← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2010-06-19

Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-627Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ

ĮSTATYMAS

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024

Vilnius

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo

paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą,

atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų

apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą.

2.

Šiuo

įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis

įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir

reguliuojamos rinkos.

2.

Kai

kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis

mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms

investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau –

kredito įstaigos).

3.

Šio

įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.

Šio

įstatymo II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:

1)

draudimo įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo

rizikos perdavimo veikla;

2)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms

įmonėms, jų dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms

dukterinėms įmonėms;

3)

asmenims, kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine

veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais

teikti investicines paslaugas;

4)

asmenims, kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų

investicinių paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie

organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo sąskaita už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami

technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;

5)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių

programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;

6)

asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių

programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių

paslaugų teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms

įmonėms arba asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

7) Europos

centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas vykdantiems

nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba

dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;

8)

kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai,

ar jų veikla reguliuojama Europos Bendrijos mastu, taip pat jų depozitoriumams

ir valdytojams;

9)

asmenims, sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba

teikiantiems investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl

susietų su biržos prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių,

nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, su sąlyga, kad vertinant

apibendrintai tai yra papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla

nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas;

10)

asmenims, teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos

rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reguliavimo sritį, su

sąlyga, kad tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;

11)

asmenims, kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba)

išvestinių priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis

netaikoma, jei asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir

(arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios

pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;

12)

įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę

veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,

pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant

vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių

rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų

rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas

garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę

už tokių įmonių sudarytus sandorius;

13)

Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis

tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;

14) „agenti

di cambio“, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos

įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.

5.

Šio

įstatymo suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio

šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, vykdantys

valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos

nariai, vykdantys Europos Ekonominės Bendrijos steigimo bei Europos centrinių

bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nustatytas funkcijas ar

analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis

mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Buveinės

valstybė narė:

1)

finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

įmonės buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė

pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų

maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra

įmonės arba fizinio asmens buveinė;

2)

reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

reguliuojamos rinkos buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta

reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos

buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;

3)

daugiašalės prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra

registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje

valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos

valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje

yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.

2.

Daugiašalė

prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus

administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo

nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti

finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

3.

Dukterinė

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

4.

Finansinė

priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2)

pinigų rinkos priemonės;

3)

kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

4) su

vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai

indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

arba prekėmis;

5) su

biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai

palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti

atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais

pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo

atvejus);

6) su

biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba)

daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo

sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma

prekėmis;

7) su

biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai

sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma

prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra

skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių

požymių atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir

atsiskaitymai už jas yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas

privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių

priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos

reglamente (EB) Nr. 1287/2006;

8)

kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;

9)

finansiniai susitarimai dėl skirtumų;

10) su

klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis,

infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais

susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos

sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma

grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš

sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų),

taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis,

įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje,

kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter

alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje

prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per

pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti

garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra

nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr.

1287/2006.

5.

Pinigų

rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje

– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai

skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

6.

Finansinių

priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

7.

Finansų

maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus

vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)

profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose

valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio

asmens statuso.

8.

Finansų

maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų

maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne

mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti

esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24

straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.

9.

Finansų

maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio

asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik

tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti

tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės

licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje

priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.

10.

Finansų

maklerio įmonės vadovai:

1)

administracijos vadovas;

2) valdybos

nariai;

3)

stebėtojų tarybos nariai.

11.

Glaudūs

ryšiai – situacija, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:

1)

dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo

teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;

2)

kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius,

atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp

fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės

dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės

dukterine įmone;

3)

nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių

ar juridinių asmenų yra nuolatos susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu,

yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

12.

Investavimo

rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui

teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,

susijusių su finansinėmis priemonėmis.

13.

Investicinės

paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su

viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:

1)

pavedimų priėmimas ir perdavimas;

2)

pavedimų vykdymas klientų sąskaita;

3)

sandorių sudarymas savo sąskaita;

4)

finansinių priemonių portfelio valdymas;

5)

investavimo rekomendacijų teikimas;

6)

finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas

išplatinti;

7)

finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;

8)

daugiašalės prekybos sistemos administravimas.

14.

Investuotojas

– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų

įsigyti.

15.

Klientas

– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines

paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

16.

Kolektyvinio

investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai

apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.

17.

Kontrolė

– tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas

poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatyme.

18.

Kredito

įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.

19.

Nepriekaištingos

reputacijos asmenys – tai fiziniai ir juridiniai asmenys:

1) kurie nėra

teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą

finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms

ir turtiniams interesams;

2) kurie nėra

teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių

teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

3)

nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

4) kurių

valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir

juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;

5) jeigu

nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti

laikoma nepriekaištinga.

20.

Neprofesionalusis

klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,

nei prie tinkamų sandorio šalių.

21.

Pagrindinė

sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Atsiskaitymų baigtinumo

mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.

22.

Papildomos

paslaugos:

1)

finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita,

įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip

pinigų ar finansinio užstato valdymas;

2)

suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis

investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o

kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3)

įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo

susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių

reorganizavimu ir įsigijimu;

4)

užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių

paslaugų teikimu;

5)

investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio

rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su

finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7)

investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios

su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos

išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir

10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos

paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis.

23.

Patronuojanti

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

24.

Pavedimų

vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita

sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.

25.

Perleidžiamieji

vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai

popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais

vertybiniais popieriais:

1) bendrovių

akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės

pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo

pakvitavimai dėl akcijų;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo

pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) kiti

vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti

perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius

atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius

popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus

indeksus ar priemones.

26.

Finansinių

priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina

viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų

kiekvieno kliento pavedimą.

27.

Priežiūros

institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdančios analogiškas

funkcijas.

28.

Priimančioji

valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje

finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas

ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,

kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,

įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie

reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

29.

Profesionalusis

klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems

investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su

tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus

kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.

30.

Reguliuojama

rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat

veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti

savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų

asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių

dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)

kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

31.

Reguliuojamos

rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie

valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti

pati reguliuojama rinka.

32.

Ribinis

pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę

priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

33.

Rinkos

formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas

savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl

finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

34.

Sandorių

sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių

sudarymas savo lėšomis.

35.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,

vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo

sąskaita.

36.

Sisteminė

rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,

kredito įstaigų ar investuotojų interesams.

37.

Suderintasis

kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio

investavimo subjektų įstatyme.

38.

Trečioji

šalis – valstybė

ne Europos Sąjungos narė arba Europos ekonominei erdvei nepriklausanti

valstybė.

39.

Trečiosios

šalies priežiūros institucija – priežiūros institucija, vykdanti finansinių

priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

40.

Valstybė

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei

(EEE) priklausanti valstybė.

41.

Vertybinių

popierių komisija – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų

reguliavimo ir priežiūros institucija.

42.

Viešai

neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais

ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie

planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios

atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis

susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai

atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai

neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista

informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių

priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai

tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių

priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento

suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai

ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis

priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių

priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.

43.

Viešas

paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas Vertybinių popierių

komisijos interneto tinklalapyje, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199, 2009-03-19,

Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

II

SKYRIUS

FINANSŲ MAKLERIO

ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.

REIKALAVIMAI

LICENCIJAI GAUTI

4

straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1.

Nuolat ir

profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik

finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos

valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės

licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje

licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę

teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2.

Finansų

maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.

Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti

kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti

žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir

vedinius.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę

prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu

atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę

administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai Vertybinių popierių

komisija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus

šio įstatymo 11 straipsnyje) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos

operatoriui.

4.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo

turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5.

Vertybinių

popierių komisija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi

teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir

viešai skelbiama Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

6.

Finansų

patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.

Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas investicines paslaugas dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų

vertybinių popierių, su sąlyga, kad įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių

priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali

perduoti tik:

1) valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje

narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose

šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,

kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai nei nustatyti Europos Sąjungos

teisės aktuose;

4) kolektyvinio

investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės

aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto

vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;

5) nekintamojo

kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos Antrosios Tarybos

direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra

įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

8.

Finansų

patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje

nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis,

numatytas šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos priimtuose teisės

aktuose.

9.

Finansų

patarėjo įmonei netaikomi kapitalo reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti

savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100

tūkstančių litų vienam draudiminiam įvykiui ir 500 tūkstančių litų visiems

draudiminiams įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti

draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

10.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas

ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei

nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.

5

straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1.

Finansų

maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi

teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos

viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra

išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2.

Vertybinių

popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės

veikla;

2) ne valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3.

Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas

suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.

Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie kredito

įstaigos pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti

investicines paslaugas.

4.

Finansų

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir

(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,

turi kreiptis į licenciją išdavusią priežiūros instituciją su prašymu papildyti

galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis

paslaugomis.

5.

Lietuvos

Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir

papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų

veiklą reglamentuojantys įstatymai.

6

straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės

licenciją, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Kartu su

prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo

planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir

įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo

dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių

popierių komisijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių

komisija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus

reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir

savivaldybių institucijos Vertybinių popierių komisijos prašymu privalo

pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę

būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų

patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl

licencijos išdavimo.

2.

Vertybinių

popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai

įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus

licencijai gauti.

3.

Apie

sprendimą dėl licencijos išdavimo Vertybinių popierių komisija praneša paraišką

pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų

ir informacijos pateikimo.

4.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar

paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija

praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių

komisijos interneto tinklalapyje.

7

straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės

licenciją, jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar

tikrovės neatitinkantys duomenys;

2) įmonės vadovai

nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami

įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė

nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus

akcijų paketus ir šių paketų dydį;

5) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

6) įmonę

siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali

trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros

funkcijas;

7) bent vienas

įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos

ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos

investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios

šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,

statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių

reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai

veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;

11) įmonė

netenkina Vertybinių popierių komisijos nustatytų kapitalo reikalavimų;

12) įmonė nėra

įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;

13) įmonė nėra

patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei

keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;

14) įmonė, jos

vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

2.

Vertybinių

popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje

licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su

trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie

užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

3.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

8

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimą, jei finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi

dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12

mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;

3) per

paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės

veiklos;

4) gavo

licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba

pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka

reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos

reikalavimus;

7) nesugeba

įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės

to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9

straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų

maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio

įmonės valdymas.

2.

Jei rinkos

operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos

sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja

tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie

asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti

Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus,

kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai

atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus.

Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik

po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms,

jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Vertybinių

popierių komisija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų

tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo

dienos.

5.

Finansų

maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir

kolegialus valdymo organas – valdyba.

10

straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar

juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų

maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),

jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių

balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo

tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine

įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti Vertybinių

popierių komisijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio

reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio

straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame

straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai

sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia

įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų

paketo.

2.

Nustatant, ar

tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi

kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų

maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir

(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jei šiomis

teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento

valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

3.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį pranešimą apie

siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų

paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą Vertybinių

popierių komisijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4.

Asmuo, nusprendęs

tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų

maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo

asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar

peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to

juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai

rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų

maklerio įmonės akcijų paketo dydį.

5.

Vertybinių popierių

komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų

ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti,

sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir

pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti

nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo

įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus

atlikti.

6.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau

gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne

vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša

įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

7.

Vertybinių

popierių komisija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo,

kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5

dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis).

8.

Vertinimo

laikotarpiu Vertybinių popierių komisija prireikus, ne vėliau kaip

penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų

vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas

raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio

trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią Vertybinių popierių komisija

pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą

dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti

vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.

Be to, Vertybinių popierių komisija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai

prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl

to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9.

Šio

straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo

sustabdymą Vertybinių popierių komisija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo

dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla

reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma

priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų

maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių,

kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10.

Nagrinėdama

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus

bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų

finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,

valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio

įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus

šiuos kriterijus:

1)      įsigyjančio

asmens nepriekaištingą reputaciją;

2)      asmens,

kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą

reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus

finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,

Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3)      įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų

paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos

rūšį;

4)      ar

finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar

grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo,

struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, Vertybinių popierių

komisijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis

informacija ir apibrėžti Vertybinių popierių komisijos ir kitų valstybių narių

priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5)      ar yra

pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar

įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo

veikla, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos

įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.

11.

Vertybinių

popierių komisija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl

privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja

siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio

straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jei įsigyjantis

asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir

duomenis.

13.

Vertybinių popierių komisija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo

įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių

subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14.

Vertybinių

popierių komisija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų

priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir

siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati

nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam

vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją

teikia savo iniciatyva.

15.

Jei Vertybinių popierių komisija per šio

straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo

prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija

siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jei Vertybinių popierių komisija

nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam

įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša

įsigyjančiam asmeniui.

16.

Jei

Vertybinių popierių komisija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti

arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

17.

Jei

baigusi vertinimą Vertybinių popierių komisija priima sprendimą prieštarauti

siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir

neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui,

nurodydama sprendimo motyvus.

18.

Vertybinių

popierių komisijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po

konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros

institucijų nuomonės ir išlygos. Vertybinių popierių komisijos sprendimas

prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Vertybinių

popierių komisija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar

yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Vertybinių popierių komisija turi

teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks

paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos

suinteresuotiems asmenims.

19.

Jei

Vertybinių popierių komisija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami

tokia pat tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

20.

Jei finansų

maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio

įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai

pranešti Vertybinių popierių komisijai.

21.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Vertybinių

popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys

įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija

pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo

dieną, o jei įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, –

laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje

rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.

22.

Jei asmenų,

nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir

skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, Vertybinių popierių komisija

privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu Vertybinių

popierių komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame

įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už

įmonės valdymą.

23.

Asmens,

įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus Vertybinių popierių

komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio

straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau

priimamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam

įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų

susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių

popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jei

Vertybinių popierių komisija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo

siūlomam įsigijimui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

11

straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė,

siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės

įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams

draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12

straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti

gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.

Kapitalo reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija.

13

straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir

procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,

darbuotojai ir agentai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir

taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir

agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir

administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie

galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir

nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė

privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų

maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,

kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių

paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių

įmonės funkcijų vykdymas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jei tai

galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar

Vertybinių popierių komisijos galimybes vykdyti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,

veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų

sandorių dokumentų saugojimą, kad Vertybinių popierių komisija galėtų vykdyti

veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų

maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir

potencialiems klientams.

7.

Finansų maklerio

įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis

priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų

maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai

įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų

maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis

priemonėmis, jei nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.

8.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo

imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių

kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo

laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės

lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir

klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,

yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal

finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai

investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų

maklerio įmonės filialas, Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip filialas

laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, kartu nepažeisdama įmonės

buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio

straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m.

rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų

taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14

straipsnis. Makleriai

1.

Vykdyti vieną

ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali

fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą maklerio

licenciją ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją.

2.

Asmuo,

pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių

komisijos organizuojamus egzaminus. Vertybinių popierių komisija turi teisę

nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio

licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos

reputacijos.

3.

Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti

maklerio licencijos galiojimą:

1) raštišku

maklerio prašymu;

2) makleriui

mirus;

3) jeigu

makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose

finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos,

susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis

daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jei po

licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti

licenciją;

5) jei atsiranda

sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą

reputaciją;

6) jei makleris

nesilaiko šio įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia

sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos

galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija

jai buvo išduota.

5.

Vertybinių

popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę

surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba

patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal

peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę

atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado

kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos

galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą

Vertybinių popierių komisija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas

Finansų maklerio

įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei,

auditoriaus ir audito įmonių pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Audito

įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83 straipsnis.

16 straipsnis. Papildomi reikalavimai

finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę

prekybos sistemą

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo

patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei

procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti

objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,

pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje

sistemoje.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos

sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą

paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį

rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

4.

Šio įstatymo

22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,

sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias

taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai

arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos

sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami

kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

5.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas

taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti

sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3

dalyje nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų

pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus

susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus

sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei

tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.

7.

Jei

perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų

emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio,

periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje

sistemoje.

8.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo nedelsdami vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus dėl

prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

9.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

17 straipsnis. Priežiūros institucijų

tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją

1.

Vertybinių

popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,

atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jei finansų

maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:

1) kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos

dukterinė įmonė;

2) kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą

patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.

2.

Vertybinių

popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,

atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą

vykdančios priežiūros institucijos nuomonės, jei licencijos siekianti finansų

maklerio įmonė yra:

1) Europos

Bendrijoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) Europos

Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios

įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos

Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.

Vertybinių

popierių komisija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros

institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo

savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją

bei patirtį. Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija, reikalinga

akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių

įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų

maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau vykdydama finansų maklerio įmonės

veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

18 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo

įmonių licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:

1) finansų maklerio įmonių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2) maklerių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

3) pranešimų

apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų

apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų

peržengimą pateikimo tvarką;

4) finansų

maklerio įmonių kapitalo reikalavimus;

5) finansų

maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo

13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;

6) finansų

patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos

organizavimo ir vykdymo taisykles.

ANTRASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis

šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių

popierių komisija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti Vertybinių popierių

komisijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius

pasikeitimus.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

20 straipsnis. Pareiga

nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti

periodinę informaciją

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų

finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų

maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių

popierių komisija. Vertybinių popierių komisija, vykdydama priežiūros

funkcijas, naudojasi šio įstatymo 72 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

3.

Finansų

maklerio įmonės Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir atvejais

privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, tarpines

finansines ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus Vertybinių popierių komisijos

nustatytus dokumentus.

4.

Finansų

maklerio įmonės privalo Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir

tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

5.

Šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja Vertybinių popierių

komisija.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

21

straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti

interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų,

taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių

asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų

konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas

arba jų derinį.

2.

Jei

priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams

prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir

(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų

konflikto turinį ir šaltinį.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareigos teikiant klientui investicines paslaugas

1.

Finansų

maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas

paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis

klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų.

2.

Visa informacija,

kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems

klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir

siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio

pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.

3.

Finansų

maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems

klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti

siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą

riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali

būti pateikiama standartizuota forma.

4.

Įgyvendindama

šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo

pateikti informaciją apie:

1) įmonę ir jos

teikiamas paslaugas;

2) finansines

priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir

įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba

investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų

pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo

vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios

apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių

portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus

kliento:

1) žinias ir

patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis

paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę

padėtį;

3) tikslus,

kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

6.

Finansų

maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą

informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias

investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų

kliento interesus.

7.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas nei

nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar

potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo

srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis

priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats

klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų

maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir

finansinės priemonės yra tinkamos klientui.

8.

Jei finansų

maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,

nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar

potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą

apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

9.

Jei klientas

ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą

informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį

investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar

potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją

arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio

įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės

yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota

forma.

10.

Finansų

maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų

vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą,

neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias

paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo

srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės

priemonės yra tinkamos klientui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios

sąlygos:

1) investicinės

paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje

arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,

obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,

išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios

turi išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų

finansinių priemonių;

2) investicinė

paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;

3) klientas ar

potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi

pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti

investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame

įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas

investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota

forma;

4) finansų

maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti

interesų konfliktų.

11.

Finansų

maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento

sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas

investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali

būti nustatomos nuorodos į kitus dokumentus ar teisės aktus būdu.

12.

Finansų

maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas

paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,

susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.

13.

Tais atvejais,

kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto, kuriam

taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą reglamentuojantys

Europos Bendrijos teisės aktai ar bendrieji Europos standartai, susiję su

kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame straipsnyje nustatyti

reikalavimai netaikomi.

14.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

23 straipsnis. Investicinių paslaugų

teikimas tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei

1.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios įmonės)

pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios

įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento

žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių

klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.).

Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir

išsamumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl

finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė

tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako

tarpininkaujanti įmonė.

3.

Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už

investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio

nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas

vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1

ir 2 dalyse.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento

pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų

pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių

priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir

atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui

svarbias aplinkybes. Tačiau jei klientas pateikia finansų maklerio įmonei

konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir

nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

2.

Finansų maklerio

įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir

įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų

įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti

veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.

3.

Pavedimų

vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo

vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,

lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi

būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio

įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta pavedimų

vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų maklerio

įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo politikos.

5.

Jei pavedimų

vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio įmonė privalo

apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama vykdyti kliento

pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų

maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento sutikimą. Toks sutikimas

gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,

o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė

turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos

pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir

ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė

privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos

pasikeitimus.

7.

Finansų

maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas

buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

25

straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus

1.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo

patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,

sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus

ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir

procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai

yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2.

Kai klientas

pateikia ribinį pavedimą (limit order) dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas

įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jei klientas nėra

nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo

įvykdymą, nedelsiant viešai paskelbdama apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu

būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši

pareiga laikoma įvykdyta, jei kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jei kliento ribinis pavedimas

yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

4.

Sutuoktinio

įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis

prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,

gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

5.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

26 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus

reikalavimus

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:

1)

interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;

2) investicinių

paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.

TREČIASIS

SKIRSNIS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS

SANDORIO ŠALIMS

27

straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti

ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos

finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos

prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais

savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame

punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės

įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –

ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip

40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių

vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,

centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos

centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir

tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti

instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į

finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar

dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas

paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš

anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu

toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam

tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio

įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu

gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų

šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę

prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant

aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio

įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju

finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos

priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6.

Finansų

maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra

atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo

nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios

rizikos.

7.

Aukštesnis

investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai

tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis

susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame

įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime

turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių,

taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

28

straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

1.

Finansų

maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat

kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šio

straipsnio nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis

investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose

bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais

klientais, su sąlyga, kad investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje

nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2.

Netaikyti

kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu

pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė,

įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam

planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra

pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai

priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,

kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir

patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji

klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinama pasitelkiant tinkamumo testą,

kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi

būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.

3.

Siekiant

asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:

1) per

paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje

rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento

finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500

tūkstančių eurų;

3) klientas

profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne mažiau kaip vienus metus

eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti

paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti

netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, su sąlyga, kad:

1) klientas yra

raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas

profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų

sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar

finansinių priemonių tipų;

2) finansų

maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų

apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;

3) klientas

atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia

pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama

jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad

klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias

įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu

pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jei pasikeičia

informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų

kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina

sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų

maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas

investuotojų apsaugos priemones.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

29

straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius

savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę

sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio

šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais

tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

2.

Šiame

straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,

kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Bendrijoje

ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos,

šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai,

kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės

ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat

centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

3.

Asmens

priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės

prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos

priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks

prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

4.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka

Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus. Jei planuojamo sudaryti

sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė

pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės

narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar

tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies

patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks

sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

6.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu

jie vykdo panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti

pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

30 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms

klientų kategorijoms tvarką

Vertybinių

popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,

reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams

ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir

saugoti dokumentus

1.

Finansų

maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,

kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų

vientisumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne mažiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir

dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė

sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos nedelsdama

pateikti Vertybinių popierių komisijai. Jei sandoriai buvo sudaromi klientų

vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją

patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalaujami

duomenys ir informacija.

3.

Finansų

maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos

pabaigos, pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą apie sudarytą

sandorį Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma

neatsižvelgiant į tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje.

Vertybinių popierių komisija užtikrina, kad informacija apie sudarytus

sandorius būtų perduota ir su finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai

susijusios rinkos priežiūros institucijai.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie

sandorio dalyku esančią finansinę priemonę, jos kiekį, sandorio sudarymo datą

ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią finansų

maklerio įmonę.

5.

Pranešimą

apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu

veikiantis trečiasis asmuo, Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos

ar informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė

prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie

sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos

sistema arba Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos ar informacijos

pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga

yra įvykdyta.

6.

Jei kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį Vertybinių

popierių komisijai, tokį pranešimą Vertybinių popierių komisija perduoda tos

finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad

nepageidauja gauti tokių pranešimų.

7.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

32 straipsnis. Daugiašalės prekybos

sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip

daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir

užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio

įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,

privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią

sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir

piktnaudžiavimui rinka.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir forma pranešti

jai apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos

prekybos sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir

rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo

nedelsdami pateikti Vertybinių popierių komisijai informaciją, susijusią su

galimais pažeidimais, taip pat visokeriopai bendradarbiauti tiriant galimo

piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma

privalo pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie

sudarytus sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie

finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos

sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos

sistemos narius.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

33 straipsnis. Sisteminę prekybą

vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes

1.

Finansų

maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai

skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jei akcijų rinka

nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų maklerio

įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.

2.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms

finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio

rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios

sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai netaikomi.

3.

Sisteminę

prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti

skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo

kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų

klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar

kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.

4.

Akcija

priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų

dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės

standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei

priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.

5.

Kiekvienos

akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti

visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su

įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.

6.

Vertybinių

popierių komisija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip

tai nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama

į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau

kaip kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra

priskiriama. Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams

Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

7.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas

kotiruotes reguliariai ir nuolatos per visą įprastų prekybos valandų laiką.

Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius

neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.

8.

Kotiruotės

turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų

lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

9.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24

straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų

pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento

pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

10.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų

klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už

kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais

atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, su

sąlyga, kad ši kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o

pavedimo dydis viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji

investuotojai, dydį.

11.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų

klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio

straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl

kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai

susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.

12.

Jei

sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik

vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio

nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio,

kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už

standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią

pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse

nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jei sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų

kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir

šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš

dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje

nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11

dalyse.

13.

Vertybinių

popierių komisija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio

įmonės reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas,

paskelbtas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos

atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10

dalyje nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė

yra nustačiusi. Vykdydama priežiūrą, Vertybinių popierių komisija turi teisę

duoti privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės

aktuose nustatytas teises.

14.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir

atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems investuotojams

bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo tikslu įmonė turi

patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie įmonės nustatytų

kotiruočių suteikimą.

15.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio

aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir

galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo

santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

16.

Siekdama

apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais

riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu

klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais

metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo

pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, su sąlyga,

kad toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų

skaičius ir apimtis ženkliai viršija įprastą prekybos apimtį.

17.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

18.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga atskleisti poprekybinę informaciją

1.

Finansų

maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio dydį, kainą

ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai

paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo

realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi

pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59

straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių

rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.

3.

Šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

35 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus

siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys

daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką

įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių

akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodant penkis geriausius

paklausos ir pasiūlos kainos lygius.

2.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į rinkos modelį bei pavedimų tipą ir dydį,

turi teisę nustatyti išimtis iš šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

Išimtys gali būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai

akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

3.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

36 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje

sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei

sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama

įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems

daugiašalėje prekybos sistemoje, jei informacija apie šiuos sandorius

paskelbiama per reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistemą.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti

atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali

būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,

palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę

prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį

Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti

informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias

priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

5.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

PENKTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje nesteigiant filialo

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas

kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų

investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti Vertybinių popierių komisijai,

kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų

apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos

planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos.

2.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per

vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai. Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines

paslaugas ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo,

praėjus vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos

Vertybinių popierių komisijai pateikimo.

3.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio

įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti Vertybinių popierių

komisijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų

įsigaliojimo. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija perduoda

priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

4.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse

narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų

asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja

nuotoliniu būdu, Vertybinių popierių komisijai turi pranešti, kurioje

valstybėje narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją Vertybinių

popierių komisija per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijos prašymui, Vertybinių popierių komisija per pagrįstą terminą

perduoda jai informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje nesteigiant filialo

1.

Kitoje valstybėje

narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti investicines ir

papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, su sąlyga, kad

teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia įmonės

priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali būti

teikiamos tik tuo atveju, jei teikiama bent viena investicinė paslauga.

2.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti

Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai

Vertybinių popierių komisija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą,

kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje

teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti

veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir

papildomos paslaugos. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija paskelbia

viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

3.

Jei šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų

maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai. Vertybinių popierių komisija turi

teisę gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.

4.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų

juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi

ja nuotoliniu būdu.

5.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje įsteigiant filialą

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo

pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė

narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;

2) numatomos

vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti

investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;

3) adresas

priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo

dokumentus;

4) filialo

vadovų vardai ir pavardės.

2.

Jei Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą, kuris yra

įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra prilyginamas įmonės

filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų

maklerio įmonės filialo veiklą.

3.

Vertybinių

popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje

nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų

maklerio įmonei, išskyrus atvejus, kai Vertybinių popierių komisija turi

pagrindą abejoti įmonės valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu

atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, Vertybinių popierių

komisija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją

apie oficialiai įsteigtą investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą

steigianti finansų maklerio įmonė.

4.

Jei šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė

privalo apie tai raštu pranešti Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip

prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją

Vertybinių popierių komisija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai.

5.

Jei

Vertybinių popierių komisija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo

struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos

pobūdį, yra nepakankama, Vertybinių popierių komisija atsisako perduoti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai ir apie tai per šio straipsnio 3 dalyje numatytą terminą praneša

pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti

informaciją motyvus.

6.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė

gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,

kuriuo patvirtinama apie perduotos informacijos gavimą, arba kai per 2 mėnesius

po to, kai Vertybinių popierių komisija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.

7.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje įsteigiant filialą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,

su sąlyga, kad teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio

įmonės licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju,

jei teikiama bent viena investicinė paslauga.

2.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos

Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda Vertybinių

popierių komisijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1

dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, Vertybinių popierių

komisija pasiruošia vykdyti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių

veiklos reikalavimų, nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis,

ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei.

Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių

popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai

nuo tada, kai įmonės priežiūros institucija perdavė Vertybinių popierių

komisijai šioje dalyje numatytą informaciją.

3.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų

pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos

rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama

filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o

veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie

reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos

procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje

būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai

Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti

kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

3.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms

kredito įstaigoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba

organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę

tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis

tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie

taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė

šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už

sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.

2.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę

pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių

priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jei:

1) ryšiai ir

priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų

užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir

2) yra gautas

Vertybinių popierių komisijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės

sąlygos, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje

sudarytus sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatytas Vertybinių popierių komisijos pritarimas

nepažeidžia Lietuvos banko ir kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų

priežiūros institucijų, vykdančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą,

kompetencijos. Vertybinių popierių komisija, siekdama išvengti nereikalingo

priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą, atsižvelgia į

centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su

jų vykdoma atsiskaitymo sistemų priežiūra.

4.

Šiame

straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės

sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų

teikiamomis paslaugomis, jei toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo

interesais.

5.

Šio

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė

pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą

1.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus

su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar

tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir

(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai

sudaro jų administruojamoje sistemoje.

2.

Vertybinių

popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta

finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę

prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42

straipsnio 2 dalies nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo

valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.

4.

Šio

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

III

SKYRIUS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE

PIRMASIS

SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS

RINKOS LICENCIJAVIMAS

44

straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

1.

Teisę verstis

reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos

akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi Vertybinių

popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.

2.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija yra

visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos

ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Steigiama

arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus

veikla, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:

1) prašymą,

kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas,

pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo

sutartį;

3) numatomos

vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos

vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos

rinkos taisykles.

4.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo

išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių

komisija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar

paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas

skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija,

išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo

metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos

veiklos reikalavimai.

6.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir

veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos

licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka

laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

7.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimų.

45

straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,

jei:

1) reguliuojamos

rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės

ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar

kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose

dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateikta

reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka

tinkamai vykdytų savo funkcijas;

4) pretendento

akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų

sąlygų;

5) reguliuojamos

rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.

46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Vertybinių

popierių komisija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos

licencijos galiojimą, jei reguliuojamos rinkos operatorius:

1) nepradeda

naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos

išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja

licencijos suteikiamomis teisėmis;

2) gavo

licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais

neteisėtais būdais ar priemonėmis;

3) nebeatitinka

sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;

4) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;

5) kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

47

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos

1.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų

įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą

sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti

sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią

manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti

informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo

reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus

kontrolę.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai

susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme

numatytomis jos pareigomis.

3.

Bendrovių,

kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo

kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas

tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti Vertybinių popierių

komisijos pritarimą.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai

pranešti apie:

1) finansinių

priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;

2) reguliuojamos

rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.

5.

Reguliuojamos

rinkos operatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir

patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią

informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai

pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones,

įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra

įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir

reguliuojamos rinkos narius.

6.

Vertybinių

popierių komisija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo

reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius

privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka kapitalo

pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

48

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas

1.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

2.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus

valdymo organų posėdžiuose su patariamuoju balsu ir gauti posėdžio dalyviams

pateikiamą medžiagą.

49

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai

1.

Reguliuojamos

rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą

patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos

valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti Vertybinių popierių

komisijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat

pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus

vadovų kandidatūroms, jei yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų

kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui

ir veiklai.

3.

Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos

operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

50 straipsnis. Reikalavimai asmenims,

darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui

1.

Asmenys,

kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos

valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms bei priskirtoms funkcijoms

vykdyti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas

reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo:

1) pateikti

Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie

reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją

apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui,

įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;

2) pateikti

Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie

reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia

asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę

įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui,

pasikeitimams, jei yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę

skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti:

1) tinkamų

priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias

sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip

pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos

operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai

tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai

vykdant savo funkcijas;

2) tinkamų

priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti

priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių

potencialiai rizikai sumažinti;

3) priemonių,

užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą

efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo

sutrikimams šalinti;

4) skaidrias ir

neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti

sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų

vykdymo kriterijus;

5) veiksmingų

priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku

atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;

6) pakankamus

finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,

atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir

apimtis, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir

laipsnį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi

užtikrinimas

1.

Reguliuojama

rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir

nediskriminacines taisykles, jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos

operatorius.

Prieš

tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas

suderinti su Vertybinių popierių komisija. Reguliuojamos rinkos taisykles gali sudaryti

vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.

2.

Reguliuojama

rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,

skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos

rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus

sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus

reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba

piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos

taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka

požymių turintį elgesį Vertybinių popierių komisijai. Be to, reguliuojamos

rinkos operatorius privalo nedelsdamas perduoti Vertybinių popierių komisijai

visą turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių

pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant ir persekiojant piktnaudžiavimo

rinka atvejus.

54 straipsnis. Finansinių priemonių

įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

1.

Finansinės

priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,

reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje

rinkoje.

2.

Šios

taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami

perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir

nustatyti:

1) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos

sąlygas, tvarką ir terminus;

2) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo

įmokos dydžius.

3.

Emitentas,

kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam

šiame ir kituose įstatymuose numatytą informaciją.

4.

Reguliuojama

rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias

patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų

vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų

pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.

5.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos

nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą

informaciją.

6.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolatos stebėti, ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam

finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo reikalavimus.

7.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose

reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių

emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, su sąlyga, kad laikomasi kituose teisės

aktuose nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių

emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje

reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti

reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jei

vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be

jų emitento sutikimo.

8.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

55 straipsnis. Prekybos finansinėmis

priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas

1.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos Vertybinių popierių

komisijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine

priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti

prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir

(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse

nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba

nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba

sklandžiam rinkos veikimui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį

sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją

Vertybinių popierių komisijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista

prekiauti reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą Vertybinių

popierių komisija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

3.

Šio

straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai

pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone

sustabdymą ar nutraukimą.

4.

Jeigu

Vertybinių popierių komisija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą

finansine priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse

prekybos sistemose, toks Vertybinių popierių komisijos sprendimas turi būti

nedelsiant viešai paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą

finansine priemone, kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Vertybinių

popierių komisija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

5.

Vertybinių

popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos

pranešimą apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje

rinkoje sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti

prekybą šia finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje ir Vertybinių popierių komisijos prižiūrimoje

daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai tai galėtų padaryti

didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

56

straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

1.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.

2.

Šios

taisyklės turi nustatyti:

1) reikalavimus reguliuojamos

rinkos nariams;

2) teisės

dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš

narių tvarką ir sąlygas;

3) reguliuojamos

rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,

rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje

veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,

taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3

dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje

reguliuojamoje rinkoje;

4) atsakomybę už

pareigų nevykdymą;

5) reguliuojamos

rinkos narių teises;

6) metinės nario

įmokos dydį.

3.

Reguliuojamos

rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir

kiti asmenys, kurie:

1) yra tinkami

ir pasirengę;

2) turi

pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą

organizacinę struktūrą;

4) turi

pakankamus išteklius savo vykdomoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į

finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra

nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.

4.

Reguliuojamos

rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir

25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų

sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų

vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

5.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančios taisyklės turi

numatyti galimybę finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti

tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

6.

Kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą

tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje

reguliuojamoje rinkoje.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos

valstybės narės priežiūros institucija perduoda Vertybinių popierių komisijai

informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos

ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.

8.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje

valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir

(arba) prekybą joje.

9.

Norėdama

pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise, reguliuojama rinka turi

perduoti Vertybinių popierių komisijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę,

kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį

pranešimą, Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį

perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis

atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Esant kitos valstybės narės

priežiūros institucijos prašymui, Vertybinių popierių komisija perduoda jai

informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie

reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip

reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų

reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už

nustatytų reikalavimų nesilaikymą.

11.

Lietuvos

Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo Vertybinių

popierių komisijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo

administruojamos reguliuojamos rinkos narius.

57

straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

1.

Prekyba

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

2.

Šios

taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje

rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) reguliuojamos

rinkos prekybos organizavimo laiką;

3) finansinių

priemonių ir (ar) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;

4) atsiskaitymo

sąlygas;

5)

reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;

6) skelbimo apie

kainas ir prekybos mastą tvarką;

7) ginčų,

kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;

8) įmokų už

reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.

58 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius

dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka

privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis

sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal

kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos

kainos lygius.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta

tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias

reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai

informacijai.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba)

teikiamų pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo

pareigos viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje

nustatytos pareigos ir tuomet, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam

akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10

d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

59 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo

laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis

komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta

tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,

galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai

paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.

3.

Vertybinių

popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių

rūšį ir dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos paskelbimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę leisti atidėti

informacijos paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su

konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi

gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių, kurias

ketinama naudoti atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias

priemones turi būti iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems

investuotojams.

4.

Šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.

60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemomis

1.

Reguliuojama

rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia

pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai

tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams

dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos

rinkos prekybos sistemoje.

2.

Vertybinių

popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti

reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2

dalies nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo

valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos, vykdančios

tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

61

straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Vertybinių

popierių komisija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų

sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Apie

visus šio sąrašo pasikeitimus Vertybinių popierių komisija praneša kitoms

valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Visų Europos Sąjungos reguliuojamų

rinkų sąrašą sudaro, atnaujina ir ne rečiau kaip kartą per metus skelbia

Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Sąjungos

reguliuojamų rinkų sąrašas taip pat skelbiamas Europos Komisijos interneto

tinklalapyje, kuris atnaujinamas kiekvieną kartą po to, kai valstybė narė

praneša apie savo reguliuojamų rinkų sąrašo pasikeitimus.

IV

SKYRIUS

DRAUDIMAS

PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis

1.

Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento

administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia

informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų

arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,

draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar

trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis

informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra

juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems

priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:

1)

tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam

asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant

tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;

2)

remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti

kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai

neatskleista informacija yra susijusi.

3.

Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai

neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta

informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai

netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo,

vykdymui.

4.

Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato

Vertybinių popierių komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti

apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento

vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais

susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių

rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir

skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių

komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama

visuomenei Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.

5.

Emitento

vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti

sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo

emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais

popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos

iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų

paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai,

dėl kurių buvo sutarta anksčiau nei baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar esant

kitoms išskirtinėms aplinkybėms. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis

laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba

tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

6.

Emitentas ar emitento

vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines,

profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet

kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jei atskleidimas iš anksto

neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią

informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jei informaciją sužinojęs

asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų,

įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar

jų sąskaita, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti

duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai

neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais.

7.

Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir

pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3

dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai

pranešti Vertybinių popierių komisijai.

8.

Šiame

straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi Lietuvos

Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos

centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas vykdančios institucijos,

ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos

kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.

9.

Šiame

straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi savų akcijų

supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis vykdomas teisės aktų nustatyta

tvarka.

10.

Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai

finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar

veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba

dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu

taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už

jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai

finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose

rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias

rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems

Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jei atitinkamas sandoris yra sudarytas

už tokios rinkos ar sistemos ribų.

11.

Šiame straipsnyje numatyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms,

kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje numatytose rinkose, jeigu šių

priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje numatytomis finansinėmis priemonėmis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų

tvarkymas

1.

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir

tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis

depozitoriumas.

2.

Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas

ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių

priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3.

Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas

privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių

asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša Vertybinių

popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų

tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento

išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris

nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų

tvarkytojui.

4.

Emitentas

turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų

vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos

finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant

paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia

sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš

kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas

emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir

asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų

tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui

pateikia jo nustatyta tvarka.

5.

Sąskaitų

tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį

turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas

sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų

tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti

finansinėmis priemonėmis.

6.

Sąskaitų

tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie

sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal

įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.

66

straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų

tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių

priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet

kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų

tvarkytojai sutartyje numatytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie

finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos

pabaigoje.

67

straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis

depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo

įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik

Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, kitoje

valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl

narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio

įmonės, draudimo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir

investicinių fondų valdymo įmonės, pensijų fondų valdymo įmonės, reguliuojamos

rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

3.

Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai,

valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Vertybinių

popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms

prilygintose institucijose.

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir

teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir

jų apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių

priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių

priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių

skaičių;

6) rengti ir

diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti

Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita

ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti

reikalingą informaciją;

13) turėti

tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,

naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų

priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti

pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių

apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių

ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas.

3.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir

operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių

popierių komisija.

6.

Vertybinių

popierių komisija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų

investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas Vertybinių popierių komisijos

nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,

finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus

dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

VI

SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ

KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS

69 straipsnis. Vertybinių popierių

komisija – finansinių priemonių rinkų priežiūros institucija

1.

Finansinių

priemonių rinkas reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių

popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija).

2.

Vertybinių

popierių komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir sąskaitą banke.

3.

Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Seimas

Vyriausybės teikimu.

70

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka

1.

Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir 4 narių. Juos 5 metams

skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

2.

Tas

pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau

kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas iš narių

skiria savo pavaduotojus. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai

privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.

3.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių komisijos nariai savo

pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.

4.

Vertybinių popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais

atvejais:

1) savo

noru;

2) jei

netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) dėl

sveikatos būklės (jei negali dirbti ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės);

4)

įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama už tyčinį nusikaltimą,

nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valstybės

paslapties atskleidimą, valstybės paslapties praradimą, tarnybos paslapties

atskleidimą ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą veiką, kaip apibrėžta Korupcijos

prevencijos įstatyme;

5) už

šiurkštų šio įstatymo nuostatų dėl prekybos finansinėmis priemonėmis

apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos

darbuotojams, pažeidimą.

5.

Vertybinių popierių komisijos narį atleisti prieš terminą Seimui siūlo

Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Vertybinių popierių komisijos

narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu 5 metams skiria kitus

asmenis.

6.

Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama

su valstybės tarnyba.

7.

Vertybinių popierių komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės

politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Vertybinių popierių

komisijos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja

kiti įstatymai. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai gali būti

skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų

lėšų. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai skatinami šiais

atvejais:

1) už

labai gerą darbą kalendoriniais metais;

2)

atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis;

3)

įstatymo nustatytų švenčių progomis;

4)

gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.

8.

Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos nario skatinimo priima Vertybinių

popierių komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos

pirmininko skatinimo priima Vertybinių popierių komisijos nariai kolegialiai.

Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka

gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100

procentų nustatytos pareiginės algos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

71 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir funkcijos

1.

Vertybinių

popierių komisijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti,

kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis

priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir

investuotojų apsaugą;

3) teikti

pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių

priemonių rinkų plėtrą, formavimo;

4) skleisti

informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų

priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių

priemonių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama

šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija

vykdo šias funkcijas:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias

reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir

maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;

2) teikia

išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;

3)

reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms,

makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;

4) stebi,

analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų

patarėjo įmonių,

reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų

veiklą;

5) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;

6) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie

finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;

7) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir

kompetencijai įvertinti;

8)

bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;

9) sudaro susitarimus su kitų

valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija;

10) bendradarbiauja ir keičiasi

reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

11) bendradarbiauja

ir keičiasi informacija su kredito įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo įmonių

tarpininkų, taip pat kitomis finansų įstaigų priežiūrą vykdančiomis

institucijomis;

12) paskiria savo atstovą į Finansų įstaigų bei

draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją;

13) vykdo kitas šiame ir kituose

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

3.

Vertybinių popierių komisija privalo rengti ir pateikti visuomenei

ir Seimui metų darbo ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir finansinių

priemonių rinkų plėtra bei pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai.

4.

Vertybinių

popierių komisijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

72 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas

vykdančių subjektų;

2) reikalauti,

kad asmenys pateiktų bet kurią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti

papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;

3) vykdyti

tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;

4) samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,

teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę,

išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties

reikalaujančius veiksmus;

5) gauti informaciją

apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių

tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)

paslaugų teikėjų;

6) reikalauti

nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių

teisės aktų nuostatas;

7) kreiptis į

teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui

uždėjimo;

8) reikalauti,

kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;

9) reikalauti,

kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai

pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;

10) imtis kitų

priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,

Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

11) reikalauti

sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje

rinkoje arba kitose prekybos vietose;

12) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;

15) įpareigoti

asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje

nustatyta tvarka.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis Vertybinių popierių komisija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

73

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo organizavimas

1.

Vertybinių

popierių komisijos darbui vadovauja pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko

pavaduotojas.

2.

Vertybinių

popierių komisijos pirmininkas:

1) užtikrina,

kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių popierių komisijos posėdžiai, nustato

kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus, teikia Vertybinių popierių

komisijos veiklos ataskaitas, tarp posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos

nariams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;

2) pasirašo Vertybinių

popierių komisijos sprendimus (nutarimus);

3) tvirtina

administracijos struktūrą ir etatus, neviršydamas Seimo nustatyto didžiausio

leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus ir metinio

darbo apmokėjimo fondo;

4) vadovauja

administracijai, jei nėra įgaliojęs tai daryti administracijos darbuotojo.

3.

Kiekvienas

Vertybinių popierių komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį

ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių

popierių komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių

popierių komisijos posėdyje sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais

interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai

raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant

sprendimą (nutarimą).

4.

Vertybinių

popierių komisija organizuoja viešus ir uždarus posėdžius. Posėdžių tvarką

nustato Vertybinių popierių komisijos darbo reglamentas.

5.

Vertybinių

popierių komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3

Vertybinių popierių komisijos nariai.

6.

Vertybinių popierių komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio

dalyvių balsų dauguma, o nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar

pripažinimo negaliojančiu laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip

3 nariai.

7.

Vertybinių popierių komisijos

nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos

narys neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai

pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Vertybinių popierių

komisijos sprendimai (nutarimai) priimami vardiniu balsavimu, jeigu to

reikalauja bent vienas Vertybinių popierių komisijos narys. Vertybinių popierių

komisijos sprendimai (nutarimai) ir jų motyvai skelbiami viešai. Vertybinių

popierių komisijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos

viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks

paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos

suinteresuotiems asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

74 straipsnis. Įgaliojimų

perdavimas

Vertybinių

popierių komisija gali priimti sprendimą įgalioti Vertybinių popierių komisijos

narį ar administracijos darbuotoją atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus

teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar panaikinimą, licencijų išdavimą ar jų

galiojimo panaikinimą ir šiame įstatyme numatytų sankcijų taikymą.

75 straipsnis. Apribojimai prekiauti

finansinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nariams ir

administracijos darbuotojams

1.

Siekiant

išvengti interesų konfliktų, Vertybinių popierių komisijos nariams ir

administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama

finansines priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų

įsigijimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:

1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;

2) finansinėms

priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;

3) finansinėms

priemonėms, perduotoms valdyti portfelio valdytojui;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko finansinėms

priemonėms.

76 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos narių ir administracijos darbuotojų bei kitų asmenų pareiga

neatskleisti konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai

ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems

asmenims, atlikusiems Vertybinių popierių komisijos pavedimus, bei asmenims,

įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių

komisijos konfidencialią informaciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra

laikomas:

1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir

licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali

būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų

maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo

atveju;

4) informacijos

perdavimas šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyta tvarka.

77

straipsnis. Vertybinių popierių komisijos finansavimas

Vertybinių

popierių komisija finansuojama iš valstybės biudžeto.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS

78 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas

funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar

patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų vykdymą bet kurios iš priežiūros

institucijų iniciatyva.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos

Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais

nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos

reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos

finansinių priemonių rinkų funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, Vertybinių

popierių komisija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.

3.

Jei Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi

priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios

reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje

rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4.

Vertybinių

popierių komisija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių

narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra

laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.

5.

Jei yra

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia

kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija

apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.

6.

Jei kitos

valstybės narės priežiūros institucija informuoja Vertybinių popierių komisiją

apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje,

Vertybinių popierių komisija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai

praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant

priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas ir atlikdama tyrimus bei

patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į

kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar

kitokio pobūdžio pagalbą.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje

veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, Vertybinių popierių komisija

turi teisę įgyvendinti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai

kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros

institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl

nutolusio reguliuojamos rinkos nario.

3.

Kitos

valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Vertybinių

popierių komisiją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti

tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų

Vertybinių popierių komisija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams.

Tyrimai ir patikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi

informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2.

Vertybinių

popierių komisija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros

institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama

tretiesiems asmenims be išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo.

Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Vertybinių

popierių komisija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,

privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių

priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti Lietuvos Respublikos

institucijoms, vykdančioms kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų

įstaigų priežiūrą. Informaciją gavusios Lietuvos Respublikos institucijos gali

perduoti šią informaciją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik

turėdamos išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais

tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais

tikslais nei nurodyti būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias

aplinkybes – pastaruoju atveju turi būti pranešama Vertybinių popierių

komisijai, kuri nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos

valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.

4.

Vertybinių

popierių komisija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, vykdančios

kredito įstaigų, draudimo įmonių ar kitų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę

naudoti šio straipsnio nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų

priežiūros funkcijoms vykdyti – tai yra:

1) tikrinti, ar

prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip

laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant

kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus

kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar

prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti

poveikio priemones;

4) Viešojo

administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros

institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme

nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant

investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo

institucijose.

5.

Šio įstatymo

76 ir 82 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio Vertybinių

popierių komisijai perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos bankui, Europos

centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui, kiek tai reikalinga jų

monetarinėms funkcijoms vykdyti, taip pat kitoms valstybės institucijoms,

prižiūrinčioms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas, kiek tai reikalinga jų

priežiūros funkcijoms vykdyti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią

informaciją Vertybinių popierių komisijai, jei informacija reikalinga šiame

įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti.

7.

Jei Vertybinių popierių komisija turi

duomenų, kad šio Įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra

atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję

su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės

reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės

priežiūros institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

81

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą

atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar vykdant kitas priežiūros funkcijas,

kaip tai numatyta šio įstatymo 79 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip

tai numatyta šio įstatymo 80 straipsnyje, tik tuo atveju, jei:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų vykdymas ar informacijos

perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą

ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos

Respublikoje.

2.

Jei

Vertybinių popierių komisija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta

teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio

pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai,

nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

82

straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų

šalių priežiūros institucijomis, jei perduodamai informacijai trečiojoje šalyje

yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo

reikalavimai, nei numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Asmens duomenys gali

būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Vertybinių

popierių komisija taip pat turi teisę priežiūros funkcijų vykdymo tikslais

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais

iš trečiųjų šalių, jei perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne

mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, nei

nustatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros

institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:

1) kredito

įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų

maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės

aktuose numatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų

finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems

vykdant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą

jiems vykdant priežiūros funkcijas;

4) asmenų,

dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose

procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų,

atliekančių teisės aktuose numatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų,

finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą,

priežiūrą.

3.

Jei

trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra

gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį

informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais

informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,

gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

83

straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius,

atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti

Vertybinių popierių komisijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio

įmonių veiklą, arba

2) pakenkti

finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti

sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius

taip pat privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie faktus ir

aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kurios paaiškėja

atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas Vertybinių popierių komisijos informavimas

nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti

konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių

neigiamų pasekmių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

84

straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas

1.

Vertybinių

popierių komisija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines

paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų

steigimą ir veiklą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis

informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso

kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ PRIEŽIŪRA

85 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą

reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus

1.

Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti

ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo

pagrindu priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių

komisijos pareigūnai turi teisę:

1) gauti

žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,

paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į

patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių

komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą

(reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų,

reguliuojamų rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo

įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti

dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui

reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos

bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal

tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) įeiti ir

atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,

taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,

patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų

kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,

kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią

informaciją;

4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos

dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių

popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;

5) laikinai

paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų patarėjo

įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų

dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;

6) pateikę

Vertybinių popierių komisijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų

duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su

tikrinamuoju objektu, kopijas;

7) gauti

duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš

kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

3.

Patikrinimo

veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik

turint teismo leidimą.

4.

Vertybinių

popierių komisijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 72 straipsnio 1

dalies 5 punkte, 85 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 85 straipsnio 6

dalies 1 punkte, jos įgaliotas pareigūnas pateikia teismui prašymą dėl teismo

leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos

administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens

pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie

prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą

dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį

patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta

nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu

Vertybinių popierių komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio

teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo

nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.

Vertybinių popierių komisijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo

užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

5.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti Vertybinių popierių

komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.

6.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą

įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų Vertybinių

popierių komisijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar

nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:

1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir

priimtas Vertybinių popierių komisijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;

2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar

kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;

3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo

įsipareigojimų;

4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su

investicinių paslaugų teikimu;

5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.

Vertybinių popierių komisijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinis teismas.

7.

Šio straipsnio

6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo

leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

8.

Šio

straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti Vertybinių popierių komisijos

sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per

vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodyto Vertybinių popierių komisijos sprendimo padavimas sprendimo

vykdymo nesustabdo.

9.

Jeigu

Vertybinių popierių komisija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę

įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, Vertybinių popierių komisija turi

teisę finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam

depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų

dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

10.

Šio

straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės Vertybinių popierių

komisijai taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

11.

Vertybinių

popierių komisija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos

atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose

patikrinimuose būtų leista dalyvauti Vertybinių popierių komisijos

darbuotojams. Jeigu valstybės narės priežiūros institucija laiku neatsako į

prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją,

Vertybinių popierių komisija gali apie tai pranešti Europos vertybinių popierių

reguliavimo institucijų komitetui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

86 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos

taikomos poveikio priemonės

1.

Vertybinių popierių komisija

turi teisę taikyti finansų maklerio įmonėms šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti

laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;

4) įpareigoti

finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos

rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1

dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies

1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse

numatytas nuobaudas fiziniams asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

87

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame

įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas

iš šių pagrindų:

1) finansų

maklerio įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti

informacija ar dokumentai;

3)

nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) finansų

maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra

duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu

praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam

ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.

Šio straipsnio nuostatos

licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

88 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklos

priežiūrai

1.

Neatidėliotinais atvejais,

esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų

finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,

Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų

maklerio įmonės veiklos priežiūrai.

2.

Finansų maklerio įmonės

vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno

su įmonės veikla susijusio sprendimo.

3.

Laikinasis

atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma,

kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei

iškeliama bankroto byla.

89

straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį

Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi

teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų

grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar

lėšoms.

90

straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių

finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų

tvarkytojui.

91 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio

įmonių filialams, įteigtiems Lietuvos Respublikoje

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi

filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie

filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.

Vykdydama

šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, Vertybinių popierių komisija

turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu

nustatytų reikalavimų filialų veiklai.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyti Vertybinių popierių komisijos nurodymai negali

būti griežtesni nei tie, kurie taikomi vykdant Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Vertybinių

popierių komisija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti

Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių

bei jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu Vertybinių

popierių komisija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus siekdama nustatyti,

ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Kitoje valstybėje

narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos

Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi Vertybinių

popierių komisijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos

Respublikoje, patikrinimus.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

92 straipsnis. Atsargumo priemonės,

kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija dėl kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai

praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jei:

1)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o

filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijos kompetencijai, pažeidimų.

3.

Jei

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių

komisija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai,

turi teisę imtis visų reikalingų

priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui

užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis priemonių,

užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų

reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos

Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija

nedelsdama praneša Europos Komisijai.

4.

Jei

Vertybinių popierių komisija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą vykdo Vertybinių

popierių komisija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jei finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę

imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti.

Vertybinių popierių komisija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros

institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jei

nepaisydama Vertybinių popierių komisijos pritaikytų poveikio priemonių finansų

maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę, prieš tai pranešusi

finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių

užkirsti kelią daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą

atsakomybę ir, jei reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti

sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių

buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

6.

Jei

Vertybinių popierių komisija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme

nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią

reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos

operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų

veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje,

Vertybinių popierių komisija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos

operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros

institucijai. Jei nepaisydama buveinės priežiūros institucijos pritaikytų

poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra

nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius

ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia

grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių

popierių komisija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis

visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų

funkcionavimui užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų

Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo

imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių Vertybinių popierių komisija gali imtis šiame

straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie

pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos

trečiosiose šalyse priežiūra

1.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip trečiojoje

šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio

įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei trečiosios šalies priežiūros

institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,

Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai

pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad

trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės

filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto

pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia

investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, Vertybinių

popierių komisija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

94

straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę

šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti

Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,

atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti

padarytą žalą;

3) vykdyti šiame

įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

95

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines

paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra

reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų

organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir

III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki

100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame įstatyme

nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

6) reguliuojamos

rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki

200 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 851 straipsnyje nustatyto

draudimo, – iki 100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems

Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos

informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems

asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.

2.

Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo

neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar

padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar

žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,

kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims

neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,

administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio

Vertybinių popierių komisijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų

galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

96

straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Prieš

spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,

Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą

paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio

veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,

laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės

skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu

laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti

poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo

pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

paslaugomis.

4.

Išnagrinėjusi

visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių

komisija turi teisę:

1) skirti šio

įstatymo nustatytą poveikio priemonę;

2) nutraukti

tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;

3) pratęsti

tyrimą.

5.

Vertybinių

popierių komisija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos

dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) asmeniui dėl

pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo

gautą naudą;

4) atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta

kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai

tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių

komisija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas

čia nenurodytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro

tyčia, nebendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, kliudo atlikti

tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo

nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau

buvo paskirta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje

nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą

kvalifikuojančios aplinkybės.

8.

Vertybinių

popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku

išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba

pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas

1.

Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas

įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pat tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta

finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.

2.

Vertybinių popierių komisija vertina asmens, ketinančio

įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo

įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1.

Visiems asmenims draudžiama:

1)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar

gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių

priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys

asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių

kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar

pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad

atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos

praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;

2)

sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar

kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;

3)

skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais

būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų

skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį

įspūdį apie finansines priemones, jei tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo

žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią

informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika

turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reguliuojančias teisės normas,

išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar

pajamų iš tokios informacijos atskleidimo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai pasireiškia tokiomis formomis:

1)

asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti

formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar

netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas

nesąžiningas prekybos sąlygas;

2)

finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą,

taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos

pabaigos kainą;

3)

naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės

informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar

netiesiogiai apie jų emitentą), jei anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar

pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš

savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jei tuo pat metu nėra tinkamai ir

veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4)

kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija.

3.

Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų

emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo

strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia

informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,

nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su

kuriomis susijusi ta informacija.

4.

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62

straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vertybinių popierių komisija imasi

priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet

kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).

5.

Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios

informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo

principų.

V SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ APSKAITA

64

straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės

priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,

tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių nustatyta

tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina

Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių

priemonių savininkų vardu.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito

turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių

priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų

perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų

tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu,

nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra

atidaryta klientų naudai. Valstybių narių ar trečiųjų šalių sąskaitų

tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, Vertybinių popierių

komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo reikalavimu

privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.

4.

Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios

klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą

Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia

kaip sąskaitų tvarkytojai ir sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos

Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos

tokios sąskaitos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio

vertybinių popierių depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių

naudai yra įgytos finansinės priemonės.

5.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos

valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko

vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito

turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi

pagal Lietuvos banko nurodymus.

6.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos

valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,

gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume

atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės

centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose

daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

851 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių

komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus

atvejus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

961 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių

Vertybinių

popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių

skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse

nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo

pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

97

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą

vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi

teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka

šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo

nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi

teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis

teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,

reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Jei finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens

pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.

6.

Finansų

maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su

klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki

2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame

įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos

po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais

yra sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių

ir (arba) papildomų paslaugų teikimo.

7.

Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

99

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

1.

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo

šio įstatymo įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos

nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

rinkos įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame

įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos

nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat

nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus

apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymą.

2.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,

1996, Nr. 16-412);

2)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio

papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);

3)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);

4)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);

5)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);

6)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių

pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.

61-1837);

7)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);

8)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);

9)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);

10)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 112-4074);

11)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2003, Nr. 38-1687);

12)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);

13)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,

17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65

straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)

straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);

14)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymas (Žin.,

2005, Nr. 84-3108);

15)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),

40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)

skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.

77-2963).

100

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,

kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie

tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7

tomas, p. 263).

4.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

Priedo

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,

83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl

sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo

metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,

86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-06-21)

autrap@lrs.lt