LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
68 versijos
· 1991-06-25
2026-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 67, 43, 10
2026-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 39
2025-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 68
2024-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 15 más
2024-07-25
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — art. 72
2024-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 21, 72
2024-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 72, 41, 43
2024-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2024-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 72, 4 y 2 más
2024-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 42, 66, 44 y 4 más
2024-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62, 67 y 2 más
2023-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 58 y 23 más
2023-07-06
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 29 y 3 más
2023-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 38 y 8 más
2023-04-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 49
2023-03-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 36, 23 y 2 más
2023-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29
2023-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 47, 72, 35 y 2 más
2022-12-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 62
2022-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 38 y 3 más
2022-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 29, 11 y 3 más
2021-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 47, 2 y 11 más
2021-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 58, 2 y 5 más
2020-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 60
2020-07-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 37, 53, 72 y 3 más
2020-06-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 311, 72
2020-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-19
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2019-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 41
2019-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 18, 37, 44
2018-12-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 72
2018-10-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 26
2018-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 58, 66, 72 y 3 más
2018-07-05
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 72, 59
2018-02-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 42, 47 y 13 más
2018-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 64, 58 y 12 más
2017-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 11 y 20 más
2017-01-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 47, 41 y 3 más
2017-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 2, 18, 35, 72
2016-09-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 24, 36, 47 y 9 más
2016-01-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 25, 72
2015-07-10
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 41, 72
2015-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 53, 561 y 2 más
2015-04-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 69 más
2013-11-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 7 más
2013-07-09
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 5 más
2012-12-29
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 17, 68 y 4 más
2011-07-01
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 12, 17 y 13 más
2010-02-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 3 más
2009-08-04
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2009-07-28
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 29, 70 y 2 más
2007-07-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 57, 70, 33, 74
2007-07-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 72 más
2007-04-03
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 33 más
2006-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 44, 42 y 20 más
2004-07-15
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 3 y 28 más
2004-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 56, 16, 11 y 41 más
2003-06-17
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 56, 16 y 70 más
2000-11-21
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 31 y 17 más
2000-10-12
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 31, 12, 24 y 15 más
2000-06-13
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 42, 31 y 18 más
2000-05-11
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 16, 3 y 42 más
1998-07-02
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 42 más
Pakeitimai 1998-07-02
@@ -4,7 +4,7 @@
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.07.09)
Lūžaitė (1998.08.17)
Įstatymas
@@ -102,6 +102,24 @@
ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-854,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo
redakcija
***
Pabaiga ***
@@ -112,27 +130,155 @@
ĮSTATYMAS
Švietimas
- prioritetiška valstybės remiama Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis
grindžiamas humanistinėmis tautos ir pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos
principais bei visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis.
Švietimas lemia krašto kultūrinę, socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina
žmonių ir tautų solidarumą, toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis
įstatymas nustato Lietuvos Respublikos švietimo sistemos sandaros,
švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) veiklos ir valdymo
pagrindus.
Preambulės
Nauja įstatymo
redakcija:
Nr. VIII-854,
98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1940 (98.07.29)
Švietimas - prioritetinė valstybės remiama
Lietuvos Respublikos raidos sritis. Jis grindžiamas humanistinėmis tautos ir
pasaulio kultūros vertybėmis, demokratijos principais bei visuotinai
pripažintomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Švietimas lemia krašto kultūrinę,
socialinę bei ekonominę pažangą, stiprina žmonių ir tautų solidarumą,
toleranciją, bendradarbiavimą.
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos
švietimo sistemos sandaros, švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas)
veiklos ir valdymo pagrindus.
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai
yra:
1) puoselėti asmens dvasines ir fizines
galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti
intelektą, sudaryti sąlygas individualybei plėtoti;
2) suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir
profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3) sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio
lavinimosi galimybes;
4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir
pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį
dalyvauti Lietuvos Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir
politiniame gyvenime;
5) užtikrinti tradicinių religinių bendrijų
nariams tokias pat teises ir sąlygas kaip ir visiems gyventojams ugdyti savo
vaikus švietimo įstaigose pagal įsitikinimus.
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai
švietimo sistemos uždaviniai yra:
1)
puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos
gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės
plėtotei;
2)
suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį
dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3)
sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4)
ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir
Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame,
visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime.
2
straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos
švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo
lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų
švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse
ugdymo įstaigose,
bendrojo
lavinimo mokyklose,
profesinio
mokymo įstaigose,
aukštesniosiose
mokyklose,
aukštosiose
mokyklose,
papildomo
ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos
švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo
(lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo
įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti nesiekianti pelno
institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą
pagal atitinkamas programas.
Straipsnio
pakeitimai:
@@ -140,89 +286,355 @@
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
I. Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai
Pagrindiniai
švietimo sistemos uždaviniai yra:
1)
puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos
gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės
plėtotei;
2)
suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį
dabarties mokslo ir kultūros lygį;
3)
sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes;
4)
ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir
Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame,
visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime.
2
straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
3
straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio
amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, ugdomi
lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai
vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.
Valstybė
remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.
Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos
apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4
straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo
mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus:
pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo
lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo
mokyklose.
Atskiras
bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėje
mokykloje.
Suaugusieji
bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose
(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose
gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įsigyti sanatorinėse bendrojo
lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams
leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus
elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo bendrojo lavinimo bei
profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5
straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis
išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose
(profesinėse mokyklose, aukštesniosiose mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų
mokymo centruose ir kitose švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su
bendruoju lavinimu.
Į
profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį
išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir
neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6
straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos,
konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo
turėti vidurinį išsilavinimą.
Studijos
šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios
mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo skyrius.
Aukštesniosios
mokyklos gali rengti studentus bakalauro kvalifikaciniam laipsniui, kurį
suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1)
straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis
išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos ir
valdymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymas bei aukštųjų mokyklų statutai.
Nevalstybines
aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos
juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
licenciją. Į mokyklas, neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti
priėmimą ir organizuoti jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7
straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji
papildomai mokosi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose:
meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,
būreliuose.
8
straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos
švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo
lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų
švietimą, įgyvendinamą šių tipų švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse
ugdymo įstaigose,
bendrojo
lavinimo mokyklose,
profesinio
mokymo įstaigose,
aukštesniosiose
mokyklose,
aukštosiose
mokyklose,
papildomo
ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,
vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9
straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai ir
savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskričių viršininkams
raštu sutikus.
Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai
raštu sutikus.
Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja, Švietimo ir mokslo
ministerijai leidus, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar
paskiri Lietuvos piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos leidimą.
Valstybinės
švietimo įstaigos gali steigti bendras su užsieniu švietimo įstaigas, gavusios
steigėjo sutikimą bei Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.
Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos
įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija gali savo iniciatyva sustabdyti
įstaigos veiklą, kol ginčas bus išspręstas teismine tvarka. Švietimo įstaigos
turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos
registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
10
straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos
švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo
(lygio) švietimo įstaigų.
Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.
Gausioms
ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms sudaromos
sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,
rūpintojai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama dėstomąja kalba.
Negausioms
ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir
tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės
bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose
švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba.
Tėvams ar moksleiviams pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų
lietuvių kalba.
Visos
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės mokytis lietuvių kalba.
11
straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti nesiekianti pelno
institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo arba savišvietos procesą
pagal atitinkamas programas.
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir
stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos,
apskričių viršininkai, vietos savivaldos institucijos, organizacijos ir
piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose
aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,
poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose mokyklose.
Straipsnio
@@ -230,370 +642,12 @@
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
3
straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio
amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) pageidauja, ugdomi
lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai
vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose.
Valstybė
remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas.
Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos
apsaugos įstaigos teikia metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4
straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo
mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus:
pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo
lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo
mokyklose.
Atskiras
bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis
vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėje
mokykloje.
Suaugusieji
bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose
(mokymo centruose), bendrojo lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose
gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali įsigyti sanatorinėse bendrojo
lavinimo mokyklose. Ligoninėse, namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams
leidus, yra mokomi Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus
elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo bendrojo lavinimo bei
profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
5
straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis
išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio mokymo įstaigose
(profesinėse mokyklose, aukštesniosiose mokyklose (kolegijose), suaugusiųjų
mokymo centruose ir kitose švietimo įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su
bendruoju lavinimu.
Į
profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį
išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir
neturintys pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
6
straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus
su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos,
konservatorijos ir kt.). Į aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo
turėti vidurinį išsilavinimą.
Studijos
šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios
mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo skyrius.
Aukštesniosios
mokyklos gali rengti studentus bakalauro kvalifikaciniam laipsniui, kurį
suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1)
straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis
išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų
mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos ir
valdymo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų
įstatymas bei aukštųjų mokyklų statutai.
Nevalstybines
aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikos
juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
licenciją. Į mokyklas, neturinčias tokios licencijos, draudžiama skelbti
priėmimą ir organizuoti jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7
straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji
papildomai mokosi įvairiomis formomis organizuotose švietimo institucijose:
meno, sporto, kalbų, technikos bei kitokio profilio mokyklose, kursuose,
būreliuose.
8
straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos
Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis,
vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9
straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių viršininkai ir
savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskričių viršininkams
raštu sutikus.
Valstybines
švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos
bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai
raštu sutikus.
Nevalstybines
švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir likviduoja, Švietimo ir mokslo
ministerijai leidus, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ar
paskiri Lietuvos piliečiai. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos leidimą.
Valstybinės
švietimo įstaigos gali steigti bendras su užsieniu švietimo įstaigas, gavusios
steigėjo sutikimą bei Švietimo ir mokslo ministerijos leidimą.
Jeigu
nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia Lietuvos Respublikos
įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija gali savo iniciatyva sustabdyti
įstaigos veiklą, kol ginčas bus išspręstas teismine tvarka. Švietimo įstaigos
turi juridinio asmens teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos
registruojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo
įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji
nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
10
straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos
Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.
Gausioms
ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos tautinėms mažumoms sudaromos
sąlygos turėti valstybines ar valstybės remiamas ikimokyklines įstaigas,
bendrojo lavinimo mokyklas ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai,
rūpintojai) parenka vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama dėstomąja kalba.
Negausioms
ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms gimtajai kalbai išmokti ir
tobulinti valstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose gali būti steigiamos klasės
bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose
švietimo įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba.
Tėvams ar moksleiviams pageidaujant, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų
lietuvių kalba.
Visos
vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti lietuvių kalbos mokėjimą
pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą standartą.
Visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės mokytis lietuvių kalba.
11
straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo
įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir
stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos,
apskričių viršininkai, vietos savivaldos institucijos, organizacijos ir
piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose
aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,
poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose mokyklose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
12
straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir psichiniais
@@ -650,2987 +704,1315 @@
2 straipsnis. Lietuvos švietimo sistema
Lietuvos švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą,
bendrąjį
vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir aukštesnįjį
mokymą,
aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų
švietimo įstaigose:
ikimokyklinėse ugdymo įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklose,
profesinio mokymo įstaigose,
aukštesniosiose mokyklose,
aukštosiose mokyklose,
papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo įstaigose.
Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas mokymosi
perimamumas
tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
Švietimo įstaiga - tai nuolat arba su pertraukomis veikianti
nesiekianti
pelno institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo,
mokymo
arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas."
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
1. Lietuvos švietimo sistema apima
ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį vaikų ir jaunimo lavinimą, profesinį ir
aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą ir suaugusiųjų švietimą, įgyvendinamą šių
tipų švietimo įstaigose:
1) ikimokyklinio ugdymo įstaigose;
2) bendrojo lavinimo mokyklose;
3) profesinio mokymo įstaigose, įmonėse;
4) aukštesniosiose mokyklose;
5) aukštosiose mokyklose;
6) papildomo ugdymo ir neformaliojo švietimo
įstaigose.
2. Lietuvos švietimo sistemoje įgyvendinamas
mokymosi perimamumas tarp atitinkamo tipo (lygio) švietimo įstaigų.
3. Švietimo įstaiga - nuolat arba su
pertraukomis veikianti institucija, vykdanti ir organizuojanti ugdymo, mokymo
arba savišvietos procesą pagal atitinkamas programas.
3 straipsnis. Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai (globėjai,
rūpintojai)
pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose.
Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi
vaikų
globos įstaigose.
Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą namuose,
teikia
kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus
vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos
teikia
1. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, jeigu tėvai
(ar vaiko globėjai) pageidauja, ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir
darželiuose-mokyklose. Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos
įstaigose.
2. Valstybė remia ikimokyklinio amžiaus vaikų
ugdymą namuose, teikia kompensacines išmokas. Šeimoms, ugdančioms ikimokyklinio
amžiaus vaikus namuose, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigos teikia
metodinę, diagnostinę bei konsultacinę pagalbą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis išsilavinimas
Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas dvylikos metų
trijų
pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti
atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę
ir
vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja
vidurinės
bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai.
Bendrojo lavinimo žinios kartu su pradiniais darbo
įgūdžiais
yra teikiamos jaunimo mokyklose.
Atskiras bendrojo lavinimo mokyklų tipas yra gimnazija.
Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir
atitinkamo
lygio profesinėje mokykloje.
Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų
bendrojo
lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo lavinimo
mokyklų
suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį išsilavinimą gali
įsigyti
sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose
besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi
Švietimo
ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Asocialaus elgesio moksleiviams steigiamos specialaus režimo
bendrojo
lavinimo bei profesinės mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
4 straipsnis. Bendrasis vidurinis
išsilavinimas
1. Bendrasis vidurinis išsilavinimas įgyjamas
dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali
sudaryti atskiras savarankiškas įstaigas: pradinę (4 metai), pagrindinę (6
metai) ir vidurinę (2 metai) mokyklas. Mokslo metų trukmę jose reglamentuoja
Švietimo ir mokslo ministerija.
2. Bendrojo lavinimo žinios kartu su
pradiniais darbo įgūdžiais yra teikiamos jaunimo mokyklose.
3. Atskiri bendrojo lavinimo mokyklų tipai
yra gimnazija ir tarptautinio bakalaureato mokykla.
4. Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali
būti įgyjamas ir atitinkamo lygio profesinėse mokyklose.
5. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali
įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (mokymo centruose), bendrojo
lavinimo mokyklų suaugusiųjų skyriuose (klasėse).
6. Sanatorijose gydomi moksleiviai bendrąjį
išsilavinimą gali įgyti sanatorinėse bendrojo lavinimo mokyklose. Ligoninėse,
namuose besigydantys moksleiviai, gydytojams leidus, yra mokomi Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
7. Asocialaus elgesio moksleiviai mokomi
specialaus režimo bendrojo lavinimo bei profesinėse mokyklose.
5 straipsnis. Profesinis mokymas
Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir tobulinamas profesinio
mokymo
įstaigose (profesinėse mokyklose, aukštesniosiose
mokyklose
(kolegijose), suaugusiųjų mokymo centruose ir kitose
švietimo
įstaigose). Profesinis mokymas siejamas su bendruoju
lavinimu.
Į profesines mokyklas priimami moksleiviai įgiję pagrindinį
ar
bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose mokyklose mokomasi pagal
vieno
ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta
tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio
išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 15
metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
1. Profesinis išsilavinimas įgyjamas ir
tobulinamas profesinio mokymo įstaigose (profesinėse mokyklose, profesinio
mokymo centruose, kursuose ir specializuotose profesinio mokymo įstaigose) bei
įmonėse. Profesinis mokymas siejamas su bendruoju lavinimu.
2. Į profesines mokyklas paprastai priimami
moksleiviai, įgiję pagrindinį ar bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Šiose
mokyklose mokomasi pagal vieno ar kelių lygių programas. Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka mokytis gali būti priimami ir neturintys
pagrindinio išsilavinimo moksleiviai, bet ne jaunesni kaip 14 metų. Profesinį
mokymą reglamentuoja Profesinio mokymo įstatymas.
6 straipsnis. Aukštesnysis išsilavinimas
Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia
aukštesniosios
mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias
mokyklas stojantys asmenys privalo turėti vidurinį
išsilavinimą.
Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų iki ketverių metų.
Aukštesniosios mokyklos gali turėti bendrojo lavinimo ir
profesinio
rengimo skyrius.
Aukštesniosios mokyklos gali rengti studentus bakalauro
kvalifikaciniam
laipsniui, kurį suteikia aukštosios mokyklos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
6(1) straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
Aukštasis išsilavinimas įgyjamas aukštosiose mokyklose.
Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo,
studijų
tvarką bei veiklos ir valdymo pagrindus reglamentuoja
Lietuvos
Respublikos mokslo ir studijų įstatymas bei aukštųjų
mokyklų
1. Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu
rengia aukštesniosios mokyklos (kolegijos, konservatorijos ir kt.). Į
aukštesniąsias mokyklas stojantys asmenys privalo turėti bendrąjį vidurinį arba
pagrindinį išsilavinimą.
2. Studijos šiose mokyklose trunka nuo dvejų
iki ketverių metų.
3. Aukštesniosios mokyklos gali turėti
bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo skyrius.
4. Į aukštesniųjų mokyklų studijų programas
gali būti įtraukiamos su aukštąja mokykla suderintos ir jos akredituotos
programos (moduliai), atitinkančios bakalauro kvalifikacinio laipsnio
reikalavimus. Tęsiant studijas aukštojoje mokykloje, šios studijų programos
(moduliai) gali būti įskaitomi.
7 straipsnis. Aukštasis išsilavinimas
1. Aukštasis išsilavinimas įgyjamas
aukštosiose mokyklose.
2. Aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo,
likvidavimo, studijų tvarką bei veiklos, valdymo ir finansavimo pagrindus
reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kiti įstatymai bei aukštųjų mokyklų
statutai.
Nevalstybines aukštąsias mokyklas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja
Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys,
gavę
Lietuvos Respublikos Vyriausybės licenciją. Į mokyklas,
neturinčias
tokios licencijos, draudžiama skelbti priėmimą ir
organizuoti
jose mokymą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
7 straipsnis. Papildomas mokymas
Norintieji papildomai mokosi įvairiomis formomis
organizuotose
švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų,
technikos
3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos gali
veikti tik turėdamos Vyriausybės raštišką leidimą.
8 straipsnis. Papildomas ugdymas
Norintieji papildomai ugdomi įvairiomis
formomis organizuotose švietimo institucijose: meno, sporto, kalbų, technikos
bei kitokio profilio mokyklose, kursuose, būreliuose.
8 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks išsilavinimo cenzas:
pradinis,
pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
9 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas, reorganizavimas
ir likvidavimas
Valstybines ir savivaldybių švietimo įstaigas steigia,
reorganizuoja
ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip
pat
apskričių valdytojai ir savivaldybių tarybos Švietimo ir
mokslo
ministerijai ir apskričių valdytojams raštu sutikus.
Valstybines švietimo įstaigas steigti, reorganizuoti ir
likviduoti
gali kitos ministerijos bei Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
įstaigos Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus.
Nevalstybines švietimo įstaigas steigia, reorganizuoja ir
likviduoja,
Švietimo ir mokslo ministerijai leidus, Lietuvos
9 straipsnis. Išsilavinimo cenzas
Lietuvos Respublikoje nustatomas toks
išsilavinimo cenzas: pradinis, pagrindinis, vidurinis, aukštesnysis, aukštasis.
10 straipsnis. Švietimo įstaigų steigimas,
reorganizavimas ir
likvidavimas
1. Valstybines švietimo įstaigas steigia,
reorganizuoja ir likviduoja Švietimo ir mokslo ministerija, taip pat apskričių
viršininkai Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
2. Valstybines švietimo įstaigas steigti,
reorganizuoti ir likviduoti gali kitos ministerijos bei Vyriausybės įstaigos
Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku sutikimu.
3. Savivaldybių tarybos Švietimo ir mokslo
ministerijos raštišku sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja
savivaldybių švietimo įstaigas, teikiančias pradinį, pagrindinį ir vidurinį
išsilavinimą; apskričių viršininkų raštišku sutikimu - ikimokyklinio, papildomo
ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas.
4. Švietimo įstaigos gali būti steigiamos
kelių steigėjų sutarties pagrindu. Tėvų pageidavimu valstybės ar savivaldybių
švietimo įstaigos (klasės, grupės) gali būti sutarties pagrindu steigiamos
kartu su valstybės pripažinta tradicine religine bendrija šios bendrijos,
savivaldybių tarybos ar valstybės institucijos iniciatyva. Šių švietimo įstaigų
steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką, suderintą su valstybės
pripažintomis tradicinėmis religinėmis bendrijomis, nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
5. Valstybinės švietimo įstaigos gali būti
steigiamos kartu su užsienio juridiniais asmenimis, gavus Švietimo ir mokslo
ministro raštišką sutikimą.
6. Nevalstybines švietimo įstaigas steigia,
reorganizuoja ir likviduoja Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai
asmenys ar paskiri Lietuvos Respublikos piliečiai, gavę Švietimo ir mokslo
ministerijos raštišką sutikimą. Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys
gali steigti švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų steigėjai, gavę
Švietimo ir mokslo ministro raštišką sutikimą.
7. Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos
veikla pažeidžia įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija pareikalauja per
nurodytą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus. Švietimo įstaigai per nurodytą
laiką nepašalinus nustatytų pažeidimų, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
8. Švietimo įstaigos turi juridinio asmens
teises ir yra pavaldžios steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
9. Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo
ir likvidavimo tvarką reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Vyriausybė.
11 straipsnis. Leidimai mokyti
1. Jeigu nevalstybinėse švietimo įstaigose
(įmonėse) baigus mokymą išduodami valstybės pripažinti išsilavinimo
pažymėjimai, mokyti jose leidžiama tik turint Švietimo ir mokslo ministerijos
raštišką leidimą.
2. Leidimų mokyti išdavimo tvarką
reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
12 straipsnis. Dėstymo kalba
1. Lietuvos Respublikos mokyklose dėstymo
kalba yra lietuvių kalba (išskyrus tautinių mažumų bei tarptautinio
bakalaureato mokyklas).
2. Vietovėse, kuriose gyvena tautinė mažuma
arba yra daug jos narių, jiems sudaromos sąlygos turėti valstybines,
savivaldybių ar nevalstybines ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas ir pamokas gimtąja kalba, jeigu šie asmenys to prašo ir jeigu toks
prašymas atitinka realų poreikį. Tėvai (ar vaiko globėjai) parenka vaikams
ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą atitinkama dėstymo kalba.
3. Negausioms tautinėms grupėms gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės
mokyklos.
4. Ne lietuvių kalba dėstomose švietimo
įstaigose lietuvių kalba ir literatūra dėstoma lietuvių kalba. Jeigu tėvai ar
moksleiviai pageidauja, sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
5. Visos bendrojo lavinimo mokyklos turi
užtikrinti valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatytą standartą.
6. Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje
sudaromos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
13 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos
auklėtinių bei pedagogų sveikatai išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos
Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai, vietos savivaldybių institucijos,
organizacijos ir piliečiai, turintys savo žinioje švietimo įstaigas, užtikrina
teisės aktuose nustatytas auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir
sporto, poilsio, medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas šiose
įstaigose, taip pat auklėtinių apsaugą nuo fizinę ir psichinę sveikatą
žalojančio poveikio (tabako, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų).
14 straipsnis. Vaikų ir
moksleivių, turinčių fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, ugdymas
1. Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus
vaikai, turintys fizinių ar psichinių raidos sutrikimų, yra ugdomi namuose,
ikimokyklinių įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiosiose
ikimokyklinio ugdymo įstaigose, bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar
specialiosiose klasėse bei specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų
gyvenamosios vietos.
2. Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų)
sutikimu skiria, atsižvelgdamos į vaiko ar moksleivio pageidavimus, švietimo
įstaigos specialiojo ugdymo komisija ar (ir) pedagoginė psichologinė tarnyba
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
15 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
1. Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse
ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose yra
nemokamas. Ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose
(išskyrus vaikų globos), taip pat papildomo ugdymo institucijose yra iš dalies
apmokamas.
2. Už mokymą nevalstybinėse švietimo
įstaigose mokama pagal susitarimą.
16 straipsnis. Materialinė parama
moksleiviams ir studentams
Moksleiviams ir studentams, kuriems reikia
materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas bei skiria lėšų stipendijoms ir
kreditams.
17 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
1. Valstybinių ir savivaldybių švietimo
įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą, turimą
išsilavinimą, įgytą kvalifikacinę kategoriją ir atliktą darbą.
2. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose pedagogams mokama už papildomą nepamokinį darbą.
3. Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys
švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams teikiamos lengvatos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
18 straipsnis. Pedagogų rengimas
1. Pedagogus Lietuvos švietimo sistemai
rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos pagal Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
2. Aukštosiose mokyklose rengtinų pedagogų
skaičių užsako Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės reikmes, Švietimo ir
mokslo ministerijos teikimu.
3. Valstybinėse aukštesniosiose mokyklose
rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo
ministerija.
19 straipsnis. Vaikų ir jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų
ir jaunimo organizacijos, kurių veikla skatina moksleivių dorovinę, pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir
saviraiškos poreikius. Šių organizacijų veikla grindžiama nustatyta tvarka
įregistruotais įstatais ir neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei įstatymams. Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo
organizacijoms sudaromos palankios veiklos sąlygos.
20 straipsnis. Dorovinis
(religinis) ugdymas valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose
1. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo
įstaigose tėvų (ar vaiko globėjų) pageidavimu dvasinės vyresnybės įgalioti
asmenys moko tikybos (valstybės pripažintų tradicinėmis konfesijų).
2. Valstybės ir savivaldybių globojami
moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje išpažįstamą
tradicinę religiją.
3. Nelankantiesiems tikybos pamokų tuo metu
dėstoma etika.
4. Dviejų steigėjų (valstybės ar savivaldybių
ir valstybės pripažintos tradicine religinės bendrijos) švietimo įstaigose tėvų
(ar vaiko globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti ne tikybos, bet etikos ar
kitos tradicinės religijos pamokas.
ANTRASIS SKIRSNIS
MOKSLEIVIŲ, TĖVŲ, PEDAGOGŲ TEISĖS, PAREIGOS
IR ATSAKOMYBĖ
21 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei
išsilavinimas ir kitos aplinkybės (sveikata, dėstymo kalbos mokėjimas ir kt.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti
dėl tikybos mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas,
plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje
įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ar
profesinio lavinimo mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus;
6) dėvėti uniformą.
22 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) mokytis, iki sueis 16 metų, bendrojo
lavinimo arba kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat
lankyti bendrojo lavinimo arba kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą.
23 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų) teisės
Tėvai (ar vaiko globėjai) turi teisę:
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę,
savivaldybės arba nevalstybinę švietimo įstaigą;
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai
priskirtą arba kitą pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją
apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
24 straipsnis. Tėvų (ar vaiko globėjų)
pareigos
Tėvai (ar vaiko globėjai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi
sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę,
dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi;
2) leisti į bendrojo lavinimo mokyklą vaikus
nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą
vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą
vaiko, kuriam yra suėję 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis
sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi klausimus, užtikrinti, kad vaikai
lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą, iki
jiems sueis 16 metų.
25 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
1. Teisę dirbti pedagoginį darbą atitinkamo
tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą pedagogo kvalifikaciją.
2. Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo
įstaigose turi ir asmenys įgiję tik profesinį išsilavinimą. Šie asmenys privalo
įgyti pedagogo kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
3.Valstybinių ir savivaldybių švietimo
įstaigų vadovai skiriami viešo konkurso tvarka penkeriems metams.
Kvalifikacinius reikalavimus pretendentams ir viešo konkurso organizavimo
tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. Viešo konkurso komisija sudaroma
jos sudėtį suderinus su apskrities viršininku.
26 straipsnis. Pedagogų atestacija
1. Pedagogams, švietimo įstaigų vadovams,
inspektoriams sudaromos kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sąlygos.
2. Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai
privalo būti atestuojami:
1) jei nėra įgiję kvalifikacinės kategorijos;
2) jei atestuoto pedagogo turima
kvalifikacinė kategorija neatitinka jo specialybės;
3) jei steigėjas ar švietimo įstaigą
prižiūrinti institucija nustato, kad vadovo ar pedagogo praktinė veikla
neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
3. Pedagogai, švietimo įstaigų vadovai,
pageidaujantys įgyti aukštesnę nei turima kvalifikacinę kategoriją, atestuojami
pačių prašymu.
4. Pedagogų, švietimo įstaigų vadovų,
inspektorių kvalifikacinių kategorijų reikalavimus bei atestavimo tvarką
nustato Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu Vyriausybės patvirtinti
atestavimo nuostatai.
27 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogai turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos
organizavimo būdus ir formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją
ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3) į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas
visuomenines organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų apmokamų atostogų
vadovėliams rašyti.
28 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas auklėtinių dorovės bei
pilietines nuostatas, laiduoti saugią ir sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo
programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje,
padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti
jų kultūrinius interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją, nustatyta
tvarka atestuotis, įgyti kvalifikacinę kategoriją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (ar
vaiko globėjais) sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
29 straipsnis. Moksleivių, tėvų (ar vaiko
globėjų) ir pedagogų
atsakomybė
1. Moksleiviai, neatliekantys savo pareigų,
atsako švietimo įstaigos nuostatuose nustatyta tvarka.
2. Tėvai (ar vaiko globėjai) ir pedagogai,
kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja
auklėtinius, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠVIETIMO PROCESO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
30 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
1. Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos
dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta
tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys ir
metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius bei visuomenės
poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo turinys derinamas tarpusavyje.
2. Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti
rasinį, tautinį, religinį, socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
3. Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo
programos gali būti papildomos etnokultūros elementais.
4. Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose, be
lietuvių kalbos, taip pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir
mokyklos galimybes.
31 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai bendrojo lavinimo mokyklose
pradedami nuo rugsėjo pirmos dienos.
32 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos
nuostatai
1. Valstybinės ir savivaldybių švietimo
įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos institucijų aprobuotais ir
steigėjo patvirtintais įstaigos veiklos nuostatais, kurie turi neprieštarauti
šiam ir kitiems įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendriesiems
veiklos nuostatams.
2. Valstybinių ar savivaldybių švietimo
įstaigų, steigiamų kartu su valstybės pripažintomis tradicinėmis religinėmis
bendrijomis, veiklos nuostatus, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
įstatymams, tvirtina abu steigėjai. Šių švietimo įstaigų nuostatuose numatoma,
kad:
1) švietimo įstaigos vadovus religinės bendrijos
teikimu skiria ir atleidžia atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos;
2) pasaulėžiūros ugdymo reikalavimus ir
reikalavimus su ugdymu susijusiam švietimo įstaigos personalui nustato religinė
bendrija;
3) vadovų ir pedagogų atestaciją organizuoja
abu steigėjai (pagal savo kompetenciją).
3. Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos
nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
33 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo
dokumentai
1. Asmenims, baigusiems valstybines ar savivaldybių
švietimo įstaigas arba atskiras jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, patvirtinantis įgytą išsilavinimą.
2. Asmenims, baigusiems nevalstybines
švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų
suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami Švietimo ir mokslo
ministerijos nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos
priežiūra
1. Švietimo įstaigų veiklą prižiūri valstybė.
2. Švietimo įstaigų veiklą organizuoja ir
prižiūri jų steigėjai Bendrųjų švietimo įstaigų priežiūros nuostatų nustatyta
tvarka.
3. Bendrosios švietimo politikos vykdymą
prižiūri Švietimo ir mokslo ministerija bei apskričių viršininkai pagal
Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus.
4. Apskrities viršininko administracijos
švietimo inspekcijai nustačius, kad savivaldybė nevykdo įstatymų priskirtų
švietimo funkcijų, neužtikrina reikiamų sąlygų pavaldžios švietimo įstaigos
veiklai, apskrities viršininkas rašo teikimą Vyriausybės atstovui apskrityje
dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities viršininko
administracijai. Nutarimą dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo
apskričiai priima Vyriausybė.
5. Švietimo įstaigų veiklą prižiūrinčios
institucijos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka informuoja
visuomenę ir valstybines valdžios institucijas apie Lietuvos ir atskirų jos
regionų švietimo būklę, švietimo įstaigų atliekamo ugdymo kokybę.
6. Stebėti pedagogo darbą turi teisę
Valstybinės švietimo inspekcijos, Bendruosiuose švietimo įstaigų priežiūros,
Pedagogų ir vadovų atestacijos bei švietimo įstaigos veiklos nuostatuose
nurodyti asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą, tik gavę jo
sutikimą.
35 straipsnis. Švietimo ir mokslo
ministerijos kompetencija švietimo
srityje
Švietimo ir mokslo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja
pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu su Vidaus
reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis
Vyriausybės įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo
lavinimo ar kitokioje formaliojo švietimo sistemos mokykloje;
2) raštu aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir
nevalstybinių švietimo (išskyrus neformaliojo) įstaigų steigimą, reorganizavimą
ir likvidavimą bei savivaldybių švietimo įstaigų, teikiančių pradinį,
pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) nustato kvalifikacinius reikalavimus visų
tipų švietimo įstaigų vadovams, tvirtina viešo konkurso vadovų pareigoms
organizavimo tvarką;
4) raštu aprobuoja apskričių viršininkų
administracijų švietimo padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
5) koordinuoja apskričių viršininkų ir
savivaldybių administracijų švietimo padalinių veiklą, nustato kvalifikacinius
reikalavimus šių padalinių vadovams, inspektoriams ir specialistams, rengia ir
teikia Vyriausybei tvirtinti viešo konkurso eiti šias pareigas nuostatus;
6) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų
kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu, organizuoja pedagogų, švietimo
įstaigų vadovų bei apskričių viršininkų administracijų švietimo inspektorių
atestaciją;
7) tvirtina Bendruosius švietimo įstaigų
priežiūros ir Valstybinės švietimo inspekcijos nuostatus;
8) nustato visų tipų švietimo įstaigų
bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus, tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus;
9) teikia išvadas visuomenines organizacijas
registruojančioms valstybės institucijoms dėl vaikų ir jaunimo organizacijų
įstatų registravimo;
10) tvirtina valstybinių ir savivaldybių
švietimo įstaigų bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus, bendrąsias programas,
vadovėlius);
11) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių,
įvairių ugdymo priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
12) kartu su darbdavių ir darbuotojų
atstovais nustato visų lygių išsilavinimo valstybinius standartus;
13) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo
požiūriu numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų projektus;
14) nostrifikuoja užsienyje įgytus
pagrindinį, vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimą patvirtinančius
dokumentus (atestatus, diplomus);
15) nustato bendruosius švietimo įstaigų
finansavimo principus;
16) finansuoja valstybines švietimo
programas;
17) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
18) nustato ir teikia siūlymus Vyriausybei,
kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti aukštosios mokyklos;
19) organizuoja bendrojo vidurinio
išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro
komisijas egzaminų užduotims rengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
20) organizuoja švietimo įstaigų, studijų ir
mokymo programų, išsilavinimo pažymėjimų bei leidimų registravimą Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
36 straipsnis. Kitų
ministerijų ir Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos:
1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja,
gavusios Švietimo ir mokslo ministerijos raštišką sutikimą, pavaldžias švietimo
įstaigas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų
veiklos nuostatus, parengtus pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus
atitinkamo tipo švietimo įstaigų bendrųjų veiklos nuostatų reikalavimus;
3) tvirtina, suderinusios su Švietimo ir
mokslo ministerija, pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių
bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
5) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų
rengimu, kvalifikacijos tobulinimu, organizuoja jų atestaciją.
37 straipsnis. Apskrities viršininko
kompetencija švietimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku
sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas.
Skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) raštu aprobuoja apskrities nevalstybinių
ir savivaldybių ikimokyklinio, papildomo ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų
švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
3) Švietimo ir mokslo ministerijos raštišku
sutikimu steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko
administracijos švietimo padalinius. Viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina
Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria apskrities
administracijos švietimo padalinių vadovus;
4) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų
funkcionavimą ir išlaikymą;
5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo
įstaigų veiklą, tvirtina jų veiklos nuostatus;
6) prižiūri, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika apskrities teritorijoje esančiose valstybinėse, savivaldybių ir
nevalstybinėse švietimo įstaigose;
7) prižiūri, kaip savivaldybės tvarko
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad visi apskrities teritorijoje
gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje
formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;
8) sudaro sąlygas apskrities valstybinių
švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
9) registruoja apskrities teritorijoje
esančias švietimo įstaigas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka;
10) inicijuoja apskrities švietimo tarybos ir
kitų savivaldos institucijų kūrimąsi apskrityje;
11) teikia informaciją apie švietimo būklę ir
problemas apskrityje Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka;
12) rašo teikimą Vyriausybės atstovui
apskrityje dėl švietimo įstaigos steigėjo funkcijų perdavimo apskrities
viršininko administracijai šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nurodytais
atvejais.
38 straipsnis. Savivaldybės kompetencija
švietimo srityje
Savivaldybė:
1) viešo konkurso tvarka, kurią tvirtina
Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, skiria savivaldybių
administracijų švietimo padalinių vadovus;
2) apskrities viršininkui raštu sutikus,
steigia, reorganizuoja ir likviduoja ikimokyklines ugdymo įstaigas, papildomo
ugdymo bei neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigas. Skiria ir atleidžia jų
vadovus;
3) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų tipų bendrojo lavinimo
pradines, pagrindines ir vidurines mokyklas. Skiria ir atleidžia jų vadovus;
4) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio straipsnio 2 punkte išvardytų tipų
nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių savivaldybės teritorijoje, steigimą,
reorganizavimą ir likvidavimą;
5) organizuoja ir prižiūri pavaldžių švietimo
įstaigų veiklą ir tvirtina jų nuostatus;
6) užtikrina įstatymų, Vyriausybės nutarimų,
Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų kompetentingų institucijų teisės aktų
įgyvendinimą pavaldžiose švietimo įstaigose;
7) užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų
funkcionavimą ir išlaikymą;
8) tvarko tikslią mokyklinio amžiaus vaikų
apskaitą, sudaro jų sąrašus ir užtikrina, kad visi savivaldybės teritorijoje
gyvenantys vaikai iki 16 metų mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokioje
formaliojo švietimo sistemos mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;
9) organizuoja kaimo bendrojo lavinimo
mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į
mokyklą ir atgal;
10) sudaro sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų
vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
11) Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta
tvarka teikia jai, apskrities viršininkui ir visuomenei informaciją apie
švietimo būklę ir problemas.
39 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
1. Lietuvos švietimo taryba yra institucija,
atliekanti mokslinę ekspertizę bei konsultuojanti strateginiais Lietuvos
Respublikos švietimo plėtros klausimais.
2. Lietuvos švietimo taryba sudaroma ir
veikia pagal nuostatus, kuriuos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto
pritarimu tvirtina Vyriausybė.
40 straipsnis. Švietimo įstaigų savivalda
1. Kiekvienoje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų taryba, taip pat
gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
2. Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos veiklos
nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos
veiklos perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos
ūkinę-finansinę veiklą.
3. Savivaldos institucijos pagal savo
kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos informaciją apie švietimo
įstaigos veiklą.
4. Švietimo įstaigų savivaldos institucijų
kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose veiklos nuostatuose.
41 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
1. Pagrindiniai valstybės ir savivaldybių
švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai.
Finansavimas iš valstybės ar savivaldybių biudžeto užtikrina normalias šių
įstaigų veiklos sąlygas. Kiti finansavimo šaltiniai yra Lietuvos švietimo
fondas, apskričių, miestų ir rajonų švietimo fondai bei švietimo įstaigų
nebiudžetinės lėšos.
2. Užsienio kapitalo dalis bendrose su
užsieniu švietimo institucijose nustatoma Švietimo ir mokslo ministerijos
išduodamame leidime tokiai institucijai steigti.
3. Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko
steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms valstybinio standarto išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos kaip atitinkamo tipo (pakopos)
valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo tipo
(pakopos) valstybinėse ar savivaldybių švietimo įstaigose.
42 straipsnis. Švietimo fondai
1. Lietuvos švietimo fondo, apskričių,
savivaldybių bei švietimo įstaigos fondų sudarymo šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ar įmonių
įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3) užsienio valstybių organizacijų bei
piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
2. Lietuvos švietimo fondo, apskrities,
miestų (rajonų) švietimo fondų bei švietimo įstaigos fondo bendruosius
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIAI RYŠIAI
43 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė
mokytis kitose šalyse
1. Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis
kitose šalyse. Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba tarpvalstybiniais
susitarimais.
2. Lietuvių švietimo įstaigos kitose šalyse
organizuojamos bei finansinė ir materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybinių susitarimų nustatyta tvarka.
44 straipsnis. Užsienio šalių
piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos
Respublikoje
įregistruoti juridiniai asmenys ar paskiri Lietuvos
piliečiai.
Kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys gali
steigti
švietimo įstaigas ar būti bendrų švietimo įstaigų
steigėjai,
gavę Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos
leidimą.
Valstybinės švietimo įstaigos gali steigti bendras su
užsieniu
švietimo įstaigas, gavusios steigėjo sutikimą bei
Švietimo
ir mokslo ministerijos leidimą.
Jeigu nevalstybinės švietimo įstaigos veikla pažeidžia
Lietuvos
Respublikos įstatymus, Švietimo ir mokslo ministerija
gali
savo iniciatyva sustabdyti įstaigos veiklą, kol ginčas bus
išspręstas
teismine tvarka.
Švietimo įstaigos turi juridinio asmens teises ir yra
pavaldžios
steigėjams. Švietimo įstaigos registruojamos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka.
Švietimo įstaigų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo
tvarką
reglamentuoja bendrieji nuostatai, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
10 straipsnis. Dėstomoji kalba
Lietuvos Respublikos lietuvių mokyklose dėstomoji kalba yra
lietuvių
kalba.
Gausioms ir kompaktiškai gyvenančioms Lietuvos Respublikos
tautinėms
mažumoms sudaromos sąlygos turėti valstybines ar
valstybės
remiamas ikimokyklines įstaigas, bendrojo lavinimo
mokyklas
ir pamokas gimtąja kalba. Tėvai (globėjai, rūpintojai)
parenka
vaikams ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą
atitinkama
dėstomąja kalba.
Negausioms ir nekompaktiškai gyvenančioms tautinėms grupėms
gimtajai
kalbai išmokti ir tobulinti valstybinėse bendrojo
lavinimo
mokyklose gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai,
taip
pat sekmadieninės mokyklos.
Nelietuviškose švietimo įstaigose lietuvių kalba ir
literatūra
dėstoma lietuvių kalba. Tėvams ar moksleiviams
pageidaujant,
sudaromos sąlygos mokytis ir kitų dalykų lietuvių
kalba.
Visos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos turi užtikrinti
lietuvių
kalbos mokėjimą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatytą
standartą.
Visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje sudaromos galimybės
mokytis
lietuvių kalba.
11 straipsnis. Sveikatos apsauga
Švietimo įstaigose sudaromos sąlygos auklėtinių bei pedagogų
sveikatai
išsaugoti ir stiprinti. Ministerijos ir kitos Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės įstaigos, apskričių valdytojai, vietos
savivaldos
institucijos, organizacijos ir piliečiai, turintys
savo
žinioje švietimo įstaigas, užtikrina norminiuose aktuose
nustatytas
auklėtinių mokymosi, mitybos, kūno kultūros ir sporto,
poilsio,
medicinos bei psichologinės pagalbos teikimo sąlygas
šiose
mokyklose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
12 straipsnis. Vaikų ir moksleivių su fiziniais ir
psichiniais trūkumais ugdymas ir mokymas
Visi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai su fiziniais
ar
psichiniais trūkumais ugdomi namuose, ikimokyklinių įstaigų
bendrosiose
ar korekcinėse grupėse, specialiose ikimokyklinėse
įstaigose,
bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar korekcinėse
klasėse,
specialiosiose mokyklose kuo arčiau tėvų gyvenamosios
vietos.
Korekciniam ar specialiajam ugdymui vaikus nukreipia
specialiosios
diagnostikos komisijos, atsižvelgdamos į defekto
pobūdį,
sunkumo laipsnį ir sudėtingumą. Tėvams nesutikus su
specialiosios
diagnostikos komisijos išvada, apeliaciją svarsto
respublikinė
diagnostikos komisija.
Nukreipimas korekciniam ar specialiajam ugdymui, korekcinės
pagalbos
teikimas, priežiūra ir kontrolė vykdoma Švietimo ir
mokslo
ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta
tvarka.
13 straipsnis. Apmokėjimas už mokymą
Mokymas Lietuvos Respublikos valstybinėse bendrojo lavinimo,
profesinėse
ir aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Ugdymas
valstybinėse
ikimokyklinėse įstaigose (išskyrus vaikų globos),
mokymasis
valstybės išlaikomose ar remiamose papildomo mokymo
institucijose
yra iš dalies apmokamas.
Už mokymą nevalstybinėse švietimo įstaigose mokama pagal
susitarimą.
14 straipsnis. Materialinė parama moksleiviams ir studentams
Moksleiviams
ir studentams, kuriems reikia materialinės paramos, valstybė teikia pašalpas
bei skiria lėšų stipendijoms ir kreditams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
15
straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių
švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą pagal pedagoginio darbo stažą,
turimą išsilavinimą, įgytą kvalifikaciją ir atliktą darbą.
Valstybinėse
švietimo įstaigose pedagogams apmokama už papildomą nepamokinį darbą.
Materialiai
skatinami pedagogai, dirbantys švietimo įstaigose kaime, taip pat vietovėse
bei švietimo srityse, kurių plėtotei būtina speciali valstybės parama. Šiems
pedagogams teikiamos lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
15-1
straipsnis. Pedagogų rengimas
Pedagogus
Lietuvos švietimo sistemai rengia aukštosios ir aukštesniosios mokyklos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Aukštosiose
mokyklose rengtinų pedagogų skaičių, atsižvelgdama į valstybės reikmes,
užsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu.
Aukštesniosiose
mokyklose rengiamų pedagogų skaičių bei specialybes nustato Švietimo ir mokslo
ministerija.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
16
straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos
švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo organizacijos, kurių veikla
skatina moksleivių dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę
brandą, padeda tenkinti jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir neturi
prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Švietimo
įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo organizacijoms sudaromos palankios
veiklos sąlygos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
17
straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo įstaigose
Valstybinėse
švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu dvasinės vyresnybės
įgaliotieji asmenys moko tikybos (norimų konfesijų).
Valstybės
globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal jų šeimoje ar giminėje
išpažintą religiją.
Nelankantiems
tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su doroviniu ar pilietiniu ugdymu susiję
dalykai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1626,
91.07.30
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės,
pareigos ir atsakomybė
18
straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai
turi teisę:
1)
stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas ir kitos aplinkybės
(sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir t.t.) atitinka priėmimo į ją
sąlygas;
2)
sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos mokymosi;
3)
burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų veiklą, lavintis saviugdos
ir saviveiklos būreliuose;
4)
dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos nuostatuose numatyta
tvarka;
5)
eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio lavinimo mokyklos klasės
(kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19
straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai
privalo:
1)
įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų bendrojo lavinimo arba
kito tipo mokykloje;
2)
laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti mokymo įstaigą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
20
straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1)
savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba nevalstybinę švietimo
įstaigą:
2)
leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba kitą pageidaujamą
ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo mokyklą;
3)
dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4)
gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų mokymąsi, elgesį, taip
pat mokymosi sąlygas.
21
straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) privalo:
1)
sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir
saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už
vaikų auklėjimą ir vystymąsi;
2)
leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų, jei jie yra pakankamai
fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę vaiko psichofizinę brandą liudijančius
dokumentus, tėvai gali leisti į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną
neturintį 6 metų, arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3)
bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei moksleivių mokymosi
klausimus, užtikrinti pagrindinio išsilavinimo įgijimą arba bendrojo lavinimo
ar kito tipo mokyklos lankomumą iki 16 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
22
straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę
dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigoje turi
asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, taip pat
asmenys, įgiję nepedagoginį aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės
nustatytą pedagoginę kvalifikaciją.
Teisę
mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir asmenys tik su profesiniu
išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti pedagoginę kvalifikaciją Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
22-1
straipsnis. Pedagogų atestacija
Pedagogams,
švietimo įstaigų vadovams, inspektoriams sudaromos sąlygos atestuotis.
Atestavimo tvarką ir kvalifikacines kategorijas nustato Švietimo ir mokslo
ministerijos patvirtinti atestavimo nuostatai.
Atestuotis
privaloma ne rečiau kaip kas penkeri metai.
Švietimo
įstaigų vadovai ir inspektoriai, per penkerius darbo metus nepatvirtinę
žemiausios kvalifikacinės kategorijos, netenka teisės užimti šių pareigų.
Pedagogai, per penkerius metus nepatvirtinę mokytojo (pedagogo) kvalifikacinės
kategorijos, netenka teisės dirbti pedagoginį darbą.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
23
straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas
turi teisę:
1)
laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas;
2)
nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją atitinkantį atlyginimą;
3)
į tinkamas darbo sąlygas;
4)
į kasmetines pailgintas atostogas;
5)
dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;
6)
jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines organizacijas;
7)
gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams rašyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
24
straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai
privalo:
1)
ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią ir sveiką jų
asmenybės galių plėtotę;
2)
siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3)
laikytis pedagoginės etikos normų;
4)
dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti moksleivių saviraiškos
bei saviugdos poreikius, plėtoti jų kultūrinius interesus;
5)
tobulinti savo kvalifikaciją;
6)
bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais, rūpintojais) sprendžiant
vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25
straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir pedagogų
atsakomybė
Moksleiviai,
nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo įstaigos nuostatuose numatyta
tvarka.
Tėvai
(globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka savo pareigų, fiziškai,
psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius, atsako įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir
valdymas
26
straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos
Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintus arba jos nustatyta tvarka suderintus mokymo planus ir bendrąsias
programas. Mokymo turinys ir metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus
uždavinius bei visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys derinamas tarpusavyje.
Švietimo
įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį, religinį, socialinį priešiškumą
ir išskirtinumą, skleisti militaristines ir kitas idėjas, prieštaraujančias
visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių
mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali būti papildomos etnokultūros
elementais.
Vidurinėse
bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos taip pat mokoma kitų kalbų,
derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos galimybes.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-1593, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2427 (96.11.06)
27
straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo
metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28
straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės
švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų savivaldos institucijų aprobuotais
ir steigėjo patvirtintais įstaigos nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam
ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo įstaigų
bendriesiems veiklos nuostatams.
Nevalstybinių
švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
29
straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims,
baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba atskiras jų pakopas, išduodamas
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio dokumentas, liudijantis
jų įgytą išsilavinimą.
Asmenims,
baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas, analogiškas dokumentas
išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas išsilavinimas atitinka valstybinį
standartą. Mokyklų baigimo dokumentai (brandos atestatai, diplomai ir kt.)
išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės veiklos priežiūra
Visų
švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga valstybinė švietimo
inspekcija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos bei apskričių
viršininkų administracijos švietimo inspektorių ir veikianti pagal Švietimo ir
mokslo ministerijos patvirtintus nuostatus. Valstybinė švietimo inspekcija
periodiškai informuoja visuomenę apie Lietuvos ir atskirų jos regionų švietimo
būklę, švietimo įstaigų teikiamo ugdymo kokybę Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta tvarka.
Stebėti
pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos, valstybinės mokyklų
inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose numatyti asmenys. Kiti asmenys
gali stebėti pedagogo darbą tik gavę jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
31
straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija švietimo
srityje
Lietuvos
Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija:
1)
steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir atleidžia jų vadovus, kartu su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei kitomis Vyriausybės
įstaigomis užtikrina, kad visi vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės
mokyklos, mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokykloje;
2)
aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių švietimo įstaigų steigimą
ir reorganizavimą, išskyrus ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo lavinimo
pradines mokyklas, papildomo ugdymo ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo
įstaigas;
3)
gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą, jeigu ji prieštarauja
įstatymams;
4)
tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių arba jai pavaldžių
švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5)
teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir jaunimo organizacijų
nuostatų registravimo;
6)
tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus, bendrąsias programas,
vadovėlius) valstybinėms ir savivaldybių švietimo įstaigoms;
7)
organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių ugdymo priemonių ir
literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8)
kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų lygių (išskyrus
aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą) išsilavinimo valstybinius standartus;
9)
raštu aprobuoja apskričių viršininkų administracijos švietimo padalinių
steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų padalinių vadovų skyrimą ir
atleidimą, apskričių viršininkams ar savivaldybėms pavaldžių švietimo įstaigų,
išskyrus ikimokyklines ugdymo įstaigas, pradines mokyklas, papildomo ugdymo bei
suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas, steigimą, reorganizavimą ir
likvidavimą, jų vadovų skyrimą ir atleidimą. Švietimo įstaigų vadovai gali būti
atleisti ministerijos, apskričių viršininkų arba savivaldybių iniciatyva
Švietimo ir mokslo ministerijai sutikus;
10)
rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos tobulinimu bei
perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų, švietimo įstaigų vadovų bei
Valstybinės mokyklų inspekcijos inspektorių atestaciją;
11)
aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo užsakytų numatomų
statyti valstybinių švietimo įstaigų architektūrinius projektus;
12)
nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį, profesinį ir aukštesnįjį išsilavinimą
patvirtinančius dokumentus (atestatus, diplomus).
13)
nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo principus;
14)
finansuoja valstybines švietimo programas;
15)
nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
16)
nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus, kiek ir kokių
specialybių pedagogų turėtų rengti aukštosios mokyklos;
17)
derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų pedagogikos bakalauro ir
pedagogikos magistro studijų planus;
18)
organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių mokymo dalykų
baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų užduotims parengti,
egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
19)
organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei profesinio mokymo
specialybių registravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;
20)
prižiūri ir koordinuoja apskričių viršininkų administracijos ir savivaldybių
administracijos švietimo padalinių veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
32
straipsnis. Kitų ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos
Lietuvos Respublikos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos:
1)
suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, steigia, reorganizuoja ir
likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2)
suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina jų reguliavimo sferai
priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų bendruosius veiklos nuostatus;
3)
tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus, programas, vadovėlius,
organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4)
derina su Švietimo ir mokslo ministerija pavaldžių švietimo įstaigų bendrojo
lavinimo dalykų mokymo planus ir programas;
5)
dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei aukštesniųjų mokyklų teikiamo
išsilavinimo standartus;
6)
rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų kvalifikacijos tobulinimu,
organizuoja sistemingą jų atestaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
15 straipsnis. Pedagogų darbo apmokėjimas
Valstybinių švietimo įstaigų pedagogai gauna atlyginimą
pagal
pedagoginio darbo stažą, turimą išsilavinimą, įgytą
kvalifikaciją
ir atliktą darbą.
Valstybinėse
švietimo įstaigose pedagogams apmokama už
papildomą
nepamokinį darbą.
Materialiai skatinami pedagogai, dirbantys švietimo
įstaigose
kaime, taip pat vietovėse bei švietimo srityse, kurių
plėtotei
būtina speciali valstybės parama. Šiems pedagogams
teikiamos
lengvatos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
16 straipsnis. Vaikų bei jaunimo organizacijos
Lietuvos švietimo įstaigose gali veikti vaikų ir jaunimo
organizacijos,
kurių veikla skatina moksleivių dorovinę,
pilietinę,
kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, padeda
tenkinti
jų saviugdos ir saviraiškos poreikius. Šių organizacijų
veikla
grindžiama nustatyta tvarka įregistruotais įstatais ir
neturi
prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir
įstatymams.
Švietimo įstaigose veikiančioms vaikų ir jaunimo
organizacijoms
sudaromos palankios veiklos sąlygos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
17 straipsnis. Tikybos mokymas valstybinėse švietimo
įstaigose
Valstybinėse švietimo įstaigose tėvų (globėjų, rūpintojų)
pageidavimu
dvasinės vyresnybės įgaliotieji asmenys moko tikybos
(norimų
konfesijų).
Valstybės globojami moksleiviai tikėjimo dalykų mokomi pagal
jų
šeimoje ar giminėje išpažintą religiją.
Nelankantiems tikybos pamokų tuo metu dėstomi kiti su
doroviniu
ar pilietiniu ugdymu susiję dalykai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.I-1626,
91.07.30
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
II. Moksleivių, tėvų, pedagogų teisės, pareigos ir atsakomybė
18 straipsnis. Moksleivių teisės
Moksleiviai turi teisę:
1) stoti į pageidaujamą švietimo įstaigą, jei išsilavinimas
ir
kitos aplinkybės (sveikata, dėstomosios kalbos mokėjimas ir
t.t.)
atitinka priėmimo į ją sąlygas;
2) sukakę 15 metų, savarankiškai apsispręsti dėl tikybos
mokymosi;
3) burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, plėtoti jų
veiklą,
lavintis saviugdos ir saviveiklos būreliuose;
4) dalyvauti švietimo įstaigos savivaldoje įstaigos
nuostatuose
numatyta tvarka;
5) eksternu laikyti bet kurios bendrojo ir profesinio
lavinimo
mokyklos klasės (kurso) arba mokyklos baigimo egzaminus.
19 straipsnis. Moksleivių pareigos
Moksleiviai privalo:
1) įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų
bendrojo
lavinimo arba kito tipo mokykloje;
2) laikytis švietimo įstaigos taisyklių, nuolat lankyti
mokymo
įstaigą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
20 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę;
1) savo vaikams laisvai parinkti valstybinę arba
nevalstybinę
švietimo įstaigą:
2) leisti vaikus į tėvų gyvenamajai vietai priskirtą arba
kitą
pageidaujamą ikimokyklinę įstaigą ar bendrojo lavinimo
mokyklą;
3) dalyvauti švietimo įstaigų savivaldoje;
4) gauti iš švietimo įstaigos informaciją apie savo vaikų
mokymąsi,
elgesį, taip pat mokymosi sąlygas.
21 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas,
laiduojančias
sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių
plėtotę,
dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir
vystymąsi;
2) leisti į bendrojo lavinima mokyklą vaikus nuo 6-7 metų,
jei
jie yra pakankamai fiziškai ir psichiškai subrendę. Pateikę
vaiko
psichofizinę brandą liudijančius dokumentus, tėvai gali
leisti
į mokyklą vaiką, mokslo metų pradžios dieną neturintį 6
metų,
arba neleisti į mokyklą vaiko, kuriam yra sukakę 7 metai;
3) bendrauti su švietimo įstaigomis sprendžiant vaikų bei
moksleivių
mokymosi klausimus, užtikrinti pagrindinio
išsilavinimo
įgijimą arba bendrojo lavinimo ar kito tipo mokyklos
lankomumą
iki 16 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
22 straipsnis. Teisė dirbti pedagoginį darbą
Teisę
dirbti pedagoginį darbą atitinkamo tipo (pakopos)
švietimo
įstaigoje turi asmenys, įgiję pedagoginį aukštąjį arba
aukštesnįjį
išsilavinimą, taip pat asmenys, įgiję nepedagoginį
aukštąjį
arba aukštesnįjį išsilavinimą ir valstybės nustatytą
pedagoginę
kvalifikaciją.
Teisę mokyti profesijos profesinio mokymo įstaigose turi ir
asmenys
tik su profesiniu išsilavinimu. Šie asmenys privalo įgyti
pedagoginę
kvalifikaciją Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
23 straipsnis. Pedagogų teisės
Pedagogas turi teisę:
1) laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus
ir
formas;
2) nustatyta tvarka tobulinti kvalifikaciją ir gauti ją
atitinkantį
atlyginimą;
3)
į tinkamas darbo sąlygas;
4) į kasmetines pailgintas atostogas;
5) dalyvauti valstybinių švietimo įstaigų savivaldoje;
6) jungtis į profesines sąjungas ir kitas visuomenines
organizacijas;
7) gauti iki vienerių metų mokamų atostogų vadovėliams
rašyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
24 straipsnis. Pedagogų pareigos
Pedagogai privalo:
1) ugdyti tvirtas moksleivių dorovės normas, laiduoti saugią
ir
sveiką jų asmenybės galių plėtotę;
2) siekti, kad moksleiviai įsisavintų ugdymo programas;
3) laikytis pedagoginės etikos normų;
4) dalyvauti nepamokinėje veikloje, padedančioje tenkinti
moksleivių
saviraiškos bei saviugdos poreikius, plėtoti jų
kultūrinius
interesus;
5) tobulinti savo kvalifikaciją;
6) bendradarbiauti su auklėtinių tėvais (globėjais,
rūpintojais)
sprendžiant vaikų mokymo ir auklėjimo klausimus.
25 straipsnis. Moksleivių, tėvų (globėjų, rūpintojų)
ir pedagogų atsakomybė
Moksleiviai, nevykdantys savo pareigų, atsako švietimo
įstaigos
nuostatuose numatyta tvarka.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) ir pedagogai, kurie neatlieka
savo
pareigų, fiziškai, psichiškai ir morališkai žaloja auklėtinius,
atsako
įstatymų numatyta tvarka.
III. Švietimo proceso organizavimas ir valdymas
26 straipsnis. Švietimo proceso organizavimas
Lietuvos Respublikos švietimo įstaigos dirba pagal Švietimo
ir
mokslo ministerijos patvirtintus arba jos nustatyta tvarka
suderintus
mokymo planus ir bendrąsias programas. Mokymo turinys
ir
metodai turi atitikti švietimo įstaigai keliamus uždavinius
bei
visuomenės poreikius. Atskirų mokyklų tipų ir pakopų ugdymo
turinys
derinamas tarpusavyje.
Švietimo įstaigose draudžiama propaguoti rasinį, tautinį,
religinį,
socialinį priešiškumą ir išskirtinumą, skleisti
militaristines
ir kitas idėjas, prieštaraujančias visuotinai
pripažintiems
tarptautinės teisės ir humanizmo principams.
Tautinių mažumų švietimo įstaigose ugdymo programos gali
būti
papildomos etnokultūros elementais.
Vidurinėse bendrojo lavinimo mokyklose be lietuvių kalbos
taip
pat mokoma kitų kalbų, derinant tėvų pasirinkimą ir mokyklos
galimybes.
Bendrojo lavinimo mokykloje nedėstomos karinio pobūdžio
disciplinos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
27 straipsnis. Mokslo metų pradžia
Mokslo metai švietimo įstaigose pradedami rugsėjo pirmą
dieną.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
28 straipsnis. Švietimo įstaigų veiklos nuostatai
Valstybinės švietimo įstaigos savo darbe vadovaujasi jų
savivaldos
institucijų aprobuotais ir steigėjo patvirtintais
įstaigos
nuostatais, kurie turi neprieštarauti šiam ir kitiems
Lietuvos
Respublikos įstatymams bei atitinkamo tipo švietimo
įstaigų
bendriesiems veiklos nuostatams.
Nevalstybinių švietimo įstaigų veiklos nuostatai derinami
Švietimo
ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
29 straipsnis. Švietimo įstaigų baigimo dokumentai
Asmenims, baigusiems valstybines švietimo įstaigas arba
atskiras
jų pakopas, išduodamas Švietimo ir mokslo ministerijos
nustatyto
pavyzdžio dokumentas, liudijantis jų įgytą
išsilavinimą.
Asmenims, baigusiems nevalstybines švietimo įstaigas,
analogiškas
dokumentas išduodamas, jeigu šių įstaigų suteikiamas
išsilavinimas
atitinka valstybinį standartą. Mokyklų baigimo
dokumentai
(brandos atestatai, diplomai ir kt.) išduodami
Švietimo
ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
30 straipsnis. Švietimo įstaigų pedagoginės
veiklos priežiūra
Visų švietimo įstaigų pedagoginę veiklą prižiūri vieninga
valstybinė
švietimo inspekcija, sudaryta iš Švietimo ir mokslo
ministerijos
bei apskričių valdytojų administracijos švietimo
inspektorių
ir veikianti pagal Švietimo ir mokslo ministerijos
patvirtintus
nuostatus. Valstybinė švietimo inspekcija
periodiškai
informuoja visuomenę apie Lietuvos ir atskirų jos
regionų
švietimo būklę, švietimo įstaigų teikiamo ugdymo kokybę
Švietimo
ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
Stebėti pedagogo darbą turi teisę tik atestacinės komisijos,
valstybinės
mokyklų inspekcijos bei švietimo įstaigos nuostatuose
numatyti
asmenys. Kiti asmenys gali stebėti pedagogo darbą tik
gavę
jo sutikimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
31 straipsnis. Švietimo ir mokslo ministerijos
kompetencija švietimo srityje
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija:
1) steigia, reorganizuoja ar likviduoja jai pavaldžias
švietimo
įstaigas, skiria ir atleidžia jų vadovus, kartu su
Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Socialinės
apsaugos
ir darbo ministerija bei kitomis Vyriausybės įstaigomis
užtikrina,
kad visi vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės
mokyklos,
mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokykloje;
2) aprobuoja nepavaldžių valstybinių ir nevalstybinių
švietimo
įstaigų steigimą ir reorganizavimą, išskyrus ikimokyklines
ugdymo
įstaigas, bendrojo lavinimo pradines mokyklas, papildomo
ugdymo
ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas;
3) gali sustabdyti nevalstybinių švietimo įstaigų veiklą,
jeigu
ji prieštarauja įstatymams;
4) tvirtina jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių
arba
jai pavaldžių švietimo įstaigų bendrosius veiklos nuostatus;
5) teikia išvadas Teisingumo ministerijai dėl vaikų ir
jaunimo
organizacijų nuostatų registravimo;
6) tvirtina bendrąjį mokymo turinį (mokymo planus,
bendrąsias
programas, vadovėlius) valstybinėms ir savivaldybių
švietimo
įstaigoms;
7) organizuoja mokymo planų, programų, vadovėlių, įvairių
ugdymo
priemonių ir literatūros rengimą, gamybą bei leidybą;
8) kartu su darbdavių ir dirbančiųjų atstovais nustato visų
lygių
(išskyrus aukštąjį išsilavinimą ir doktorantūrą)
išsilavinimo
valstybinius standartus;
9) raštu aprobuoja apskričių valdytojų administracijos
švietimo
padalinių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, tų
padalinių
vadovų skyrimą ir atleidimą, apskričių valdytojams ar
savivaldybėms
pavaldžių švietimo įstaigų, išskyrus ikimokyklines
ugdymo
įstaigas, pradines mokyklas, papildomo ugdymo bei
suaugusiųjų
neformaliojo švietimo įstaigas, steigimą,
reorganizavimą
ir likvidavimą, jų vadovų skyrimą ir atleidimą.
Švietimo
įstaigų vadovai gali būti atleisti ministerijos,
apskričių
valdytojų arba savivaldybių iniciatyva Švietimo ir
mokslo
ministerijai sutikus;
10) rūpinasi švietimo darbuotojų rengimu, jų kvalifikacijos
tobulinimu
bei perkvalifikavimu, organizuoja sistemingą pedagogų,
švietimo
įstaigų vadovų bei Valstybinės mokyklų inspekcijos
inspektorių
atestaciją;
11) aprobuoja pedagoginio funkcionalumo požiūriu savo
užsakytų
numatomų statyti valstybinių švietimo įstaigų
architektūrinius
projektus;
12) nostrifikuoja užsienyje įgytus vidurinį, profesinį ir
aukštesnįjį
išsilavinimą patvirtinančius dokumentus (atestatus,
diplomus).
13) nustato bendruosius švietimo įstaigų finansavimo
principus;
14) finansuoja valstybines švietimo programas;
15) nustato pedagogų išsilavinimo standartą;
16) nustato ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei
pasiūlymus,
kiek ir kokių specialybių pedagogų turėtų rengti
aukštosios
mokyklos;
17) derina ir kartu su aukštosiomis mokyklomis tvirtina jų
pedagogikos
bakalauro ir pedagogikos magistro studijų planus;
18) organizuoja bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindinių
mokymo
dalykų baigiamuosius egzaminus, sudaro komisijas egzaminų
užduotims
parengti, egzaminams prižiūrėti ir darbams vertinti;
19) organizuoja švietimo įstaigų ir aukštesniojo bei
profesinio
mokymo specialybių registravimą Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
nustatyta tvarka.
20) prižiūri ir koordinuoja apskričių valdytojų
administracijos
ir savivaldybių administracijos švietimo
padalinių
veiklą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-241, 93.07.16, Žin., 1993, Nr.32-734 (93.07.28)
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
32 straipsnis. Kitų ministerijų, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įstaigų kompetencija švietimo srityje
Kitos Lietuvos Respublikos ministerijos, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės
įstaigos:
1) suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, steigia,
reorganizuoja
ir likviduoja pavaldžias švietimo įstaigas, skiria
ir
atleidžia jų vadovus;
2) suderinę su Švietimo ir mokslo ministerija, tvirtina jų
reguliavimo
sferai priskirtų ar pavaldžių švietimo įstaigų
bendruosius
veiklos nuostatus;
3) tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų mokymo planus,
programas,
vadovėlius, organizuoja jų rengimą ir leidybą;
4) derina su Švietimo ir mokslo ministerija pavaldžių
švietimo
įstaigų bendrojo lavinimo dalykų mokymo planus ir
programas;
5) dalyvauja nustatant pavaldžių profesinių bei
aukštesniųjų
mokyklų teikiamo išsilavinimo standartus;
6) rūpinasi specialiųjų dalykų pedagogų rengimu, jų
kvalifikacijos
tobulinimu, organizuoja sistemingą jų atestaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
33 straipsnis. Apskrities viršininko
kompetencija švietimo srityje
Apskrities viršininkas:
1) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities viršininko
administracijos švietimo padalinius, skiria ir atleidžia jų vadovus;
2) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines švietimo
įstaigas, išskyrus aukštąsias mokyklas;
3) raštu aprobuoja apskrities teritorijoje
esančių švietimo įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
4) Švietimo ir mokslo ministerijai raštu
sutikus, skiria ir atleidžia pavaldžių valstybinių švietimo įstaigų vadovus;
5) raštu aprobuoja apskrities teritorijoje
esančių savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų vadovų skyrimą ir atleidimą;
6) užtikrina pavaldžių valstybinių švietimo
įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
7) tvirtina pavaldžių valstybinių švietimo
įstaigų veiklos nuostatus;
8) prižiūri, kaip vykdoma bendroji švietimo
politika apskrityje, inspektuoja apskrities teritorijoje esančias valstybines
ir nevalstybines švietimo įstaigas;
9) prižiūri, kaip savivaldybės tvarko
mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, ir užtikrina, kad visi apskrities
teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų, nebaigę pagrindinės mokyklos,
mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo mokyklose, rūpinasi vaiko teisių
apsauga;
10) sudaro sąlygas apskrities valstybinių
švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti kvalifikaciją, Švietimo ir
mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja jų atestavimą;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka registruoja švietimo įstaigas;
12) inicijuoja apskrities švietimo tarybos
ir kitų savivaldos institucijų kūrimąsi;
13) nustatyta tvarka teikia informaciją
Švietimo ir mokslo ministerijai apie švietimo būklę ir problemas apskrityje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
33-1
straipsnis. Savivaldybės kompetencija švietimo srityje
Savivaldybė:
1) apskrities viršininkui sutikus, steigia, reorganizuoja ir likviduoja
ikimokyklines ugdymo įstaigas, bendrojo lavinimo pradines mokyklas, papildomo
ugdymo bei suaugusiųjų neformaliojo švietimo įstaigas, skiria ir atleidžia jų
vadovus;
2) Švietimo ir mokslo ministerijai ir apskrities viršininkui raštu sutikus,
steigia, reorganizuoja ir likviduoja visų tipų bendrojo lavinimo pagrindines ir
vidurines mokyklas, skiria ir atleidžia šių švietimo įstaigų vadovus;
3)
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu aprobuoja šio
straipsnio 1 ir 2 punktuose išvardytų nevalstybinių švietimo įstaigų, esančių
savivaldybės teritorijoje, steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą;
4)
tvirtina pavaldžių švietimo įstaigų veiklos nuostatus;
5)
užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Švietimo ir
mokslo ministerijos teisės aktų bei kitų institucijų teisės aktų įgyvendinimą
pavaldžiose švietimo įstaigose;
6)
užtikrina pavaldžių švietimo įstaigų funkcionavimą ir išlaikymą;
7)
tvarko tikslią mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą, sudaro jų sąrašus ir
užtikrina, kad visi savivaldybės teritorijoje gyvenantys vaikai iki 16 metų,
nebaigę pagrindinės mokyklos, mokytųsi bendrojo lavinimo ar kitokio tipo
mokykloje, rūpinasi vaiko teisių apsauga;
8)
organizuoja kaimo bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių, gyvenančių toliau nuo
mokyklos, nemokamą pavėžėjimą į mokyklą ir atgal;
9)
sudaro sąlygas pavaldžių švietimo įstaigų vadovams ir pedagogams tobulinti
kvalifikaciją, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka organizuoja
jų atestavimą;
10)
nustatyta tvarka teikia informaciją visuomenei, apskrities viršininkui ir
Švietimo ir mokslo ministerijai apie švietimo būklę ir problemas.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-306,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1537 (97.07.09)
34
straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos
švietimo taryba yra institucija, atliekanti mokslinio eksperto bei
konsultanto vaidmenį sprendžiant strateginius Respublikos švietimo plėtotės
klausimus.
Taryba
sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
35
straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų savivalda
Kiekvienoje
valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti savivaldos institucijos - švietimo
įstaigos taryba ir pedagogų taryba, gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos
institucijos:
1)
aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;
2)
nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės veiklos perspektyvas;
3)
kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę veiklą.
Savivaldos
organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti iš administracijos informaciją
apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių
švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija apibrėžiama atitinkamo tipo
(pakopos) švietimo įstaigų bendruosiuose veiklos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36
straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai
valstybinių švietimo įstaigų finansavimo šaltiniai yra savivaldybių ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetai. Valstybinis finansavimas užtikrina
normalias šių įstaigų veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir švietimo įstaigų
nebiudžetinės lėšos.
Steigiant
bendras su užsieniu švietimo institucijas, užsienio kapitalo dydis
neribojamas.
Nevalstybines
švietimo įstaigas išlaiko steigėjai. Nevalstybinėms švietimo įstaigoms
valstybinio standarto išsilavinimą suteikiančioms programoms finansuoti
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto lėšos,
kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms. Lėšų dydis nustatomas
atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam vaikui, moksleiviui atitinkamo
profilio valstybinėse ugdymo įstaigose.
Nevalstybinėms
įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį standartą atitinkantį
išsilavinimą, gali būti skiriami biudžetiniai asignavimai Vyriausybės
numatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
37
straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos
švietimo fondo bei apskričių, savivaldybių švietimo fondų sudarymo šaltiniai
yra:
1)
savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2)
pajamos iš paties fondo veiklos;
3)
užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių
organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės.
Lietuvos
švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų) švietimo fondų bendruosius
nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
IV. Tarptautiniai ryšiai
38
straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir lietuvių švietimo įstaigos
užsienio valstybėse
Lietuvos
gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši
teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per tarpvalstybinius
susitarimus.
Lietuvių
švietimo įstaigos užsienio valstybėse organizuojamos bei
finansinė-materialinė parama joms teikiama tarpvalstybiniais susitarimais
nustatyta tvarka.
39
straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės pedagoginė
veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio
piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir
mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo
įstaigose nustato atitinkami Lietuvos Respublikos norminiai aktai bei
tarptautinės sutartys.
34 straipsnis. Lietuvos švietimo taryba
Lietuvos švietimo taryba yra institucija, atliekanti
mokslinio
eksperto bei konsultanto vaidmenį sprendžiant
strateginius
Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
Taryba sudaroma ir veikia pagal nuostatus, kuriuos tvirtina
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
35 straipsnis. Valstybinių švietimo įstaigų
savivalda
Kiekvienoje valstybinėje švietimo įstaigoje turi veikti
savivaldos
institucijos - švietimo įstaigos taryba ir pedagogų
taryba,
gali veikti ir kitos savivaldos institucijos.
Savivaldos institucijos:
1) aprobuoja švietimo įstaigos nuostatus;
2) nustato pagrindines švietimo įstaigos finansinės-ūkinės
veiklos
perspektyvas;
3) kontroliuoja švietimo įstaigos finansinę-materialinę
veiklą.
Savivaldos organai pagal savo kompetenciją turi teisę gauti
iš
administracijos informaciją apie švietimo įstaigos veiklą.
Valstybinių švietimo įstaigų savivaldos organų kompetencija
apibrėžiama
atitinkamo tipo (pakopos) švietimo įstaigų
bendruosiuose
veiklos nuostatuose.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
36 straipsnis. Švietimo įstaigų finansavimas
Pagrindiniai valstybinių švietimo įstaigų finansavimo
šaltiniai
yra savivaldybių ir Lietuvos Respublikos valstybės
biudžetai.
Valstybinis finansavimas užtikrina normalias šių
įstaigų
veiklos sąlygas. Kiti jų finansavimo šaltiniai yra
Lietuvos
švietimo fondas, miestų ir rajonų švietimo fondai ir
švietimo
įstaigų nebiudžetinės lėšos.
Steigiant bendras su užsieniu švietimo institucijas,
užsienio
kapitalo dydis neribojamas.
Nevalstybines švietimo įstaigas išlaiko steigėjai.
Nevalstybinėms
švietimo įstaigoms valstybinio standarto
išsilavinimą
suteikiančioms programoms finansuoti Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos biudžeto
lėšos,
kaip atitinkamo profilio valstybinėms švietimo įstaigoms.
Lėšų
dydis nustatomas atsižvelgiant į išlaidas, numatytas vienam
vaikui,
moksleiviui atitinkamo profilio valstybinėse ugdymo
įstaigose.
Nevalstybinėms įstaigoms, kurios užtikrina valstybinį
standartą
atitinkantį išsilavinimą, gali būti skiriami
biudžetiniai
asignavimai Vyriausybės numatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-381, 94.01.20, Žin., 1994, Nr.8-122 (94.01.28)
37 straipsnis. Švietimo fondai
Lietuvos švietimo fondo bei apskričių, savivaldybių švietimo
fondų
sudarymo šaltiniai yra:
1) savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai;
2) pajamos iš paties fondo veiklos;
3) užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat
tarptautinių
organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės
vertybės.
Lietuvos švietimo fondo nuostatus bei miestų (rajonų)
švietimo
fondų bendruosius nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos
Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-963, 95.06.22, Žin., 1995, Nr.57-1419 (95.07.12)
IV. Tarptautiniai ryšiai
38 straipsnis. Lietuvos gyventojų teisė mokytis ir
lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse.
Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis užsienio valstybėse.
Ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva arba per
tarpvalstybinius
susitarimus.
Lietuvių švietimo įstaigos užsienio valstybėse
organizuojamos
bei finansinė-materialinė parama joms teikiama
tarpvalstybiniais
susitarimais nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės
pedagoginė veikla ir mokymasis Lietuvos Respublikoje
Užsienio piliečiai ar asmenys be pilietybės turi teisę dirbti
pedagoginį
darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Jų mokymosi ir
darbo
sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato atitinkami
Lietuvos
Respublikos norminiai aktai bei tarptautinės sutartys.
40 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu
tarptautine sutartimi, kurioje dalyvauja Lietuvos Respublika, nustatytos
kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos
tarptautinėje sutartyje nurodytos taisyklės.
LIETUVOS
RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKO
PAVADUOTOJAS BRONISLOVAS KUZMICKAS
Vilnius,
1991 m. birželio 25 d.
Nr. I-1489
Užsienio šalių piliečiai ar asmenys be
pilietybės turi teisę dirbti pedagoginį darbą ir mokytis Lietuvos Respublikoje.
Jų mokymosi ir darbo sąlygas Lietuvos švietimo įstaigose nustato Lietuvos
Respublikos teisės aktai bei tarptautinės sutartys.
45 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu tarptautinėse sutartyse nustatytos
kitokios taisyklės negu tos, kurias numato šis įstatymas, taikomos
tarptautinėse sutartyse nurodytos taisyklės.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
VALDAS ADAMKUS
1997-06-26
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 1, 14, 33, 40
1996-10-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 37 más
1995-06-22
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 16, 3, 11 y 24 más
1994-01-20
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas — arts. 19, 3, 31 y 21 más
1993-07-16
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
originali versija
Tekstas šią datą