Legalize
← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2003-05-01

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 2-16

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

NACIONALINIO SAUGUMO

PAGRINDŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. gruodžio 19 d. Nr. VIII-49

Vilnius

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos

nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindus, kurie išdėstyti priedėlyje.

2.

Lietuvos nacionalinio saugumo

užtikrinimas - tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų

sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir

konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas.

3.

Lietuvos nacionalinio saugumo

sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų

pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, integracijos į Europos ir

transatlantinę sąjungas priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam

tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos

būdų visuma.

2

straipsnis. Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai

Lietuvos

nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir

organizacijos, Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, policija,

kitos šiam tikslui valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi

Konstitucija ir įstatymais bei vykdydami savo pareigas ir funkcijas

nacionalinio saugumo sistemoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

2 straipsnis.

Nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektai

Lietuvos nacionalinį saugumą

užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos,

Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, kariuomenė, kitos šiam tikslui

valstybės įsteigtos institucijos, vadovaudamiesi Konstitucija ir įstatymais bei

vykdydami savo pareigas ir funkcijas nacionalinio saugumo sistemoje.

3 straipsnis.

Nacionalinio saugumo sistemos plėtra

1.

Respublikos Prezidentas,

Seimas, Vyriausybė ir kitos valstybės institucijos plėtoja Lietuvos

nacionalinio saugumo sistemą vadovaudamiesi šio įstatymo nustatytais

Nacionalinio saugumo pagrindais.

2.

Vadovaudamasi šio įstatymo

nustatytais Nacionalinio saugumo pagrindais, Vyriausybė Valstybės gynimo

tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją,

įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio,

gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio

uždavinius. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo

strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti. Strategija gali būti pagal

poreikį tikslinama atsižvelgiant į saugumo padėties pokyčius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

4 straipsnis.

Nacionalinio saugumo sistemos plėtros teisinis reglamentavimas

1.

Lietuvos nacionalinio saugumo

sistemą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

2.

Seimas tvirtina nacionalinio

saugumo sistemos plėtrai reikalingų įstatymų sąrašą, nustato naujų ir

galiojančių įstatymų pakeitimo projektų pateikimo Seimui bei jų svarstymo

terminus.

3.

Vyriausybė, rengdama naujų ir

galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio

saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis

ir teikia Seimui.

4.

Vyriausybės ir kitų valstybės

institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų

įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

5 straipsnis.

Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos

1.

Vyriausybė, vadovaudamasi

Nacionalinio saugumo pagrindais, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo

stiprinimo programų rengimo planą, nustato jų rengimo bei vykdymo tvarką,

rengia šias programas ir pateikia Seimui, išskyrus valstybės paslaptį

sudarančias jų dalis. Dėl pateiktos programos Seimas priima nutarimą.

2.

Vyriausybė, pateikdama Seimui

ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kartu pateikia

skaičiavimus, kiek lėšų joms įgyvendinti reikėtų skirti kiekvienais

biudžetiniais metais ir iš viso.

3.

Vyriausybė, rengdama kiekvienų

metų valstybės biudžeto projektus, numato lėšų ilgalaikėms valstybinėms saugumo

stiprinimo programoms parengti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

6 straipsnis.

Vyriausybės ataskaitos apie nacionalinio saugumo sistemos plėtrą

Vyriausybė kasmet ne vėliau kaip

iki gegužės 1 d. pateikia Seimui metinę ataskaitą apie nacionalinio saugumo

sistemos būklę ir plėtrą. Seimas svarsto Vyriausybės ataskaitą ir dėl jos

priima rezoliuciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

1996

m. gruodžio 19 d.

įstatymo

Nr.VIII-49

priedėlis

LIETUVOS

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

nustatydamas Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, vadovaujasi nuostatomis:

Lietuvos valstybė, besiremianti Europą vienijančios krikščioniškosios kultūros

pagrindais, yra neatskiriama Europos tautų bendrijos dalis;

su jokia okupacija ir pavergimu, priešinosi visais įmanomais būdais ir siekė

išsivadavimo, ir šis tautos nusistatymas yra nekintamas;

tebesiekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti saugią ir laisvą raidą savo

etninėje žemėje, puoselėti tautinę tapatybę, ugdyti prigimtines kūrybos galias

ir prisidėti prie pasaulio pažangos;

Lietuvos valstybė privalo užtikrinti saugų Tautos gyvavimą, jos savitą ir

laisvą raidą, o valstybės saugumas yra būtina demokratinės raidos sąlyga.

I

DALIS

PAGRINDINĖS

NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS NUOSTATOS

BEI

PRINCIPAI

1

skyrius

NACIONALINIO

SAUGUMO POLITIKOS TIKSLAS

IR

BENDROSIOS NUOSTATOS

Nacionalinio saugumo politikos

tikslas - sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti

demokratiją, užtikrinti Tautos ir valstybės saugų būvį, atgrasyti kiekvieną

potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos

vientisumą ir konstitucinę santvarką.

Lietuvos nacionalinio saugumo

sistema remiasi valstybės institucijų veikla ir kiekvieno Lietuvos piliečio

dalyvavimu, atvira pilietine visuomene, suvokiančia pavojus ir savo atsakomybę,

pilietiškai susipratusia ir pasirengusia ginti Lietuvos laisvę.

Lietuvos nacionalinio saugumo

sistema plėtojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantinės gynybos

sistemų dalis.

Lietuva nė vienos valstybės

nelaiko savo priešu, niekam negrasina ir su visomis stengiasi palaikyti gerus

santykius.

Stiprinti nacionalinį saugumą yra

aukščiausias Lietuvos vidaus ir užsienio politikos tikslas.

2

skyrius

PAGRINDINIAI

NACIONALINIO SAUGUMO SISTEMOS ELEMENTAI

PirmasIS skirsnis

NACIONALINIO

SAUGUMO OBJEKTAI

Pagrindiniai nacionalinio saugumo

objektai yra:

laisvės bei asmens saugumas;

jos teisės ir laisvos raidos sąlygos;

vientisumas;

AntrasIS skirsnis

NACIONALINIO

SAUGUMO UŽTIKRINIMO SUBJEKTAI

Nacionalinio saugumo užtikrinimo

subjektai yra:

bei gynybos ir kitos institucijos;

organizacijos.

TrečiasIS skirsnis

NACIONALINIO

SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI

Nacionalinį saugumą užtikrina:

a)

VALSTYBĖ:

grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką ;

valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę;

besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos

atveju;

saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą;

– rengdama

gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir NATO

kolektyvinės gynybos planus;

ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas;

– integruodamasi į Europos

Sąjungą (EU) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) bei kaip

visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;

b)

PILIEČIAI:

ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę;

pasipriešinimui;

institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą.

Nacionalinio saugumo institucijos

plėtojamos bei saugumo stiprinimo priemonės rengiamos vadovaujantis

demokratinės kontrolės principais.

Valstybės institucijų vykdomas

nacionalinio saugumo priemones finansuoja valstybė. Tam tikslui naudojamos

valstybės biudžeto lėšos, kreditai bei tarptautinė pagalba.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

3

SKYRIUS

TEISINIAI NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDAI

Lietuvos nacionalinio saugumo

teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis bei kiti

įstatymai ir tarptautinės sutartys.

Kertinės

Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojančios nacionalinio saugumo

klausimus, yra:

– Konstitucijos

– Konstitucijos 8 straipsnis,

nustatantis, kad valstybės valdžios ar jos institucijos užgrobimas smurtu

laikomi antikonstituciniais veiksmais;

– Konstitucijos 94 straipsnis,

įpareigojantis Vyriausybę saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos

neliečiamybę, garantuoti valstybės saugumą ir viešąją tvarką;

skelbiantis, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo

yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga, ir nustatantis

piliečių privalomąją karo tarnybą.

7

skyrius

SVARBIAUSIOS

LIETUVOS GYNYBOS POLITIKOS NUOSTATOS

PirmasIS skirsnis

VISUOTINĖS

IR BESĄLYGINĖS GYNYBOS PRINCIPAS

Lietuvos gynimas yra visuotinis

ir besąlyginis, taip pat derinamas su NATO kolektyvinės gynybos principų

įgyvendinimu.

Gynybos visuotinumas reiškia, kad

Lietuvą ginklu gina valstybės ir NATO sąjungininkų ginkluotosios pajėgos, kad

gynybai panaudojami valstybės ištekliai, kad kiekvienas pilietis ir Tauta

priešinasi visais pagal tarptautinę teisę leistinais būdais.

Gynybos besąlyginumas reiškia,

kad Lietuvos gynyba nėra saistoma jokių sąlygų ir kad niekas negali varžyti

Tautos ir kiekvieno piliečio teisės priešintis agresoriui, okupantui ir bet

kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos

vientisumą ir konstitucinę santvarką. Siekdama NATO

sąjungininkų ir kitokios tarptautinės pagalbos gynybai, Lietuva ginasi ir

priešinasi pati, nelaukdama, kada toji pagalba bus suteikta.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

Antrasis skirsnis

BENDROSIOS

LIETUVOS GYNYBOS NUOSTATOS

Lietuvos gynybinė galia

grindžiama:

– Tautos apsisprendimu ir

pasiryžimu priešintis kiekvienam užpuolikui;

– NATO sąjungininkų teikiama

pagalba ir solidarumu;

– įstatymo nustatyta visuotine

privalomąja karo tarnyba;

– kariuomenės ir jos aktyviojo

rezervo parengtimi ir apginklavimu;

– piliečių

pasirengimu visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui bei

pilietinei gynybai;

– geru

kariuomenės ir civilių piliečių savitarpio supratimu ir bendradarbiavimu;

– valstybės atsargomis ir kitais

mobilizacinio rezervo ištekliais.

Lietuvos kariuomenė ir kitos

krašto apsaugos institucijos kuriamos ir rengiamos Lietuvos valstybės gynybai

ir sąveikai su NATO pajėgomis.

Valstybės ginkluotąsias pajėgas

taikos metu sudaro visos kariuomenės rūšys ir jos aktyvusis rezervas. Įvedus

karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu ginkluotosioms

pajėgoms taip pat priskiriama: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuoti

policijos daliniai, koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių

ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) būriai, pavaldūs

ginkluotųjų pajėgų vadovybei.

Lietuvos gynybos sistemos

pagrindas – visuotinės ir besąlyginės gynybos principas, įgyvendinamas

atsižvelgiant į NATO kolektyvinės gynybos principą. Šis principas įtvirtinamas

įstatymuose, kituose gynybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kariuomenės

bei jos aktyviojo rezervo parengimo gynybai planuose ir kituose dokumentuose.

Šiuo principu taip pat grindžiamas piliečių mokymas ir rengimasis gynybai bei

pasipriešinimui.

Visuotiniu piliečių pasirengimu

pasipriešinimui ir ginkluotųjų pajėgų pasirengimu besąlygiškai gynybai nuo

agresijos, įgyvendinamai individualiai ir kartu su NATO sąjungininkų

pajėgomis, Lietuva siekia atgrasinti kiekvieną potencialų užpuoliką.

Lietuva priešinsis agresoriui

visomis jai prieinamomis priemonėmis: karine gynyba ir partizaniniais

veiksmais, civilių piliečių nepaklusnumu, nekolaboravimu bei kitais būdais.

Lietuva

neatidėliodama prašo NATO konsultacijų, kai jaučia tiesioginę grėsmę savo

teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. Būdama

Šiaurės Atlanto sutarties ir kitų Europos valstybių kolektyvinės gynybos

sutarčių dalyvė, Lietuva ginkluoto užpuolimo atveju nedelsdama kreipiasi šių

sutarčių šalių ginkluotos pagalbos užpuolimui atremti.

Lietuva rengiasi gynybai

remdamasi šiuolaikiniu karybos mokslu ir tautos dešimtmete pokario partizaninės

kovos prieš Sovietų Sąjungos kariuomenę ir okupacinį režimą patirtimi.

Agresijos faktą Lietuva

konstatuoja vadovaudamasi tarptautinės teisės normomis. Agresijos ar kitu

prievartos prieš Lietuvos valstybę atveju piliečiai ir jų susivienijimai

priešinasi bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos nepriklausomybę,

teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Kiekvienam pasipriešinimo

dalyviui taikomas kombatanto statusas pagal tarptautinės teisės aktus.

Tautos ir valstybės gynybai

vadovauja laisvai ir teisėtai veikiančios valstybės institucijos, o jei jos

negali veikti, - Tautos sukurtos arba jos pripažįstamos vadovavimo

pasipriešinimui institucijos.

Ginkluotųjų pajėgų daliniai turi

iš anksto parengtus veiksmų planus agresijai atremti. Agresijos atveju

ginkluotųjų pajėgų dalinių vadai, vadovaudamiesi šiais planais ir nelaukdami

atskiro politinio sprendimo, nedelsdami įsako ginklu pasipriešinti agresoriui,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę bei teritorijos

vientisumą.

Agresijos ar kitu prievartos

prieš Lietuvos valstybę atveju jokia valstybės institucija ar pareigūnas negali

priimti sprendimo arba duoti įsakymo, draudžiančio ginti Lietuvos

nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. Toks

sprendimas ar įsakymas bus niekiniai, o jų nevykdymas neužtrauks jokios

atsakomybės.

Jei dėl agresijos ar kitokios

prievartos prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar

konstitucinę santvarką pareigūnas negali laisvai vykdyti valstybės gynimo

pareigų arba su gynyba susijusių funkcijų ar perduoti įsakymų, žemesniosios

grandies pareigūnai gynybos funkcijas vykdo savarankiškai. Tokiu atveju šių

pareigūnų įsakymai bus privalomi, o karinių dalinių, piliečių ir jų

savaveiksmių darinių pasipriešinimo bei kovos veiksmai bus teisėti.

Krašto gynybos operatyvinė

vadovybė privalo užtikrinti, kad pasienio provokacijos, vietinio įsibrovimo į

Lietuvos teritoriją ar Lietuvos oro erdvės pažeidimo atvejais būtų nedelsiant

duoti įsakymai dėl adekvačių kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos

veiksmų ir imtasi diplomatinių priemonių.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

TrečiasIS skirsnis

KARINĖ

GYNYBA

Karinei valstybės gynybai

naudojamos visos ginkluotosios pajėgos. Jos privalo būti parengtos greitam

reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat

sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Ypatinga reikšmė teikiama žvalgybai,

informacijos analizei ir veiksmingam operatyviniam vadovavimui ginkluotosioms

pajėgoms.

Lietuvos kariuomenė ypač turi

būti parengta gynybos veiksmams netikėto ir staigaus agresoriaus desantinių ir

kitokių mobilių pajėgų įsiveržimo atvejais. Kariuomenė turi būti apmokyta ir

partizaninės kovos veiksmų priešo užimtose teritorijose bei pasirengusi tęsti

partizaninį karą.

Prasidėjus agresijai prieš

Lietuvą, kariuomenė ginklu gina valstybę siekdama išsekinti ir sunaikinti

priešo pajėgas; Lietuva prašo NATO ir jos narių pagalbos gynybai, taip pat

kitokios tarptautinės pagalbos.

Pagrindinis kariuomenės uždavinys

– naikinti priešą ir palaužti jo norą kovoti prieš Lietuvą. Konkrečius

kariuomenės pajėgų, junginių ir dalinių uždavinius pagal savo kompetenciją

nustato kariuomenės vadas bei lauko pajėgų vadas.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

KetvirtasIS skirsnis

PILIETINIS

PASIPRIEŠINIMAS

Pilietinio pasipriešinimo jėgą

lemia Tautos valia ir apsisprendimas kovoti už savo laisvę, kiekvieno piliečio,

nesvarbu, koks jo amžius ir profesija, pasiryžimas visais įmanomais būdais

priešintis užpuolikui ar okupantui, prisidėti prie Lietuvos gynybos.

Piliečių pasirengimo pilietiniam

pasipriešinimui sistema yra valstybinė. Jos funkcionavimą organizuoja

Vyriausybė.

Piliečiai reguliariai mokomi

įvairių pasipriešinimo ir civilinės saugos būdų. Valstybė juos aprūpina

būtinomis techninėmis priemonėmis.

Patriotizmo ugdymas,

pasipriešinimo būdų mokymas ir įgūdžių ugdymas yra ir mokyklos privalomosios

lavinimo programos sudėtinė dalis.

Valstybė remia savaveiksmes

visuomenės organizacijas, kurių veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam

pasipriešinimui ar gynybinės galios stiprinimo.

Užpuolimo, pasikėsinimo į

Lietuvos teritorijos vientisumą arba jos konstitucinę santvarką atveju

piliečiai ir jų savaveiksmiai dariniai imasi pilietinio pasipriešinimo veiksmų

administracija, taip pat ginkluoto pasipriešinimo.

Kolaboravimo veikas ir atsakomybę

už jas nustato įstatymai.

8

skyrius

DEMOKRATINĖ

KARIUOMENĖS IR KITŲ NACIONALINIO

SAUGUMO

INSTITUCIJŲ KONTROLĖ

Visus sprendimus dėl gynybos

politikos ir ginkluotųjų pajėgų priima demokratiškai išrinkta civilinė valdžia.

Nacionalinė gynybos politika ir gynybos išlaidos skelbiami viešai.

Sprendimus dėl ginkluotųjų pajėgų

išdėstymo taikos metu priima Respublikos Prezidentas. Jis savo dekretu

patvirtina visų kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo taikos metu vietas

ir teritorines manevravimo ribas. Taikos metu tik Respublikos Prezidentas savo

dekretu gali duoti įsakymus dėl ginkluotųjų pajėgų dalinių perkėlimo į kitą

dislokavimo vietą. Jis taip pat turi būti informuojamas apie ne mažesnio kaip

dalinio dydžio ginkluotųjų pajėgų vienetų judėjimą už jo manevravimo

teritorinių ribų.

Gynybos veiksmų civilinę vadovybę

sudaro Respublikos Prezidentas ir krašto apsaugos ministras. Operacinio

vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems ginkluotųjų pajėgų veiksmams

grandinę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Kai Respublikos Prezidentas iš

šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras privalo būti Lietuvoje, išskyrus

įstatymų numatytus atvejus.

Ginkluotųjų pajėgų organizaciją,

plėtrą, apginklavimo poreikius, asignavimus nustato piliečių demokratiškai

išrinktas Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo ginkluotųjų pajėgų ir

kitų nacionalinio saugumo institucijų parlamentinę kontrolę. Už ginkluotųjų

pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms Seimui yra atsakingi Vyriausybė, krašto

apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Sprendimus dėl kariuomenės

aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir materialinės bazės priima Vyriausybė.

Sprendimus dėl mobilizacijos,

karo padėties įvedimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir gynybos nuo ginkluoto

užpuolimo, taip pat sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės vienetų dalyvavimo

tarptautinėse karinėse operacijose priima Respublikos Prezidentas ir Seimas

Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

Krašto apsaugos ministras, vidaus

reikalų ministras, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų viceministrai

ir Valstybės saugumo departamento vadovas turi būti tik civiliai asmenys.

Kariuomenės vadas pavaldus krašto

apsaugos ministrui.

Krašto apsaugos, Vidaus reikalų

ministerijos ir Valstybės saugumo departamento civiliams pareigūnams gali būti

suteikiami įstatymų nustatyti tarnybiniai rangai.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Nr. VIII-1026,

1999 01 14, Žin., 1999, Nr. 11-245 (1999 01 27)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

II

DALIS

RIZIKOS

VEIKSNIAI IR PAVOJAI LIETUVOS SAUGUMUI.

SAUGUMO

UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

9

skyrius

RIZIKOS

VEIKSNIAI IR PAVOJAI LIETUVOS SAUGUMUI

Užtikrinant Lietuvos nacionalinį

saugumą, atsižvelgiama į tokius pavojus bei rizikos veiksnius, kurie Lietuvai

nepalankiomis sąlygomis neginčijamai gali pasireikšti.

PirmasIS skirsnis

RIZIKOS

VEIKSNIAI IR PAVOJAI IŠ UŽSIENIO

Svarbus Lietuvos saugumo veiksnys

dėl joje esančių militarizuotų teritorijų ir netvirtos demokratijos valstybių.

Geopolitinės aplinkos sąlygojami išoriniai rizikos

veiksniai, iššūkiai ir galimi pavojai

POLITINIAI:

diktatas, siekiai įtvirtinti ypatingų interesų zonas ir ypatingas teises,

trukdymas Lietuvai įgyti tarptautines saugumo garantijas;

naudoti jėgą savo interesų gynimo dingstimi;

pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus.

KARINIAI:

Lietuvos sienų;

kūrimasis ar skverbimasis į Lietuvos teritoriją;

SPECIFINIAI:

šnipinėjimo bei ardomoji veikla, įskaitant priedangos struktūrų kūrimą ir

veiklą; diversijų ir pasikėsinimų organizavimas;

platinimas ir kitokie pilietinės visuomenės ir valstybės griovimo veiksmai

naudojant propagandą ir dezinformaciją;

kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti įtaką valstybės valdžios

institucijoms ir Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams procesams;

tranzitinė migracija; pabėgėlių antplūdis;

nelojalioms Lietuvos valstybei; kitų valstybių pastangos primesti Lietuvai

dvigubos pilietybės principus.

EKONOMINIAI:

ar kitokios priešiškos ekonominės akcijos;

nuo kurios nors vienos šalies ar šalių grupės;

politiniais tikslais: energetikos ir kitų nacionaliniam saugumui strategiškai

svarbių ūkio šakų įmonių, finansų bei kredito įstaigų, svarbiausių komunikacijų

(geležinkelio, greitkelių, vamzdynų, jūros uostų, oro uostų) nuosavybės ar

valdymo kontrolės perėmimas;

vienos šalies ar vienos grupės šalių išteklių; lengvas energetikos sistemos

funkcionavimo pažeidžiamumas;

destabilizuojantis įsiskolinimų užsieniui mastas;

intervencijos į Lietuvos finansų-bankų sistemą ir ją griaunantys poveikiai.

TARPTAUTINIŲ NUSIKALSTAMŲ

STRUKTŪRŲ:

struktūrų veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda;

užsienio ir jų veikla Lietuvoje;

radioaktyviųjų ir kitokių ypač pavojingų medžiagų įvežimas, tranzitas ar

prekyba jais;

platinimas ar neteisėtu būdų įgytų pinigų plovimas.

AntrasIS skirsnis

GALIMI

VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI IR VIDINĖS KRIZĖS

POLITINIAI:

valstybės valdžios krizė, kai jie kelia grėsmę konstitucinei demokratinei

santvarkai;

demokratinę santvarką ir Konstitucijos pažeidinėjimai;

pažeidinėjimai bei Konstitucijos nenumatyti jų apribojimai;

nepaisymas valstybės politikoje.

EKONOMINIAI:

nacionalinio produkto sumažėjimas iki kritinio lygio;

technologinis atsilikimas;

nekontroliuojamas ekonominių nusikaltimų mastas;

ir finansinės panikos;

destabilizacija, Lietuvos banko valiutos atsargų sumažėjimas žemiau kritinės

ribos;

viršijanti vidaus skola.

SOCIALINIAI:

nuskurdimas, nedarbas;

gresiantys socialiniu konfliktu, nenormalūs visuomenės grupių turtinės padėties

skirtumai;

blogėjimas; alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija.

TAUTINIAI:

imunitetą ir tapatumą;

potencialo mažėjimas; didelė emigracija;

propaguojančios pseudokultūros plitimas;

KRIMINALINIAI:

teisingumo institucijose; valstybės ir savivaldybės pareigūnų savivalė;

kitokių organizuotų kriminalinių struktūrų veikla;

vertybinių popierių padirbinėjimas.

KITI:

avarijos, gaisrai ir gaivalinės nelaimės;

kancerogeninėmis ir mutageninėmis medžiagomis;

ir aplinkos naudojimas, aplinkos netausojimas;

epizootijos.

10

skyrius

SVARBIAUSIOS

NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS

PirmasIS skirsnis

NACIONALINIO

SAUGUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ VISUMA

Be šių pagrindų pirmojoje dalyje

apibrėžtos užsienio, vidaus ir gynybos politikos, kitos nacionalinio saugumo

užtikrinimo priemonės yra:

saugumą stiprinančiose organizacijose;

sutarties organizacijoje ir Europos Sąjungoje;

strateginis planavimas bei ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų

parengimas ir vykdymas;

užtikrinančių institucijų veikla;

reglamentuojantys įstatymai.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

AntrasIS skirsnis

DALYVAVIMAS TARPTAUTINĖSE

ORGANIZACIJOSE

Lietuvos

saugumas yra Europos ir transatlantinio saugumo dalis. Lietuva pasirengusi

dalyvauti stiprinant tarptautinį saugumą ir prisiimti savąją dalį

įsipareigojimų. Lietuva dalyvauja Jungtinių Tautų (JT/UN), Europos saugumo ir

bendradarbiavimo organizacijos (ESBO/OSCE), Euroatlanto partnerystės tarybos

(EAPT/EAPC), NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA), Europos Tarybos (ET/CE)

ir kitų tarptautinių institucijų bei organizacijų, kurių paskirtis – užtikrinti

taiką, stiprinti saugumą ir stabilumą Europoje bei transatlantinėje erdvėje,

veikloje, taip pat dalyvauja tarptautinėse humanitarinėse, reagavimo į krizes

bei taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524, 2003-04-22,

Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

TrečiasIS skirsnis

NARYSTĖ

EUROPOS SĄJUNGOJE IR ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES

ORGANIZACIJOJE

Lietuvos narystė

Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje remiasi idealų ir

vertybių bendrumu.

Lietuva įgyvendina Europos

Sąjungos teisyną, dalyvauja jos institucijų veikloje ir bendroje Europos

Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje.

Lietuva imasi atsakomybės už savo

suvereniteto bei teritorijos gynybą, stiprina ir išlaiko savo krašto apsaugos

sistemą, kaip NATO kolektyvinės gynybos sistemos dalį.

Lietuvos naryste

NATO didinamas pasitikėjimas, stabilumas ir saugumas regione bei visoje

Europoje.

Lietuvos narystė šioje stabilumą

ir saugumą garantuojančioje gynybos organizacijoje nėra priešiška jokiai kitai

šaliai.

Lietuva, tapdama visateise

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, įskaitant jos integralią karinę

struktūrą, nare, vykdo aktyvaus integravimosi ir narystės NATO priemones:

– bendradarbiauja su NATO

planuodama gynybą, rengia savo struktūras bendros gynybos poreikiams;

– pagal NATO standartus moko ir

parengia kariuomenę, pertvarko ir rengia savo gynybos struktūras sąveikai su

NATO struktūromis;

– parengia

karius dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose

tarptautinėse karinėse operacijose;

– gynybos

srityje dvišaliais pagrindais plėtoja bendradarbiavimą su šalimis NATO narėmis;

– dalyvauja bendrose NATO

pratybose bei mokymuose ir organizuoja juos Lietuvos teritorijoje; pritaiko

bendroms pratyboms pagrindinius gynybinės infrastruktūros objektus;

– kuria karinę

civilinę oro erdvės kontrolės sistemą, integruodama ją į NATO integruotą oro

erdvės kontrolės ir gynybos sistemą;

– pagal NATO reikalavimus

standartizuoja gynybos struktūras, informacijos ir ryšių sistemas, technines

priemones, žemėlapius ir dokumentaciją, gynybą bei krašto apsaugos sistemos

veiklą reglamentuojančius teisės aktus,

statutus, terminiją;

– dalyvauja rengiant ir

įgyvendinant bendras su NATO ir valstybėmis NATO narėmis mokslo ir technologijų

plėtros programas bei pramonės kooperacijos projektus;

– kuria informacijos apsaugos

sistemą, integralią su NATO sistema;

– taiko privalomą reikalavimą

karininkams mokėti bent vieną iš oficialiųjų NATO kalbų;

– karo specialistus, karininkus

ir puskarininkius rengia ne tik Lietuvoje, bet ir NATO šalių karo mokyklose bei

gynybos struktūrose, siunčia juos stažuoti; atestuoja juos pagal NATO

reikalavimus, ypač jų pasirengimą sąveikai su NATO daliniais;

– priima įstatymus ir teisės

aktus, užtikrinančius tinkamą būsimos narystės NATO įsipareigojimų vykdymą,

ypač dalyvavimą kolektyvinės gynybos ir kitose NATO ar jos valstybių

vadovaujamose tarptautinėse karinėse operacijose.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524, 2003-04-22,

Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

KETVIRTASIS skirsnis

(Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

PENKTASIS skirsnis

(Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

11

skyrius

ILGALAIKĖS

VALSTYBINĖS SAUGUMO STIPRINIMO PROGRAMOS

Svarbiausios ilgalaikės

nacionalinio saugumo stiprinimo valstybinės programos:

– krašto apsaugos sistemos ir

gynybai reikalingos infrastruktūros plėtotės;

– kariuomenės ir jos

mobilizacinio rezervo rengimo;

– valstybės sienos apsaugos sistemos

plėtotės;

– oro erdvės kontrolės sistemos

plėtotės ir jos integravimo į bendrą Europos kontrolės sistemą;

– karinių specialistų rengimo,

karinio švietimo ir karo mokslo plėtojimo;

– piliečių mokymo ir rengimo

pasipriešinimui bei civilinei saugai;

– ekonominio saugumo stiprinimo;

– valstybės valdžios institucijų

funkcionavimo ekstremaliomis sąlygomis;

– valstybės strateginių atsargų

kaupimo ir išlaikymo;

– vientisos civilinės saugos ir

gelbėjimo sistemos plėtotės;

– ekologinio saugumo užtikrinimo;

– Ignalinos AE saugios

eksploatacijos užtikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos ir po to;

– energetikos sistemos stabilumo

ir integravimosi į Europos energetikos sistemas;

– geležinkelio rekonstravimo

pagal europinės vėžės standartus, jo integravimo į Europos transporto sistemą;

– svarbiausių nacionalinių

išteklių tausojimo ir apsaugos;

– natūralaus gyventojų prieaugio

palaikymo;

– nacionalinė nusikaltimų

prevencijos ir kontrolės programa;

– nacionalinė kovos su korupcija

programa;

– narkotikų kontrolės ir

narkomanijos prevencijos;

– programa prieš terorizmą;

– ilgalaikė pilietinio ir

tautinio ugdymo programa.

Prireikus parengiamos ir kitos

programos. Saugumo stiprinimo valstybines programas, išskyrus valstybės

paslaptį sudarančias jų dalis, Vyriausybė pateikia Seimui. Dėl pateiktų

programų Seimas priima nutarimą. Programos finansuojamos iš valstybės biudžeto

ar kitų įstatymuose numatytų šaltinių.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Nr. IX-1360,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1309 (2003-04-02)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

III

DALIS

NACIONALINĮ

SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ VEIKLA

12

skyrius

NACIONALINĮ

SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS

VADOVAUJANČIOS INSTITUCIJOS:

Valstybės aukščiausiosios

vadovaujančios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio saugumo

užtikrinimui, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Seimas.

VYKDOMOSIOS IR

KITOS INSTITUCIJOS:

– Valstybės gynimo taryba;

– Užsienio reikalų ministerija;

– Krašto apsaugos ministerija ir kitos

krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos;

– kariuomenė;

– Valstybės sienos apsaugos

tarnyba;

– policija;

– Valstybės saugumo

departamentas;

– Specialiųjų tyrimų tarnyba;

– Vadovybės apsaugos

departamentas;

– Pilietinio pasipriešinimo

rengimo centras;

– Civilinės saugos departamentas;

– kitos ministerijos ir kitos

valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

13

skyrius

RESPUBLIKOS

PREZIDENTO VADOVAVIMAS VALSTYBĖS GYNYBAI

Ginkluoto valstybės užpuolimo

atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui,

Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos

agresijos, įveda karo padėtį visoje valstybėje ar jos dalyje, skelbia mobilizaciją

ir šiuos sprendimus teikia tvirtinti Seimui. Neatidėliotinais atvejais

Respublikos Prezidentas taip pat priima sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo

kolektyvinės gynybos bei kitose tarptautinėse karinėse operacijose ir teikia

šiuos sprendimus tvirtinti Seimui.

Pagal Konstituciją Respublikos

Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.

Respublikos Prezidentas, gavęs

Seimo pritarimą, skiria kariuomenės vadą. Krašto apsaugos ministro teikimu

Respublikos Prezidentas skiria lauko pajėgų vadą.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

14

skyrius

VYRIAUSYBĖS

VEIKLA NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI

PirmasIS skirsnis

PAGRINDINIAI

VYRIAUSYBĖS UŽDAVINIAI

Vyriausybė saugo Lietuvos

Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją

tvarką. Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų valstybės įstaigų,

įgyvendinančių šias garantijas, veiklą.

Vyriausybė vadovauja visų

nacionalinio saugumo priemonių įgyvendinimui bei piliečių rengimui pilietiniam

pasipriešinimui.

Vyriausybė rengia ir teikia

Seimui tvirtinti ilgalaikių valstybinių nacionalinio saugumo stiprinimo

programų projektus bei vadovauja jų įgyvendinimui.

Lietuvos Vyriausybė atsakinga už

strateginį nacionalinio saugumo planavimą. Ji taip pat atsakinga už imuniteto

tarnybų veiklą nacionalinio saugumo ir gynybos institucijose.

Vyriausybė turi turėti ir

įgyvendinti specialią ekonominio saugumo užtikrinimo veiksmų programą.

Vyriausybė atsakinga už

valstybinės informacijos valdymo ir jos apsaugos užtikrinimo sistemos sukūrimą

ir jos funkcionavimą.

Vyriausybė užtikrina, kad visos

civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų

parengti privalomiems gynybos bei civilinės saugos uždaviniams vykdyti.

Vyriausybė teikia Seimui metinę

ataskaitą apie nacionalinio saugumo sistemos plėtrą. Ataskaitoje pateikiama

konkrečių žinių (išskyrus tas, kurios yra valstybės paslaptis) apie:

nacionalinio saugumo sistemos būklę ir plėtrą; priemones, kurių imamasi

galimiems vidaus ir išorės rizikos veiksniams ir pavojams išvengti; saugumą ir

gynybinę galią stiprinančią Vyriausybės ir valstybės institucijų veiklą,

įskaitant integracijos į NATO priemonių vykdymą; nacionalinių saugumą

stiprinančių programų rengimą ir įgyvendinimą; piliečių ugdymą ir apmokymą

visuotiniam pasipriešinimui bei civilinės saugos būdų, organizacinių struktūrų

parengties gerinimą; paramą savaveiksmėms organizacijoms, kurių veikla

prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasipriešinimui.

ANTRASIS

SKIRSNIS

NACIONALINIO SAUGUMO STRATEGINIS

PLANAVIMAS

IR KRIZIŲ VALDYMAS

Vyriausybė sudaro Nacionalinio

saugumo strateginio planavimo grupę. Ši grupė:

1) koordinuoja ilgalaikių

valstybinių saugumo stiprinimo programų projektų rengimą;

2) atsižvelgdama į grėsmių ir

rizikos veiksnių monitoringo duomenis ir galimų krizinių situacijų prognozes,

rengia ir teikia Vyriausybei išankstinių veiksmų bei priemonių, skirtų rizikos

veiksnių negatyviam poveikiui sumažinti ir krizėms išvengti, pasiūlymus ir

projektus;

3) rengia išvadas ir pasiūlymus

Vyriausybei aktualiais nacionalinio saugumo stiprinimo klausimais.

Nacionalinio saugumo strateginio

planavimo grupė bendradarbiauja su Krizių valdymo centru ir naudojasi jo teikiama

informacija bei rekomendacijomis.

Vyriausybės įsteigtas Krizių

valdymo centras yra pagrindinis valstybės įvairaus pobūdžio krizių valdymo

strateginiu lygmeniu štabas. Krizių valdymo centro uždaviniai yra:

1) kompleksiškas rizikos veiksnių

ir grėsmių monitoringas bei galimų krizių prognozavimas;

2) valstybės institucijų veiklos

krizių prevencijos srityje koordinavimas;

3) efektyvi krizių valdymo

infrastruktūra;

4) bendradarbiavimas tarptautinio

krizių valdymo srityje.

Valstybės gynimo taryba nustato

strategines krizių valdymo gaires.

Krizių

ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planus ir priemones,

atsižvelgdamos į krizių pobūdį, pagal savo kompetenciją rengia ministerijos ir

kitos valstybės institucijos. Integralius krizių ir ekstremalių situacijų

valdymo planus ir priemones tvirtina Vyriausybė.

Krizių

valdymo strategijai numatyti ir krizių valdymui koordinuoti Vyriausybė sudaro

Krizių valdymo komitetą. Komitetui vadovauja Ministras Pirmininkas, į Komitetą

taip pat įeina svarbiausi su krizių valdymu susiję ministrai. Krizių

prevencijai koordinuoti sudaromas Krizių prevencijos komitetas.

Krizių valdymo centre nuolat

veikia grėsmių ir krizinių reiškinių monitoringo bei krizių prognozavimo

ekspertų grupės, sudarytos minėtų ir kitų valstybės institucijų deleguotų

ekspertų bei pareigūnų jungtinės veiklos pagrindu. Šios grupės:

1) ikikriziniu laikotarpiu

kompleksiškai analizuoja valstybės institucijų renkamą informaciją,

atspindinčią grėsmių ir rizikos veiksnių dinamiką;

2) prognozuoja krizės kilimo

grėsmę ir jos vystymosi fazes;

3) Respublikos Prezidentui,

Seimui, Vyriausybei, Valstybės gynimo tarybai, Krizių valdymo komitetui ir

Krizių prevencijos komitetui teikia išvadas, prognozes, rekomendacijas dėl

krizių prevencijos, informuoja visuomenę.

Operacinį vadovavimą įveikiant

kilusią krizę, atsižvelgdami į jos mastą ir pobūdį, strateginiu lygmeniu vykdo

Respublikos Prezidentas, civilinė ir karinė gynybos vadovybė, Ministras

Pirmininkas, ministrai, civilinės saugos sistemos pareigūnai - pagal nustatytas

operacinio vadovavimo grandines ir procedūras. Operacinio vadovavimo pareigūnai

ir vadovaujančios struktūros (krizių štabai) pagal operacinio vadovavimo

strateginiu lygmeniu poreikius naudojasi Krizių valdymo centro būstine ir jos

infrastruktūra.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1778, 2000 06 29, Žin., 2000, Nr.

58-1710 (2000 07 19)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

TrečiasIS skirsnis

VALSTYBINIS

PILIETINIO PASIPRIEŠINIMO RENGIMO CENTRAS

Valstybinį pilietinio

pasipriešinimo rengimo centrą steigia Vyriausybė. Jo paskirtis - tiesiogiai ir

koordinuojant kitų institucijų veiklą apmokyti ir parengti visuomenę

individualiam ir organizuotam pilietiniam pasipriešinimui ir civilinei saugai.

15

skyrius

SEIMO

VEIKLA UŽTIKRINANT NACIONALINĮ SAUGUMĄ

PirmasIS skirsnis

ĮSTATYMŲ

LEIDYBA

Seimas rūpinasi, kad būtų laiku

priimti Nacionalinio saugumo pagrindams įgyvendinti būtini įstatymai, kiti

teisės aktai, galiojančių įstatymų papildymai ir pakeitimai.

Seimas priima įstatymą,

nustatantį konkrečiais tikslais ir funkcijomis pagrįstą krašto apsaugos ir

gynybos struktūrą.

Seimas priima įstatymus, tvirtinančius

Vyriausybės pateiktas nacionalinio saugumo priemonių programas.

Seimas įstatymu nustato bendrus

metinius reguliariosios kariuomenės ir aktyviojo rezervo karių skaičius.

Seimas, atsižvelgdamas į gynybos struktūrą, įstatymu nustato kiekvieno laipsnio

aukštesniųjų karininkų skaičius.

Seimas

įgyvendina šių pagrindų nuostatas sukurdamas teisinę nacionalinio saugumo ir

gynybos bazę – įstatymais reglamentuoja šias sritis: krašto apsaugos taikos

metu; visuotinės gynybos ir pasipriešinimo agresoriui ar okupantui; Krašto

apsaugos ministerijos ir kitų krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos;

kariuomenės; privalomosios krašto apsaugos tarnybos; savanoriškosios krašto

apsaugos tarnybos; alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos; Valstybės sienos

apsaugos tarnybos pasirengimo ir dalyvavimo krašto gynyboje; mobilizacijos;

bendros civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos; piliečių rengimo

pasipriešinimui, įskaitant institucinę mokymo struktūrą; Valstybės gynimo

tarybos; karių pareigų, teisių ir atsakomybės; kolaboravimo veikų ir

atsakomybės už jas; valstybės paslapčių apsaugos; policijos, Specialiųjų tyrimų

tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės saugumo departamento, kitų

žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų ir operatyvinės veiklos subjektų veiklos

bei kitas.

Seimas priima įstatymus,

tvirtinančius kariuomenės ir policijos drausmės statutus, nustatančius arešto

pagrindus ir teisines procedūras.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

AntrasIS skirsnis

SPRENDIMAI

DĖL VALSTYBĖS GYNYBOS

Seimas skelbia nepaprastąją

padėtį, įveda karo padėtį, skelbia mobilizaciją ar demobilizaciją, priima

sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas, kai prireikia ginti Tėvynę arba

vykdyti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.

Ginkluoto užpuolimo atveju, kai

Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos

agresijos, įskaitant sprendimą dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijoje,

įveda karo padėtį ar skelbia mobilizaciją, Seimas tvirtina šiuos sprendimus,

užtikrindamas ginkluotą gynybą ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų

pagal kolektyvinės gynybos sutartis vykdymą. Seimas taip pat priima sprendimus

dėl Lietuvos dalyvavimo kitose tarptautinėse karinėse operacijose, o

neatidėliotinais atvejais, kai tokį sprendimą priima Respublikos Prezidentas,

Seimas tvirtina arba panaikina šį sprendimą.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

TrečiasIS skirsnis

VYRIAUSYBĖS

VEIKLOS PRIEŽIŪRA

Seimas vykdo Vyriausybės veiklos,

užtikrinančios nacionalinį saugumą, parlamentinę kontrolę. Seimas kiekvienų

metų pavasario sesijoje svarsto Vyriausybės metinę ataskaitą apie nuveiktus

darbus įgyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus.

16

skyrius

VALSTYBĖS GYNIMO

TARYBA

Svarbiausius

valstybės gynimo reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais

valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais, svarsto ir koordinuoja

Valstybės gynimo taryba. Į ją įeina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas,

krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Valstybės gynimo tarybai

vadovauja Respublikos Prezidentas. Į Valstybės gynimo tarybos posėdžius

paprastai kviečiamas Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius,

užsienio ir vidaus reikalų ministrai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos

komiteto pirmininkas. Tarybos sudarymą, veiklos tvarką ir įgaliojimus nustato

įstatymas.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

17

SKYRIUS

UŽSIENIO REIKALŲ MINISTERIJA

Lietuvos

Respublikos užsienio reikalų ministerija yra Lietuvos Respublikos vykdomosios

valdžios institucija, įgyvendinanti Lietuvos valstybės užsienio ir saugumo

politikos uždavinius.

Įgyvendindama 5 skyriuje

išdėstytas svarbiausias saugumą užtikrinančias Lietuvos užsienio politikos

nuostatas, Užsienio reikalų ministerija teikia Vyriausybei pasiūlymus dvišalių

ir daugiašalių santykių plėtojimo klausimais (įskaitant dėl narystės NATO ir

Europos Sąjungoje galimybių optimalaus panaudojimo Lietuvos nacionalinio

saugumo interesams užtikrinti ir dėl Lietuvos dalyvavimo įgyvendinant šių

organizacijų tikslus) ir vykdo priimtus sprendimus; analizuoja tarptautinę

padėtį, tarpvalstybinės politikos tendencijas, tarp jų geostrateginės aplinkos

pokyčius bei tarptautinio saugumo grėsmių ir rizikų raidą; palaiko

diplomatinius santykius su užsienio valstybėmis, taip pat ryšius su

tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant diplomatinio atstovavimo NATO

būstinėje užtikrinimą ir aktyvų dalyvavimą politiniame derinime siekiant NATO

narių konsensuso strateginiais klausimais; vadovauja Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose

veiklai; koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių

rengimą ir sudarymą su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis;

įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus dėl stojimo į

tarptautines organizacijas ir prisijungimo prie daugiašalių tarptautinių

sutarčių; organizuoja tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų

bei kitų teisės aktų tarptautinių santykių klausimais vykdymo kontrolę; atlieka

kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytas

funkcijas.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

18

skyrius

KRAŠTO

APSAUGOS SISTEMA

Krašto apsaugos sistemą sudaro

Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė (ginkluotosios pajėgos), Lietuvos karo

akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos, žvalgybos ir

kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto

apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto

apsaugos ministrui pavaldžios valstybės institucijos, krašto apsaugos reikmėms

paskirti infrastruktūros objektai ir įmonės. Krašto apsaugos ministerija yra

vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija. Ministerijos integrali dalis

yra Gynybos štabas, tiesiogiai pavaldus kariuomenės vadui. Krašto apsaugos

ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos struktūrą bei veiklą išsamiau

reglamentuoja kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

Krašto apsaugos

ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai vadovauja krašto

apsaugos ministras. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto

apsaugos sistemos plėtrą ir jos parengimą ginti valstybę. Ministro teises,

pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Lietuvos

kariuomenė yra valstybės ginkluotos gynybos institucija, pagrindinė krašto

apsaugos sistemos dalis. Kariuomenė yra ištikima Lietuvos Respublikai, jos

Konstitucijai, tarnauja valstybei ir visuomenei, paklūsta Lietuvos piliečių

demokratiškai išrinktai valstybės valdžiai.

Aukščiausiasis

valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos

kariuomenei, yra kariuomenės vadas. Svarbiausias jo uždavinys taikos metu –

parengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai. Kariuomenės vadas taikos metu

yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą

kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vado skyrimo ir atleidimo tvarką,

teises, pareigas, funkcijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Įstatymai bei kiti teisės aktai

taip pat nustato lauko pajėgų vado skyrimo ir atleidimo tvarką, teises,

pareigas, funkcijas ir atsakomybę.

Taikos metu kariuomenė:

– saugo

valstybės teritoriją, oro erdvę, teritorinius vandenis ir išimtinę ekonominę

zoną bei karinius objektus;

– palaiko kovinę parengtį;

– rengiasi ir Konstitucijos bei įstatymų nustatyta tvarka Respublikos

Prezidentui bei Seimui nusprendus dalyvauja tarptautinėse karinėse operacijose;

– įstatymų

numatytais atvejais ir tvarka gali būti pasiųsta padėti civilinei valdžiai.

Kariuomenė turi būti rengiama

ugdant kario asmenybę, pilietiškumą ir patriotizmą, profesionalius įgūdžius ir

kario etiką. Vadai turi puoselėti karių ir civilių gyventojų tarpusavio

supratimą ir pasitikėjimą.

Karo tarnybos

rūšis ir atlikimo tvarką bei karių teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos

Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai.

Kariuomenę

sudaro sausumos pajėgos (į kurias yra integruoti krašto apsaugos savanoriai)

bei karinės oro ir karinės jūrų pajėgos, taip pat aktyvusis rezervas.

Kariuomenės pajėgų rūšių sudėtį, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymai bei

kiti teisės aktai.

Principinę

kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, jam gavus Valstybės

gynimo tarybos pritarimą ir Vyriausybės įgaliojimą, tvirtina Seimas.

Teisėsaugą kariuomenėje ir visoje

krašto apsaugos sistemoje įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo

Lietuvos teisėsaugos institucijų specializuoti padaliniai ir karo policija.

Karinės teisėsaugos specializuoti padaliniai ir pareigybės steigiami

prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo institucijose. Karių ir karininkų bylas dėl

tarnybos arba su tarnyba susijusių teisės pažeidimų nagrinėja specializuotas

teismas. Karo policijos statusą, jurisdikciją, uždavinius ir funkcijas nustato

įstatymai.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

Nr. IX-1457,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1702 (2003-04-24)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

19

skyrius

POLICIJOS, VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO IR

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PAJĖGOS

Skyriaus

pavadinimas keistas:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

Pagrindinė

policijos, kaip nacionalinio saugumo sistemos sudedamosios dalies, paskirtis –

užtikrinti asmens ir visuomenės saugumą, žmogaus teises ir laisves, palaikyti

viešąją tvarką, kovoti su nusikalstamomis veikomis, saugoti valstybės objektus.

Policijos funkcijas nustato įstatymas.

Policijos daliniai formuojami tik

profesionalios tarnybos pagrindais. Privalomoji karo tarnyba policijoje

neatliekama.

Lietuvoje nebus Vidaus reikalų

ministerijos karinių dalinių. Esami vidaus tarnybos daliniai reorganizuojami

taip:

– specializuoti policijos

daliniai, kurių paskirtis – slopinti riaušes kalėjimuose, kovoti su teroristais

ir nusikaltėlių gaujomis, vykdyti sulaikymo ir kitas policijos operacijas,

saugoti svarbius valstybės objektus, numatytus Vyriausybės nutarimu

patvirtintame sąraše, pasilieka pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai;

– kalėjimų apsaugos tarnyba

perduodama Teisingumo ministerijos žinion;

– vidaus

tarnybos daliniuose tarnaujantys privalomosios krašto apsaugos tarnybos kariai

su kovine ginkluote perkeliami į kariuomenės dalinius.

Lietuvos Respublikos vadovybės ir

oficialių užsienio svečių apsaugą nuo teroristinių aktų, smurto ir kitokio

kėsinimosi bei su šio uždavinio įgyvendinimu susijusių saugomų objektų apsaugą

užtikrina Vadovybės apsaugos departamentas. Šios tarnybos statusą,

jurisdikciją, uždavinius ir funkcijas nustato įstatymas.

Valstybės sienos apsaugos

tarnybos paskirtis – įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir valstybės sienos

kirtimo kontrolę, užkardyti ir reguliuoti pasienio incidentus. Ši tarnyba

priklauso Vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai. Pagal Gynybos štabo

planus šios tarnybos daliniai rengiami ginkluotos gynybos veiksmams valstybės

gynybos (karo) atveju. Jų rengimo gynybai tvarką reglamentuoja įstatymas.

Valstybės sienos apsaugos

tarnybos, o prireikus ir specializuoti policijos daliniai karo padėties ir

valstybės gynybos (karo) metu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

Nr. IX-1457,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1702 (2003-04-24)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01), atitaisymas skelbtas:

Žin., 2003, Nr. 49

20

skyrius

VALSTYBĖS

SAUGUMO DEPARTAMENTAS

Valstybės

saugumo departamentas yra Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga

institucija, kurios paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos

suverenitetą ir konstitucinę santvarką.

Valstybės

saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti,

analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus,

susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui; laiku atskleisti veikas,

keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei

ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir

ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų

nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos

Respublikos institucijų kovą su terorizmu.

Valstybės

saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam

saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos

Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms.

Informaciją, kuri nėra valstybės paslaptis, Valstybės saugumo departamentas

teikia ir visuomenei.

Valstybės

saugumo departamento veiklą reglamentuoja įstatymai.

Valstybės saugumo departamento

detalus biudžetas, ištekliai ir kita įstatymų numatyta informacija yra

valstybės paslaptis.

Seimas atlieka

parlamentinę Valstybės saugumo departamento veiklos kontrolę. Ši kontrolė

atliekama laikantis valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir Seimo nustatytų

specialių procedūrų.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

21

skyrius

CIVILINĖS

SAUGOS IR GELBĖJIMO INSTITUCIJOS

PirmasIS skirsnis

VIENTISA

CIVILINĖS SAUGOS IR GELBĖJIMO SISTEMA

Seimas tvirtina civilinės saugos

ir gelbėjimo vientisos sistemos struktūrą bei jos plėtros programą, aprėpiančią

ir ekstremalių situacijų valdymą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Civilinės

saugos ir gelbėjimo vientisos sistemos paskirtis - apsaugoti gyventojus nuo

nelaimių karo ir taikos metu, jiems patiems šioje veikloje aktyviai

dalyvaujant. Ši sistema užtikrina visų gelbėjimo tarnybų parengtį ir

prevencinius veiksmus, o gaivalinių nelaimių, katastrofų ir ginkluotų veiksmų

atvejais - krašto gyventojų perspėjimą ir informavimą, jų gyvybės ir turto

apsaugą, reikalingą neatidėliotiną pagalbą ir evakuaciją iš pavojingų rajonų.

Civilinės saugos ir gelbėjimo

vientisos sistemos struktūrą sudaro: Civilinės saugos departamentas;

ministerijų, kitų valstybės institucijų bei savivaldybių civilinės saugos,

priešgaisrinės gelbėjimo, paieškos ir gelbėjimo, kitos teritorinės gyventojų

perspėjimo, informavimo, gelbėjimo, pagalbos ir evakuacijos tarnybos.

Ministerijų, kitų valstybės

institucijų ir savivaldybių civilinės saugos tarnybų paskirtis - apmokyti

civilius gyventojus praktinių apsisaugojimo veiksmų, gyventojus perspėti ir

informuoti, apsaugoti juos ir jų turtą, gelbėti ir evakuoti gaivalinių

nelaimių, katastrofų ar ginkluotų veiksmų atvejais bei šalinti jų padarinius.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos

paskirtis - rūpintis priešgaisrine sauga, gesinti gaisrus ir dirbti gelbėjimo

darbus, teikti neatidėliotiną medicinos ir techninę pagalbą. Šiems darbams telkiamos

ir savivaldybių bei nevalstybinės priešgaisrinės gelbėjimo organizacijos.

Paieškos ir gelbėjimo tarnybų

paskirtis - ieškoti ir gelbėti Baltijos jūroje ir Lietuvos teritorijoje

nelaimės ištiktų skraidymo aparatų ir laivų įgulas bei keleivius. Tarnybos

funkcijas nustato įstatymai ir Lietuvos įsipareigojimai dėl tarptautinio

bendradarbiavimo dirbant paieškos ir gelbėjimo darbus.

Jeigu reikia, katastrofoms ir

kitoms didelio masto nelaimėms įveikti, gelbėjimo darbams dirbti bei pasekmėms

šalinti telkiamos ne tik specializuotos civilinės saugos ir gelbėjimo tarnybos,

bet ir kariuomenė, specialistai iš mobilizacinio rezervo, ministerijų, kitų

valstybės institucijų ir savivaldybių organizacijos, panaudojami joms

priklausantys ištekliai, savaveiksmių organizacijų savanoriai. Šio telkimo ir

dalyvavimo darbuose sąlygas ir tvarką nustato įstatymas.

Visų vieningos civilinės saugos

ir gelbėjimo sistemos institucijų ir tarnybų detalią struktūrą, pavaldumą,

funkcijas, atsakomybę, tarpusavio ir su kitomis valstybės institucijomis bei

savivaldybėmis sąveiką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

AntrasIS skirsnis

CIVILINĖS

SAUGOS DEPARTAMENTAS

Civilinės saugos departamentą

steigia Vyriausybė. Jis vadovauja civilinės saugos vientisos sistemos

nuolatinei veiklai. Departamento pavaldumą, funkcijas, teises ir atsakomybę

gamtinių nelaimių, katastrofų, grėsmių ar valstybės ginkluotos gynybos (karo)

atvejais nustato įstatymai.

Trečiasis skirsnis

(Neteko

galios nuo 2003 m. gegužės 1 d.)

Skirsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

22

skyrius

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBA

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra

Respublikos Prezidentui ir Seimui atskaitinga institucija, kuri atskleidžia ir

tiria korupcinio pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, rengia

ir įgyvendina korupcijos prevencijos priemones.

Specialiųjų tyrimų tarnybos

veiklą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.

Seimas, laikydamasis

valstybės paslapčių apsaugos reikalavimų ir jo nustatytų specialių procedūrų,

atlieka parlamentinę Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos kontrolę.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524, 2003-04-22,

Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

23

skyrius

ALTERNATYVIOJI

KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

Alternatyvioji krašto apsaugos

tarnyba yra karo prievolei alternatyvi privalomoji krašto apsaugos pagalbinė

tarnyba be ginklų tiems, kurie dėl savo religinių ar pacifistinių įsitikinimų

negali tarnauti su ginklu rankoje. Šios tarnybos tikslas - ugdyti piliečius ir

sudaryti jiems galimybę prisidėti prie krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo

stiprinimo alternatyviu būdu. Šią tarnybą krašto apsaugos, gynybos ir

nacionalinio saugumo stiprinimo reikmėms organizuoja Krašto apsaugos

ministerija. Tarnybos atlikimo trukmę ir tvarką nustato įstatymas.

24

skyrius

ŠAULIŲ

SĄJUNGA

Šaulių sąjunga yra savanoriška

sukarinta organizacija, veikianti pagal savo statutą. Ji yra valstybės remiama

pilietinės savigynos institucija. Šaulių sąjungos dalyvavimą krašto apsaugos

veikloje ir bendradarbiavimą su Krašto apsaugos ministerija reglamentuoja

įstatymas. Šaulių sąjungos reikalams Krašto apsaugos ministerija skiria

atsakingą pareigūną.

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

25

skyrius

NACIONALINIO

SAUGUMO SISTEMOS PLĖTRA

Lietuvos nacionalinio saugumo

sistema plėtojama nuosekliai, remiantis šio įstatymo bei Nacionalinio saugumo

strategijos nustatytais pagrindais. Nacionalinio saugumo sistemos pagrindais

vadovaujamasi ir jie išplėtojami įstatymuose ir kituose teisės aktuose

pertvarkant ir plėtojant valstybės nacionalinio saugumo institucijas ir

tobulinant jų veiklą.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-770,

1998 06 04, Žin., 1998, Nr. 55-1520 (1998 06 17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 5, 6 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1026,

1999 01 14, Žin., 1999, Nr. 11-245 (1999 01 27)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1778, 2000 06 29, Žin., 2000, Nr.

58-1710 (2000 07 19)

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 14 SKYRIAUS ANTROJO

SKIRSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1997, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.

92-2849 (2000 10 31)

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 7, 12, 15, 18, 19 SKYRIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1360,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1309 (2003-04-02)

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 11 SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1457,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1702 (2003-04-24)

NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ

ĮSTATYMO PRIEDĖLIO 18 IR 19 SKYRIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos

Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

NACIONALINIO

SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ IR PRIEDĖLIO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 10,

11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 25 SKYRIŲ PAKEITIMO BEI

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 49 (2003-05-21)

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-16)

autrap@lrs.lt

– Konstitucijos 135 straipsnis, įpareigojantis Lietuvos Respubliką

įgyvendinant užsienio politiką vadovautis visuotinai pripažintais tarptautinės

teisės principais ir normomis, siekti užtikrinti šalies saugumą ir

nepriklausomybę, piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves,

prisidėti prie teise ir teisingumu pagrįstos tarptautinės tvarkos kūrimo;

– Konstitucijos 142 straipsnis,

įpareigojantis Seimą ir Respublikos Prezidentą priimti sprendimus panaudoti

ginkluotąsias pajėgas bei imtis kitų veiksmų, būtinų Tėvynei apginti ar

valstybės tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;

– Konstitucijos 144 straipsnis,

suteikiantis galią Seimui ir Respublikos Prezidentui įvesti nepaprastąją

padėtį, jei iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai; ir

– Konstitucijos

sudedamosios dalies – 1992 m. birželio 8 d. Konstitucinio akto – reikalavimai

niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas

naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei

sandraugas.

Nacionalinis saugumas taip pat

grindžiamas Jungtinių Tautų Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo

organizacijos dokumentais, Šiaurės Atlanto sutartimi, žmogaus teisių apsaugos

ir kitomis daugiašalėmis ir dvišalėmis tarptautinėmis sutartimis,

įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikai, taip pat visuotinai pripažintais

tarptautinės teisės principais ir normomis.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

4

skyrius

SVARBIAUSIOS

SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS LIETUVOS VIDAUS

POLITIKOS

NUOSTATOS

SAUGUMO

UŽTIKRINIMO POLITIKA

Priimami valstybės vidaus

politikos sprendimai turi būti analizuojami, kaip jie prisidės prie rizikos

veiksnių silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo.

Vidaus politika turi būti

grindžiama teisingumu ir teisėtumu, ugdyti pilietiškumą, pagarbą Konstitucijai

ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais. Atvira pilietinė visuomenė privalo

gauti išsamią ir patikimą informaciją šalies gyvenimo klausimais.

Pirmaeilis valstybės uždavinys –

užtikrinti patikimą valstybės sausumos sienos su Baltarusija ir Rusijos

Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities teritorija bei valstybės

sienos jūroje, Kuršių mariose ir pasienio vidaus vandenyse kontrolę,

taip pat Lietuvos oro erdvės kontrolę.

Valstybės valdžia privalo

apsaugoti Lietuvą nuo užsienio valstybių slaptųjų tarnybų, jų priedangos

struktūrų ir teroristinių organizacijų ardomosios veiklos, diversijų bei teroro

aktų ir neleisti tokioms organizacijoms pasinaudoti Lietuvos Respublikos

teritorija arba tranzito keliu ardomajai veiklai ar teroro išpuoliams prieš

kitas valstybes.

Vyriausybė ir teisėsaugos sistema

privalo apginti piliečius ir valstybę nuo korupcijos bei organizuoto

nusikalstamumo, užtikrinti asmens ir turto saugumą.

Nacionalinio saugumo ir kitose

valstybės institucijose turi veikti imuniteto tarnybos, kurios apsaugotų

institucijas ir pareigūnus nuo visokio neteisėto poveikio.

Skirsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

EKONOMINĖ

POLITIKA

Seimas įstatymu nustato, kurios

įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir steigtini) turi strateginę reikšmę

nacionaliniam saugumui. Įstatymas taip pat nustato, kurie iš jų privalo būti

valstybės nuosavybė, o kuriuose iš jų (ir kokiomis sąlygomis) leidžiama

dalyvauti privačiam nacionaliniam bei europinės ir transatlantinės integracijos

kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui, paliekant sprendžiamąją galią

valstybei.

Vyriausybė privalo užtikrinti

alternatyvius, nuo monopolinio tiekėjo nepriklausomus kuro ir žaliavų įsigijimo

šaltinius. Aprūpinimas energetiniais ištekliais negali būti perduotas šalių, iš

kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei. Europinės ir transatlantinės

integracijos kriterijus atitinkančioms užsienio investicijoms teikiamos

preferencijos. Draudžiama dominuojanti užsienio ūkio subjektų padėtis natūralių

monopolijų sektoriuje ir finansų sistemoje.

Lietuvos bankas, Vyriausybė bei

teisėsaugos institucijos pagal savo kompetenciją užtikrina ūkio ir

bankų-finansų sistemos saugumą nuo apgavysčių, nelegalios kilmės pinigų ir

investicijų.

Lietuvos geležinkelis, parengus

specialią valstybės programą, turi būti laipsniškai rekonstruojamas pagal

europinės vėžės standartus. Vežimo Lietuvos geležinkeliais sistema turi būti

pertvarkyta pagal Konvencijos dėl tarptautinio geležinkelio transporto (COTIF)

normas.

VIEŠOJO

SAUGUMO POLITIKA

Kova su

nusikalstamumu, viešosios tvarkos bei asmens saugumo valstybėje užtikrinimas

yra vienas didžiausių prioritetų užtikrinant šalies nacionalinį saugumą.

Valstybė privalo sutelkti jėgas ryžtingai ir veiksmingai kovai su

nusikalstamumu, ypač su organizuotu nusikalstamumu, šešėliniu verslu, korupcija

bei narkomanija, ir tuo užtikrinti tinkamą šalies vidaus saugumą. Būtina

stiprinti teisėsaugos institucijų veiklą atskleidžiant ir tiriant nusikaltimus;

kurti naujus nusikaltimų kontrolės ir prevencijos sistemos modelius.

Kitas prioritetas – patikima,

Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti valstybės sienos kontrolė ir apsauga.

Įstatymu nustatomi valstybės sienos ir pasienio teisiniai režimai,

reglamentuojamas valstybės sienos apsaugos organizavimas.

Skyrius

papildytas skirsniu:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

SOCIALINĖ

POLITIKA

Valstybės socialinė politika turi

skatinti socialiai savarankiškos, solidarios, kartu ir stabilios pilietinės

visuomenės formavimąsi. Valstybė turi vykdyti visų piliečių gerovės politiką,

mažinti galimų socialinių krizių rizikos veiksnius ir rūpintis, kad dėl

pernelyg didelių turtinės visuomenės skirtumų ir gyventojų nuskurdimo nebūtų

pažeisti socialinio solidarumo pagrindai.

Valstybė turi ypač rūpintis

šeimos, kaip pagrindinės ir atsakingos visuomenės institucijos, padėtimi.

KULTŪROS

POLITIKA

Valstybės pareiga globoti

natūralią tautinės kultūros raidą, saugoti ją nuo griaunančio antihumanistinės

pseudokultūros poveikio, puoselėti lietuvių kalbą, saugoti intelektinį

potencialą, lietuvių tautos ir tautinių bendrijų kultūros paveldą.

Švietimo ir auklėjimo sistema

turi ugdyti pilietiškumą, tautinį sąmoningumą, pakantą ir pagarbą kitoms

tautoms.

TAUTINĖ

POLITIKA

Tautinių mažumų bendrijoms

priklausančių piliečių teises puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius gina

įstatymai. Tautinės bendrijos yra integrali Lietuvos pilietinės visuomenės

dalis.

5

skyrius

SVARBIAUSIOS

SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS LIETUVOS

UŽSIENIO

POLITIKOS NUOSTATOS

Lietuvos užsienio politika

formuojama remiantis Seime atstovaujamų politinių partijų solidarumu bei

atsakomybe ir grindžiama Lietuvos nacionaliniais tikslais.

Svarbiausias Lietuvos užsienio

politikos tikslas – stiprinti Lietuvos

integraciją į europines bei transatlantinę institucijas ir užsitikrinti

tarptautines saugumo garantijas.

Lietuva su visomis valstybėmis

stengiasi teisingais ir lygiateisiais pagrindais nustatyti bei palaikyti gerus

kaimyniškus santykius, grindžiamus visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės

normomis ir principais.

Pagrindiniai

ilgalaikiai Lietuvos užsienio politikos uždaviniai:

– esant Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos ir Europos Sąjungos nare,

užtikrinti šalies saugumą, tinkamai vykdyti narystės šiose organizacijose

įsipareigojimus;

– skatinti geros kaimynystės, tarpusavio pasitikėjimo, ekonominės

partnerystės, prekybos, kultūros ir abipusiškai naudingo lygiateisio

bendradarbiavimo ryšius su visomis savo ir kaimyninių regionų valstybėmis tiek

dvišaliais pagrindais, tiek daugiašaliuose forumuose;

– aktyviai prisidėti prie tarptautine teise ir teisingumu grindžiamos

tarptautinės tvarkos kūrimo bei tarptautinės bendrijos pastangų įtvirtinti

demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principus;

– aktyviai prisidėti prie

tarptautinės bendrijos pastangų užkirsti kelią konfliktams, įvesti, atkurti ir

palaikyti taiką krizių paveiktuose regionuose.

Lietuvos valstybė labai vertina

ir skatina užsienio lietuvių talką stiprinant Lietuvos saugumą bei gynybinę

galią.

Skyriaus

pakeitimai:

Nr.

IX-1524,

2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1922 (2003-05-01)

6

skyrius

TEISINIAI

LIETUVOS GYNYBOS PAGRINDAI

Lietuvos suvereniteto,

teritorijos vientisumo ir konstitucinės santvarkos gynimas bei gynybos

institucijų veikla grindžiama Konstitucija, reguliuojama įstatymų ir kitų

Lietuvos teisės aktų, taip pat tarptautinių teisės aktų, kuriuos Lietuva yra

ratifikavusi arba prie kurių prisijungusi. Lietuva numato pasinaudoti ir kitais

tarptautinės teisės aktais, kurių principus ir normas ji gerbia.

Konstitucijos kertinės normos,

tiesiogiai reglamentuojančios valstybės gynybos klausimus, yra:

antroji dalis, skelbianti, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę

priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės

nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką;