Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios atskaitomybės įstatymas
Projektas XXXX XX XX Nr
Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 99-3517
neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮMONIŲ KONSOLIDUOTOS
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS
ĮSTATYMAS
2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-576
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas reglamentuoja konsoliduotos
finansinės atskaitomybės sudarymą, tvirtinimą, skelbimą, audito atlikimą,
nustato reikalavimus įmonėms, kurios privalo rengti konsoliduotą finansinę
atskaitomybę.
Šiuo Įstatymu
siekiama konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo, tvirtinimo, skelbimo
tvarką, audito atlikimo ir reikalavimų įmonėms, kurios privalo rengti
konsoliduotą finansinę atskaitomybę, reglamentavimą suderinti su Europos
Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo priede.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
Šis Įstatymas taikomas akcinėms bendrovėms
ir uždarosioms akcinėms bendrovėms (toliau – įmonės).
Bankams ir kitoms kredito įstaigoms šis
Įstatymas taikomas tiek, kiek neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems
įstatymams.
3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Asocijuota įmonė – įmonė, kuriai
kita įmonė (investuotojas) daro reikšmingą įtaką ir kuri nėra nei tos įmonės
dukterinė įmonė, nei pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį
veikianti įmonė.
Grynasis turtas – įmonės turto
dalis, likusi iš viso turto, įvertinto pagal tikrąją vertę, atėmus visus
įsipareigojimus, įvertintus pagal tikrąją vertę.
Įmonių grupė – patronuojanti įmonė
ir jos dukterinės įmonės.
Konsolidavimas – įmonių grupės finansinių
atskaitomybių sujungimas į vieną finansinę atskaitomybę taikant Verslo
apskaitos standartuose nustatytus metodus.
Konsoliduota finansinė atskaitomybė
– įmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta kaip vienos įmonės finansinė
atskaitomybė.
Kontrolė – įmonės teisė daryti lemiamą įtaką
kitai įmonei, valdyti ir veikti kitos įmonės finansinę ir ūkinę veiklą siekiant
iš to gauti naudos. Kontrolė gali būti tiesioginė ir netiesioginė.
Mažumos dalis – dukterinės įmonės
akcininkams, kurie nėra nei patronuojančios įmonės, nei kitos tai įmonių grupei
priklausančios dukterinės įmonės akcininkai, priklausanti dukterinės įmonės
nuosavo kapitalo dalis arba ataskaitinio laikotarpio grynojo pelno (nuostolių)
dalis.
Netiesioginė kontrolė – kontrolė,
atsirandanti per kitas kontroliuojamas įmones arba kontroliuojamų įmonių
kontroliuojamas įmones.
Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai
investicija į akcijas jų įsigijimo metu užregistruojama įsigijimo savikaina, o
vėliau jos vertė didinama (mažinama) atsižvelgiant į investuotojui tenkančios
įmonės, į kurią investuota, grynojo turto dalies pasikeitimus, įvykusius po
įsigijimo. Investuotojo pelno (nuostolių) ataskaitoje parodoma investuotojui
tenkanti įmonės, į kurią investuota, grynojo pelno (nuostolių) dalis.
Reikšminga įtaka – galimybė
nekontroliuojant įmonės dalyvauti priimant finansinės ir ekonominės veiklos
sprendimus. Bet kokiu atveju reikšminga įtaka yra tada, kai įmonė turi kitos
įmonės akcijų, suteikiančių ne mažiau kaip 20 procentų balsų visuotiniame
akcininkų susirinkime.
Tiesioginė kontrolė yra tada, kai tenkinama
bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė turi kitos įmonės
akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę balsų;
2) įmonė, turėdama
kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, turi teisę rinkti
arba atšaukti tos kitos įmonės administracijos vadovą, daugumą valdybos ar
stebėtojų tarybos narių;
3) įmonė,
turėdama kitos įmonės akcijų, suteikiančių mažiau kaip pusę balsų, pagal
susitarimus su kitais tos kitos įmonės akcininkais gali spręsti, kaip panaudoti
daugiau kaip pusę pastarosios įmonės akcijų teikiamų balsų.
Tikroji
vertė – suma, už kurią gali būti apsikeista turtu arba kuria gali būti
užskaitytas nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą,
tarpusavio įsipareigojimas.
Kitos šiame
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
4 straipsnis. Konsoliduotos finansinės
atskaitomybės sudarymo sąlygos
Įmonė,
turinti vieną arba kelias dukterines įmones, privalo sudaryti konsoliduotą
finansinę atskaitomybę.
Patronuojančios įmonės ir visų jos dukterinių
įmonių finansinės atskaitomybės turi būti konsoliduojamos nepaisant to, kur yra
įregistruotos dukterinių įmonių buveinės.
Įmonė, kuri yra
įmonių grupės dukterinės įmonės dukterinė įmonė, laikoma tos įmonių grupės
patronuojančios įmonės dukterine įmone ir jos finansinė atskaitomybė turi būti
konsoliduojama.
5 straipsnis.
Išimtys, kai patronuojanti įmonė, būdama kitos įmonių grupės
dukterinė
įmonė, nesudaro konsoliduotos finansinės atskaitomybės
1.
Patronuojanti įmonė gali nesudaryti konsoliduotos finansinės atskaitomybės,
jeigu ji yra kitos įmonių grupės, kurios patronuojanti įmonė įregistruota
Lietuvos Respublikoje, dukterinė įmonė ir atitinka vieną iš šių sąlygų:
1) visas jos akcijas valdo jos patronuojanti įmonė;
2) ne mažiau kaip 90 procentų jos akcijų valdo jos
patronuojanti įmonė ir likusieji jos akcininkai neprieštarauja, kad nebūtų
sudaroma konsoliduota finansinė atskaitomybė.
Įmonė, kuri atitinka vieną iš šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, gali nesudaryti konsoliduotos finansinės
atskaitomybės tik tuo atveju, kai:
1) jos ir jos
dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės įtrauktos į kitos įmonių grupės,
kurios patronuojanti įmonė vadovaujasi šiuo Įstatymu, konsoliduotą finansinę
atskaitomybę;
2) jos finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte
nurodoma patronuojančios įmonės, kuri rengia šio straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodytą konsoliduotą finansinę atskaitomybę, pavadinimas, kodas, buveinė,
informacija apie sprendimą atleisti nuo konsoliduotos finansinės atskaitomybės
sudarymo ir atleidimo priežastys.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos,
jei patronuojančios įmonės arba bent vienos iš jos dukterinių įmonių
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose. Tokiu atveju
patronuojanti įmonė privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
6 straipsnis. Išimtys, kai
dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė
nekonsoliduojama
Dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė gali būti
nekonsoliduojama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) dukterinės
įmonės akcijos įsigytos numatant jas perparduoti ir įtraukiamos į
patronuojančios įmonės trumpalaikio finansinio turto sąskaitą;
2) dukterinės
įmonės veiklai taikomi reikšmingi ilgalaikiai apribojimai, kurie suvaržo jos
galimybę perleisti patronuojančiai įmonei turtą ir lėšas bei įgyvendinti
valdymą;
3) informacija,
reikalinga konsoliduotai finansinei atskaitomybei parengti, negali būti
pateikta be ypač didelių išlaidų ir gaišaties.
Dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė gali būti
nekonsoliduojama, jeigu ta įmonė nereikšminga įmonių grupės požiūriu. Įmonių
grupės požiūriu dukterinė įmonė laikoma nereikšminga, jei jos turtas finansinių
metų pabaigoje neviršija 5 procentų patronuojančios įmonės turto, o pardavimo
grynosios pajamos per ataskaitinius metus neviršija 5 procentų patronuojančios
įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį. Ši nuostata netaikoma,
jeigu toje pačioje įmonių grupėje yra keletas tokių dukterinių įmonių ir jų
finansinių atskaitomybių nekonsolidavus būtų pažeistas reikšmingumo principas
bei reikalavimas teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę ir jos veiklos
rezultatus.
Jeigu dukterinės įmonės finansinė atskaitomybė
nekonsoliduojama, kai yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos,
konsoliduotoje metinėje finansinėje atskaitomybėje jos finansinė būklė ir
veiklos rezultatai turi būti parodyti taikant nuosavybės metodą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
ANTRASIS
SKIRSNIS
KONSOLIDUOTOS
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SUDARYMAS
7 straipsnis. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės
sudėtis
Konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudaro:
1) konsoliduotas balansas;
2) konsoliduota pelno (nuostolių) ataskaita;
3) konsoliduota pinigų srautų ataskaita;
4) konsoliduota nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
5) aiškinamasis raštas.
Visos šio
straipsnio 1 dalyje išvardytos finansinės atskaitomybės dalys sudaro nedalomą
visumą.
8 straipsnis. Reikalavimai konsoliduotai finansinei
atskaitomybei
Konsoliduota finansinė atskaitomybė turi būti
sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonių grupės turtą,
įsipareigojimus, nuosavą kapitalą, finansinę būklę ir veiklos rezultatus,
kapitalo ir rezervų kilmę ir dydį pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės
dienos duomenis, pinigų srautus, taip pat to laikotarpio pajamų ir sąnaudų esmę
ir dydį.
Konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma
naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.
Konsoliduota finansinė atskaitomybė sudaroma
vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu, Įmonių finansinės atskaitomybės
įstatymu, šiuo Įstatymu ir Verslo apskaitos standartais. Įmonės, kurių
vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, konsoliduotą
finansinę atskaitomybę sudaro vadovaudamosi Tarptautiniais apskaitos
standartais.
Jei Verslo apskaitos standartų nuostatų nepakanka
šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams įvykdyti, įmonės turi pateikti
papildomą informaciją. Išskirtiniais atvejais, kai pagal Verslo apskaitos
standartus parengta konsoliduota finansinė atskaitomybė prieštarauja šio
straipsnio 1 dalies reikalavimams, galima nukrypti nuo Verslo apskaitos
standartų, kad būtų įvykdytas šio straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir
teisingai parodyti įmonių grupės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų
srautus. Kiekvienas toks atvejis, jo priežastys bei poveikis įmonių grupės
turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, finansinei būklei ir veiklos
rezultatams turi būti nurodyti aiškinamajame rašte.
Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi
būti nurodytas visas įmonių grupės turtas, įsipareigojimai ir nuosavas
kapitalas balanso sudarymo dieną, taip pat pajamos ir sąnaudos, susijusios su
ataskaitiniu laikotarpiu, kurio pelno (nuostolių) ataskaita yra sudaroma.
Sudarant konsoliduotą finansinę atskaitomybę turi
būti konsoliduojamos to paties ataskaitinio laikotarpio patronuojančios įmonės
ir jos dukterinių įmonių finansinės atskaitomybės.
Kai patronuojančios įmonės ir jos dukterinių
įmonių atskaitiniai laikotarpiai nesutampa, sudarant konsoliduotą finansinę
atskaitomybę pasirenkamas tas ataskaitinis laikotarpis, kurio finansines
atskaitomybes parengė tos įmonių grupės didžiausios įmonės. Šiuo atveju kitos
tos įmonių grupės įmonės savo finansines atskaitomybes turi parengti iki
konsolidavimo datos, o jei tai padaryti neįmanoma, gali būti konsoliduojamos ir
skirtingų laikotarpių finansinės atskaitomybės, tačiau tie laikotarpiai negali
skirtis daugiau kaip trimis mėnesiais.
Jei konsoliduojant finansines atskaitomybes buvo
taikytos šio straipsnio 7 dalies nuostatos, tai turi būti nurodyta
aiškinamajame rašte. Be to, aiškinamajame rašte turi būti nurodyti visi svarbūs
faktai ir ūkiniai įvykiai, susiję su atitinkamos įmonės turtu, nuosavu kapitalu
ir įsipareigojimais, finansine būkle, pelnu (nuostoliais) ir operacijomis su kitomis
įmonėmis, kurių finansinės atskaitomybės yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę
atskaitomybę, ir buvę nuo tos įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymo
dienos iki konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.
Jei viena įmonė
įsigijo kitos įmonės akcijų ir dėl to atsirado patronuojančios įmonės ir
dukterinės įmonės santykiai, patronuojanti įmonė turi pareikalauti, kad
dukterinė įmonė sudarytų savo finansinę atskaitomybę pagal kiek galima
artimesnės tokių santykių atsiradimo datai dienos duomenis. Ši nuostata
netaikoma, jei dukterinei įmonei iki eilinės finansinės atskaitomybės sudarymo
liko arba po jos sudarymo praėjo ne daugiau kaip du mėnesiai.
Kai atsiranda patronuojančios įmonės ir
dukterinės įmonės santykiai, dukterinės įmonės veiklos rezultatai į
konsoliduotą finansinę atskaitomybę įtraukiami ne nuo finansinių metų pradžios,
o nuo tos dienos, kurią atsirado patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės
santykiai.
Jei patronuojanti įmonė praranda dukterinės
įmonės kontrolę, į konsoliduotą finansinę atskaitomybę įtraukiami tik
dukterinės įmonės rezultatai iki kontrolės praradimo dienos. Jei po kontrolės
praradimo buvusiai patronuojančiai įmonei dar priklauso buvusios dukterinės
įmonės akcijų dalis, tai, atsižvelgiant į akcijų kiekį ir konsolidavimą
atliekančios įmonės ketinimus, jai likusios buvusios dukterinės įmonės akcijos
į apskaitą įtraukiamos kaip asocijuotos įmonės akcijos arba kaip investicija į
akcijas.
Kai konsoliduotą finansinę atskaitomybę savo
nuožiūra nusprendžia sudaryti įmonė, kurios šis Įstatymas neįpareigoja jos
sudaryti, ji turi sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę pagal šio
Įstatymo reikalavimus.
Patronuojanti įmonė privalo pasinaudoti
kontrolės teise, siekdama užtikrinti, kad jai pareikalavus dukterinės įmonės
laiku pateiktų informaciją, būtiną šio Įstatymo reikalavimams įvykdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
9 straipsnis. Konsoliduotos
finansinės atskaitomybės ataskaitos ir jų sudarymo
tvarka
Pavyzdines konsoliduotos finansinės atskaitomybės
ataskaitas ir jų sudarymo tvarką nustato Verslo apskaitos standartai.
TREČIASIS
SKIRSNIS
KONSOLIDUOTOS
FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS AUDITAS,
TVIRTINIMAS IR SKELBIMAS
10 straipsnis. Konsoliduotos finansinės
atskaitomybės auditas
Konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudarančiose
įmonėse turi būti atliktas konsoliduotos finansinės atskaitomybės auditas.
11 straipsnis. Metinės
konsoliduotos finansinės atskaitomybės tvirtinimas
ir skelbimas
Metinė
konsoliduota finansinė atskaitomybė tvirtinama ją sudariusios įmonės įstatuose
nustatyta tvarka.
Metinę
konsoliduotą finansinę atskaitomybę pasirašo ją sudariusios įmonės
administracijos vadovas.
Metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė turi
būti patvirtinta ją sudariusios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime
paprasta dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma ne vėliau kaip per 4 mėnesius
nuo tos dienos, pagal kurios duomenis ji buvo sudaryta.
Patvirtinta metinė konsoliduota finansinė
atskaitomybė kartu su auditoriaus išvada skelbiama ta pačia tvarka kaip ir
metinė finansinė atskaitomybė.
Jei skelbiama
visa metinė konsoliduota finansinė atskaitomybė, ji turi būti paskelbta tokios
formos ir toks jos tekstas, pagal kurį buvo parengta auditoriaus išvada. Prie
skelbiamos metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės turi būti pridėtas
visas auditoriaus išvados tekstas.
Jei skelbiama ne visa metinė konsoliduota finansinė
atskaitomybė, turi būti nurodyta, kad skelbiamas sutrumpintas variantas ir kur
galima susipažinti su visa metine konsoliduota finansine atskaitomybe. Šiuo
atveju auditoriaus išvada gali būti neskelbiama, tačiau turi būti pridėtas
auditoriaus pranešimas, kokia nuomonė buvo pateikta auditoriaus išvadoje.
Už šiame
Įstatyme nustatytos metinės konsoliduotos finansinės atskaitomybės skelbimo
tvarkos nesilaikymą ją sudariusios įmonės administracijos vadovas atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.,
išskyrus 8 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl Tarptautinių apskaitos standartų
taikymo, kurios įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
Vadovaujantis šiuo Įstatymu sudaromos 2004 metų ir
vėlesnių metų konsoliduotos finansinės atskaitomybės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1262,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5547 (2002-12-24)
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
13 straipsnis. Sąlygos, dėl
kurių įmonėms atidedamas konsoliduotos finansinės
atskaitomybės sudarymas
Patronuojanti įmonė iki 2005 m. sausio 1 d. gali
nesudaryti konsoliduotos finansinės atskaitomybės, jeigu jos įmonių grupės
rodikliai neviršija bent dviejų iš šių dydžių:
1) pardavimo grynosios pajamos
(neatimant tarpusavio pardavimų) – 5 000 000 Lt;
2) bendra balanse nurodyto turto
vertė (neatskaitant tarpusavio sandorių) – 2 500 000 Lt;
3)
vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius – 250.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei
patronuojančios įmonės arba bent vienos iš jos dukterinių įmonių vertybiniais
popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1262,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5547 (2002-12-24)
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Papildyta
priedu:
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
Lietuvos
Respublikos
2001
m. lapkričio 6 d.
įstatymo
Nr. IX-576
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1983 m. birželio 13 d. Septintoji Tarybos
direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Europos Bendrijų sutarties 54 straipsnio 3
dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės.
2002 m.
liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1606/2002 dėl Tarptautinių apskaitos standartų taikymo.
2003 m. rugsėjo 29 d. Europos
Bendrijų Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 1725/2003 dėl pagal 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 priimtų Tarptautinių apskaitos standartų.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1262,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5547 (2002-12-24)
ĮMONIŲ KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS
ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO 12 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1916,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5588 (2003-12-30)
ĮMONIŲ
KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO 1, 3, 5, 6, 8, 12, 13 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušra Bodin (2003-12-31)
aubodi@lrs.lt