Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-627Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ
RINKŲ
ĮSTATYMAS
2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024
Vilnius
I
SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šio įstatymo
paskirtis – reguliuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti sąžiningą,
atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų interesų
apsaugą bei sisteminės rizikos ribojimą.
Šiuo
įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su
Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis
įstatymas nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir
reguliuojamos rinkos.
Kai
kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis
mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms
investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau –
kredito įstaigos).
Šio
įstatymo IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Šio
įstatymo II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:
1)
draudimo įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo
rizikos perdavimo veikla;
2)
asmenims, teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms
įmonėms, jų dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms
dukterinėms įmonėms;
3)
asmenims, kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine
veikla, reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais
teikti investicines paslaugas;
4)
asmenims, kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų
investicinių paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie
organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo sąskaita už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami
technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;
5)
asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių
programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;
6)
asmenims, teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių
programų, kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių
paslaugų teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms
įmonėms arba asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;
7) Europos
centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas vykdantiems
nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba
dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;
8)
kolektyvinio investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai,
ar jų veikla reguliuojama Europos Bendrijos mastu, taip pat jų depozitoriumams
ir valdytojams;
9)
asmenims, sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba
teikiantiems investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl
susietų su biržos prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių,
nurodytų šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, su sąlyga, kad vertinant
apibendrintai tai yra papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla
nėra investicinių paslaugų ar banko paslaugų teikimas;
10)
asmenims, teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos
rūšies profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reguliavimo sritį, su
sąlyga, kad tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;
11)
asmenims, kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba)
išvestinių priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis
netaikoma, jei asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir
(arba) išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios
pagrindinė veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;
12)
įmonėms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę
veiklą, kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,
pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant
vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių
rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų
rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas
garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę
už tokių įmonių sudarytus sandorius;
13)
Danijos ir Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis
tikslas yra šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;
14) „agenti
di cambio“, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos
įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.
Šio
įstatymo suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio
šalies teisėmis, kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, vykdantys
valstybės skolos valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos
nariai, vykdantys Europos Ekonominės Bendrijos steigimo bei Europos centrinių
bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nustatytas funkcijas ar
analogiškas funkcijas pagal valstybių narių nacionalinę teisę.
Šio
straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis
mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
3 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Buveinės
valstybė narė:
1)
finansų maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota
įmonės buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė
pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų
maklerio įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra
įmonės arba fizinio asmens buveinė;
2)
reguliuojamos rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota
reguliuojamos rinkos buveinė. Jei kitoje valstybėje narėje įsteigta
reguliuojama rinka pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos
buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;
3)
daugiašalės prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra
registruota daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje
valstybėje narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos
valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje
yra daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.
Daugiašalė
prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus
administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo
nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti
finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.
Dukterinė
įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės
atskaitomybės įstatyme.
Finansinė
priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:
1)
perleidžiamieji vertybiniai popieriai;
2)
pinigų rinkos priemonės;
3)
kolektyvinio investavimo subjektų vertybiniai popieriai;
4) su
vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti
pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir
kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai
indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais
arba prekėmis;
5) su
biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai
palūkanų normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti
atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais
pinigais vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo
atvejus);
6) su
biržos prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba)
daugiašalėje prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo
sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma
prekėmis;
7) su
biržos prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai
sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma
prekėmis ir kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra
skirti komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių
požymių atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir
atsiskaitymai už jas yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus arba už jas
privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių
priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos
reglamente (EB) Nr. 1287/2006;
8)
kredito rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;
9)
finansiniai susitarimai dėl skirtumų;
10) su
klimato sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis,
infliacijos rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais
susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos
sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma
grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš
sandorio šalių pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų),
taip pat kiti išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis,
įsipareigojimais, indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje,
kurios turi kitų išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter
alia, jos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje
prekybos sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per
pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti
garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra
nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamente (EB) Nr.
1287/2006.
Pinigų
rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje
– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai
skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.
Finansinių
priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.
Finansų
maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus
vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)
profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose
valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio
asmens statuso.
Finansų
maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų
maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne
mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti
esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės
įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10
įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Vertybinių popierių įstatymo 23 ir 24
straipsniuose nustatytus įpareigojimus bei balsų skaičiavimo tvarką.
Finansų
maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio
asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik
tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti
tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės
licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje
priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.
Finansų
maklerio įmonės vadovai:
1)
administracijos vadovas;
2) valdybos
nariai;
3)
stebėtojų tarybos nariai.
Glaudūs
ryšiai – situacija, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:
1)
dalyvavimo ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo
teisių yra valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;
2)
kontrolės ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius,
atsirandančius kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp
fizinio ar juridinio asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės
dukterinės įmonės dukterinė įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės
dukterine įmone;
3)
nuolatiniai kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių
ar juridinių asmenų yra nuolatos susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu,
yra laikoma, kad glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.
Investavimo
rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui
teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,
susijusių su finansinėmis priemonėmis.
Investicinės
paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės paslaugos) – su
viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios paslaugos ir veikla:
1)
pavedimų priėmimas ir perdavimas;
2)
pavedimų vykdymas klientų sąskaita;
3)
sandorių sudarymas savo sąskaita;
4)
finansinių priemonių portfelio valdymas;
5)
investavimo rekomendacijų teikimas;
6)
finansinių priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas
išplatinti;
7)
finansinių priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;
8)
daugiašalės prekybos sistemos administravimas.
Investuotojas
– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų
įsigyti.
Klientas
– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines
paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.
Kolektyvinio
investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip tai
apibrėžta Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme.
Kontrolė
– tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas
poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios
finansinės atskaitomybės įstatyme.
Kredito
įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.
Nepriekaištingos
reputacijos asmenys – tai fiziniai ir juridiniai asmenys:
1) kurie nėra
teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą
finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms
ir turtiniams interesams;
2) kurie nėra
teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių
teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
3)
nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis
medžiagomis;
4) kurių
valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir
juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;
5) jeigu
nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti
laikoma nepriekaištinga.
Neprofesionalusis
klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,
nei prie tinkamų sandorio šalių.
Pagrindinė
sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Atsiskaitymų baigtinumo
mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatyme.
Papildomos
paslaugos:
1)
finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita,
įskaitant turto saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip
pinigų ar finansinio užstato valdymas;
2)
suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis
investuotojas gali sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o
kreditą ar paskolą suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;
3)
įmonių konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo
susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių
reorganizavimu ir įsigijimu;
4)
užsienio valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių
paslaugų teikimu;
5)
investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio
rekomendacijos, susijusios su sandoriais dėl finansinių priemonių;
6) su
finansinių priemonių platinimu susijusios paslaugos;
7)
investicinės paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios
su finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos
išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir
10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos
paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis
finansinėmis priemonėmis.
Patronuojanti
įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės
atskaitomybės įstatyme.
Pavedimų
vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita
sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.
Perleidžiamieji
vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti vertybiniai
popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant šiais
vertybiniais popieriais:
1) bendrovių
akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės
pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo
pakvitavimai dėl akcijų;
2) obligacijos
ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo
pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;
3) kiti
vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti
perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius
atsiskaitymus, nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius
popierius, valiutas, palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus
indeksus ar priemones.
Finansinių
priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina
viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų
kiekvieno kliento pavedimą.
Priežiūros
institucija – Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija, taip pat
kitų valstybių narių kompetentingos institucijos, vykdančios analogiškas
funkcijas.
Priimančioji
valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje
finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas
ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,
kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,
įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie
reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.
Profesionalusis
klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties pagrįstiems
investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai įvertinti su
tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams nustatytus
kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.
Reguliuojama
rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat
veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti
savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų
asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, sąlygojantys sandorių
dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)
kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.
Reguliuojamos
rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys, kurie
valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali būti
pati reguliuojama rinka.
Ribinis
pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę
priemonę už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.
Rinkos
formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas
savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl
finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.
Sandorių
sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių
sudarymas savo lėšomis.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,
vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos
sistemos ribų, organizuotai, nuolatos ir sistemingai sudaro sandorius savo
sąskaita.
Sisteminė
rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar
investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,
kredito įstaigų ar investuotojų interesams.
Suderintasis
kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatyme.
Trečioji
šalis – valstybė
ne Europos Sąjungos narė arba Europos ekonominei erdvei nepriklausanti
valstybė.
Trečiosios
šalies priežiūros institucija – priežiūros institucija, vykdanti finansinių
priemonių rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.
Valstybė
narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei
(EEE) priklausanti valstybė.
Vertybinių
popierių komisija – Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų
reguliavimo ir priežiūros institucija.
Viešai
neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais
ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie
planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios
atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis
susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai
atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai
neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista
informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių
priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai
tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių
priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento
suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai
ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis
priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių
priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.
Viešas
paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas Vertybinių popierių
komisijos interneto tinklalapyje, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199, 2009-03-19,
Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
II
SKYRIUS
FINANSŲ MAKLERIO
ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
PIRMASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.
REIKALAVIMAI
LICENCIJAI GAUTI
4
straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla
Nuolat ir
profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik
finansų maklerio įmonės, turinčios Vertybinių popierių komisijos ar kitos
valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės
licenciją, taip pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje
licencijuotos kredito įstaigos, jei kredito įstaigos licencija suteikia teisę
teikti investicines paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.
Finansų
maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.
Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų
vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi
teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti
kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti
žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir
vedinius.
Šio
straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę
prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu
atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę
administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai Vertybinių popierių
komisija įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus
šio įstatymo 11 straipsnyje) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos
operatoriui.
Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo
turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.
Vertybinių
popierių komisija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi
teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir
viešai skelbiama Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.
Finansų
patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.
Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų
vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi
teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.
Finansų
patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo 3
straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas investicines paslaugas dėl
perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų
vertybinių popierių, su sąlyga, kad įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių
priemonių ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali
perduoti tik:
1) valstybėje
narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;
2) valstybėje
narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;
3) trečiosiose
šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,
kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai nei nustatyti Europos Sąjungos
teisės aktuose;
4) kolektyvinio
investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės
aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto
vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;
5) nekintamojo
kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos Antrosios Tarybos
direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių vertybiniai popieriai yra
įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.
Finansų
patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje
nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis,
numatytas šiame įstatyme ir Vertybinių popierių komisijos priimtuose teisės
aktuose.
Finansų
patarėjo įmonei netaikomi kapitalo reikalavimai, tačiau ji privalo apdrausti
savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 100
tūkstančių litų vienam draudiminiam įvykiui ir 500 tūkstančių litų visiems
draudiminiams įvykiams per metus. Finansų patarėjo įmonė privalo turėti
draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.
Finansų
patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas
ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei
nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.
5
straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis
Finansų
maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi
teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos
viena ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra
išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.
Vertybinių
popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:
1) Lietuvos
Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės
veikla;
2) ne valstybėje
narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos
Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas
suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.
Vertybinių popierių komisija pateikia Lietuvos bankui išvadą apie kredito
įstaigos pasirengimą, įkūrus specializuotą vidaus struktūrinį padalinį, teikti
investicines paslaugas.
Finansų
maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir
(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,
turi kreiptis į licenciją išdavusią priežiūros instituciją su prašymu papildyti
galiojančią licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis
paslaugomis.
Lietuvos
Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir
papildomas paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų
veiklą reglamentuojantys įstatymai.
6
straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka
Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės
licenciją, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai prašymą. Kartu su
prašymu turi būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo
planas), kurioje, be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir
įmonės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo
dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių
popierių komisijos nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių
komisija galėtų konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus
reikalavimus finansų maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir
savivaldybių institucijos Vertybinių popierių komisijos prašymu privalo
pateikti visą savo turimą informaciją apie pretendento akcininkus, jų finansinę
būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų
patikrinimų išvadas ir kitą informaciją, reikalingą priimant sprendimą dėl
licencijos išdavimo.
Vertybinių
popierių komisija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai
įsitikinusi, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus
licencijai gauti.
Apie
sprendimą dėl licencijos išdavimo Vertybinių popierių komisija praneša paraišką
pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų
ir informacijos pateikimo.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar
paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo
paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
5.
Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija
praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių
komisijos interneto tinklalapyje.
7
straipsnis. Atsisakymo išduoti licenciją pagrindai
Vertybinių
popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės
licenciją, jeigu:
1) duomenys
(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar
tikrovės neatitinkantys duomenys;
2) įmonės vadovai
nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;
3) planuojami
įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;
4) įmonė
nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomus
akcijų paketus ir šių paketų dydį;
5) yra pagrindas
manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus
įmonės valdymo;
6) įmonę
siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali
trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros
funkcijas;
7) bent vienas
įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos
ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;
8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos
investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;
9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio
valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;
10) trečiosios
šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,
statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių
reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai
veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;
11) įmonė
netenkina Vertybinių popierių komisijos nustatytų kapitalo reikalavimų;
12) įmonė nėra
įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;
13) įmonė nėra
patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei
keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;
14) įmonė, jos
vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio
10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.
Vertybinių
popierių komisija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje
licencijuotai finansų maklerio įmonei, jei Vertybinių popierių komisija su
trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie
užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.
Atsisakymas
išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
8
straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Vertybinių
popierių komisija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės
licencijos galiojimą, jei finansų maklerio įmonė:
1) pati kreipėsi
dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
2) per 12
mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų paslaugų;
3) per
paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės
veiklos;
4) gavo
licenciją pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba
pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis;
5) nebeatitinka
reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;
6) šiurkščiai ir
nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos
reikalavimus;
7) nesugeba
įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės
to padaryti ateityje;
8) kitais
įstatymų nustatytais atvejais.
9
straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai
Finansų
maklerio įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti
pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio
įmonės valdymas.
Jei rinkos
operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos
sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja
tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie
asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
Lietuvos
Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti
Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus,
kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją,
reikalingą įvertinti, ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai
atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus.
Naujai išrinkti finansų maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik
po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms,
jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties
arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų
pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Vertybinių
popierių komisija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų
tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo
dienos.
Finansų
maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir
kolegialus valdymo organas – valdyba.
10
straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas
Fizinis ar
juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar
netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų
maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),
jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių
balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo
tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine
įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti Vertybinių
popierių komisijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio
reikalavimo nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio
straipsnio 23 dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame
straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai
sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia
įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų
paketo.
Nustatant, ar
tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi
kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų
maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir
(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jei šiomis
teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į emitento
valdymą ir jei jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.
Įsigyjantis
asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį pranešimą apie
siūlomą įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų
paketo dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus bei kitą Vertybinių
popierių komisijos nustatytą informaciją ir duomenis.
Asmuo, nusprendęs
tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį finansų
maklerio įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo
asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar
peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to
juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti Vertybinių popierių komisijai
rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų
maklerio įmonės akcijų paketo dydį.
Vertybinių popierių
komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų dokumentų
ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti,
sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti proporcingi ir
pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše neturi būti
nurodyta dokumentų ir duomenų, kurie nėra būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo
įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus
atlikti.
Vertybinių
popierių komisija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau
gavusi šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne
vėliau kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša
įsigyjančiam asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.
Vertybinių
popierių komisija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo,
kad gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5
dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –
vertinimo laikotarpis).
Vertinimo
laikotarpiu Vertybinių popierių komisija prireikus, ne vėliau kaip
penkiasdešimtą vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų
vertinimui užbaigti reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas
raštu ir nurodoma, kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio
trukmės skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią Vertybinių popierių komisija
pateikia prašymą suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą
dieną, kurią gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti
vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų.
Be to, Vertybinių popierių komisija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai
prašyti pateikti papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl
to vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.
Šio
straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo
sustabdymą Vertybinių popierių komisija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo
dienų tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla
reglamentuojama trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma
priežiūra pagal valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų
maklerio įmonių, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių,
kredito įstaigų, draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.
Nagrinėdama
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus
bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui
atlikti, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų
finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,
valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio
įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus
šiuos kriterijus:
1) įsigyjančio
asmens nepriekaištingą reputaciją;
2) asmens,
kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą
reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus
finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,
Vertybinių popierių komisija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;
3) įsigyjančio
asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų
paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos
rūšį;
4) ar
finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar
grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo,
struktūra sudaro sąlygas vykdyti veiksmingą priežiūrą, Vertybinių popierių
komisijai ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis
informacija ir apibrėžti Vertybinių popierių komisijos ir kitų valstybių narių
priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;
5) ar yra
pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar
įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo
veikla, kaip tai apibrėžta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatyme, ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti šios veiklos pavojų.
Vertybinių
popierių komisija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl
privalomo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja
siūlomo įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio
straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jei įsigyjantis
asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir
duomenis.
13.
Vertybinių popierių komisija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,
konsultuojasi su Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių priežiūros
institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė, suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo
įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių
subjektų patronuojanti įmonė ar kontroliuojantis asmuo.
Vertybinių
popierių komisija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų
priežiūros institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir
siūlomo įsigijimo finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati
nedelsdama kitoms priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam
vertinimui svarbią informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją
teikia savo iniciatyva.
Jei Vertybinių popierių komisija per šio
straipsnio 7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo
prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija
siūlomam įsigijimui neprieštarauja. Jei Vertybinių popierių komisija
nepasibaigus vertinimo laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam
įsigijimui, apie tai ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša
įsigyjančiam asmeniui.
Jei
Vertybinių popierių komisija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam
įsigijimui, ji gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti
arba padidinti finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.
Jei
baigusi vertinimą Vertybinių popierių komisija priima sprendimą prieštarauti
siūlomam įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir
neviršydama vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai įsigyjančiam asmeniui,
nurodydama sprendimo motyvus.
Vertybinių
popierių komisijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po
konsultacijų pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros
institucijų nuomonės ir išlygos. Vertybinių popierių komisijos sprendimas
prieštarauti siūlomam įsigijimui gali būti skundžiamas teismui. Vertybinių
popierių komisija viešai paskelbia sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar
yra gautas įsigyjančio asmens sutikimas. Vertybinių popierių komisija turi
teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo motyvų tais atvejais, kai toks
paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos
suinteresuotiems asmenims.
Jei
Vertybinių popierių komisija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą
įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami
tokia pat tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.
Jei finansų
maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl kurio
įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje
nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai
pranešti Vertybinių popierių komisijai.
Finansų
maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti Vertybinių
popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys
įmonės akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija
pateikiama pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo
dieną, o jei įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, –
laikantis bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje
rinkoje, taikomų teisės aktų reikalavimų.
Jei asmenų,
nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam ir
skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, Vertybinių popierių komisija
privalo imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu Vertybinių
popierių komisija turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame
įstatyme nustatytas sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už
įmonės valdymą.
Asmens,
įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą
peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus Vertybinių popierių
komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio
straipsnio 7 dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau
priimamas Vertybinių popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam
įsigijimui), visos turimos akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų
susirinkime. Balso teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių
popierių komisijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jei
Vertybinių popierių komisija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo
siūlomam įsigijimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
11
straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje
Įmonė,
siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės
įsipareigojimus investuotojams Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams
draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
12
straipsnis. Kapitalo reikalavimai
Įmonė, siekianti
gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.
Kapitalo reikalavimus nustato Vertybinių popierių komisija.
13
straipsnis. Organizaciniai reikalavimai
Finansų
maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir
procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,
darbuotojai ir agentai laikosi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir
taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir
agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.
Finansų
maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir
administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie
galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.
Finansų
maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir
nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė
privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.
Finansų
maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,
kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių
paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų
priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių
įmonės funkcijų vykdymas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jei tai
galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar
Vertybinių popierių komisijos galimybes vykdyti veiksmingą priežiūrą.
Finansų
maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,
vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,
veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.
Finansų
maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų
sandorių dokumentų saugojimą, kad Vertybinių popierių komisija galėtų vykdyti
veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų
maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir
potencialiems klientams.
Finansų maklerio
įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones, privalo imtis
priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač finansų
maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo atskirai
įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones. Finansų
maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis finansinėmis
priemonėmis, jei nėra gautas aiškiai išreikštas kliento sutikimas.
Finansų
maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo
imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių
kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.
Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.
Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo
laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės
lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir
klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,
yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal
finansų maklerio įmonės skolas.
Kai
investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų
maklerio įmonės filialas, Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip filialas
laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, kartu nepažeisdama įmonės
buveinės valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio
straipsnio 6 dalyje nurodytus dokumentus.
Šio
straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m.
rugpjūčio 10 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų
taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
14
straipsnis. Makleriai
Vykdyti vieną
ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali
fizinis asmuo, turintis Vertybinių popierių komisijos išduotą maklerio
licenciją ar kitą Vertybinių popierių komisijos pripažintą kvalifikaciją.
Asmuo,
pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti Vertybinių popierių
komisijos organizuojamus egzaminus. Vertybinių popierių komisija turi teisę
nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio
licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos
reputacijos.
Vertybinių popierių komisija turi teisę panaikinti
maklerio licencijos galiojimą:
1) raštišku
maklerio prašymu;
2) makleriui
mirus;
3) jeigu
makleris per 12 mėnesių nepradėjo Vertybinių popierių komisijos patvirtintose
finansų maklerių licencijų išdavimo taisyklėse numatytos profesinės veiklos,
susijusios su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis
daugiau kaip 12 mėnesių jos nebevykdo;
4) jei po
licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti
licenciją;
5) jei atsiranda
sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą
reputaciją;
6) jei makleris
nesilaiko šio įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų.
Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia
sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos
galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija
jai buvo išduota.
Vertybinių
popierių komisija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę
surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba
patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal
peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę
atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado
kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos
galiojimas.
Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą
Vertybinių popierių komisija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
15 straipsnis. Finansų maklerio įmonių auditas
Finansų maklerio
įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir audito įmonei,
auditoriaus ir audito įmonių pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Audito
įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83 straipsnis.
16 straipsnis. Papildomi reikalavimai
finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę
prekybos sistemą
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo
patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei
procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti
objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,
pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje
sistemoje.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos
sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą
paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį
rinkoje ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.
Šio įstatymo
22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,
sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias
taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai
arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos
sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25
straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami
kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas
taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti
sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3
dalyje nustatytus reikalavimus.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų
pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus
susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus
sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei
tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.
Jei
perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų
emitento sutikimo, tai šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio,
periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje
sistemoje.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo nedelsdami vykdyti Vertybinių popierių komisijos nurodymus dėl
prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
17 straipsnis. Priežiūros institucijų
tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją
Vertybinių
popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,
atsiklausia kitos valstybės narės priežiūros institucijos nuomonės, jei finansų
maklerio įmonės licencijos siekianti įmonė yra:
1) kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos
dukterinė įmonė;
2) kitoje
valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą
patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;
3)
kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje
valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.
Vertybinių
popierių komisija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją,
atsiklausia kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą
vykdančios priežiūros institucijos nuomonės, jei licencijos siekianti finansų
maklerio įmonė yra:
1) Europos
Bendrijoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;
2) Europos
Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios
įmonės dukterinė įmonė;
3)
kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos
Bendrijoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.
Vertybinių
popierių komisija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros
institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo
savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją
bei patirtį. Vertybinių popierių komisija keičiasi informacija, reikalinga
akcininkų tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių
įmonių vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų
maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau vykdydama finansų maklerio įmonės
veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.
18 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo
įmonių licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti
Vertybinių
popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:
1) finansų maklerio įmonių
licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
2) maklerių
licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;
3) pranešimų
apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų
apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų
peržengimą pateikimo tvarką;
4) finansų
maklerio įmonių kapitalo reikalavimus;
5) finansų
maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo
13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;
6) finansų
patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos
organizavimo ir vykdymo taisykles.
ANTRASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI
19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti
Lietuvos
Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis
šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.
Kaip
laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių
popierių komisija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti Vertybinių popierių
komisijai apie visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius
pasikeitimus.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
20 straipsnis. Pareiga
nuolat laikytis finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti
periodinę informaciją
Lietuvos
Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines
paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų
finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų
maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.
Kaip
laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri Vertybinių
popierių komisija. Vertybinių popierių komisija, vykdydama priežiūros
funkcijas, naudojasi šio įstatymo 72 straipsnyje suteiktomis teisėmis.
Finansų
maklerio įmonės Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir atvejais
privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, tarpines
finansines ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus Vertybinių popierių komisijos
nustatytus dokumentus.
Finansų
maklerio įmonės privalo Vertybinių popierių komisijos nustatytais atvejais ir
tvarka atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.
Šio
straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja Vertybinių popierių
komisija.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
21
straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų
Finansų
maklerio įmonė privalo imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti
interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, agentų,
taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių
asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, kai interesų
konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas
arba jų derinį.
Jei
priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13
straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams
prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir
(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų
konflikto turinį ir šaltinį.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
pareigos teikiant klientui investicines paslaugas
Finansų
maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas
paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis
klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų
reikalavimų.
Visa informacija,
kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems
klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir
siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio
pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.
Finansų
maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems
klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti
siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą
riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali
būti pateikiama standartizuota forma.
Įgyvendindama
šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo
pateikti informaciją apie:
1) įmonę ir jos
teikiamas paslaugas;
2) finansines
priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir
įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba
investicijoms į tam tikras finansines priemones;
3) klientų
pavedimų vykdymo vietas;
4) pavedimo
vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios
apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių
portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus
kliento:
1) žinias ir
patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis
paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;
2) finansinę
padėtį;
3) tikslus,
kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.
Finansų
maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą
informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias
investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų
kliento interesus.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas nei
nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar
potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį investavimo
srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis
priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių kreipiasi pats
klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją, finansų
maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir
finansinės priemonės yra tinkamos klientui.
Jei finansų
maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,
nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar
potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą
apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.
Jei klientas
ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą
informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį
investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą ar
potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją
arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio
įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės
yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota
forma.
Finansų
maklerio įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų
vykdymą klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą,
neatsižvelgiant į tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias
paslaugas nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo
srityje ir neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės
priemonės yra tinkamos klientui, su sąlyga, kad yra tenkinamos visos šios
sąlygos:
1) investicinės
paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje
arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,
obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,
išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios
turi išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio
investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų
finansinių priemonių;
2) investicinė
paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;
3) klientas ar
potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų maklerio įmonė neturi
pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti
investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas nesinaudoja šiame
įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta teikiant kitas
investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas standartizuota
forma;
4) finansų
maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti
interesų konfliktų.
Finansų
maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento
sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas
investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali
būti nustatomos nuorodos į kitus dokumentus ar teisės aktus būdu.
Finansų
maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas
paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,
susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.
Tais atvejais,
kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto, kuriam
taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą reglamentuojantys
Europos Bendrijos teisės aktai ar bendrieji Europos standartai, susiję su
kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame straipsnyje nustatyti
reikalavimai netaikomi.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
23 straipsnis. Investicinių paslaugų
teikimas tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei
Finansų
maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios įmonės)
pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas
tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios
įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento
žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių
klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.).
Tarpininkaujanti įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir
išsamumą.
Finansų
maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas
tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl
finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė
tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako
tarpininkaujanti įmonė.
3.
Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už
investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio
nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas
vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1
ir 2 dalyse.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento
pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis
Finansų
maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų
pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių
priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir
atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui
svarbias aplinkybes. Tačiau jei klientas pateikia finansų maklerio įmonei
konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir
nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.
Finansų maklerio
įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi patvirtinti ir
įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento pavedimas būtų
įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir naudoti
veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.
Pavedimų
vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo
vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,
lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi
būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio
įmonė gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.
Finansų
maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta pavedimų
vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų maklerio
įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo politikos.
Jei pavedimų
vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio įmonė privalo
apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama vykdyti kliento
pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų
maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento sutikimą. Toks sutikimas
gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
Finansų
maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,
o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė
turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos
pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir
ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė
privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos
pasikeitimus.
Finansų
maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas
buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
25
straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus
Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo
patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,
sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus
ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir
procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai
yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.
Kai klientas
pateikia ribinį pavedimą (limit order) dėl akcijų, įtrauktų į
prekybą reguliuojamoje rinkoje, ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas
įprastomis rinkos sąlygomis, finansų maklerio įmonė privalo, jei klientas nėra
nurodęs kitaip, imtis priemonių, palengvinančių kuo greitesnį pavedimo
įvykdymą, nedelsiant viešai paskelbdama apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu
būdu, kad informacija taptų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši
pareiga laikoma įvykdyta, jei kliento ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti
reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jei kliento ribinis pavedimas
yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio
įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.
Sutuoktinio
įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji
jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis
prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,
gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
26 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus
reikalavimus
Vertybinių
popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:
1)
interesų konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;
2) investicinių
paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.
TREČIASIS
SKIRSNIS
INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS
SANDORIO ŠALIMS
27
straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo
1.
Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:
1) licencijuoti
ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito
įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos
finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos
prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais
savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame
punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse
narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;
2) didelės
įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –
ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip
40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;
3) šalių
vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,
centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos
centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir
tarpvalstybinės institucijos;
4) kiti
instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į
finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar
dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas
paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš
anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu
toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam
tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio
įmonė ir klientas susitaria kitaip.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu
gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų
šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Finansų
maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę
prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant
aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio
įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju
finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos
priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.
Finansų
maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra
atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo
nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios
rizikos.
Aukštesnis
investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai
tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis
susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame
įstatyme numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime
turėtų būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių,
taip pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
28
straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais
Finansų
maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat
kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šio
straipsnio nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis
investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose
bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais
klientais, su sąlyga, kad investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje
nustatytus kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.
Netaikyti
kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu
pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jei finansų maklerio įmonė,
įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam
planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra
pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai
priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,
kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir
patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji
klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinama pasitelkiant tinkamumo testą,
kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai turi
būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.
Siekiant
asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių kriterijų:
1) per
paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje
rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;
2) kliento
finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500
tūkstančių eurų;
3) klientas
profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne mažiau kaip vienus metus
eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti
paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti
netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, su sąlyga, kad:
1) klientas yra
raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas
profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų
sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar
finansinių priemonių tipų;
2) finansų
maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų
apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;
3) klientas
atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia
pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.
Finansų
maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama
jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad
klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
Finansų
maklerio įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias
įmonės klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu
pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jei pasikeičia
informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų
kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina
sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų
maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas
investuotojų apsaugos priemones.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
29
straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis
Finansų
maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius
savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę
sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio
šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2
ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais
tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.
Šiame
straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,
kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų
valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Bendrijoje
ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų įstaigos,
šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti subjektai,
kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių vyriausybės
ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu, taip pat
centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.
Asmens
priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės
prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos
priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks
prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.
Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka
Vertybinių popierių komisijos nustatytus kriterijus. Jei planuojamo sudaryti
sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė
pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės
narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.
Finansų
maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar
tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies
patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks
sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.
Tinkamomis
sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu
jie vykdo panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri
nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti
pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio
straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
30 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms
klientų kategorijoms tvarką
Vertybinių
popierių komisija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,
reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams
ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir
saugoti dokumentus
Finansų
maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,
kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų
vientisumą.
Finansų
maklerio įmonė privalo ne mažiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir
dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė
sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos nedelsdama
pateikti Vertybinių popierių komisijai. Jei sandoriai buvo sudaromi klientų
vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją
patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalaujami
duomenys ir informacija.
Finansų
maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos
pabaigos, pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą apie sudarytą
sandorį Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma
neatsižvelgiant į tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje.
Vertybinių popierių komisija užtikrina, kad informacija apie sudarytus
sandorius būtų perduota ir su finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai
susijusios rinkos priežiūros institucijai.
Šio
straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie
sandorio dalyku esančią finansinę priemonę, jos kiekį, sandorio sudarymo datą
ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią finansų
maklerio įmonę.
Pranešimą
apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu
veikiantis trečiasis asmuo, Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos
ar informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė
prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie
sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos
sistema arba Vertybinių popierių komisijos patvirtinta prekybos ar informacijos
pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga
yra įvykdyta.
Jei kitoje
valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas
Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį Vertybinių
popierių komisijai, tokį pranešimą Vertybinių popierių komisija perduoda tos
finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad
nepageidauja gauti tokių pranešimų.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
32 straipsnis. Daugiašalės prekybos
sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip
daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir
užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio
įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,
privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią
sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir
piktnaudžiavimui rinka.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir forma pranešti
jai apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos
prekybos sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir
rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo
nedelsdami pateikti Vertybinių popierių komisijai informaciją, susijusią su
galimais pažeidimais, taip pat visokeriopai bendradarbiauti tiriant galimo
piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.
Finansų
maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma
privalo pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie
sudarytus sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie
finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos
sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos
sistemos narius.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
33 straipsnis. Sisteminę prekybą
vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes
Finansų
maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į
prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai
skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jei akcijų rinka
nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų maklerio
įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms
finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio
rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios
sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai netaikomi.
Sisteminę
prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti
skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo
kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų
klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar
kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.
Akcija
priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų
dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės
standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei
priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.
Kiekvienos
akcijos rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti
visoje Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su
įprastu tai akcijai rinkos dydžiu.
Vertybinių
popierių komisija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip
tai nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama
į rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau
kaip kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra
priskiriama. Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams
Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas
kotiruotes reguliariai ir nuolatos per visą įprastų prekybos valandų laiką.
Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius
neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.
Kotiruotės
turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų
lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24
straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų
pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento
pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų
klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už
kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais
atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, su
sąlyga, kad ši kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o
pavedimo dydis viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji
investuotojai, dydį.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų
klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio
straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl
kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai
susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.
Jei
sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik
vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio
nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio,
kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už
standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią
pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse
nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jei sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl skirtingų akcijų
kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp tokių kotiruočių, ir
šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti įvykdytas už vieną iš
dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo 25 straipsnyje
nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio straipsnio 10 ir 11
dalyse.
Vertybinių
popierių komisija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio
įmonės reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas,
paskelbtas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos
atitiktų vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10
dalyje nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė
yra nustačiusi. Vykdydama priežiūrą, Vertybinių popierių komisija turi teisę
duoti privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose nustatytas teises.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir
atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems investuotojams
bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo tikslu įmonė turi
patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie įmonės nustatytų
kotiruočių suteikimą.
Sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio
aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir
galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo
santykių su investuotojais arba juos nutraukti.
Siekdama
apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę
prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais
riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu
klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais
metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo
pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, su sąlyga,
kad toks ribojimas leidžiamas tik tuomet, kai klientų pateikiamų pavedimų
skaičius ir apimtis ženkliai viršija įprastą prekybos apimtį.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
pareiga atskleisti poprekybinę informaciją
Finansų
maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio dydį, kainą
ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai
paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo
realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos dalyviams.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi
pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59
straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių
rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.
Šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
35 straipsnis. Ikiprekybinės
informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus
siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys
daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką
įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių
akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodant penkis geriausius
paklausos ir pasiūlos kainos lygius.
Vertybinių
popierių komisija, atsižvelgdama į rinkos modelį bei pavedimų tipą ir dydį,
turi teisę nustatyti išimtis iš šio straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.
Išimtys gali būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai
akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
36 straipsnis. Poprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms
Finansų
maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos
sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje
sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje
rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei
sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama
įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems
daugiašalėje prekybos sistemoje, jei informacija apie šiuos sandorius
paskelbiama per reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistemą.
Vertybinių
popierių komisija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti
atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali
būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,
palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę
prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį
Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti
informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias
priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
PENKTASIS
SKIRSNIS
FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS
37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje
įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje
valstybėje narėje nesteigiant filialo
Finansų
maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas
kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų
investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti Vertybinių popierių komisijai,
kurioje valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų
apimtį, ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos
planuojamos teikti investicinės ir papildomos paslaugos.
Vertybinių
popierių komisija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per
vieną mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai. Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines
paslaugas ir papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo,
praėjus vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos
Vertybinių popierių komisijai pateikimo.
Jei šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio
įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti Vertybinių popierių
komisijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų
įsigaliojimo. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija perduoda
priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.
Lietuvos
Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse
narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų
asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja
nuotoliniu būdu, Vertybinių popierių komisijai turi pranešti, kurioje
valstybėje narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją Vertybinių
popierių komisija per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės
priežiūros institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijos prašymui, Vertybinių popierių komisija per pagrįstą terminą
perduoda jai informaciją apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje
įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje nesteigiant filialo
Kitoje valstybėje
narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti investicines ir
papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo, su sąlyga, kad
teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia įmonės
priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali būti
teikiamos tik tuo atveju, jei teikiama bent viena investicinė paslauga.
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti
investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti
Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai
Vertybinių popierių komisija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą,
kuriame nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje
teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti
veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir
papildomos paslaugos. Šią informaciją Vertybinių popierių komisija paskelbia
viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.
Jei šio
straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų
maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės
valstybės narės priežiūros institucijai. Vertybinių popierių komisija turi
teisę gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.
Kitoje
valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų
juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi
ja nuotoliniu būdu.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje
įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje
valstybėje narėje įsteigiant filialą
Finansų
maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo
pateikti Vertybinių popierių komisijai pranešimą, kuriame nurodoma:
1) valstybė
narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;
2) numatomos
vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti
investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat
informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;
3) adresas
priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo
dokumentus;
4) filialo
vadovų vardai ir pavardės.
Jei Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą, kuris yra
įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra prilyginamas įmonės
filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios finansų
maklerio įmonės filialo veiklą.
Vertybinių
popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės
priežiūros institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų
maklerio įmonei, išskyrus atvejus, kai Vertybinių popierių komisija turi
pagrindą abejoti įmonės valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu
atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį. Be to, Vertybinių popierių
komisija priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai perduoda informaciją
apie oficialiai įsteigtą investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą
steigianti finansų maklerio įmonė.
Jei šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė
privalo apie tai raštu pranešti Vertybinių popierių komisijai ne vėliau kaip
prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją
Vertybinių popierių komisija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai.
Jei
Vertybinių popierių komisija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo
struktūra arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos
pobūdį, yra nepakankama, Vertybinių popierių komisija atsisako perduoti šio
straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros
institucijai ir apie tai per šio straipsnio 3 dalyje numatytą terminą praneša
pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti
informaciją motyvus.
Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė
gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,
kuriuo patvirtinama apie perduotos informacijos gavimą, arba kai per 2 mėnesius
po to, kai Vertybinių popierių komisija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.
Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse
įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos
Respublikoje įsteigiant filialą
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti
investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,
su sąlyga, kad teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio
įmonės licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju,
jei teikiama bent viena investicinė paslauga.
Finansų
maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos
Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda Vertybinių
popierių komisijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1
dalyje nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, Vertybinių popierių
komisija pasiruošia vykdyti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių
veiklos reikalavimų, nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis,
ir apie tai ne vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei.
Filialas gali būti įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį Vertybinių
popierių komisijos pranešimą, o jei pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai
nuo tada, kai įmonės priežiūros institucija perdavė Vertybinių popierių
komisijai šioje dalyje numatytą informaciją.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės
teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų
pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos
rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama
filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o
veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie
reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos
procedūros ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje
būtinas tiesioginis fizinis dalyvavimas.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai
Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti
kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.
Šio
straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms
kredito įstaigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų
sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą
Kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba
organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę
tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,
veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis
tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie
taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė
šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už
sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.
Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę
pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių
priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jei:
1) ryšiai ir
priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų
užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir
2) yra gautas
Vertybinių popierių komisijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės
sąlygos, pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje
sudarytus sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatytas Vertybinių popierių komisijos pritarimas
nepažeidžia Lietuvos banko ir kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų
priežiūros institucijų, vykdančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą,
kompetencijos. Vertybinių popierių komisija, siekdama išvengti nereikalingo
priežiūros dubliavimosi, prieš pareikšdama tokį pritarimą, atsižvelgia į
centrinių bankų priežiūros rezultatus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su
jų vykdoma atsiskaitymo sistemų priežiūra.
Šiame
straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės
sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų
teikiamomis paslaugomis, jei toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo
interesais.
Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių
ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė
pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą
Lietuvos
Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,
administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus
su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar
tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir
(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai
sudaro jų administruojamoje sistemoje.
Vertybinių
popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta
finansų maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę
prekybos sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine
sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,
išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų
daugiašalės prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42
straipsnio 2 dalies nuostatas.
Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo
valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.
Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito
įstaigoms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
III
SKYRIUS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE
PIRMASIS
SKIRSNIS
REGULIUOJAMOS
RINKOS LICENCIJAVIMAS
44
straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė
Teisę verstis
reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos
akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi Vertybinių
popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.
Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija yra
visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos
ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Steigiama
arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos operatoriaus
veikla, Vertybinių popierių komisijai turi pateikti:
1) prašymą,
kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas,
pavadinimas, buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;
2) steigimo
sutartį;
3) numatomos
vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos
vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;
4) įstatus;
5) reguliuojamos
rinkos taisykles.
Vertybinių
popierių komisija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo
išduoti licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Vertybinių popierių
komisija gali pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar
paaiškintų jau pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas
skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.
Reguliuojamos
rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jei Vertybinių popierių komisija,
išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo
metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos
veiklos reikalavimai.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir
veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos
licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka
laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.
Nepažeidžiant
šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje
veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos
teisės aktų reikalavimų.
45
straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai
Vertybinių
popierių komisija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,
jei:
1) reguliuojamos
rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės
ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar
kitiems teisės aktams;
2) pateiktuose
dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;
3) pateikta
reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka
tinkamai vykdytų savo funkcijas;
4) pretendento
akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų
sąlygų;
5) reguliuojamos
rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra
nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos
kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.
46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai
Vertybinių
popierių komisija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos
licencijos galiojimą, jei reguliuojamos rinkos operatorius:
1) nepradeda
naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos
išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja
licencijos suteikiamomis teisėmis;
2) gavo
licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais
neteisėtais būdais ar priemonėmis;
3) nebeatitinka
sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;
4) šiurkščiai ir
nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;
5) kitais
įstatymų nustatytais pagrindais.
47
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos
Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:
1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų
įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą
sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;
2) skatinti
sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią
manipuliavimui rinka bei kitiems nesąžiningiems veiksmams;
3) skleisti
informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo
reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;
4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus
kontrolę.
Reguliuojamos
rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai
susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme
numatytomis jos pareigomis.
Bendrovių,
kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo
kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas
tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti Vertybinių popierių
komisijos pritarimą.
Reguliuojamos
rinkos operatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai
pranešti apie:
1) finansinių
priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;
2) reguliuojamos
rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.
Reguliuojamos
rinkos operatorius Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir
patvirtinta forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią
informaciją apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai
pateiktus pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones,
įtrauktas į reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra
įtrauktos į reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir
reguliuojamos rinkos narius.
Vertybinių
popierių komisija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo
reikalavimus ir lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius
privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka kapitalo
pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
48
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.
Vertybinių
popierių komisijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus
valdymo organų posėdžiuose su patariamuoju balsu ir gauti posėdžio dalyviams
pateikiamą medžiagą.
49
straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai
Reguliuojamos
rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą
patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos rinkos
valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti Vertybinių popierių
komisijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip pat
pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus
vadovų kandidatūroms, jei yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų
kandidatūros kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui
ir veiklai.
3.
Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos
operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
50 straipsnis. Reikalavimai asmenims,
darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui
Asmenys,
kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos
valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms bei priskirtoms funkcijoms
vykdyti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas
reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo:
1) pateikti
Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie
reguliuojamos rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją
apie kitus asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui,
įskaitant asmenų tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;
2) pateikti
Vertybinių popierių komisijai ir viešai paskelbti informaciją apie
reguliuojamos rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia
asmenys, darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę
įtaką reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui,
pasikeitimams, jei yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę
skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.
52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo turėti:
1) tinkamų
priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias
sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip
pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos
operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai
tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai
vykdant savo funkcijas;
2) tinkamų
priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti
priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių
potencialiai rizikai sumažinti;
3) priemonių,
užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą
efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo
sutrikimams šalinti;
4) skaidrias ir
neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti
sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų
vykdymo kriterijus;
5) veiksmingų
priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku
atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;
6) pakankamus
finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,
atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir
apimtis, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir
laipsnį.
ANTRASIS
SKIRSNIS
PREKYBA
REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI
53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi
užtikrinimas
Reguliuojama
rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir
nediskriminacines taisykles, jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos
operatorius.
Prieš
tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos operatorius privalo jas
suderinti su Vertybinių popierių komisija. Reguliuojamos rinkos taisykles gali sudaryti
vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.
Reguliuojama
rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,
skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos
rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus
sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus
reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba
piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.
Reguliuojamos
rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos
taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka
požymių turintį elgesį Vertybinių popierių komisijai. Be to, reguliuojamos
rinkos operatorius privalo nedelsdamas perduoti Vertybinių popierių komisijai
visą turimą informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių
pažeidimais, taip pat bendradarbiauti tiriant ir persekiojant piktnaudžiavimo
rinka atvejus.
54 straipsnis. Finansinių priemonių
įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje
Finansinės
priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,
reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje
rinkoje.
Šios
taisyklės turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami
perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir
nustatyti:
1) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos
sąlygas, tvarką ir terminus;
2) finansinių
priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo
įmokos dydžius.
Emitentas,
kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,
reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam
šiame ir kituose įstatymuose numatytą informaciją.
Reguliuojama
rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias
patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų
vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų
pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.
Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos
nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą
informaciją.
Reguliuojama
rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolatos stebėti, ar į prekybą
reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam
finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo reikalavimus.
7.
Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą
reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose
reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių
emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, su sąlyga, kad laikomasi kituose teisės
aktuose nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje
rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių
emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje
reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti
reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jei
vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be
jų emitento sutikimo.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
55 straipsnis. Prekybos finansinėmis
priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas
Nepažeidžiant
šio įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos Vertybinių popierių
komisijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine
priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti
prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir
(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina
reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse
nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba
nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba
sklandžiam rinkos veikimui.
Reguliuojamos
rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje
reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį
sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją
Vertybinių popierių komisijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista
prekiauti reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą Vertybinių
popierių komisija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
Šio
straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai
pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone
sustabdymą ar nutraukimą.
Jeigu
Vertybinių popierių komisija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą
finansine priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse
prekybos sistemose, toks Vertybinių popierių komisijos sprendimas turi būti
nedelsiant viešai paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą
finansine priemone, kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, Vertybinių
popierių komisija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.
Vertybinių
popierių komisija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos
pranešimą apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje
rinkoje sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti
prekybą šia finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje
reguliuojamoje rinkoje ir Vertybinių popierių komisijos prižiūrimoje
daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus atvejus, kai tai galėtų padaryti
didelės žalos investuotojų interesams arba sklandžiam rinkos veikimui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
56
straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje
Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.
Šios
taisyklės turi nustatyti:
1) reikalavimus reguliuojamos
rinkos nariams;
2) teisės
dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš
narių tvarką ir sąlygas;
3) reguliuojamos
rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,
rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje
veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,
taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3
dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje
reguliuojamoje rinkoje;
4) atsakomybę už
pareigų nevykdymą;
5) reguliuojamos
rinkos narių teises;
6) metinės nario
įmokos dydį.
Reguliuojamos
rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir
kiti asmenys, kurie:
1) yra tinkami
ir pasirengę;
2) turi
pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;
3) turi tinkamą
organizacinę struktūrą;
4) turi
pakankamus išteklius savo vykdomoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į
finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra
nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;
5) turi teisę
Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3
straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.
Reguliuojamos
rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir
25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų
sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25
straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo klientų
vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.
Narystę
reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančios taisyklės turi
numatyti galimybę finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti
tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.
Kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje
imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą
tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje
reguliuojamoje rinkoje.
Šio
straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos
valstybės narės priežiūros institucija perduoda Vertybinių popierių komisijai
informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos
ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės
teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje
valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir
(arba) prekybą joje.
Norėdama
pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje numatyta teise, reguliuojama rinka turi
perduoti Vertybinių popierių komisijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę,
kurioje ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį
pranešimą, Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per vieną mėnesį
perduoda pranešime pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis
atitinkamų priemonių, priežiūros institucijai. Esant kitos valstybės narės
priežiūros institucijos prašymui, Vertybinių popierių komisija perduoda jai
informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.
10.
Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie
reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip
reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų
reikalavimų, ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už
nustatytų reikalavimų nesilaikymą.
Lietuvos
Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo Vertybinių
popierių komisijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo
administruojamos reguliuojamos rinkos narius.
57
straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje
Prekyba
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.
Šios
taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje
rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:
1) prekybos
finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;
2) reguliuojamos
rinkos prekybos organizavimo laiką;
3) finansinių
priemonių ir (ar) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;
4) atsiskaitymo
sąlygas;
5)
reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;
6) skelbimo apie
kainas ir prekybos mastą tvarką;
7) ginčų,
kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;
8) įmokų už
reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.
58 straipsnis. Ikiprekybinės
informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius
dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka
privalo nuolatos per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis
sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal
kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos
kainos lygius.
Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta
tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias
reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai
informacijai.
Vertybinių
popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba)
teikiamų pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo
pareigos viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
Vertybinių popierių komisija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje
nustatytos pareigos ir tuomet, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam
akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.
Šiame
straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10
d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
59 straipsnis. Poprekybinės informacijos
atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms
Reguliuojama
rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į
prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo
laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis
komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.
Reguliuojama
rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais
suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnio nustatyta
tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,
galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai
paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai informacijai.
Vertybinių
popierių komisija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių
rūšį ir dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
informacijos paskelbimą. Vertybinių popierių komisija turi teisę leisti atidėti
informacijos paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su
konkrečiai akcijai ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi
gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą dėl priemonių, kurias
ketinama naudoti atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias
priemones turi būti iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems
investuotojams.
Šiame straipsnyje
nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos
Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 nustatytų taisyklių.
60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų
sistemomis
Reguliuojama
rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia
pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai
tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams
dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos
rinkos prekybos sistemoje.
Vertybinių
popierių komisija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti
reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine
sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,
išskyrus atvejus, jei tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų
reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2
dalies nuostatas.
Siekdama
išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, Vertybinių popierių komisija
atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią vykdo
valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos, vykdančios
tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.
61
straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas
Vertybinių
popierių komisija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų
sąrašą ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Apie
visus šio sąrašo pasikeitimus Vertybinių popierių komisija praneša kitoms
valstybėms narėms ir Europos Komisijai. Visų Europos Sąjungos reguliuojamų
rinkų sąrašą sudaro, atnaujina ir ne rečiau kaip kartą per metus skelbia
Europos Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Europos Sąjungos
reguliuojamų rinkų sąrašas taip pat skelbiamas Europos Komisijos interneto
tinklalapyje, kuris atnaujinamas kiekvieną kartą po to, kai valstybė narė
praneša apie savo reguliuojamų rinkų sąrašo pasikeitimus.
IV
SKYRIUS
DRAUDIMAS
PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis
1.
Asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento
administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia
informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų
arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,
draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar
trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis
informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra
juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems
priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:
1)
tiesiogiai ar netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam
asmeniui, išskyrus atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant
tarnybinę, profesinę veiklą arba pareigas;
2)
remiantis viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti
kitam asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai
neatskleista informacija yra susijusi.
3.
Draudimai, nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai
neatskleistą informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta
informacija nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai
netaikomi sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo,
vykdymui.
4.
Emitento vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato
Vertybinių popierių komisija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti
apie sandorius, kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento
vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais
susietų finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių
rūšis, skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir
skaičius, sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti Vertybinių popierių
komisijos reikalaujami duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama
visuomenei Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.
Emitento
vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti
sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo
emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais
popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos
iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų
paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai,
dėl kurių buvo sutarta anksčiau nei baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar esant
kitoms išskirtinėms aplinkybėms. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis
laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba
tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.
Emitentas ar emitento
vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines tarnybines,
profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją atskleidžia bet
kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jei atskleidimas iš anksto
neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai paskelbti visą šią
informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jei informaciją sužinojęs
asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos, atsirandančios iš teisės aktų,
įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar asmenys, veikiantys emitentų vardu ar
jų sąskaita, Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka turi jai pranešti
duomenis (įskaitant asmens kodus) apie asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai
neatskleistą informaciją darbo sutarčių ar kitokiais pagrindais.
7.
Finansų maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir
pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3
dalyje arba 63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai
pranešti Vertybinių popierių komisijai.
Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi Lietuvos
Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos
centrinių bankų sistemos ar kitos panašias funkcijas vykdančios institucijos,
ar pagal jų pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos
kurso reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.
Šiame
straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai netaikomi savų akcijų
supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis vykdomas teisės aktų nustatyta
tvarka.
10.
Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai
finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar
veikiančiose reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba
dėl kurių įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu
taikomi tiek veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už
jos ribų. Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje numatyti draudimai ir reikalavimai
finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose
rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias
rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems
Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jei atitinkamas sandoris yra sudarytas
už tokios rinkos ar sistemos ribų.
11.
Šiame straipsnyje numatyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms,
kuriomis nėra prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje numatytose rinkose, jeigu šių
priemonių vertė yra susieta su 9 dalyje numatytomis finansinėmis priemonėmis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų
tvarkymas
Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir
tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis
depozitoriumas.
Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas
ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių
priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.
Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas
privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių
asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša Vertybinių
popierių komisijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų
tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento
išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris
nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų
tvarkytojui.
Emitentas
turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų
vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos
finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant
paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia
sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš
kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas
emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir
asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų
tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui
pateikia jo nustatyta tvarka.
Sąskaitų
tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį
turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas
sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų
tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti
finansinėmis priemonėmis.
Sąskaitų
tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie
sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal
įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.
66
straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę
Sąskaitų
tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių
priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet
kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų
tvarkytojai sutartyje numatytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie
finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos
pabaigoje.
67
straipsnis. Centrinis depozitoriumas
Centrinis
depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo
įstatus.
Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik
Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas ar Lietuvos Respublikoje, kitoje
valstybėje narėje ar valstybėje, kuri yra pradėjusi oficialias derybas dėl
narystės Europos Sąjungoje, licencijuotos kredito įstaigos, finansų maklerio
įmonės, draudimo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir
investicinių fondų valdymo įmonės, pensijų fondų valdymo įmonės, reguliuojamos
rinkos operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.
Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.
Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai,
valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Vertybinių
popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms
prilygintose institucijose.
68
straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos
Centrinis
depozitoriumas privalo:
1) rengti ir
teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir
jų apyvartos apskaitos taisykles;
2) rengti ir
tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,
išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus
dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;
3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių
priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;
4) užtikrinti,
kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų
laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į
kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;
5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių
priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių
skaičių;
6) rengti ir
diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos
vientisumą ir saugumą;
7) kontroliuoti,
kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir
kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos
apskaitą;
8) kaupti,
apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir
konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;
9) išduoti sąskaitų
tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;
10) užtikrinti
konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;
11) teikti
Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos
klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita
ir kokios iškilo pagrindinės problemos;
12) nemokamai
teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti
reikalingą informaciją;
13) turėti
tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,
naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų
priemonių potencialiai rizikai sumažinti;
14) turėti
pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio
depozitoriumo veikimą.
Centrinis depozitoriumas turi teisę:
1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už
finansinių priemonių
sandorius;
2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,
perimti finansinių priemonių
apskaitos tvarkymą;
3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su
finansinių priemonių
ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas.
Vertybinių
popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti
Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams
teikiamą medžiagą.
Centrinio
depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos
saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų
tvarkytojams.
Centrinio
depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų
stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir
operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių
popierių komisija.
Vertybinių
popierių komisija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų
investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas Vertybinių popierių komisijos
nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,
finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus
dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
VI
SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
PIRMASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ POPIERIŲ
KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS
69 straipsnis. Vertybinių popierių
komisija – finansinių priemonių rinkų priežiūros institucija
Finansinių
priemonių rinkas reguliuoja ir prižiūri Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisija (toliau – Vertybinių popierių komisija).
Vertybinių
popierių komisija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės
herbu ir sąskaitą banke.
Vertybinių popierių komisiją steigia ir likviduoja Seimas
Vyriausybės teikimu.
70
straipsnis. Vertybinių popierių komisijos sudėtis ir sudarymo tvarka
1.
Vertybinių popierių komisija susideda iš pirmininko ir 4 narių. Juos 5 metams
skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Tas
pats asmuo Vertybinių popierių komisijos nariu gali būti išrinktas ne daugiau
kaip 2 kadencijas iš eilės. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas iš narių
skiria savo pavaduotojus. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai
privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai.
3.
Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vertybinių popierių komisijos nariai savo
pareigas eina tol, kol bus paskirti nauji nariai.
4.
Vertybinių popierių komisijos nariai atleidžiami prieš terminą tik šiais
atvejais:
1) savo
noru;
2) jei
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
3) dėl
sveikatos būklės (jei negali dirbti ne mažiau kaip 3 mėnesius iš eilės);
4)
įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo nuteisiama už tyčinį nusikaltimą,
nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valstybės
paslapties atskleidimą, valstybės paslapties praradimą, tarnybos paslapties
atskleidimą ar korupcinio pobūdžio nusikaltimą veiką, kaip apibrėžta Korupcijos
prevencijos įstatyme;
5) už
šiurkštų šio įstatymo nuostatų dėl prekybos finansinėmis priemonėmis
apribojimų, taikomų Vertybinių popierių komisijos nariams ir administracijos
darbuotojams, pažeidimą.
5.
Vertybinių popierių komisijos narį atleisti prieš terminą Seimui siūlo
Respublikos Prezidentas. Į atleistų prieš terminą Vertybinių popierių komisijos
narių vietas Seimas Respublikos Prezidento teikimu 5 metams skiria kitus
asmenis.
6.
Vertybinių popierių komisijos nariui neleidžiama verstis veikla, nesuderinama
su valstybės tarnyba.
7.
Vertybinių popierių komisijos narių darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Vertybinių popierių
komisijos nariams Darbo kodeksas taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja
kiti įstatymai. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai gali būti
skatinami vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų
lėšų. Vertybinių popierių komisijos pirmininkas ir nariai skatinami šiais
atvejais:
1) už
labai gerą darbą kalendoriniais metais;
2)
atlikus vienkartines ypač svarbias užduotis;
3)
įstatymo nustatytų švenčių progomis;
4)
gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis.
8.
Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos nario skatinimo priima Vertybinių
popierių komisijos pirmininkas. Sprendimą dėl Vertybinių popierių komisijos
pirmininko skatinimo priima Vertybinių popierių komisijos nariai kolegialiai.
Kiekvienu atveju, nurodytu šio straipsnio 7 dalyje, vienkartinė piniginė išmoka
gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti 100
procentų nustatytos pareiginės algos.
Straipsnio pakeitimas:
Nr.
X-1776,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
71 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos uždaviniai ir funkcijos
Vertybinių
popierių komisijos uždaviniai yra:
1) prižiūrėti,
kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;
2) imtis
priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir
investuotojų apsaugą;
3) teikti
pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių
priemonių rinkų plėtrą, formavimo;
4) skleisti
informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;
5) imtis kitų
priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių
priemonių rinka, įgyvendinti.
Įgyvendindama
šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, Vertybinių popierių komisija
vykdo šias funkcijas:
1) rengia,
tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias
reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir
maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;
2) teikia
išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;
3)
reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms,
makleriams išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;
4) stebi,
analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų
patarėjo įmonių,
reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo bei sąskaitų tvarkytojų
veiklą;
5) taiko šiame
ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,
pažeidusiems šį įstatymą ir Vertybinių popierių komisijos nutarimus;
6) spausdina ar dalyvauja spausdinant leidinius apie
finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;
7) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir
kompetencijai įvertinti;
8)
bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;
9) sudaro susitarimus su kitų
valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija;
10) bendradarbiauja ir keičiasi
reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;
11) bendradarbiauja
ir keičiasi informacija su kredito įstaigų, draudimo įmonių ir draudimo įmonių
tarpininkų, taip pat kitomis finansų įstaigų priežiūrą vykdančiomis
institucijomis;
12) paskiria savo atstovą į Finansų įstaigų bei
draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisiją;
13) vykdo kitas šiame ir kituose
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.
Vertybinių popierių komisija privalo rengti ir pateikti visuomenei
ir Seimui metų darbo ataskaitą. Joje turi būti apibūdinta ir finansinių
priemonių rinkų plėtra bei pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio įvykiai.
Vertybinių
popierių komisijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Administracinių
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
72 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisės įgyvendinant jai pavestas funkcijas
Vertybinių
popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi teisę:
1) nemokamai
gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų
subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas
vykdančių subjektų;
2) reikalauti,
kad asmenys pateiktų bet kurią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti
papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;
3) vykdyti
tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;
4) samdyti
atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,
teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę,
išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties
reikalaujančius veiksmus;
5) gauti informaciją
apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių
paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių
tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)
paslaugų teikėjų;
6) reikalauti
nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių
teisės aktų nuostatas;
7) kreiptis į
teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui
uždėjimo;
8) reikalauti,
kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;
9) reikalauti,
kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai
pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;
10) imtis kitų
priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,
Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame
įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
11) reikalauti
sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje
rinkoje arba kitose prekybos vietose;
12) perduoti
tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;
13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;
15) įpareigoti
asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Šio
straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint
teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje
nustatyta tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis Vertybinių popierių komisija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
73
straipsnis. Vertybinių popierių komisijos darbo organizavimas
Vertybinių
popierių komisijos darbui vadovauja pirmininkas, o kai jo nėra, – pirmininko
pavaduotojas.
Vertybinių
popierių komisijos pirmininkas:
1) užtikrina,
kad būtų reguliariai šaukiami Vertybinių popierių komisijos posėdžiai, nustato
kiekviename posėdyje nagrinėtinus klausimus, teikia Vertybinių popierių
komisijos veiklos ataskaitas, tarp posėdžių duoda Vertybinių popierių komisijos
nariams pavedimus ir tikrina, kaip jie vykdomi;
2) pasirašo Vertybinių
popierių komisijos sprendimus (nutarimus);
3) tvirtina
administracijos struktūrą ir etatus, neviršydamas Seimo nustatyto didžiausio
leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus ir metinio
darbo apmokėjimo fondo;
4) vadovauja
administracijai, jei nėra įgaliojęs tai daryti administracijos darbuotojo.
Kiekvienas
Vertybinių popierių komisijos narys yra atsakingas už jam pavestą veiklos sritį
ir dalyvauja svarstant bei priimant sprendimus (nutarimus) visais Vertybinių
popierių komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Jei Vertybinių
popierių komisijos posėdyje sprendžiamas klausimas, susijęs su nario privačiais
interesais, keliančiais viešųjų ir privačių interesų konfliktą, narys apie tai
raštu praneša prieš svarstymą ir neturi teisės dalyvauti svarstant ir priimant
sprendimą (nutarimą).
Vertybinių
popierių komisija organizuoja viešus ir uždarus posėdžius. Posėdžių tvarką
nustato Vertybinių popierių komisijos darbo reglamentas.
Vertybinių
popierių komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3
Vertybinių popierių komisijos nariai.
Vertybinių popierių komisijos sprendimas priimamas paprasta posėdžio
dalyvių balsų dauguma, o nutarimas dėl teisės aktų priėmimo, keitimo ar
pripažinimo negaliojančiu laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip
3 nariai.
Vertybinių popierių komisijos
nariai turi lygias sprendžiamojo balso teises. Vertybinių popierių komisijos
narys neturi teisės atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Jei narių balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Vertybinių popierių
komisijos sprendimai (nutarimai) priimami vardiniu balsavimu, jeigu to
reikalauja bent vienas Vertybinių popierių komisijos narys. Vertybinių popierių
komisijos sprendimai (nutarimai) ir jų motyvai skelbiami viešai. Vertybinių
popierių komisijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos
viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks
paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos
suinteresuotiems asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
74 straipsnis. Įgaliojimų
perdavimas
Vertybinių
popierių komisija gali priimti sprendimą įgalioti Vertybinių popierių komisijos
narį ar administracijos darbuotoją atlikti bet kurią savo funkciją, išskyrus
teisės aktų priėmimą, pakeitimą ar panaikinimą, licencijų išdavimą ar jų
galiojimo panaikinimą ir šiame įstatyme numatytų sankcijų taikymą.
75 straipsnis. Apribojimai prekiauti
finansinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nariams ir
administracijos darbuotojams
Siekiant
išvengti interesų konfliktų, Vertybinių popierių komisijos nariams ir
administracijos darbuotojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama
finansines priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje
reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo jų
įsigijimo.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas:
1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;
2) finansinėms
priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;
3) finansinėms
priemonėms, perduotoms valdyti portfelio valdytojui;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos banko finansinėms
priemonėms.
76 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos narių ir administracijos darbuotojų bei kitų asmenų pareiga
neatskleisti konfidencialios informacijos
Esami ir buvę Vertybinių popierių komisijos nariai
ir administracijos darbuotojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia
informacija, įgyta jų darbo Vertybinių popierių komisijoje metu, ar skleisti ją
kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems
asmenims, atlikusiems Vertybinių popierių komisijos pavedimus, bei asmenims,
įstatymų nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš Vertybinių popierių
komisijos konfidencialią informaciją.
Šio
straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra
laikomas:
1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir
licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali
būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;
2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar
nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;
3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų
maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo
atveju;
4) informacijos
perdavimas šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyta tvarka.
77
straipsnis. Vertybinių popierių komisijos finansavimas
Vertybinių
popierių komisija finansuojama iš valstybės biudžeto.
ANTRASIS
SKIRSNIS
VERTYBINIŲ
POPIERIŲ KOMISIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITOMIS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS
78 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis
Vertybinių
popierių komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas
funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar
patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų vykdymą bet kurios iš priežiūros
institucijų iniciatyva.
Jei kitoje
valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos
Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais
nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos
reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos
finansinių priemonių rinkų funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, Vertybinių
popierių komisija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi
informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.
Jei Lietuvos
Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi
priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios
reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje
rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.
Vertybinių
popierių komisija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių
narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra
laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.
Jei yra
pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta Vertybinių
popierių komisijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia
kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija
apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.
Jei kitos
valstybės narės priežiūros institucija informuoja Vertybinių popierių komisiją
apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje,
Vertybinių popierių komisija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai
praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant
priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje
Vertybinių
popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas ir atlikdama tyrimus bei
patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros
institucijomis. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į
kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar
kitokio pobūdžio pagalbą.
Jei kitoje
valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje
veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, Vertybinių popierių komisija
turi teisę įgyvendinti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai
kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros
institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl
nutolusio reguliuojamos rinkos nario.
Kitos
valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Vertybinių
popierių komisiją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti
tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų
Vertybinių popierių komisija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams.
Tyrimai ir patikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija
Vertybinių
popierių komisija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi
informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.
Vertybinių
popierių komisija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros
institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama
tretiesiems asmenims be išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo.
Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Vertybinių
popierių komisija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,
privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių
priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti Lietuvos Respublikos
institucijoms, vykdančioms kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų
įstaigų priežiūrą. Informaciją gavusios Lietuvos Respublikos institucijos gali
perduoti šią informaciją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik
turėdamos išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros
institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais
tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais
tikslais nei nurodyti būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias
aplinkybes – pastaruoju atveju turi būti pranešama Vertybinių popierių
komisijai, kuri nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos
valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.
Vertybinių
popierių komisija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, vykdančios
kredito įstaigų, draudimo įmonių ar kitų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę
naudoti šio straipsnio nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų
priežiūros funkcijoms vykdyti – tai yra:
1) tikrinti, ar
prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip
laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant
kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus
kontrolės vykdymo priežiūrai;
2) stebėti, ar
prekybos vietos veikia tinkamai;
3) taikyti
poveikio priemones;
4) Viešojo
administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros
institucijų priimtų sprendimų;
5) teisme
nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;
6) nagrinėjant
investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo
institucijose.
Šio įstatymo
76 ir 82 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio Vertybinių
popierių komisijai perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos bankui, Europos
centrinių bankų sistemai ir Europos centriniam bankui, kiek tai reikalinga jų
monetarinėms funkcijoms vykdyti, taip pat kitoms valstybės institucijoms,
prižiūrinčioms mokėjimų ir atsiskaitymų sistemas, kiek tai reikalinga jų
priežiūros funkcijoms vykdyti.
Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią
informaciją Vertybinių popierių komisijai, jei informacija reikalinga šiame
įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti.
Jei Vertybinių popierių komisija turi
duomenų, kad šio Įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra
atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję
su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės
reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės
priežiūros institucijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
81
straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti
Vertybinių
popierių komisija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą
atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar vykdant kitas priežiūros funkcijas,
kaip tai numatyta šio įstatymo 79 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip
tai numatyta šio įstatymo 80 straipsnyje, tik tuo atveju, jei:
1) toks tyrimas,
patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų vykdymas ar informacijos
perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą
ar viešąją tvarką;
2) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas
Lietuvos Respublikoje;
3) dėl tų pačių
veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos
Respublikoje.
Jei
Vertybinių popierių komisija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta
teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio
pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai,
nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.
82
straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis
Vertybinių
popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę
sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų
šalių priežiūros institucijomis, jei perduodamai informacijai trečiojoje šalyje
yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo
reikalavimai, nei numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Asmens duomenys gali
būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Asmens
duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Vertybinių
popierių komisija taip pat turi teisę priežiūros funkcijų vykdymo tikslais
sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais
iš trečiųjų šalių, jei perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne
mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, nei
nustatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su priežiūros
institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis, atsakingais už:
1) kredito
įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;
2) finansų
maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;
3) teisės
aktuose numatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų
finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems
vykdant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą
jiems vykdant priežiūros funkcijas;
4) asmenų,
dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose
procedūrose, priežiūrą;
5) asmenų,
atliekančių teisės aktuose numatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų,
finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą,
priežiūrą.
Jei
trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra
gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį
informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais
informacijos naudojimo tikslais.
Šio
straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,
gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
83
straipsnis. Santykiai su auditoriais
Auditorius,
atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti
Vertybinių popierių komisijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:
1) iš esmės
pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą
reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio
įmonių veiklą, arba
2) pakenkti
finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba
3) sudaryti
pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti
sąlyginę nuomonę.
Auditorius
taip pat privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie faktus ir
aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kurios paaiškėja
atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.
Šio
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas Vertybinių popierių komisijos informavimas
nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti
konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių
neigiamų pasekmių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
84
straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas
Vertybinių
popierių komisija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines
paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų
steigimą ir veiklą.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis
informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso
kelių valstybių narių jurisdikcijoms.
TREČIASIS
SKIRSNIS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ
RINKŲ PRIEŽIŪRA
85 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą
reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimus
Vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti
ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo
pagrindu priimtų teisės aktų.
Atlikdami patikrinimą, Vertybinių popierių
komisijos pareigūnai turi teisę:
1) gauti
žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,
paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į
patikrinimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Vertybinių popierių
komisijos ar jos įgalioto darbuotojo motyvuotą sprendimą, atlikti patikrinimą
(reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų,
reguliuojamų rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo
įmonių, finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti
dokumentus, darbuotojų užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui
reikalingus informacijos šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos
bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal
tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;
3) įeiti ir
atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,
taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,
patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų
kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,
kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią
informaciją;
4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos
dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos Vertybinių
popierių komisija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;
5) laikinai
paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, finansų patarėjo
įmonių, reguliuojamų rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų
dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami
motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;
6) pateikę
Vertybinių popierių komisijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų
duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su
tikrinamuoju objektu, kopijas;
7) gauti
duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš
kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.
Patikrinimo
veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik
turint teismo leidimą.
Vertybinių
popierių komisijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 72 straipsnio 1
dalies 5 punkte, 85 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 85 straipsnio 6
dalies 1 punkte, jos įgaliotas pareigūnas pateikia teismui prašymą dėl teismo
leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas Vilniaus apygardos
administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas juridinio asmens
pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai. Prie
prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą
dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį
patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta
nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu
Vertybinių popierių komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio
teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo
nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos
administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas.
Vertybinių popierių komisijos atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.
Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo
užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
Šio
straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti Vertybinių popierių
komisija gali pasitelkti policijos pareigūnus.
Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą
įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų Vertybinių
popierių komisijos nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar
nepataisomų pasekmių investuotojų interesams, turi teisę:
1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir
priimtas Vertybinių popierių komisijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;
2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar
kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą
reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;
3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo
įsipareigojimų;
4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su
investicinių paslaugų teikimu;
5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.
Vertybinių popierių komisijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus
apygardos administracinis teismas.
Šio straipsnio
6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint teismo
leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Šio
straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti Vertybinių popierių komisijos
sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per
vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies
1 punkte nurodyto Vertybinių popierių komisijos sprendimo padavimas sprendimo
vykdymo nesustabdo.
Jeigu
Vertybinių popierių komisija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką
ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę
įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, Vertybinių popierių komisija turi
teisę finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam
depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų
dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.
Šio
straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės Vertybinių popierių
komisijai taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.
Vertybinių
popierių komisija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos
atliktų reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose
patikrinimuose būtų leista dalyvauti Vertybinių popierių komisijos
darbuotojams. Jeigu valstybės narės priežiūros institucija laiku neatsako į
prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti informaciją,
Vertybinių popierių komisija gali apie tai pranešti Europos vertybinių popierių
reguliavimo institucijų komitetui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
86 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos
taikomos poveikio priemonės
Vertybinių popierių komisija
turi teisę taikyti finansų maklerio įmonėms šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl
veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;
2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;
3) paskirti
laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;
4) įpareigoti
finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;
5) sustabdyti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;
6) panaikinti
licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos
rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1
dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies
1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.
Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse
numatytas nuobaudas fiziniams asmenims.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
87
straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai
Šiame
įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas
iš šių pagrindų:
1) finansų
maklerio įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai neteisingą informaciją;
2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti
informacija ar dokumentai;
3)
nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;
4) pažeisti
Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;
5) finansų
maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra
duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.
Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu
praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam
ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo
dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Šio straipsnio nuostatos
licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
88 straipsnis. Laikinasis
atstovas veiklos
priežiūrai
Neatidėliotinais atvejais,
esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų
finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,
Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų
maklerio įmonės veiklos priežiūrai.
Finansų maklerio įmonės
vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno
su įmonės veikla susijusio sprendimo.
Laikinasis
atstovas atšaukiamas, kai:
1) nustatoma,
kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;
2) finansų maklerio įmonei
iškeliama bankroto byla.
89
straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas
Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį
Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi
teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų
grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar
lėšoms.
90
straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas
Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama
tik teismo tvarka.
Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui
pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,
privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir
finansinėmis priemonėmis.
Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo
gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės
klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės
valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių
finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų
tvarkytojui.
91 straipsnis. Vertybinių popierių
komisijos įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio
įmonių filialams, įteigtiems Lietuvos Respublikoje
Vertybinių
popierių komisija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi
filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie
filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.
Vykdydama
šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, Vertybinių popierių komisija
turi teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,
reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu
nustatytų reikalavimų filialų veiklai.
Šio
straipsnio 2 dalyje numatyti Vertybinių popierių komisijos nurodymai negali
būti griežtesni nei tie, kurie taikomi vykdant Lietuvos Respublikoje įsteigtų
finansų maklerio įmonių priežiūrą.
Vertybinių
popierių komisija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti
Lietuvos Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių
bei jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu Vertybinių
popierių komisija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus siekdama nustatyti,
ar laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.
Kitoje valstybėje
narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą Lietuvos
Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi Vertybinių
popierių komisijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos
Respublikoje, patikrinimus.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.
92 straipsnis. Atsargumo priemonės,
kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija dėl kitoje valstybėje narėje
licencijuotų finansų maklerio įmonių
1.
Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines
paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai
praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jei:
1)
investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;
2)
investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o
filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme
nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta Vertybinių
popierių komisijos kompetencijai, pažeidimų.
Jei
nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio
priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,
finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų
ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę
sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių
komisija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai,
turi teisę imtis visų reikalingų
priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui
užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis priemonių,
užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų
reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos
Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija
nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Jei
Vertybinių popierių komisija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota
finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia
šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą vykdo Vertybinių
popierių komisija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų
reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jei finansų maklerio įmonė ir toliau
pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę
imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti.
Vertybinių popierių komisija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros
institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.
Jei
nepaisydama Vertybinių popierių komisijos pritaikytų poveikio priemonių finansų
maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę, prieš tai pranešusi
finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių
užkirsti kelią daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą
atsakomybę ir, jei reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti
sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių
buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Jei
Vertybinių popierių komisija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme
nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią
reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos
operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų
veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos
Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos
rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje,
Vertybinių popierių komisija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos
operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros
institucijai. Jei nepaisydama buveinės priežiūros institucijos pritaikytų
poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra
nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius
ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia
grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių
popierių komisija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis
visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų
funkcionavimui užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti
reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų
Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje
įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos
sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo
imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Visos
poveikio priemonės, kurių Vertybinių popierių komisija gali imtis šiame
straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie
pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar
reguliuojamos rinkos operatoriui.
Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos
trečiosiose šalyse priežiūra
Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip trečiojoje
šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio
įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei trečiosios šalies priežiūros
institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,
Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai
pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.
Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad
trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės
filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto
pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.
Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia
investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, Vertybinių
popierių komisija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros
institucijai.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ATSAKOMYBĖ UŽ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS
94
straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės
Asmenys, pažeidę
šį įstatymą, privalo:
1) vykdyti
Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,
atlikti kitus įpareigojimus;
2) atlyginti
padarytą žalą;
3) vykdyti šiame
įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.
95
straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus
Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:
1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines
paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra
reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;
2) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje
nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;
3) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų
organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
4) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir
III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki
100 tūkstančių litų;
5) juridiniams
asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame įstatyme
nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
6) reguliuojamos
rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų
reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
7) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki
200 tūkstančių litų;
8) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 851 straipsnyje nustatyto
draudimo, – iki 100 tūkstančių litų;
9) juridiniams
asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės
aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;
10) juridiniams
asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems
Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos
informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems
asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų.
2.
Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo
neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar
padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar
žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Vertybinių
popierių komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,
kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.
Šio
straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims
neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,
administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio
Vertybinių popierių komisijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų
galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
96
straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka
Prieš
spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,
Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą
paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio
veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,
laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.
Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės
skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu
laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir
advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl
kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti
poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo
pranešta.
Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą
įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato
paslaugomis.
Išnagrinėjusi
visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių
komisija turi teisę:
1) skirti šio
įstatymo nustatytą poveikio priemonę;
2) nutraukti
tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;
3) pratęsti
tyrimą.
Vertybinių
popierių komisija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:
1) pažeidimu padarytos žalos
dydį;
2) pažeidimo
trukmę;
3) asmeniui dėl
pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo
gautą naudą;
4) atsakomybę
lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Atsakomybę
lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta
kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai
tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių
komisija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas
čia nenurodytas aplinkybes.
Atsakomybę
sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro
tyčia, nebendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, kliudo atlikti
tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo
nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau
buvo paskirta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje
nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą
kvalifikuojančios aplinkybės.
Vertybinių
popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku
išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba
pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas
Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas
įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pat tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta
finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.
Vertybinių popierių komisija vertina asmens, ketinančio
įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo
įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje
nustatytus kriterijus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka
1.
Visiems asmenims draudžiama:
1)
sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jei tai sudaro ar
gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių
priemonių pasiūlą, paklausą ar kainą arba jei taip asmuo ar kartu veikiantys
asmenys palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių
kainą. Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jei sandorį sudaręs ar
pavedimą davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad
atitinkami sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos
praktiką, patvirtintą priežiūros institucijos;
2)
sudaryti sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar
kitokios apgaulės ar gudravimo būdu;
3)
skleisti per visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais
būdais informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų
skleidimą), kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį
įspūdį apie finansines priemones, jei tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo
žinoti, kad informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią
informaciją atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika
turi būti vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reguliuojančias teisės normas,
išskyrus atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar
pajamų iš tokios informacijos atskleidimo.
Šio
straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai pasireiškia tokiomis formomis:
1)
asmens ar kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti
formuojant finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar
netiesiogiai užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas
nesąžiningas prekybos sąlygas;
2)
finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą,
taip klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos
pabaigos kainą;
3)
naudojimasis galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės
informavimo priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar
netiesiogiai apie jų emitentą), jei anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar
pateikęs pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš
savo nuomonės dėl kainos pareiškimo, jei tuo pat metu nėra tinkamai ir
veiksmingai atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;
4)
kitomis formomis, kurių tipinį sąrašą nustato Vertybinių popierių komisija.
3.
Viešam platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų
emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo
strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia
informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,
nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su
kuriomis susijusi ta informacija.
4.
Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo 62
straipsnyje nustatytų reikalavimų, Vertybinių popierių komisija imasi
priemonių, leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet
kurios žinomos informacijos viešą paskelbimą).
5.
Informaciją, kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios
informacijos platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo
principų.
V SKYRIUS
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ APSKAITA
64
straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai
Finansinės
priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,
tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių nustatyta
tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina
Vertybinių popierių komisija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių
priemonių savininkų vardu.
Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito
turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių
priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų
perdavimu įkaito turėtojui.
Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų
tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu,
nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra
atidaryta klientų naudai. Valstybių narių ar trečiųjų šalių sąskaitų
tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos tokios sąskaitos, Vertybinių popierių
komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo reikalavimu
privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės priemonės.
Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios
klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą
Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia
kaip sąskaitų tvarkytojai ir sąskaita yra atidaryta klientų naudai. Lietuvos
Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra atidarytos
tokios sąskaitos, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio
vertybinių popierių depozitoriumo reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių
naudai yra įgytos finansinės priemonės.
Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos
valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko
vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito
turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi
pagal Lietuvos banko nurodymus.
Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos
valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,
gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume
atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės
centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose
daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Nr. XI-875, 2010-06-03,
Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
851 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas
Finansų maklerio
įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar
kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių
komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus
atvejus.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
961 straipsnis. Vertybinių
popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių
Vertybinių
popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių
skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse
nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,
vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio
priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
1)
juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų
pažeidimo;
2)
juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo
pasekmėms;
3) pažeidimas
yra mažareikšmis.
Įstatymas
papildytas straipsniu:
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
97
straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas
Piniginės baudos
į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai
asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį
sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo
sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo
savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą
vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
VII
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
98
straipsnis. Baigiamosios nuostatos
1.
Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio
įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi
teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme
nustatytomis teisėmis.
2.
Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių
popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka
šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,
finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo
nustatyta tvarka.
Reguliuojamos
rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi
teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis
teisėmis.
Reguliuojamos
rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo
įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos
licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,
reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta
tvarka.
Jei finansų
maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į
nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju
klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens
pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.
Finansų
maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su
klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki
2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame
įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos
po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais
yra sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių
ir (arba) papildomų paslaugų teikimo.
Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.
99
straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas
Šio įstatymo
nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems
asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo
nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo
šio įstatymo įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos
nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
rinkos įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame
įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos
nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat
nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus
apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių
įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos
vertybinių popierių įstatymą.
Įsigaliojus
šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,
1996, Nr. 16-412);
2) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio
papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);
3) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);
4) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir
papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);
5) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);
6) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių
pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.
61-1837);
7) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio
pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);
8) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);
9) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);
10) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2001, Nr. 112-4074);
11) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo
įstatymas (Žin.,
2003, Nr. 38-1687);
12) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);
13) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,
17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65
straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)
straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);
14) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo
įstatymas (Žin.,
2005, Nr. 84-3108);
15) Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),
40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)
skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.
77-2963).
100
straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Pasiūlyti
Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,
kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos
įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
finansinių
priemonių
rinkų
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2001 m.
gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių
popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie
tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).
2003 m.
sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos
vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir
manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 4 tomas, p. 367).
2004 m.
balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl
finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,
93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti
Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7
tomas, p. 263).
2007 m.
rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies
keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,
2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir
vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų
sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).
Priedo
pakeitimai:
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-1776,
2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-199,
2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,
83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO
PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl
sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos
operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo
metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-875,
2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)
FINANSINIŲ
PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,
86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)
STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-06-21)
autrap@lrs.lt