Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 22(2), 29, 64(3), 78(1), 95, 96, 97, 99, 101(1), 104, 105, 106, 107, 112, 137, 160, 212, 239 ir 455 straipsnių pakeitimo ir papildymo 22(3) - 22(5), 104(1) - 104(4), 109(1) - 109(3) straipsniais

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 10, 222, 29, 643, 781, 95, 96, 97, 99, 1011, 104, 105, 106, 107, 112, 137, 160, 212, 239 IR 455 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 223–225, 1041–1044, 1091–1093 STRAIPSNIAIS

Į S T A T Y M A S

1996 m. gegužės 28 d. Nr. I-1347

Vilnius

(Žin., 1961, Nr. 18-148; 1977, Nr. 9-107; 1983, Nr. 34-364; 1992, Nr. 3-31; 1993, Nr. 26-597; 1994, Nr. 60-1182, Nr. 95-1862; 1995, Nr. 55-1352, Nr. 57-1421)

1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Asmens laisvės neliečiamumas

Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik remiantis teismo ar teisėjo sprendimu.“

2 straipsnis. 222 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 222 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„222 straipsnis. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais ir tvarka asmuo gali būti išduotas iš Lietuvos Respublikos kitos valstybės teisėsaugos institucijoms.

Išduoti asmenį iš Lietuvos Respublikos neleidžiama:

1) jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis;

2) jeigu nusikaltimas, dėl kurio prašoma išduoti, padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje;

3) jeigu dėl jo yra priimtas ir jau įsiteisėjo nuosprendis už nusikaltimą, už kurį reikalaujama asmenį išduoti, taip pat jeigu dėl to paties kaltinimo baudžiamoji byla yra nutraukta;

4) jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suėjus senaties terminui ir esant kitam teisėtam pagrindui;

5) jeigu veika, už kurios padarymą reikalaujama išduoti asmenį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus nėra nusikaltimas;

6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.“

3 straipsnis. Kodekso papildymas 223, 224 ir 225 straipsniais

Papildyti Kodeksą 223, 224 ir 225 straipsniais

„223 straipsnis.   Kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ypatybės

Kardomasis kalinimas (suėmimas) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, taikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, skyrimo bei apskundimo tvarką, taip pat laikino sulaikymo tvarką nustato šis kodeksas.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, trukmę nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

224 straipsnis. Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Esant Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytam pagrindui, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras su pareiškimu kreipiasi į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas per penkias dienas turi surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Posėdis protokoluojamas šio kodekso 1093 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, o atsisakęs patenkinti pareiškimą, – nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms. Jei asmuo, kurį atsisakoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, buvo suimtas, tai teisėjas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą.

225 straipsnis. Nutarties apskundimas

Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar jo gynėjas bei prokuroras, nesutikdamas su nutartimi neišduoti asmens kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, turi teisę per septynias dienas paduoti skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo dienos. Nagrinėjant skundą, gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami suinteresuotas asmuo su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Prokuroro paduotas skundas sustabdo teisėjo priimto sprendimo vykdymą.

Asmens, dėl kurio priimta nutartis išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ar jo gynėjo paduotas skundas sustabdo išdavimo procesą.“

4 straipsnis. 29 straipsnio papildymas

Papildyti 29 straipsnio 2 punktą – po žodžio „prokuroras“ įrašyti žodžius „teisėjas, dalyvavęs atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl išvardytų veiksmų)“ ir straipsnį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas, dalyvavęs atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl išvardytų veiksmų), visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.“

5 straipsnis. 643 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 643 straipsnio šeštąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas paskirti administracinę nuobaudą gali būti apskundžiamas apylinkės teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis – apeliacinės instancijos teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie nubaudimą gavimo dienos.“

6 straipsnis. 781 straipsnio pakeitimas

781 straipsnio pirmosios dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „Kaltinamojo, įtariamojo ar nukentėjusiojo“ įrašyti žodžius „Įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai baudžiamojoje byloje gali būti apklausiami kaip liudytojai tik jiems sutikus. Tokie asmenys gali atsisakyti duoti parodymus visiškai arba atsisakyti atsakinėti į atskirus pateiktus klausimus.“

7 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 95 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„95 straipsnis. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrieji nuostatai

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą, teisminį nagrinėjimą ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujų nusikaltimų padarymui.“

8 straipsnis. 96 straipsnio papildymas

Papildyti 96 straipsnį ketvirtąja dalimi:

„Kardomąjį kalinimą (suėmimą) skiria teismas arba teisėjas, o kitas kardomąsias priemones - kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas arba teisėjas.“

9 straipsnis. 97 straipsnio pirmosios dalies papildymas

Papildyti 97 straipsnio pirmąją dalį nauju antruoju sakiniu ir šią dalį išdėstyti taip:

„Išimtiniais atvejais asmeniui, įtariamam nusikaltimo padarymu, kardomoji priemonė gali būti skiriama ir prieš pareiškiant jam kaltinimą. Kardomoji priemonė skiriama pagal šio kodekso taisykles, nustatančias kardomosios priemonės skyrimą kaltinamajam. Šiuo atveju kaltinimas turi būti pareiškiamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė. Jeigu per tą laiką kaltinimas nepareiškiamas, kardomoji priemonė panaikinama.“

10 straipsnis. 99 straipsnio papildymas

Papildyti 99 straipsnį antrąja dalimi:

„Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą ( suėmimą) kaip kardomąją priemonę yra surašoma ir paskelbiama laikantis šio kodekso 1043 ir 1044 straipsniuose nustatytų reikalavimų.“

11 straipsnis. 1011 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 1011 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:

„Kaltinamajam pažeidus šią kardomąją priemonę, esant pagrindui, kardomąja priemone jam skiriamas suėmimas, o užstatas pereina valstybei. Apie tai, kad užstatu įmokėta piniginė įmoka pereina valstybei, parašomas motyvuotas nutarimas ar motyvuota nutartis. Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro nutarimas gali būti apskundžiamas teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis – apeliacinės instancijos teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie tokio nutarimo ar nutarties priėmimą gavimo dienos.“

12 straipsnis. 104 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 104 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„104 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo sąlygos ir pagrindai

Kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 95 straipsnyje numatytų tikslų.

Parengtinio baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas. Kardomojo kalinimo (suėmimo) skyrimo pagrindai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis:

1) bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo;

2) trukdys nustatyti bylos tiesą;

3) darys naujus nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio šeštojoje dalyje.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo tardymo ir teismo, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, pirmesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys nustatyti bylos tiesą, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei faktiniai duomenys rodo, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti:

1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius ar kaltinamuosius;

2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktinius įrodymus bei dokumentus.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, kardomasis kalinimas (suėmimas) gali būti paskirtas, jei yra manoma, jog kaltinamasis, kaltinamas vieno ar kelių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62–70, 75, 104, 105, 111, 118–122, 1311, 2031 straipsniuose, 225 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 227–2272 straipsniuose, 2321 straipsnio antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 2322–2325 straipsniuose, 234 straipsnio antrojoje dalyje, 2341, 2344, 2492, 271–275 straipsniuose, 278 straipsnio antrojoje dalyje, 282, 285, 287 straipsniuose, 298 straipsnio trečiojoje dalyje, 300, 303 ir 312 straipsniuose numatytų nusikaltimų padarymu, iki priimant nuosprendį gali padaryti vieną iš šių nusikaltimų, taip pat kai yra manoma, kad būdamas laisvėje kaltinamasis, kaltinamas dėl grasinimo, rengimosi ar pasikėsinimo padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) pagrindas taip pat yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybės teisėsaugos institucijoms.“

13 straipsnis. Kodekso papildymas 1041–1044 straipsniais

Papildyti Kodeksą 1041–1044 straipsniais:

„1041 straipsnis. Kardomojo kalinimo(suėmimo) skyrimo tvarka

Prokuroras, manydamas, kad kaltinamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), turi kreiptis su pareiškimu į parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėją. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o atsisakęs patenkinti pareiškimą, – nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Šios nutarties pagrindu suimtą asmenį ne vėliau kaip per 48 valandas po suėmimo prokuroras pristato teisėjui, o jeigu nėra galimybių pristatyti tam pačiam teisėjui, – kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimtojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtąjį asmenį, teisėjas gali palikti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę.

Šio kodekso 137 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), prokuroras ne vėliau kaip per 48 valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu skirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) pristato parengtinio tyrimo darymo vietos apylinkės teismo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikytojo asmens apklausoje gali dalyvauti gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytąjį asmenį, teisėjas gali patenkinti prokuroro pareiškimą ir priimti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), nustatydamas konkretų suėmimo terminą, arba atsisakyti patenkinti pareiškimą ir priimti nutartį atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Jeigu po sulaikytojo arba suimtojo asmens apklausos išlieka abejonių dėl būtinumo taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), teisėjas, priimdamas arba palikdamas nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti toliau, nustatydamas konkretų suėmimo terminą, pakeisti arba panaikinti kardomąją priemonę.

Perdavus bylą į teismą, paskirti, pakeisti ar panaikinti kardomąjį kalinimą (suėmimą) gali teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

1042 straipsnis. Suimtojo asmens pristatymas kitos apylinkės teismo teisėjui

Jei suimtojo asmens per 48 valandas po suėmimo pristatyti kardomąjį kalinimą (suėmimą) paskyrusiam arba kitam tos pačios apylinkės teismo teisėjui yra neįmanoma, jį reikia pristatyti kitos apylinkės teismo teisėjui. Šis teisėjas, apklausęs suimtąjį asmenį, nustato terminą, per kurį suimtasis asmuo turi būti pristatytas teisėjui pagal šio kodekso 1041 straipsnio antrąją dalį.

Jei apklausos metu paaiškėja, kad nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) yra panaikinta arba netekusi galios, teisėjas privalo paleisti suimtąjį asmenį.

Jei iškyla kitų abejonių dėl būtinybės taikyti kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausą atlikęs teisėjas privalo nedelsdamas motyvuotu raštu apie tai pranešti suėmimą paskyrusiam teisėjui.

1043 straipsnis.   Nutarties paskirti arba atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turinys

Nutartyje paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodoma:

1) kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, darbo vieta;

2) nusikaltimas, dėl kurio padarymo asmuo yra kaltinamas, nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą nusikaltimą;

3) faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė tą nusikalstamą veiką;

4) pagrindas paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

Nutartyje atsisakyti paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti nurodomos šio straipsnio pirmosios dalies 1 ir 2 punktuose išvardytos aplinkybės bei motyvai, dėl kurių atsisakoma suimti asmenį.

Visos nutartys dėl kardomojo kalinimo (suėmimo) prijungiamos prie bylos.

1044 straipsnis.   Kaltinamojo supažindinimas su nutartimi paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)

Nutartis paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) turi būti asmeniui paskelbiama jį suimant. Jeigu to negalima padaryti tuoj pat, nutartis turi būti paskelbiama per įmanomai trumpiausią laiką. Tai, kad nutartis jam paskelbta, kaltinamasis patvirtina parašu.“

14 straipsnis. 105 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 105 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„105 straipsnis. Suimtų asmenų laikymo tvarka

Asmenų, kuriems kardomąja priemone paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), laikymo tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas.“

15 straipsnis. 106 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 106 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„106 straipsnis. Kardomojo kalinimo (suėmimo) taikymo trukmė

Kardomasis kalinimas (suėmimas) negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Konkretų terminą nustato teisėjas, priėmęs nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą), o šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, gali tas pats arba kitas tos pačios apylinkės teismo teisėjas.

Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties kardomojo kalinimo (suėmimo) maksimalų terminą, numatytą šio straipsnio pirmojoje dalyje, pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių, gali apygardos teismo teisėjas. Pratęsimas gali būti pakartotas, bet bylos parengtinio tyrimo stadijoje terminas negali būti pratęsiamas ilgiau kaip iki aštuoniolikos mėnesių.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) termino pratęsimo klausimui spręsti apylinkės ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami gynėjas bei prokuroras, o esant būtinumui, – ir suimtasis. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas. Teisėjas priima nutartį pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminus arba jų nepratęsti. Šios nutarties turinį nustato šio kodekso 1043 straipsnis.

Jeigu teismas grąžina bylą tardymui papildyti, maksimalus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas gali būti pratęstas dar, bet ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių. Šiuo atveju kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimo ar termino pratęsimo klausimą išsprendžia teismas ir grąžina bylą tardymui papildyti.

Viso baudžiamojo proceso metu kardomasis kalinimas (suėmimas) negali trukti ilgiau kaip du trečdalius laisvės atėmimo bausmės aukščiausios ribos, įstatymo numatytos už inkriminuojamą sunkiausią nusikaltimą.“

16 straipsnis. 107 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 107 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„107 straipsnis. Pranešimas apie kaltinamojo suėmimą

Prokuroras, dalyvavęs paskiriant kardomąjį kalinimą (suėmimą), privalo apie suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų artimųjų. Jeigu suimtasis pats nenurodo jokio asmens, prokuroras turi savo nuožiūra pranešti vienam iš kaltinamojo artimųjų, jei tokį pavyksta nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai paaiškino, kad tokiu pranešimu gali būti pakenkta jo artimųjų saugumui. Kaltinamajam gali būti sudaryta galimybė pačiam informuoti artimuosius apie kardomojo kalinimo (suėmimo) paskyrimą.

Prokuroras nutarties paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą) arba pratęsti jo terminus kopiją pasiunčia į kardomojo kalinimo vietą.

Jeigu kardomasis kalinimas (suėmimas) paskirtas kitos valstybės piliečiui, apie tai prokuroras praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ir, jeigu suimtasis pageidauja, – jo valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.“

17 straipsnis. Kodekso papildymas 1091–1093 straipsniais

Papildyti Kodeksą 1091–1093 straipsniais:

„1091 straipsnis. Suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti kardomąjį kalinimą (suėmimą)