Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 1997, Nr. 104-2618
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAIS KVOTOS, TARDYMO, PROKURATŪROS IR TEISMO
VEIKSMAIS, ATLYGINIMO
ĮSTATYMAS
1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-484
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas garantuoti
asmenų konstitucines teises bei atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, priima šį įstatymą, kuris
reglamentuoja žalos, padarytos fiziniam asmeniui (toliau - asmuo) dėl neteisėto
nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo,
administracinio arešto arba pataisos darbų neteisėto paskyrimo, atlyginimą.
Žalą atlygina valstybė.
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme
vartojamos sąvokos
Nutarimas - kvotos,
parengtinio tardymo organo, prokuroro sprendimas, priimtas tiriant baudžiamąją
bylą.
Teismo sprendimas - Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo, apylinkės
teismo (teisėjo) priimtas nuosprendis, nutartis, nutarimas.
Procesiniai sprendimai -
nutarimai ir teismo sprendimai.
Neteisėti veiksmai -
įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų
numatyta tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimai,
kuriuos padarė kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami
sprendimą asmenį laikinai sulaikyti, sulaikyti, suimti, nuteisti arba paskirti
administracinį areštą ar pataisos darbus.
3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į
žalos atlyginimą
***1. Teisę į žalos atlyginimą, jei
yra šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti pagrindai, turi asmenys, kurie buvo
neteisėtai laikinai sulaikyti, neteisėtai sulaikyti, neteisėtai nuteisti,
neteisėtai suimti arba kuriems neteisėtai buvo paskirtas administracinis
areštas ar pataisos darbai.
Teisę į žalos atlyginimą turi ir
asmenys, kuriems žalos atlyginimą priteisė Europos žmogaus teisių teismas arba
Ministrų Komitetas, ir asmenys, su kuriais pasiektas šio įstatymo 4 straipsnio
2 dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės.
Ši teisė neperleidžiama ir
nepaveldima.
***Pripažinti, kad Lietuvos
Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir
teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1
dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria paneigiama teisė į žalos atlyginimą
asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs
ir byla nutraukta arba nuteistas asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja
arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė
klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo
išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis
procesas yra pasibaigęs, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 bei 2 dalims.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)
4 straipsnis. Teisės į žalos atlyginimą
atsiradimo pagrindai
Teisę į žalos atlyginimą turi
asmenys, jeigu jiems neteisėtais veiksmais padaryta materialinės ar moralinės
žalos ir jeigu yra bent vienas iš šių įsiteisėjusių procesinių sprendimų:
***1) panaikinti įsiteisėjusį
apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir
bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba
naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą,
jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien
tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės;
2) panaikinti kaip nepagrįstą ir
neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį,
pagal kurį asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikymas, sulaikymas ar suėmimas;
3) teismo sprendimas panaikinti
administracinį areštą arba pataisos darbus dėl asmenį reabilituojančių
aplinkybių.
Teisės į žalos atlyginimą pagrindas
yra ir Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas dėl
žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus
teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme draugiškas susitarimas su
nukentėjusiuoju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Teisė į žalos atlyginimą neatsiranda,
jeigu asmuo kvotos, parengtinio tardymo ar teisminio nagrinėjimo metu savęs apkalbinėjimu
ar kitokiu būdu kliudė nustatyti tiesą, slapstėsi ir taip padėjo atsirasti
žalai.
***Pripažinti, kad Lietuvos
Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir
teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1
dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria paneigiama teisė į žalos atlyginimą
asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs
ir byla nutraukta arba nuteistas asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja
arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė
klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo
išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis
procesas yra pasibaigęs, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29
straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 bei 2 dalims.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)
5 straipsnis. Kreipimasis dėl žalos
atlyginimo
Reikalavimai atlyginti žalą
nagrinėjami teismine tvarka:
1) ieškinys pareiškiamas institucijai,
dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų padaryta žalos, o ieškinys dėl žalos,
padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo pareiškiamas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;
2) ieškininis pareiškimas dėl žalos
atlyginimo paduodamas apylinkės teismui pagal kvotos, tardymo, prokuratūros
institucijų, kurių pareigūnai padarė žalos, buvimo vietą, o ieškininis
pareiškimas dėl teismo (teisėjo) padarytos žalos atlyginimo paduodamas
apygardos teismui pagal žalos padarymo vietą.
Europos žmogaus teisių teismo arba
Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas
draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
pateikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per Lietuvos
Respublikos Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos
žmogaus teisių teisme.
6 straipsnis. Procesinių
sprendimų pagrįstumo patikrinimas
Jeigu kyla abejonių dėl procesinio
sprendimo, kuris yra ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, pagrįstumo,
teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, turi teisę atidėti bylos
nagrinėjimą ir, nepaisydamas to, ar suėjo terminas, kreiptis atitinkamai į
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką,
apygardos teismo pirmininką ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkus,
turinčius įstatymų suteiktą teikimo teisę, bei atitinkamą aukštesnį pagal
pavaldumą prokurorą dėl procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimo.
7 straipsnis. Atlygintina žala ir jos
dydis
Asmeniui, turinčiam teisę į žalos
atlyginimą pagal šį įstatymą, atlyginama reali žala, tai yra dėl kvotos,
tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ar teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų turėtos
išlaidos, turto sužalojimas arba netekimas, negautas darbo užmokestis,
pašalpos, pensijos ar kitos darbinės pajamos bei moralinė žala, taip pat
grąžinamos darbinės ir profesinės teisės.
Asmeniui, dirbusiam pagal darbo
sutartį, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino
sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto
administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal jo vidutinį
mėnesinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Asmeniui, kuris vertėsi individualiu
verslu arba profesine veikla, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo,
neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar
neteisėtai paskirto administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas
pagal 12 paskutiniųjų mėnesių prieš verslo ar profesinės veiklos nutraukimą dėl
neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto
suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto vidutines apmokestintas
pajamas, kurios dalijamos iš šių 12 mėnesių kalendorinių dienų skaičiaus ir
dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas,
neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas,
neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus. Jei asmuo individualiu
verslu arba profesine veikla vertėsi mažiau negu 12 mėnesių, tai žalos dydis
apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą verslo ar profesinės veiklos
laikotarpį.
Individualios (personalinės) įmonės
savininkui, jei dėl neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto
sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto
nutrūksta jo įmonės veikla, žalos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių
praėjusių kalendorinių metų jo įmonės ataskaitinius rodiklius, dalijant įmonės
apmokestintas pajamas (pajamas, likusias atskaičius mokesčius) iš praėjusių
metų kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, kurias
asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai
sulaikytas, neteisėtai suimtas ar neteisėtai areštuotas administracine tvarka,
skaičiaus. Jei individuali (personalinė) įmonė vykdė veiklą nepilnus praėjusius
kalendorinius metus, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą įmonės
veiklos laikotarpį.
Besimokančiam asmeniui (moksleiviui,
studentui ir pan.) ir asmeniui, nedirbusiam pagal darbo sutartį, nesivertusiam
individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravusiam valstybinėje
darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino
sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto
administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri dalijama iš 30
ir dauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas,
neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas,
neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus.
Asmeniui, kuriam buvo paskirti
pataisos darbai, atlyginama žala, atsiradusi dėl jo darbo užmokesčio dalies
atskaitymo į valstybės pajamas.
Atlygintinos moralinės žalos dydis
nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos
dydį, neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo,
neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto administracinio arešto laiką,
informacijos apie administracinio arešto paskyrimą, laikiną sulaikymą,
sulaikymą, suėmimą, nuteisimą paskleidimą visuomenėje ir kitas aplinkybes,
tačiau jis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje
nurodytiems asmenims žalos atlyginimo dydį nustato Europos žmogaus teisių
teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2
dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės.
8 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo
teisė į asmenis, kaltus dėl žalos atsiradimo
Valstybė, atlyginusi asmenims žalą,
padarytą dėl neteisėtų kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ir teismo
(teisėjo) veiksmų, įgyja į kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnus ir
teisėjus atgręžtinio reikalavimo teisę, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie
padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Valstybė, atlyginusi pagal šį
įstatymą asmenims žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenis,
melagingai pranešusius apie nusikaltimą, melagingai asmenį įskundusius, kad šis
padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, arba asmenis, davusius
melagingus parodymus, taip pat davusius melagingą eksperto ar revizoriaus
išvadą, specialisto melagingą paaiškinimą ar išvadą arba žinomai neteisingą
vertimą, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Atgręžtinio reikalavimo tvarka
išieškotos sumos sumokamos į valstybės biudžetą.
9 straipsnis. Asignavimai žalai
atlyginti
Lietuvos Respublikos valstybės
biudžete kasmet numatomi asignavimai kvotos, tardymo organų, prokuratūros
pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti.
Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri
vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo.
Kol Lietuvos Respublikos valstybės
biudžete nenumatyta lėšų žalai asmeniui atlyginti, žala atlyginama iš Lietuvos
Respublikos Vyriausybės rezervo fondo.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAIS KVOTOS, TARDYMO,
PROKURATŪROS IR TEISMO VEIKSMAIS, ATLYGINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 1 DALIES IR
4 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.07.05)