← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-06-30

Įstatymas skelbtas: Žin., 1997, Nr. 104-2618

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAIS KVOTOS, TARDYMO, PROKURATŪROS IR TEISMO

VEIKSMAIS, ATLYGINIMO

ĮSTATYMAS

1997 m. lapkričio 4 d. Nr. VIII-484

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas garantuoti

asmenų konstitucines teises bei atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, priima šį įstatymą, kuris

reglamentuoja žalos, padarytos fiziniam asmeniui (toliau - asmuo) dėl neteisėto

nuteisimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo,

administracinio arešto arba pataisos darbų neteisėto paskyrimo, atlyginimą.

Žalą atlygina valstybė.

2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme

vartojamos sąvokos

1.

Nutarimas - kvotos,

parengtinio tardymo organo, prokuroro sprendimas, priimtas tiriant baudžiamąją

bylą.

2.

Teismo sprendimas - Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo, apylinkės

teismo (teisėjo) priimtas nuosprendis, nutartis, nutarimas.

3.

Procesiniai sprendimai -

nutarimai ir teismo sprendimai.

4.

Neteisėti veiksmai -

įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų

numatyta tvarka nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso arba

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimai,

kuriuos padarė kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas (teisėjas), priimdami

sprendimą asmenį laikinai sulaikyti, sulaikyti, suimti, nuteisti arba paskirti

administracinį areštą ar pataisos darbus.

3 straipsnis. Asmenys, turintys teisę į

žalos atlyginimą

***1. Teisę į žalos atlyginimą, jei

yra šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti pagrindai, turi asmenys, kurie buvo

neteisėtai laikinai sulaikyti, neteisėtai sulaikyti, neteisėtai nuteisti,

neteisėtai suimti arba kuriems neteisėtai buvo paskirtas administracinis

areštas ar pataisos darbai.

2.

Teisę į žalos atlyginimą turi ir

asmenys, kuriems žalos atlyginimą priteisė Europos žmogaus teisių teismas arba

Ministrų Komitetas, ir asmenys, su kuriais pasiektas šio įstatymo 4 straipsnio

2 dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės.

3.

Ši teisė neperleidžiama ir

nepaveldima.

***Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir

teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1

dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria paneigiama teisė į žalos atlyginimą

asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs

ir byla nutraukta arba nuteistas asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja

arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė

klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo

išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis

procesas yra pasibaigęs, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29

straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 bei 2 dalims.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)

4 straipsnis. Teisės į žalos atlyginimą

atsiradimo pagrindai

1.

Teisę į žalos atlyginimą turi

asmenys, jeigu jiems neteisėtais veiksmais padaryta materialinės ar moralinės

žalos ir jeigu yra bent vienas iš šių įsiteisėjusių procesinių sprendimų:

***1) panaikinti įsiteisėjusį

apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo asmuo buvo nuteistas kriminaline bausme, ir

bylą nutraukti arba nuteistą asmenį išteisinti dėl to, kad kuri nors nauja arba

naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, kad teismas padarė klaidą,

jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo išaiškintos vien

tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės;

2) panaikinti kaip nepagrįstą ir

neteisėtą kvotėjo, tardytojo, prokuroro nutarimą, teismo (teisėjo) nutartį,

pagal kurį asmeniui buvo paskirtas laikinas sulaikymas, sulaikymas ar suėmimas;

3) teismo sprendimas panaikinti

administracinį areštą arba pataisos darbus dėl asmenį reabilituojančių

aplinkybių.

2.

Teisės į žalos atlyginimą pagrindas

yra ir Europos žmogaus teisių teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas dėl

žalos atlyginimo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos žmogaus

teisių komisijoje ir Europos žmogaus teisių teisme draugiškas susitarimas su

nukentėjusiuoju, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

3.

Teisė į žalos atlyginimą neatsiranda,

jeigu asmuo kvotos, parengtinio tardymo ar teisminio nagrinėjimo metu savęs apkalbinėjimu

ar kitokiu būdu kliudė nustatyti tiesą, slapstėsi ir taip padėjo atsirasti

žalai.

***Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir

teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir 4 straipsnio 1

dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria paneigiama teisė į žalos atlyginimą

asmenims, kurių atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis panaikintas neįsiteisėjęs

ir byla nutraukta arba nuteistas asmuo išteisintas dėl to, kad kuri nors nauja

arba naujai paaiškėjusi aplinkybė neginčijamai įrodo, jog teismas padarė

klaidą, jeigu neįrodyta, kad šios aplinkybės atitinkamu laiku nebuvo

išaiškintos vien tik arba iš dalies dėl nuteistojo kaltės, ir baudžiamasis

procesas yra pasibaigęs, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29

straipsnio 1 daliai ir 30 straipsnio 1 bei 2 dalims.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)

5 straipsnis. Kreipimasis dėl žalos

atlyginimo

1.

Reikalavimai atlyginti žalą

nagrinėjami teismine tvarka:

1) ieškinys pareiškiamas institucijai,

dėl kurios pareigūnų neteisėtų veiksmų padaryta žalos, o ieškinys dėl žalos,

padarytos neteisėtais teismo (teisėjo) veiksmais, atlyginimo pareiškiamas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai;

2) ieškininis pareiškimas dėl žalos

atlyginimo paduodamas apylinkės teismui pagal kvotos, tardymo, prokuratūros

institucijų, kurių pareigūnai padarė žalos, buvimo vietą, o ieškininis

pareiškimas dėl teismo (teisėjo) padarytos žalos atlyginimo paduodamas

apygardos teismui pagal žalos padarymo vietą.

2.

Europos žmogaus teisių teismo arba

Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas

draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės,

pateikiamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per Lietuvos

Respublikos Vyriausybės atstovą Europos žmogaus teisių komisijoje ir Europos

žmogaus teisių teisme.

6 straipsnis. Procesinių

sprendimų pagrįstumo patikrinimas

Jeigu kyla abejonių dėl procesinio

sprendimo, kuris yra ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrindas, pagrįstumo,

teismas, nagrinėjantis žalos atlyginimo bylą, turi teisę atidėti bylos

nagrinėjimą ir, nepaisydamas to, ar suėjo terminas, kreiptis atitinkamai į

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką,

apygardos teismo pirmininką ir šių teismų Baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkus,

turinčius įstatymų suteiktą teikimo teisę, bei atitinkamą aukštesnį pagal

pavaldumą prokurorą dėl procesinių sprendimų pagrįstumo patikrinimo.

7 straipsnis. Atlygintina žala ir jos

dydis

1.

Asmeniui, turinčiam teisę į žalos

atlyginimą pagal šį įstatymą, atlyginama reali žala, tai yra dėl kvotos,

tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ar teismo (teisėjo) neteisėtų veiksmų turėtos

išlaidos, turto sužalojimas arba netekimas, negautas darbo užmokestis,

pašalpos, pensijos ar kitos darbinės pajamos bei moralinė žala, taip pat

grąžinamos darbinės ir profesinės teisės.

2.

Asmeniui, dirbusiam pagal darbo

sutartį, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino

sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto

administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal jo vidutinį

mėnesinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3.

Asmeniui, kuris vertėsi individualiu

verslu arba profesine veikla, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo,

neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo ar

neteisėtai paskirto administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas

pagal 12 paskutiniųjų mėnesių prieš verslo ar profesinės veiklos nutraukimą dėl

neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto

suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto vidutines apmokestintas

pajamas, kurios dalijamos iš šių 12 mėnesių kalendorinių dienų skaičiaus ir

dauginamos iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas,

neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas,

neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus. Jei asmuo individualiu

verslu arba profesine veikla vertėsi mažiau negu 12 mėnesių, tai žalos dydis

apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą verslo ar profesinės veiklos

laikotarpį.

4.

Individualios (personalinės) įmonės

savininkui, jei dėl neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto

sulaikymo, neteisėto suėmimo ar neteisėtai paskirto administracinio arešto

nutrūksta jo įmonės veikla, žalos dydis apskaičiuojamas pagal paskutinių

praėjusių kalendorinių metų jo įmonės ataskaitinius rodiklius, dalijant įmonės

apmokestintas pajamas (pajamas, likusias atskaičius mokesčius) iš praėjusių

metų kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš kalendorinių dienų, kurias

asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai

sulaikytas, neteisėtai suimtas ar neteisėtai areštuotas administracine tvarka,

skaičiaus. Jei individuali (personalinė) įmonė vykdė veiklą nepilnus praėjusius

kalendorinius metus, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visą įmonės

veiklos laikotarpį.

5.

Besimokančiam asmeniui (moksleiviui,

studentui ir pan.) ir asmeniui, nedirbusiam pagal darbo sutartį, nesivertusiam

individualiu verslu ar profesine veikla, bet užsiregistravusiam valstybinėje

darbo biržoje, atlyginama už kiekvieną neteisėto kalinimo, neteisėto laikino

sulaikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto

administracinio arešto dieną. Žalos dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri dalijama iš 30

ir dauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas,

neteisėtai laikinai sulaikytas, neteisėtai sulaikytas, neteisėtai suimtas,

neteisėtai areštuotas administracine tvarka, skaičiaus.

6.

Asmeniui, kuriam buvo paskirti

pataisos darbai, atlyginama žala, atsiradusi dėl jo darbo užmokesčio dalies

atskaitymo į valstybės pajamas.

7.

Atlygintinos moralinės žalos dydis

nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos

dydį, neteisėto kalinimo, neteisėto laikino sulaikymo, neteisėto sulaikymo,

neteisėto suėmimo, neteisėtai paskirto administracinio arešto laiką,

informacijos apie administracinio arešto paskyrimą, laikiną sulaikymą,

sulaikymą, suėmimą, nuteisimą paskleidimą visuomenėje ir kitas aplinkybes,

tačiau jis negali būti didesnis kaip dešimt tūkstančių litų.

8.

Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje

nurodytiems asmenims žalos atlyginimo dydį nustato Europos žmogaus teisių

teismo arba Ministrų Komiteto sprendimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 2

dalyje nurodytas draugiškas susitarimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės.

8 straipsnis. Atgręžtinio reikalavimo

teisė į asmenis, kaltus  dėl žalos atsiradimo

1.

Valstybė, atlyginusi asmenims žalą,

padarytą dėl neteisėtų kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnų ir teismo

(teisėjo) veiksmų, įgyja į kvotos, tardymo organų, prokuratūros pareigūnus ir

teisėjus atgręžtinio reikalavimo teisę, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie

padarė nusikaltimą, nustatytą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

2.

Valstybė, atlyginusi pagal šį

įstatymą asmenims žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenis,

melagingai pranešusius apie nusikaltimą, melagingai asmenį įskundusius, kad šis

padarė nusikaltimą ar administracinį teisės pažeidimą, arba asmenis, davusius

melagingus parodymus, taip pat davusius melagingą eksperto ar revizoriaus

išvadą, specialisto melagingą paaiškinimą ar išvadą arba žinomai neteisingą

vertimą, jeigu atlikdami šiuos veiksmus jie padarė nusikaltimą, nustatytą

įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

3.

Atgręžtinio reikalavimo tvarka

išieškotos sumos sumokamos į valstybės biudžetą.

9 straipsnis. Asignavimai žalai

atlyginti

1.

Lietuvos Respublikos valstybės

biudžete kasmet numatomi asignavimai kvotos, tardymo organų, prokuratūros

pareigūnų ir teismo (teisėjo) neteisėtais veiksmais padarytai žalai atlyginti.

Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri

vykdo teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo.

2.

Kol Lietuvos Respublikos valstybės

biudžete nenumatyta lėšų žalai asmeniui atlyginti, žala atlyginama iš Lietuvos

Respublikos Vyriausybės rezervo fondo.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                         ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.06.30, Žin., 2000, Nr.54-1587 (00.07.05)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, PADARYTOS NETEISĖTAIS KVOTOS, TARDYMO,

PROKURATŪROS IR TEISMO VEIKSMAIS, ATLYGINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO 1 DALIES IR

4 STRAIPSNIO 1 DALIES 1 PUNKTO ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.07.05)