,

išsilavinimo pažymėjimų blankų, diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų,

mokinių, studentų, mokytojų registrus ir valstybės švietimo informacines

sistemas;

5) koordinuoti

savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą įgyvendinant valstybės

švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;

nustatyti kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo

padalinių vadovams ir specialistams;

6) koordinuoti

profesinio mokymo įstaigų ir bendrojo ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono)

mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio ugdymo programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

nustatyta tvarka išduoti licencijas formaliojo profesinio mokymo programoms

vykdyti;

9) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų ir organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų užsienio valstybių mokyklomis ir

organizacijomis, finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje gyvenančių lietuvių

veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio

valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;

10) vykdyti

mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip

savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją;

11) organizuoti

mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip

savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos

specialistų atestaciją;

12) tvirtinti

ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją

programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo,

mokymo planus), kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo

programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą; bendruosius iš

valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų formalųjį švietimą papildančio

švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus, kuriuos tvirtina

švietimo ir mokslo ministras;

13) tvirtinti

Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą,

Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašą;

14) tvirtinti

valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų

pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos

tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus,

mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir

atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentą;

15) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas;

16) konkurso

tvarka skirti biudžeto lėšas įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, vykdančioms

švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus.

45 straipsnis.

Mokinio ir švietimo teikėjo susitarimai

santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami rašytine sutartimi.

iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko

interesais.

iki 16 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) sutikimą.

nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių

įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir

padariniai.

santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Sutartys sudaromos iki

pirmos mokymosi dienos. Sutarties nuostata, prieštaraujanti šiam ir kitiems

įstatymams, negalioja. Sutartis registruojama mokykloje, jeigu kiti įstatymai

nenustato kitaip.

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

bei praktinio mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo nustatyta

tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta

tvarka.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokymo sutartys sudaromos Profesinio mokymo įstatymo

nustatyta tvarka, aukštojo mokslo studijų sutartys – Aukštojo

mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

46 straipsnis.

Mokinio teisės ir pareigos

teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi

formas;

2) pagal savo

gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti

valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą, kvalifikaciją;

3) sulaukęs 14

metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

4) gauti geros

kokybės švietimą;

5) eksternu

laikyti egzaminus, liudijančius, kad tam tikra formaliojo švietimo programa ar

jos dalis (modulis) įvykdyta;

1

dalies 6 punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti

formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius

tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;

studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai),

studijuoti pagal individualias studijų programas; pereiti iš vienos profesinio

mokymo pakopos į kitą, jeigu jo bendrasis išsilavinimas ir profesinis pasirengimas

atitinka nustatytus reikalavimus;

1

dalies 6 punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

6) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius

bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų

dalykų programas, kursus; studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto

keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

7) į

psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę,

informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie

savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;

8) į socialinę

pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai, rūpintojai);

9) mokytis

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo

vietą;

10) į nešališką

mokymosi pasiekimų įvertinimą;

11) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

12) įstatymų

nustatyta tvarka ginti savo teises;

13) naudotis

kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo, Aukštojo mokslo ar Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo bei kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

privalo:

1) sudarius

mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką

reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;

2) stropiai

mokytis, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius;

3) mokytis

pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066, 2007-04-03,

Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

47 straipsnis.

Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos

(globėjai, rūpintojai) turi teisę:

1) nemokamai

gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas;

2) dalyvauti

parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą

švietimo teikėją;

3) gauti

informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas ir jo pasiekimus;

4) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

5) naudotis

Specialiojo ugdymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.

(globėjai, rūpintojai) privalo:

1) 6–7 metų

sulaukusį vaiką, jei jis yra pakankamai subrendęs, leisti į mokyklą; užtikrinti

punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą;

2) sudaryti

vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos

ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;

3)

bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais

specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę,

specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi

klausimus;

4) parinkti savo

vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;

5) kontroliuoti

ir koreguoti vaiko elgesį;

6) užtikrinti

vaiko parengimą mokyklai, jo mokymąsi pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo

programą.

48 straipsnis. Teisė dirbti mokytoju

1.

Dirbti mokytoju turi teisę:

1)

pedagogas – pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo

programas;

2) asmuo, įgijęs aukštąjį arba aukštesnįjį

(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, – pagal bendrojo

lavinimo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas; asmenys per 2

metus nuo darbo mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir

bendrojo lavinimo programas pradžios privalo įgyti pedagogo kvalifikaciją;

asmenys per 1 metus nuo darbo mokytoju pagal profesinio mokymo ir neformaliojo

(išskyrus ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo

programas pradžios privalo išklausyti švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą;

3) asmuo, baigęs

profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją,

turintis 3 metų atitinkamos srities darbo praktiką ir išklausęs švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą, – pagal

profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio

ugdymo programas) švietimo programas;

4)

asmuo, nurodytas šio Įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje, – mokyti tikybos;

5)

asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių žinių kursą, – pagal neformaliojo

(išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo

programas.

kvalifikacinius reikalavimus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems mokytojams

nustato švietimo ir mokslo ministras.

3.

Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją Europos

Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės erdvės valstybėje, arba

Šveicarijos Konfederacijoje ir kuriam Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų

pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija, gali

dirbti mokytoju Lietuvoje.

4.

Asmuo, kuris yra įgijęs kvalifikaciją užsienio

valstybėje, išskyrus Europos Sąjungos valstybėje narėje arba Europos ekonominės

erdvės valstybėje, arba Šveicarijos Konfederacijoje ir kuriam Vyriausybės

nustatyta tvarka pripažinta atitinkama kvalifikacija, gali dirbti mokytoju

Lietuvoje.

įstatymai mokytojams nustato kitokius reikalavimus, negu numatyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse, taikomi kituose įstatymuose nustatyti reikalavimai.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka gali dirbti

užsienio šalies pilietis ar asmuo be pilietybės.

dirbti asmuo:

1)

neatitinkantis šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų;

2) nuteistas

už tyčinę nusikalstamą veiką;

3) teismo sprendimu

pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, – iki jo pripažinimo veiksniu ar

veiksnumo apribojimo panaikinimo;

4)

kuriam teismo sprendimu apribota tėvų valdžia, – apribojimo laikotarpiu;

5)

sergantis Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamame sąraše nurodytomis

ligomis;

6) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadrinis darbuotojas, kuriam

taikomi Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto

(NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės

veiklos“ numatyti apribojimai;

7) kitais teisės

aktų nustatytais atvejais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. XI-346,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)

49

straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,

Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų

nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,

laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis teisės

norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus tvarką

nustatančių dokumentų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) suteikti

pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų

ugdymosi poreikių;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) mokyklos tarybos ir mokyklos vadovo nustatyta

tvarka informuoti tėvus (įtėvius), globėjus ar rūpintojus apie jų vaiko būklę,

ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį;

8) vykdyti kitas

Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant

pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr.

X-1266,

2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)

50

straipsnis. Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti neformalųjį švietimą,

vykdyti ikimokyklinio ugdymo arba formaliojo švietimo programas papildančius

bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius.

mokytojas turi teisę:

1) vykdyti

neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;

2) dirbti pagal

savo individualias programas;

3) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

4) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) laikytis

Mokytojo etikos normų;

2) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

3) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;

4) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą.

mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to

paties dalyko programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

51

straipsnis. Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių

saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, o įgiję licenciją –

ir profesinio mokymo programas;

2) teikti

neformalųjį švietimą;

3) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatas.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;

2) sudaryti

mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

3) laikytis

Mokytojo etikos normų;

4) rūpintis

mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52

straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę

vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės

paskirstymu bei priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai;

3) savivaldybės

institucijos;

4) mokyklos

steigėjas;

5) mokyklos

vadovas.

švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos

institucijoms.

53

straipsnis. Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę

šalyje ir regionuose.

54

straipsnis. Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio

kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.

Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai

metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,

apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.

strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina

Vyriausybė.

strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina

apskrities viršininkas.

strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina

savivaldybės taryba.

strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos

vadovas.

planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos

metinės švietimo veiklos programos.

metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos

kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina

apskrities viršininkas.

metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir

tvirtina meras.

metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina

mokyklos vadovas.

mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos

švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias

mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie

Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį

įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;

4) paveda jai

pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo

strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.

56

straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) formuoti ir

vykdyti valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) rengti

strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;

4) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas

išdavimo;

5) nustatyti

mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus

nevalstybines ir aukštąsias);

6) suderinti

stojančiųjų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas ir taisykles;

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio ir aukštojo mokslo studijų programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka steigti ir tvarkyti Studijų,

mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, Kvalifikacijos tobulinimo programų

ir renginių, taip pat švietimo ir mokslo institucijų, licencijų, išsilavinimo

pažymėjimų blankų, diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų, mokinių,

studentų, pedagogų registrus ir valstybės švietimo kompiuterizuotąsias

informacines sistemas;

9) organizuoti

brandos egzaminus;

10) koordinuoti

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą

įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti

bendruosius jų nuostatus;

11) vykdyti

užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje;

12) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,

teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų

srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse

organizacijose;

13) atlikti

pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo

funkcijas;

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos

vykdymo tvarką;

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarką, formaliojo

profesinio mokymo tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;

16) tvirtinti

aprūpinimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dalykų vadovėliais ir mokymo

priemonėmis tvarką, reikalavimus valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams;

17) tvirtinti

mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių viršininkų

ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams,

visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovams;

18) tvirtinti

atviro konkurso valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų

pareigoms eiti organizavimo tvarką;

19) tvirtinti

valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų,

jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos

tobulinimo ir atestacijos nuostatus bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo

reglamentą, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus;

20) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

Nr.

XI-382,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)

49 straipsnis.

Mokytojo teisės ir pareigos

turi teisę:

1) siūlyti savo

individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;

2) ne mažiau

kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

3) būti

atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) dirbti

savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje

aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą

darbo vietą;

5) dalyvauti

mokyklos savivaldoje;

6) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Specialiojo ugdymo,

Aukštojo mokslo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų

nustatytomis teisėmis.

1) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;

2) ugdyti

tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas,

laiduoti jų asmenybės galių plėtotę;

3) laikytis

teisės norminių aktų patvirtintų Mokytojo etikos normų ir mokyklos vidaus

tvarką nustatančių dokumentų;

4) tobulinti

savo kvalifikaciją;

5) suteikti

pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų

ugdymosi poreikių;

6) nešališkai

vertinti mokinių mokymosi pasiekimus;

7) nuolat

informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaikų ugdymosi poreikius ir

pasiekimus;

8) vykdyti kitas

Specialiojo ugdymo, Profesinio mokymo, Aukštojo mokslo, Neformaliojo

suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas.

profesinių sąjungų atstovai turi teisę netrukdomai dalyvauti sprendžiant

pedagogų darbo sąlygų klausimus darbovietėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

50 straipsnis.

Laisvojo mokytojo teisės ir pareigos

mokytojas teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti neformalųjį švietimą,

vykdyti ikimokyklinio ugdymo arba formaliojo švietimo programas papildančius

bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančių programų modulius.

mokytojas turi teisę:

1) vykdyti

neformaliojo ir kai kuriuos formaliojo švietimo programų modulius;

2) dirbti pagal

savo individualias programas;

3) pasirinkti

pedagoginės veiklos būdus ir formas;

4) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą.

mokytojas privalo:

1) laikytis

Mokytojo etikos normų;

2) užtikrinti

ugdomų mokinių saugumą;

3) turėti

higienos reikalavimus atitinkančią ugdymui skirtą darbo vietą;

4) vykdyti su

mokiniu sutartą ugdymo procesą.

mokytojui neleidžiama ugdyti tų mokinių, kuriuos jis ugdo mokykloje pagal to

paties dalyko programą.

galios)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

51 straipsnis.

Kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos

švietimo teikėjas turi teisę:

1) vykdyti

ikimokyklinio ugdymo, formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių

saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, o įgiję licenciją –

ir profesinio mokymo programas;

2) teikti

neformalųjį švietimą;

3) teikti

informacinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą;

4) gauti

nustatytą finansavimą ir lengvatas.

švietimo teikėjas privalo:

1) užtikrinti

švietimo kokybę ir mokinių saugumą ugdymo procese;

2) sudaryti

mokiniams higienos normas atitinkančias ugdymosi sąlygas;

3) laikytis

Mokytojo etikos normų;

4) rūpintis

mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimu.

galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

VALDYMAS. SAVIVALDA

52 straipsnis.

Švietimo valdymas ir valdymo subjektai

valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos vykdymo kokybę vadybos

priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu bei

priežiūra.

valdymo subjektai yra:

1) Seimas;

2) Vyriausybė,

Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Vyriausybės įstaigos,

apskričių viršininkai;

3) savivaldybės

institucijos;

4) mokyklos

steigėjas;

5) mokyklos

vadovas.

švietimo valdymo įgaliojimų gali būti perduota švietimo savivaldos

institucijoms.

53 straipsnis.

Švietimo stebėsena

stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams

priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

švietimo stebėseną, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais

švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Švietimo ir mokslo

ministerija bei kitos ministro įgaliotos įstaigos, apskričių viršininkų ir

savivaldybių administracijos, mokyklos.

mokslo ministerija kasmet paskelbia pranešimą apie švietimo sistemos būklę

šalyje ir regionuose.

54 straipsnis.

Švietimo planavimas

planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus bei

uždavinius, apibrėžti prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

švietimo politikos prioritetus, ilgalaikius švietimo tikslus, švietimo turinio

kaitos kryptis, finansavimo prioritetus nustato Valstybinė švietimo strategija.

Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Strategija rengiama dešimčiai

metų, tikslinama ne rečiau kaip kas ketverius metus.

Valstybine švietimo strategija, rengiami ir derinami tarpusavyje valstybės,

apskrities, savivaldybės, mokyklos strateginiai švietimo planai.

strateginius švietimo planus rengia Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina

Vyriausybė.

strateginiam švietimo planui pritaria apskrities švietimo taryba, jį tvirtina

apskrities viršininkas.

strateginiam švietimo planui pritaria savivaldybės švietimo taryba, jį tvirtina

savivaldybės taryba.

strateginiam planui pritaria mokyklos taryba, steigėjas, tvirtina mokyklos

vadovas.

planams vykdyti rengiamos valstybės, apskrities, savivaldybės ir mokyklos

metinės švietimo veiklos programos.

metinę švietimo veiklos programą svarsto Švietimo ir mokslo ministerijos

kolegija ir tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

metinę švietimo veiklos programą svarsto apskrities švietimo taryba ir tvirtina

apskrities viršininkas.

metinę švietimo veiklos programą svarsto savivaldybės švietimo taryba ir

tvirtina meras.

metinei veiklos programai pritaria mokyklos taryba, steigėjas ir ją tvirtina

mokyklos vadovas.

mokslo planavimas atliekamas Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

55 straipsnis.

Vyriausybės įgaliojimai švietimo valdymo srityje

Vyriausybė:

1) vykdo

švietimą reglamentuojančius įstatymus, Respublikos Prezidento dekretus ir Seimo

nutarimus, ilgalaikes valstybines švietimo programas, Vyriausybės programos

švietimo dalį, tvirtina jos vykdymo programas;

2) koordinuoja

Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą

švietimo klausimais;

3) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko neuniversitetinių studijų aukštąsias

mokyklas, švietimo valdymo subjektus – Vyriausybės įstaigas bei įstaigas prie

Švietimo ir mokslo ministerijos ir paveda šiai ministerijai visą ar dalį

įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų;

4) paveda jai

pavaldžioms vykdomosios valdžios institucijoms rengti Valstybinę švietimo

strategiją, atsako už jos ir Vyriausybės programos švietimo srityje vykdymą.

56 straipsnis.

Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliojimai

Švietimo ir

mokslo ministerija yra įgaliota:

1) formuoti ir

vykdyti valstybinę švietimo politiką;

2) atsakyti už

švietimo kokybę;

3) rengti

strateginius švietimo planus, metines švietimo veiklos programas;

4) teikti

Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų

rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės,

disponavimo mokyklų turtu; dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo,

reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo; dėl leidimų vykdyti studijas

išdavimo;

5) nustatyti

mokslo metų pradžią ir trukmę formaliojo švietimo mokyklose (išskyrus

nevalstybines ir aukštąsias);

6) suderinti

stojančiųjų priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas sąlygas ir taisykles;

7

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio, profesinio, aukštesniųjų ir aukštojo mokslo studijų

programų akreditavimą;

7

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

7) organizuoti

ir koordinuoti vidurinio ir aukštojo mokslo studijų programų akreditavimą;

8) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tvarkyti valstybės studijų ir

mokymo programų registrą, steigti ir tvarkyti švietimo ir mokslo institucijų,

licencijų, išsilavinimo pažymėjimų blankų, diplomų ir atestatų, kvalifikacijos

tobulinimo programų ir renginių, mokinių, studentų, pedagogų registrus, steigti

ir tvarkyti valstybės švietimo kompiuterizuotąsias informacines sistemas;

9) organizuoti

brandos egzaminus;

10) koordinuoti

apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą

įgyvendinant valstybės švietimo politiką, teikti Vyriausybei tvirtinti

bendruosius jų nuostatus;

11) vykdyti

užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje;

12) palaikyti

ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis

organizacijomis, skatinti savarankišką šalies mokyklų bei organizacijų

bendradarbiavimą su atitinkamomis kitų valstybių mokyklomis ir organizacijomis,

teikti valstybės paramą užsienyje gyvenantiems lietuviams švietimo ir studijų

srityse, atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse

organizacijose;

13) atlikti

pavaldžių mokyklų ir pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų steigėjo

funkcijas;

14

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

profesinio rengimo standartus, studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos

kriterijus ir jos vykdymo tvarką;

14

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

14) tvirtinti

formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrosios programos ir dalykų programos, ugdymo, mokymo planai); visų

lygių (išskyrus aukštąjį išsilavinimą) valstybinius išsilavinimo standartus,

studijų krypčių reglamentus; ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos

vykdymo tvarką;

15

punkto redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas

tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką; baigiamųjų

kvalifikacijos egzaminų tvarką;

15

punkto redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

15) tvirtinti

nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarką, formaliojo

profesinio mokymo tvarką, brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką;

16) tvirtinti

aprūpinimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo dalykų vadovėliais ir mokymo

priemonėmis tvarką, reikalavimus valstybinių ir savivaldybių mokyklų

nuostatams;

17) tvirtinti

mokyklų audito metodiką ir tvarką; kvalifikacinius reikalavimus apskričių

viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir

specialistams, visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovams;

18) tvirtinti

atviro konkurso valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų

pareigoms eiti organizavimo tvarką;

19) tvirtinti

valstybinių (išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų,

jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos

tobulinimo ir atestacijos nuostatus bei mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo

reglamentą, valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos nuostatus;

20) rūpintis

lietuvių kalbos mokymu ir mokymu lietuvių kalba užsienio valstybėse;

analizuoti, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos biudžeto lėšos,

atsiskaityti visuomenei už bendrąją švietimo būklę šalyje ir atlikti kitas

įstatymų ir Vyriausybės nustatytas funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

57

straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų valstybės institucijų ir

Vyriausybės įstaigų įgaliojimai

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimo darbu susijusius teisės aktus;

3) atlieka

pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos teikia pagal savo kompetenciją išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58 straipsnis.

Apskrities viršininko įgaliojimai

Apskrities

viršininkas:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką apskrityje, tvirtina apskrities švietimo

strateginį planą, metines švietimo veiklos programas, 63 straipsnio nustatyta

tvarka inicijuoja apskrities savivaldos institucijų kūrimąsi;

2) analizuoja

bendrąją švietimo būklę apskrityje, prižiūri švietimo teikėjų veiklą;

3) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko administracijos švietimo

padalinius pagal Vyriausybės patvirtintą tipinę struktūrą, skiria švietimo

specialistus ir švietimo padalinių vadovus;

4) formuoja

specialiųjų mokyklų tinklą ir kartu su savivaldybių institucijomis užtikrina

specialiųjų poreikių mokinių mokymą pagal privalomojo ir visuotinio

švietimo programas;

5) steigia

pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines

psichologines tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas), atlieka šių

įstaigų ir pavaldžių mokyklų steigėjo funkcijas;

6) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai apie švietimo

būklę apskrityje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

59 straipsnis.

Savivaldybės institucijų įgaliojimai

atstovaujamoji institucija:

1) vykdo

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, tvirtina savivaldybės strateginį

švietimo planą, metines švietimo veiklos programas;

2) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;

3) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas teikiančių mokyklų tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui

vykdyti. Inicijuoja, kad būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis

profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai

formuoja neformaliojo švietimo teikėjų tinklą;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko mokyklas bei pagalbą mokiniams,

mokytojams ir mokyklai teikiančias įstaigas (pedagogines psichologines

tarnybas, mokytojų švietimo centrus ir kitas).

vykdomoji institucija:

1) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

2) vadovaudamasi

švietimo ir mokslo ministro nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais skiria

švietimo padalinių vadovus ir specialistus;

3) vykdo mokyklų

vadovų kvalifikacijos tobulinimą ir atestaciją;

4) Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko

savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitą ir užtikrina, kad visi

vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo programas;

5) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimą ir brandos egzaminus;

6) pagal šio

Įstatymo 36 straipsnio 1 dalį užtikrina nemokamą mokinių vežiojimą į mokyklas;

7) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka teikia informaciją ministerijai, valstybinės

švietimo priežiūros institucijoms ir visuomenei apie švietimo būklę

savivaldybėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

60 straipsnis.

Mokyklos steigėjo įgaliojimai

steigėjas:

1) užtikrina

valstybinės švietimo politikos vykdymą, įstatymų, Vyriausybės nutarimų,

švietimo ir mokslo ministro įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių

mokyklų veiklą, vykdymą mokykloje;

2) įvertina

gyventojų švietimo poreikius ir priima sprendimus dėl švietimo programų

teikimo;

3) nustato

mokslo metų pradžią ir trukmę neformaliojo švietimo ir nevalstybinėje

mokykloje;

4) steigia,

reorganizuoja, likviduoja ir pertvarko mokyklą;

5) tvirtina

mokyklos nuostatus (statutą), jų (jo) pakeitimus ir papildymus;

6) užtikrina

mokyklos funkcionavimą, demokratinį valdymą;

7) pritaria

mokyklos (išskyrus aukštosios) strateginiam švietimo planui, metinei veiklos

programai;

8) (neteko

galios);

9) tvirtina

mokyklos pedagoginių pareigybių (išskyrus aukštųjų mokyklų) sąrašą;

10) (neteko

galios);

11) švietimo ir

mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo valstybinės (išskyrus aukštosios)

mokyklos vadovo atestaciją;

12) organizuoja

informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės,

specialiosios bei medicinos pagalbos teikimą mokiniui, informacinės,

kvalifikacijos tobulinimo, konsultacinės bei kitokio pobūdžio pagalbos teikimą

mokyklai ir mokytojui;

13) organizuoja

pedagogų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijos tobulinimą,

jų atestaciją;

14) teisės aktų

nustatyta tvarka prižiūri mokyklos veiklą;

15) organizuoja

mokinių maitinimą, apgyvendinimą ir specialiųjų poreikių asmenų, nurodytų 36

straipsnio 2 dalyje, vežiojimą;

16) kaupia ir

skelbia informaciją apie mokyklos veiklą;

17) atlieka

kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Vyriausybė, savivaldybės taryba bei asmenys, sudarę mokyklos steigimo sandorį,

mokyklos steigėjo funkcijų dalį gali pavesti (įgalioti) atlikti kitai

institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

61 straipsnis.

Mokyklos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai

(išskyrus aukštosios) mokyklos vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, vadovą

atviro konkurso būdu pareigoms skiria ir iš jų atleidžia steigėjas.

mokyklos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas atviro konkurso būdu

pareigoms skiriamas neterminuotai ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

mokyklų vadovai skiriami į pareigas ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta

tvarka.

vadovas:

1) vadovauja

mokyklos strateginio plano ir metinių veiklos programų, mokyklos švietimo

programų rengimui, jas tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

2) nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius

asmenis bei aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių aprašymus;

3) atsako už 26

straipsnyje nurodytos informacijos paskelbimą, demokratinį mokyklos valdymą.

Užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius, Mokytojo etikos normų

laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus, bendruomenės narių informavimą,

pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią,

užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems

įpročiams aplinką;

4) analizuoja

mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę, inicijuoja mokyklos vidaus audito

vykdymą ir atsako už mokyklos veiklos rezultatus;

5) atlieka mokyklos

steigėjo priskirtas funkcijas, įtvirtintas mokyklos nuostatuose ir pareigybės

aprašyme.

mokyklos vadovo įgaliojimus ir atsakomybę nustato Aukštojo mokslo įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

62 straipsnis.

Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos bei finansavimo klausimus ir

pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos nuostatuose (statute), priima sprendimus

bei daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka visuomeninę mokyklos

valdymo priežiūrą. Savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetencijas ir

sudarymo principus įteisina mokyklos nuostatai (statutas).

taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės

nariams.

(išskyrus aukštąsias mokyklas ir neformaliojo švietimo mokyklas) savivaldos

institucija mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

Ją sudaro mokyklos vadovybė, visi mokykloje dirbantys mokytojai, medicinos

darbuotojai, psichologai, socialiniai, specialieji pedagogai, bibliotekininkai,

kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

gali veikti mokyklos savivaldos kitos institucijos (mokinių, tėvų (globėjų,

rūpintojų).

6

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

aukštųjų mokyklų savivaldos ypatumus nustato Profesinio mokymo ir Aukštojo

mokslo įstatymai.

6

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokyklų savivaldos ypatumus nustato Aukštojo mokslo

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

63 straipsnis.

Apskrities, savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

savivaldybės visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant apskrities,

savivaldybės švietimo politiką, veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos

apskrities ir savivaldybės švietimo, profesinio mokymo, specialiojo ugdymo ir

kitos atskirų švietimo sričių tarybos.

savivaldybės švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai

(globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų

asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina apskrities viršininkas, savivaldybės

švietimo tarybos – savivaldybės taryba.

savivaldybės švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo

politika, pritaria strateginiams švietimo planams, metinėms švietimo veiklos

programoms ir telkia visuomenę jiems vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

64 straipsnis.

Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės

dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina

valstybės švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą bei konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Vyriausybė;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo programų kaitos, pedagogų

kvalifikacijos ir profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija;

5) Lietuvos

nuotolinio švietimo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji

institucija, konsultuojanti nuotolinio švietimo plėtros klausimais. Jos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

6) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija

strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais. Jos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

65 straipsnis.

Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja formuojant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Visuomeninių organizacijų ir Asociacijų įstatymais.

valdymo subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir

asociacijoms jų funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę,

konsultacinę ir metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti

ekspertais.

sąjungų veiklą mokykloje reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas.

66 straipsnis.

Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – vertinti valstybinės švietimo politikos vykdymą,

švietimo pasiūlą ir švietimo kokybę, skiriamų lėšų naudojimo tikslingumą,

švietimo valdymo sprendimų vykdymą, Švietimo įstatymo ir kitų švietimą

reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, švietimo veiklos duomenų patikimumą ir

organizacinėmis, teisinėmis, ekonominėmis priemonėmis skatinti veiklos

tobulinimą.

2

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas,

licencijuojamą švietimo veiklą – ir licenciją išduoti teikusios institucijos.

2

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

teikėjų veiklą prižiūri atitinkamos valstybės institucijos, mokyklos steigėjas.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka švietimo ir mokslo ministras ir

apskrities viršininkas pagal Vyriausybės patvirtintus Valstybinės švietimo

priežiūros nuostatus.

4

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklos

veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą mokyklų vadybinės ir pedagoginės

veiklos išorinio audito metodiką atlieka steigėjas.

4

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus Mokyklų

vadybinės ir pedagoginės veiklos priežiūros nuostatus organizuoja

steigėjas.

mokslo studijų kokybės priežiūrą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

67 straipsnis.

Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo

finansavimo šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

68 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų

ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui

specialistų darbo apmokėjimas

savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio

skyriaus vedėjo darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio

darbo stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos mokytojo, pagalbos

mokiniui specialisto darbo užmokestis priklauso nuo išsilavinimo,

pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo

ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo, mokytojo, pagalbos mokiniui

specialisto ir kito ugdymo procese dalyvaujančio darbuotojo darbo apmokėjimo

tvarką nustato Vyriausybė.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo

ugdymui, ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjo vadybinės kvalifikacinės

kategorijos nustatomos ir šių asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei

kategorijai vertinimas atliekamas kas penkeri metai, mokytojų, pagalbos

mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos nustatomos švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka.

mokyklos vadovo, mokytojo ir kito darbuotojo darbo užmokestis nustatomas

įstatymų nustatyta tvarka.

aukštosios mokyklos darbuotojams už darbą mokama Mokslo ir studijų įstatymo

nustatyta tvarka.

kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į

pedagoginio darbo stažą, sąrašą, suderinęs su finansų ir socialinės apsaugos ir

darbo ministrais, tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

69

straipsnis. Materialinė parama

kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją

kvalifikaciją, taip pat vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui

Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama materialinė

parama.

aukštosios mokyklos studentui nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

mokosi pagal neformaliojo švietimo programas, įstatymų nustatyta tvarka gali

būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos),

savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka

užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims

būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo

išlaidos.

mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) iš jai skiriamų valstybės

biudžeto bendrųjų asignavimų ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, savivaldybės

mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių

susirinkimas) iš savivaldybės biudžeto ar kitų lėšų savo nustatyta tvarka, kitų

mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininkas (dalyvių susirinkimas) savo

nustatyta tvarka gali teikti ir kitą materialinę paramą ar kompensuoti tam

tikras išlaidas (važiavimo į darbą ir atgal nuosava, išsinuomota ar pagal

panaudos sutartį perduota transporto priemone, gyvenamojo ploto nuomos ir

kitas) mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems specialistams.

70

straipsnis. Apmokėjimas už švietimą

ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai

kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas.

2.

Nevalstybinėje mokykloje atlyginimą už ugdymą, mokymą nustato mokyklos

savininkas (dalyvių susirinkimas). Atlyginimas mokamas sutarties pagrindu.

kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas,

vadovėliais naudojasi nemokamai.

mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo

programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai. Nemokamai mokinys gali

būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę

padėtį.

5.

Individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis,

skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).

turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje specialiosiomis

mokymo priemonėmis aprūpinamas nemokamai.

dydį už ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos įstatuose nustatytas mokinių

tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas

(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai,

stovyklos, ekskursijos ir kita) nustato mokyklos savininko teises ir pareigas

įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės

mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų).

dydį už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą

ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį

pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi ir šių asmenų brandos

egzaminus nustato švietimo ir mokslo ministras.

dydį už mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) teikiamą neformalųjį vaikų

švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą

nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija

(dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas

(dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas už neformalųjį vaikų

švietimą (išskyrus ikimokyklinį ugdymą) mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus

ir tėvų (globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

mokymo įstaigų teikiamos papildomos (nenumatytos mokymo programose) mokymo,

mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės

yra mokamos. Atlyginimo dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas,

suderinęs su mokyklos taryba.

dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato

mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių

susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių

susirinkimas) (kitų mokyklų). Atlyginimas gali būti mažinamas mokyklos

savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo)

(valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų

mokyklų) nustatytais atvejais ir tvarka.

už studijas aukštojoje mokykloje nustatomas Mokslo ir studijų įstatymo

nustatyta tvarka. Atlyginimo dydį už aukštosios mokyklos teikiamą neformalųjį

švietimą nustato aukštoji mokykla.

aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

71

straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio valstybių

švietimo sistemų subjektais.

bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų

susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos Respublikos ir

užsienio valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

ar jos įgaliotos institucijos sprendimu Europos Sąjungos ir kitas tarptautines

švietimo programas ir iniciatyvas administruoja Švietimo mainų paramos fondas.

69 straipsnis.

Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomas mokymo

lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms ikimokyklinio, priešmokyklinio,

pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamų specialiojo ugdymo programų,

profesinio mokymo, formaliojo švietimo programas papildantiems ir mokinių

saviraiškos poreikius tenkinantiems šių programų moduliams vaikų neformaliojo

švietimo mokyklose finansuoti skiriamos iš atitinkamų metų Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinamų

savivaldybių biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų,

valstybinėms mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

(išskyrus nevalstybines tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos

mokyklas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje) ūkio lėšas mokykloms skiria

mokyklos steigėjas savo nustatyta tvarka.

vaikų švietimo (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo) programų

vykdymą finansuoja mokyklos steigėjas, mokiniai (jų atstovai) bei rėmėjai

teisės aktų nustatyta tvarka.

aukštesniąsias, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklas, pagalbą mokiniui,

mokytojui ir mokyklai teikiančias įstaigas finansuoja steigėjai.

mokyklos finansuojamos Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

muzikos, dailės, meno ir sporto mokyklos, nevalstybinės mokyklos,

neformaliojo švietimo programos Vyriausybės nustatyta tvarka remiamos iš

valstybės ir savivaldybių biudžetų. Nevalstybinės tradicinės religinės

bendruomenės ar bendrijos mokyklos, vykdančios formaliojo švietimo programas,

finansuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka,

skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek ir to paties

tipo valstybinėms ar savivaldybės mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje.

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų

lėšų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

70

straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas

savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio

skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo

stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto

pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo,

kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė.

mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas

vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant

į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

70 straipsnis. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų

ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimas

savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą organizuojančio

skyriaus vedėjo pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo

stažo, vadybinės kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštosios) ir savivaldybės mokyklos mokytojo, pagalbos mokiniui

specialisto pareiginė alga priklauso nuo išsilavinimo, pedagoginio darbo stažo,

kvalifikacinės kategorijos, veiklos sudėtingumo.

(išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato

Vyriausybė.

mokyklų vadovų, mokytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis nustatomas

vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

mokyklos vadovui, dėstytojui, mokslo darbuotojui mokama už darbą atsižvelgiant

į pareigas, darbo stažą ir mokslinę kvalifikaciją Aukštojo mokslo įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

71

straipsnis. Materialinė parama

mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją,

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui ir aukštesniųjų studijų

studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama

materialinė parama.

aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per

metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

(išskyrus aukštosios) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų

asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems specialistams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

72

straipsnis. Mokestis už švietimą

ir savivaldybės mokykloje mokymas pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio,

vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštesniųjų studijų programas yra

nemokamas.

2.

Nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą ar studijas nustato mokyklos

steigėjas. Mokestis mokamas sutarties pagrindu.

besimokantis pagal pradinio, pagrindinio ugdymo programas, vadovėliais

naudojasi nemokamai.

besimokantis pagal vidurinio ugdymo ar pagrindinio profesinio mokymo programas,

iš dalies aprūpinamas vadovėliais iš mokyklos vadovėlių fondo, įvertinus tėvų

(rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį.

mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais

ir kt.) mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai).

poreikių asmuo mokykloje ir namuose aprūpinamas specialiosiomis mokymo

priemonėmis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

ugdymui skirta kompensacine technika.

už ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklos nuostatuose reglamentuotas

mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamas papildomas paslaugas

(pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, studijos, klubai,

būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kt.) nustato mokyklos steigėjas.

už išsilavinimo pažymėjimų blankus, už asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą

ir pageidaujančių geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, pakartotinį

pageidaujamų vidurinio ugdymo programos dalykų mokymąsi, pakartotinius

valstybinius ar mokyklinius brandos egzaminus nustato švietimo ir mokslo

ministras.

už mokyklos teikiamą neformalųjį švietimą (išskyrus priešmokyklinį ugdymą)

nustato steigėjas. Mokestis mažinamas atsižvelgus į mokinių gabumus ir tėvų

(globėjų, rūpintojų) socialinę padėtį.

mokyklų teikiamos papildomos (nenumatytos studijų ir mokymo programose) mokymo,

mokymosi paslaugos (konsultacijos, kursai ir kitos), praktinio mokymo priemonės

yra mokamos. Mokesčio dydį už teikiamas paslaugas nustato mokyklos vadovas,

suderinęs su mokyklos taryba.

aprūpinami mokinio reikmenimis teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr.

X-689,

2006-06-13, Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

TARPTAUTINIS

BENDRADARBIAVIMAS

73

straipsnis. Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio

valstybių švietimo sistemų subjektais.

bendradarbiavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutartys, Lietuvos Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų

susitarimai, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio

valstybių švietimo įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

71 straipsnis.

Materialinė parama

1

dalies redakcija iki 2008 m. sausio 1 d.:

kuris mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, ir aukštesniųjų

studijų studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija,

skiriama materialinė parama.

1

dalies redakcija nuo 2008 m. sausio 1 d.:

mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją,

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos mokiniui ir aukštesniųjų studijų

studentui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokama stipendija, skiriama

materialinė parama.

aukštosios mokyklos studentui reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas.

švietimo mokiniui Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikta parama.

(išskyrus aukštąją) steigėjas užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per

metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos.

(išskyrus aukštosios) steigėjas iš jam skiriamų valstybės biudžeto bendrųjų

asignavimų gali teikti ir kitą materialinę paramą mokytojams ir kitiems ugdymo

procese dalyvaujantiems specialistams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

Nr. X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

72 straipsnis. Užsienio

valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas

valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas)

Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos (išskyrus

aukštojo mokslo studijų programas) gali būti vykdomos (stabdomos) Vyriausybės

nustatyta tvarka gavus švietimo ir mokslo ministro rašytinį sutikimą.

valstybių aukštųjų mokyklų studijų programos Lietuvoje vykdomos Mokslo ir

studijų įstatymo nustatyta tvarka.

valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose gali būti vykdomos ne lietuvių kalba. Asmenims, Lietuvoje baigusiems

užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, išduodami

atitinkamų užsienio valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                              BRONISLOVAS

KUZMICKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3214

(2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-347,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11,

15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69,

70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1210,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1266,

2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m.

sausio 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-346,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Mokytojai,

šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo,

priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba

aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir

neturintys pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio

įstatymo įsigaliojimo.

Mokytojai,

ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo

lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį

išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio

įstatymo įsigaliojimo.

Mokytojai

per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo

kvalifikacijos ir aukštojo

išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Šio

straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo

įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau

kaip 5 metai.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-382,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-668,

2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1281,

2011-03-17, Žin., 2011, Nr. 38-1804 (2011-03-31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnio 1 dalį,

įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis

pripažįstama netekusia galios 2015 m. rugsėjo 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 6

punktas pripažįstamas netekusiu galios 2011 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo

teikėjai, vykdantys užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo

programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) Lietuvos Respublikoje ir

neturintys švietimo ir mokslo ministro rašytinio sutikimo, jį privalo gauti per

vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Mokytojai, šio įstatymo

įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo

ir bendrojo ugdymo programas, turintys aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009

metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys

pedagogo kvalifikacijos, ją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti kvalifikacijos reikalavimai iki

2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.

Mokytojai,

šio įstatymo įsigaliojimo metu neturintys Švietimo įstatymo 48 straipsnyje

nustatyto išsilavinimo ir ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio

ugdymo ir bendrojo ugdymo programas bei studijuojantys aukštojoje mokykloje,

aukštąjį išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. Šiems asmenims Švietimo įstatymo 48 straipsnyje nustatyti

išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. netaikomi.

Mokytojai

per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję kvalifikacijos ir

aukštojo išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Šio

straipsnio 3, 4 ir 5 dalių reikalavimai mokytojams, kuriems šio įstatymo

įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau

kaip 5 metai, netaikomi.

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-131,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 67 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-398, 2013-06-20,

Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 2 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2013-07-09)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

73 straipsnis.

Dalyvavimas tarptautinėje švietimo erdvėje

švietimo sistemos subjektai turi teisę dalyvauti tarptautinėje švietimo

erdvėje, tarptautinėse programose ar kitaip bendradarbiauti su užsienio

valstybių švietimo sistemų subjektais.

sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos

Respublikos institucijų ir užsienio valstybių institucijų susitarimai, kiti

Lietuvos Respublikos teisės aktai, Lietuvos ir užsienio valstybių švietimo

įstaigų tiesioginio bendradarbiavimo susitarimai.

įsigaliojusios ratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato

kitas negu šis Įstatymas nuostatas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

74

straipsnis. Užsienio bei tarptautinių organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio

valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

75 straipsnis.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-04-24)

autrap@lrs.lt

57 straipsnis. Ministerijų, Seimui atskaitingų

valstybės institucijų ir Vyriausybės įstaigų įgaliojimai švietimo valdymo

srityje

ir Vyriausybės įstaigos:

1) dalyvauja

švietimo politiką ir mokyklų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo

grupėse, teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai dėl rengiamų teisės

aktų projektų;

2) kartu su

švietimo ir mokslo ministru leidžia su švietimu susijusius teisės aktus;

3) vykdo

mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip

savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka;

4) organizuoja

mokyklų, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina valstybės kaip

savininkės ar dalininkės teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos

specialistų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

ir Vyriausybės įstaigų specialiąją kompetenciją ir atsakomybę švietimo valdymo

klausimais nustato Vyriausybė.

atskaitingos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją teikia išvadas ir

pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl švietimo politiką reglamentuojančių

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų.

58

straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai švietimo valdymo srityje

atstovaujamoji institucija:

1) įgyvendina

valstybinę švietimo politiką savivaldybėje, nustato ilgalaikius švietimo

plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti;

2) steigia,

reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos švietimo padalinius;

3) formuoja

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo,

vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programas teikiančių mokyklų

tinklą, sudaro sąlygas vaikų privalomajam švietimui vykdyti. Inicijuoja, kad

būtų formuojamas gyventojų poreikius atitinkantis profesinio mokymo ir

suaugusiųjų švietimo teikėjų tinklas, savarankiškai formuoja neformaliojo

švietimo teikėjų tinklą.

vykdomoji institucija:

1) analizuoja

švietimo būklę, užtikrina valstybinės švietimo politikos vykdymą;

2) organizuoja

ikimokyklinį ugdymą, priešmokyklinį ugdymą, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą

ir profesinį orientavimą, kitą vaikų neformalųjį švietimą, suaugusiųjų

neformalųjį švietimą;

3) organizuoja

ir koordinuoja švietimo pagalbos teikimą mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai,

vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą;

4) teisės aktų

nustatyta tvarka skiria savivaldybės administracijos švietimo padalinių vadovus

ir specialistus;

5) vykdo

savivaldybės mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjų atestaciją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

6) organizuoja

savivaldybės mokyklų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją

švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

7) Vyriausybės

nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių

vaikų apskaitą; užtikrina, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomojo švietimo

programas;

8) organizuoja

savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų mokinių mokymosi

pasiekimų patikrinimus;

9) įstatymų

nustatyta tvarka atsako, kad kiekvienas jos teritorijoje gyvenantis mokinys

būtų vežamas į mokyklą ir atgal, pagal šio įstatymo 36 straipsnio 1 ir 2 dalis

organizuoja nemokamą mokinių vežimą į mokyklas;

10) teikia

informaciją Švietimo ir mokslo ministerijai ir visuomenei apie švietimo

būklę savivaldybėje.

59

straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas ir jo įgaliojimai

1.

Valstybinės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės

aprašymą tvirtina, vadovą konkurso būdu į pareigas skiria ir iš jų atleidžia savininko teises

ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas

asmuo.

2.

Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo

pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir

iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

reikalavimus valstybinių ir

savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams ir

konkurso šių įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką nustato švietimo ir mokslo

ministras.

švietimo įstaigų vadovai skiriami į pareigas

ir atleidžiami iš jų įstatymų nustatyta tvarka.

įstaigos vadovas:

1) vadovauja švietimo

įstaigos strateginio

plano ir metinių veiklos planų, švietimo programų rengimui, juos tvirtina,

vadovauja jų vykdymui;

2)

nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese

dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą, tvirtina jų pareigybių

aprašymus;

3)

atsako už šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytos informacijos skelbimą,

demokratinį švietimo įstaigos valdymą, užtikrina bendradarbiavimu grįstus

santykius, mokytojo etikos normų laikymąsi, skaidriai priimamus sprendimus,

bendruomenės narių informavimą, pedagoginio ir nepedagoginio personalo

profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto,

prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką;

4)

analizuoja švietimo įstaigos veiklos ir valdymo išteklių būklę ir atsako

už švietimo įstaigos veiklos rezultatus;

5)

atlieka kitas funkcijas, nustatytas mokyklos įstatuose ir švietimo įstaigos

vadovo pareigybės aprašyme;

6)

kartu su mokyklos taryba sprendžia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar mokyklos

teritorijoje statyti judriojo

(mobiliojo) ryšio stotis

įstatymų nustatyta tvarka;

7)

už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamojo

poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;

8)

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į

savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros

priemonių vaikui skyrimo.

6.

Aukštosios mokyklos vadovo skyrimą į pareigas, įgaliojimus ir atsakomybę

nustato Mokslo

ir studijų įstatymas.

60

straipsnis. Mokyklos savivalda

savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo

programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis.

savivaldos institucijos kolegialiai svarsto mokyklos veiklos ir

finansavimo klausimus ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklos įstatuose,

priima sprendimus, daro įtaką vadovo priimamiems sprendimams, atlieka

visuomeninę mokyklos valdymo priežiūrą. Mokyklos savivaldos institucijų

įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai.

taryba – aukščiausioji mokyklos savivaldos institucija, atstovaujanti

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei.

Už savo veiklą mokyklos taryba atsiskaito ją rinkusiems mokyklos bendruomenės

nariams.

gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų

(globėjų, rūpintojų).

mokyklų savivaldos ypatumus nustato Mokslo ir studijų įstatymas.

61

straipsnis. Savivaldybės švietimo savivaldos institucijos

visuomenės dalyvavimui skatinti formuojant savivaldybės švietimo politiką,

veikti šios politikos vykdymą gali būti steigiamos savivaldybės švietimo ir

atskirų švietimo sričių tarybos.

švietimo taryboje atstovaujami mokiniai, mokytojai, tėvai (globėjai,

rūpintojai), socialiniai partneriai, švietimo teikėjai ir (ar) jų asociacijos.

švietimo tarybos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba.

švietimo taryba analizuoja, kaip vykdoma bendroji švietimo politika, pritaria

ilgalaikiams švietimo plėtros tikslams ir telkia visuomenę jiems siekti.

62

straipsnis. Valstybės švietimo savivaldos institucijos

Visuomenės

dalyvavimą formuojant švietimo politiką ir priimant švietimo sprendimus skatina

valstybės švietimo savivaldos institucijos:

1) Lietuvos

švietimo taryba atlieka ekspertinį vertinimą ir konsultuoja strateginiais

Lietuvos švietimo plėtros klausimais. Lietuvos švietimo tarybos nuostatus

tvirtina Seimas;

2) Bendrojo

ugdymo taryba inicijuoja ir pritaria ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programų kaitos, mokytojų kvalifikacijos ir

profesinės raidos, mokyklų aprūpinimo projektams. Bendrojo ugdymo tarybos

nuostatus tvirtina švietimo ir mokslo ministras;

3) Lietuvos

profesinio mokymo taryba pataria sprendžiant strateginius profesinio mokymo

klausimus. Lietuvos profesinio mokymo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

4) Lietuvos

neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba svarsto pagrindines Lietuvos

neformaliojo švietimo plėtros perspektyvas, atlieka neformaliojo suaugusiųjų

švietimo sistemos plėtotės projektų analizę. Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų

švietimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė;

5) Aukštojo

mokslo taryba yra Švietimo ir mokslo ministerijos patariamoji institucija strateginiais

aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo tarybos nuostatus tvirtina

Vyriausybė.

63

straipsnis. Mokyklos bendruomenės narių dalyvavimas švietimo valdyme

bendruomenės nariai gali dalyvauti švietimo valdyme, burtis į įvairių grupių

(mokinių, studentų, mokytojų, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokyklų, švietimo

valdymo lygių vadovų) interesų asociacijas, organizacijas, sąjungas, vykdančias

jų narių nustatytus švietimo, kultūros, mokslinio tyrimo plėtotės uždavinius ir

funkcijas, numatytas jų veiklos įstatuose.

asociacijos, draugijos, sąjungos dalyvauja kuriant mokomojo dalyko turinį,

sprendžiant su mokytojų kvalifikacijos tobulinimu susijusius klausimus,

vadovaudamosi Lietuvos

Respublikos asociacijų

įstatymu.

subjektai šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms organizacijoms ir asociacijoms jų

funkcijoms atlikti nustatyta tvarka teikia informacinę, konsultacinę ir

metodinę pagalbą, gali jas kviestis konsultuoti, būti ekspertais.

sąjungų veiklą nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas.

64

straipsnis. Švietimo priežiūra

priežiūros paskirtis – stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę ir skatinti

švietimo tobulinimą, konsultuoti ir vertinti veiklą.

priežiūra apima švietimo prieinamumo ir kokybės stebėseną, švietimo teikėjų,

pagalbos įstaigų ir švietimo valdymo subjektų konsultavimą, prevencinių

priemonių vykdymą, išorinį vertinimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo

tobulinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.

švietimo teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija.

veiklos priežiūrą atlieka savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės

vykdomoji institucija (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko

teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas)

(valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas

(dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų), prireikus pasitelkdami išorinius

vertintojus.

mokslo studijų kokybės priežiūra atliekama Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta

tvarka.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

ŠVIETIMO

FINANSAVIMAS

65

straipsnis. Švietimo finansavimo šaltiniai

Švietimo finansavimo

šaltiniai:

1) valstybės

biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;

2) kitos lėšos.

66

straipsnis. Investicijos į švietimo plėtotę

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei (statyboms, renovacijai, žmonių

išteklių plėtrai ir kt.) skiriamos pagal programas, nustatytas Lietuvos

Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų

finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Vienų metų ir ilgalaikes

investicines programas švietimo srityje rengia Švietimo ir mokslo ministerija,

vadovaudamasi Valstybine švietimo strategija ir Vyriausybės programa.

lygiu investicinės lėšos švietimo plėtotei skiriamos pagal programas,

nustatytas savivaldybių tarybų patvirtintuose biudžetuose. Savivaldybių

investicinės programos rengiamos atsižvelgiant į valstybės investicines

programas ir vadovaujantis švietimo strateginiais planais.

lėšos kapitalo investicijoms skiriamos savivaldybėms atsižvelgus į mokyklų

tinklo pertvarkos veiksmingumą ir kitus švietimo kokybę laiduojančius

kriterijus.

67

straipsnis. Švietimo programų ir mokyklų finansavimas

švietimo programoms valstybinėse, savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose,

išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo

programoms finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir

savivaldybių biudžetų taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas.

Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos ir

paskirstomos pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas.

savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio ugdymo programoms, taip pat formaliojo švietimo

programas papildantiems ir mokinių saviraiškos poreikius tenkinantiems šių

programų moduliams vaikų neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti skiriamos

iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių

biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų savivaldybių

biudžetams valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, valstybinėms

mokykloms – iš valstybės biudžete numatytų asignavimų.

ir savivaldybių mokykloms (išskyrus mokyklas, nurodytas šio straipsnio 4 dalies

1 punkte) ūkio lėšas skiria mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti

institucija (dalyvių susirinkimas) savo nustatyta tvarka.

mokykloms (išskyrus aukštąsias mokyklas) skiriamos:

1) savivaldybių

mokykloms (klasėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių formaliojo

švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir kriterijus, skiriamos iš

Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių

dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš

savivaldybių biudžetų asignavimų;

Punkto

redakcija nuo 2014-01-01:

1) savivaldybių

mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams,

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkančioms Mokyklų, vykdančių

formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytą paskirtį ir

kriterijus, taip pat savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms

šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir

vykdančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, skiriamos iš

Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių

dotacijų savivaldybių biudžetams pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką ir iš

savivaldybių biudžetų asignavimų;

2) nevalstybinėms

mokykloms, vykdančioms bendrojo ugdymo programas (išskyrus šio straipsnio 10

dalyje nurodytas mokyklas), – iš savininko (dalyvių susirinkimo) ir kitų lėšų,

nustatytų mokyklos įstatuose.

kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo (išskyrus

priešmokyklinio ugdymo programas) programos finansuojamos mokyklos savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, mokinių (jų tėvų (globėjų,

rūpintojų) bei rėmėjų teisės aktų nustatyta tvarka, kitose mokyklose šios programos

finansuojamos mokyklos įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių

mokykloms, kurių teisinė forma – viešoji įstaiga, neformaliojo vaikų švietimo

(išskyrus priešmokyklinio ugdymo programas) programoms vykdyti gali būti

skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos įstaigos, kurių teisinė forma –

biudžetinė įstaiga, finansuojamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios

institucijos, kitos neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos, pagalbos

įstaigos finansuojamos jų įstatų nustatyta tvarka. Valstybinėms ir savivaldybių

neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokykloms, pagalbos įstaigoms, kurių teisinė

forma – viešoji įstaiga, gali būti skiriama lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.

mokymas finansuojamas Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka.

mokyklos finansuojamos Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, neformaliojo švietimo

programoms teisės aktų nustatyta tvarka skiriama lėšų iš valstybės ir

savivaldybių biudžetų, taip pat Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti

skiriama lėšų iš

Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių

dotacijų savivaldybių biudžetams.

10.

Nevalstybinės tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklos,

vykdančios formaliojo švietimo programas, finansuojamos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, skiriant iš biudžeto mokymo lėšų ir

mokyklos ūkio lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms ar

savivaldybių mokykloms, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje

sutartyje.

11.

Sveikatos priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ir savivaldybių

biudžetų ir kitų lėšų.

Dalies

redakcija nuo 2014-01-01:

priežiūra mokykloje Vyriausybės nustatyta tvarka finansuojama iš valstybės ir

savivaldybių biudžetų ir kitų lėšų.

įmonės ir organizacijos gali gauti biudžeto lėšų švietimo, mokslo, kultūros ir

sporto programoms, projektams vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-131,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7937 (2012-12-29)

Nr. XII-398,

2013-06-20, Žin., 2013, Nr. 73-3655 (2013-07-09)

74 straipsnis. Užsienio bei tarptautinių

organizacijų švietimo programų vykdymas

tarptautinių organizacijų mokyklos Lietuvos Respublikoje steigiamos ir veikia

šio Įstatymo, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

valstybių bei tarptautinių organizacijų švietimo programos Lietuvos Respublikos

mokyklose, gavus švietimo ir mokslo ministro raštišką leidimą, gali būti

vykdomos nelietuvių kalba, jas išėjusiems išduodami atitinkamų užsienio

valstybių arba organizacijų pažymėjimai.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

75

straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

aukštesniųjų studijų programas priimama iki 2003–2004 mokslo metų.

mokslo metų pereinama prie visuotinio priešmokyklinio ugdymo.

ugdymo programoms iš dalies finansuoti nuo 2005–2006 mokslo metų taikomas

ugdymo lėšų skyrimo vienam ugdytiniui principas.

asmenų registro veiklos pradžios švietimo įstaigos registruojamos vadovaujantis

Vyriausybės patvirtintais Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų

valstybės registro nuostatais.

jos įgaliotos institucijos šio įstatymo 56 straipsnio 8 punkto nuostatoms

įgyvendinti reikalingus teisės aktus priima iki 2010 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-382,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)(papildyta 5 dalimi)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKO PAVADUOTOJAS                                              BRONISLOVAS

KUZMICKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Nutarimas

Nr.

I-1626,

91.07.30

DĖL

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO REDAKCIJOS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-241,

93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-381,

94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-963,

95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1593,

96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-306,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 9, 11, 30, 31, 33, 33(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-854,

1998 07 02, Žin., 1998, Nr. 67-1940 (1998 07 29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1678, 2000 05 11, Žin., 2000, Nr.

40-1116 (2000 05 17)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2001 m. rugsėjo 1 d.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2038, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2878 (2000 10 31)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 2

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2039, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

92-2879 (2000 10 31)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 42

STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-38, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr.

102-3214 (2000 11 29)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 6, 7, 10, 32, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1630,

2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 63-2853 (2003-06-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2292,

2004-06-22, Žin., 2004, Nr. 103-3755 (2004-07-01)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11, 15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56,

58, 59, 60, 61, 66, 69, 70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Įstatymo įgyvendinimas pakeistas:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-347,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3803 (2009-07-28)

ŠVIETIMO ĮSTATYMO 7, 8, 10, 11,

15, 16, 29, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 48, 49, 50, 51, 56, 58, 59, 60, 61, 66, 69,

70, 71, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2398,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4437 (2004-08-03)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-689, 2006-06-13,

Žin., 2006, Nr. 73-2758 (2006-06-30)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 36, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1066,

2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1628 (2007-04-19)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 12, 37, 39, 41, 43, 45, 46, 56, 62, 63, 66, 71 IR 72 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

16.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1210,

2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3045 (2007-07-12)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1266,

2007-07-04, Žin., 2007, Nr. 81-3324 (2007-07-21)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 41, 47 IR 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio

įstatymo 1 straipsnio 1 ir 5 dalys įsigalioja 2007 m. rugpjūčio 1 d.

Šio

įstatymo 1 straipsnio 2, 3, 4 dalys ir 2, 3 straipsniai įsigalioja 2008 m.

sausio 1 d.

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-346,

2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3802 (2009-07-28)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 2, 48 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

Mokytojai,

šio įstatymo įsigaliojimo metu ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio

ugdymo ir bendrojo lavinimo programas, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį

(specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir neturintys pedagogo

kvalifikacijos, ją privalo įgyti per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.

Mokytojai,

ugdantys pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo

lavinimo programas ir studijuojantys aukštojoje mokykloje, aukštąjį

išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją privalo įgyti per 2 metus nuo šio

įstatymo įsigaliojimo.

Mokytojai

per šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį neįgiję pedagogo

kvalifikacijos ir aukštojo

išsilavinimo, atleidžiami Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Šio

straipsnio 2–4 dalių reikalavimai netaikomi mokytojams, kuriems šio įstatymo

įsigaliojimo dieną iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau

kaip 5 metai.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-382,

2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3975 (2009-08-04)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-668,

2010-01-21, Žin., 2010, Nr. 15-701 (2010-02-04)

ŠVIETIMO

ĮSTATYMO 61 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2000 06 13, Žin., 2000, Nr. 49-1424 (2000 06 16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

5 PUNKTO, 10 STRAIPSNIO 3 IR 4 DALIŲ, 15 STRAIPSNIO 1 DALIES, 20 STRAIPSNIO, 21

STRAIPSNIO 2 PUNKTO, 32 STRAIPSNIO 2 DALIES, 34 STRAIPSNIO 2, 3 IR 4 DALIŲ, 35

STRAIPSNIO 2 IR 5 PUNKTŲ, 37 STRAIPSNIO 2 PUNKTO IR 38 STRAIPSNIO 2 IR 3 PUNKTŲ

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2010-02-04)

autrap@lrs.lt