Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 110-3992

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PELNO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX-675

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu

tvarką.

taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio

Įstatymo sąvokos

vienetas (toliau – vienetas) – Lietuvos apmokestinamasis

vienetas ir užsienio apmokestinamasis vienetas.

apmokestinamasis vienetas (toliau – Lietuvos vienetas) – juridinis

asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

apmokestinamasis vienetas (toliau – užsienio vienetas) –

užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio

valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio

valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas

ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.

4.

Kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas (toliau – kontroliuojamasis

vienetas) – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio

gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:

1) jis yra kontroliuojančio

asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir

2) jame kontroliuojantis asmuo

tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)

ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti,

arba

3) jame kontroliuojantis asmuo

kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas

įsigyti ir kontroliuojančio asmens valdoma dalis yra ne mažesnė kaip 10

procentų akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba

išimtinių teisių jas įsigyti.

nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno

siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno

neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.

dalyvis – asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į vieneto turtą, arba asmuo,

kuris neišsaugo nuosavybės teisių į vieneto turtą, bet įgyja prievolinių teisių

ir (arba) pareigų, susijusių su vienetu.

grupė – grupė, kurią sudaro patronuojantis vienetas ir jo dukterinis arba

keli dukteriniai apmokestinamieji vienetai, kuriuose patronuojantis vienetas

turi daugiau kaip 25 procentus akcijų (pajų, dalių).

finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris,

išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių,

kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis

instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė

arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų

norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

9.

Kompiuterio programa – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Respublikos teritorija – Lietuvos Respublikos teritorija ir greta Lietuvos

Respublikos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę

tyrinėti ir eksploatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius.

pagal prigimtį daiktas – daiktas, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį, t.

y. žemė ar kitas daiktas, kurio negalima perkelti iš vienos vietos į kitą

nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės.

buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška. Užsienio

vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos

teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje: nuolat vykdo veiklą; arba vykdo

savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą (agentą); arba naudoja statybos

teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą; arba gamtos išteklių

tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam

naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumo apibrėžimą, atstovo (agento)

statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

gyventojas – kaip ši sąvoka apibrėžta gyventojų apmokestinimą

reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme.

visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir (arba) gautos visų rūšių

pajamos pinigais ir (arba) ne pinigais.

iš paskirstytojo pelno – pajamos, kurios gaunamos skirstant pelną

vieneto dalyviams, įskaitant dividendus. Po neribotos civilinės atsakomybės

vieneto pelno apmokestinimo šio vieneto dalyvio gautos pajamos ar jam

priklausančio turto paėmimas iš vieneto nelaikomas pelno paskirstymu.

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje):

1) užsienio

vienetų gautos iš Lietuvos nuolatinių gyventojų, Lietuvos vienetų bei

nuolatinių buveinių palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autorinio

atlyginimo pajamos, įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises,

pajamos, gautos kaip atlyginimas už perduotą ar pagal licencinę sutartį

suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, arba

atlyginimas už suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę

patirtį (know-how), kompensacijų už autorinių arba gretutinių teisių

pažeidimą pajamos, taip pat pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą

nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos

Respublikoje;

2) pajamos iš

Lietuvos vienetų paskirstytojo pelno;

3) pajamos iš

veiklos Lietuvos Respublikoje;

4) 50 procentų

transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi

užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos

teritorijoje, pajamų, uždirbtų per nuolatinę buveinę, išskyrus pajamas,

išvardytas šios dalies 1 punkte;

5) tarptautinių

telekomunikacijų pajamos, uždirbtos per nuolatinę buveinę Lietuvos

Respublikoje.

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – pajamos,

kurių šaltinis yra ne Lietuvos Respublikoje) – visos pajamos, išskyrus

pajamas, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

pajamos – visos kontroliuojamojo vieneto, įregistruoto ar kitaip

organizuoto valstybėse arba zonose, nustatytose šio Įstatymo 39 straipsnio 4

dalyje, pajamos ar jų dalis, įskaitomos į Lietuvos kontroliuojančiojo vieneto

pajamas proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų), balsų ar

teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui.

– visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.

asmenys – asmenys laikomi susijusiais, jei bet kurią ataskaitinio

mokestinio laikotarpio arba mokestinio laikotarpio, buvusio prieš ataskaitinį

mokestinį laikotarpį, dieną atitinka bent vieną šių kriterijų – jie yra:

1) vienetas ir jo dalyviai;

2) vienetas ir

jo valdymo organų nariai;

3) vienetas ir jo

dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai,

asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės

santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki ketvirtojo

laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo laipsnio)

sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai įpėdiniai;

4) vienetų grupės narės;

5) vienetas ir

kito vieneto dalyviai, jei tas vienetas ir šie dalyviai sudaro vieną vienetų

grupę;

6) vienetas ir kito vieneto valdymo organų nariai,

jei tie vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

7) vienetas ir

kito vieneto dalyvių arba valdymo organų narių sutuoktiniai, sužadėtiniai,

sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais (iki ketvirtojo laipsnio) ir

svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio giminaičiai (iki

ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių (iki antrojo

laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio), testamentiniai

įpėdiniai, jei tie apmokestinamieji vienetai sudaro vieną vienetų grupę;

8) du vienetai, jei vienas jų tiesiogiai

ar netiesiogiai (per vieną ar kelis vienetus ar fizinius asmenis) valdo daugiau

kaip 25 procentus kito akcijų (dalių, pajų) arba turi teises į daugiau kaip 25

procentus visų kito iš jų sprendžiamųjų balsų, arba yra įsipareigojęs derinti

savo veiklos sprendimus su kitu vienetu, arba yra įsipareigojęs atsakyti už

kito prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba tam kitam vienetui yra

įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau

kaip 25 procentus savo turto;

9) du vienetai, jei tie patys dalyviai ar jų

sutuoktiniai, sužadėtiniai, sugyventiniai, asmenys, susiję giminystės ryšiais

(iki ketvirtojo laipsnio) ir svainystės santykiais (fizinis asmuo ir jo sutuoktinio

giminaičiai (iki ketvirtojo laipsnio), taip pat fizinis asmuo ir jo giminaičių

(iki antrojo laipsnio) sutuoktinių giminaičiai (iki antrojo laipsnio),

testamentiniai įpėdiniai tiesiogiai ar netiesiogiai valdo 25 procentus akcijų

(dalių, pajų) kiekviename iš jų;

10) vienetas ir

jo nuolatinė buveinė;

11) du vienetai,

kai vienam iš jų priklauso sprendimų priėmimo teisė kitame.

telekomunikacijų pajamos – pajamos, gautos už telekomunikacijų paslaugas,

kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatyme, jei

teikiant šias paslaugas signalai perduodami, komutuojami bei programos

siunčiamos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienį arba iš užsienio į

Lietuvos Respublikos teritoriją.

rinkos kaina – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria,

sudarius tiesioginį sandorį, gali būti įskaitytas nepriklausomų ir ketinančių

pirkti arba parduoti asmenų tarpusavio įsipareigojimas.

teritorija – užsienio valstybė arba zona, kuri yra įtraukta į finansų

ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą ir atitinka bent du iš šioje

dalyje nustatytų kriterijų:

1) šioje teritorijoje analogiško mokesčio tarifas

yra mažesnis kaip 75 procentai šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte

nustatyto tarifo;

2) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje yra

įregistruotas ar kitaip organizuotas kontroliuojantis asmuo;

3) šioje teritorijoje taikomos skirtingos

apmokestinimo analogišku mokesčiu taisyklės – pagal tai, kokioje valstybėje

vykdoma veikla;

4)

kontroliuojamasis apmokestinamasis vienetas yra sudaręs sutartį su tos

valstybės mokesčio administratoriumi dėl mokesčio tarifo ar mokesčio bazės;

5) šioje

teritorijoje nėra efektyvaus keitimosi informacija;

6) šioje teritorijoje nėra

finansinio-administracinio skaidrumo: nevisiškai aiškios mokesčio

administravimo taisyklės ir šių taisyklių taikymo tvarka nėra pateikiama kitų

valstybių mokesčių administratoriams.

pajamos – pajamos, gautos iš krovinių gabenimo geležinkelių, kelių,

vandens, oro transportu naudojant nuosavus arba nuomojamus automobilius,

laivus, orlaivius, riedmenis, kroviniams transportuoti skirtas talpas

(konteinerius, cisternas ir kt.) ir iš krovinių transportavimo vamzdynais.

Tokioms pajamoms priskiriamos ir pajamos iš paslaugų, tiesiogiai susijusių su

krovinių gabenimu ar transportavimu.

– bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, kuria siekiama gauti ir

(arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos.

vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos

mokesčių administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas)

ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas), kiek

tai neprieštarauja šiam Įstatymui (išskyrus Civilinio kodekso įsakmiai

nurodytus atvejus).

– kredito įstaigoje laikomos piniginės lėšos, kai kredito įstaiga įsipareigoja

jas grąžinti bei už jas mokėti palūkanas. Indėliu nelaikomos piniginės lėšos, į

kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos

atliekamų finansinių operacijų su indėliais arba iš teikiamų investicinių

paslaugų.

– atlyginimas už pinigų skolinimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

3 straipsnis. Mokesčio mokėtojai

moka:

1) Lietuvos

vienetas;

2) užsienio

vienetas.

pelno mokesčio nemoka:

1) biudžetinės

įstaigos;

2) Lietuvos

bankas;

3) pelno

nesiekiantys vienetai;

4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus šio Įstatymo

VII skyriuje numatytus atvejus;

5) valstybės ir vietos savivaldos

institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;

6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-976,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

4 straipsnis. Mokesčio bazė

Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis šio

Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.

yra:

1) užsienio

vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos

veiklos pajamos ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms

nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos

susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos

Respublikoje;

2) užsienio vieneto ne per

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje.

nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra

Lietuvos Respublikoje:

1) palūkanos,

išskyrus palūkanas už Vyriausybės vertybinius popierius, išleidžiamus

tarptautinėse finansų rinkose, sukauptas ir išmokamas palūkanas už indėlius ir

palūkanas už subordinuotas paskolas, kurios atitinka Lietuvos banko teisės

aktais nustatytus kriterijus;

2) pajamos iš paskirstytojo

pelno;

3) autorinio atlyginimo,

įskaitant atlyginimą už suteiktas gretutines teises, pajamos, taip pat

įskaitant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus;

4) pajamos, gautos kaip

atlyginimas už perduotą ar licencine sutartimi suteiktą teisę naudotis

pramoninės nuosavybės objektu, franšize;

5) atlyginimas už suteiktą

informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how);

6) gautos

pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą

nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

7) kompensacijų už autorių arba

gretutinių teisių pažeidimą pajamos.

atveju, kai perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 4 dalies 3 punkto

nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas daiktas,

o kompiuterio programoje yra perleidžiamos arba suteikiamos šios teisės:

1) teisė

daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar

kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba

2) teisė

rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota

kompiuterio programa, arba

3) teisė viešai

demonstruoti kompiuterio programą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

5 straipsnis. Mokesčio tarifai

1) Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių

apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita;

2) užsienio vieneto pajamos,

kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines

Lietuvos Respublikoje, išvardytos šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje,

apmokestinamos be atskaitymų, taikant 10 procentų mokesčio tarifą;

3)

pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio

tarifą.

darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos

neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant

13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 3

dalyje.

nuostatos netaikomos:

1) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių

(personalinių) įmonių) dalyviai;

2) vienetams (individualioms (personalinėms)

įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio

laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose

vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios (personalinės)

įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio

dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų);

3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę

mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių,

pajų);

4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu

paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų

(dalių, pajų).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

6 straipsnis. Mokestinis

laikotarpis

mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Jie sutampa su kalendoriniais

metais, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita.

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio mokėtojo prašymu ir

atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio administratorius gali

nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje,

su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Toks mokestinis

laikotarpis gali būti keičiamas tik dėl objektyvių priežasčių, gavus vietos

mokesčio administratoriaus leidimą.

mokestinis laikotarpis prasideda nuo Lietuvos vieneto įregistravimo Lietuvos

Respublikoje arba, jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo įstatymų nustatyta

tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios. Paskutinis Lietuvos vieneto mokestinis

laikotarpis pasibaigia Lietuvos vienetui pasibaigus.

trumpiau kaip 12 mėnesių, mokestinis laikotarpis skaičiuojamas nuo vieneto

įregistravimo Lietuvos Respublikoje, o jei Lietuvos vienetas neįsiregistravo

įstatymų nustatyta tvarka, – nuo veiklos vykdymo pradžios iki Lietuvos vieneto pabaigos

dienos.

mokestiniai laikotarpiai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

II

SKYRIUS

PAJAMŲ

IR SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMAS

7

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos

ir sąnaudos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei kitus buhalterinę

apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus apskaitos principus,

išskyrus atvejus, kai pagal šio skyriaus nuostatas pajamos gali būti

pripažįstamos taikant pinigų apskaitos principą.

8

straipsnis. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas pagal pinigų apskaitos principą

vieneto pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu. Taip pat

pripažįstamos šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatytos pajamos.

vieneto sąnaudos pripažįstamos tokia pat tvarka, kaip jos pripažįstamos taikant

kaupimo apskaitos principą, tačiau pripažįstamos tik tos vieneto sąnaudos,

kurios susijusios su pajamomis, faktiškai gautomis per mokestinį laikotarpį.

9 straipsnis. Pinigų apskaitos

principo taikymas

1.

Pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos vienetai, kurie iki šio

Įstatymo įsigaliojimo pajamas pripažindavo pagal pinigų apskaitos principą ir

kurių pajamos per paskutinius 3 mokestinius laikotarpius nė per vieną jų

neviršijo 100 tūkstančių litų, taip pat naujai įregistruoti Lietuvos vienetai,

kurių pirmojo mokestinio laikotarpio planuojamos pajamos neviršys 100

tūkstančių litų per mokestinį laikotarpį.

2.

Lietuvos vienetai, taikantys pinigų apskaitos principą, privalo pereiti prie

kaupimo apskaitos principo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį pajamos viršijo 100 tūkstančių litų.

straipsnio nuostatos netaikomos bankrutuojančiojo statusą turintiems

(įgijusiems) Lietuvos vienetams.

10 straipsnis. Apskaitos principo

pasirinkimas ir keitimas

straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų, nuo bet kurių mokestinių metų pradžios

gali pereiti nuo pinigų apskaitos principo prie kaupimo apskaitos principo.

Apie tokį perėjimą Lietuvos vienetas praneša vietos mokesčio administratoriui.

pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio

apskaitos principo taikymo mokestinius metus pereinančios pirkėjų skolos į

Lietuvos vieneto pajamas įtraukiamos po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau

kaip per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio pradžios, kurį buvo pereita prie

kaupimo apskaitos principo.

įsigaliojimo taikė kaupimo apskaitos principą, ir Lietuvos vienetas, kuriam

pagal šio Įstatymo nuostatas nustatyta prievolė pereiti nuo pinigų apskaitos

principo prie kaupimo apskaitos principo, negali kaupimo apskaitos principo

keisti į pinigų apskaitos principą iki Lietuvos vieneto likvidavimo arba

pabaigos.

III

SKYRIUS

APMOKESTINAMOJO

PELNO APSKAIČIAVIMO TVARKA

11 straipsnis. Apmokestinamasis

pelnas

pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų:

1) atimamos

neapmokestinamosios pajamos;

2) atskaitomi

leidžiami atskaitymai;

3)

atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai.

buveinių apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant

neapmokestinamąsias pajamas, ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus bei tokius

atskaitymus, kurie susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatines

buveines. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines,

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

neuždirbtą per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kurių šaltinis

yra Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta prievolė

jas apmokestinti prie šaltinio be jokių atskaitymų.

gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo

turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus

privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Be šių rekvizitų, išlaidas, kurių

pagrindu pripažįstamos sąnaudos, pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti

nurodyti ir kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyti papildomi rekvizitai.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagaminti ir įsigyti

PVM sąskaitų-faktūrų, sąskaitų-faktūrų ir žemės ūkio produkcijos pirkimo kvitų

blankai, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

nenustato kitaip. Kredito įstaigos Lietuvos banko nustatytais atvejais ir

tvarka turi teisę vietoj PVM sąskaitos-faktūros ar sąskaitos-faktūros naudoti

laisvos formos apskaitos dokumentus, turinčius visus PVM sąskaitoje-faktūroje

ar sąskaitoje-faktūroje privalančius būti rekvizitus.

netaikomi užsienio vienetų ar fizinių asmenų surašytiems dokumentams. Sąnaudos pagal

užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš

šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1224,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

12

straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos

Mokesčiu

neapmokestinamos šios Lietuvos vieneto bei užsienio vieneto per nuolatines

buveines uždirbtos ir (arba) gautos pajamos:

1) gauta parama

Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka;

2) gautos draudimo išmokos,

neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės;

sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26

straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo

išmokos dalis, viršijanti iš pajamų šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta

tvarka atskaitytas draudimo įmokas;

3) bankrutavusio vieneto pajamos,

gautos už parduotą turtą;

4) draudimo įmonės organizacinio

fondo likutis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatyta tvarka;

5) pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos

Respublikos pensijų fondų įstatymą, į asmenines pensijų programų dalyvių

sąskaitas gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos, išskyrus

dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, investicinių kintamo kapitalo bendrovių

ir uždarųjų investicinių fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos

investicinių bendrovių įstatymą, investicinės pajamos, išskyrus

dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną, taip pat draudimo įmonių gautos

pensinio draudimo įmokos, gyvybės draudimo įmokos, jei draudimo sutarties

terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, bei draudimo įmonių draudimo investicinės

pajamos, išskyrus dividendus ir kitą paskirstytąjį pelną;

6) sveikatos

priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo

sveikatos draudimo fondo lėšų;

7) pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių

popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka;

8) netesybos,

išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip

organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų;

9) iš neribotos

civilinės atsakomybės juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų, kurių pajamos

apmokestintos pelno mokesčiu pagal šį Įstatymą arba analogišku mokesčiu pagal

užsienio valstybių atitinkamus teisės aktus, gautas pelnas ar jo dalis,

išskyrus šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) jūrų, oro

uostų, oro navigacinių paslaugų rinkliavos ir už jūrų uosto žemės nuomą

surinktos lėšos;

11) praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ir netikslumų

taisymai pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18

straipsnį;

12) vieneto

gautas žalos atlyginimas, išskyrus šio straipsnio 2 punkte nustatytais

atvejais;

13) suma, kuria

gamybinės įmonės pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

nuostatas mažina mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

IV

SKYRIUS

TURTAS

13 straipsnis. Vieneto turtas

1.

Vieneto turtas – vieneto įsigytos materialios, nematerialios ir finansinės

vertybės. Jos priklauso vienetui nuosavybės teise arba yra gautos pagal lizingo

(finansinės nuomos) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas,

arba pagal pirkimo–pardavimo ar nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės

teisės perėjimas vienetui apmokėjus visą turto vertę, o vienetų, kuriems

valstybės bei savivaldybių turtas perduotas patikėjimo teise, atveju –

patikėjimo teise.

į ilgalaikį ir trumpalaikį. Vieneto ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra

materialusis ir nematerialusis.

pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir

kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje

išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į

vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos

laikotarpį.

4.

Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto pajamoms

uždirbti (ekonominei naudai gauti) trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo

kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas

įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

14

straipsnis. Turto įsigijimo kaina

išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus

bei mokesčius (rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su

šio turto įsigijimu.

turto įsigijimo kaina – atitinkama suma, įtraukta į vieneto pajamas, gautas už

šias prekes ir paslaugas, ir išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant

sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius (rinkliavas), susijusius su šio

turto įsigijimu.

turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo

kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai

įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina.

pajus) jo dalyvis (dalininkas, pajininkas) apmoka turtu, to turto įsigijimo

kaina vienetui yra ta pati, už kurią šį turtą įsigijo dalyvis (dalininkas,

pajininkas). Ši vieneto turto įsigijimo kaina gali būti didinama akcininko

(dalininko, pajininko) turto vertės padidėjimo pajamų, uždirbtų iš tokio šio

turto perleidimo ir įtrauktų į akcininko (dalininko, pajininko) pajamas, kurios

buvo apmokestintos, suma.

popieriai mainomi į kitą turtą, šio turto įsigijimo kaina yra šių vertybinių

popierių tikroji rinkos kaina turto įsigijimo momentu.

15

straipsnis. Turto pardavimo kaina

pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn kaina – visos pajamos, uždirbtos

pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn turtą, atėmus sumokėtus mokesčius

(rinkliavas), išskyrus Pridėtinės vertės mokestį, susijusius su šio turto

pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.

nuosavybės teisė į turtą yra perleista nemokamai arba už kainą, kuri yra

mažesnė už to turto tikrąją rinkos kainą, laikoma, kad turtas parduotas ir jo

pardavimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta nuosavybės teisės

į turtą perleidimo dieną, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

dėl kokių nors priežasčių yra prarastas, o jis buvo apdraustas, šio turto

pardavimo kaina yra žalos dėl prarasto turto atlyginimo suma.

16 straipsnis. Turto vertės padidėjimo

pajamos

pajamos yra uždirbtos pajamos, kurias sudaro turto pardavimo ar kitokio

perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumas. Turto įsigijimo išlaidos

turi būti pagrindžiamos šio Įstatymo 11 straipsnyje nustatytais dokumentais ir

(arba) galiojančiais sandoriais.

turtas, kuriam buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas arba amortizacija pelno

mokesčiui apskaičiuoti, apskaičiuojant turto vertės padidėjimo pajamas

įsigijimo kaina tam turtui mažinama nusidėvėjimo ar amortizacijos suma,

įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.

nemokamai perleidžia turtą savo dalyvių nuosavybėn, skirtumas tarp vieneto

įsigijimo kainos tam turtui ir tikrosios to turto rinkos kainos bus turto

vertės padidėjimo pajamos vienetui, jeigu kitaip nenustato šis Įstatymas.

nemokamai perleidžia savo turtą kito susijusio asmens nuosavybėn, skirtumas

tarp vieneto įsigijimo kainos tam turtui ir tikrosios to turto rinkos kainos

bus turto vertės padidėjimo pajamos, jeigu kitaip nenustato šis Įstatymas.

perleidžia obligaciją, tai šio perleidimo rezultatas obligaciją perleidusiame

vienete – turto vertės padidėjimo pajamos mažinamos diskonto suma, kuri jau

buvo įtraukta į obligaciją perleidusio vieneto pajamas.

likviduojant ar pertvarkant turto vertės padidėjimo pajamų pripažinimo ir

apmokestinimo tvarka yra nustatyta šio Įstatymo IX skyriuje.

atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato

turto įsigijimo kainos, pardavimo kainos arba turto vertės padidėjimo pajamų

apskaičiavimo tvarką.

V

SKYRIUS

LEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI IR RIBOJAMŲ DYDŽIŲ

LEIDŽIAMI ATSKAITYMAI

17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų

pripažinimo tvarka

atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto

sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti,

jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Leidžiamiems atskaitymams priskiriami

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti Ignalinos atominės elektrinės

papildomi atskaitymai.

atskaitymai:

1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo

arba amortizacijos sąnaudos;

2) ilgalaikio materialiojo turto

eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

3)

komandiruočių sąnaudos;

4)

reklamos ir reprezentacijos sąnaudos;

5)

natūraliosios netekties nuostoliai;

6) mokesčiai;

7) beviltiškos skolos;

8) įmokos

darbuotojų naudai;

9) specialieji

kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

10) parama;

11) narių

mokesčiai, įnašai ir įmokos;

12) mokestinio

laikotarpio nuostoliai.

18

straipsnis. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos

nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei šio

Įstatymo nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas

perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal šio straipsnio 2 dalį. Apskaičiuojant

pelno mokestį, tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos nesukaupiamos ir

neįtraukiamos į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, o atskaitomos iš pajamų

kaip leidžiami atskaitymai tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį faktiškai

patiriamos, ir atitinka šio Įstatymo leidžiamiems atskaitymams nustatytus

kriterijus.

amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje.

Vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba

amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį, negu nustatyti šio Įstatymo 1

priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai

(metais), ir likvidacinę vertę, ne mažesnę kaip 1 lito ir ne didesnę kaip 10

procentų įsigijimo kainos.

darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos

neviršija 500 tūkstančių litų bei kurie neatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 3

dalyje nustatytų kriterijų, ilgalaikio turto grupėms, išskyrus naujus pastatus,

naudojamus veiklai, ir pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų

kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba

rekonstravimas atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d., taip pat gyvenamuosius namus

ir kitus pastatus, gali patys nusistatyti maksimalius nusidėvėjimo arba

amortizacijos normatyvus, neatsižvelgdami į normatyvus, nustatytus šio Įstatymo

1 priedėlyje.

amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau –

tiesinis metodas) arba dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau –

dvigubo balanso metodas) metodus pagal šio Įstatymo 1 priedėlį. Pasirinkto

metodo turi būti laikomasi nuosekliai: šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytai

ilgalaikio turto grupei ir kiekvienam tai grupei priskirtam turto vienetui

taikomas tas pats vieneto pasirinktas nusidėvėjimo arba amortizacijos metodas

per visą ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį.

amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to

turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko

(metais) santykis.

metodą:

1) 100 procentų

ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykį

dauginant iš 2, apskaičiuojamas nusidėvėjimo arba amortizacijos koeficientas

(toliau – nusidėvėjimo koeficientas);

2) apskaičiuojant mokestinio laikotarpio

nusidėvėjimo arba amortizacijos sumą pirmaisiais metais, ilgalaikio turto

įsigijimo kaina yra dauginama iš nusidėvėjimo koeficiento;

3) visais kitais

ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos metais, išskyrus paskutinius, mokestinio

laikotarpio ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos suma

apskaičiuojama ilgalaikio turto likutinę vertę, esančią mokestinio laikotarpio

pradžioje, dauginant iš nusidėvėjimo koeficiento;

4) paskutiniais

nudėvėjimo arba amortizacijos metais yra nudėvimas arba amortizuojamas

skirtumas tarp ilgalaikio turto likutinės vertės mokestinio laikotarpio

pradžioje ir vieneto likvidacinės vertės, nusistatytos pagal šio straipsnio 2

dalį.

įsigyja ir pradeda naudoti iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės

dienos, tai įsigytą ir pradėtą naudoti ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba

amortizuoti tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu. Jei vienetas įsigyja ir pradeda

naudoti ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės

dienos, tai tokį ilgalaikį turtą pradedama nudėvėti arba amortizuoti mokestiniu

laikotarpiu, einančiu po mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas įsigytas ir

pradėtas naudoti.

atlygintinai ar neatlygintinai iki mokestinio laikotarpio šešto mėnesio

paskutinės dienos, tai nusidėvėjimas arba amortizacija per tą mokestinį

laikotarpį neskaičiuojami. Jei vienetas perduoda atlygintinai ar neatlygintinai

ilgalaikį turtą po mokestinio laikotarpio šešto mėnesio paskutinės dienos, tai

tuo mokestiniu laikotarpiu į vieneto sąnaudas perkeliama 1/2 metinės

nusidėvėjimo arba amortizacijos sumos, apskaičiuotos pagal nustatytus

normatyvus.

vienetų įsigytas prestižas į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus įtraukiamas

kaip ir ilgalaikis turtas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

10.

Vienetas gali pasirinkti viso ilgalaikio turto nusidėvėjimą arba amortizaciją

skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmosios dienos po ilgalaikio turto naudojimo

pradžios pagal šio Įstatymo 1 priedėlyje nustatytus normatyvus tiesiniu metodu.

remontą, kurio įsigijimo kaina per mokestinį laikotarpį viršija 50

procentų remontuojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainos, jį rekonstravę arba

pakeitę jo naudojimo paskirtį, įsigiję kitą to paties ilgalaikio turto dalį,

arba vietos mokesčio administratoriaus sutikimu dėl objektyvių aplinkybių gali

tikslinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

19

straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai

kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, bei pagal pirkimo–pardavimo arba

nuomos sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui

apmokėjus visą turto vertę, perduoto ilgalaikio turto, taip pat bibliotekų

fondų ir į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio turto nusidėvėjimas

ar amortizacija neskaičiuojami, išskyrus pastatų, įtrauktų į Lietuvos

Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimo

nusidėvėjimą.

susikurtam nematerialiajam ilgalaikiam turtui, nustatytam šio Įstatymo 1

priedėlio grupėse – įsigytos teisės ir kitas nematerialusis turtas, bei

prestižui, jei šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo

rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

atvejais, kai ilgalaikio turto savininkas perleidžia nuosavybėn šį turtą kitam

asmeniui (įgijėjui), o šis turtas jau anksčiau šio įgijėjo buvo perleistas

nuosavybėn turtą perleidžiančiam savininkui, ilgalaikio turto įgijėjas tęsia to

turto nusidėvėjimo ar amortizacijos apskaičiavimą tuo pačiu metodu nuo

nenudėvėtos ar neamortizuotos iki pirmojo turto perleidimo įsigijimo kainos,

išskyrus atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki pirmojo

perleidimo nenudėvėtą arba neamortizuotą pagal šio Įstatymo nuostatas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

20

straipsnis. Nuosavo, nuomojamo arba panaudos būdu naudojamo materialiojo

ilgalaikio

turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudos

turto remonto vertė per mokestinį laikotarpį viršija 50 procentų remontuojamo turto

įsigijimo kainos arba jeigu turtas rekonstruojamas, tai šio remonto arba

rekonstravimo verte yra didinama remontuoto arba rekonstruoto ilgalaikio

materialiojo turto įsigijimo kaina.

naudojamo materialiojo ilgalaikio turto remonto išlaidos priskiriamos remonto

sąnaudoms ir atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį jos

faktiškai patiriamos.

materialiojo ilgalaikio turto remonto arba rekonstravimo sąnaudos atskaitomos

iš nuomininko ar panaudos gavėjo pajamų lygiomis dalimis per nuomos arba

panaudos laikotarpį, o tais atvejais, kai sudaryta neterminuota sutartis, – per

Įstatymo 1 priedėlyje atitinkamoms turto grupėms nustatytą laikotarpį, bet ne

trumpesnį kaip 3 metai, jei remonto sąnaudos yra patirtos siekiant išlaikyti to

turto ekonominį naudingumą. Tačiau jei remonto vertė per mokestinį laikotarpį

viršija 50 procentų išsinuomoto arba pagal panaudos sutartį naudojamo

suremontuoto materialiojo ilgalaikio turto įsigijimo kainos arba jei turtas

rekonstruojamas, tai nuomotojas ar panaudos davėjas didina šio remonto arba

rekonstravimo darbų verte ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo kainą tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuriuo remontas arba rekonstravimas buvo iki galo atliktas,

ir apmokestina šio Įstatymo nustatyta tvarka.

teise priklauso ūkinių bendrijų nariams, individualių įmonių savininkams ir jų

šeimų nariams ir yra naudojamas šių vienetų veikloje, eksploatavimo ir remonto

sąnaudos iš pajamų atskaitomos finansų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

21 straipsnis. Komandiruočių sąnaudos

tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto

administracijos vadovo arba jo įgalioto asmens, arba individualios įmonės

savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti

kvalifikaciją. Komandiruote taip pat laikomas individualios įmonės savininko,

ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo bei apmokėjimo už darbą tvarka

numatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo

vietos darbo funkcijoms atlikti.

į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į

užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas,

išskyrus darbuotojus, kurių darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis

ar pakaitinis (pamaininis).

sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

22

straipsnis. Reklamos ir reprezentacijos sąnaudos

sąnaudomis pripažįstamos vieneto sąnaudos, skirtos informacijai, susijusiai su

vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, bet

kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti esamiems ar potencialiems

pirkėjams, išskyrus kontroliuojamuosius vienetus, kontroliuojančius asmenis ar

vienetų grupės narius, informuoti.

jis skiria naujiems verslo ryšiams su kitais vienetais arba fiziniais

asmenimis, išskyrus vieneto darbuotojus, akcininkus, savininkus bei

kontroliuojamuosius ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius

nuolatinius gyventojus, užmegzti arba esamiems pagerinti. Reprezentacinės

sąnaudos patiriamos konkrečių asmenų naudai.

atskaitoma ne daugiau kaip 75 procentai reprezentacinių sąnaudų.

4.

Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos per vieneto akcininkus, pajininkus

patirtos išlaidos, išskyrus atvejus, kai šie asmenys yra vieneto darbuotojai.

5.

Reprezentacinėms sąnaudoms nepriskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo

jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.

23 straipsnis.Natūralios netekties nuostoliai

netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos)

sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo,

vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo.

netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų.

24

straipsnis. Mokesčiai

pajamų atskaitomi Mokesčių administravimo įstatymo nustatyti mokesčiai

ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais arba Vyriausybės nutarimais

nustatytos rinkliavos bei privalomosios įmokos, jeigu šis Įstatymas nenustato

ko kita.

atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio

sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame

Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.

25

straipsnis. Beviltiškos skolos

principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,

jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,

atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti

sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo

užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai

beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas

pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas

perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,

pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,

tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki

mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo

įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos

beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau

kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas

arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose,

arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba likviduotas, arba

bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos

beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama

pajamoms.

įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję

asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus

atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

Lietuvos vieneto

darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma

iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba

2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties

terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba

3) pensinio

draudimo įmokos draudimo įmonėms ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25

procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų

apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir

5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse

teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

27

straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų

užsienio komercinių bankų filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų

įstatymą veikiančioms kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės

kredito unijos įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems

specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal

Lietuvos banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų

leidžiama atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems

aktyvams padengti, sudaromus konkretaus abejotino aktyvo (abejotinų aktyvų

grupės) nuostoliams padengti.

savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos

dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama

pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo

priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

28

straipsnis. Parama

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą

turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip.

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš

pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,

suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio

mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,

leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus

paramą.

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius

metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius

laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio

laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip

trejus vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie

nuostoliai susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju

– trejų metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25

d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl

turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų

tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp

susijusių asmenų, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrąja rinkos

kaina;

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių

popierių perkainojimo.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos vienetas

ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos

yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o

didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra

užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto

užskaitomo išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto

mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų

dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po

to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto

mokesčio sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito

einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio,

kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas

mokestis iš sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų

mokesčio tarifus.

35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į

biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas

ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo

momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,

pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra

įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši

nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

užsienio vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

25 straipsnis.

Beviltiškos skolos

principą, atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusi beviltiškų skolų suma,

jei iki mokestinio laikotarpio tos sumos buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo

pajamas ir vieneto balansą, jeigu vienetas privalo jį sudaryti teisės aktų

nustatyta tvarka. Iš pajamų, pripažįstamų pagal pinigų apskaitos principą,

atskaitoma mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms tenkanti

sąnaudų dalis, jei iki mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo

užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose. Tais atvejais, kai

beviltiškomis laikomų skolų atsiradimo momentu mokesčio mokėtojas pajamas

pripažino pagal pinigų apskaitos principą, o pagal šio Įstatymo nuostatas

perėjo prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, iš pajamų,

pripažįstamų pagal kaupimo apskaitos principą, atskaitoma sąnaudų dalis,

tenkanti mokestiniu laikotarpiu atsiradusioms beviltiškoms skoloms, jeigu iki

mokestinio laikotarpio šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ir sąnaudų dalis, tenkanti beviltiškoms skoloms nebuvo

įtraukta į vieneto sąnaudas iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Skolos yra laikomos

beviltiškomis, jeigu mokesčio mokėtojas negali jų susigrąžinti praėjus ne

mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos sumos įtraukimo į mokesčio mokėtojo

pajamas arba nuo skolų atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos

dokumentuose, arba jei skolininkas yra miręs ar paskelbtas mirusiu, arba

likviduotas, arba bankrutavęs. Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi

įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti.

susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

skolas skolininkas vėliau grąžina, visa grąžintų skolų suma priskiriama

pajamoms.

įstaigoms taip pat tais atvejais, kai skolininkas ir kreditorius yra susiję

asmenys arba jais tapo mokestiniu laikotarpiu, einančiu po to mokestinio

laikotarpio, kurį skola buvo pripažinta beviltiška ir įtraukta į leidžiamus

atskaitymus šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

26

straipsnis. Įmokos darbuotojų naudai

Lietuvos vieneto

darbuotojų naudai mokamų įmokų suma mokestiniu laikotarpiu gali būti atskaitoma

iš pajamų, jei yra mokamos:

1) įmokos į

asmenines pensijų programų dalyvių sąskaitas pensijų fonduose arba

2) gyvybės draudimo įmokos, kai draudimo sutarties

terminas ne trumpesnis kaip 10 metų, arba

3) pensinio

draudimo įmokos draudimo įmonėms ir

4) įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25

procentų per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš šių vieneto darbuotojų

apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, ir

5) įmokų gavėjas nėra tikslinėse

teritorijose įregistruotas ar kitaip organizuotas užsienio vienetas.

27

straipsnis. Specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai

bankų įstatymą veikiantiems bankams, tarp jų užsienio komercinių bankų

filialams, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančioms

kredito unijoms bei pagal Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos

įstatymą veikiančiai Centrinei kredito unijai, sudarantiems specialiuosius

atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems aktyvams padengti pagal Lietuvos

banko nustatytas taisykles, per mokestinį laikotarpį iš pajamų leidžiama

atskaityti specialiuosius atidėjimus kredito įstaigų abejotiniems

aktyvams padengti.

savo skolinius reikalavimus dėl skolų grąžinimo, tai skolos suma arba jos

dalis, atitinkanti dėl jos padaryto specialiojo atidėjimo dydį, pripažįstama

pajamomis skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

bei dydžius, suderinusi su finansų ministru, nustato Valstybinė draudimo

priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

28

straipsnis. Parama

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti labdarą ir

paramą, iš pajamų leidžiama atskaityti visas išmokas, įskaitant perleistą

turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos

įstatymo nustatyta tvarka skirtos labdarai ir paramai, jei šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip.

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš

pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą,

suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo

nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio

mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas,

leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus

paramą.

materialiuoju turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto likutinei

vertei. Teikiant paramą kitu turtu, suteiktos paramos suma yra lygi šio turto

įsigijimo kainai. Teikiant paramą paslaugomis, paramos suma yra lygi šių

paslaugų savikainai. Teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį

materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per

laikotarpį, kurį paramos gavėjas jį naudojo, sumai.

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

atskaitomi Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų

civilinės atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių

savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų

draudimo įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius

metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius,

pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio,

kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai susidarė dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Tais

atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis susidarė dėl

vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo,

tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus vienas

po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai

susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų

metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) palūkanos, mokamos už valstybės arba

savivaldybės kapitalo naudojimą Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo

nustatyta tvarka;

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų

dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl turto, įskaitant prekes, žaliavas,

pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto

vertės sumažėjimo nuostoliai tarp susijusių asmenų;

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose,

gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį.

nuolatinės buveinės išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip

organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei

jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių

administratoriui, kad:

1) šios išmokos yra susijusios su

jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą,

reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti;

3) tarp išmokos

ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o

didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12

mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo daugiau

kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų), pelno mokesčiu

neapmokestinami. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, tai pajamų ir pelno

mokesčių, išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą, suma yra užskaitoma ir sumažina

dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tą mokestinį

laikotarpį, kurį buvo išskaityti ir sumokėti mokesčiai iš išmokėtų Lietuvos

vienetams ar nuolatiniams gyventojams dividendų. Jei dividendus išmokančio

vieneto užskaitomų išskaitytų ir sumokėtų į biudžetą mokesčių suma viršija to

vieneto mokėtino pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš

išmokamų dividendų išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas

perkeliamas į po to einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomų išskaitytų

ir sumokėtų mokesčių sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius

vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio

laikotarpio, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaityti ir

sumokėti mokesčiai iš sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie dividendai

yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji dividendai), tai šis

vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto gautų dividendų, iš

kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai yra surenkami į

atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų, kuriuos išmoka

dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos šio straipsnio

3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis vienetas pats

išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį surinktų

grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas apmokestinamas šio

straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalyje

nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų dividendų sumos, kuri

viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus.

35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į

biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas

ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo

momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių,

pajų), neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra

įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši

nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

užsienio vieneto gautų dividendų, jei šie dividendai yra apmokestinti šiame

straipsnyje nustatyta tvarka.

36 straipsnis.

Dividendų deklaracija

Deklaracija apie dividendų

išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio

apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis

vienetas, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba

gauti, dešimtos dienos.

VIII

SKYRIUS

SPECIALIOS

PAJAMŲ APMOKESTINIMO SĄLYGOS

37

straipsnis. Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno mokestį

prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.

38

straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,

apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas

mokesčio administratoriaus sprendimu gali būti apmokestinamas kaip pardavimas,

jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių kriterijų:

1)

nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė arba turto nuomininkas

yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2)

nuomos mokesčio periodinių įmokų tvarkaraštyje nustatyta, kad per trumpesnę

nuomos laikotarpio dalį sumokama didesnė dalis išnuomoto vieneto ilgalaikio

turto tikrosios rinkos kainos;

3) nuomos

sutartis apriboja ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises

skolintis ir (arba) skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) nuostatos dėl išnuomoto turto rekonstravimo nėra

susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla ir (arba) turto

rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.

straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to

mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto

tikrąja rinkos kaina.

straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)

sandoriams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

39

straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1.

Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai

metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis

nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad

kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su

kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti

apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio

straipsnio nuostatas, jeigu:

1)

vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,

kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo

formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro

tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal

šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio

vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje

arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis

užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),

balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į

biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos

vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje

mokesčio sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai,

Lietuvos vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą

nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno

mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje

valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas

kontroliuojamasis užsienio vienetas.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio

valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo

apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą

įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos

į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame

straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal

šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,

apskaičiuotą pelno mokestį.

40

straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno

apskaičiavimas

pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam vienetui ar gyventojui (pelno (pajamų)

mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ar perleistų prekių kainas

ar bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio administratoriaus ir

laikomos to mokestinio laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.

susijusių asmenų ar vienetų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu

jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose sandoriuose

nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar išmokas apibūdinti iš

naujo.

rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus,

jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo tvarką ir pajamų ar išmokų

apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.

IX

SKYRIUS

REORGANIZAVIMO,

PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI

NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO

ATVEJAIS

37 straipsnis.

Užsienio vieneto apmokestinimas

Pelno mokestį

prie pajamų šaltinio nuo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų pajamų (sumų)

išskaičiuoja ir sumoka į biudžetą išmokas išmokėjęs asmuo – Lietuvos vienetas,

nuolatinė buveinė arba nuolatinis Lietuvos gyventojas. Šiuo atveju užsienio

vieneto pajamos pripažįstamos taikant šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje

nustatytą principą.

38

straipsnis. Turto ar turtinio komplekso nuomos apmokestinimo atvejai

turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį,

apskaičiuojant pelno mokestį toks turto arba turtinio komplekso perdavimas

apmokestinamas kaip pardavimas, jei nuomos sandoris atitinka nors vieną iš šių

kriterijų:

1) nuomos terminas ilgesnis kaip 30 metų, išskyrus

atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka išnuomojama žemė

arba turto nuomininkas yra nustatytas šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;

2) nuomos mokesčio periodinių

įmokų tvarkaraštyje numatyta, kad per pirmuosius nuomos laikotarpio 2/3

sumokama daugiau kaip 75 procentai išnuomoto vieneto ilgalaikio turto įsigijimo

kainos;

3) nuomos sutartis apriboja

ilgalaikio turto ar turtinio komplekso nuomotojo teises skolintis ir (arba)

skirstyti pelną ar mokėti dividendus;

4) nuostatos dėl išnuomoto turto

rekonstravimo nėra susijusios su nuomininko ar nuomotojo ūkine komercine veikla

ir (arba) turto rekonstravimo vertė neatitinka turto tikrosios rinkos kainos.

straipsnio 1 dalyje nurodyto turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to

mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas buvo perduotas nuomininkui to turto

tikrąja rinkos kaina.

straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos lizingo (finansinės nuomos)

sandoriams.

39

straipsnis. Kontroliuojamųjų užsienio vienetų pajamų apmokestinimas

1.

Kontroliuojamųjų užsienio vienetų mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai

metai, tačiau jei kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis

nesutampa su kalendoriniais metais arba jis nenustatomas, laikoma, kad

kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su

kontroliuojančio vieneto mokestiniu laikotarpiu.

pajamų apskaičiavimo, įtraukimo į kontroliuojančio Lietuvos vieneto pajamas

tvarką, pajamų, neįtraukiamų į pozityviąsias pajamas, rūšis nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

užsienio vieneto pajamos šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti

apmokestintos Lietuvos Respublikoje tik vieną kartą.

4.

Kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamos yra apmokestinamos pagal šio

straipsnio nuostatas, jeigu:

1)

vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas valstybėse arba zonose,

kurių sąrašą tvirtina finansų ministras;

2) vienetas atitinka bet kurią užsienio vieneto verslo organizavimo

formą, kurių sąrašą tvirtina finansų ministras.

straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, jeigu:

1) kontroliuojamojo užsienio vieneto pajamas sudaro

tik kontroliuojančio vieneto išmokos, laikomos neleidžiamais atskaitymais pagal

šio Įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 12 punktą, arba

2) kontroliuojamojo užsienio

vieneto pajamos sudaro mažiau kaip 5 procentus kontroliuojančio vieneto pajamų.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto toje valstybėje

arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas kontroliuojamasis

užsienio vienetas, proporcingai Lietuvos vieneto turimų akcijų (dalių, pajų),

balsų ar teisių į kontroliuojamojo vieneto pelną skaičiui dydžiu sumažinti į biudžetą

mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto

pajamas, apskaičiuotą pelno mokestį. Jei toje valstybėje arba zonoje mokesčio

sumokėta daugiau, negu tai numato tos valstybės arba zonos įstatymai, Lietuvos

vienetas turi teisę sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal šį Įstatymą nuo

pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuotą pelno

mokestį tuo dydžiu, kuris turėjo būti sumokėtas nuo kontroliuojamojo užsienio

vieneto pozityviųjų pajamų, įtrauktinų į Lietuvos vieneto pajamas toje

valstybėje arba zonoje, kurioje įregistruotas arba kitaip organizuotas

kontroliuojamasis užsienio vienetas.

vienetas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas, pelno mokesčio, sumokėto užsienio

valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubo

apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ir pagal kurios atitinkamą

įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos

į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas šiame

straipsnyje nustatytoms taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną pagal

šį Įstatymą nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į Lietuvos vieneto pajamas,

apskaičiuotą pelno mokestį.

40

straipsnis. Sandorių vertės koregavimas ir netiesioginis apmokestinamojo pelno

apskaičiavimas

pajamos, netiesiogiai perkeltos kitam vienetui ar gyventojui (pelno (pajamų)

mokesčio mokėtojui) didinant arba mažinant įsigytų ar perleistų prekių kainas

ar bet kuriuo kitu būdu, yra apskaičiuojamos mokesčio administratoriaus ir

laikomos to mokestinio laikotarpio, kurį tarp susijusių asmenų buvo sudaryti

šio straipsnio 2 dalyje nustatyti sandoriai, pajamomis.

susijusių asmenų ar vienetų sandoryje ar sandoriuose nurodytas kainas, jeigu

jos neatitinka tikrosios rinkos kainos, atsižvelgdamas į tuose sandoriuose

nurodytos ūkinės operacijos ypatumus, arba pajamas ar išmokas apibūdinti iš naujo.

rinkos kainą, gali taikyti sandorio vertės koregavimo metodus. Šiuos metodus,

jų taikymo tvarką bei koreguotinų sandorių nustatymo tvarką ir pajamų ar išmokų

apibūdinimo iš naujo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

su kitų valstybių mokesčių administratoriais dėl sandorio vertės nustatymo.

IX

SKYRIUS

REORGANIZAVIMO,

PERLEIDIMO, LIKVIDAVIMO PASKIRŲ ATVEJŲ APMOKESTINIMAS, TURTO VERTĖS PAJAMŲ BEI

NUOSTOLIŲ PRIPAŽINIMAS TAM TIKRAIS REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERLEIDIMO

ATVEJAIS

41 straipsnis. Reorganizavimo ir

perleidimo atvejai

Vienetų,

jų dalyvių pajamos bei nuostoliai kituose šio skyriaus straipsniuose nustatyta

tvarka pripažįstami tokiais reorganizavimo ar perleidimo atvejais, kai:

1)

vienetai reorganizuojami prijungiant, t. y. vienas ar keli vienetai (toliau –

įsigyjamieji vienetai) prijungiami prie kito, jau esančio, vieneto (toliau –

įsigyjantysis vienetas) be likvidavimo procedūros ir prijungimo momentu

įsigyjamųjų vienetų turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam

vienetui, įsigyjamųjų vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų

proporcingai įsigyjančiajam vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir,

jei leidžiama, keičiant įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto

akcijas, akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau

kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

2)

vienetai reorganizuojami sujungiant, t. y. du ar daugiau vienetų (toliau –

įsigyjamųjų vienetų) sujungiami į naują vienetą (toliau – įsigyjantysis

vienetas) be likvidavimo procedūros ir sujungimo momentu įsigyjamųjų vienetų

turtas, teisės ir prievolės perduodamos įsigyjančiajam vienetui, įsigyjamųjų

vienetų dalyviams išduodama įsigyjančiojo vieneto akcijų proporcingai įsigyjančiajam

vienetui perduotam įsigyjamųjų vienetų turtui ir, jei leidžiama, keičiant

įsigyjamųjų vienetų akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų

skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų

akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos

akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

3)

vienetai reorganizuojami išdalijant arba padalijant, t. y. vienetas (toliau –

įsigyjamasis vienetas) išdalija ar išskaido savo įstatinį kapitalą (akcijas) į

dvi ar daugiau dalių ir perduoda jas tuo pačiu momentu dviem ar daugiau jau

esančių ar naujai kuriamų vienetų (toliau – įsigyjantiesiems vienetams) be

likvidavimo procedūros, įsigyjamojo vieneto dalyviai gauna proporcingai turėtų

šio vieneto akcijų skaičiui įsigyjančiųjų vienetų, kuriems perduotas

įsigyjamojo vieneto turtas, teisės ir prievolės, akcijų ir, jei leidžiama,

keičiant įsigyjamojo vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų akcijas, akcijų

kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10

procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos, arba

4)

vienetas atskiria vieną ar keletą savo turto dalių, kurios sudaro atskiras

vieneto veiklos dalis, ir perleidžia jas kartu vienam ar keliems naujai

kuriamiems ar jau esantiems vienetams (įsigyjantiesiems vienetams) mainais už

jų akcijas, kurios paskirstomos jo dalyviams proporcingai jų turimų akcijų

skaičiui, kartu sumažindamas įstatinį kapitalą ir rezervus šia suma ir, jei leidžiama,

keičiant veiklos dalis atskiriančio vieneto akcijas į įsigyjančiųjų vienetų

akcijas akcijų kainų skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau

kaip 10 procentų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, –

apskaičiuotos akcijų kainos, arba

5) jei

atliekamas nepiniginis veiklos, kaip komplekso, ar veiklos dalies, kaip teisių

ir prievolių visumos, kuri organizaciniu požiūriu sudaro autonomišką ekonominį

vienetą, vykdantį veiklą ir galintį atlikti savo funkcijas savo nuožiūra, perleidimas

ir vienetas be likvidavimo procedūros perduoda kitam naujai kuriamam ar jau

esančiam vienetui veiklą arba vieną ar daugiau veiklos dalių mainais už vieneto

ar vienetų akcijas ir nuostoliai, susidarę taip perleidžiant veiklą ar veiklos

dalį vienetui ar vienetams, gali būti perkeliami į įsigyjantįjį vienetą ar

vienetus, arba

6) jei

perleidžiamas turtas ir vienetas be likvidavimo procedūros perleidžia visą savo

turtą, teises ir prievoles kitam vienetui, valdančiam 100 procentų jo įstatinio

kapitalo (arba 100 procentų akcijų, atspindinčių jo kapitalą), arba

7) jei

perleidžiamos akcijos ir vienetas, siekdamas visiškai kontroliuoti kitą vienetą

(t. y. turėti 66 procentus to vieneto akcijų) ir dėl to daugumą balsų,

perleidžia savo akcijas mainais už to vieneto akcijas ir, jei leidžiama,

keičiant vieneto akcijas į įsigyjančiojo vieneto akcijas, akcijų kainų

skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų

akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra, – apskaičiuotos akcijų

tikrosios rinkos kainos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

42

straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos vienetus reorganizuojant, turtą

perleidžiant

ar pertvarkant

dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra turto ir teisių

perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių apmokestinamasis pelnas yra

apmokestintas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų

mokesčio tarifus, išdava, tai:

1) jei vienetų dalyviai vienetų reorganizavimo metu

ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,

pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja

reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas tų dalyvių

pajamomis. Tokiais atvejais vienetų dalyvių naujai mainais gautų akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina yra tų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina, buvusi prieš

pat ankstesniems dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo

sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra

reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų

iš šio perdavimo, neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto

įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą

nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo

sąlygas vienas vienetas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje (ne

Europos Sąjungos narėje) kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo

dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto

pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš šio perdavimo,

neįtraukia į savo pajamas, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra

to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

nustatytų sandorių yra turto ir teisių perleidimo tarp Lietuvos vienetų, kurių

apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje

nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir užsienio vienetų išdava,

tai:

1) pajamos iš nuolatinės buveinės perleidimo

Lietuvos Respublikoje neįtraukiamos į pajamas tais atvejais, kai įgyjamasis

vienetas yra užsienyje, o pajamos yra susijusios su nuolatinei buveinei Lietuvos

Respublikos teritorijoje priskiriamo turto ar teisių perleidimu. Jeigu

nuolatinei buveinei priskiriamas turtas ar teisės perleidžiamos ne Lietuvos

Respublikoje, skirtumas tarp to turto pardavimo tikrosios rinkos kainos ir to

turto ar teisių įsigijimo kainos mažinamas nusidėvėjimo arba amortizacijos

sąnaudų, pagal šį Įstatymą laikomų leidžiamais atskaitymais, suma ir

įtraukiamos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį įvyko minėtas sandoris;

2) jei vienas vienetas reorganizavimo metu ir pagal

reorganizavimo sąlygas perleidžia nuolatinę buveinę užsienio valstybėje Europos

Sąjungos narėje kitam vienetui ir abu vienetai yra reorganizavimo dalyviai,

toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą perleidusio vieneto pajamomis.

Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų iš tokio perdavimo, į savo

pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto įsigijimo kaina yra to

turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą nuosavybėn turtą

perdavusiame vienete.

kurie nėra pelno mokesčio arba Įstatymo 2 priedėlyje išvardytų mokesčių

mokėtojai.

dėl šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytų operacijų yra Lietuvos vienetų, kurie

yra mokesčio mokėtojai ir jų apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant

šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus, ir

užsienio valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės, vienetų, kurių formos

yra išvardytos šio Įstatymo 2 priedėlyje ir kurie yra šiame priedėlyje

nustatytų mokesčių mokėtojai, turto ir teisių perleidimo išdava, tai:

1) jei vieneto dalyviai vieneto reorganizavimo metu

ir pagal reorganizavimo sąlygas perduoda mainais vieno vieneto akcijas (dalis,

pajus) į kito vieneto akcijas (dalis, pajus) ir abu vienetai dalyvauja

reorganizavimo procese, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas šių dalyvių

pajamomis. Tokiais atvejais vieneto dalyvių naujai gautų mainais akcijų (dalių,

pajų) įsigijimo kaina yra jų įsigijimo kaina, buvusi prieš pat ankstesniems

dalyviams perduodant mainais akcijas (dalis, pajus);

2) jei reorganizavimo metu ir pagal reorganizavimo

sąlygas vienas vienetas perleidžia turtą kitam vienetui ir abu vienetai yra

reorganizavimo dalyviai, toks turto vertės padidėjimas nelaikomas turtą

perleidusio vieneto pajamomis. Vienetas, kuris gauna turtą, jokių pajamų, gautų

iš tokio perdavimo, į savo pajamas neįtraukia, o jo nuosavybėn perleisto turto

įsigijimo kaina yra to turto įsigijimo kaina, buvusi prieš pat turto perleidimą

nuosavybėn turtą perdavusiame vienete;

3) akcijų kainų

skirtumas gali būti apmokėtas pinigais, tačiau ne daugiau kaip 10 procentų

įsigyjamųjų vienetų akcijų nominalios vertės arba, jei nominalios vertės nėra,

– apskaičiuotos akcijų tikrosios rinkos kainos.

straipsnyje nurodytas operacijas atlieka ir užsienio vienetai, įregistruoti

arba organizuoti tikslinėse teritorijose, šių sandorių metu dėl turto vertės

padidėjimo gautos pajamos įtraukiamos į įsigyjančiojo ar įsigyjamojo vieneto

bei jų dalyvių pajamas, o gauti nuostoliai nepripažįstami.

43 straipsnis.

Nuostoliai vienetus reorganizuojant, pertvarkant

įsigyjančiojo, nei įsigyjamojo vieneto ar vienetų mokestinio laikotarpio

nuostoliai, susidarę iki jų reorganizavimo, į kitus metus neperkeliami,

išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus, kai prie įsigyjančiojo vieneto

prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai, jeigu šiame Įstatyme

nenustatyta kitaip.

įsigyjančiojo vieneto prijungiamas įsigyjamasis vienetas ar vienetai ir daugiau

kaip 66 procentai įsigyjančiojo vieneto savininkų yra tie patys asmenys, kurie

įsigyjančiojo vieneto savininkais buvo ir iki prijungimo, įsigyjantysis

vienetas tęsia tą pačią veiklą kaip ir iki prijungimo, o pajamos iš šios

veiklos sudaro ne mažiau kaip 85 procentus šio vieneto pajamų ir mokestinis

laikotarpis išlieka tas pats, tai mokestinio laikotarpio nuostoliai, susidarę

iki prijungimo, yra perkeliami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Prijungtų

įsigytųjų vienetų nuostoliai neperkeliami.

jei įsigyjantysis vienetas neatitinka 2 dalyje nustatytų kriterijų, iki vieneto

ar vienetų prijungimo susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai, pradedant tuo

mokestiniu laikotarpiu, kuriuo įsigyjantysis vienetas neatitinka nors vieno iš

minėtų kriterijų, neperkeliami.

mokestiniu laikotarpiu vienetas pertvarkomas, ankstesnių mokestinių laikotarpių

mokestiniai nuostoliai perkeliami tik tais atvejais, jei nepasikeičia vieneto

savininkai ir pertvarkytas vienetas tęsia tą pačią ūkinę komercinę veiklą kaip

ir iki pertvarkymo.

44 straipsnis. Nuolatinės buveinės perleidimo

nuostolis

Jei užsienio vieneto nuolatinė buveinė yra

perleidžiama Lietuvos vienetui, tai Lietuvos vieneto, kuriam ši nuolatinė

buveinė perleidžiama, pajamos didinamos neigiamu skirtumu tarp šios nuolatinės

buveinės nuostolio prieš pat perleidimą sumos ir ne mažiau kaip 5 paskutinių

mokestinių laikotarpių apmokestinamojo pelno sumos.

45

straipsnis. Turto vertės padidėjimo pajamos bei nuostoliai įmones likviduojant

paskirsto turtą savo dalyviams, toks paskirstymas yra laikomas to turto

pardavimu už to turto tikrąją rinkos kainą, nustatytą nuosavybės teisės

perleidimo dieną, o skirtumas tarp to turto įsigijimo kainos ir pardavimo

kainos bus laikomas vieneto turto vertės padidėjimo pajamomis, jei šiame

Įstatyme nenustatyta kitaip. Likviduojant vienetą, vieneto patirti nuostoliai

dėl turto perleidimo laikomi likviduojamo vieneto nuostoliais.

pripažįsta turto vertės padidėjimo pajamas (turto vertės nuostolius)

likviduojamo vieneto turto ar jo dalies gavimo momentu. Tokias pajamas

(nuostolius) sudaro vieneto dalyvių nuosavybės teisių (dalių, pajų, akcijų)

įsigijimo kainos ir iš likviduojamo vieneto gauto turto rinkos kainos

skirtumas. Turto, gauto iš likviduojamo vieneto, įsigijimo kaina vieneto

dalyviams yra to turto tikroji rinkos kaina.

46 straipsnis. Apskaitos ataskaitos

vieneto aiškinamajame rašte už tą mokestinį laikotarpį, kuriuo buvo įvykdytos

šio Įstatymo 41 straipsnyje nurodytos operacijos, nurodoma, per kurį mokestinį

laikotarpį įvyko turto ir teisių perleidimas iš įsigytojo vieneto ar vienetų.

Vėlesniuose aiškinamuosiuose raštuose privalo būti nurodyta, kuriame

aiškinamajame rašte pateikta šioje dalyje nustatyta informacija.

aiškinamuoju raštu pateikiamas paskutinis įsigytojo vieneto balansas (vienetų

balansai).

aiškinamuoju raštu pateikiami apskaičiuoti skirtumai tarp to turto, kuris

nudėvimas arba amortizuojamas, likutinės vertės, užfiksuotos įsigytajame

vienete ar vienetuose ir įsigijusiame vienete.

dalyviai (akcijų (dalių, pajų) savininkai) aiškinamajame rašte nurodo įsigytojo

vieneto ar vienetų akcijų nominalią vertę ir kainą, kuria gautos akcijos (dalys,

pajai) įtraukiamos į apskaitą tame vienete.

laiku mokesčių administratoriui, neteisingų duomenų įrašymą dokumente ir tokio

dokumento pateikimą mokesčių administratoriui taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.

X SKYRIUS

PELNO MOKESČIO

APSKAIČIAVIMAS, SUMOKĖJIMAS,

IŠIEŠKOJIMAS IR

GRĄŽINIMAS

47

straipsnis. Avansinio pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas

apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Avansinio pelno mokesčio

sumą apskaičiuoja mokesčio mokėtojas.

mokėtojai avansinio pelno mokesčio sumą apskaičiuoja šia tvarka:

1) pagal praėjusių metų veiklos

rezultatus. Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis mokestinio

laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno

mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį

laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą – dvyliktą mokestinio

laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį

faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno

mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius

apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;

2) pagal

numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Mokesčio mokėtojas gali

pasirinkti avansinį pelno mokestį mokėti kas ketvirtį po 1/4 numatomos

mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumos. Avansinio pelno mokesčio

apskaičiuota suma pagal numatytą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą

turi sudaryti ne mažiau kaip 80 procentų faktiškos metinio pelno mokesčio

sumos. Jeigu avansinio pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota numatyta pelno

mokesčio suma yra mažesnė kaip 80 procentų metinėje pelno mokesčio

deklaracijoje apskaičiuotos pelno mokesčio sumos, nuo kiekvieną ketvirtį

nesumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos skaičiuojami delspinigiai Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Mokesčio mokėtojas gali patikslinti

avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuodamas kiekvieno ketvirčio

avansinio pelno mokesčio sumą lygiomis dalimis nuo mokestinio laikotarpio

pradžios.

vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais

metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal

praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo

mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs

prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių,

apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma

laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta

iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.

laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 100 tūkst. litų, vienetas

mokestiniu laikotarpiu avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalo.

sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio

dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį – ne vėliau kaip iki šio

ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos.

48

straipsnis. Pelno mokesčio apskaičiavimo momentas

Pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal paskutinės mokestinio laikotarpio dienos būklę.

49 straipsnis. Pelno mokesčio įskaitymas

Pelno mokestis įskaitomas į

valstybės biudžetą.

50

straipsnis. Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno

mokesčio deklaracija;

2) avansinio

pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas

pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos

Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija

apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.

deklaracijos priedai:

1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų

sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir

kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

1) išvestinių finansinių

priemonių ataskaita;

2) kitos

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo

atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines

operacijas.

ataskaita saugoma vienete.

tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta

ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.

51

straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio

deklaracijos

pateikimas

nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta

tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio

deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio

mokėtojais.

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam

laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos

vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų nustatyta

tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.

pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas

pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija

už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip

mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio

apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne

vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

52

straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir

apskaičiuotą

bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,

pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė

užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju

mokestį išskaičiuojantis asmuo.

vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną

pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį

buvo išmokėtos pajamos (sumos).

53

straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos

pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje

apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą

avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti

į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos

mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš

metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo

terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko

įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,

pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo

mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno

mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo

arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba

garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

54

straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio

perskaičiavimas

vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį

pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau

straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,

kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl

apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą

nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų

apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio

perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio

administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja

turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus

nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos

gali atskaityti pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą

užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų

pajamų, atsižvelgiant į dividendus, kurie neįtraukiami į vieneto pajamas, jeigu

šis straipsnis nenustato ko kita.

užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota

pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio

suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.

mokesčio mokėtojas per mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio

valstybėse, atskaitoma pelno mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal

kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunamos

pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos.

kai užsienio valstybėse gaunamos pagal šį Įstatymą apmokestinamos palūkanos,

kurios sudaro ne daugiau kaip 25 procentus jas gaunančio vieneto pajamų,

atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,

skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio

sumos.

pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo

atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus

patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas

pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus

mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti

pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje

nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų

kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir

7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje

nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės

mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per

tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos

mokesčio administratoriui pateikia:

1) kontroliuojamojo vieneto

pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą;

3) balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą;

4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

pajamas, sumą;

5) nuo pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka.

netaikomos dividendams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

50 straipsnis.

Pelno mokesčio deklaracijos ir ataskaitos

mokesčio deklaracijų rūšys yra šios:

1) metinė pelno

mokesčio deklaracija;

2) avansinio

pelno mokesčio deklaracija;

3) deklaracija apie užsienio vienetui išmokėtas

pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį;

4) užsienio vieneto, vykdančio veiklą Lietuvos

Respublikoje (nuolatinės buveinės) deklaracija;

5) deklaracija

apie nuo gautų ir išmokėtų dividendų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokestį.

deklaracijos priedai:

1) pagal šį Įstatymą galimų koreguoti reikšmingų

sandorių dėl turto perleidimo su susijusiais asmenimis ataskaita;

2) ataskaita apie kontroliuojamuosius ir

kontroliuojančius vienetus bei gyventojus.

1) išvestinių finansinių

priemonių ataskaita;

2) kitos

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos deklaracijų arba ataskaitų

formos.

dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nustatytos ataskaitos pateikiamos tik tuo

atveju, jei per mokestinį laikotarpį vienetas atliko atitinkamas ūkines

operacijas.

ataskaita saugoma vienete.

tvarką bei atvejus, kada pildoma šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta

ataskaita, nustato centrinis mokesčio administratorius.

51

straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio

deklaracijos

pateikimas

nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta

tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio

deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais.

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama pasibaigus mokestiniam

laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos. Lietuvos

vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno

mokesčio deklaracija kartu su finansine atskaitomybe (jeigu teisės aktų

nustatyta tvarka ji privalo būti sudaryta) pateikiama per 30 dienų nuo veiklos

pabaigos.

mokesčio deklaracijos pateikimas:

1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas

pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija

už pirmuosius devynis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip

mokestinio laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną. Avansinio pelno mokesčio

apyskaita už mokestinio laikotarpio dešimtą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne

vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio paskutinę dieną;

2) jei avansinis pelno mokestis

apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio

laikotarpio pirmo mėnesio paskutinę dieną.

52

straipsnis. Deklaracijos apie užsienio vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir

apskaičiuotą

bei į biudžetą sumokėtą pelno mokestį pateikimas

yra apmokestinamos pelno mokesčiu šio Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka,

pelno mokestį išskaičiuojantis asmuo – Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė

užpildo deklaraciją ir pateikia ją vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra arba privalo būti įregistruotas mokesčio mokėtoju

mokestį išskaičiuojantis asmuo.

vienetui išmokėtas pajamas (sumas) ir apskaičiuotą bei į biudžetą sumokėtiną

pelno mokestį pateikiama ne vėliau kaip per 15 dienų pasibaigus mėnesiui, kurį

buvo išmokėtos pajamos (sumos).

53

straipsnis. Pelno mokesčio sumokėjimas ir grąžinimas

mokestis mokamas pagal metinę pelno mokesčio deklaraciją. Pelno mokestis turi

būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos

pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje

apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio

pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į

biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka.

mokestis, apskaičiuotas nuo pajamų (sumų), išmokėtų užsienio vienetui, turi būti

sumokėtas ne vėliau kaip deklaracijos pateikimo termino pabaigos dieną.

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais, kai

tai reikalinga tinkamam mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti, vietos

mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti, kad mokesčio mokėtojas prieš

metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo ir pelno mokesčio sumokėjimo

terminą pateiktų Lietuvos Respublikoje įsteigto ir veikiančio vieneto (banko

įstaigos arba draudimo įmonės) išduotą laidavimo arba garantijos dokumentą,

pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja įvykdyti mokesčio mokėtojo

mokestines prievoles, susijusias su pelno mokesčiu, jei šio mokėtojo pelno

mokestis nebus sumokėtas per šiame straipsnyje nustatytą terminą. Laidavimo

arba garantijos sumos apskaičiavimo, tikslinimo, taip pat laidavimo arba

garantijos dokumentų pateikimo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

54

straipsnis. Užsienio vieneto apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio

perskaičiavimas

vienetas, gavęs pajamų už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį

pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau

straipsnyje – turtas), turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių,

kurio veiklos teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo, dėl

apskaičiuoto ir sumokėto pelno mokesčio už parduotą ar kitaip perleistą

nuosavybėn turtą perskaičiavimo. Šiuo atveju pelno mokestis būtų

apskaičiuojamas nuo turto vertės padidėjimo pajamų.

dokumentai, pagrindžiantys turto įsigijimo kainą, dėl pelno mokesčio

perskaičiavimo pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje įregistruotas mokestį išskaičiuojantis asmuo. Vietos mokesčio

administratorius, patikrinęs šių dokumentų ir sandorių teisėtumą, apskaičiuoja

turto vertės padidėjimo pajamas, uždirbtas pardavus ar kitaip perleidus

nuosavybėn turtą, ir pelno mokestį. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

55

straipsnis. Pelno mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymai

nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje

valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pajamų, jeigu šis straipsnis

nenustato ko kita.

užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota

pelno mokesčio suma yra mažesnė negu pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio

suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai atskaitoma tik šio

Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pelno mokesčio suma.

mokestinius metus gauna pajamų keliose užsienio valstybėse, atskaitoma pelno

mokesčio suma apskaičiuojama atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos

pajamos, išskyrus atvejus, kai gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami

dividendai arba palūkanos.

valstybėse gaunami pagal šį Įstatymą apmokestinami dividendai ar palūkanos,

kurie sudaro ne daugiau kaip 25 procentus juos gaunančio vieneto pajamų,

atskaitoma pelno mokesčio suma atskaitoma nuo bendros pelno mokesčio sumos,

skaičiuojant nuo visų pajamų, bet ne daugiau kaip 1/5 bendros pelno mokesčio

sumos.

pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta tvarka leidžiami tik tuo

atveju, kai yra išduoti užsienio valstybės mokesčio administratoriaus

patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautas

pajamas ir nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno mokesčio arba jam tapataus

mokesčio sumą, jei šis straipsnis nenustato kitaip.

vienetas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka nuo pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

Lietuvos vieneto pajamas, apskaičiuoto pelno mokesčio sumos gali atskaityti

pelno mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje

nuo toje valstybėje per tuos mokestinius metus gautų pozityviųjų

kontroliuojamojo vieneto pajamų, kaip nustatyta šio Įstatymo 39 straipsnio 6 ir

7 dalyse. Atskaitymai iš apskaičiuotos pelno mokesčio sumos šiame straipsnyje

nustatyta tvarka leidžiami tik tuo atveju, jeigu yra išduoti užsienio valstybės

mokesčio administratoriaus patvirtinti dokumentai apie užsienio valstybėje per

tuos mokestinius metus gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pelno

mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą ir jeigu Lietuvos vienetas vietos

mokesčio administratoriui pateikia:

1) kontroliuojamojo vieneto

pavadinimą ir buveinės adresą;

2) valdytojų sąrašą;

3) balansą bei pelno ir nuostolių

ataskaitą;

4) pozityviųjų pajamų, įtrauktų į

pajamas, sumą;

5) nuo pozityviųjų pajamų,

įtrauktų į pajamas, sumokėtų mokesčių įrodymus.

Lietuvos vienetas pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka.

56 straipsnis. Atsakomybė už šio

Įstatymo pažeidimus

Pažeidus šio Įstatymo nuostatas, išskyrus 46 straipsnio

5 dalyje nurodytus atvejus, baudos skiriamos ir delspinigiai skaičiuojami

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

APSKAITOS

REIKALAVIMAI

57 straipsnis. Buhalterinės

apskaitos tvarkymo reikalavimai

apskaita privalo būti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamą informaciją pelno

mokesčiui apskaičiuoti.

mokėtojai apskaitą ir atskaitomybę tvarko vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymu bei kitais teisės aktais.

buhalterinėje apskaitoje naudojamus visuotinai pripažintus pajamų, sąnaudų

pripažinimo, atsargų įkainojimo metodus, jei šis Įstatymas nenustato ko kita.

4.

Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmasis į – pirmasis iš

(FIFO)“ metodu. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka mokesčio

mokėtojo prašymu ir atsižvelgdamas į jo veiklos ypatybes vietos mokesčio

administratorius gali leisti apskaityti atsargas taikant tą buhalterinę apskaitą

reglamentuojančių teisės aktų numatytą metodą, kurį vienetas taiko sudarydamas

finansinę atskaitomybę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

XII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

58

straipsnis. Perėjimo nuo vieneto pelno arba pajamų apskaičiavimo ir

apmokestinimo

pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymą bei

Fizinių

asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo IV skyrių tvarka

pelno mokesčio įstatyme bei Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio

laikinajame įstatyme nustatytoms lengvatoms, įskaitant ilgalaikiam

materialiajam turtui ir kompiuterių programoms taikomas investicijų lengvatas,

tęstinumas netaikomas, jei šis straipsnis nenustato ko kita.

iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Lietuvos Respublikos

juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos

fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje nustatytos su

užsienio kapitalo investicijomis susijusios lengvatos, šios lengvatos taikomos

minėtuose įstatymuose nustatytais terminais ir tvarka iki 2003 metais

prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos.

ilgalaikis materialusis turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma

investicijos lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno

mokesčio įstatymo 21 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą

vienetą, vieneto pajamos didinamos šio turto įsigijimo kaina tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos būdu, investuojamas į kitą

vienetą. Jeigu po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos ilgalaikis materialusis

turtas arba kompiuterių programos, kuriems buvo taikoma investicijos lengvata,

nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo

įstatymo 24 straipsnyje, perduodami panaudos būdu, investuojami į kitą vienetą

arba pakeičiama jų naudojimo paskirtis, įskaitant atvejus, kai ūkinių bendrijų

nariai ir individualių (personalinių) įmonių savininkai išsimoka ūkinių

bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių pajamų dalį, panaudotą toms

investicijoms, ūkinės bendrijos ir individualios (personalinės) įmonės pajamos

didinamos suma, atitinkančia apmokestinamųjų pajamų dalį, panaudotą

investicijoms, tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo turtas, perduodamas panaudos

būdu, investuojamas į kitą vienetą arba pakeičiama jo naudojimo paskirtis.

materialiojo turto arba kompiuterių programų, kuriems buvo taikoma investicijos

lengvata, nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų

pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 24 straipsnyje, nusidėvėjimas arba

amortizacija neskaičiuojami. Jeigu ši investicijos lengvata buvo taikoma

ilgalaikio materialiojo turto arba kompiuterių programų vertės daliai,

nusidėvėjimas arba amortizacija pradedami skaičiuoti nuo to momento, kai

nusidėvėjimo arba amortizacijos suma, kuri pagal šio Įstatymo nuostatas būtų

skaičiuojama, jeigu įsigyjant turtą nebūtų taikyta investicijų lengvata,

pasiekia vertės dalį, kuriai taikyta investicijų lengvata.

prasidėjusiu mokestiniu laikotarpiu gauti dividendai apmokestinami taikant

šiuos pelno mokesčio tarifus:

1) Lietuvos

vienetų gaunami dividendai iš kitų Lietuvos ir užsienio vienetų apmokestinami

taikant 29 procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio

Įstatymo 33 straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos;

2) užsienio

vienetų iš Lietuvos vienetų gaunami dividendai apmokestinami taikant 29

procentų pelno mokesčio tarifą ir šiems dividendams netaikomos šio Įstatymo 33

straipsnio 2 dalies ir 34 straipsnio 2 dalies nuostatos.

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatos

taikomos tik toms skoloms, kurios buvo įtrauktos į mokesčio mokėtojo realizavimo

pajamas, arba jei šių skolų atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo

apskaitos dokumentuose ne anksčiau kaip 1996 metais. Tačiau jei beviltiškų

skolų suma buvo įtraukta į mokesčio mokėtojo realizavimo pajamas arba šių skolų

atsiradimas buvo užfiksuotas mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose nuo 1996

m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d.,

beviltiškų skolų suma arba beviltiškoms skoloms tenkanti sąnaudų dalis į vieneto leidžiamus ribojamų dydžių atskaitymus

įtraukiama lygiomis dalimis per 5 metus, pradedant 2000 metais prasidėjusiu

mokestiniu laikotarpiu.

išmokos neapmokestinamos pagal draudimo sutartis, sudarytas iki 2002 m. sausio

1 d.

avansinis pelno mokestis, kurį mokesčio mokėtojas privalo sumokėti pagal

pateiktą avansinio pelno mokesčio deklaraciją, apskaičiuojamas šia tvarka:

1) avansinis

pelno mokestis už pirmuosius 4 mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas

pagal faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio sumą už mokestinį

laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Mokestinio laikotarpio

penktojo - dvyliktojo mėnesių pelno avansinis mokestis apskaičiuojamas pagal

praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno (pajamų) mokesčio

sumą. Kiekvieno mėnesio pelno avansinis mokestis sudarys atitinkamai 1/12

faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio

sumos;

2) vienetas,

kuris įrodo, kad mokestiniu laikotarpiu, prasidėjusiu 2002 metais, jo pajamos

yra 25 procentais ir daugiau mažesnės už 2001 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pajamas, turi teisę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio

avansinio pelno mokesčio mokėjimo termino, nustatyto šioje dalyje, kreiptis į

vietos mokesčio administratorių, kad sumažintų likusį avansinį pelno mokestį

arba nuo jo atleistų. Vietos mokesčio administratorius tokiam vienetui turi

sumažinti avansinio pelno mokesčio sumą proporcingai sumažėjusioms pajamoms

arba atleisti nuo avansinio pelno mokesčio. Jeigu šio vieneto 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio pajamos padidės iki 25 procentų ir daugiau,

jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki eilinio avansinio pelno mokesčio

mokėjimo termino kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kad padidintų

likusį avansinį pelno mokestį;

3) vienetas gali pasirinkti pelno avansinį mokestį

mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio

kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą;

4) mokesčio mokėtojas turi teisę atsižvelgti į

pasikeitusį pelno mokesčio tarifą.

pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius keturis 2002 metais prasidėjusio

mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama iki mokestinio laikotarpio pirmojo

mėnesio paskutinės dienos. Avansinio pelno mokesčio deklaracija už 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio penktąjį – dvyliktąjį mėnesius pateikiama

iki mokestinio laikotarpio penktojo mėnesio paskutinės dienos. Jeigu vienetas

pasirinko avansinį pelno mokestį mokėti pagal apskaičiuotą 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą,

avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus

kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui iki kito

mėnesio 15 dienos. Pelno avansinis mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip

pasibaigus kiekvienam 2002 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio mėnesiui

iki kito mėnesio 15 dienos.

pajamų deklaracija arba pelno mokesčio apyskaita kartu su Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta finansine atskaitomybe pateikiama

pasibaigus mokestiniams metams iki 2002 m. gegužės 1 d. arba iki 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos. Pelno

(pajamų) mokestis už 2001 metais prasidėjusį mokestinį laikotarpį sumokamas

pagal pelno mokesčio apyskaitą arba pagal pajamų deklaraciją. Jeigu pelno

mokesčio apyskaitoje arba pajamų deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma

viršija už mokestinį laikotarpį pagal pelno (pajamų) mokesčio avansines

apyskaitas sumokėtą pelno (pajamų) mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo

kitą darbo dieną po pelno mokesčio apyskaitos arba pajamų deklaracijos

pateikimo termino pabaigos šį skirtumą sumokėti į biudžetą.

1 priedėlyje nustatyti nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai taikomi po

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos įsigytam ilgalaikiam materialiajam ir

nematerialiajam turtui bei prestižui.

kurie iki 2002 m. sausio 1 d. pajamas pripažindavo faktišku įplaukų gavimo

momentu, tačiau pagal šio Įstatymo nuostatas nebeatitinka pinigų apskaitos

principo taikymui nustatytų kriterijų, gali pereiti prie kaupimo apskaitos

principo taikymo pasirinktinai nuo 2002 metais prasidedančio mokestinio

laikotarpio arba nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio.

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos vieneto

obligacijas, jei jos išleistos po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio

Įstatymo 4 straipsnio nuostatas nuo 2003 m. sausio 1 d. apmokestinamos palūkanos

už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių finansinių institucijų

(institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba steigėjai yra kelių

valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai ir valstybinės

finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo turėtojai

yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos

Respublikos finansų ministro įsakymu, paskolas, įskaitant su tais

skoliniais įsipareigojimais susijusias priemokas bei premijas, išskyrus

Lietuvos Respublikos valstybei suteiktas paskolas pagal paskolų sutartis,

sudarytas po šio Įstatymo įsigaliojimo dienos. Pagal šio Įstatymo 4 straipsnio

nuostatas apmokestinamos palūkanos už užsienio valstybių bankų ir tarptautinių

finansų institucijų (institucijos arba organizacijos, kurių visi nariai arba

steigėjai yra kelių valstybių vyriausybės, taip pat užsienio valstybių fondai

ir valstybinės finansų institucijos, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų paketo

turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės), kurių sąrašas patvirtintas

Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu, Lietuvos Respublikos valstybei

suteiktas paskolas pagal sutartis, sudarytas po 2003 m. sausio 1 d.

nuostatas apmokestinamos palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų, kurių narė yra Lietuvos

Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos pagal Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, vertybinius popierius, jeigu

sutartys dėl vertybinių popierių platinimo sudarytos po 2003 m. sausio 1 d.

sausio 1 d. neapmokestinamos:

1) palūkanos už Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansų organizacijų,

kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra ratifikuotos

pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip pat Šiaurės

investicijų banko vertybinius popierius;

2) pajamos iš Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių bei tarptautinių finansinių

organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika ir kurių steigimo sutartys yra

ratifikuotos pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymą, taip

pat iš Šiaurės investicijų banko vertybinių popierių pardavimo antrinėje

rinkoje, išskyrus pajamas už tarpininkavimo paslaugas, susijusias su šių

popierių prekyba antrinėje rinkoje.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių

asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių, laisvųjų

ekonominių zonų įmonių, juridinių asmenų, kuriuose dirba riboto darbingumo

asmenys, pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių

apmokestinamasis pelnas apmokestinamas šioje dalyje nustatyta tvarka:

1) jeigu žemės

ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių

specializuotų įmonių žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis

realizavimo pajamose didesnė kaip 50 procentų, šių vienetų apmokestinamasis

pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą;

2) laisvųjų

ekonominių zonų įmonės 5 metus nuo vieneto įregistravimo dienos moka 80

procentų mažesnį pelno mokestį, kitus 5 metus moka 50 procentų mažesnį pelno

mokestį. Jeigu užsienio investuotojas (investuotojai) įsigijo ne mažiau kaip 30

procentų zonos vieneto įstatinio (nuosavo) kapitalo ir investavo ne mažiau kaip

1 milijono JAV dolerių vertės užsienio kilmės kapitalą, šis vienetas 5 metus

nuo vieneto įregistravimo dienos nemoka pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokamas

50 procentų mažesnis pelno mokestis;

3) juridiniai

asmenys, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50

procentų visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina

apskaičiuotą pelno mokestį tokia tvarka:

Riboto

darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančių asmenų

Apskaičiuoto

pelno mokesčio sumažinimas

Daugiau kaip

50 %

100 %

40–50 %

75 %

30–40 %

50 %

20–30 %

25 %

Asmenų, kuriems

taikomas riboto darbingumo asmenų statusas, kategorijas, šių asmenų dalies tarp

visų dirbančių asmenų apskaičiavimo metodiką ir šios lengvatos taikymo tvarką

nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) pinigines ir

pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, išskyrus tas, kurių steigėjas

yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija,

Lietuvos invalidų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos

aklųjų ir silpnaregių sąjunga, sumoka į biudžetą 13 procentų pajamų nuo

nominalios išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės. Pinigines ir

pinigines-daiktines loterijas rengiančios įmonės, kurių steigėjas yra Lietuvos

tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos vaiko draugija, Lietuvos invalidų

draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių

sąjunga, sumoka į biudžetą 5 procentus pajamų nuo nominalios išplatintų

loterijos bilietų (kortelių) vertės ir 8 procentus pajamų nuo nominalios

išplatintų loterijos bilietų (kortelių) vertės privalomai skiria labdarai ir

paramai. Nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą bei skyrimo labdarai ir

paramai tvarką, konkrečių labdaros bei paramos davėjų ir gavėjų sąrašą nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šiame punkte nustatytoms privalomo dydžio

labdarai ir paramai skirtoms sumoms netaikomos šio Įstatymo 28 straipsnio 2

dalyje nustatytos lengvatos;

5) kredito unijoms, kurioms iki

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos buvo taikomos Juridinių asmenų pelno mokesčio

įstatymo 8 straipsnyje nustatytos lengvatos, šios lengvatos taikomos minėtame

įstatyme nustatytais terminais ir tvarka, t. y. iki 2003 metais prasidėsiančio

mokestinio laikotarpio pradžios kredito unijos visiškai atleidžiamos nuo pelno

mokesčio, o nuo 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pradžios

kredito unijos pelnas apmokestinamas 70 procentų mažesniu pelno mokesčiu.

komplekso perdavimas pagal nuomos sandorį šio Įstatymo 38 straipsnio numatytais

atvejais apskaičiuojant pelno mokestį apmokestinamas kaip pardavimas, jei

turtas arba turtinis kompleksas perduotas po 2002 m. sausio 1 d.

(personalinių) įmonių ir ūkinių bendrijų 2002 metais sumokėtas avansinis pelno

mokestis bei išskaičiuotas (ir sumokėtas) prie šaltinio pelno mokestis

įskaitomi į savivaldybės, kurios teritorijoje įregistruotos šios individualios

(personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos, biudžetą.

kurių nuo 1997 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios iki 2002

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios sudaryti specialieji

atidėjimai abejotiniems aktyvams dengti nebuvo įtraukti į sąnaudas, mažinančias

apmokestinamąjį pelną, šias sumas (suderintas su centriniu mokesčio

administratoriumi) įtraukia į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus lygiomis

dalimis 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais prasidėjusiais mokestiniais

laikotarpiais. Jei bankas patenkina savo skolinius reikalavimus dėl skolų

grąžinimo, tai skolos suma arba jos dalis, atitinkanti dėl jos padaryto

specialiojo atidėjimo abejotiniems aktyvams dengti dydį, pripažįstama pajamomis

skolinio reikalavimo patenkinimo momentu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

59

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

punktą, 40 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalies 3 punktą, 53 straipsnio 3 dalį,

įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

straipsnio 3 dalies nuostatos įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio pradžios.

straipsnio 3 dalies nuostatos galioja iki 2003 metais prasidėjusio mokestinio

laikotarpio pradžios.

vienetams, kurių mokestinis laikotarpis prasideda 2002 metais.

Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas taikomas vienetams, kurių

mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, iki 2002 metais

pasibaigsiančio mokestinio laikotarpio pabaigos, išskyrus atvejus, kai vienetai

mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą kaip mokestį išskaičiuojantys

asmenys.

parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

įmonių ir ūkinių bendrijų nuo 2002 m. liepos 1 d. sumokėta (išieškota) fizinių

asmenų pajamų mokesčio, avansinio fizinių asmenų pajamų mokesčio ir

išskaičiuoto prie šaltinio fizinių asmenų pajamų mokesčio (išskyrus fizinių

asmenų pajamų mokesčio, išskaičiuoto nuo fiziniams asmenims išmokamų sumų)

mokestinė nepriemoka įskaitoma ta pačia tvarka kaip ir pelno mokestis,

avansinis pelno mokestis ir išskaičiuotas prie šaltinio pelno mokestis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

60 straipsnis. Netenkantys galios teisės aktai

Nuo 2003 m.

sausio 1 d. netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1990, Nr. 24-601, Nr. 30-715; 1991, Nr.

16-426, Nr. 20-520; 1992, Nr. 6-110; 1993, Nr. 16-404, Nr. 30-682,

Nr. 70-1306; 1994, Nr. 15-251, Nr. 55-1052, Nr. 100-1999; 1995, Nr. 34-813;

1996, Nr. 1-3,

Nr. 35-862, Nr. 46-1105, Nr. 62-1463, Nr. 66-1577, Nr. 71-1715, Nr. 73-1746;

1997, Nr. 28-661, Nr. 61-1442, Nr. 63-1473, Nr. 69-1745; 1998, Nr. 68-1977;

1999, Nr. 33-948, Nr. 55-1771, Nr. 64-2072, Nr. 98-2812, Nr. 113-3291; 2000,

Nr. 36-988, Nr. 45-1291, Nr. 61-1819, Nr. 64-1912; 2001, Nr. 45-1572, Nr.

56-1979, Nr. 62-2235);

2) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją

gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių atleidimo nuo juridinių

asmenų pelno mokesčio įstatymas (Žin., 1997, Nr. 117-2998);

3) Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkciją

gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų ir individualių

(personalinių) įmonių atleidimo nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas

(Žin., 1997, Nr. 117-2999).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2001

m. gruodžio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-675

1

priedėlis

ILGALAIKIO TURTO

NUSIDĖVĖJIMO ARBA AMORTIZACIJOS NORMATYVAI (METAIS)

Ilgalaikio

turto grupė

Metodas

Normatyvas

metais

MATERIALUSIS TURTAS

Veiklai naudojami nauji

pastatai bei pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros

vertybių registrą, rekonstravimas, jei pastatai pastatyti arba rekonstravimas

atliktas nuo 2002 m. sausio 1 d.

tiesinis

arba dvigubo balanso

8

Gyvenamieji namai

tiesinis

20

Kiti aukščiau neišvardyti

pastatai

tiesinis

15

Mašinos ir įrengimai

tiesinis

arba dvigubo balanso

5

Įrenginiai (statiniai,

gręžiniai ir kt.)

tiesinis

8

Elektros perdavimo ir ryšių

įtaisai (išskyrus kompiuterinius tinklus)

tiesinis

8

Geležinkelio riedmenys

(šilumvežiai, vagonai, cisternos), laivai

tiesinis

8

Vamzdynai, lėktuvai, ginklai

tiesinis

15

Baldai, išskyrus naudojamus

viešbučių veiklai

tiesinis

6

Inventorius, baldai, naudojami

viešbučių veiklai

tiesinis

arba dvigubo balanso

6

Kompiuterinė technika ir ryšių

priemonės (kompiuteriai, jų tinklai ir įranga)

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Lengvieji automobiliai:

1) naudojami trumpalaikės

automobilių nuomos

veiklai, vairavimo mokymo

paslaugoms ar transporto paslaugoms teikti – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

2) kiti lengvieji automobiliai

– ne senesni kaip 5

metų

tiesinis

6

3) kiti lengvieji automobiliai

tiesinis

10

Krovininiai automobiliai,

priekabos ir puspriekabės, autobusai – ne senesni kaip 5 metų

tiesinis

arba dvigubo balanso

4

Kiti krovininiai automobiliai,

priekabos ir puspriekabės, autobusai

tiesinis

10

1 priedėlio

tęsinys

Ilgalaikio

turto grupė

Metodas

Normatyvas

metais

Kitas aukščiau neišvardytas

materialusis turtas

tiesinis

4

NEMATERIALUSIS TURTAS

Formavimo savikaina (kapitalo

pakitimas ir  vieneto formavimas, obligacijų išleidimas, kiti formavimo

darbai, kapitalizuotos palūkanos, reorganizavimas)

tiesinis

3

Programinė įranga

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Įsigytos teisės

tiesinis

arba dvigubo balanso

3

Kitas nematerialusis turtas

tiesinis

4

PRESTIŽAS

Prestižas

tiesinis

15

Lietuvos

Respublikos

2001m.

gruodžio 20 d.

įstatymo

Nr. IX-675

2

priedėlis

EUROPOS

SĄJUNGOS VIENETŲ VERSLO ORGANIZAVIMO

GALIMOS FORMOS

įstatymus kaip „société anonyme“/„naamloze vennootschap“, „société en comandite

par actions“/„commanditaire vennootschap op aandelen“, „société privée ą

responsabilité limitée“/„besloten vennootschap met beperkte aansprakelijkheid“

ir tos viešosios teisės organizacijos, kurios veikia pagal privatinę teisę.

įsteigtos pagal Danijos Karalystės įstatymus kaip „aktieselskab“,

„anpartsselskab“.

Respublikos įstatymus kaip „Aktiengesellschaft“, „Kommanditgesellschaft auf

Aktien“, „Gesellschaft mit beschraenkter Haftung“, „bergrechtliche

Gewerkschaft.“

įsteigtos pagal Graikijos Respublikos įstatymus kaip „anonymi etaireia“.

įstatymus kaip „sociedad anonima“, „sociedad comanditaria por acciones“,

„sociedad de responsabilidad limitada“ ir tos viešosios teisės organizacijos,

kurios veikia pagal privatinę teisę.

įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par actions“, société ą

responsabilité limitée“, industrinės ir komercinės įstaigos bei ūkio subjektai.

viešos uždarosios akcinės ar garantijų įmonės (public companies limited by

shares or by guarantee), privačios uždarosios akcinės ar garantijų įmonės

(private companies limited by shares or by guarantee), organizacijos, įsteigtos

pagal the Industrial and Provident Societies Act arba statybų bendrijos,

įsteigtos pagal the Building Societies Acts.

įstatymus kaip „societą per azioni“, „societą in accomandita per azioni“,

„societą a responsabilitą limitata“ ir viešieji bei privatūs vienetai,

vykdantys gamybinę ir komercinę veiklą.

Hercogystės įstatymus kaip „société anonyme“, „société en comandite par

actions“, „société ą responsabilité limitée“.

įstatymus kaip „naamloze vennootschap“, „besloten vennootschap met beperkte

aanspraelijkheid“.

turinčios komercinę formą kaip ir kiti juridiniai asmenys, vykdantys komercinę

ar gamybinę veiklą ir yra įsteigti pagal Portugalijos Respublikos įstatymus.

Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės įstatymus.

IŠVARDYTŲ VERSLO

ORGANIZAVIMO FORMŲ ĮMONĖS YRA ŠIŲ MOKESČIŲ MOKĖTOJOS (PAGAL TŲ VALSTYBIŲ VIDAUS

ĮSTATYMUS ARBA PAGAL DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO SUTARTIS, JEI TOKIOS

SUDARYTOS):

sociétés/vennootschapsbelasting, Belgijos Karalystė;

Danijos Karalystė;

c)

Koerperschaftsteuer, Vokietijos Federacinė Respublika,

eisodimatos nomikon prosopon kerdoskopikoy charaktira, Graikijos Respublika;

sociétés, Prancūzijos Respublika;

tax, Airija;

persone giuridiche, Italijos Respublika;

revenu des collectivités, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė;

j)

vennootschapsbelasting, Nyderlandų Karalystė;

o rendimento das pessoas colectivas, Portugalijos Respublika;

tax, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-976,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2636 (2002-06-28)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 33, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 1 straipsnis įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1224,

2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5517 (2002-12-24)

PELNO

MOKESČIO ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 1

straipsnio nuostata taikoma apskaičiuojant pelno mokestį už 2002 metų mokestinį

laikotarpį.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 4, 5,

12, 13, 18, 19, 20, 27, 31, 33, 35, 38, 41, 55, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio

Įstatymo 3, 5, 6, 7, 8, 10, 13, 14, 16 straipsnių ir 17 straipsnio 2 ir 3 dalių

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais prasidėjusio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2002 metais

prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 2 dalies, 9, 11, 12 ir 15 straipsnių

nuostatos taikomos apskaičiuojant 2003 metais prasidėjusio ir vėlesnių

mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną.

Šio

Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos

apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių

apmokestinamąjį pelną.

Šio

įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 81(1) (2003-08-22)

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-08-07)

autrap@lrs.lt

28 straipsnis

papildomas 4 dalimi nuo 2004 m. sausio 1 d.:

4.

Mokesčio mokėtojams, pagal  Loterijų įstatymą privalomai skiriantiems lėšas

labdarai ar paramai, netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1663,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3343 (2003-07-23)

29

straipsnis. Narių mokesčiai, įnašai ir įmokos

atskaitoma stojamųjų narių įnašų suma ir narių mokesčių suma, ne didesnė kaip

0,2 procento pajamų, bei tikslinių nario įmokų suma, ne didesnė kaip 0,2

procento pajamų, jei šie įnašai, mokesčiai ir tikslinės įmokos sumokami

vienetams, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos

tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų

steigėjams ir (arba) dalininkams, ir (arba) nariams.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės

atsakomybės draudimo biuro narių atskaitymai nuo transporto priemonių savininkų

ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pasirašytų draudimo

įmokų, ne didesni kaip 15 procentų šių įmokų sumos.

30

straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas

atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus atskaitymus bei

ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus gaunami mokestinio laikotarpio

nuostoliai, šių nuostolių suma perkeliama į kitus mokestinius metus, išskyrus

nuostolius, patirtus dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo.

arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo perkeliami į kitus mokestinius

metus, tačiau dengiami tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių

priemonių perleidimo veiklos pajamomis.

mokesčio mokėtojas gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vienerius

mokestinius metus, pirmiausia perkeliami ankstesnių metų mokestinio laikotarpio

nuostoliai. Vėliau patirti nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių

mokestinių laikotarpių nuostolius.

perkėlinėti ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius mokestinius

laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio

laikotarpio, kurį nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai nuostoliai

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo. Tais atvejais, kai mokestinio laikotarpio nuostoliai ar jų dalis

susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių

perleidimo, tokius nuostolius arba jų dalį galima perkėlinėti ne ilgiau kaip trejus

vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu

laikotarpiu, kuris eina po to mokestinio laikotarpio, kurį šie nuostoliai

susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, o nuostolių dėl vertybinių

popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo atveju – trejų

metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.

vienetų nuolatinių buveinių, laikomų mokesčių mokėtojais ne pagal Lietuvos

Respublikos teisės aktus, mokestinio laikotarpio nuostoliai neperkeliami.

reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant tam tikrais atvejais susidariusių

nuostolių perkėlimo atvejai nustatyti šio Įstatymo IX skyriuje.

VI

SKYRIUS

NELEIDŽIAMI

ATSKAITYMAI

31

straipsnis. Neleidžiami atskaitymai

1) pridėtinės vertės mokestis, mokamas į

biudžetą, ir pelno mokestis, nustatytas šio Įstatymo;

2) (neteko galios nuo 2003 m. liepos 25

d.);

3) netesybos, į

biudžetą ir valstybės fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos

už Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimus;

4) palūkanos ar kitokios išmokos už

susijusių asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

5) ribojamų

dydžių atskaitymų dalis, viršijanti nustatytus dydžius;

6) sąnaudų dalis, viršijanti uždirbtas pajamas dėl

turto, įskaitant prekes, žaliavas, pusfabrikačius, pardavimo ar paslaugų

tiekimo susijusiam asmeniui, arba turto vertės sumažėjimo nuostoliai tarp

susijusių asmenų, išskyrus atvejus, kai sandoriai sudaryti tikrąja rinkos

kaina;

7) dėl

sugadintos ir netinkamai pagamintos produkcijos susijusių asmenų patirtų

sąnaudų dalis, viršijanti už tokios produkcijos realizavimą gautas pajamas;

8) sąnaudos, kurios buvo

įtrauktos į leidžiamus atskaitymus daugiau kaip prieš 18 mėnesių, tačiau

faktiškai iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse

teritorijose, gautos prekės ar suteiktos paslaugos neapmokėtos;

9) parama ir dovanos, išskyrus

šio Įstatymo 28 straipsnyje nustatytus atvejus;

10) išmokos, nepagrįstos šio

straipsnio 2 dalyje nustatytais įrodymais, bei išmokos, neapmokestintos šio

Įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka;

11) vieneto padarytos žalos

atlyginimas;

12) dividendai ar kitaip

paskirstytas pelnas;

13) kitos

nesusiję su pajamų uždirbimu ir neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos

bei sąnaudos, nelaikomos leidžiamais atskaitymais pagal šį Įstatymą;

14) praėjusių mokestinių

laikotarpių klaidų ir netikslumų taisymai pagal Lietuvos Respublikos

buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnį;

15) sąnaudos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių

popierių perkainojimo.

(išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba

nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą)

užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse

teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos

vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad:

1) šios išmokos yra

susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla;

2) išmokas

gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai

vykdyti;

3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos

ūkinės operacijos yra ryšys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

VII SKYRIUS

DIVIDENDŲ IR

KITO PASKIRSTYTOJO PELNO

APMOKESTINIMO TVARKA

32

straipsnis. Dividendai ir paskirstytasis pelnas

nustato vieneto išmokėtų dividendų ir kito paskirstytojo pelno apmokestinimo

tvarką. Visos nuostatos, kurios yra taikomos dividendams, taip pat taikomos ir

paskirstytajam pelnui, nors paskirstytasis pelnas ir nėra teisiškai įformintas

kaip vieneto dividendai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo,

Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir Lietuvos

Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šis Įstatymas

nenustato kitaip.

vertės padidėjimo vieneto dalyviams proporcingai jų turimų akcijų (dalių, pajų)

skaičiui nemokamai išduotos akcijos (dalys, pajai) arba anksčiau išduotų akcijų

nominalios vertės arba pajų vertės padidinimo suma nelaikomos dividendais ar

paskirstytuoju pelnu.

3.

Vieneto dalyvio turto, kuris yra perleistas jam kaip vieneto paskirstytasis

pelnas, įsigijimo kaina yra to turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tą dieną,

kurią turtas buvo perleistas vieneto dalyviui.

vienetas paskirsto pelną turtu, o ne pinigais ir šio perleisto turto tikroji

rinkos kaina, nustatyta tą dieną, kurią turtas vieneto dalyviui perleistas, yra

didesnė už šio turto įsigijimo kainą, tai šis skirtumas yra turto vertės

padidėjimo pajamos, jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip.

5.

Mažinant vieneto įstatinį kapitalą vieneto dalyviams išmokamos laisvos lėšos ar

jų dalis, tenkančios įstatinio kapitalo, sudaryto ne iš vieneto dalyvių įnašų,

sumažinimo daliai, laikomos dividendais ir apmokestinamos šio Įstatymo

33 straipsnio 1 dalyje ir 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Mažinant

vieneto įstatinį kapitalą laikoma, kad pirma vieneto dalyviams išmokama ta

įstatinio kapitalo dalis, kuri buvo sudaryta ne iš vieneto dalyvių įnašų, o

didinant įstatinį kapitalą iš pelno ar rezervų.

33

straipsnis. Dividendų, išmokamų Lietuvos vienetams, apmokestinimo tvarka

Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

vieneto gaunami dividendai iš Lietuvos vienetų, kuriuose dividendus gaunantis

Lietuvos vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), pelno mokesčiu neapmokestinami ir neįtraukiami į juos gaunančio

vieneto pajamas. Ši nuostata netaikoma, jei dividendus išmokančio Lietuvos

vieneto apmokestinamasis pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5

straipsnyje nustatytus 15 arba 13 procentų mokesčio tarifus.

paskirsto pelną išmokėdamas dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių

bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų)

įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta

tvarka, tai pelno mokesčio, išskaityto ir sumokėto į biudžetą, suma yra

užskaitoma ir sumažina dividendus išmokančio vieneto mokėtino pelno mokesčio

sumą tą mokestinį laikotarpį, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

išmokėtų Lietuvos vienetams dividendų. Jei dividendus išmokančio vieneto užskaitomo

išskaityto ir sumokėto į biudžetą mokesčio suma viršija to vieneto mokėtino

pelno mokesčio sumą tuo mokestiniu laikotarpiu, kada buvo iš išmokamų dividendų

išskaitytas ir sumokėtas mokestis, tai šis skirtumas perkeliamas į po to

einančius mokestinius laikotarpius. Užskaitomo išskaityto ir sumokėto mokesčio

sumos gali būti perkilnojamos ne ilgiau kaip penkerius vienas po kito einančius

mokestinius laikotarpius, pradedant nuo to mokestinio laikotarpio, kuris eina

po to mokestinio laikotarpio, kurį buvo išskaitytas ir sumokėtas mokestis iš

sumokėtų dividendų.

vienetas gauna dividendus pinigais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių

įstatymo, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir

Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir šie

dividendai yra apmokestinti šio Įstatymo nustatyta tvarka (grynieji

dividendai), tai šis vienetas neįtraukia į pajamas iš kito Lietuvos vieneto

gautų dividendų, iš kurių buvo išskaitytas mokestis. Gauti grynieji dividendai

yra surenkami į atskirą dividendus gaunančio vieneto sąskaitą. Iš dividendų,

kuriuos išmoka dividendus gavęs vienetas jo paties dalyviams, nebus atskaitomos

šio straipsnio 3 dalyje nustatytos sumos. Tačiau, kai dividendus gaunantis

vienetas pats išmoka dividendus, kurių suma viršija per tą mokestinį laikotarpį

surinktų grynųjų dividendų likutį atskiroje sąskaitoje, šis skirtumas

apmokestinamas šio straipsnio 1 arba 2 dalyje nustatyta tvarka, o šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė arba prievolė galios tai daliai išmokėtų

dividendų sumos, kuri viršija grynųjų dividendų sąskaitos likutį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1008,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3086 (2002-07-19)

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)

34

straipsnis. Dividendai, išmokami užsienio vienetams

vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir

sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki

mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos dienos.

užsienio vienetas ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų

paskirstymo momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų

(dalių, pajų), tam užsienio vienetui išmokami dividendai neapmokestinami,

išskyrus atvejus, kai dividendus gaunantis užsienio vienetas įregistruotas ar

kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Ši nuostata taip pat netaikoma,

jei dividendus išmokančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis pelnas nėra

apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15 arba 13

procentų mokesčio tarifus.

35

straipsnis. Užsienio vienetų dividendai

vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami

taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į

biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio,

einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos dienos.

dividendai iš užsienio vienetų, kuriuose dividendus gaunantis Lietuvos vienetas

ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo

momentą, valdo daugiau kaip 10 procentų balsus suteikiančių akcijų (dalių, pajų),

neapmokestinami, jei dividendai gaunami iš užsienio vieneto, kuris nėra

įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėse teritorijose. Taip pat ši

nuostata netaikoma, jei dividendus gaunančio Lietuvos vieneto apmokestinamasis

pelnas nėra apmokestinamas taikant šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytus 15

arba 13 procentų mokesčio tarifus.

užsienio vieneto gautų dividendų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1659,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 74-3417 (2003-07-25)