← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2012-01-01

Įstatymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 17-627Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ

ĮSTATYMAS

2007 m. sausio 18 d. Nr. X-1024

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

Nr.

XI-1672,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šio įstatymo

paskirtis – reglamentuoti visuomeninius santykius siekiant užtikrinti

sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą, investuotojų

interesų apsaugą ir sisteminės rizikos ribojimą.

2.

Šiuo

įstatymu siekiama suderinti finansinių priemonių rinkų reglamentavimą su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis įstatymas

nustato reikalavimus, kurių turi laikytis finansų maklerio įmonės ir

reguliuojamos rinkos.

2.

Kai kurie šio

įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis

taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas

ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – kredito įstaigos).

3.

Šio įstatymo

IV skyrius yra taikomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

4.

Šio įstatymo

II ir III skyriuose nustatyti reikalavimai netaikomi:

1) draudimo

įmonėms, taip pat įmonėms, užsiimančioms perdraudimo ar draudimo rizikos

perdavimo veikla;

2) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas išimtinai juos patronuojančioms įmonėms, jų

dukterinėms įmonėms arba juos patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

3) asmenims,

kurie atsitiktinai teikia investicines paslaugas užsiimdami profesine veikla,

reglamentuojama teisės aktais ar etikos kodeksais, nedraudžiančiais teikti

investicines paslaugas;

4) asmenims,

kurie sudaro sandorius tik savo sąskaita ir neteikia kitų investicinių

paslaugų. Išimtis netaikoma rinkos formuotojams ir asmenims, kurie

organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo sąskaita už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, kartu suteikdami

technines galimybes tretiesiems asmenims sudaryti su jais sandorius;

5) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,

kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas;

6) asmenims,

teikiantiems investicines paslaugas, kurias sudaro tik investicinių programų,

kuriose dalyvauja darbuotojai, administravimas ir investicinių paslaugų

teikimas tą asmenį patronuojančioms įmonėms, to asmens dukterinėms įmonėms arba

asmenį patronuojančių įmonių kitoms dukterinėms įmonėms;

7) Europos

centrinių bankų sistemos nariams, kitiems panašias funkcijas atliekantiems

nacionaliniams subjektams ir kitiems viešiesiems subjektams, vykdantiems arba

dalyvaujantiems vykdant valstybės skolos valdymą;

8) kolektyvinio

investavimo subjektams ir pensijų fondams, neatsižvelgiant į tai, ar jų veikla

reguliuojama Europos Sąjungos mastu, taip pat jų depozitoriumams ir

valdytojams;

9) asmenims,

sudarantiems sandorius dėl finansinių priemonių savo sąskaita arba teikiantiems

investicines paslaugas savo pagrindinės veiklos klientams dėl susietų su biržos

prekėmis išvestinių priemonių ar išvestinių sandorių, nurodytų šio įstatymo

3 straipsnio 4 dalies 10 punkte, jeigu vertinant apibendrintai tai yra

papildoma veikla greta pagrindinės, o pagrindinė veikla nėra investicinių

paslaugų ar banko paslaugų teikimas;

10) asmenims,

teikiantiems investavimo rekomendacijas, kai jie verčiasi kitos rūšies

profesine veikla, nepatenkančia į šio įstatymo reglamentavimo sritį, jeigu

tokių rekomendacijų teikimas nėra atskirai atlyginamas;

11) asmenims,

kurių pagrindinė veikla yra sandorių dėl biržos prekių ir (arba) išvestinių

priemonių dėl biržos prekių sudarymas savo sąskaita. Ši išimtis netaikoma,

jeigu asmenys, savo sąskaita sudarantys sandorius dėl biržos prekių ir (arba)

išvestinių priemonių dėl biržos prekių, priklauso asmenų grupei, kurios pagrindinė

veikla yra kitų investicinių paslaugų arba banko paslaugų teikimas;

12) įmonėms,

teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą,

kurią sudaro tik sandorių savo sąskaita sudarymas finansinių ateities,

pasirinkimo arba kitų išvestinių priemonių ir pinigų rinkose siekiant

vienintelio tikslo – apdrausti savo pozicijas išvestinių finansinių priemonių

rinkose, taip pat įmonėms, kurios sudaro sandorius kitų šiame punkte nurodytų

rinkų dalyvių sąskaita arba veikdamos jų interesais formuoja kainas, o už jas

garantuoja tų pačių rinkų tarpuskaitos sistemų nariai, prisiimdami atsakomybę

už tokių įmonių sudarytus sandorius;

13) Danijos ir

Suomijos pensijų fondų įsteigtoms asociacijoms, kurių vienintelis tikslas yra

šių asociacijų nariais esančių pensijų fondų turto valdymas;

14) agenti di

cambio, kurių veikla reglamentuojama 1998 m. vasario 24 d. Italijos

įstatyminio dekreto Nr. 58 201 straipsnyje.

5.

Šio įstatymo

suteikiamos teisės neapima investicinių paslaugų teikimo sandorio šalies teisėmis,

kai sandorius sudaro viešieji juridiniai asmenys, atliekantys valstybės skolos

valdymo funkcijas, taip pat Europos centrinių bankų sistemos nariai, vykdantys

Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo bei Europos centrinių bankų sistemos ir

Europos centrinio banko statute nustatytas funkcijas ar analogiškas funkcijas

pagal valstybių narių nacionalinę teisę.

6.

Šio

straipsnio 5 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis

mutandis.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Buveinės

valstybė narė:

1) finansų

maklerio įmonės atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota įmonės

buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė pagal

tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės arba finansų maklerio

įmonės teisėmis veikia fizinis asmuo, – ta valstybė narė, kurioje yra įmonės

arba fizinio asmens buveinė;

2) reguliuojamos

rinkos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota reguliuojamos

rinkos buveinė. Jeigu kitoje valstybėje narėje įsteigta reguliuojama rinka

pagal tos valstybės narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė

narė, kurioje yra reguliuojamos rinkos buveinė;

3) daugiašalės

prekybos sistemos atžvilgiu – ta valstybė narė, kurioje yra registruota

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė. Jeigu kitoje valstybėje

narėje įsteigtas daugiašalės prekybos sistemos operatorius pagal tos valstybės

narės teisę neturi registruotos buveinės, – ta valstybė narė, kurioje yra

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus buveinė.

2.

Daugiašalė

prekybos sistema – finansų maklerio įmonės arba rinkos operatoriaus

administruojama daugiašalė sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti savo

nuožiūra taisykles suderinami trečiųjų asmenų ketinimai pirkti ir parduoti

finansines priemones, lemiantys sandorių dėl finansinių priemonių sudarymą.

3.

Dukterinė

įmonė – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių grupių

konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymas).

4.

Finansinė

priemonė – bet kuri iš toliau nurodytų priemonių:

1)

perleidžiamieji vertybiniai popieriai;

2) pinigų rinkos

priemonės;

3) kolektyvinio

investavimo subjektų vertybiniai popieriai;

4) su

vertybiniais popieriais, valiutomis, palūkanų normomis ar pajamingumu susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, taip pat kitos išvestinės priemonės, finansiniai

indeksai ir priemonės, už kurias gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

arba prekėmis;

5) su biržos

prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų

normos sandoriai ir kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti

atsiskaitoma grynaisiais pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais

vienos iš šalių pasirinkimu (išskyrus nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejus);

6) su biržos

prekėmis susieti ir į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje

prekybos sistemoje įtraukti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo sandoriai ir kiti

išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis;

7) su biržos

prekėmis susieti pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos gali būti atsiskaitoma prekėmis ir

kurie nėra nurodyti šios dalies 6 punkte, su sąlyga, kad jie nėra skirti

komerciniams tikslams, tačiau turi kitų išvestinių finansinių priemonių

požymių, atsižvelgiant į tai, ar, inter alia, tarpuskaita ir

atsiskaitymai už šias prekes yra vykdomi per pripažintus tarpuskaitos namus

arba už jas privalu nuolat mokėti garantines įmokas. Šiame punkte numatytų

finansinių priemonių apibrėžimas yra nustatytas 2006 m. rugpjūčio 10 d. Europos

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1287/2006, įgyvendinančiame Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl investicinėms įmonėms taikomų apskaitos

dokumentų tvarkymo reikalavimų, informacijos apie sandorius pateikimo, rinkos

skaidrumo, leidimų prekiauti finansinėmis priemonėmis ir toje direktyvoje

apibrėžtų sąlygų (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1287/2006);

8) kredito

rizikos perkėlimo išvestinės priemonės;

9) finansiniai

susitarimai dėl skirtumų;

10) su klimato

sąlygų pokyčiais, krovinių gabenimo įkainiais, taršos emisijomis, infliacijos

rodikliais ar kitais oficialiais ekonominės statistikos rodikliais susieti

pasirinkimo, ateities, apsikeitimo, išankstiniai palūkanų normos sandoriai ir

kiti išvestiniai susitarimai, už kuriuos turi būti atsiskaitoma grynaisiais

pinigais arba gali būti atsiskaitoma grynaisiais pinigais vienos iš sandorio šalių

pasirinkimu (neskaitant nemokumo ir veiklos nutraukimo atvejų), taip pat kiti

išvestiniai susitarimai, susieti su turtu, teisėmis, įsipareigojimais,

indeksais ir kitomis priemonėmis, nenurodytomis šioje dalyje, kurios turi kitų

išvestinių finansinių priemonių požymių – tai yra ar, inter alia, jos

yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos

sistemoje, o tarpuskaita ir atsiskaitymai jų atžvilgiu yra vykdomi per

pripažintus tarpuskaitos namus arba jų atžvilgiu taikoma pareiga nuolat mokėti

garantines įmokas. Šiame punkte numatytų finansinių priemonių apibrėžimas yra

nustatytas Reglamente (EB) Nr. 1287/2006.

5.

Finansinių

priemonių portfelio valdymas – klientų portfelių, į kurių sudėtį įeina

viena ar daugiau finansinių priemonių, valdymas savo nuožiūra pagal individualų

kiekvieno kliento pavedimą.

6.

Finansinių

priemonių portfelis – investuotojo turimų finansinių priemonių rinkinys.

7.

Finansų

maklerio įmonė – juridinis asmuo, kurio nuolatinė veikla yra profesionalus

vienos ar kelių investicinių paslaugų teikimas tretiesiems asmenims ir (arba)

profesionalus vienos ar kelių investicinės veiklos rūšių vykdymas. Kitose

valstybėse narėse įsteigtos finansų maklerio įmonės gali neturėti juridinio

asmens statuso.

8.

Finansų

maklerio įmonės akcijų paketas – tiesiogiai ar netiesiogiai valdoma finansų

maklerio įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne

mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti

esminę įtaką finansų maklerio įmonės valdymui. Skaičiuojant, ar įmonės

įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalis sudaro ne mažiau kaip 1/10

įstatinio kapitalo, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatytus įpareigojimus ir balsų skaičiavimo tvarką.

9.

Finansų

maklerio įmonės filialas – su buveinės vieta nesutampantis ir juridinio

asmens teisių neturintis finansų maklerio įmonės padalinys, kuris teikia tik

tas investicines paslaugas ir (arba) vykdo investicinę veiklą ir gali teikti

tik tas papildomas paslaugas, kurias leidžia teikti finansų maklerio įmonės

licencija. Visi padaliniai, kuriuos finansų maklerio įmonė įsteigė toje pačioje

priimančiojoje valstybėje narėje, yra laikomi vienu filialu.

10.

Finansų

maklerio įmonės vadovai:

1) administracijos

vadovas;

2) valdybos

nariai;

3) stebėtojų

tarybos nariai.

11.

Glaudūs

ryšiai – padėtis, kai du ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų sieja:

1) dalyvavimo

ryšiai – ne mažiau kaip 1/5 įmonės įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių yra

valdoma tiesiogiai arba kontrolės būdu;

2) kontrolės

ryšiai – apima patronuojančios ir dukterinės įmonių santykius, atsirandančius

kontrolės pagrindu, taip pat kitus panašius santykius tarp fizinio ar juridinio

asmens ir įmonės, atsižvelgiant į tai, kad įmonės dukterinės įmonės dukterinė

įmonė kartu yra laikoma ir pirmosios įmonės dukterine įmone;

3) nuolatiniai

kontrolės ryšiai su tuo pačiu asmeniu – kai du ar daugiau fizinių ar juridinių

asmenų yra nuolat susiję kontrolės ryšiu su tuo pačiu asmeniu, yra laikoma, kad

glaudūs ryšiai yra tarp visų šių asmenų.

12.

Investavimo

rekomendacija – finansų maklerio įmonės arba kliento iniciatyva klientui

teikiama asmeninio pobūdžio rekomendacija dėl vieno ar kelių sandorių,

susijusių su finansinėmis priemonėmis.

13.

Investicinės

paslaugos ir investicinė veikla (toliau – investicinės

paslaugos) – su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis susijusios šios

paslaugos ir veikla:

1) pavedimų

priėmimas ir perdavimas;

2) pavedimų

vykdymas klientų sąskaita;

3) sandorių

sudarymas savo sąskaita;

4) finansinių

priemonių portfelio valdymas;

5) investavimo

rekomendacijų teikimas;

6) finansinių

priemonių pasirašymas ir (arba) platinimas įsipareigojant jas išplatinti;

7) finansinių

priemonių platinimas be įsipareigojimo jas išplatinti;

8) daugiašalės

prekybos sistemos administravimas.

14.

Investuotojas

– asmuo, nuosavybės teise turintis finansinių priemonių arba ketinantis jų

įsigyti.

15.

Jungtinė

(konsoliduota) priežiūra – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų

įstaigų įstatyme (toliau – Finansų įstaigų įstatymas).

16.

Klientas

– fizinis ar juridinis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė teikia investicines

paslaugas ir (arba) papildomas paslaugas.

17.

Kolektyvinio

investavimo subjekto valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – kaip

tai apibrėžta Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme

(toliau – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas).

18.

Kontrolė

– tiesioginis ir (arba) netiesioginis lemiamas

poveikis įmonei, kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

19.

Kredito

įstaiga – kaip tai apibrėžta Finansų įstaigų įstatyme.

20.

Kredito

reitingų agentūra – kaip tai apibrėžta 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 (toliau – Reglamentas

(EB)

Nr. 1060/2009).

21.

Nepriekaištingos

reputacijos asmenys – fiziniai ir juridiniai asmenys:

1) kurie nėra

teisti už labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar nusižengimą

finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms

ir turtiniams interesams;

2) kurie nėra

teisti už šios dalies 1 punkte nenumatytą nusikaltimą ar nusižengimą arba kurių

teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

3)

nepiktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

4) kurių

valdymo organų nariai ir šį juridinį asmenį kontroliuojantys fiziniai ir

juridiniai asmenys yra nepriekaištingos reputacijos;

5) jeigu nėra

kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių asmens reputacija negali būti laikoma

nepriekaištinga.

22.

Neprofesionalusis

klientas – klientas, kuris nepriskiriamas nei prie profesionaliųjų klientų,

nei prie tinkamų sandorio šalių.

23.

Pagrindinė

sutarties šalis – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos

atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose

įstatyme.

24.

Papildomos

paslaugos:

1) finansinių

priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, įskaitant turto

saugojimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas, tokias kaip pinigų ar

finansinio užstato valdymas;

2) suteikimas

investuotojui kredito ar paskolos, kuriais naudodamasis investuotojas gali

sudaryti sandorį dėl vienos ar kelių finansinių priemonių, o kreditą ar paskolą

suteikianti įmonė pati dalyvauja sudarant sandorį;

3) įmonių

konsultavimas kapitalo struktūros, verslo strategijos ir kitais su tuo

susijusiais klausimais, taip pat patarimai ir paslaugos, susijusios su įmonių

reorganizavimu ir įsigijimu;

4) užsienio

valiutos keitimo paslaugos, kai jos yra susijusios su investicinių paslaugų

teikimu;

5) investiciniai

tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos, susijusios

su sandoriais dėl finansinių priemonių;

6) su finansinių

priemonių platinimu susijusios paslaugos;

7) investicinės

paslaugos, investicinė veikla ir papildomos paslaugos, susijusios su

finansinėmis priemonėmis, turtu ar kitais objektais, su kuriais yra susietos

išvestinės finansinės priemonės, nurodytos šio straipsnio 4 dalies 5, 6, 7 ir

10 punktuose, su sąlyga, kad teikiamos investicinės paslaugos ar papildomos

paslaugos arba vykdoma investicinė veikla yra susijusi su šiomis išvestinėmis

finansinėmis priemonėmis.

25.

Patronuojanti

įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės

atskaitomybės įstatyme.

26.

Pavedimų

vykdymas klientų sąskaita – veikla, kuria siekiama kliento sąskaita

sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl vienos ar kelių finansinių priemonių.

27.

Perleidžiamieji

vertybiniai popieriai – kapitalo rinkoje galintys cirkuliuoti

vertybiniai popieriai (išskyrus mokėjimo priemones), įskaitant, bet neapsiribojant

šiais vertybiniais popieriais:

1) bendrovių

akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai bendrovių, partnerystės

pagrindu veikiančių bendrijų ir kitų subjektų akcijoms, taip pat depozitoriumo

pakvitavimai dėl akcijų;

2) obligacijos

ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant depozitoriumo

pakvitavimus dėl ne nuosavybės vertybinių popierių;

3) kiti

vertybiniai popieriai, suteikiantys teisę įsigyti ar perleisti

perleidžiamuosius vertybinius popierius arba lemiantys piniginius atsiskaitymus,

nustatomus atsižvelgiant į perleidžiamuosius vertybinius popierius, valiutas,

palūkanų normas, pajamingumą, biržos prekes arba kitus indeksus ar priemones.

28.

Pinigų

rinkos priemonės – priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje

– iždo vekseliai, indėlio sertifikatai, bendrovių išleisti trumpalaikiai

skoliniai įsipareigojimai ir kita, išskyrus mokėjimo priemones.

29.

Priežiūros

institucija – Lietuvos bankas, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

atliekantis finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas.

30.

Priimančioji

valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybė narė ir kurioje

finansų maklerio įmonė yra įsteigusi filialą arba teikia investicines paslaugas

ir (arba) vykdo investicinę veiklą nesteigdama filialo, arba ta valstybė narė,

kurioje reguliuojama rinka aprūpina savo nutolusius narius ar dalyvius,

įsteigtus toje valstybėje narėje, priemonėmis, kurios palengvina prieigą prie

reguliuojamos rinkos prekybos sistemos.

31.

Profesionalusis

klientas – klientas, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties

pagrįstiems investiciniams sprendimams savarankiškai priimti, gali tinkamai

įvertinti su tuo susijusią riziką ir atitinka profesionaliesiems klientams

nustatytus kriterijus, nurodytus šio įstatymo II skyriaus trečiajame skirsnyje.

32.

Reguliuojama

rinka – rinkos operatoriaus valdoma ir (arba) administruojama nuolat

veikianti daugiašalė licencijuota sistema, kurioje pagal neleidžiančias veikti

savo nuožiūra taisykles palengvinama suderinti arba yra suderinami trečiųjų

asmenų ketinimai pirkti ir parduoti finansines priemones, lemiantys sandorių

dėl finansinių priemonių, kurios įtrauktos į prekybą šioje sistemoje ir (arba)

kuriomis prekiaujama pagal šios sistemos taisykles, sudarymą.

33.

Reguliuojamos

rinkos operatorius (toliau – rinkos operatorius) – asmuo ar asmenys,

kurie valdo ir (arba) administruoja reguliuojamą rinką. Rinkos operatorius gali

būti pati reguliuojama rinka.

34.

Ribinis

pavedimas – pavedimas pirkti ar parduoti pavedime nurodytą finansinę priemonę

už pavedime nurodytą ar geresnę kainą ir pavedime nurodytais kiekiais.

35.

Rinkos

formuotojas – asmuo, kuris nuolat veikia finansų rinkose įsipareigodamas

savo sąskaita ir savo lėšomis sudaryti pirkimo–pardavimo sandorius dėl

finansinių priemonių savo paties nustatytomis kainomis.

36.

Sandorių

sudarymas savo sąskaita – sandorių dėl vienos ar kelių finansinių priemonių

sudarymas savo lėšomis.

37.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė – finansų maklerio įmonė, kuri,

vykdydama klientų pavedimus už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, organizuotai, nuolat ir sistemiškai sudaro sandorius savo

sąskaita.

38.

Sisteminė

rizika – tikimybė, kad vienos finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar

investuotojo nemokumas turės neigiamos įtakos daugelio finansų maklerio įmonių,

kredito įstaigų ar investuotojų interesams.

39.

Suderintasis

kolektyvinio investavimo subjektas – kaip tai apibrėžta Kolektyvinio

investavimo subjektų įstatyme.

40.

Trečioji

šalis – valstybė

ne Europos Sąjungos narė arba ne Europos ekonominės erdvės valstybė.

41.

Trečiosios

šalies priežiūros institucija – institucija, atliekanti šiame įstatyme

nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms analogiškas finansinių priemonių

rinkų priežiūros funkcijas ne valstybėje narėje.

42.

Valstybė

narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės

valstybė.

43.

Valstybės

narės priežiūros institucija – institucija,

atliekanti šiame įstatyme nurodytoms priežiūros institucijos funkcijoms

analogiškas finansinių priemonių rinkų priežiūros funkcijas valstybėje narėje.

44.

Viešai

neatskleista informacija – tiesiogiai ar netiesiogiai su vienu ar keliais emitentais

ar finansinėmis priemonėmis susijusi tikslaus pobūdžio informacija apie

planuojamus ar įvykusius esminius įvykius ir kita informacija, kurios

atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių priemonių ar su jomis

susietų išvestinių priemonių kainai, jeigu ši informacija nėra viešai

atskleista. Su prekėmis susietų išvestinių priemonių atžvilgiu viešai

neatskleista informacija laikoma tokia tikslaus pobūdžio viešai neatskleista

informacija, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su viena ar daugiau tokių

priemonių ir kurią rinkos, kurioje prekiaujama tokiomis priemonėmis, naudotojai

tikisi gauti pagal įprastą rinkos praktiką. Asmenų, vykdančių pavedimus dėl finansinių

priemonių, atžvilgiu viešai neatskleista informacija taip pat yra kliento

suteikta tikslaus pobūdžio informacija, susijusi su jo pavedimais, tiesiogiai

ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais emitentais ar finansinėmis

priemonėmis, kurios atskleidimas gali turėti didelės įtakos šių finansinių

priemonių ar su jomis susietų išvestinių priemonių kainai.

45.

Viešas

paskelbimas – informacijos skelbimas, teikimas priežiūros institucijos interneto

svetainėje, jeigu šiame įstatyme nenumatyta kitaip.

46.

Europos

bankininkystės institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija

(Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas

Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL 2010 L

331, p. 12), įsteigta institucija.

47.

Europos

sisteminės rizikos valdyba – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos

makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos

įsteigimo (OL 2010 L 331, p. 1) įsteigta institucija.

48.

Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucija – 2010 m. lapkričio 24 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos

priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei

panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL 2010 L 331, p. 84), įsteigta

institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

II

SKYRIUS

FINANSŲ MAKLERIO

ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS IR JŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

PIRMASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS.

REIKALAVIMAI

LICENCIJAI GAUTI

4

straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas – licencijuojama veikla

1.

Nuolat ir

profesionaliai teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje gali tik

finansų maklerio įmonės, turinčios priežiūros institucijos ar kitos valstybės

narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, taip

pat Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines

paslaugas, ir finansų patarėjo įmonės, turinčios priežiūros institucijos

išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

2.

Finansų

maklerio įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų maklerio įmone.

Žodžius „finansų maklerio įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę teikti investicines paslaugas. Įmonės, kurios specializuojasi valdyti

kitų asmenų finansinių priemonių portfelius, gali savo pavadinime vartoti

žodžius „investicijų valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius ir

vedinius.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis netaikoma rinkos operatoriui, administruojančiam daugiašalę

prekybos sistemą ir neketinančiam teikti kitų investicinių paslaugų. Tokiu

atveju rinkos operatoriui licencija neišduodama, tačiau jis turi teisę

administruoti daugiašalę prekybos sistemą tik po to, kai priežiūros institucija

įsitikina, kad rinkos operatorius atitinka šiame skirsnyje (išskyrus šio

įstatymo 11 straipsnį) nustatytus reikalavimus ir apie tai praneša rinkos

operatoriui.

4.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir finansų patarėjo įmonė privalo

turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

5.

Priežiūros

institucija kaupia duomenis ir informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus subjektus bei investicines ir papildomas paslaugas, kurias jie turi

teisę teikti Lietuvos Respublikoje. Ši informacija yra nuolat atnaujinama ir

viešai skelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6.

Finansų

patarėjo įmonės licenciją turinti bendrovė vadinama finansų patarėjo įmone.

Žodžius „finansų patarėjo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų

vedinius gali vartoti savo pavadinime ir reklamoje tik tos įmonės, kurios turi

teisę verstis finansų patarėjo įmonės veikla.

7.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti Lietuvos Respublikoje šio įstatymo

3 straipsnio 13 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytas investicines paslaugas dėl

perleidžiamųjų vertybinių popierių ir kolektyvinio investavimo subjektų

vertybinių popierių, jeigu įmonė nesaugo klientų lėšų ir finansinių priemonių

ir dėl to negali tapti klientų skolininke, o klientų pavedimus gali perduoti

tik:

1) valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms;

2) valstybėje

narėje licencijuotoms kredito įstaigoms;

3) trečiosiose

šalyse įsteigtiems finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų filialams,

kuriems taikomi ne mažiau griežti reikalavimai, negu nustatyti Europos Sąjungos

teisės aktuose;

4) kolektyvinio

investavimo subjektams, kurie, vadovaujantis jų buveinės valstybės narės teisės

aktais, turi teisę viešai platinti kolektyvinio investavimo subjekto

vertybinius popierius, taip pat jų valdytojams;

5) nekintamojo

kapitalo investicinėms bendrovėms, kaip jos apibrėžtos 1976 m. gruodžio 13 d.

Antrosios Tarybos direktyvos 77/91/EEB 15 straipsnio 4 dalyje, kurių

vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje.

8.

Finansų

patarėjo įmonei mutatis mutandis taikomi šio įstatymo II skyriuje

nustatyti reikalavimai, taikomi finansų maklerio įmonėms, išskyrus išimtis,

numatytas šiame įstatyme ir priežiūros institucijos priimtuose teisės aktuose.

9.

Finansų

patarėjo įmonei netaikomi šio įstatymo 12 ir 15 straipsnių reikalavimai, tačiau

ji privalo apdrausti savo profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi

būti ne mažesnė kaip 100 tūkstančių litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500

tūkstančių litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Finansų patarėjo

įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

10.

Finansų

patarėjo įmonė turi teisę teikti licencijoje nurodytas investicines paslaugas

ir jas reklamuoti tik Lietuvos Respublikoje. Finansų patarėjo įmonei

nesuteikiamos šio įstatymo II skyriaus penktajame skirsnyje nustatytos teisės.

5

straipsnis. Finansų maklerio įmonės licencijos apimtis

1.

Finansų

maklerio įmonės licencijoje yra nurodomos investicinės paslaugos, kurias turi

teisę teikti finansų maklerio įmonė. Licencijoje taip pat gali būti nurodytos viena

ar kelios papildomos paslaugos. Finansų maklerio įmonės licencija nėra

išduodama vien tik papildomoms paslaugoms teikti.

2.

Priežiūros

institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją:

1) Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms įmonėms, ketinančioms užsiimti finansų maklerio įmonės

veikla;

2) ne valstybėje

narėje licencijuotoms finansų maklerio įmonėms, ketinančioms teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3.

Lietuvos

Respublikoje įsteigtoms kredito įstaigoms teisę teikti investicines paslaugas

suteikia kredito įstaigos licencija, jeigu joje ši veikla nėra apribota.

Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga teikti investicines paslaugas

gali tik įkūrusi specializuotą vidaus struktūrinį padalinį. Priežiūros

institucija turi įvertinti kredito įstaigos, įkūrusios specializuotą vidaus

struktūrinį padalinį, pasirengimą teikti investicines paslaugas.

4.

Finansų

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, ketinanti teikti investicines paslaugas ir

(arba) papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje,

turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu papildyti galiojančią

licenciją ketinamomis teikti investicinėmis ir (arba) papildomomis paslaugomis.

5.

Lietuvos

Respublikoje veikiančių kredito įstaigų teisės teikti investicines ir papildomas

paslaugas ypatumus taip pat reguliuoja atitinkamų kredito įstaigų veiklą

reglamentuojantys įstatymai.

6

straipsnis. Licencijos išdavimo tvarka

1.

Įmonė, siekianti gauti finansų maklerio įmonės

licenciją, turi pateikti priežiūros institucijai prašymą. Kartu su prašymu turi

būti pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje, be

kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir įmonės organizacinė

struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus,

veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita priežiūros institucijos

nustatyta informacija, kurią išnagrinėjusi priežiūros institucija galėtų

konstatuoti, kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus finansų

maklerio įmonės licencijai gauti. Valstybės ir savivaldybių institucijos

priežiūros institucijos prašymu privalo pateikti visą savo turimą informaciją

apie pretendento akcininkus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir

kitų teisės aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų išvadas ir kitą informaciją,

reikalingą priimant sprendimą dėl licencijos išdavimo.

2.

Priežiūros

institucija išduoda finansų maklerio įmonės licenciją tik visiškai įsitikinusi,

kad įmonė atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus licencijai gauti.

3.

Apie

sprendimą dėl licencijos išdavimo priežiūros institucija praneša paraišką

pateikusiai įmonei ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų

ir informacijos pateikimo.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ar

paaiškinimų. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Apie licencijos išdavimą ar galiojimo panaikinimą priežiūros institucija

praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai ir apie tai paskelbia priežiūros institucijos interneto

svetainėje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

15 straipsnis.

Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas

1.

Finansų maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines

ataskaitas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais

ir tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Finansų maklerio įmonių audito atlikimo tvarką, reikalavimus auditoriui ir

audito įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigas ir atsakomybę

reglamentuoja Audito įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas ir šio įstatymo 83

straipsnis.

3.

Šio straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir

Centriniam depozitoriumui.

4.

Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo

tvarką reglamentuoja Finansų įstaigų įstatymas.

Pastaba. Finansų maklerio įmonės, rinkos

operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių

ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1402,

2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

83 straipsnis. Priežiūros institucijos

taikomos poveikio priemonės

1.

Priežiūros institucija turi

teisę taikyti šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti

laikinąjį priežiūros institucijos atstovą veiklai prižiūrėti;

4) įpareigoti

finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą tol,

kol yra pagrindas sustabdyti licenciją; išnykus licencijos sustabdymo

pagrindui, priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo tada, kai įsitikino, kad pagrindas išnyko, atnaujina licencijos

teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.

2.

Priežiūros

institucija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos rinkos

operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir

2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir

6 punktuose nustatytas poveikio priemones.

3.

Priežiūros

institucija turi teisę skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės

pažeidimų kodekse nustatytas nuobaudas fiziniams asmenims.

4.

Priežiūros

institucijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos skelbiamos viešai ne

vėliau kaip per 3 darbo dienas, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų

žalos rinkai ar padarytų neproporcingos žalos dalyvaujančioms šalims. Jeigu

priežiūros institucija viešai paskelbia apie pritaikytą poveikio priemonę ar

sankciją, ji tuo pačiu metu apie tai praneša Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai.

5.

Priežiūros

institucija kiekvienais metais pateikia Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apibendrintą informaciją apie visas poveikio priemones,

pritaikytas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

84

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame

įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas

iš šių pagrindų:

1) finansų

maklerio įmonė pateikė priežiūros institucijai neteisingą informaciją;

2) priežiūros institucijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija

ar dokumentai;

3)

nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) finansų

maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra

duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu

praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o kai pažeidimas

yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų

atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.

Šio straipsnio nuostatos

licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

16 straipsnis. Papildomi reikalavimai

finansų maklerio įmonėms ir rinkos operatoriams, administruojantiems daugiašalę

prekybos sistemą

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, be šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo

patvirtinti skaidrias ir neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles bei

procedūras, kurios užtikrintų sąžiningą ir sklandžią prekybą, ir nustatyti

objektyvius kriterijus, skirtus veiksmingam pavedimų vykdymui užtikrinti.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti skaidrias taisykles, nustatančias kriterijus,

pagal kuriuos finansinės priemonės gali būti įtrauktos į prekybą toje

sistemoje.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi užtikrinti informacijos, kurios pagrindu daugiašalės prekybos

sistemos nariai galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus, viešą

paskelbimą, atsižvelgiant į daugiašalės prekybos sistemos dalyvių padėtį rinkoje

ir finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama toje sistemoje, tipus.

4.

Šio įstatymo

22, 24 ir 25 straipsniuose nustatyti reikalavimai netaikomi sandoriams,

sudarytiems pagal daugiašalės prekybos sistemos veiklą reglamentuojančias

taisykles, kai sudarant sandorį dalyvauja tik tos sistemos nariai ar dalyviai

arba tik pati sistema ir jos nariai ar dalyviai. Tačiau daugiašalės prekybos

sistemos nariai ar dalyviai turi laikytis šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami

kliento sąskaita, vykdo jo pavedimus daugiašalėje prekybos sistemoje.

5.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi patvirtinti ir įgyvendinti objektyviais kriterijais pagrįstas

taisykles, nustatančias reikalavimus rinkos dalyviams, siekiantiems tapti

sistemos nariais. Šios taisyklės turi atitikti šio įstatymo 56 straipsnio 3

dalyje nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, turi suteikti sistemos nariams visą reikalingą informaciją apie jų

pareigas, susijusias su atsiskaitymais dėl sistemoje sudarytų sandorių. Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo turėti veiksmingų priemonių arba sudaryti reikiamus

susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą atsiskaitymą už sistemoje sudarytus

sandorius, įskaitant ir susitarimus su pagrindine sutarties šalimi bei

tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistema.

7.

Jeigu perleidžiamaisiais

vertybiniais popieriais, kurie buvo įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

yra prekiaujama daugiašalėje prekybos sistemoje be jų emitento sutikimo, tai

šių vertybinių popierių emitentui netaikomi pradinio, periodinio ir einamojo

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi toje sistemoje.

8.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo nedelsdami vykdyti priežiūros institucijos nurodymus dėl

prekybos finansinėmis priemonėmis sustabdymo ar nutraukimo.

9.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

17 straipsnis. Priežiūros institucijų

tarpusavio konsultavimasis prieš išduodant finansų maklerio įmonės licenciją

1.

Priežiūros institucija,

prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia kitos valstybės

narės priežiūros institucijos nuomonės, jeigu finansų maklerio įmonės

licencijos siekianti įmonė yra:

1) kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos

dukterinė įmonė;

2) kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą

patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja kitoje

valstybėje narėje licencijuotą finansų maklerio įmonę ar kredito įstaigą.

2.

Priežiūros

institucija, prieš išduodama finansų maklerio įmonės licenciją, atsiklausia

kitos valstybės narės kredito įstaigų ar draudimo įmonių priežiūrą atliekančios

priežiūros institucijos nuomonės, jeigu licencijos siekianti finansų maklerio

įmonė yra:

1) Europos

Sąjungoje licencijuotos kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė

įmonė;

2) Europos

Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios

įmonės dukterinė įmonė;

3)

kontroliuojama tų pačių fizinių ar juridinių asmenų, kurie kontroliuoja Europos

Sąjungoje licencijuotą kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

3.

Priežiūros

institucija atsiklausia šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežiūros

institucijų nuomonės vertindama licencijos siekiančios įmonės akcijų paketo

savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją

ir patirtį. Priežiūros institucija keičiasi informacija, reikalinga akcininkų

tinkamumui įvertinti, taip pat tai pačiai įmonių grupei priklausančių įmonių

vadovų reputacijai ir tinkamumui įvertinti tiek prieš išduodama finansų

maklerio įmonės licenciją, tiek ir vėliau atlikdama finansų maklerio įmonės

veiklos reikalavimų laikymosi priežiūrą.

18 straipsnis. Priežiūros institucijos

įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių ir finansų patarėjo įmonių

licencijavimo tvarką ir reikalavimus licencijai gauti

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato:

1) finansų maklerio įmonių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

2) maklerių

licencijų išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką;

3) pranešimų

apie finansų maklerio įmonės akcijų paketo įgijimą ar netekimą ir pranešimų

apie šiame įstatyme nustatytų akcijų suteikiamų balsavimo teisių ribų

peržengimą pateikimo tvarką;

4) finansų

maklerio įmonių kapitalo ir kitus riziką ribojančius reikalavimus;

5) finansų

maklerio įmonių veiklos organizavimo taisykles, detalizuojančias šio įstatymo

13 straipsnyje nustatytus organizacinius reikalavimus;

6) finansų

patarėjo įmonių licencijų išdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei veiklos

organizavimo ir vykdymo taisykles.

ANTRASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ VEIKLAI KELIAMI REIKALAVIMAI

19 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareiga nuolat laikytis reikalavimų licencijai gauti

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės privalo nuolat laikytis

šiame įstatyme nustatytų reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros

institucija. Finansų maklerio įmonė turi pranešti priežiūros institucijai apie

visus aplinkybių, buvusių licencijos išdavimo metu, esminius pasikeitimus.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

20 straipsnis. Pareiga nuolat laikytis

finansų maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų ir teikti periodinę

informaciją

1.

Lietuvos

Respublikoje licencijuotos finansų maklerio įmonės, teikiančios investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje, taip pat kitoje valstybėje narėje licencijuotų

finansų maklerio įmonių filialai, teikiantys investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje, privalo nuolat laikytis šiame skirsnyje nustatytų finansų

maklerio įmonės veiklai keliamų reikalavimų.

2.

Kaip

laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, prižiūri priežiūros

institucija. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūros funkcijas, naudojasi

šio įstatymo

71 straipsnyje suteiktomis teisėmis.

3.

Finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir atvejais privalo

pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ir priežiūrai

skirtas ataskaitas, veiklos ataskaitą ir kitus priežiūros institucijos nustatytus

dokumentus.

4.

Finansų

maklerio įmonės privalo priežiūros institucijos nustatytais atvejais ir tvarka

atskleisti visuomenei informaciją apie savo veiklą.

5.

Šio

straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas pareigas detalizuoja priežiūros

institucija.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

21

straipsnis. Pareiga vengti interesų konfliktų

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų

priemonių, skirtų nustatyti interesų konfliktus, kylančius tarp įmonės, jos

vadovų, darbuotojų, agentų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai

kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės

klientų, kai interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas,

papildomas paslaugas arba jų derinį.

2.

Jeigu

priemonės, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi šio įstatymo 13

straipsnio 2 dalimi, yra nepakankamos užtikrinti žalos klientų interesams

prevenciją, finansų maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir

(arba) papildomas paslaugas, turi aiškiai atskleisti klientui interesų

konflikto turinį ir šaltinį.

3.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

22 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

pareigos teikiant klientui investicines paslaugas

1.

Finansų

maklerio įmonė, teikdama klientui investicines paslaugas ir (arba) papildomas

paslaugas, turi sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis

klientui sąlygomis ir jo interesais, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų

reikalavimų.

2.

Visa

informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba)

potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės

veiklą ir siūlomas paslaugas, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio

pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama.

3.

Finansų

maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems

klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti

siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą

riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali

būti pateikiama standartizuota forma.

4.

Įgyvendindama

šio straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, finansų maklerio įmonė privalo

pateikti informaciją apie:

1) įmonę ir jos

teikiamas paslaugas;

2) finansines

priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir

įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba

investicijoms į tam tikras finansines priemones;

3) klientų

pavedimų vykdymo vietas;

4) pavedimo

vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti klientui investicines paslaugas, kurios

apima investavimo rekomendacijų teikimą ir (arba) finansinių priemonių

portfelio valdymą, privalo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus

kliento:

1) žinias ir

patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis

paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis;

2) finansinę

padėtį;

3) tikslus,

kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis.

6.

Finansų

maklerio įmonė, surinkusi ir įvertinusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą

informaciją, turi rekomenduoti klientui ar potencialiam klientui konkrečias

investicines paslaugas ir finansines priemones, kurios geriausiai atitiktų

kliento interesus.

7.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines paslaugas, kitas negu

nurodytos šio straipsnio 5 ir 10 dalyse, turi pasiūlyti klientui ar

potencialiam klientui pateikti informaciją apie jo žinias ir patirtį

investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar

finansinėmis priemonėmis, kurias siūlo finansų maklerio įmonė arba dėl kurių

kreipiasi pats klientas ar potencialus klientas. Atsižvelgdama į gautą informaciją,

finansų maklerio įmonė turi įvertinti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir

finansinės priemonės yra tinkamos klientui.

8.

Jeigu finansų

maklerio įmonė, įvertinusi šio straipsnio 7 dalyje nurodytą informaciją,

nustato, kad investicinė paslauga ar finansinė priemonė konkrečiam klientui ar

potencialiam klientui nėra tinkama, ji privalo klientą ar potencialų klientą

apie tai įspėti. Įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota forma.

9.

Jeigu

klientas ar potencialus klientas atsisako suteikti šio straipsnio 7 dalyje

nurodytą informaciją arba pateikia nepakankamai informacijos apie savo žinias

ir patirtį investavimo srityje, finansų maklerio įmonė privalo įspėti klientą

ar potencialų klientą, kad kliento atsisakymas pateikti reikalingą informaciją

arba ne visos reikalingos informacijos pateikimas neleidžia finansų maklerio

įmonei nustatyti, ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės

yra tinkamos klientui. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas ir standartizuota

forma.

10.

Finansų maklerio

įmonė, kurios teikiamos investicinės paslaugos apima tik pavedimų vykdymą

klientų sąskaita ir (arba) pavedimų priėmimą ir perdavimą, neatsižvelgiant į

tai, ar yra teikiamos papildomos paslaugos, gali teikti šias paslaugas

nesurinkusi informacijos apie kliento žinias ir patirtį investavimo srityje ir

neįvertinusi, ar konkrečios investicinės paslaugos arba finansinės priemonės

yra tinkamos klientui, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) investicinės

paslaugos yra teikiamos dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje

arba lygiavertėje rinkoje trečiojoje šalyje, taip pat pinigų rinkos priemonių,

obligacijų ar kitokių įsiskolinimą patvirtinančių finansinių priemonių,

išskyrus obligacijas ir kitas įsiskolinimą patvirtinančias priemones, kurios

turi išvestinių finansinių priemonių požymių, suderintųjų kolektyvinio

investavimo subjektų išleistų vertybinių popierių ir kitų nesudėtingų

finansinių priemonių;

2) investicinė

paslauga teikiama kliento ar potencialaus kliento iniciatyva;

3) klientas ar

potencialus klientas buvo įspėti, kad investicines paslaugas teikianti finansų

maklerio įmonė neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar

siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui, todėl klientas

nesinaudoja šiame įstatyme nustatyta kliento interesų apsauga, kuri numatyta

teikiant kitas investicines paslaugas. Toks įspėjimas gali būti pateikiamas

standartizuota forma;

4) finansų

maklerio įmonė laikosi šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti

interesų konfliktų.

11.

Finansų

maklerio įmonė privalo saugoti dokumentus, nustatančius įmonės ir kliento

sutartinius santykius ir jų tarpusavio teises ir pareigas bei kitas

investicinių paslaugų teikimo sąlygas. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos gali

būti nustatomos teikiant nuorodas į kitus dokumentus ar teisės aktus.

12.

Finansų

maklerio įmonė turi teikti klientui tinkamus pranešimus apie jam suteiktas

paslaugas. Šiuose pranešimuose turi būti pateikiama informacija apie išlaidas,

susijusias su sandorių sudarymu ir paslaugų teikimu klientui.

13.

Tais

atvejais, kai investicinė paslauga teikiama kaip dalis finansinio produkto,

kuriam taikomi klientų rizikos įvertinimą ar informacijos pateikimą

reglamentuojantys Europos Sąjungos teisės aktai ar bendrieji Europos

standartai, susiję su kredito institucijomis ar vartojimo kreditais, šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi.

14.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

23 straipsnis. Investicinių paslaugų teikimas

tarpininkaujant kitai finansų maklerio įmonei

1.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi kitos finansų maklerio įmonės (tarpininkaujančios

įmonės) pavedimą suteikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis tarpininkaujančios

įmonės perduota informacija apie klientą (įskaitant informaciją apie kliento

žinias ir patirtį investavimo srityje, kliento finansinę padėtį, tikslus, kurių

klientas siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis ir kt.). Tarpininkaujanti

įmonė atsako už perduodamos informacijos teisingumą ir išsamumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė, gavusi pavedimą suteikti investicines paslaugas

tarpininkaujančios įmonės klientui, turi teisę vadovautis rekomendacijomis dėl

finansinių priemonių ir investicinių paslaugų, kurias klientui pateikė

tarpininkaujanti įmonė. Už klientui suteiktų rekomendacijų tinkamumą atsako

tarpininkaujanti įmonė.

3.

Tarpininkaujančios įmonės pavedimą gavusi finansų maklerio įmonė atsako už

investicinės paslaugos suteikimą ir (arba) sandorio sudarymą šio skirsnio

nustatyta tvarka, kai paslauga yra teikiama arba sandoris yra sudaromas

vadovaujantis informacija ar rekomendacijomis, kaip nustatyta šio straipsnio 1

ir 2 dalyse.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

24 straipsnis. Pareiga vykdyti kliento

pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama kliento pavedimą, privalo veikti taip, kad būtų

pasiektas geriausias įmanomas rezultatas klientui, atsižvelgiant į finansinių

priemonių kainą, pavedimo įvykdymo išlaidas, greitį, pavedimo įvykdymo ir

atsiskaitymų tikimybę, pavedimo dydį, turinį ir kitas pavedimo įvykdymui

svarbias aplinkybes. Tačiau jeigu klientas pateikia finansų maklerio įmonei

konkretų nurodymą, toks kliento nurodymas turi būti vykdomas tiksliai ir

nenukrypstant nuo nurodyme pateiktų sąlygų.

2.

Finansų

maklerio įmonė, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, turi

patvirtinti ir įgyvendinti pavedimų vykdymo politiką, pagal kurią kliento

pavedimas būtų įvykdytas geriausiomis klientui sąlygomis, taip pat turėti ir

naudoti veiksmingas priemones, skirtas pavedimų vykdymo politikai įgyvendinti.

3.

Pavedimų

vykdymo politikoje turi būti nurodyta informacija apie klientų pavedimų vykdymo

vietas (atskirai kiekvienam finansinių priemonių tipui) ir priežastys,

lemiančios pavedimų vykdymo vietų pasirinkimą. Pavedimų vykdymo politikoje turi

būti nurodytos bent jau tos pavedimų vykdymo vietos, kuriose finansų maklerio įmonė

gali nuolat pasiekti geriausią klientui rezultatą.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo išsamiai supažindinti klientus su įmonės patvirtinta

pavedimų vykdymo politika. Prieš pradėdama vykdyti kliento pavedimus, finansų

maklerio įmonė turi gauti išankstinį kliento sutikimą dėl pavedimų vykdymo

politikos.

5.

Jeigu

pavedimų vykdymo politika nustato, kad klientų pavedimai gali būti vykdomi už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų, finansų maklerio

įmonė privalo apie šią galimybę pranešti klientui papildomai. Prieš pradėdama

vykdyti kliento pavedimą už reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos ribų, finansų maklerio įmonė turi gauti aiškų išankstinį kliento

sutikimą. Toks sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio

atskirai.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo nuolat stebėti, ar pavedimų vykdymo politika veiksminga,

o nustačiusi jos trūkumų – nedelsdama juos ištaisyti. Finansų maklerio įmonė

turi nuolat stebėti ir analizuoti, ar pavedimų vykdymo vietos, numatytos

pavedimų vykdymo politikoje, leidžia pasiekti geriausią rezultatą klientui ir

ar pavedimų vykdymo politika neturi būti tobulinama. Finansų maklerio įmonė

privalo pranešti klientams apie visus esminius pavedimų vykdymo politikos

pasikeitimus.

7.

Finansų

maklerio įmonė kliento pageidavimu privalo klientui įrodyti, kad jo pavedimas

buvo įvykdytas laikantis pavedimų vykdymo politikos.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

25

straipsnis. Kiti reikalavimai vykdant klientų pavedimus

1.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama vykdyti klientų pavedimus jų vardu, privalo

patvirtinti ir įgyvendinti priemones ir procedūras, užtikrinančias greitą,

sąžiningą ir operatyvų klientų pavedimų, kurie atitinka kitų klientų pavedimus

ar finansų maklerio įmonės prekybinius interesus, vykdymą. Šios priemonės ir

procedūros turi užtikrinti, kad ir kitais atžvilgiais panašūs klientų pavedimai

yra vykdomi laikantis jų gavimo finansų maklerio įmonėje laiko prioriteto.

2.

Kai klientas

pateikia ribinį pavedimą dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

ir šis pavedimas iš karto nėra įvykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, finansų

maklerio įmonė privalo, jeigu klientas nėra nurodęs kitaip, imtis priemonių,

palengvinančių kuo greitesnį pavedimo įvykdymą, ir nedelsdama viešai paskelbti

apie šį kliento ribinį pavedimą tokiu būdu, kad informacija taptų lengvai

prieinama kitiems rinkos dalyviams. Ši pareiga laikoma įvykdyta, jeigu kliento

ribinis pavedimas pateikiamas įvykdyti reguliuojamoje rinkoje ir (arba)

daugiašalėje prekybos sistemoje.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga netaikoma, jeigu kliento ribinis pavedimas

yra didelis, palyginti su įprastu rinkos dydžiu, kaip tai nustatyta šio

įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

4.

Sutuoktinio

įgaliojimas sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių, kurios yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurios viešai siūlomos ir (arba) kuriomis

prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje,

gali būti išduodamas paprasta rašytine forma.

5.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

26 straipsnis. Priežiūros institucijos

įgaliojimai detalizuojant finansų maklerio įmonių veiklai keliamus reikalavimus

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, patvirtina:

1) interesų

konfliktų vengimo ir valdymo taisykles;

2) investicinių

paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles.

TREČIASIS

SKIRSNIS

INVESTICINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS PROFESIONALIESIEMS KLIENTAMS IR TINKAMOMS

SANDORIO ŠALIMS

27

straipsnis. Profesionalieji klientai be atskiro pripažinimo

1.

Profesionaliaisiais klientais be atskiro pripažinimo laikomi:

1) licencijuoti

ir (arba) kitu būdu prižiūrimi subjektai, veikiantys finansų rinkose, – kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, kitos licencijuotos ir (arba) prižiūrimos

finansų įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, prekiautojai biržos

prekėmis ir išvestinėmis priemonėmis dėl biržos prekių, ateities sandoriais

savo sąskaita prekiaujantys asmenys ir kiti instituciniai investuotojai. Šiame

punkte nurodyti profesionalieji klientai apima Europos Sąjungos valstybėse

narėse ir trečiosiose šalyse licencijuotus ir (arba) prižiūrimus subjektus;

2) didelės

įmonės, atitinkančios bent 2 iš šių kriterijų: balanse nurodyto turto vertė –

ne mažiau kaip 20 milijonų eurų; pardavimo grynosios pajamos – ne mažiau kaip

40 milijonų eurų; nuosavos lėšos – ne mažiau kaip 2 milijonai eurų;

3) šalių

vyriausybės ir savivaldybės, valstybės skolos valdymą vykdantys subjektai,

centriniai bankai, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos

centrinis bankas, Europos investicijų bankas ir kitos panašios tarptautinės ir

tarpvalstybinės institucijos;

4) kiti

instituciniai investuotojai, kurių pagrindinė veiklos sritis yra investavimas į

finansines priemones, įskaitant subjektus, kurie verčiasi turto investavimu ar

dalyvauja kituose finansavimo sandoriuose.

2.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas

paslaugas bet kuriam iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, privalo iš

anksto jam pranešti, kad finansų maklerio įmonės turimos informacijos pagrindu

toks asmuo yra laikomas profesionaliuoju klientu ir jam nebus taikomos tam

tikros investuotojų apsaugos priemonės, išskyrus atvejus, kai finansų maklerio

įmonė ir klientas susitaria kitaip.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems profesionaliesiems klientams jų pasirinkimu

gali būti netaikomos visos ar dalis investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų

šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4.

Finansų

maklerio įmonė privalo pranešti profesionaliajam klientui, kad jis turi teisę

prašyti pakeisti investicinių paslaugų teikimo sutarties sąlygas siekiant

aukštesnio kliento interesų apsaugos lygio.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę kreiptis į finansų maklerio

įmonę ir atsisakyti savo, kaip profesionaliojo kliento, statuso. Tokiu atveju

finansų maklerio įmonė privalo jiems taikyti visas investuotojų apsaugos

priemones, kurios taikomos neprofesionaliesiems klientams.

6.

Finansų

maklerio įmonės klientas, kuris laikomas profesionaliuoju klientu, pats yra

atsakingas už jam taikomo investuotojų apsaugos režimo pasirinkimą, jeigu, jo

nuomone, jis negali tinkamai įvertinti ir valdyti su investavimu susijusios rizikos.

7.

Aukštesnis

investuotojų apsaugos lygis profesionaliajam klientui taikomas nuo tada, kai

tarp finansų maklerio įmonės ir kliento pasirašomas ir įsigalioja rašytinis

susitarimas, kad klientas nebus laikomas profesionaliuoju klientu šiame įstatyme

numatytų investuotojų apsaugos priemonių atžvilgiu. Tokiame susitarime turėtų

būti nurodyta, ar jis taikomas vienai, ar keletui paslaugų ir sandorių, taip

pat vienam ar keletui finansinių priemonių tipų ar sandorių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

28

straipsnis. Asmenys, kurie gali būti pripažinti profesionaliaisiais klientais

1.

Finansų

maklerio įmonės klientams, nenurodytiems šio įstatymo 27 straipsnyje, taip pat

kitiems viešiesiems juridiniams asmenims ir privatiems investuotojams šiame

straipsnyje nustatyta tvarka jų pasirinkimu gali būti netaikomos visos ar dalis

investuotojų apsaugos priemonių, nurodytų šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose

bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu jie pripažįstami profesionaliaisiais

klientais ir jeigu investuotojai atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytus

kriterijus ir yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2.

Netaikyti

kurios nors iš investuotojų apsaugos priemonių profesionaliuoju klientu

pripažintam asmeniui leidžiama tik tuo atveju, jeigu finansų maklerio įmonė,

įvertinusi kliento žinias, įgūdžius ir patirtį ir atsižvelgdama į jam

planuojamų teikti paslaugų ar planuojamų sudaryti sandorių pobūdį, yra

pagrįstai įsitikinusi, kad klientas gali savarankiškai ir kompetentingai

priimti investicinius sprendimus ir vertinti su tuo susijusią riziką. Laikoma,

kad profesionaliaisiais klientais pripažinti asmenys neturi tiek pat žinių ir

patirties, kiek jų turi šio įstatymo 27 straipsnyje nurodyti profesionalieji

klientai. Žinios ir patirtis gali būti įvertinamos pasitelkiant tinkamumo

testą, kuris taikomas finansų įstaigų vadovams. Mažų įmonių atveju analogiškai

turi būti įvertinamas ir asmuo, įgaliotas sudaryti sandorius įmonės vardu.

3.

Siekiant

asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent 2 iš šių

kriterijų:

1) per

paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje

rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių;

2) kliento

finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500

tūkstančių eurų;

3) klientas

profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne trumpiau kaip vienus

metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas

teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantiems klientams gali būti

netaikomos kai kurios investuotojų apsaugos priemonės, jeigu:

1) klientas yra

raštu pareiškęs finansų maklerio įmonei, kad pageidauja būti pripažintas

profesionaliuoju klientu – arba dėl visų teikiamų paslaugų ir sudaromų

sandorių, arba tik dėl tam tikrų paslaugų ir sudaromų sandorių arba sandorių ar

finansinių priemonių tipų;

2) finansų

maklerio įmonė yra aiškiai raštu nurodžiusi klientui, kurios investuotojų

apsaugos priemonės (įskaitant investicijų draudimo priemones) jam netaikomos;

3) klientas

atskiru dokumentu yra raštu patvirtinęs, kad yra susipažinęs ir suvokia

pasekmes, kurias sukelia tam tikrų investuotojų apsaugos priemonių atsisakymas.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama

jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad

klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

6.

Finansų maklerio

įmonė privalo patvirtinti vidaus tvarką ir procedūras, pagal kurias įmonės

klientai yra skirstomi į klientų kategorijas. Profesionaliuoju klientu

pripažintas asmuo privalo informuoti finansų maklerio įmonę, jeigu pasikeičia

informacija, kurios pagrindu klientas buvo priskirtas tam tikrai klientų

kategorijai. Kai finansų maklerio įmonei tampa žinoma, kad klientas nebetenkina

sąlygų, pagal kurias jis buvo pripažintas profesionaliuoju klientu, finansų

maklerio įmonė privalo imtis atitinkamų veiksmų ir taikyti klientui visas

investuotojų apsaugos priemones.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

29

straipsnis. Sandoriai su tinkamomis sandorio šalimis

1.

Finansų

maklerio įmonė, vykdanti pavedimus klientų vardu ir (arba) sudaranti sandorius

savo sąskaita, ir (arba) priimanti ir perduodanti klientų pavedimus, turi teisę

sudaryti sandorius arba tarpininkauti sudarant sandorius su tinkamomis sandorio

šalimis nesilaikydama šio įstatymo 22 ir 24 straipsniuose bei 25 straipsnio 2

ir 3 dalyse nustatytų pareigų dėl sudaromų sandorių ir su šiais sandoriais

tiesiogiai susijusių papildomų paslaugų.

2.

Šiame

straipsnyje tinkamomis sandorio šalimis yra laikomos finansų maklerio įmonės,

kredito įstaigos, draudimo įmonės, kolektyvinio investavimo subjektai ir jų

valdymo įmonės, pensijų fondai ir jų valdymo įmonės, kitos Europos Sąjungoje

ar atskirose valstybėse narėse licencijuotos ar prižiūrimos finansų

įstaigos, šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 11 ir 12 punktuose nurodyti

subjektai, kuriems šio įstatymo II ir III skyriai netaikomi, valstybių narių

vyriausybės ir jų įgalioti subjektai, užsiimantys valstybės skolos valdymu,

taip pat centriniai bankai ir tarpvalstybinės organizacijos.

3.

Asmens

priskyrimas tinkamų sandorio šalių kategorijai nepanaikina šio asmens teisės

prašyti jam taikyti visas neprofesionaliųjų investuotojų interesų apsaugos

priemones, įskaitant nustatytas šio įstatymo 22, 24 ir 25 straipsniuose. Toks

prašymas gali būti bendro pobūdžio arba pateikiamas kiekvienu konkrečiu atveju.

4.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir kiti subjektai, kurie atitinka

priežiūros institucijos nustatytus kriterijus. Jeigu planuojamo sudaryti

sandorio šalys priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, finansų maklerio įmonė

pripažįsta tokį subjektų statusą, kokį nustato teisės aktai tos valstybės

narės, kurioje sandorio šalis yra įsteigta.

5.

Finansų

maklerio įmonė, prieš sudarydama sandorį su tinkama sandorio šalimi ar

tarpininkaudama tokio sandorio sudarymui, turi gauti aiškų sandorio šalies

patvirtinimą, kad ji sutinka būti laikoma tinkama sandorio šalimi. Toks

sutikimas gali būti bendro pobūdžio arba dėl kiekvieno sandorio atskirai.

6.

Tinkamomis

sandorio šalimis gali būti pripažįstami ir subjektai iš trečiųjų šalių, jeigu

jie atlieka panašias funkcijas ir (arba) verčiasi veikla, panašia į tą, kuri

nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Tinkamomis sandorio šalimis gali būti

pripažįstami ir kiti trečiųjų šalių subjektai, jeigu jie atitinka šio

straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

30 straipsnis. Priežiūros institucijos

įgaliojimai detalizuojant investicinių paslaugų teikimo atskiroms klientų

kategorijoms tvarką

Priežiūros

institucija, detalizuodama šio skirsnio nuostatas, nustato taisykles,

reglamentuojančias investicinių paslaugų teikimo profesionaliesiems klientams

ir tinkamoms sandorio šalims ypatumus.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMS TAIKOMI RINKOS SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

31 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga užtikrinti rinkų vientisumą, pranešti apie sudarytus sandorius ir

saugoti dokumentus

1.

Finansų

maklerio įmonės privalo veikti sąžiningai, teisingai, profesionaliai ir taip,

kad jų veikla sudarytų sąlygas užtikrinti finansinių priemonių rinkų

vientisumą.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne trumpiau kaip 10 metų saugoti visus duomenis ir

dokumentus, susijusius su sandoriais dėl finansinių priemonių, kuriuos įmonė

sudarė klientų vardu ar savo sąskaita taip, kad prireikus galėtų juos

nedelsdama pateikti priežiūros institucijai. Jeigu sandoriai buvo sudaromi

klientų vardu, papildomai turi būti saugomi kliento tapatybės duomenys ir ją

patvirtinantys dokumentai bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo

prevencijos įstatymo reikalaujami duomenys ir informacija.

3.

Finansų

maklerio įmonė, sudariusi sandorį dėl finansinių priemonių, įtrauktų į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, turi nedelsdama, ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos

pabaigos, pateikti priežiūros institucijai pranešimą apie sudarytą sandorį

priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Ši pareiga taikoma neatsižvelgiant į

tai, ar sandoris buvo sudarytas reguliuojamoje rinkoje. Priežiūros institucija

užtikrina, kad informacija apie sudarytus sandorius būtų perduota ir su

finansine priemone likvidumo aspektu labiausiai susijusios rinkos priežiūros

institucijai.

4.

Šio

straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime turi būti pateikiama informacija apie

finansinę priemonę, kuri yra sandorio dalykas, jos kiekį, sandorio sudarymo

datą ir laiką, sandorio kainą, taip pat duomenys apie pranešimą pateikiančią

finansų maklerio įmonę.

5.

Pranešimą

apie sudarytą sandorį gali pateikti finansų maklerio įmonė, jos vardu

veikiantis trečiasis asmuo, priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar

informacijos pateikimo sistema, taip pat reguliuojama rinka ar daugiašalė

prekybos sistema, kuriose sandoris buvo sudarytas. Tais atvejais, kai apie

sudarytus sandorius tiesiogiai praneša reguliuojama rinka, daugiašalė prekybos

sistema arba priežiūros institucijos patvirtinta prekybos ar informacijos

pateikimo sistema, yra laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga

yra įvykdyta.

6.

Jeigu kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės filialas, įsteigtas

Lietuvos Respublikoje, pateikia pranešimą apie sudarytą sandorį priežiūros

institucijai, tokį pranešimą priežiūros institucija perduoda tos finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai, nebent ši pareiškia, kad nepageidauja

gauti tokių pranešimų.

7.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

32 straipsnis. Daugiašalės prekybos

sistemos veiklos taisyklių ir kitų nustatytų pareigų laikymosi priežiūra

1.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo patvirtinti priemones ir procedūras, skirtas prižiūrėti, kaip

daugiašalės prekybos sistemos nariai laikosi jos veiklos taisyklių, ir

užtikrinti veiksmingą tokių priemonių ir procedūrų taikymą. Finansų maklerio

įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą,

privalo stebėti jų sistemose sudaromus sandorius, nustatyti ir užkirsti kelią

sistemos taisyklių pažeidimams, nesąžiningoms prekybos sąlygoms ir

piktnaudžiavimui rinka.

2.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir forma pranešti jai

apie nustatytus šiurkščius sistemos taisyklių pažeidimus, nesąžiningos prekybos

sąlygas ir piktnaudžiavimo rinka atvejus. Finansų maklerio įmonės ir rinkos

operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, privalo nedelsdami

pateikti priežiūros institucijai informaciją, susijusią su galimais

pažeidimais, taip pat visapusiškai bendradarbiauti tiriant galimo

piktnaudžiavimo rinka toje sistemoje atvejus.

3.

Finansų

maklerio įmonės ir rinkos operatoriai, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta forma privalo

pateikti jai kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją apie sudarytus

sandorius, pateiktus pavedimus, prekybos statistiką, informaciją apie

finansines priemones, kurios yra įtrauktos į prekybą daugiašalėje prekybos

sistemoje, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir daugiašalės prekybos

sistemos narius.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

33 straipsnis. Sisteminę prekybą

vykdančių finansų maklerio įmonių pareiga viešai skelbti kotiruotes

1.

Finansų

maklerio įmonės, vykdančios sisteminę prekybą dėl akcijų, kurios įtrauktos į

prekybą reguliuojamoje rinkoje ir kurių rinka yra likvidi, privalo viešai

skelbti kotiruotes, kuriomis įsipareigojama sudaryti sandorį. Jeigu akcijų

rinka nėra likvidi, sisteminę prekybą dėl šių akcijų vykdančios finansų

maklerio įmonės privalo atskleisti kotiruotes tik esant kliento prašymui.

2.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi sisteminę prekybą vykdančioms

finansų maklerio įmonėms, kai sandoriai sudaromi neviršijant standartinio

rinkos dydžio. Sisteminę prekybą vykdančioms finansų maklerio įmonėms, kurios

sudaro tik sandorius, viršijančius standartinį rinkos dydį, šiame straipsnyje

nustatyti reikalavimai netaikomi.

3.

Sisteminę

prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės turi teisę savarankiškai nustatyti

skelbiamų kotiruočių dydžius. Kotiruotę sudaro pirkimo ir (arba) pardavimo

kaina ar kainos kiekiui ar kiekiams, neviršijantiems standartinio tai akcijų

klasei rinkos dydžio, už kurias įsipareigojama sudaryti sandorį. Kaina ar

kainos turi atitikti tai akcijai įprastas rinkos sąlygas.

4.

Akcija

priskiriama tam tikrai akcijų klasei atsižvelgiant į rinkoje įvykdytų pavedimų

dėl šios akcijos aritmetinį vertės vidurkį. Kiekvienos akcijų klasės

standartinis rinkos dydis yra rinkoje įvykdytų pavedimų dėl tai akcijų klasei

priskirtų akcijų aritmetinis vertės vidurkis.

5.

Kiekvienos akcijos

rinka apima visus pavedimus dėl šios akcijos, kurie buvo įvykdyti visoje

Europos Sąjungoje, neįskaitant pavedimų, kurie yra dideli, palyginti su įprastu

tai akcijai rinkos dydžiu.

6.

Priežiūros

institucija, būdama labiausiai likvidumo aspektu susijusios rinkos (kaip tai

nurodyta šio įstatymo 31 straipsnyje) priežiūros institucija ir atsižvelgdama į

rinkoje įvykdytų pavedimų dėl akcijos aritmetinį vertės vidurkį, ne rečiau kaip

kartą per metus nustato, kuriai akcijų klasei kiekviena akcija yra priskiriama.

Ši informacija yra viešai paskelbiama visiems rinkos dalyviams priežiūros

institucijos interneto svetainėje ir perduodama Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai.

7.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo viešai skelbti nustatytas

kotiruotes reguliariai ir nuolat per visą įprastų prekybos valandų laiką.

Kotiruotės bet kuriuo metu gali būti keičiamos ar atnaujinamos. Susiklosčius

neįprastoms rinkos sąlygoms, nustatytos kotiruotės gali būti atšauktos.

8.

Kotiruotės

turi būti viešai skelbiamos tokiu būdu, kad pagrįstomis rinkos sąlygomis būtų

lengvai prieinamos kitiems rinkos dalyviams.

9.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, laikydamasi šio įstatymo 24

straipsnyje nustatytų reikalavimų, privalo įvykdyti neprofesionaliųjų klientų

pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už kliento

pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą.

10.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė privalo įvykdyti profesionaliųjų

klientų pateiktus pavedimus dėl akcijų, kurių sisteminę prekybą įmonė vykdo, už

kliento pavedimo gavimo metu galiojančią kotiruotės kainą. Tačiau pagrįstais

atvejais tokie pavedimai gali būti įvykdomi ir geresne klientui kaina, jeigu ši

kaina neperžengia svyravimo ribų, artimų rinkos sąlygoms, o pavedimo dydis

viršija pavedimų, kuriuos paprastai pateikia neprofesionalieji investuotojai,

dydį.

11.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę vykdyti profesionaliųjų

klientų pavedimus nukrypdama nuo kotiruotės kainų ir nesilaikydama šio

straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų tais atvejais, kai pavedimų dėl

kelių vertybinių popierių vykdymas yra vieno sandorio dalis arba kai pavedimai

susieti ne su tuo metu esančia rinkos kaina, bet su kitomis sąlygomis.

12.

Jeigu

sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, kuri yra nustačiusi tik

vieną kotiruotę arba kurios nustatyta kotiruotė dėl didžiausio akcijų kiekio

nesiekia standartinio rinkos dydžio, gauna kliento pavedimą dėl akcijų kiekio,

kuris yra didesnis, negu nustatyta įmonės kotiruotėje, tačiau mažesnis už

standartinį rinkos dydį, įmonė gali įvykdyti kotiruotės dydį viršijančią

pavedimo dalį tik už kotiruotės kainą, išskyrus šio straipsnio 10 ir 11 dalyse

nustatytus atvejus, leidžiančius nukrypti nuo kotiruotės kainos. Jeigu

sisteminę prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė nustato kotiruotes dėl

skirtingų akcijų kiekių, tačiau gauna kliento pavedimą, kuris patenka tarp

tokių kotiruočių, ir šį pavedimą nusprendžia įvykdyti, pavedimas turi būti

įvykdytas už vieną iš dviejų nurodytų kotiruočių kainų, laikantis šio įstatymo

25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, nustatytus šio

straipsnio 10 ir 11 dalyse.

13.

Priežiūros

institucija prižiūri, kad sisteminę prekybą vykdančios finansų maklerio įmonės

reguliariai peržiūrėtų pasiūlymo pirkti ir (arba) parduoti kainas, paskelbtas

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, kad nustatytos kainos atitiktų

vyraujančias rinkos sąlygas, o įmonės laikytųsi šio straipsnio 10 dalyje

nustatytų reikalavimų dėl sandorių sudarymo už geresnę kainą, negu įmonė yra

nustačiusi. Atlikdama priežiūrą, priežiūros institucija turi teisę duoti

privalomus vykdyti nurodymus ir kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytas teises.

14.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, vadovaudamasi savo verslo politika ir

atsižvelgdama į objektyvius kriterijus, turi teisę nuspręsti, kuriems

investuotojams bus suteikiama prieiga prie įmonės nustatytų kotiruočių. Šiuo

tikslu įmonė turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias prieigos prie

įmonės nustatytų kotiruočių suteikimą.

15.

Sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė, atsižvelgdama į komercinio pobūdžio

aplinkybes, tokias kaip investuotojo kreditingumo būklė, sandorio šalies ir

galutinių atsiskaitymų sudarius sandorį rizika, gali nuspręsti nepradėti verslo

santykių su investuotojais arba juos nutraukti.

16.

Siekdama

apriboti riziką dėl su tuo pačiu klientu sudaromų sandorių skaičiaus, sisteminę

prekybą vykdanti finansų maklerio įmonė turi teisę nediskriminaciniais metodais

riboti sandorių, sudaromų pagal iš anksto paskelbtas sąlygas su tuo pačiu

klientu, skaičių. Be to, įmonė turi teisę, vadovaudamasi nediskriminaciniais

metodais ir laikydamasi šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų, tuo

pačiu metu riboti bendrą sandorių su skirtingais klientais skaičių, jeigu toks

ribojimas leidžiamas tik tada, kai klientų pateikiamų pavedimų skaičius ir

apimtis žymiai viršija įprastą prekybos apimtį.

17.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

18.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

34 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

pareiga atskleisti poprekybinę informaciją

1.

Finansų

maklerio įmonė, kliento vardu arba savo sąskaita sudariusi sandorį už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų dėl akcijų, įtrauktų

į prekybą reguliuojamoje rinkoje, privalo viešai paskelbti sudaryto sandorio

dydį, kainą ir sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant

viešai paskelbiama įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant

nuo realaus laiko tokiu būdu, kad būtų lengvai prieinama kitiems rinkos

dalyviams.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir jos paskelbimo terminas neturi

pažeisti šio įstatymo 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šio įstatymo 59

straipsnio nuostatos, leidžiančios atidėti informacijos dėl tam tikrų sandorių

rūšių paskelbimą, mutatis mutandis taikomos sandoriams, sudarytiems už

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos ribų.

3.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

35 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai skelbti apie daugiašalėje prekybos sistemoje teikiamus

siūlymus sudaryti sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje. Finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys

daugiašalę prekybos sistemą, privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką

įprastomis komercinėmis sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių

akcijų skaičių pagal kiekvieną kainos lygį, nurodydami penkis geriausius

paklausos ir pasiūlos kainos lygius.

2.

Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į rinkos modelį ir pavedimų tipą ir dydį, turi teisę

nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos išimtis. Išimtys gali

būti ypač taikomos pavedimams, kurie, palyginti su konkrečiai akcijai ar akcijų

tipui įprastu rinkos dydžiu, yra dideli.

3.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

36 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi daugiašalėms prekybos sistemoms

1.

Finansų

maklerio įmonė ir rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, privalo viešai paskelbti informaciją apie jų administruojamoje

sistemoje sudarytus sandorius dėl akcijų, įtrauktų į prekybą reguliuojamoje

rinkoje, nurodydami kiekvienu sandoriu perleistų akcijų kainą ir kiekį bei

sandorio sudarymo laiką. Ši informacija turi būti nedelsiant viešai paskelbiama

įprastomis komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nukrypstant nuo realaus laiko.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma sandoriams, sudarytiems

daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu informacija apie šiuos sandorius

paskelbiama naudojantis reguliuojamos rinkos informacijos atskleidimo sistema.

3.

Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į sudaromų sandorių tipą ir dydį, gali leisti

atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą. Ypač gali

būti leidžiama atidėti informacijos paskelbimą dėl sandorių, kurie yra dideli,

palyginti su tai akcijai ar akcijų klasei įprastu rinkos dydžiu. Daugiašalę

prekybos sistemą administruojantis operatorius privalo gauti išankstinį

priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, leidžiančių atidėti

informacijos paskelbimą apie sudarytus sandorius, o informacija apie tokias

priemones turi būti aiškiai atskleista rinkos dalyviams ir investuotojams.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

5.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

PENKTASIS

SKIRSNIS

FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ TEISĖS

37 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje nesteigiant filialo

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti pirmą kartą pradėti teikti investicines paslaugas

kitoje valstybėje narėje arba keisti kitoje valstybėje narėje teikiamų

investicinių paslaugų apimtį, turi pranešti priežiūros institucijai, kurioje

valstybėje narėje ketinama teikti investicines paslaugas arba keisti jų apimtį,

ir pateikti numatomos vykdyti veiklos programą, kurioje nurodomos planuojamos

teikti investicinės ir papildomos paslaugos.

2.

Priežiūros

institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per vieną

mėnesį ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai.

Finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti investicines paslaugas ir

papildomas paslaugas kitoje valstybėje narėje nesteigdama filialo, praėjus

vienam mėnesiui nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos priežiūros

institucijai pateikimo.

3.

Jeigu šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys ir informacija keičiasi, finansų maklerio

įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti priežiūros institucijai ne

vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią

informaciją priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės

priežiūros institucijai.

4.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantis daugiašalę prekybos sistemą, ketinantys kitose valstybėse

narėse imtis priemonių, skirtų palengvinti tose valstybėse narėse įsteigtų

asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi ja

nuotoliniu būdu, priežiūros institucijai turi pranešti, kurioje valstybėje

narėje ketinama imtis tokių priemonių. Šią informaciją priežiūros institucija

per vieną mėnesį perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai. Esant priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos

prašymui, priežiūros institucija per pagrįstą terminą perduoda jai informaciją

apie šios daugiašalės prekybos sistemos narius.

5.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

38 straipsnis. Kitoje valstybėje narėje

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje

nesteigiant filialo

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo,

jeigu teisę teikti konkrečias investicines ar papildomas paslaugas suteikia

įmonės priežiūros institucijos išduota licencija. Papildomos paslaugos gali

būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu teikiama bent viena investicinė paslauga.

2.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę pradėti teikti

investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje nesteigdama filialo arba pakeisti

Lietuvos Respublikoje teikiamų investicinių paslaugų apimtį po to, kai

priežiūros institucija gauna įmonės priežiūros institucijos pranešimą, kuriame

nurodoma, kad finansų maklerio įmonė ketina Lietuvos Respublikoje teikti

investicines paslaugas arba keisti jų apimtį, ir numatomos vykdyti veiklos

programą, kurioje nurodomos planuojamos teikti investicinės ir papildomos

paslaugos. Šią informaciją priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas.

3.

Jeigu šio

straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys ir informacija pasikeičia, finansų

maklerio įmonė privalo apie numatomus pasikeitimus pranešti savo buveinės

valstybės narės priežiūros institucijai. Priežiūros institucija turi teisę

gauti tokios informacijos pasikeitimą patvirtinančius dokumentus.

4.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis reikiamų priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų

juridinių asmenų tapimą daugiašalės prekybos sistemos nariais arba naudojimąsi

ja nuotoliniu būdu.

5.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje

įsteigtų finansų maklerio įmonių investicinių paslaugų teikimas kitoje

valstybėje narėje įsteigiant filialą

1.

Finansų

maklerio įmonė, ketinanti įsteigti filialą kitoje valstybėje narėje, privalo

pateikti priežiūros institucijai pranešimą, kuriame nurodoma:

1) valstybė

narė, kurioje ketinama įsteigti filialą;

2) numatomos

vykdyti veiklos programa, kurioje, be kita ko, nurodomos planuojamos teikti

investicinės ir papildomos paslaugos, filialo organizacinė struktūra, taip pat

informacija apie tai, ar filialas ketina naudotis įmonės agentų paslaugomis;

3) adresas

priimančiojoje valstybėje narėje, kuriuo kreipiantis galima gauti filialo

dokumentus;

4) filialo

vadovų vardai ir pavardės.

2.

Jeigu

Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė skiria įmonės agentą,

kuris yra įsteigtas kitoje valstybėje narėje, toks įmonės agentas yra

prilyginamas įmonės filialui ir jam yra taikomos šio įstatymo nuostatos,

reglamentuojančios finansų maklerio įmonės filialo veiklą.

3.

Priežiūros

institucija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos gavimo ją perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai ir apie tai praneša pranešimą pateikusiai finansų maklerio įmonei,

išskyrus atvejus, kai priežiūros institucija turi pagrindą abejoti įmonės

valdymo struktūros ar finansinės padėties pakankamumu atsižvelgiant į numatomos

vykdyti veiklos pobūdį. Be to, priežiūros institucija priimančiosios valstybės

narės priežiūros institucijai perduoda informaciją apie oficialiai įsteigtą

investuotojų draudimo sistemą, kurios narė yra filialą steigianti finansų

maklerio įmonė.

4.

Jeigu šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija keičiasi, finansų maklerio įmonė

privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš

vieną mėnesį iki planuojamo pasikeitimų įsigaliojimo. Šią informaciją

priežiūros institucija perduoda priimančiosios valstybės narės priežiūros

institucijai.

5.

Jeigu

priežiūros institucija nustato, kad finansų maklerio įmonės valdymo struktūra

arba finansinė padėtis, atsižvelgiant į numatomos vykdyti veiklos pobūdį, yra

nepakankama, priežiūros institucija atsisako perduoti šio straipsnio 1 dalyje

nurodytą informaciją priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijai ir

apie tai per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą praneša pranešimą

pateikusiai finansų maklerio įmonei, nurodydama atsisakymo perduoti informaciją

motyvus.

6.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą po to, kai įmonė

gauna pranešimą iš priimančiosios valstybės narės priežiūros institucijos,

kuriuo patvirtinamas perduotos informacijos gavimas, arba kai per 2 mėnesius po

to, kai priežiūros institucija perdavė informaciją, negaunama jokio pranešimo.

7.

Šio straipsnio 2 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

40 straipsnis. Kitose valstybėse narėse

įsteigtų finansų maklerio įmonių teisė teikti investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje įsteigiant filialą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė turi teisę teikti

investicines ir papildomas paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigdama filialą,

jeigu teisė teikti tokias paslaugas yra numatyta finansų maklerio įmonės

licencijoje. Papildomos paslaugos gali būti teikiamos tik tuo atveju, jeigu

teikiama bent viena investicinė paslauga.

2.

Finansų

maklerio įmonės filialas gali būti įsteigtas ir pradėti veiklą Lietuvos

Respublikoje po to, kai įmonės priežiūros institucija perduoda priežiūros

institucijai pranešimą, kuriame pateikiama šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje

nurodyta informacija. Gavusi šią informaciją, priežiūros institucija pasiruošia

atlikti priežiūrą, nurodo finansų maklerio įmonei, kurių veiklos reikalavimų,

nustatytų viešo intereso sumetimais, ji privalės laikytis, ir apie tai ne

vėliau kaip per 2 mėnesius praneša finansų maklerio įmonei. Filialas gali būti

įsteigtas, kai finansų maklerio įmonė gauna tokį priežiūros institucijos

pranešimą, o jeigu pranešimo negauna, – kai praeina 2 mėnesiai nuo tada, kai

įmonės priežiūros institucija perdavė priežiūros institucijai šioje dalyje

nurodytą informaciją.

3.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

41 straipsnis. Finansų maklerio įmonės

teisė tapti kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, licencijuota vykdyti klientų

pavedimus arba sudaryti sandorius savo sąskaita, turi teisę tapti reguliuojamos

rinkos, veikiančios Lietuvos Respublikoje, nare – tiek tiesiogiai, įsteigdama

filialą Lietuvos Respublikoje, tiek netiesiogiai – nesteigdama filialo, o

veikdama nutolusiojo nario teisėmis naudodamasi nuotolinės prieigos prie

reguliuojamos rinkos galimybėmis, nebent reguliuojamos rinkos prekybos procedūros

ir sistemos yra tokios, kad sandoriams sudaryti šioje rinkoje būtinas

tiesioginis fizinis dalyvavimas.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos bet kuriai

Lietuvos Respublikoje įsteigtai finansų maklerio įmonei, ketinančiai tapti

kitoje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos nare.

3.

Šio

straipsnio 1 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms

kredito įstaigoms.

42 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

teisė tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemos nare ir pasirinkti atsiskaitymų sistemą

1.

Kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė, siekdama įvykdyti arba

organizuoti atsiskaitymus už sandorius dėl finansinių priemonių, turi teisę

tapti pagrindinės sutarties šalies ir tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemos,

veikiančių Lietuvos Respublikoje, nare. Šios teisės įgyvendinamos vadovaujantis

tais pačiais nediskriminaciniais, skaidriais ir objektyviais kriterijais, kurie

taikomi Lietuvos Respublikoje įsteigtoms finansų maklerio įmonėms. Narystė

šiose sistemose negali būti ribojama tarpuskaita ir atsiskaitymais vien tik už

sandorius dėl finansinių priemonių, kurie sudaryti Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje.

2.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka turi užtikrinti savo nariams teisę

pasirinkti atsiskaitymo sistemą atsiskaitymams už sandorius dėl finansinių

priemonių, kurie sudaromi toje reguliuojamoje rinkoje, jeigu:

1) ryšiai ir

priemonės tarp pasirinktos atsiskaitymo sistemos ir kitų būtinų sistemų

užtikrina veiksmingą ir ekonomišką atsiskaitymą už sudarytus sandorius ir

2) yra gautas

priežiūros institucijos pritarimas, kad pasirinktos sistemos techninės sąlygos,

pagal kurias vykdomi atsiskaitymai už toje reguliuojamoje rinkoje sudarytus

sandorius, užtikrins veiksmingą ir sklandų rinkos veikimą.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje numatytas priežiūros institucijos pritarimas nepažeidžia

kitų valstybių narių centrinių bankų ar kitų priežiūros institucijų,

atliekančių atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kompetencijos. Priežiūros

institucija, siekdama išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, prieš

pareikšdama tokį pritarimą atsižvelgia į centrinių bankų priežiūros rezultatus

ir kitus svarbius aspektus, susijusius su jų atliekama atsiskaitymo sistemų

priežiūra.

4.

Šiame

straipsnyje nustatytos finansų maklerio įmonių teisės nedaro įtakos pagrindinės

sutarties šalies, tarpuskaitos ar vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų

operatorių teisei netenkinti finansų maklerio įmonės prašymo leisti naudotis jų

teikiamomis paslaugomis, jeigu toks atsisakymas grindžiamas teisėtais verslo

interesais.

5.

Šio

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

43 straipsnis. Finansų maklerio įmonių

ir rinkos operatorių, administruojančių daugiašalę prekybos sistemą, teisė

pasirinkti pagrindinę sutarties šalį bei tarpuskaitos ir atsiskaitymų sistemą

1.

Lietuvos

Respublikoje įsteigta finansų maklerio įmonė ir rinkos operatorius,

administruojantys daugiašalę prekybos sistemą, turi teisę sudaryti susitarimus

su kitoje valstybėje narėje įsteigta pagrindine sutarties šalimi ar

tarpuskaitos namais ir atsiskaitymo sistema, kurie užtikrintų tarpuskaitą ir

(arba) atsiskaitymus dėl visų ar dalies sandorių, kuriuos rinkos dalyviai

sudaro jų administruojamoje sistemoje.

2.

Priežiūros

institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje įsteigta finansų

maklerio įmonė ar rinkos operatorius, administruojantys daugiašalę prekybos

sistemą, naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine sutarties

šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis, išskyrus

atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų daugiašalės

prekybos sistemos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies

nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka

valstybių narių centriniai bankai ir kitos priežiūros institucijos.

4.

Šio

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos licencijuotoms kredito

įstaigoms.

III

SKYRIUS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE

PIRMASIS

SKIRSNIS

REGULIUOJAMOS

RINKOS LICENCIJAVIMAS

44

straipsnis. Licencijavimas ir taikytina teisė

1.

Teisę verstis

reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje turi tik tos

akcinės bendrovės, kurių administruojamos prekybos sistemos turi priežiūros

institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją.

2.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija yra

visiškai įsitikinusi, kad rinkos operatorius ir reguliuojamos rinkos prekybos

ir kitos sistemos atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Steigiama

arba veikianti akcinė bendrovė, ketinanti verstis reguliuojamos rinkos

operatoriaus veikla, priežiūros institucijai turi pateikti:

1) prašymą,

kuriame nurodytas reguliuojamos rinkos operatoriaus steigimo tikslas, pavadinimas,

buveinė, duomenys apie steigėjus (akcininkus) ir vadovus;

2) steigimo

sutartį;

3) numatomos

vykdyti veiklos programą, kurioje, inter alia, nurodomos planuojamos

vykdyti veiklos rūšys ir rinkos operatoriaus organizacinė struktūra;

4) įstatus;

5) reguliuojamos

rinkos taisykles.

4.

Priežiūros

institucija, gavusi visus reikiamus dokumentus, per 3 mėnesius privalo išduoti

licenciją arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą. Priežiūros institucija gali

pareikalauti, kad bendrovė pateiktų papildomą informaciją ar paaiškintų jau

pateiktus duomenis. Šiuo atveju prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo

paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo.

5.

Reguliuojamos

rinkos licencija išduodama tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija,

išnagrinėjusi visus reikiamus dokumentus, konstatuoja, kad licencijos išdavimo

metu yra tenkinami šiame skirsnyje nustatyti pradiniai reguliuojamos rinkos

veiklos reikalavimai.

6.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo laikytis rinkos operatoriui keliamų organizacinių ir

veiklos reikalavimų (įskaitant pradinius reikalavimus reguliuojamos rinkos

licencijai gauti) ir užtikrinti, kad jo administruojama reguliuojama rinka

laikytųsi kitų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų.

7.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 62 ir 63 straipsnių nuostatų, prekyba Lietuvos Respublikoje

veikiančioje reguliuojamoje rinkoje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos

teisės aktų reikalavimų.

45

straipsnis. Atsisakymo išduoti reguliuojamos rinkos licenciją pagrindai

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti išduoti reguliuojamos rinkos licenciją,

jeigu:

1) reguliuojamos

rinkos operatoriaus įstatai, steigimo sutartis, reguliuojamos rinkos taisyklės

ar kiti pateikti dokumentai prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ar

kitiems teisės aktams;

2) pateiktuose

dokumentuose nurodyta neteisinga informacija;

3) pateikta

reguliuojamos rinkos veiklos programa yra nepakankama, kad reguliuojama rinka

tinkamai atliktų savo funkcijas;

4) pretendento

akcijų paketo turėtojai neatitinka šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytų

sąlygų;

5) reguliuojamos

rinkos operatoriaus stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas nėra

nepriekaištingos reputacijos, neturi priežiūros institucijos nustatytos

kvalifikacijos ar darbo patirties finansų ir joms prilygintose institucijose.

46 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

1.

Priežiūros

institucija turi teisę panaikinti savo išduotos reguliuojamos rinkos licencijos

galiojimą, jeigu reguliuojamos rinkos operatorius:

1) nepradeda

naudotis licencijos suteikiamomis teisėmis per 12 mėnesių nuo licencijos

išdavimo, savo noru atsisako licencijos arba paskutinius 6 mėnesius nesinaudoja

licencijos suteikiamomis teisėmis;

2) gavo

licenciją pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją arba pasinaudojęs kitais

neteisėtais būdais ar priemonėmis;

3) nebeatitinka

sąlygų, pagal kurias licencija buvo išduota;

4) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėja šio įstatymo nuostatas;

5) kitais

įstatymų nustatytais pagrindais.

2.

Priežiūros

institucija informuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją apie

kiekvieną reguliuojamos rinkos licencijos galiojimo panaikinimo atvejį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

47

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus pareigos

1.

Reguliuojamos rinkos operatorius privalo:

1) organizuoti prekybą finansinėmis priemonėmis, jų

įtraukimą į prekybą reguliuojamoje rinkoje, kotiravimą, saugų ir veiksmingą

sandorių sudarymą bei atsiskaitymus;

2) skatinti

sąžiningą prekybą finansinėmis priemonėmis ir siekti užkirsti kelią

manipuliavimui rinka ir kitiems nesąžiningiems veiksmams;

3) skleisti

informaciją, leidžiančią užtikrinti ikiprekybinio ir poprekybinio skaidrumo

reikalavimų, taikomų reguliuojamai rinkai, laikymąsi;

4) užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus

kontrolę.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius turi teisę verstis tik tokia veikla, kuri tiesiogiai

susijusi su reguliuojamos rinkos licencijoje nurodyta veikla ir šiame įstatyme

numatytomis jo pareigomis.

3.

Bendrovių,

kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo

kodeksą rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos operatorius. Prieš tvirtindamas

tokį kodeksą, reguliuojamos rinkos operatorius turi gauti priežiūros

institucijos pritarimą.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka turi jai pranešti

apie:

1) finansinių

priemonių įtraukimą ar išbraukimą iš prekybos reguliuojamoje rinkoje;

2) reguliuojamos

rinkos narių priėmimą ir pašalinimą.

5.

Reguliuojamos

rinkos operatorius priežiūros institucijos nustatyta tvarka ir patvirtinta

forma jai privalo pateikti kasdienės prekybos ir kitą pasikeitusią informaciją

apie per prekybos sesiją sudarytus sandorius, prekybos sesijai pateiktus

pavedimus, prekybos sesijų statistiką, finansines priemones, įtrauktas į

reguliuojamą rinką, emitentus, kurių finansinės priemonės yra įtrauktos į

reguliuojamą rinką, skaičiuojamus finansinių priemonių indeksus ir reguliuojamos

rinkos narius.

6.

Priežiūros

institucija nustato reguliuojamos rinkos operatoriaus kapitalo reikalavimus ir

lėšų investavimo apribojimus. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo pateikti

priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą, finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

48

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus valdymas

1.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti kolegialų valdymo organą – valdybą.

2.

Priežiūros

institucijos atstovas turi teisę dalyvauti reguliuojamos rinkos operatoriaus

valdymo organų posėdžiuose patariamojo balso teise ir gauti posėdžio dalyviams

pateikiamą medžiagą.

49

straipsnis. Reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovai

1.

Reguliuojamos

rinkos operatoriaus vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti

pakankamą patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus reguliuojamos

rinkos valdymas. Reguliuojamos rinkos operatorius privalo suteikti priežiūros

institucijai informaciją apie reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovus, taip

pat pranešti apie vėlesnius pateiktos informacijos pasikeitimus.

2.

Priežiūros

institucija turi teisę prieštarauti reguliuojamos rinkos operatoriaus vadovų

kandidatūroms, jeigu yra pagrindas manyti, kad siūlomos vadovų kandidatūros

kelia grėsmę skaidriam ir patikimam reguliuojamos rinkos valdymui ir veiklai.

3.

Preziumuojama, kad kol neįrodyta kitaip, licencijuotos reguliuojamos rinkos

operatoriaus vadovai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

50 straipsnis. Reikalavimai asmenims,

darantiems didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui

1.

Asmenys,

kurie tiesiogiai ar netiesiogiai daro didelę įtaką reguliuojamos rinkos

valdymui, turi būti tinkami einamoms pareigoms ir priskirtoms funkcijoms

atlikti, atsižvelgiant į jų reputaciją, išsilavinimą, žinias, patirtį ir kitas

reikšmingas savybes, taip pat galimą įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo:

1) pateikti

priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos

rinkos ir rinkos operatoriaus akcininkus, taip pat informaciją apie kitus

asmenis, darančius didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui, įskaitant asmenų

tapatybės ir suinteresuotumo daryti įtaką atskleidimą;

2) pateikti

priežiūros institucijai ir viešai paskelbti informaciją apie reguliuojamos

rinkos akcininkų nuosavybės pasikeitimus, dėl kurių pasikeičia asmenys,

darantys didelę įtaką reguliuojamos rinkos valdymui.

3.

Priežiūros

institucija turi teisę prieštarauti planuojamiems asmenų, darančių didelę įtaką

reguliuojamos rinkos ir (arba) rinkos operatoriaus valdymui, pasikeitimams,

jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasikeitimai kelia grėsmę skaidriam ir

patikimam reguliuojamos rinkos valdymui.

52 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriui taikomi organizaciniai reikalavimai

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo turėti:

1) tinkamų

priemonių ir procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti situacijas, galinčias

sukelti neigiamų padarinių reguliuojamos rinkos veikimui ar jos dalyviams, taip

pat interesų konfliktus tarp reguliuojamos rinkos, jos akcininkų ar rinkos

operatoriaus ir patikimo reguliuojamos rinkos veikimo, ypač tais atvejais, kai

tokie interesų konfliktai galėtų sukelti neigiamų pasekmių reguliuojamai rinkai

atliekant savo funkcijas;

2) tinkamų

priemonių valdyti riziką, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, naudoti

priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų priemonių

potencialiai rizikai sumažinti;

3) priemonių,

užtikrinančių sklandų sistemos techninių operacijų valdymą, įskaitant turėjimą

efektyvių priemonių, skirtų iš anksto nenumatytiems sistemos funkcionavimo

sutrikimams šalinti;

4) skaidrias ir

neleidžiančias veikti savo nuožiūra taisykles ir procedūras, skirtas užtikrinti

sąžiningą ir nuolatinę prekybą bei nustatyti objektyvius veiksmingo pavedimų

vykdymo kriterijus;

5) veiksmingų

priemonių arba reikiamus susitarimus, kurie palengvintų veiksmingą ir laiku

atliekamą atsiskaitymą už sandorius, sudarytus reguliuojamos rinkos sistemose;

6) pakankamus

finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą reguliuojamos rinkos veikimą,

atsižvelgiant į šioje reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių pobūdį ir

apimtį, taip pat rizikos, kuri būdinga reguliuojamos rinkos veiklai, pobūdį ir

laipsnį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PREKYBA

REGULIUOJAMOJE RINKOJE. SKAIDRUMO REIKALAVIMAI

53 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

taisyklės ir jų bei kitų teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi

užtikrinimas

1.

Reguliuojama

rinka privalo turėti objektyviais kriterijais pagrįstas aiškias, skaidrias ir

nediskriminacines taisykles. Jas rengia ir tvirtina reguliuojamos rinkos

operatorius. Prieš tvirtindamas šias taisykles, reguliuojamos rinkos

operatorius privalo jas suderinti su priežiūros institucija. Reguliuojamos rinkos

taisykles gali sudaryti vienas dokumentas arba keletas atskirų dokumentų.

2.

Reguliuojama

rinka privalo priimti ir įgyvendinti veiksmingas priemones ir procedūras,

skirtas nuolat stebėti, kaip reguliuojamos rinkos nariai laikosi reguliuojamos

rinkos taisyklių. Reguliuojama rinka privalo stebėti savo narių sudaromus

sandorius reguliuojamos rinkos prekybos sistemoje, siekiant nustatyti galimus

reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba

piktnaudžiavimo rinka požymių turintį elgesį.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius privalo pranešti apie šiurkščius reguliuojamos rinkos

taisyklių pažeidimus, neįprastas prekybos sąlygas arba piktnaudžiavimo rinka

požymių turintį elgesį priežiūros institucijai. Be to, reguliuojamos rinkos

operatorius privalo nedelsdamas perduoti priežiūros institucijai visą turimą

informaciją, susijusią su galimais reguliuojamos rinkos taisyklių pažeidimais,

taip pat bendradarbiauti tiriant piktnaudžiavimo rinka atvejus ir persekiojant

dėl jų.

54 straipsnis. Finansinių priemonių

įtraukimas į prekybą reguliuojamoje rinkoje

1.

Finansinės

priemonės gali būti įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje pagal taisykles,

reglamentuojančias finansinių priemonių įtraukimą į prekybą reguliuojamoje

rinkoje.

2.

Šios taisyklės

turi užtikrinti, kad į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtraukiami

perleidžiamieji vertybiniai popieriai būtų be perleidimo apribojimų, ir

nustatyti:

1) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir išbraukimo iš jos

sąlygas, tvarką ir terminus;

2) finansinių

priemonių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir metinės kotiravimo

įmokos dydžius.

3.

Emitentas,

kurio finansinės priemonės įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje,

reguliuojamos rinkos operatoriaus nustatyta tvarka ir laiku turi pateikti jam

šiame ir kituose įstatymuose nurodytą informaciją.

4.

Reguliuojama

rinka privalo nustatyti ir taikyti veiksmingas priemones, leidžiančias

patikrinti, ar į prekybą reguliuojamoje rinkoje įtrauktų perleidžiamųjų

vertybinių popierių emitentai laikosi Vertybinių popierių įstatyme nustatytų

pradinio, periodinio ir einamojo informacijos atskleidimo reikalavimų.

5.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, palengvinančių galimybę reguliuojamos rinkos

nariams gauti pagal Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus viešai skelbiamą

informaciją.

6.

Reguliuojama

rinka privalo turėti priemonių, leidžiančių nuolat stebėti, ar į prekybą

reguliuojamoje rinkoje įtraukta finansinė priemonė atitinka konkrečiam

finansinių priemonių tipui nustatytus įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje reikalavimus.

7.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie buvo įtraukti į prekybą

reguliuojamoje rinkoje, gali būti papildomai įtraukiami į prekybą kitose

reguliuojamose rinkose, neatsižvelgiant į tai, ar yra šių vertybinių popierių

emitento sutikimas dėl tokio įtraukimo, jeigu laikomasi kituose teisės aktuose

nustatytų perleidžiamųjų vertybinių popierių įtraukimo į prekybą reguliuojamoje

rinkoje reikalavimų. Reguliuojama rinka privalo informuoti vertybinių popierių

emitentą, kad jo išleistais vertybiniais popieriais prekiaujama šioje

reguliuojamoje rinkoje. Emitentas neturi pareigos tiesiogiai pateikti

reguliuojamai rinkai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją, jeigu

vertybiniai popieriai buvo įtraukti į prekybą šioje reguliuojamoje rinkoje be

jų emitento sutikimo.

8.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

55 straipsnis. Prekybos finansinėmis

priemonėmis sustabdymas ir nutraukimas

1.

Nepažeidžiant

šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos priežiūros

institucijos teisės reikalauti sustabdyti arba nutraukti prekybą finansine

priemone, reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę sustabdyti arba nutraukti

prekybą finansine priemone jo administruojamoje reguliuojamoje rinkoje ir

(arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, jeigu finansinė priemonė nebetenkina

reguliuojamos rinkos ir (arba) daugiašalės prekybos sistemos taisyklėse

nustatytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai prekybos sustabdymas arba

nutraukimas galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba

sklandžiam rinkos veikimui.

2.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kuris sustabdo ar nutraukia prekybą finansine priemone toje

reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje, privalo šį

sprendimą paskelbti viešai ir perduoti su šiuo sprendimu susijusią informaciją

priežiūros institucijai. Apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti

reguliuojamoje rinkoje, prekybos sustabdymą ar nutraukimą priežiūros

institucija praneša kitų valstybių narių priežiūros institucijoms.

3.

Šio

straipsnio 2 dalis neužkerta kelio reguliuojamos rinkos operatoriui tiesiogiai

pranešti kitų reguliuojamų rinkų operatoriams apie prekybos finansine priemone

sustabdymą ar nutraukimą.

4.

Jeigu

priežiūros institucija reikalauja sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine

priemone vienoje ar keliose reguliuojamose rinkose ir daugiašalėse prekybos

sistemose, toks priežiūros institucijos sprendimas turi būti nedelsiant viešai

paskelbtas. Apie sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą finansine priemone,

kuria leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, priežiūros institucija praneša

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai bei kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms.

5.

Priežiūros

institucija, gavusi kitos valstybės narės priežiūros institucijos pranešimą

apie prekybos finansine priemone tos valstybės narės reguliuojamoje rinkoje

sustabdymą ar nutraukimą, priima sprendimą sustabdyti ar nutraukti prekybą šia

finansine priemone Lietuvos Respublikoje veikiančioje reguliuojamoje rinkoje ir

priežiūros institucijos prižiūrimoje daugiašalėje prekybos sistemoje, išskyrus

atvejus, kai tai galėtų padaryti didelės žalos investuotojų interesams arba

sklandžiam rinkos veikimui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

56

straipsnis. Narystė reguliuojamoje rinkoje

1.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuoja taisyklės.

2.

Šios

taisyklės turi nustatyti:

1) reikalavimus reguliuojamos

rinkos nariams;

2) teisės

dalyvauti reguliuojamos rinkos prekyboje suteikimo, sustabdymo, pašalinimo iš

narių tvarką ir sąlygas;

3) reguliuojamos

rinkos narių pareigas, kylančias iš reguliuojamos rinkos įsteigimo ir valdymo,

rinkoje sudaromų sandorių; profesinių standartų, taikomų toje rinkoje

veikiančių finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų personalui; reikalavimų,

taikomų kitiems reguliuojamos rinkos dalyviams, nurodytiems šio straipsnio 3

dalyje; tarpuskaitos ir atsiskaitymų už sandorius, sudarytus toje

reguliuojamoje rinkoje;

4) atsakomybę už

pareigų neatlikimą;

5) reguliuojamos

rinkos narių teises;

6) metinės nario

įmokos dydį.

3.

Reguliuojamos

rinkos nariais turi teisę tapti finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ir

kiti asmenys, kurie:

1) yra tinkami

ir pasirengę;

2) turi

pakankamai sugebėjimų ir yra kompetentingi dalyvauti prekyboje;

3) turi tinkamą

organizacinę struktūrą;

4) turi

pakankamus išteklius savo atliekamoms funkcijoms užtikrinti, atsižvelgiant į

finansinio pobūdžio priemones ir procedūras, kurias reguliuojama rinka yra

nustačiusi siekiant užtikrinti tinkamą atsiskaitymą už sudarytus sandorius;

5) turi teisę

Lietuvos Respublikoje teikti investicines paslaugas, numatytas šio įstatymo 3

straipsnio 13 dalies 2 ar 3 punkte.

4.

Reguliuojamos

rinkos nariai neprivalo vienas kito atžvilgiu laikytis šio įstatymo 22, 24 ir

25 straipsniuose nustatytų pareigų dėl toje reguliuojamoje rinkoje sudaromų

sandorių. Tačiau reguliuojamos rinkos nariai laikosi šio įstatymo 22, 24 ir 25

straipsniuose nustatytų reikalavimų savo klientų atžvilgiu, kai, veikdami savo

klientų vardu, vykdo jų pavedimus toje reguliuojamoje rinkoje.

5.

Narystę

reguliuojamoje rinkoje ir prieigą prie jos reglamentuojančiose taisyklėse turi

būti numatyta galimybė finansų maklerio įmonėms ir kredito įstaigoms tapti

tiesioginiais ar nutolusiais reguliuojamos rinkos nariais.

6.

Kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka turi teisę Lietuvos Respublikoje

imtis priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą

tos reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje

reguliuojamoje rinkoje.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė gali būti įgyvendinama po to, kai kitos

valstybės narės priežiūros institucija perduoda priežiūros institucijai

informaciją apie toje valstybėje narėje veikiančios reguliuojamos rinkos

ketinimą imtis atitinkamų priemonių Lietuvos Respublikoje.

8.

Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka, nepažeisdama kitos valstybės narės

teisės aktų reikalavimų, turi teisę imtis priemonių, palengvinančių toje

valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą reguliuojamos rinkos nariais ir

(arba) prekybą joje.

9.

Norėdama

pasinaudoti šio straipsnio 8 dalyje nurodyta teise, reguliuojama rinka turi

perduoti priežiūros institucijai pranešimą ir nurodyti valstybę narę, kurioje

ketina imtis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų priemonių. Gavusi tokį pranešimą,

priežiūros institucija ne vėliau kaip per vieną mėnesį perduoda pranešime

pateiktą informaciją valstybės narės, kurioje ketinama imtis atitinkamų

priemonių, priežiūros institucijai. Kai yra gautas kitos valstybės narės

priežiūros institucijos prašymas, priežiūros institucija perduoda jai

informaciją apie reguliuojamos rinkos narius.

10.

Reguliuojamos rinkos operatorius turi teisę gauti informaciją apie

reguliuojamos rinkos narių finansinę ir ūkinę veiklą, tikrinti, kaip

reguliuojamos rinkos nariai laikosi rinkos operatoriaus nustatytų reikalavimų,

ir taikyti reguliuojamos rinkos taisyklėse numatytas sankcijas už nustatytų

reikalavimų nesilaikymą.

11.

Lietuvos

Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatorius privalo priežiūros

institucijos nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo administruojamos

reguliuojamos rinkos narius.

57

straipsnis. Prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje

1.

Prekyba

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje vyksta pagal taisykles.

2.

Šios

taisyklės turi užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje

rinkoje vyktų sąžiningai, sklandžiai ir veiksmingai, taip pat nustatyti:

1) prekybos

finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje tvarką;

2) reguliuojamos

rinkos prekybos organizavimo laiką;

3) finansinių

priemonių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių kainos nustatymo tvarką;

4) atsiskaitymo

sąlygas;

5)

reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšis;

6) skelbimo apie

kainas ir prekybos mastą tvarką;

7) ginčų,

kylančių dėl reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių, sprendimo būdus;

8) įmokų už

reguliuojamos rinkos sandorius dydžius.

58 straipsnis. Ikiprekybinės

informacijos atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti apie joje teikiamus siūlymus sudaryti sandorius

dėl akcijų, įtrauktų į prekybą toje reguliuojamoje rinkoje. Reguliuojama rinka

privalo nuolat per visą prekybos valandų laiką įprastomis komercinėmis

sąlygomis nurodyti bendrą pavedimų ir su jais susijusių akcijų skaičių pagal

kiekvieną kainos lygį, nurodydama penkis geriausius paklausos ir pasiūlos

kainos lygius.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta

tvarka privalo skelbti kotiruotes, galimybę naudotis priemonėmis, kurias

reguliuojama rinka naudoja viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytai

informacijai.

3.

Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į reguliuojamos rinkos modelį ir (arba) teikiamų

pavedimų rūšį ir dydį, turi teisę atleisti reguliuojamą rinką nuo pareigos

viešai paskelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Priežiūros

institucija turi teisę atleisti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos

ir tada, kai pavedimai, palyginti su tai akcijai ar tam akcijų tipui įprastu

rinkos dydžiu, yra dideli.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

59 straipsnis. Poprekybinės informacijos

atskleidimo reikalavimai, taikomi reguliuojamoms rinkoms

1.

Reguliuojama

rinka privalo viešai skelbti joje sudarytų sandorių dėl akcijų, įtrauktų į

prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, kainą, sandorio dydį ir sandorio sudarymo

laiką. Duomenys apie sudarytus sandorius turi būti viešai skelbiami įprastomis

komercinėmis sąlygomis ir kuo mažiau nuo realaus laiko nutolusiu laiku.

2.

Reguliuojama

rinka turi teisę įprastomis komercinėmis sąlygomis ir lygiais pagrindais

suteikti finansų maklerio įmonėms, kurios šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta

tvarka privalo skelbti įsipareigojimą sudaryti sandorį sukeliančias kotiruotes,

galimybę naudotis priemonėmis, kurias reguliuojama rinka naudoja viešai

paskelbti šio straipsnio

1 dalyje nurodytai informacijai.

3.

Priežiūros

institucija, atsižvelgdama į reguliuojamoje rinkoje sudaromų sandorių rūšį ir

dydį, turi teisę leisti atidėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos

paskelbimą. Priežiūros institucija turi teisę leisti atidėti informacijos

paskelbimą bent jau dėl sandorių, kurie yra dideli, palyginti su konkrečiai akcijai

ar akcijų tipui įprastu rinkos dydžiu. Reguliuojama rinka turi gauti išankstinį

priežiūros institucijos sutikimą dėl priemonių, kurias ketinama naudoti

atidedant informacijos paskelbimą, o informacija apie šias priemones turi būti

iš anksto atskleista rinkos dalyviams ir kitiems investuotojams.

4.

Šiame

straipsnyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamento (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

60 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

susitarimai su pagrindine sutarties šalimi ir tarpuskaitos bei atsiskaitymų

sistemomis

1.

Reguliuojama

rinka turi teisę sudaryti susitarimus su kitoje valstybėje narėje veikiančia

pagrindine sutarties šalimi ar tarpuskaitos namais ir atsiskaitymų sistema, kai

tokio susitarimo tikslas yra sudaryti sąlygas tarpuskaitai ir atsiskaitymams

dėl kai kurių ar visų sandorių, kuriuos rinkos dalyviai sudaro reguliuojamos

rinkos prekybos sistemoje.

2.

Priežiūros

institucija negali prieštarauti, kad Lietuvos Respublikoje veikianti

reguliuojama rinka naudotųsi kitoje valstybėje narėje veikiančia pagrindine

sutarties šalimi, tarpuskaitos namais ir (arba) atsiskaitymo sistemomis,

išskyrus atvejus, kai tai akivaizdžiai būtina siekiant užtikrinti sklandų

reguliuojamos rinkos veikimą, atsižvelgiant į šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies

nuostatas.

3.

Siekdama

išvengti nereikalingo priežiūros dubliavimosi, priežiūros institucija

atsižvelgia į tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą, kurią atlieka

valstybių narių centriniai bankai ar kitos priežiūros institucijos,

atliekančios tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą.

61

straipsnis. Reguliuojamų rinkų sąrašas

Priežiūros

institucija sudaro Lietuvos Respublikoje veikiančių reguliuojamų rinkų sąrašą

ir persiunčia jį kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai. Apie visus šio sąrašo pasikeitimus priežiūros institucija

praneša kitoms valstybėms narėms ir Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai, kuri sudaro, atnaujina ir savo interneto svetainėje skelbia visų

Europos reguliuojamų rinkų sąrašą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

IV

SKYRIUS

DRAUDIMAS

PIKTNAUDŽIAUTI FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA

62 straipsnis. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant finansinėmis priemonėmis

1.

Asmenims,

kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento

administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia

informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų

arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu,

draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar

trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis

informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra

juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims,

dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims taip pat draudžiama:

1) tiesiogiai ar

netiesiogiai perduoti viešai neatskleistą informaciją kitam asmeniui, išskyrus

atvejus, kai informacija atskleidžiama įprastai vykdant tarnybinę, profesinę

veiklą arba pareigas;

2) remiantis

viešai neatskleista informacija rekomenduoti, paskatinti ar pasiūlyti kitam

asmeniui sudaryti sandorį dėl finansinių priemonių, su kuriomis viešai

neatskleista informacija yra susijusi.

3.

Draudimai,

nustatyti šiame straipsnyje, taip pat taikomi kiekvienam viešai neatskleistą

informaciją turinčiam asmeniui, kuris žino ar turi žinoti, kad ta informacija

nėra viešai atskleista. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai netaikomi

sandorių, sudarytų iki viešai neatskleistos informacijos sužinojimo, vykdymui.

4.

Emitento

vadovai ir su jais glaudžiai susiję asmenys, kurių sąrašą nustato priežiūros

institucija, šios nustatyta tvarka ir terminais turi pranešti apie sandorius,

kuriuos jie sudarė savo sąskaita dėl jų vadovaujamo emitento vertybinių

popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais popieriais susietų

finansinių priemonių. Šiuose pranešimuose turi būti nurodoma sandorių rūšis,

skaičius, datos, perleistų ar įsigytų finansinių priemonių rūšis ir skaičius,

sandorių suma, atsiskaitymo forma ir kiti priežiūros institucijos reikalaujami

duomenys. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama visuomenei priežiūros

institucijos nustatyta tvarka.

5.

Emitento

vadovams ir su jais glaudžiai susijusiems asmenims draudžiama sudaryti

sandorius, išskyrus dovanojimo ir paveldėjimo sandorius, dėl jų vadovaujamo

emitento vertybinių popierių ir dėl išvestinių ar kitų su tais vertybiniais

popieriais susietų finansinių priemonių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos

iki ataskaitinio laikotarpio rezultatų paskelbimo, įskaitant rezultatų

paskelbimo dieną, išskyrus atvejus, kai vykdomi išankstiniai įsipareigojimai,

dėl kurių buvo sutarta anksčiau negu baigėsi ataskaitinis laikotarpis ar kai

yra kitų išskirtinių aplinkybių. Šioje dalyje vartojama sąvoka „ataskaitinis

laikotarpis“ suprantama kaip laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba

tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

6.

Emitentas ar

emitento vardu ar sąskaita veikiantis asmuo, kuris, atlikdamas įprastines

tarnybines, profesines ar kitas pareigas, viešai neatskleistą informaciją

atskleidžia bet kuriam trečiajam asmeniui, turi tuo pačiu metu (jeigu

atskleidimas iš anksto neapgalvotas – tuoj pat po atskleidimo) veiksmingai

paskelbti visą šią informaciją visuomenei. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu

informaciją sužinojęs asmuo privalo laikytis konfidencialumo pareigos,

atsirandančios iš teisės aktų, įmonės įstatų ar sutarties. Emitentai ar

asmenys, veikiantys emitentų vardu ar jų sąskaita, priežiūros institucijos

nustatyta tvarka turi jai pranešti duomenis (įskaitant asmens kodus) apie

asmenis, turinčius teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją darbo

sutarčių ar kitokiais pagrindais.

7.

Finansų

maklerio įmonė ar kredito įstaiga, tarpininkaudama sudarant sandorį ir

pagrįstai įtardama, kad sandoris vyktų pažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ar 3

dalyje arba

63 straipsnyje nustatytus draudimus, turi nedelsdama apie tai pranešti

priežiūros institucijai.

8.

Šiame

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi Lietuvos Respublikos,

kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Lietuvos banko, Europos centrinių bankų

sistemos ar kitos panašias funkcijas atliekančios institucijos, ar pagal jų

pavedimą veikiančio asmens operacijoms pinigų politikos, valiutos kurso

reguliavimo, valstybės skolos ir rezervų tvarkymo politikos srityje.

9.

Šiame

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai netaikomi savų akcijų

supirkimui ar kainų stabilizavimui, jeigu jis atliekamas teisės aktų nustatyta

tvarka.

10.

Šiame

straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai finansinių

priemonių, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje esančiose ar veikiančiose

reguliuojamose rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių

įtraukimo į tokias rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi tiek

veiksmams, atliktiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek už jos ribų.

Šiame straipsnyje ir 63 straipsnyje nurodyti draudimai ir reikalavimai

finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama valstybių narių reguliuojamose

rinkose ar daugiašalėse prekybos sistemose (arba dėl kurių įtraukimo į tokias

rinkas ar sistemas yra kreiptasi), atžvilgiu taikomi veiksmams, atliktiems

Lietuvos Respublikos teritorijoje, net jeigu atitinkamas sandoris yra sudarytas

už tokios rinkos ar sistemos ribų.

11.

Šiame

straipsnyje nurodyti draudimai taikomi ir finansinėms priemonėms, kuriomis nėra

prekiaujama šio straipsnio 9 dalyje nurodytose rinkose, jeigu šių priemonių

vertė yra susieta su 9 dalyje nurodytomis finansinėmis priemonėmis.

65 straipsnis. Finansinių priemonių sąskaitų

tvarkymas

1.

Finansinių priemonių asmenines sąskaitas turi teisę atidaryti ir

tvarkyti finansų maklerio įmonės, licencijuotos kredito įstaigos ir Centrinis

depozitoriumas.

2.

Atidarydamas savo išleistų finansinių priemonių sąskaitą, keisdamas

ar papildymas įrašus, emitentas privalo pateikti dokumentus Finansinių

priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka.

3.

Prieš pradedant pirminę finansinių priemonių apyvartą, emitentas

privalo su sąskaitų tvarkytoju sudaryti sutartį dėl finansinių priemonių

asmeninių sąskaitų tvarkymo. Centrinis depozitoriumas praneša priežiūros

institucijai šios nustatyta tvarka apie emitentų įgaliotus sąskaitų

tvarkytojus. Emitento įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti emitento

išleistų finansinių priemonių asmenines sąskaitas kiekvienam savininkui, kuris

nėra raštu pareiškęs emitentui, kad perduoda sąskaitos tvarkymą kitam sąskaitų

tvarkytojui.

4.

Emitentas

turi teisę bet kada pareikalauti, kad sąskaitų tvarkytojai pateiktų jo išleistų

vardinių finansinių priemonių savininkų ir asmenų, kurių vardu atidarytos

finansinių priemonių sąskaitos, sąrašus. Ši teisė įgyvendinama pateikiant

paklausimą Centriniam depozitoriumui, kuris emitento pasirinkimu pateikia

sąskaitų tvarkytojų sąrašą arba finansinių priemonių savininkų sąrašą. Prieš

kiekvieną eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą sąskaitų tvarkytojų sąrašas

emitento prašymu pateikiamas nemokamai. Finansinių priemonių savininkų ir

asmenų, kurių vardu atidarytos finansinių priemonių sąskaitos sąskaitų

tvarkytojų apskaitoje, sąrašus sąskaitų tvarkytojai Centriniam depozitoriumui

pateikia jo nustatyta tvarka.

5.

Sąskaitų

tvarkytojo vardu tvarkyti finansinių priemonių sąskaitas ir keisti jų turinį

turi teisę tik raštu įgalioti jo darbuotojai. Tokių asmenų sąrašą kiekvienas

sąskaitų tvarkytojas turi pateikti Centriniam depozitoriumui. Sąskaitų

tvarkytojas privalo nepertraukiamai užtikrinti savininko teisę disponuoti

finansinėmis priemonėmis.

6.

Sąskaitų

tvarkytojo vadovai ir darbuotojai privalo užtikrinti informacijos, kurią jie

sužinojo tvarkydami sąskaitas, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai pagal

įstatymus jie yra įpareigoti suteikti tokią informaciją.

66

straipsnis. Pranešimai apie sąskaitos būklę

Sąskaitų

tvarkytojas finansinių priemonių savininkui privalo sutartyje su finansinių

priemonių savininku nustatyta tvarka, būdu ir periodiškumu pranešti apie bet

kokį pasikeitimą jo sąskaitoje. Pasibaigus kalendoriniams metams, sąskaitų

tvarkytojai sutartyje nurodytu būdu ir tvarka privalo pateikti ataskaitą apie

finansinių priemonių sąskaitos būklę paskutinės praėjusių metų dienos

pabaigoje.

67

straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis

depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir savo

įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo

stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas turi būti nepriekaištingos

reputacijos, turėti priežiūros institucijos nustatytą kvalifikaciją ar

darbo patirtį finansų ir joms prilygintose institucijose.

3.

Centrinio

depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos bankas,

Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos

operatoriai, centriniai depozitoriumai ir pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

4.

Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio

kapitalo ar balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio

kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio

depozitoriumo valdymui.

5.

Juridinis

asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio depozitoriumo

akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje –

įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10 straipsnio 1

dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi

gauti priežiūros institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam

įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar

daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu

žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,

kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.

6.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie

siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų paketo dydį. Kartu

su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti dokumentus ir duomenis,

būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui atlikti.

7.

Priežiūros

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir būtini

įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10

straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

8.

Priežiūros

institucija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir

visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus dokumentus ir

duomenis:

1) per 20 darbo

dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis);

2) vertinimo

laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui užbaigti

reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis skaičiuojamas nuo

papildomos informacijos gavimo dienos;

3) vertinimo

laikotarpiu turi teisę konsultuotis su kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota ir

(arba) prižiūrima įmonė.

9.

Priežiūros

institucija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima vieną iš šių

sprendimų:

1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį

sprendimą priežiūros institucija per

2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

2) prieštarauti

siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo

pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos

papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas

turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų

veikimui. Apie šį sprendimą priežiūros institucija per 2 darbo dienas

nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama

sprendimo motyvus.

10.

Jeigu

priežiūros institucija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti

siūlomam įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui

neprieštarauja.

11.

Asmens,

įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos negavus

priežiūros institucijos sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba

nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos akcijos praranda

balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama

tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas neprieštarauti

siūlomam įsigijimui, arba jeigu priežiūros institucija vertinimo laikotarpiu

nepareiškia prieštaravimo dėl įsigijimo.

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir

teikti priežiūros institucijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse nustatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų ir asmenines finansinių

priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių

priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių

skaičių;

6) rengti ir

diegti priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti priežiūros

institucijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos klausimais ir pateikti

jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita ir kokios iškilo

pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti priežiūros institucijai jos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

13) turėti

tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,

naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų

priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti

pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

15) turėti

tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,

atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir

valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų

rinkos dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti

neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo

sistemų veikimui;

16) teikti

Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir su tuo

susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių bankų

sistemos funkcijoms atlikti.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) tvarkyti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias

paslaugas;

4) sudaryti

sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu

susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja priežiūros

institucija.

3.

Priežiūros

institucijos atstovas, turintis patariamojo balso teisę, turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir operacijų įmokų

už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su priežiūros institucija.

6.

Priežiūros

institucija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų

investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas priežiūros institucijos

nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,

finansines ataskaitas ir kitus priežiūros institucijos nustatytus dokumentus.

VI

SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

69 straipsnis. Finansinių priemonių

rinkos priežiūros tikslai

Finansinių

priemonių rinkos priežiūros tikslai:

1)   užtikrinti sąžiningą,

skaidrų ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą;

2)   užtikrinti

investuotojų interesų apsaugą;

3)   mažinti

sisteminę riziką finansinių priemonių rinkose.

71 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės atliekant jai pavestas funkcijas

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) nemokamai

gauti dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis bei informaciją iš tikrinamų

subjektų, taip pat valstybės institucijų bei registrų ar analogiškas funkcijas

atliekančių subjektų;

2) reikalauti,

kad asmenys pateiktų bet kokią kitą turimą informaciją, o esant poreikiui gauti

papildomą informaciją – tokius asmenis iškviesti ir gauti jų paaiškinimus;

3) atlikti

tyrimus ir patikrinimus vietoje, jų metu pasitelkti auditorius ir ekspertus;

4) samdyti

atitinkamų sričių specialistus, ekspertus (auditorius, buhalterius,

teisininkus, informacinių technologijų specialistus ir kt.) pateikti nuomonę,

išvadą, įvertinimą ar atlikti atitinkamos kvalifikacijos, žinių ar patirties

reikalaujančius veiksmus;

5) gauti informaciją

apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių

paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių

tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba)

paslaugų teikėjų;

6) reikalauti

nutraukti bet kokią veiklą, kuri pažeidžia šio įstatymo ar jį detalizuojančių

teisės aktų nuostatas;

7) kreiptis į

teismą dėl uždraudimo atlikti operacijas su turtu arba dėl arešto turtui

uždėjimo;

8) reikalauti,

kad asmenys laikinai nutrauktų vertimąsi profesine veikla;

9) reikalauti,

kad finansų maklerio įmonių ir reguliuojamų rinkų operatorių auditoriai

pateiktų informaciją dėl šių subjektų audito;

10) imtis kitų

priemonių, užtikrinančių, kad finansų maklerio įmonės, finansų patarėjo įmonės,

Centrinis depozitoriumas ir reguliuojamos rinkos nuolat laikytųsi šiame

įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

11) reikalauti

sustabdyti arba nutraukti prekybą konkrečia finansine priemone reguliuojamoje

rinkoje arba kitose prekybos vietose;

12) perduoti

tyrimo metu surinktą medžiagą ir kitą informaciją teisėsaugos institucijoms;

13) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atstovaudama investuotojų interesams;14) viešai atskleisti rinkos ar jos dalyvių interesų apsaugai reikalingą informaciją;

15) įpareigoti

asmenis atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį.

2.

Šio

straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje

nustatyta tvarka.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis priežiūros institucija naudojasi:1) tiesiogiai;2) bendradarbiaudama su kitomis priežiūros institucijomis;3) pasitelkdama kitus asmenis tam tikriems veiksmams atlikti;4) pasitelkdama teisėsaugos institucijas. 4. Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

72 straipsnis. Apribojimai prekiauti

finansinėmis priemonėmis priežiūros institucijos valdybos nariams ir tarnautojams

1.

Siekiant

išvengti interesų konfliktų, priežiūros institucijos valdybos nariams,

tarnautojams bei jų sutuoktiniams ir sugyventiniams draudžiama finansines

priemones, kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje veikiančioje

reguliuojamoje rinkoje, perleisti anksčiau negu praėjus 6 mėnesiams nuo jų

įsigijimo.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas draudimas netaikomas:

1) paveldėtoms finansinėms priemonėms;

2) finansinėms

priemonėms, dėl kurių yra pateiktas oficialus pasiūlymas;

3) finansinėms

priemonėms, perduotoms valdyti finansinių priemonių portfelio valdytojui;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės finansinėms priemonėms.

74 straipsnis. Priežiūros institucijos

bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucija

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas funkcijas,

bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar

patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų atlikimą bet kurios iš priežiūros

institucijų iniciatyva.

2.

Jeigu kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi

priemonių, palengvinančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos

reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje

rinkoje, dėl kurių tos reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant

sklandų Lietuvos finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą,

priežiūros institucija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.

3.

Jeigu

Lietuvos Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje

imasi priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą

šios reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje

reguliuojamoje rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis

mutandis.

4.

Priežiūros

institucija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių narių

priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra laikomas

teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.

5.

Jeigu yra

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta priežiūros

institucijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia kitos

valstybės narės teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija apie tai

praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai.

6.

Jeigu kitos

valstybės narės priežiūros institucija informuoja priežiūros instituciją apie

jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje, priežiūros

institucija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai praneša pranešimą

pateikusiai priežiūros institucijai ir Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai.

7.

Priežiūros institucija informuoja Europos Komisiją ir Europos vertybinių

popierių ir rinkų instituciją apie bendro pobūdžio sunkumus, su kuriais

susiduria Lietuvos Respublikoje įsteigtos finansų maklerio įmonės,

įsisteigdamos trečiosiose šalyse ar jose teikdamos investicines paslaugas.

8.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

75 straipsnis. Bendradarbiavimas

atliekant priežiūrą, tyrimus ir patikrinimus vietoje

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama priežiūros funkcijas ir tyrimus bei patikrinimus

vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis. Šiuo

tikslu priežiūros institucija turi teisę kreiptis į kitų valstybių narių

priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio

pagalbą.

2.

Jeigu kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje veikiančios

reguliuojamos rinkos nutolęs narys, priežiūros institucija turi teisę atlikti

reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai kreipdamasi į finansų

maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros institucija turi būti

informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl nutolusio reguliuojamos

rinkos nario.

3.

Kitos

valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į priežiūros

instituciją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti tyrimą

ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų priežiūros

institucija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams. Tyrimai ir

patikrinimai atliekami šiame įstatyme nustatyta tvarka.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 76 straipsnis. Keitimasis informacija

1.

Priežiūros

institucija, atlikdama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi

informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2.

Priežiūros

institucija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros

institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama

tretiesiems asmenims be išankstinio priežiūros institucijos sutikimo. Toks

apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Priežiūros

institucija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,

privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3.

Priežiūros

institucija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių priežiūros institucijų

gautą informaciją perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik

turėdama išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais

tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais negu

nurodyti tikslais būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes

– pastaruoju atveju priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja

pranešimą pateikusią kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

instituciją.

4.

Priežiūros

institucija ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys turi teisę naudoti

šiame straipsnyje nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų

priežiūros funkcijoms atlikti, tai yra:

1) tikrinti, ar

prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip

laikomasi organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypač daug dėmesio skiriant

kapitalo pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus

kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar

prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti

poveikio priemones;

4) Viešojo

administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros

institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme

nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant

investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo

institucijose.

5.

Šio įstatymo

73 ir 78 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio priežiūros

institucijai perduoti konfidencialią informaciją Europos vertybinių popierių ir

rinkų institucijai, Europos sisteminės rizikos valdybai, Europos centrinių

bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms analogiškas funkcijas

atliekančioms institucijoms, kai ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms

jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos vykdymą ir likvidumo užtikrinimą,

mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų priežiūrą ir finansinės sistemos

stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat Lietuvos Respublikos finansų

ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės valdžios institucijoms,

dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su kredito įstaigų, finansų

įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių bendrovių priežiūra,

jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią

informaciją priežiūros institucijai, jeigu informacija reikalinga šiame

įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti.

7.

Jeigu priežiūros institucija turi duomenų, kad šio

įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra atliekami ar buvo

atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję su finansinėmis

priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės reguliuojamoje rinkoje, ji

apie tai praneša atitinkamai valstybės narės priežiūros institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

77

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą atliekant

tyrimą, patikrinimą vietoje ar atliekant kitas priežiūros funkcijas, kaip tai

numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip tai

numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje, tik tuo atveju, jeigu:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų atlikimas ar informacijos

perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą

ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos

Respublikoje.

2.

Jeigu

priežiūros institucija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nurodyta teise, ji

nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio

pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai, nurodydama atsisakymo

bendradarbiauti priežastis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

78

straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.

Priežiūros institucija,

atlikdama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę sudaryti

bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų šalių

priežiūros institucijomis, jeigu perduodamai informacijai trečiojoje šalyje yra

taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai,

negu numatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Asmens duomenys gali būti perduodami

trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Lietuvos Respulikos

asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Priežiūros

institucija taip pat turi teisę priežiūros funkcijoms atlikti sudaryti

bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais iš

trečiųjų šalių, jeigu perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne

mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, negu

nustatyta šio įstatymo 73 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su

priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,

atsakingais už:

1) kredito

įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų

maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės

aktuose nustatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų

finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems

atliekant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą

jiems atliekant priežiūros funkcijas;

4) asmenų,

dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose

procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų,

atliekančių teisės aktuose nustatytą privalomą draudimo įmonių, kredito

įstaigų, finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų

auditą, priežiūrą.

3.

Jeigu

trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra

gauta iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį

informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais

informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,

gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.

79

straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius,

atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti

priežiūros institucijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reglamentuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio

įmonių veiklą, arba

2) pakenkti

finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą, arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti

sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius

taip pat privalo pranešti priežiūros institucijai apie šio straipsnio

1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus faktus ir aplinkybes, kurie paaiškėja

atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priežiūros institucijos informavimas

nelaikomas teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti

konfidencialią informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių

neigiamų pasekmių.

80

straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas

1.

Priežiūros

institucija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines

paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų

steigimą ir veiklą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis

informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso

kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

3.

Priežiūros institucija praneša Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai apie jos kompetencijai priklausančių skundų pateikimo ir jų

išsprendimo procedūras sprendžiant investuotojų ginčus alternatyviu

(neteisminiu) būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

TREČIASIS

SKIRSNIS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

78 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos bendradarbiavimas su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama šiame ir kituose įstatymuose jai pavestas

funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

Bendradarbiavimas apima keitimąsi informacija, dalyvavimą atliekant tyrimus ar

patikrinimus arba kitų priežiūros funkcijų vykdymą bet kurios iš priežiūros

institucijų iniciatyva.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje veikianti reguliuojama rinka Lietuvos Respublikoje imasi priemonių, palengvinančių Lietuvos

Respublikoje įsteigtų subjektų tapimą tos reguliuojamos rinkos nutolusiais

nariais ir (arba) prekybą toje reguliuojamoje rinkoje, dėl kurių tos

reguliuojamos rinkos veikla tampa svarbi užtikrinant sklandų Lietuvos

finansinių priemonių rinkų funkcionavimą ir investuotojų apsaugą, Vertybinių

popierių komisija sudaro susitarimą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija su tos reguliuojamos rinkos priežiūros institucija.

3.

Jei Lietuvos

Respublikoje veikianti reguliuojama rinka kitoje valstybėje narėje imasi

priemonių, palengvinančių toje valstybėje narėje įsteigtų subjektų tapimą šios

reguliuojamos rinkos nutolusiais nariais ir (arba) prekybą šioje reguliuojamoje

rinkoje, šio straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos mutatis mutandis.

4.

Vertybinių

popierių komisija bendradarbiauja ir teikia kitokią pagalbą kitų valstybių

narių priežiūros institucijoms net ir tais atvejais, kai tiriamas elgesys nėra

laikomas teisės aktų pažeidimu Lietuvos Respublikoje.

5.

Jei yra

pagrindas įtarti, kad asmenų, kurių priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijai, veiksmai ar neveikimas kitoje valstybėje narėje pažeidžia

kitos valstybės narės teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija

apie tai praneša atitinkamos valstybės narės priežiūros institucijai.

6.

Jei kitos

valstybės narės priežiūros institucija informuoja Vertybinių popierių komisiją

apie jos prižiūrimų asmenų galimus pažeidimus kitoje valstybėje narėje,

Vertybinių popierių komisija nedelsdama imasi atitinkamų veiksmų ir apie tai

praneša pranešimą pateikusiai priežiūros institucijai.

7.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

79 straipsnis. Bendradarbiavimas vykdant

priežiūrą, atliekant tyrimus ir patikrinimus vietoje

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama priežiūros funkcijas ir atlikdama tyrimus bei

patikrinimus vietoje, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros

institucijomis. Šiuo tikslu Vertybinių popierių komisija turi teisę kreiptis į

kitų valstybių narių priežiūros institucijas su prašymu suteikti informaciją ar

kitokio pobūdžio pagalbą.

2.

Jei kitoje

valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė yra Lietuvos Respublikoje

veikiančios reguliuojamos rinkos nutolęs narys, Vertybinių popierių komisija

turi teisę įgyvendinti reguliuojamos rinkos priežiūros funkcijas tiesiogiai

kreipdamasi į finansų maklerio įmonę. Tokiu atveju įmonės priežiūros

institucija turi būti informuojama apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi dėl

nutolusio reguliuojamos rinkos nario.

3.

Kitos

valstybės narės priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Vertybinių

popierių komisiją dėl bendradarbiavimo ir, gavusi jos sutikimą, pati atlikti

tyrimą ar patikrinimą, taip pat prašyti, kad tyrimą ar patikrinimą atliktų

Vertybinių popierių komisija arba jį atlikti pavestų auditoriams ar ekspertams.

Tyrimai ir patikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis. 80 straipsnis. Keitimasis informacija

1.

Vertybinių

popierių komisija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, keičiasi

informacija su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis.

2.

Vertybinių

popierių komisija, perduodama informaciją kitos valstybės narės priežiūros

institucijai, turi teisę reikalauti, kad suteikta informacija nebūtų perduodama

tretiesiems asmenims be išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo.

Toks apribojimas turi būti numatytas informacijos perdavimo metu. Vertybinių

popierių komisija, duodama sutikimą perduoti informaciją tretiesiems asmenims,

privalo nurodyti, kokiais tikslais gali būti naudojama perduota informacija.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę iš kitų valstybių narių ar trečiųjų šalių

priežiūros institucijų gautą informaciją perduoti Lietuvos Respublikos

institucijoms, vykdančioms kredito įstaigų, draudimo įmonių ir kitų finansų

įstaigų priežiūrą. Informaciją gavusios Lietuvos Respublikos institucijos gali

perduoti šią informaciją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims tik

turėdamos išankstinį kitos valstybės narės ar trečiosios šalies priežiūros

institucijos sutikimą perduoti suteiktą informaciją ir tik jame nurodytais

tikslais, nebent informacijos perdavimas nesant tokio sutikimo ar kitais

tikslais nei nurodyti būtų pateisinamas atsižvelgiant į susiklosčiusias

aplinkybes – pastaruoju atveju turi būti pranešama Vertybinių popierių komisijai,

kuri nedelsdama apie tai informuoja pranešimą pateikusią kitos valstybės narės

ar trečiosios šalies priežiūros instituciją.

4.

Vertybinių

popierių komisija ir kitos Lietuvos Respublikos institucijos, vykdančios

kredito įstaigų, draudimo įmonių ar kitų finansų įstaigų priežiūrą, turi teisę

naudoti šio straipsnio nustatyta tvarka gautą konfidencialią informaciją tik jų

priežiūros funkcijoms vykdyti – tai yra:

1) tikrinti, ar

prižiūrimi subjektai tenkina sąlygas licencijai gauti, ir stebėti, kaip laikomasi

organizacinių ir veiklos reikalavimų, ypatingą dėmesį skiriant kapitalo

pakankamumo reikalavimams, valdymo ir apskaitos procedūroms bei vidaus

kontrolės vykdymo priežiūrai;

2) stebėti, ar

prekybos vietos veikia tinkamai;

3) taikyti

poveikio priemones;

4) Viešojo

administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant skundus dėl priežiūros

institucijų priimtų sprendimų;

5) teisme

nagrinėjant skundus dėl priežiūros institucijų priimtų sprendimų;

6) nagrinėjant

investuotojų ginčus neteisminėse (alternatyviose) ginčų sprendimo

institucijose.

5.

Šio įstatymo 76 ir 82 straipsnių bei šio straipsnio nuostatos neužkerta kelio

Vertybinių popierių komisijai perduoti konfidencialią informaciją Lietuvos

bankui, Europos centrinių bankų sistemos centriniams bankams ir kitoms

analogiškas funkcijas atliekančioms institucijoms, kai ši informacija

reikalinga teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms (įskaitant pinigų politikos

vykdymą ir likvidumo užtikrinimą, mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymo sistemų

priežiūrą ir finansinės sistemos stabilumo užtikrinimą) atlikti, taip pat

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir kitų valstybių narių centrinės

valdžios institucijoms, dalyvaujančioms rengiant teisės aktus, susijusius su

kredito įstaigų, finansų įstaigų, investicines ir draudimo paslaugas teikiančių

bendrovių priežiūra, jeigu konfidenciali informacija reikalinga jų funkcijoms

atlikti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos institucijos turi teisę perduoti konfidencialią

informaciją Vertybinių popierių komisijai, jei informacija reikalinga šiame

įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti.

7.

Jei Vertybinių popierių komisija turi

duomenų, kad šio Įstatymo 62 ar 63 straipsniuose uždrausti veiksmai yra

atliekami ar buvo atlikti kitos valstybės narės teritorijoje ar jie yra susiję

su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama tokios valstybės

reguliuojamoje rinkoje, ji apie tai praneša atitinkamai valstybės narės

priežiūros institucijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

81

straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę atsisakyti bendradarbiauti ar teikti pagalbą

atliekant tyrimą, patikrinimą vietoje ar vykdant kitas priežiūros funkcijas,

kaip tai numatyta šio įstatymo 79 straipsnyje, arba keistis informacija, kaip

tai numatyta šio įstatymo 80 straipsnyje, tik tuo atveju, jei:

1) toks tyrimas,

patikrinimas vietoje, kitų priežiūros funkcijų vykdymas ar informacijos

perdavimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą

ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas

Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių

veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis sprendimas Lietuvos

Respublikoje.

2.

Jei

Vertybinių popierių komisija pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje numatyta

teise, ji nedelsdama apie tai praneša prašymą suteikti informaciją ar kitokio

pobūdžio pagalbą pateikusiai kitos valstybės narės priežiūros institucijai,

nurodydama atsisakymo bendradarbiauti priežastis.

82

straipsnis. Keitimasis informacija su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis

1.

Vertybinių

popierių komisija, įgyvendindama jai pavestas priežiūros funkcijas, turi teisę

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su trečiųjų

šalių priežiūros institucijomis, jei perduodamai informacijai trečiojoje šalyje

yra taikomi ne mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo

reikalavimai, nei numatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Asmens duomenys gali

būti perduodami trečiosios šalies priežiūros institucijai tik laikantis Asmens

duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

2.

Vertybinių

popierių komisija taip pat turi teisę priežiūros funkcijų vykdymo tikslais

sudaryti bendradarbiavimo susitarimus dėl keitimosi informacija su subjektais

iš trečiųjų šalių, jei perduodamai konfidencialiai informacijai yra taikomi ne

mažiau griežti konfidencialios informacijos saugojimo reikalavimai, nei

nustatyta šio įstatymo 76 straipsnyje. Susitarimai gali būti sudaromi su

priežiūros institucijomis, taip pat fiziniais ar juridiniais asmenimis,

atsakingais už:

1) kredito

įstaigų, kitų finansų įstaigų, draudimo įmonių ir finansų rinkų priežiūrą;

2) finansų

maklerio įmonių likvidavimo ir bankroto bei kitų panašių procedūrų vykdymą;

3) teisės

aktuose numatyto privalomo finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, kitų

finansų įstaigų ir draudimo įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimą jiems

vykdant priežiūros funkcijas arba investicijų draudimo sistemų administravimą

jiems vykdant priežiūros funkcijas;

4) asmenų,

dalyvaujančių finansų maklerio įmonių likvidavimo, bankroto ir kitose panašiose

procedūrose, priežiūrą;

5) asmenų,

atliekančių teisės aktuose numatytą privalomą draudimo įmonių, kredito įstaigų,

finansų maklerio įmonių ir kitų finansų įstaigų finansinių ataskaitų auditą,

priežiūrą.

3.

Jei

trečiosios šalies priežiūros institucijos prašoma suteikti informacija yra gauta

iš kitos valstybės narės, ji gali būti perduota tik gavus išankstinį

informaciją suteikusios priežiūros institucijos sutikimą ir tik jame nurodytais

informacijos naudojimo tikslais.

4.

Šio

straipsnio 3 dalies nuostatos mutatis mutandis taikomos informacijai,

gautai iš trečiųjų šalių priežiūros institucijų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

83

straipsnis. Santykiai su auditoriais

1.

Auditorius,

atlikdamas finansų maklerio įmonės auditą, privalo nedelsdamas raštu pranešti

Vertybinių popierių komisijai apie aplinkybes ar faktus, kurie gali:

1) iš esmės

pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nustatomos leidimų išdavimą

reguliuojančios sąlygos ar kurie konkrečiai reglamentuoja finansų maklerio

įmonių veiklą, arba

2) pakenkti

finansų maklerio įmonei nenutrūkstamai vykdyti savo veiklą arba

3) sudaryti

pagrindą atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansines ataskaitas ar formuoti

sąlyginę nuomonę.

2.

Auditorius

taip pat privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai apie faktus ir

aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, kurios paaiškėja

atliekant įmonės, kurią sieja glaudūs ryšiai su finansų maklerio įmone, auditą.

3.

Šio straipsnio

1 ir 2 dalyse nurodytas Vertybinių popierių komisijos informavimas nelaikomas

teisės aktuose ar sutartyje numatyto draudimo atskleisti konfidencialią

informaciją pažeidimu ir todėl nesukelia auditoriui jokių neigiamų pasekmių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

84

straipsnis. Investuotojų ginčų alternatyvus (neteisminis) sprendimas

1.

Vertybinių

popierių komisija skatina alternatyvų (neteisminį) investuotojų ir investicines

paslaugas teikiančių įmonių ginčų veiksmingą sprendimą užtikrinančių subjektų

steigimą ir veiklą.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi teisę tarpusavyje keistis

informacija ir duomenimis, įskaitant ir atvejus, kai ginčo sprendimas priklauso

kelių valstybių narių jurisdikcijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

85 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklai prižiūrėti

1.

Neatidėliotinais atvejais, kai

yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų

finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,

priežiūros institucija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų maklerio

įmonės veiklai prižiūrėti.

2.

Finansų maklerio įmonės

vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą dėl kiekvieno

su įmonės veikla susijusio sprendimo.

3.

Laikinasis

atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma,

kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei iškeliama

bankroto byla.

86

straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį

priežiūros institucijos pritarimą. Priežiūros institucija turi teisę atsisakyti

pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų grėsmę finansų

maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar lėšoms.

87

straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių

finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų

tvarkytojui.

88

straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

1.

Priežiūros

institucija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą, jeigu:

1) finansinės grupės

patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė, turinčios

priežiūros institucijos išduotą licenciją;

2) finansų maklerio

įmonės ar valdymo įmonės, turinčių priežiūros institucijos išduotą licenciją,

patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo)

bendrovė.

2.

Jungtinės

(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.

86 straipsnis. Vertybinių popierių

komisijos

taikomos poveikio priemonės

1.

Vertybinių popierių komisija

turi teisę taikyti finansų maklerio įmonėms šias poveikio priemones:

1) įspėti dėl

veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas pinigines baudas;

3) paskirti

laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;

4) įpareigoti

finansų maklerio įmonę pakeisti vadovą;

5) sustabdyti

licencijos teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą;

6) panaikinti licencijos

teikti vieną, kelias ar visas investicines paslaugas galiojimą.

2.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę licencijuotoms kredito įstaigoms, reguliuojamos

rinkos operatoriams ir Centriniam depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1

dalies 1 ir 2 punktuose, o finansų patarėjo įmonėms – šio straipsnio 1 dalies

1, 2, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas poveikio priemones.

3.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse

numatytas nuobaudas fiziniams asmenims.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

87

straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai

1.

Šiame

įstatyme nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos, kai yra bent vienas

iš šių pagrindų:

1) finansų

maklerio įmonė pateikė Vertybinių popierių komisijai neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai vykdyti

informacija ar dokumentai;

3)

nebetenkinamos sąlygos, kuriomis remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti

Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) finansų

maklerio įmonė nesugeba įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus ar yra

duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

2.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu

praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam

ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo

dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos.

3.

Šio straipsnio nuostatos

licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

88 straipsnis. Laikinasis

atstovas veiklos

priežiūrai

1.

Neatidėliotinais atvejais,

esant duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti grėsmės klientų

finansinėms priemonėms ar lėšoms, perduotoms finansų maklerio įmonei,

Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą finansų

maklerio įmonės veiklos priežiūrai.

2.

Finansų maklerio įmonės

vadovai turi gauti laikinojo atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno

su įmonės veikla susijusio sprendimo.

3.

Laikinasis

atstovas atšaukiamas, kai:

1) nustatoma,

kad finansų maklerio įmonė gali patikimai veikti;

2) finansų maklerio įmonei

iškeliama bankroto byla.

89

straipsnis. Finansų maklerio įmonės reorganizavimas

Finansų maklerio įmonė gali būti reorganizuojama tik gavus išankstinį

Vertybinių popierių komisijos pritarimą. Vertybinių popierių komisija turi

teisę atsisakyti pritarti reorganizavimui tik tuo atveju, jeigu jis sukeltų

grėsmę finansų maklerio įmonei klientų perduotoms finansinėms priemonėms ar

lėšoms.

90

straipsnis. Finansų maklerio įmonės bankrotas

1.

Finansų maklerio įmonės bankroto procedūra nagrinėjama

tik teismo tvarka.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui

pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų maklerio įmonei.

3.

Teismas, gavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo,

privalo tą pačią dieną uždrausti įmonei disponuoti banko sąskaitomis ir

finansinėmis priemonėmis.

4.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo

gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

5.

Finansų maklerio įmonės administratorius grąžina įmonės

klientams priklausančias lėšas, esančias įmonėje arba finansų maklerio įmonės

valdomose klientų sąskaitose kredito įstaigoje, ir įmonės klientų asmeninių

finansinių priemonių sąskaitų tvarkymą perduoda kliento nurodytam sąskaitų

tvarkytojui.

91 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos

trečiosiose šalyse priežiūra

1.

Priežiūros institucija prižiūri, kaip trečiojoje šalyje

investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonės

laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jeigu trečiosios šalies priežiūros

institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus, priežiūros

institucija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai pranešti trečiosios

šalies priežiūros institucijai.

2.

Priežiūros institucija turi teisę paprašyti, kad

trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės

filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto

pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia

investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, priežiūros

institucija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

92

straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę

šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti

priežiūros institucijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę padėtį,

atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti

padarytą žalą;

3) vykdyti šiame

įstatyme nustatytas priežiūros institucijos paskirtas sankcijas.

93

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus

1.

Priežiūros

institucija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines

paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra

reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų

organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir

III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki

100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame

įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

6) reguliuojamos

rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki

200 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 82 straipsnyje nustatyto draudimo, – iki

100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nevykdantiems priežiūros institucijos nurodymų, neteikiantiems

priežiūros institucijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos informacijos

arba trukdantiems priežiūros institucijai ar jos įgaliotiems asmenims atlikti

tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;

11)

juridiniams asmenims, nesilaikantiems Reglamento (EB) Nr. 1060/2009

4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.

2.

Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo

neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar

padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar

žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, priežiūros

institucija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,

kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims

neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,

administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio

priežiūros institucijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų galiojimo

sustabdymo ar panaikinimo.

94

straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Prieš

spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,

priežiūros institucija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą paaiškinimams

pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas

tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama, laikoma, kad juos

pateikti atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės

skyrimo klausimas, datą ir laiką priežiūros institucija registruotu laišku

praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti poveikio

priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

paslaugomis.

4.

Išnagrinėjusi

visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, priežiūros institucija

turi teisę:

1) skirti šiame

įstatyme nustatytą poveikio priemonę;

2) nutraukti

tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;

3) pratęsti

tyrimą.

5.

Priežiūros

institucija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos

dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) asmeniui dėl

pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo

gautą naudą;

4) atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta

kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda priežiūros institucijai tyrimo

metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Priežiūros institucija gali

nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas čia

nenurodytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro

tyčia, nebendradarbiauja su priežiūros institucija, kliudo atlikti tyrimą,

slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo nutraukti

neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau buvo

paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje nurodytas

sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą

kvalifikuojančios aplinkybės.

8.

Priežiūros

institucijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku išsiunčiamas

asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba pasirašytinai

įteikiamas jo atstovui.

92 straipsnis. Atsargumo priemonės,

kurių gali imtis Vertybinių popierių komisija dėl kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Vertybinių popierių komisija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines

paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai

praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jei:

1)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2)

investicinės paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o

filialą įsteigusi finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme

nustatytų reikalavimų, kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta Vertybinių

popierių komisijos kompetencijai, pažeidimų.

3.

Jei

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių popierių

komisija, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai,

turi teisę imtis visų reikalingų

priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų funkcionavimui

užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę imtis priemonių,

užkertančių galimybę finansų maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų

reikalavimus, sudaryti sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos

Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija

nedelsdama praneša Europos Komisijai.

4.

Jei

Vertybinių popierių komisija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą vykdo Vertybinių

popierių komisija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jei finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę

imtis visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti.

Vertybinių popierių komisija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros

institucijai apie priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jei

nepaisydama Vertybinių popierių komisijos pritaikytų poveikio priemonių finansų

maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų

reikalavimus, Vertybinių popierių komisija turi teisę, prieš tai pranešusi

finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, imtis poveikio priemonių

užkirsti kelią daromiems pažeidimams arba taikyti teisės aktuose nustatytą

atsakomybę ir, jei reikia, užkirsti kelią finansų maklerio įmonei sudaryti

sandorius dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių

buvo imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

6.

Jei

Vertybinių popierių komisija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme

nustatytus reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią

reguliuojamą rinką ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos

operatorius ar finansų maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų

veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos

Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje,

Vertybinių popierių komisija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos

operatoriaus ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros

institucijai. Jei nepaisydama buveinės priežiūros institucijos pritaikytų

poveikio priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra

nepakankamos, reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius

ir toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia

grėsmę sklandžiam finansinių priemonių rinkų funkcionavimui, Vertybinių

popierių komisija, pranešusi buveinės priežiūros institucijai, turi teisę imtis

visų reikalingų priemonių investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų

funkcionavimui užtikrinti. Vertybinių popierių komisija turi teisę neleisti

reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų

Lietuvos Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems subjektams tapti tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos

sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo

imtasi, Vertybinių popierių komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių Vertybinių popierių komisija gali imtis šiame

straipsnyje nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie

pritaikytas poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

93 straipsnis. Lietuvos Respublikos finansų maklerio įmonių veiklos

trečiosiose šalyse priežiūra

1.

Vertybinių popierių komisija prižiūri, kaip trečiojoje

šalyje investicines paslaugas teikiančios Lietuvos Respublikos finansų maklerio

įmonės laikosi riziką ribojančių reikalavimų. Jei trečiosios šalies priežiūros

institucija praneša apie finansų maklerio įmonės padarytus pažeidimus,

Vertybinių popierių komisija turi taikyti poveikio priemones ir apie tai

pranešti trečiosios šalies priežiūros institucijai.

2.

Vertybinių popierių komisija turi teisę paprašyti, kad

trečiosios šalies priežiūros institucija atliktų finansų maklerio įmonės

filialo veiklos patikrinimą, arba pati surengti patikrinimą apie tai iš anksto

pranešusi trečiosios šalies priežiūros institucijai.

3.

Panaikinusi finansų maklerio įmonės, kuri teikia

investicines paslaugas trečiojoje šalyje, licencijos galiojimą, Vertybinių

popierių komisija nedelsdama apie tai praneša trečiosios šalies priežiūros

institucijai.

931

straipsnis. Kredito

reitingų agentūrų veiklos priežiūra

1.

Vertybinių popierių komisija yra Lietuvos

Respublikos kompetentinga institucija, įgyvendinanti kredito reitingų agentūrų

veiklos priežiūros ir kitas jai priskirtas funkcijas, nustatytas reglamente

(EB) Nr. 1060/2009.

2.

Vertybinių popierių komisija, atlikdama šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, turi reglamente (EB)

Nr. 1060/2009 nustatytas teises, pareigas ir įgaliojimus, taip pat mutatis

mutandis naudojasi šiame įstatyme nustatytomis teisėmis ir pareigomis.

3.

Vertybinių popierių komisija asmenims, nesilaikantiems

reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, turi teisę šio

įstatymo nustatyta tvarka taikyti šiame reglamente nustatytas priežiūros

priemones ir reglamente bei šio įstatymo 86 straipsnio

1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas poveikio priemones.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ

ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

94

straipsnis. Įstatymo pažeidimo pasekmės

Asmenys, pažeidę

šį įstatymą, privalo:

1) vykdyti

Vertybinių popierių komisijos nurodymus nutraukti veiksmus, atkurti ankstesnę

padėtį, atlikti kitus įpareigojimus;

2) atlyginti

padarytą žalą;

3) vykdyti šiame

įstatyme nustatytas Vertybinių popierių komisijos paskirtas sankcijas.

95

straipsnis. Piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus

1.

Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti pinigines baudas:

1) juridiniams asmenims, teikiantiems investicines

paslaugas be šiame įstatyme nustatytos licencijos, kai tokia licencija yra

reikalinga, – iki 200 tūkstančių litų;

2) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje

nustatytų jų veiklai keliamų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų;

3) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 13 ir 16 straipsniuose nustatytų

organizacinių reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

4) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje ir

III skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų rinkos skaidrumo reikalavimų, – iki

100 tūkstančių litų;

5) juridiniams

asmenims, kurie verčiasi reguliuojamos rinkos operatoriaus veikla be šiame

įstatyme nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;

6) reguliuojamos

rinkos operatoriams, nesilaikantiems kitų šio įstatymo III skyriuje nustatytų

reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

7) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo IV skyriuje nustatytų reikalavimų, – iki

200 tūkstančių litų;

8) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems šio įstatymo 851 straipsnyje nustatyto

draudimo, – iki 100 tūkstančių litų;

9) juridiniams

asmenims, nesilaikantiems kitų šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės

aktuose nustatytų reikalavimų, – iki 100 tūkstančių litų;

10) juridiniams

asmenims, nevykdantiems Vertybinių popierių komisijos nurodymų, neteikiantiems

Vertybinių popierių komisijai šiame ir kituose įstatymuose nurodytos

informacijos arba trukdantiems Vertybinių popierių komisijai ar jos įgaliotiems

asmenims atlikti tyrimus ar patikrinimus, – iki 100 tūkstančių litų;

11) juridiniams asmenims, nesilaikantiems reglamente (EB) Nr. 1060/2009 nustatytų reikalavimų, – iki 200 tūkstančių litų.

2.

Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose išvardytų pažeidimų buvo

neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių ar

padaryta žalos ir tokių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar

žalos dydis viršijo minėtuose punktuose nurodytų baudų dydžius, Vertybinių

popierių komisija turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų,

kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje nustatytų sankcijų taikymas juridiniams asmenims

neatleidžia jų vadovų ar darbuotojų nuo įstatymų nustatytos civilinės,

administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, taip pat neužkerta kelio

Vertybinių popierių komisijai svarstyti klausimą dėl jos išduotų licencijų

galiojimo sustabdymo ar panaikinimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

96

straipsnis. Poveikio priemonių skyrimo tvarka

1.

Prieš

spręsdama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių skyrimo klausimą,

Vertybinių popierių komisija nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą

paaiškinimams pateikti ir apie tai praneša juridiniam asmeniui, dėl kurio

veiksmų atliekamas tyrimas. Jeigu per nurodytą laiką paaiškinimų negaunama,

laikoma, kad juos pateikti atsisakyta.

2.

Apie posėdžio, kuriame bus svarstomas poveikio priemonės

skyrimo klausimas, datą ir laiką Vertybinių popierių komisija registruotu

laišku praneša asmeniui, dėl kurio veiksmų atliekamas tyrimas. Jo atstovai ir

advokatai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl

kurio veiksmų atliekamas tyrimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti

poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo

pranešta.

3.

Asmens atstovai turi teisę susipažinti su pažeidimą

įrodančia medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato

paslaugomis.

4.

Išnagrinėjusi

visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Vertybinių popierių

komisija turi teisę:

1) skirti šio

įstatymo nustatytą poveikio priemonę;

2) nutraukti

tyrimą, kai nėra pažeidimo ar įstatymo pagrindo skirti poveikio priemonę;

3) pratęsti

tyrimą.

5.

Vertybinių

popierių komisija, skirdama poveikio priemonę, atsižvelgia į:

1) pažeidimu padarytos žalos

dydį;

2) pažeidimo

trukmę;

3) asmeniui dėl

pažeidimo tekusių pajamų, kitokios turtinės naudos dydį ar į kitą iš pažeidimo

gautą naudą;

4) atsakomybę

lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

6.

Atsakomybę

lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo savo noru užkerta

kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, padeda Vertybinių popierių komisijai

tyrimo metu, atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą. Vertybinių popierių

komisija gali nutarti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikyti ir kitas

čia nenurodytas aplinkybes.

7.

Atsakomybę

sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad įtariamas asmuo pažeidimą padaro

tyčia, nebendradarbiauja su Vertybinių popierių komisija, kliudo atlikti

tyrimą, slepia padarytą pažeidimą, tęsia pažeidimą nepaisydamas įpareigojimo

nutraukti neteisėtus veiksmus arba pakartotinai padaro pažeidimą, už kurį jau

buvo paskirta šio įstatymo nustatyta poveikio priemonė. Į šioje dalyje

nurodytas sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama, kai jos yra pažeidimą

kvalifikuojančios aplinkybės.

8.

Vertybinių

popierių komisijos sprendimas per 3 darbo dienas registruotu laišku

išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas tyrimas, arba

pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

51 straipsnis. Reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketo įsigijimas ir perleidimas

1.

Reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketas

įsigyjamas ir perleidžiamas tokia pačia tvarka, kokia šiame įstatyme nustatyta

finansų maklerio įmonės akcijų paketui įsigyti ar perleisti.

2.

Priežiūros institucija vertina asmens, ketinančio

įsigyti reguliuojamos rinkos operatoriaus akcijų paketą, tinkamumą ir siūlomo

įsigijimo finansinį patikimumą pagal šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus.

63 straipsnis. Draudimas manipuliuoti rinka

1.

Visiems

asmenims draudžiama:

1) sudaryti

sandorius ar duoti pavedimus pirkti ar parduoti, jeigu tai sudaro ar gali

sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie finansinių priemonių

pasiūlą, paklausą ar kainą arba jeigu taip asmuo ar kartu veikiantys asmenys

palaiko neįprastą ar dirbtinę vienos ar keleto finansinių priemonių kainą.

Šiame punkte nurodytas draudimas netaikomas, jeigu sandorį sudaręs ar pavedimą

davęs asmuo įrodo, kad jis turi teisėtą pagrindą taip elgtis ir kad atitinkami

sandoriai ar pavedimai atitinka įprastą reguliuojamos rinkos praktiką,

patvirtintą priežiūros institucijos;

2) sudaryti

sandorius ar duoti pavedimus pasitelkus fiktyvias priemones ar kitokios

apgaulės ar gudravimo būdu;

3) skleisti per

visuomenės informavimo priemones (įskaitant internetą) ar kitais būdais

informaciją (įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą),

kuri sudaro ar gali sudaryti tikrovės neatitinkantį ar klaidinantį įspūdį apie

finansines priemones, jeigu tai padaręs asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad

informacija neatitiko tikrovės ar buvo klaidinanti. Jeigu tokią informaciją

atskleidžia profesinę veiklą vykdantys žurnalistai, tokia veika turi būti

vertinama atsižvelgiant į jų veiklą reglamentuojančias teisės normas, išskyrus

atvejus, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai gauna asmeninės naudos ar pajamų iš

tokios informacijos atskleidimo.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždrausti veiksmai reiškiasi tokiomis formomis:

1) asmens ar

kelių kartu veikiančių asmenų elgesys, kuriuo siekiama dominuoti formuojant

finansinių priemonių pasiūlą ar paklausą, taip tiesiogiai ar netiesiogiai

užfiksuojant pirkimo ar pardavimo kainą ar sukuriant kitas nesąžiningas

prekybos sąlygas;

2) finansinių

priemonių pirkimas ar pardavimas prieš pat prekybos dienos pabaigą, taip

klaidinant investuotojus, atsižvelgiančius į finansinių priemonių prekybos

pabaigos kainą;

3) naudojimasis

galimybe kartais ar nuolat reikšti nuomonę per visuomenės informavimo

priemones, pateikiant savo nuomonę apie finansines priemones (ar netiesiogiai

apie jų emitentą), jeigu anksčiau tas asmuo yra sudaręs sandorį ar pateikęs

pavedimą dėl tų finansinių priemonių, dėl ko jis gali gauti naudos iš savo

nuomonės dėl kainos pareiškimo, jeigu tuo pačiu metu nėra tinkamai ir veiksmingai

atskleidžiama informacija apie tokį interesų konfliktą;

4) kitomis

formomis, kurių tipinį sąrašą nustato priežiūros institucija.

3.

Viešam

platinimui ar visuomenei skirtus tyrimus apie finansines priemones ar jų

emitentus ar kitą informaciją, kuria rekomenduojama ar siūloma investavimo

strategija, rengiantys ar platinantys asmenys turi užtikrinti, kad tokia

informacija yra sąžiningai pateikiama, ir viešai atskleisti savo interesus,

nurodyti interesų konfliktus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, su

kuriomis susijusi ta informacija.

4.

Siekdama

užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame straipsnyje ir šio įstatymo

62 straipsnyje nustatytų reikalavimų, priežiūros institucija imasi priemonių,

leidžiančių užtikrinti tinkamą visuomenės informavimą (įskaitant bet kurios

žinomos informacijos viešą paskelbimą).

5.

Informaciją,

kuri gali labai paveikti finansinių priemonių rinką, viešosios informacijos

platintojai turi platinti laikydamiesi sąžiningumo ir skaidrumo principų.

V SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ APSKAITA

64

straipsnis. Finansinių priemonių apskaitos pagrindai

1.

Finansinės

priemonės fiksuojamos įrašais asmeninėse finansinių priemonių sąskaitose,

tvarkomose Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklėse nustatyta

tvarka. Šias taisykles parengia Centrinis depozitoriumas ir patvirtina

priežiūros institucija. Asmeninės sąskaitos atidaromos finansinių priemonių

savininkų vardu.

2.

Įkeistų finansinių priemonių sąskaitos gali būti atidaromos įkaito

turėtojo vardu, nurodant ir finansinių priemonių savininką. Įkeistų finansinių

priemonių įrašymas į įkaito turėtojo vardu atidarytą sąskaitą yra laikomas jų

perdavimu įkaito turėtojui.

3.

Valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų sąskaitų

tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu,

nurodant, kad jie veikia kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra

atidaryta klientų naudai. Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų

tvarkytojai, tvarkantys valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse registruotų

sąskaitų tvarkytojų sąskaitų, atidarytų tų sąskaitų tvarkytojų klientų naudai,

apskaitą, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos ar Centrinio

depozitoriumo reikalavimu būtų nurodomi klientai, kurių naudai yra įgytos

finansinės priemonės.

4.

Lietuvos Respublikoje registruotų sąskaitų tvarkytojų bendrosios

klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu pas kitą

Lietuvos Respublikoje registruotą sąskaitų tvarkytoją, nurodant, kad jie veikia

kaip sąskaitų tvarkytojai ir kad sąskaita yra atidaryta klientų naudai.

Lietuvos Respublikoje registruoti sąskaitų tvarkytojai, kurių vardu yra

atidarytos tokios sąskaitos, priežiūros institucijos ar Centrinio depozitoriumo

reikalavimu privalo nurodyti klientus, kurių naudai yra įgytos finansinės

priemonės.

5.

Finansinės priemonės, įkeičiamos Europos centriniam bankui ar kitos

valstybės narės centriniam bankui, gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko

vardu Centriniame depozitoriume atidarytose sąskaitose, nurodant įkaito

turėtoją ir finansinių priemonių savininką. Įrašai šiose sąskaitose daromi

pagal Lietuvos banko nurodymus.

6.

Finansinės priemonės, perduodamos Europos centrinio banko ar kitos

valstybės narės centrinio banko nuosavybėn pagal atpirkimo ar kitus sandorius,

gali būti fiksuojamos įrašais Lietuvos banko vardu Centriniame depozitoriume

atidarytose sąskaitose, nurodant Europos centrinį banką ar valstybės narės

centrinį banką kaip finansinių priemonių turėtoją. Įrašai šiose sąskaitose

daromi pagal Lietuvos banko nurodymus.

851 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su Vertybinių popierių

komisijos atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šio įstatymo nustatytus

atvejus.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

961 straipsnis. Vertybinių

popierių komisijos teisė neskirti poveikio priemonių

Vertybinių

popierių komisija, svarstydama šio įstatymo nustatytų poveikio priemonių

skyrimo klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 96 straipsnio 5, 6 dalyse

nurodytas aplinkybes ir kai nėra 96 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo

pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

97

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo Vertybinių popierių komisijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jei bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, Vertybinių popierių komisijos sprendimas skirti baudą

vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

98

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų maklerio įmonė, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi

teisę teikti investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų maklerio įmonei, kuri turi iki šio įstatymo įsigaliojimo Vertybinių

popierių komisijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka

šio įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų,

finansų maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo

nustatyta tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją ir atitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi

teisę verstis reguliuojamos rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme

nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki šio įstatymo

įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijos išduotą reguliuojamos rinkos

licenciją, tačiau neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų,

reguliuojamos rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Jei finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki šio įstatymo įsigaliojimo, ji neprivalo dar kartą atlikti asmens

pripažinimo profesionaliuoju klientu procedūros.

6.

Finansų

maklerio įmonės, iki šio įstatymo įsigaliojimo sudariusios sutartis su

klientais dėl investicinių ir (arba) papildomų paslaugų teikimo, privalo iki

2007 m. gruodžio 31 d. šias sutartis pakeisti taip, kad jos atitiktų šiame

įstatyme nustatytus reikalavimus. Investicinės ir (arba) papildomos paslaugos

po 2007 m. gruodžio 31 d. gali būti teikiamos tik tiems klientams, su kuriais yra

sudarytos šio įstatymo reikalavimus atitinkančios sutartys dėl investicinių ir

(arba) papildomų paslaugų teikimo.

7.

Šio straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

99

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

1.

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos vertybinių

popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007 m. lapkričio 1 d. Nuo šio įstatymo

įsigaliojimo nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reguliuojamą sritį, laikomos nuorodomis

į šį įstatymą, o nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatyme pateiktus apibrėžimus, laikomos nuorodomis į atitinkamus šiame

įstatyme pateiktus apibrėžimus, išskyrus nuorodas į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos

nuorodomis į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, taip pat

nuorodas į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme pateiktus

apibrėžimus, kurios, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių

įstatymo reguliuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į Lietuvos Respublikos

vertybinių popierių įstatymą.

2.

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas (Žin.,

1996, Nr. 16-412);

2)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3 straipsnio

papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 41-992);

3)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

papildymo laikinasis įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1713);

4)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir

papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 33-873);

5)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 7 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 61-1824);

6)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28, 38 straipsnių

pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr.

61-1837);

7)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 41 straipsnio

pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 39-1347);

8)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 3, 10 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1497);

9)      Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 28 straipsnio

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 85-2971);

10)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2001, Nr. 112-4074);

11)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 51 straipsnio pakeitimo

įstatymas (Žin.,

2003, Nr. 38-1687);

12)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 3, 48, 57 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 74-3434);

13)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 1, 2, 3, 8, 9, 10, 11, 15, 16,

17, 19, 20, 22, 23, 26, 27, 29, 36, 40, 41, 48, 51, 52, 53, 57, 59, 61, 65

straipsnių pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 19(1)

straipsniu ir priedu įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2514);

14)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo pakeitimo ir papildymo

įstatymas (Žin.,

2005, Nr. 84-3108);

15)  Lietuvos

Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 19, 19(1),

40, 45, 52, 61 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo trečiuoju(1)

skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas (Žin., 2006, Nr.

77-2963).

100

straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Pasiūlyti

Vyriausybei parengti ir iki 2007 m. rugsėjo 1 d. pateikti Seimui įstatymų,

kuriuose daromos nuorodos į Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos

įstatymą, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos apie

tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7

tomas, p. 263).

4.

2006

m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl

investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)

(OL 2006 L 177, p. 201).

5.

2006

m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl

kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177,

p. 1).

6.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

7.

2009 m.

rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl

kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1).

Priedo

pakeitimai:

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,

83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl

sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo

metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-875, 2010-06-03,

Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,

86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,

95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),

93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Finansų

maklerio įmonės, rinkos

operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4

straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.

sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines

ataskaitas.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2011-06-13)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

67 straipsnis. Centrinis depozitoriumas

1.

Centrinis depozitoriumas yra akcinė bendrovė, veikianti pagal šį įstatymą ir

savo įstatus.

2.

Centrinio depozitoriumo stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ar vadovas

turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti Vertybinių popierių komisijos

nustatytą kvalifikaciją ar darbo patirtį finansų ir joms prilygintose

institucijose.

3.

Centrinio depozitoriumo akcininkais gali būti tik Lietuvos Respublika, Lietuvos

bankas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito

įstaigos, finansų maklerio įmonės, draudimo įmonės, valdymo įmonės, rinkos

operatoriai, centriniai depozitoriumai bei pagrindinės sutarties šalys.

Centrinis depozitoriumas gali išleisti tik paprastąsias vardines akcijas.

4.

Centrinio depozitoriumo akcijų paketu laikoma jo įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių dalis, sudaranti ne mažiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo ar

balsavimo teisių arba leidžianti daryti esminę įtaką Centrinio depozitoriumo

valdymui.

5.

Juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, siekiantys įsigyti Centrinio

depozitoriumo akcijų paketą arba padidinti turimą akcijų paketą (toliau šiame

straipsnyje – įsigyjantis asmuo) tiek, kad būtų peržengtos šio įstatymo 10

straipsnio 1 dalyje nurodytos ribos (toliau šiame straipsnyje – siūlomas

įsigijimas), turi gauti Vertybinių popierių komisijos sprendimą neprieštarauti

siūlomam įsigijimui. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du

ar daugiau juridinių asmenų, kurie, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu

žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises,

kurias suteikia jų turimas Centrinio depozitoriumo akcijų paketas.

6.

Įsigyjantis asmuo privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai rašytinį

pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir jame nurodyti ketinamo įsigyti akcijų

paketo dydį. Kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą reikia pateikti

dokumentus ir duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo

vertinimui atlikti.

7.

Vertybinių popierių komisija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą

pateikiamų dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo

vertinimui atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi

būti proporcingi, pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui ir

būtini įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio įstatymo 10

straipsnio 10 dalyje nustatytus kriterijus atlikti.

8.

Vertybinių popierių komisija, gavusi įsigyjančio asmens pranešimą apie siūlomą

įsigijimą ir visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis:

1)

per 20 darbo dienų atlieka įsigyjančio asmens vertinimą (toliau šiame

straipsnyje – vertinimo laikotarpis);

2)

vertinimo laikotarpiu prireikus gali raštu paprašyti papildomos vertinimui

užbaigti reikalingos informacijos. Šiuo atveju vertinimo laikotarpis

skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos;

3)

vertinimo laikotarpiu turi teisę konsultuotis su Lietuvos Respublikos ir kitų

valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu įsigyjantis asmuo yra

valstybėje narėje licencijuota ir (arba) prižiūrima įmonė.

9.

Vertybinių popierių komisija, atlikusi įsigyjančio asmens vertinimą, priima

vieną iš šių sprendimų:

1) neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Apie šį

sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo sprendimo

priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui;

2)

prieštarauti siūlomam įsigijimui, vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 10

dalyje nustatytais kriterijais arba tais atvejais, kai įsigyjantis asmuo

pateikė ne visus šio straipsnio 7 dalyje nustatytame sąraše nurodytus

dokumentus ir duomenis ar nepateikė šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos

papildomos informacijos arba kai yra pagrindas manyti, kad siūlomas įsigijimas

turės neigiamą įtaką saugiam ir veiksmingam finansinių priemonių rinkų

veikimui. Apie šį sprendimą Vertybinių popierių komisija per 2 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama sprendimo

motyvus.

10.

Jeigu Vertybinių popierių komisija per vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo

prieštarauti siūlomam įsigijimui, laikoma, kad Vertybinių popierių komisija

siūlomam įsigijimui neprieštarauja.

11.

Asmens, įsigijusio Centrinio depozitoriumo akcijų paketą arba padidinusio

akcijų paketą daugiau negu šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatytos ribos

negavus Vertybinių popierių komisijos sprendimo neprieštarauti siūlomam

įsigijimui arba nepasibaigus siūlomo įsigijimo vertinimui, visos turimos

akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo

teisė vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas Vertybinių popierių komisijos

sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui, arba jeigu Vertybinių popierių

komisija vertinimo laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo įsigijimui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

68

straipsnis. Centrinio depozitoriumo teisės ir pareigos

1.

Centrinis

depozitoriumas privalo:

1) rengti ir

teikti Vertybinių popierių komisijai tvirtinti Finansinių priemonių ir jų

apyvartos apskaitos taisykles;

2) rengti ir

tvirtinti finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos dokumentus,

išsamiai nustatančius atskiras taisyklėse numatytas procedūras, taip pat kitus

dokumentus, reglamentuojančius finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitą;

3) atidaryti sąskaitų tvarkytojų bei asmenines finansinių

priemonių sąskaitas ir jas tvarkyti;

4) užtikrinti,

kad vykdant sandorius dėl finansinių priemonių šios finansinės priemonės būtų

laiku pervestos iš vieno sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitos į

kito sąskaitų tvarkytojo finansinių priemonių sąskaitą;

5) kontroliuoti, kad išleistų į apyvartą kiekvienos emisijos finansinių

priemonių skaičius atitiktų faktiškai cirkuliuojančių šių finansinių priemonių

skaičių;

6) rengti ir diegti

priemones, užtikrinančias finansinių priemonių apskaitos sistemos

vientisumą ir saugumą;

7) kontroliuoti,

kaip sąskaitų tvarkytojai laikosi finansinių priemonių apskaitos taisyklių ir

kitų dokumentų nuostatų, reglamentuojančių finansinių priemonių ir jų apyvartos

apskaitą;

8) kaupti,

apdoroti ir platinti informaciją apie finansinių priemonių apskaitą, rengti ir

konsultuoti finansinių priemonių apskaitos specialistus;

9) išduoti sąskaitų

tvarkytojams išrašus apie jų finansinių priemonių sąskaitos būklę;

10) užtikrinti

konfidencialios informacijos apsaugą ir vykdyti vidaus kontrolę;

11) teikti

Vertybinių popierių komisijai pasiūlymus finansinių priemonių apskaitos

klausimais ir pateikti jai ataskaitą, kaip per metus buvo tobulinama apskaita

ir kokios iškilo pagrindinės problemos;

12) nemokamai

teikti Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai jų funkcijoms vykdyti

reikalingą informaciją;

13) turėti

tinkamų priemonių valdyti riziką, kuri būdinga Centrinio depozitoriumo veiklai,

naudoti priemones ir sistemas veiklos rizikai nustatyti ir turėti veiksmingų

priemonių potencialiai rizikai sumažinti;

14) turėti

pakankamus finansinius išteklius, užtikrinančius tinkamą Centrinio

depozitoriumo veikimą;

15)

turėti tinkamų priemonių ir nustatytų procedūrų, skirtų nustatyti ir valdyti

situacijas, dėl kurių gali būti neigiamų pasekmių finansinių priemonių rinkų,

atsiskaitymo sistemų veikimui ar jų dalyviams, taip pat skirtų nustatyti ir

valdyti interesų konfliktus tarp Centrinio depozitoriumo, jo akcininkų ar kitų rinkos

dalyvių, ypač tais atvejais, kai tokie interesų konfliktai galėtų turėti

neigiamų pasekmių veiksmingam finansinių priemonių rinkų ar atsiskaitymo

sistemų veikimui;

16)

teikti Lietuvos bankui finansinių priemonių saugojimo, apskaitos, pervedimo ir

su tuo susijusias paslaugas, reikalingas Lietuvos bankui ir Europos centrinių

bankų sistemos funkcijoms vykdyti.

2.

Centrinis depozitoriumas turi teisę:

1) aptarnauti tarpuskaitą ir piniginius atsiskaitymus už

finansinių priemonių

sandorius;

2) iš sąskaitų tvarkytojų, kuriems iškelta bankroto byla,

perimti finansinių priemonių

apskaitos tvarkymą;

3) teikti emitentams ir sąskaitų tvarkytojams kitas su

finansinių priemonių

ir jų apyvartos apskaita bei atsiskaitymais susijusias paslaugas;

4) sudaryti

sandorius su kitais asmenimis, pagal kuriuos šiems asmenims būtų perduodamas su

finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaita ir finansinių priemonių pervedimu

susijusių funkcijų techninis atlikimas, jeigu tam neprieštarauja Vertybinių

popierių komisija.

3.

Vertybinių

popierių komisijos atstovas su patariamuoju balsu turi teisę dalyvauti

Centrinio depozitoriumo valdymo organų posėdžiuose ir gauti posėdžio dalyviams

teikiamą medžiagą.

4.

Centrinio

depozitoriumo dokumentai finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos, jos

saugumo reikalavimų užtikrinimo klausimais yra privalomi visiems sąskaitų

tvarkytojams.

5.

Centrinio

depozitoriumo nustatyti bendrai ir standartizuotai taikomi sąskaitų tvarkytojų

stojamųjų ir metų įmokų, ketvirčio sąskaitų tvarkymo įmokų ir

operacijų įmokų už apskaitos įrašus dydžiai turi būti suderinti su Vertybinių

popierių komisija.

6.

Vertybinių

popierių komisija nustato Centrinio depozitoriumo kapitalo reikalavimus ir lėšų

investavimo apribojimus. Centrinis depozitoriumas Vertybinių popierių komisijos

nustatyta tvarka privalo pateikti kapitalo pakankamumo skaičiavimo ataskaitą,

finansines ataskaitas ir kitus Vertybinių popierių komisijos nustatytus

dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

VI

SKYRIUS

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA

PIRMASIS

SKIRSNIS

VERTYBINIŲ

POPIERIŲ KOMISIJOS TEISINIS STATUSAS

901 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota)

priežiūra

1.

Vertybinių

popierių komisija atlieka finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą,

jeigu:

1) finansinės

grupės patronuojanti įmonė yra finansų maklerio įmonė ar valdymo įmonė,

turinčios Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją;

2) finansų

maklerio įmonės ar valdymo įmonės, turinčių Vertybinių popierių komisijos

išduotą licenciją, patronuojanti įmonė yra patronuojanti finansų

kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nė viena iš kontroliuojamų finansinės

grupės įmonių nėra kredito įstaiga.

2.

Jungtinės

(konsoliduotos) priežiūros atlikimo tvarką nustato Vertybinių popierių

komisija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1402, 2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

7 straipsnis. Atsisakymo išduoti

licenciją pagrindai

1.

Priežiūros

institucija turi teisę atsisakyti išduoti finansų maklerio įmonės licenciją,

jeigu:

1) duomenys

(dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikti ne visi ar tikrovės

neatitinkantys duomenys;

2) įmonės

vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos arba neturi pakankamos patirties;

3) planuojami

įmonės vadovų pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui;

4) įmonė

nepateikė informacijos apie įmonės akcininkus, jų tiesiogiai ar netiesiogiai

valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

5) yra pagrindas

manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus

įmonės valdymo;

6) įmonę

siejantys glaudūs ryšiai su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis gali

trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti priežiūros funkcijas;

7) bent vienas

įmonės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos

ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – Centrinis

depozitoriumas) darbuotojas;

8) turimos ar nuomojamos patalpos ar įranga nėra tinkamos

investicinių paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

9) Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės nuolatinio

valdymo organo buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

10) trečiosios

šalies fizinių ar juridinių asmenų, su kuriais įmonę sieja glaudūs ryšiai,

statusą reglamentuojantys įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai arba šių

reikalavimų įgyvendinimas gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai

atlikti priežiūros funkcijas;

11) įmonė

netenkina priežiūros institucijos nustatytų kapitalo reikalavimų;

12) įmonė nėra

įsipareigojusi tapti pripažintos investuotojų draudimo sistemos nare;

13) įmonė nėra

patvirtinusi priemonių ir procedūrų, užtikrinančių finansų maklerio įmonei

keliamų organizacinių reikalavimų laikymąsi;

14) įmonė, jos

vadovai ar akcininkai įvertinti kaip netinkami pagal šio įstatymo 10 straipsnio

10 dalyje nurodytus vertinimo kriterijus.

2.

Priežiūros

institucija gali atsisakyti išduoti licenciją ne valstybėje narėje

licencijuotai finansų maklerio įmonei, jeigu priežiūros institucija su

trečiosios šalies priežiūros institucija nėra sudariusi susitarimų, kurie

užtikrintų tinkamą veiklos priežiūrą ir informacijos teikimą.

3.

Atsisakymas

išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu ir gali būti apskųstas teismui.

8

straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

Priežiūros

institucija turi teisę panaikinti jos išduotos finansų maklerio įmonės

licencijos galiojimą, jeigu finansų maklerio įmonė:

1) pati kreipėsi

dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

2) per 12

mėnesių nuo licencijos išdavimo nepradėjo teikti licencijoje nustatytų

paslaugų;

3) per

paskutinius 6 mėnesius neteikė investicinių paslaugų ir nevykdė investicinės

veiklos;

4) gavo licenciją

pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis ar informaciją arba pasinaudojusi

kitomis neteisėtomis priemonėmis;

5) nebeatitinka

reikalavimų finansų maklerio įmonės licencijai gauti;

6) šiurkščiai ir

nuolat pažeidinėjo šiame įstatyme nustatytus finansų maklerio įmonės veiklos

reikalavimus;

7) nesugeba

įvykdyti prievolių pagal savo įsipareigojimus arba yra duomenų, kad nesugebės

to padaryti ateityje;

8) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

9

straipsnis. Finansų maklerio įmonės vadovai

1.

Finansų maklerio

įmonės vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamą

patirtį, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus finansų maklerio įmonės

valdymas.

2.

Jeigu rinkos

operatoriui, kuris siekia gauti leidimą administruoti daugiašalę prekybos

sistemą, ir jo ketinamai administruoti daugiašalei prekybos sistemai vadovauja

tie patys asmenys, kurie vadovauja reguliuojamai rinkai, yra laikoma, kad šie

asmenys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

3.

Lietuvos

Respublikoje licencijuota finansų maklerio įmonė privalo iš anksto pranešti

priežiūros institucijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu

pateikdama priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti,

ar naujai išrinkti arba planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos

reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Naujai išrinkti finansų

maklerio įmonės vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai priežiūros

institucija pritaria jų kandidatūroms.

4.

Priežiūros

institucija turi teisę nepritarti naujai išrinktų vadovų kandidatūroms, jeigu

išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties

arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami įmonės vadovų

pasikeitimai kelia grėsmę patikimam ir skaidriam įmonės valdymui. Priežiūros

institucija priima sprendimą dėl naujai išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo

ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

5.

Finansų

maklerio įmonėje turi būti vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas ir

kolegialus valdymo organas – valdyba.

10

straipsnis. Finansų maklerio įmonės akcijų įsigijimas ir perleidimas

1.

Fizinis ar

juridinis asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę tiesiogiai ar

netiesiogiai įsigyti arba tiesiogiai ar netiesiogiai padidinti turimą finansų

maklerio įmonės akcijų paketą (toliau šiame straipsnyje – įsigyjantis asmuo),

jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų paketo padidinimo asmeniui priklausančių

balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų didėjimo

tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine

įmone (toliau šiame straipsnyje – siūlomas įsigijimas), turi gauti priežiūros

institucijos sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui. Tokio reikalavimo

nesilaikymas nepadaro sandorio negaliojančio, tačiau sukelia šio straipsnio 23

dalyje nustatytas pasekmes. Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje

laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar

numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo

teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.

2.

Nustatant, ar

tenkinami finansų maklerio įmonės akcijų paketui pagal šį straipsnį taikomi

kriterijai, neatsižvelgiama į balsavimo teises ar akcijas, kurias finansų

maklerio įmonės gali turėti po teiktos finansinių priemonių pasirašymo ir

(arba) platinimo, įsipareigojant išplatinti, investicinės paslaugos, jeigu

šiomis teisėmis nesinaudojama ar jos kitaip nenaudojamos siekiant kištis į

emitento valdymą ir jeigu jos perleidžiamos per vienus metus nuo įsigijimo.

3.

Įsigyjantis

asmuo privalo pateikti priežiūros institucijai rašytinį pranešimą apie siūlomą

įsigijimą, nurodydamas ketinamo įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo

dydį, ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą priežiūros

institucijos nustatytą informaciją ir duomenis.

4.

Asmuo,

nusprendęs tiesiogiai ar netiesiogiai perleisti arba sumažinti jam priklausantį

finansų maklerio įmonės akcijų paketą, jeigu dėl planuojamo įmonės akcijų netekimo

asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar įstatinio kapitalo dalis pasiektų ar

peržengtų mažėjimo tvarka 20, 30 ar 50 procentų arba įmonė nustotų būti to

juridinio asmens dukterine įmone, turi pateikti priežiūros institucijai

rašytinį pranešimą ir nurodyti ketinamo perleisti arba sumažinti finansų

maklerio įmonės akcijų paketo dydį.

5.

Priežiūros

institucija nustato kartu su pranešimu apie siūlomą įsigijimą pateikiamų

dokumentų ir duomenų, būtinų įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, sąrašą. Šiame sąraše nurodyti dokumentai ir duomenys turi būti

proporcingi ir pritaikyti įsigyjančiam asmeniui ir siūlomam įsigijimui. Sąraše

neturi būti nurodyti dokumentai ir duomenys, kurie nėra būtini įsigyjančio

asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui pagal šio straipsnio 10 dalyje

nustatytus kriterijus atlikti.

6.

Priežiūros

institucija, gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą, taip pat vėliau gavusi

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus ir duomenis, nedelsdama, ne vėliau

kaip per 2 darbo dienas, raštu patvirtina jų gavimą ir praneša įsigyjančiam

asmeniui datą, kada baigiasi vertinimo laikotarpis.

7.

Priežiūros

institucija ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo rašytinio patvirtinimo, kad

gauti pranešimas ir visi dokumentai bei duomenys, nurodyti šio straipsnio 5

dalyje nustatytame sąraše, atlieka vertinimą (toliau šiame straipsnyje –

vertinimo laikotarpis).

8.

Vertinimo

laikotarpiu priežiūros institucija prireikus, ne vėliau kaip penkiasdešimtą

vertinimo laikotarpio darbo dieną, gali prašyti papildomų vertinimui užbaigti

reikalingų dokumentų ir duomenų. Šis prašymas pateikiamas raštu ir nurodoma,

kokios papildomos informacijos reikia. Vertinimo laikotarpio trukmės

skaičiavimas stabdomas nuo dienos, kurią priežiūros institucija pateikia prašymą

suteikti papildomų dokumentų ir duomenų, ir atnaujinamas tą dieną, kurią

gaunamas įsigyjančio asmens atsakymas į prašymą. Sustabdyti vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimą galima ne ilgiau kaip 20 darbo dienų. Be to,

priežiūros institucija turi teisę savo nuožiūra pakartotinai prašyti pateikti

papildomų dokumentų ir duomenų ar juos patikslinti, tačiau dėl to vertinimo

laikotarpio trukmės skaičiavimas nebegali būti stabdomas.

9.

Šio

straipsnio 8 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpio trukmės skaičiavimo

sustabdymą priežiūros institucija gali pratęsti ne ilgiau kaip 30 darbo dienų

tokiu atveju, kai įsigyjantis asmuo yra įsisteigęs ar jo veikla reglamentuojama

trečiojoje šalyje arba kai įsigyjančiam asmeniui netaikoma priežiūra pagal

valstybių narių teisės aktus, reglamentuojančius finansų maklerio įmonių,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių, kredito įstaigų,

draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių veiklą.

10.

Nagrinėdama

šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą apie siūlomą įsigijimą ir dokumentus

bei duomenis, būtinus įsigyjančio asmens ir siūlomo įsigijimo vertinimui

atlikti, priežiūros institucija, siekdama užtikrinti patikimą ir skaidrų

finansų maklerio įmonės, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti ar padidinti,

valdymą ir atsižvelgdama į galimą įsigyjančio asmens poveikį finansų maklerio

įmonei, vertina jo tinkamumą ir įsigijimo finansinį patikimumą pagal visus

šiuos kriterijus:

1)      įsigyjančio

asmens nepriekaištingą reputaciją;

2)      asmens,

kuris po siūlomo įsigijimo bus finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą

reputaciją ir patirtį. Vertindama asmens, kuris po siūlomo įsigijimo bus

finansų maklerio įmonės vadovas, nepriekaištingą reputaciją ir patirtį,

priežiūros institucija atsižvelgia į šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas;

3)      įsigyjančio

asmens finansinį patikimumą, ypač pagal finansų maklerio įmonės, kurios akcijų

paketą siūloma įsigyti ar padidinti, vykdomos ar numatomos vykdyti veiklos

rūšį;

4)      ar

finansų maklerio įmonė galės nuolat laikytis riziką ribojančių reikalavimų, ar

grupės, kurios dalimi finansų maklerio įmonė taps po siūlomo įsigijimo,

struktūra sudaro sąlygas atlikti veiksmingą priežiūrą, priežiūros institucijai

ir kitų valstybių narių priežiūros institucijoms veiksmingai keistis

informacija ir apibrėžti priežiūros institucijos ir kitų valstybių narių

priežiūros institucijų atsakomybės pasiskirstymą;

5)      ar yra

pagrindas įtarti, kad, siekiant įgyvendinti siūlomą įsigijimą, vykdoma ar

įvykdyta arba buvo bandyta įvykdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo

veikla, kaip tai apibrėžta Leituvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Pinigų plovimo ir teroristų

finansavimo prevencijos įstatymas), ar kad siūlomas įsigijimas gali padidinti

šios veiklos pavojų.

11.

Priežiūros

institucija neturi teisės nustatyti jokių išankstinių sąlygų dėl privalomo

įsigyti finansų maklerio įmonės akcijų paketo dydžio ir nenagrinėja siūlomo

įsigijimo pagal rinkos ekonominius poreikius.

12.

Priežiūros

institucija turi teisę prieštarauti siūlomam įsigijimui tik remdamasi šio

straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba tuo atveju, jeigu įsigyjantis

asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyje nustatytus dokumentus ir

duomenis.

13.

Priežiūros institucija, prieš priimdama sprendimą dėl siūlomo įsigijimo,

konsultuojasi su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, jeigu

įsigyjantis asmuo yra valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio įmonė,

suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonė, kredito įstaiga,

draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba bet kurio iš šių subjektų patronuojanti

įmonė ar kontroliuojantis asmuo.

14.

Priežiūros

institucija, konsultuodamasi pagal šio straipsnio 13 dalį, kitų priežiūros

institucijų prašo pateikti visą įsigyjančio asmens tinkamumui ir siūlomo įsigijimo

finansiniam patikimumui vertinti svarbią informaciją ir pati nedelsdama kitoms

priežiūros institucijoms teikia jų prašomą atliekamam vertinimui svarbią

informaciją, o visą atliekamam vertinimui esminę informaciją teikia savo

iniciatyva.

15.

Jeigu priežiūros institucija per šio straipsnio

7 dalyje nurodytą vertinimo laikotarpį nepriima sprendimo prieštarauti siūlomam

įsigijimui, laikoma, kad priežiūros institucija siūlomam įsigijimui

neprieštarauja. Jeigu priežiūros institucija nepasibaigus vertinimo

laikotarpiui priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, apie tai ji

per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu praneša įsigyjančiam asmeniui.

16.

Jeigu

priežiūros institucija priima sprendimą neprieštarauti siūlomam įsigijimui, ji

gali nustatyti ir prireikus pratęsti asmens ketinimo įsigyti arba padidinti

finansų maklerio įmonės akcijų paketą įgyvendinimo terminą.

17.

Jeigu

baigusi vertinimą priežiūros institucija priima sprendimą prieštarauti siūlomam

įsigijimui, ji per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo ir neviršydama

vertinimo laikotarpio raštu apie tai praneša įsigyjančiam asmeniui, nurodydama

sprendimo motyvus.

18.

Priežiūros

institucijos sprendime dėl siūlomo įsigijimo nurodomos visos po konsultacijų

pagal šio straipsnio 13 ir 14 dalis gautos kitų priežiūros institucijų nuomonės

ir išlygos. Priežiūros institucijos sprendimas prieštarauti siūlomam įsigijimui

gali būti skundžiamas teismui. Priežiūros institucija viešai paskelbia

sprendimą ir jo motyvus, nepaisydama to, ar yra gautas įsigyjančio asmens

sutikimas. Priežiūros institucija turi teisę viešai neskelbti sprendimo ir jo

motyvų tais atvejais, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar padarytų

neproporcingos žalos suinteresuotiems asmenims.

19.

Jeigu

priežiūros institucija gauna daugiau negu vieną pranešimą apie siūlomą

įsigijimą toje pačioje finansų maklerio įmonėje, visi pranešimai nagrinėjami

tokia pačia tvarka, nediskriminuojant įsigyjančių asmenų.

20.

Jeigu

finansų maklerio įmonei tampa žinoma apie jos akcijų įgijimą ar netekimą, dėl

kurio įmonės akcininkų turimi akcijų paketai peržengia šio straipsnio 1 dalyje

nustatytas ribas didėjimo arba mažėjimo tvarka, ji privalo nedelsdama apie tai

pranešti priežiūros institucijai.

21.

Finansų

maklerio įmonė privalo ne rečiau kaip kartą per metus pateikti priežiūros

institucijai pranešimą, kuriame nurodomi įmonės akcininkai, valdantys įmonės

akcijų paketą, ir jų valdomų akcijų paketų dydžiai. Informacija pateikiama

pagal duomenis, turimus eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dieną, o jeigu

įmonės akcijos yra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, – laikantis

bendrovėms, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje,

taikomų teisės aktų reikalavimų.

22.

Jeigu

asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, daroma įtaka kelia grėsmę patikimam

ir skaidriam finansų maklerio įmonės valdymui, priežiūros institucija privalo

imtis priemonių šiai padėčiai ištaisyti. Šiuo tikslu priežiūros institucija

turi teisę duoti privalomus nurodymus ir taikyti šiame įstatyme nustatytas

sankcijas vadovams ir kitiems asmenims, atsakingiems už įmonės valdymą.

23.

Asmens,

įsigijusio finansų maklerio įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą

peržengiant šiame straipsnyje numatytas ribas negavus priežiūros institucijos

sprendimo neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba nepasibaigus šio straipsnio 7

dalyje nustatytam terminui (išskyrus atvejį, kai anksčiau priimamas priežiūros

institucijos sprendimas neprieštarauti siūlomam įsigijimui), visos turimos

akcijos praranda balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime. Balso teisė

vėl įgyjama tą dieną, kurią gaunamas priežiūros institucijos sprendimas

neprieštarauti siūlomam įsigijimui arba jeigu priežiūros institucija vertinimo

laikotarpiu nepareiškia prieštaravimo siūlomam įsigijimui.

11

straipsnis. Narystė pripažintoje investuotojų draudimo sistemoje

1.

Įmonė,

siekianti gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo apdrausti įmonės

įsipareigojimus investuotojams Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų

investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalies nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

12

straipsnis. Kapitalo reikalavimai

Įmonė, siekianti

gauti finansų maklerio įmonės licenciją, privalo tenkinti kapitalo reikalavimus.

Kapitalo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

13

straipsnis. Organizaciniai reikalavimai

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti tinkamą veiklos organizavimo politiką ir

procedūras, kurios užtikrintų, kad finansų maklerio įmonė, jos vadovai,

darbuotojai ir agentai laikytųsi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, ir

taisykles, reglamentuojančias finansų maklerio įmonės vadovų, darbuotojų ir

agentų sandorių sudarymą savo sąskaita.

2.

Finansų

maklerio įmonė privalo įgyvendinti ir taikyti veiksmingas organizacines ir

administracines priemones, skirtas užkirsti kelią interesų konfliktams, kurie

galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus.

3.

Finansų

maklerio įmonė privalo imtis tinkamų priemonių užtikrinti nuolatinį ir

nenutrūkstamą investicinių paslaugų teikimą. Šiuo tikslu finansų maklerio įmonė

privalo pasitelkti ir naudoti tinkamas sistemas, išteklius ir procedūras.

4.

Finansų

maklerio įmonė, patikėdama trečiajam asmeniui atlikti tokias įmonės funkcijas,

kurios turi ypatingą reikšmę užtikrinant nuolatinį ir kokybišką investicinių

paslaugų teikimą ir investicinės veiklos vykdymą, privalo imtis visų būtinų

priemonių, kad būtų išvengta papildomos nepateisinamos veiklos rizikos. Svarbių

įmonės funkcijų atlikimas negali būti perduodamas kitiems asmenims, jeigu tai

galėtų iš esmės pabloginti finansų maklerio įmonės vidaus kontrolės kokybę ar

priežiūros institucijos galimybes atlikti veiksmingą priežiūrą.

5.

Finansų

maklerio įmonė privalo turėti patikimas administravimo ir apskaitos procedūras,

vidaus kontrolės mechanizmą, veiksmingas rizikos vertinimo procedūras,

veiksmingas informacijos apdorojimo sistemų kontrolės ir apsaugos priemones.

6.

Finansų

maklerio įmonė privalo užtikrinti suteiktų investicinių paslaugų ir sudarytų

sandorių dokumentų saugojimą, kad priežiūros institucija galėtų atlikti

veiksmingą priežiūrą – ypač tais atvejais, kai reikia įsitikinti, kad finansų

maklerio įmonė laikosi šiame įstatyme nustatytų pareigų įmonės klientams ir

potencialiems klientams.

7.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias finansines priemones,

privalo imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą, ypač

finansų maklerio įmonės nemokumo atveju. Finansų maklerio įmonė privalo

atskirai įtraukti į apskaitą savo ir kiekvieno kliento finansines priemones.

Finansų maklerio įmonė neturi teisės naudotis klientui priklausančiomis

finansinėmis priemonėmis, jeigu nėra gautas aiškiai išreikštas kliento

sutikimas.

8.

Finansų

maklerio įmonė, saugodama klientams priklausančias pinigines lėšas, privalo

imtis priemonių, užtikrinančių klientų nuosavybės teisės apsaugą ir užkertančių

kelią neteisėtam naudojimuisi klientams priklausančiomis piniginėmis lėšomis.

Draudimas naudotis kliento lėšomis netaikomas licencijuotoms kredito įstaigoms.

Finansų maklerio įmonė klientų pinigines lėšas kredito įstaigoje privalo

laikyti patikėjimo pagrindais atskirai nuo nuosavų lėšų. Klientų piniginės

lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei finansinėms priemonėms pirkti, ir

klientų piniginės lėšos, pardavus klientui priklausančias finansines priemones,

yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal

finansų maklerio įmonės skolas.

9.

Kai

investicines paslaugas teikia kitoje valstybėje narėje įsteigtos finansų

maklerio įmonės filialas, priežiūros institucija prižiūri, kaip filialas

laikosi šio straipsnio 6 dalyje nustatytų pareigų, nepažeisdama įmonės buveinės

valstybės narės priežiūros institucijos teisės tiesiogiai gauti šio straipsnio

6 dalyje nurodytus dokumentus.

10.

Šio straipsnio

6 dalyje nustatyti reikalavimai įgyvendinami laikantis Reglamente (EB) Nr.

1287/2006 nustatytų taisyklių.

11.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

14

straipsnis. Makleriai

1.

Vykdyti vieną

ar kelias numatytas finansų maklerių (toliau – makleris) operacijas gali

fizinis asmuo, turintis priežiūros institucijos išduotą maklerio licenciją ar

kitą priežiūros institucijos pripažintą kvalifikaciją.

2.

Asmuo,

pretenduojantis gauti maklerio licenciją, turi išlaikyti priežiūros

institucijos organizuojamus egzaminus. Priežiūros institucija turi teisę

nustatyti pretendentams išsimokslinimo ir profesinius reikalavimus. Maklerio

licencija negali būti išduodama asmeniui, kuris nėra nepriekaištingos reputacijos.

3.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti maklerio

licencijos galiojimą:

1) rašytiniu

maklerio prašymu;

2) makleriui

mirus;

3) jeigu

makleris per 12 mėnesių nepradėjo priežiūros institucijos patvirtintose finansų

maklerių licencijų išdavimo taisyklėse nurodytos profesinės veiklos, susijusios

su finansinių priemonių rinka arba jos priežiūra, arba jeigu jis daugiau kaip

12 mėnesių jos nebevykdo;

4) jeigu po

licencijos išdavimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta išduoti

licenciją;

5) jeigu atsiranda

sąlygų, dėl kurių makleris negali būti laikomas turinčiu nepriekaištingą

reputaciją;

6) jeigu

makleris nesilaiko šio įstatymo ar priežiūros institucijos priimtų teisės aktų.

4.

Maklerio licencijos galiojimo panaikinimas leidžia

sustabdyti finansų maklerio įmonės, kurioje šis makleris dirba, licencijos

galiojimą tuo atveju, jeigu įmonė nebeatitinka sąlygų, pagal kurias licencija

jai buvo išduota.

5.

Priežiūros

institucija periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę

surengti maklerio peratestavimą, jeigu pasitvirtina jo klientų skundai arba

patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pagal

peratestavimo rezultatus gali būti mažinama operacijų, kurias turi teisę

atlikti makleris, o jeigu nustatoma, kad makleris visiškai prarado

kvalifikaciją arba nedalyvauja peratestavime, – panaikinamas jo licencijos

galiojimas.

6.

Apie maklerio licencijos išdavimą ar galiojimo

panaikinimą priežiūros institucija paskelbia viešai ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas.

15

straipsnis. Finansų maklerio įmonių apskaita, auditas ir pelno paskirstymas

1.

Finansų

maklerio įmonė privalo tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines ataskaitas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais ir

tarptautiniais apskaitos standartais.

2.

Finansų

maklerio įmonių audito atlikimo tvarka, reikalavimai auditoriui ir audito

įmonei, auditoriaus ir audito įmonės pareigos ir atsakomybė reglamentuojami

Lietuvos Respublikos audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 79

straipsnyje.

3.

Šio

straipsnio 1 dalis mutatis mutandis taikoma rinkos operatoriui ir

Centriniam depozitoriumui.

4.

Finansų maklerio įmonės pelno paskirstymo tvarka

reglamentuojama Finansų įstaigų įstatyme.

70 straipsnis. Priežiūros institucijos uždaviniai ir funkcijos

1.

Priežiūros

institucijos uždaviniai yra:

1) prižiūrėti,

kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių finansinių priemonių apyvartoje;

2) imtis

priemonių, užtikrinančių veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir

investuotojų apsaugą;

3) teikti

pasiūlymus dėl valstybės ekonominės politikos, skatinančios finansinių

priemonių rinkų plėtrą, formavimo;

4) skleisti

informaciją apie finansinių priemonių rinkų veikimo principus;

5) imtis kitų

priemonių šiam įstatymui ir kitiems teisės aktams, susijusiems su finansinių

priemonių rinka, įgyvendinti.

2.

Įgyvendindama

šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, priežiūros institucija atlieka

šias funkcijas:

1) rengia,

tvirtina, keičia ir pripažįsta negaliojančiomis taisykles, reglamentuojančias

reguliuojamų rinkų, finansų maklerio įmonių, finansų patarėjo įmonių ir

maklerių licencijavimą ir veiklą, finansinių priemonių apyvartą;

2) teikia

išaiškinimus ir rekomendacijas finansinių priemonių apyvartos klausimais;

3)

reguliuojamoms rinkoms, finansų maklerio įmonėms, finansų patarėjo įmonėms, makleriams

išduoda licencijas ar panaikina jų galiojimą;

4) stebi,

analizuoja, tikrina ir kitaip prižiūri finansų maklerio įmonių, finansų

patarėjo įmonių,

reguliuojamų rinkų ir jų narių, Centrinio depozitoriumo ir sąskaitų tvarkytojų

veiklą;

5) atlieka

kompetentingai institucijai priskirtas funkcijas, nustatytas Reglamente (EB)

Nr. 1060/2009;

6) taiko šiame

ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas sankcijas asmenims,

pažeidusiems šį įstatymą ir priežiūros institucijos nutarimus;

7) rengia ar dalyvauja rengiant leidinius apie

finansinių priemonių rinkų veikimą ir reguliavimą;

8) rengia egzaminus ir atestacijas finansų maklerių žinioms ir

kompetencijai įvertinti;

9)

bendradarbiauja su finansų maklerio įmonių asociacijomis;

10) sudaro susitarimus su kitų

valstybių atitinkamomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi

informacija;

11) bendradarbiauja ir keičiasi

reikalinga informacija su kitų valstybių atitinkamomis institucijomis;

12) bendradarbiauja su Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucija pagal Reglamentą (ES) Nr.

1095/2010 ir su Europos bankininkystės institucija

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir nedelsdama teikia joms visą jų užduotims

vykdyti būtiną informaciją;

13) atlieka

jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

14) atlieka

kitas šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas funkcijas.

3.

Nepažeisdama

šio ir kitų įstatymų nuostatų, priežiūros institucija, įgyvendindama jai

nustatytus uždavinius ir pavestas funkcijas, atsižvelgia į priežiūros priemonių

ir praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant

Europos Sąjungos teisės aktus, konvergenciją.

4.

Priežiūros institucijos veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

73 straipsnis. Priežiūros institucijos valdybos

narių ir

tarnautojų

bei kitų asmenų pareiga neatskleisti konfidencialios informacijos

1.

Esami ir buvę priežiūros institucijos valdybos

nariai ir tarnautojai neturi teisės patys pasinaudoti konfidencialia

informacija, įgyta jų darbo priežiūros institucijoje metu, ar skleisti ją

kitiems asmenims. Šis draudimas taikomas ir auditoriams, ekspertams bei kitiems

asmenims, atlikusiems priežiūros institucijos pavedimus, ir asmenims, įstatymų

nustatytais atvejais turintiems teisę gauti iš priežiūros institucijos

konfidencialią informaciją.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje uždraustu konfidencialios informacijos atskleidimu nėra

laikomas:

1) informacijos apie finansų maklerio įmones ir

licencijuotas kredito įstaigas pateikimas tokia apibendrinta forma, kad negali

būti nustatyta konkretaus asmens tapatybė;

2) informacijos perdavimas baudžiamajai bylai tirti ar

nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka;

3) informacijos perdavimas civilinėse bylose finansų

maklerio įmonės ar kredito įstaigos bankroto ar priverstinio likvidavimo

atveju;

4) informacijos

perdavimas šio įstatymo 78 straipsnyje nustatyta tvarka.

ANTRASIS

SKIRSNIS

PRIEŽIŪROS

INSTITUCIJOS BENDRADARBIAVIMAS SU KITŲ VALSTYBIŲ PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOMIS IR

EUROPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IR RINKŲ INSTITUCIJA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

81 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisės nagrinėjant finansinių priemonių rinkų veikimą reglamentuojančių

norminių teisės aktų pažeidimus

1.

Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir

atlikti patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu

priimtų teisės aktų.

2.

Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos

tarnautojai turi teisę:

1) gauti

žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais,

paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys atvyktų duoti paaiškinimų į

patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros

institucijos ar jos įgalioto tarnautojo motyvuotą sprendimą, atlikti

patikrinimą (reviziją), laisvai įeiti į finansų maklerio įmonių, kredito

įstaigų, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų, valdymo įmonių,

finansų patarėjų įmonių, investicinių bendrovių patalpas, tikrinti dokumentus, darbuotojų

užrašus, apskaitos registrus ir kitus patikrinimui reikalingus informacijos

šaltinius, gauti jų kopijas ir išrašus, kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir

bet kokiose laikmenose esančią informaciją ir pagal tikrinimo medžiagą iš

ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

3) įeiti ir

atlikti patikrinimą kitų juridinių asmenų, susijusių su galimais pažeidimais,

taip pat juridinių asmenų, kurių darbuotojai susiję su galimais pažeidimais,

patalpas, peržiūrėti tyrimui reikalingus juridinio asmens dokumentus, gauti jų

kopijas ir išrašus, susipažinti su juridinio asmens darbuotojų užrašais,

kopijuoti juos bei kompiuteriuose ir bet kokiose laikmenose esančią

informaciją;

4) išreikalauti, kad būtų padarytos apskaitos

dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų ir kitų dokumentų, kuriuos priežiūros

institucija laiko svarbiais tyrimui, kopijos;

5) laikinai

paimti tikrinamų finansų maklerio įmonių, kredito įstaigų, valdymo įmonių,

finansų patarėjo įmonių, rinkų operatorių, Centrinio depozitoriumo, emitentų

dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir paimtų dokumentų apyrašą;

6) pateikę

priežiūros institucijos motyvuotą sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis,

pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu

objektu, kopijas;

7) gauti

duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, susijusius su tikrinamu asmeniu, iš

kitų ūkio subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų.

3.

Patikrinimo

veiksmai, nurodyti šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, gali būti atliekami tik

turint teismo leidimą.

4.

Priežiūros

institucijai priėmus sprendimą dėl veiksmų, numatytų 71 straipsnio

1 dalies 5 punkte, 81 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 81

straipsnio 6 dalies 1 punkte, jos įgaliotas tarnautojas pateikia teismui

prašymą dėl teismo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Prašymas pateikiamas

Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Prašyme turi būti nurodytas

juridinio asmens pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo

veiksmai.

Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymą

dėl teismo leidimo išdavimo rašytinio proceso tvarka nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį

patenkinti prašymą arba jį atmesti. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir priimta

nutartis ne vėliau kaip per

72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu priežiūros institucija

nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sprendimu

atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos

vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis

teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo

teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Priežiūros institucijos atstovai

turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą. Teismai, nagrinėdami prašymus ir

skundus dėl teismo leidimo išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos

ir planuojamų veiksmų slaptumą.

5.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucija gali

pasitelkti policijos pareigūnus.

6.

Priežiūros institucija, turėdama pagrindą įtarti,

kad buvo pažeistos šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų priežiūros institucijos

nutarimų nuostatos, ir siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių

investuotojų interesams, turi teisę:

1) įpareigoti nutraukti tokią veiklą, kol bus atliktas tyrimas ir

priimtas priežiūros institucijos sprendimas dėl įtariamo pažeidimo;

2) uždrausti arba laikinai sustabdyti prekybą reguliuojamoje rinkoje ar

kitoje prekybos vietoje arba finansinių priemonių įtraukimą į prekybą

reguliuojamoje rinkoje ar kitoje prekybos vietoje;

3) viešai paskelbti apie tai, kad emitentas nevykdo savo

įsipareigojimų;

4) laikinai uždrausti asmenims vykdyti profesinę veiklą, susijusią su

investicinių paslaugų teikimu;

5) prašyti teismo (teisėjo) nutartimi laikinai areštuoti asmenų turtą.

Priežiūros institucijos prašymus dėl turto areštavimo nagrinėja Vilniaus

apygardos administracinis teismas.

7.

Šio

straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinta tik turint

teismo leidimą. Teismo leidimas gaunamas šio straipsnio 4 dalyje nustatyta

tvarka.

8.

Šio

straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodyti priežiūros institucijos sprendimai

gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną

mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo dėl šio straipsnio 6 dalies 1

punkte nurodyto priežiūros institucijos sprendimo padavimas sprendimo vykdymo

nesustabdo.

9.

Jeigu

priežiūros institucija nustato teisės aktų, reglamentuojančių riziką

ribojančius reikalavimus, pažeidimus arba jeigu įmonės veikla kelia grėsmę

įmonės veiklos stabilumui ir patikimumui, priežiūros institucija turi teisę

finansų maklerio įmonei, reguliuojamos rinkos operatoriui, Centriniam

depozitoriumui nustatyti individualius veiklos riziką ribojančių normatyvų

dydžius ar papildomus reikalavimus dėl veiklos rizikos ribojimo.

10.

Šio

straipsnio 9 dalyje nustatyti nurodymai neatima teisės priežiūros institucijai

taikyti kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių.

11.

Priežiūros

institucija gali prašyti, kad valstybės narės priežiūros institucijos atliktų

reikalingus patikrinimus šių valstybių teritorijoje ir kad tokiuose

patikrinimuose būtų leista dalyvauti priežiūros institucijos tarnautojams.

12.

Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos vertybinių popierių ir rinkų

instituciją dėl atvejų, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija:

1)

laiku neatsako į prašymą dėl informacijos pateikimo arba atsisako pateikti

informaciją;

2)

laiku neatsako į prašymą bendradarbiauti vykdant priežiūrą, atliekant tyrimą ar

patikrinimą vietoje, kaip numatyta šio įstatymo 75 straipsnyje, arba šį prašymą

atmeta;

3) laiku

neatsako į prašymą leisti priežiūros institucijos tarnautojams dalyvauti

patikrinime šios valstybės narės teritorijoje arba jį atmeta.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

82 straipsnis. Priežiūros institucijos

tyrimo ar patikrinimo medžiagos slaptumas

Finansų maklerio

įmonei ar kredito įstaigai ir jų darbuotojams draudžiama atskleisti klientui ar

kitiems asmenims bet kokią informaciją, susijusią su priežiūros institucijos

atliekamu tyrimu ar patikrinimu, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

89 straipsnis. Priežiūros institucijos

įgaliojimai kitoje valstybėje narėje licencijuotų finansų maklerio įmonių

filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje

1.

Priežiūros

institucija turi teisę reikalauti, kad finansų maklerio įmonė, įsteigusi

filialą Lietuvos Respublikoje, reguliariai teiktų statistinius duomenis apie

filialo veiklą Lietuvos Respublikoje.

2.

Atlikdama

šiame įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas, priežiūros institucija turi

teisę nurodyti finansų maklerio įmonės filialui pateikti visą informaciją,

reikalingą įvertinti, ar filialas laikosi šio įstatymo 40 straipsnio pagrindu

nustatytų filialų veiklos reikalavimų.

3.

Šio

straipsnio 2 dalyje nustatyti priežiūros institucijos nurodymai negali būti

griežtesni negu tie, kurie taikomi atliekant Lietuvos Respublikoje įsteigtų

finansų maklerio įmonių priežiūrą.

4.

Priežiūros

institucija prižiūri, kaip finansų maklerio įmonių filialai, įsteigti Lietuvos

Respublikoje, laikosi šio įstatymo 22, 24, 25, 31, 33 ir 34 straipsnių ir jų

pagrindu priimtų kitų teisės aktų reikalavimų. Šiuo tikslu priežiūros

institucija turi teisę vykdyti filialo patikrinimus, siekdama nustatyti, ar

laikomasi šių reikalavimų, ir reikalauti ištaisyti nustatytus pažeidimus.

5.

Kitoje

valstybėje narėje licencijuotos finansų maklerio įmonės, įsteigusios filialą

Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija, prieš tai (raštu) pranešusi

priežiūros institucijai, turi teisę vykdyti įmonės filialo, įsteigto Lietuvos

Respublikoje, patikrinimus.

6.

Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai licencijuotoms kredito įstaigoms taikomi mutatis mutandis.

90 straipsnis. Atsargumo priemonės,

kurių gali imtis priežiūros institucija dėl kitoje valstybėje narėje

licencijuotų finansų maklerio įmonių

1.

Priežiūros

institucija, turėdama pagrindą įtarti, kad investicines paslaugas Lietuvos

Respublikoje teikianti kitoje valstybėje narėje licencijuota finansų maklerio

įmonė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų, apie tai praneša finansų

maklerio įmonės priežiūros institucijai.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami, jeigu:

1) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos nesteigiant filialo;

2) investicinės

paslaugos Lietuvos Respublikoje teikiamos įsteigus filialą, o filialą įsteigusi

finansų maklerio įmonė įtariama padariusi šiame įstatyme nustatytų reikalavimų,

kurių laikymosi priežiūra nėra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai,

pažeidimų.

3.

Jeigu,

nepaisydama finansų maklerio įmonės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio

priemonių arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos,

finansų maklerio įmonė ir toliau nesilaiko šiame įstatyme nustatytų reikalavimų

ir pažeidžia Lietuvos Respublikos investuotojų interesus arba kelia grėsmę

sklandžiam finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, prieš tai

pranešusi finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę imtis priemonių, užkertančių galimybę finansų

maklerio įmonėms, pažeidžiančioms teisės aktų reikalavimus, sudaryti sandorius

dėl finansinių priemonių Lietuvos Respublikoje. Apie priemones, kurių buvo

imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos

vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali

perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri

gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus

įgaliojimus.

4.

Jeigu

priežiūros institucija nustato, kad kitoje valstybėje narėje licencijuota

finansų maklerio įmonė, veikdama per filialą Lietuvos Respublikoje, pažeidžia

šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, kurių priežiūrą atlieka priežiūros

institucija, ji nurodo finansų maklerio įmonei nutraukti teisės aktų

reikalavimus pažeidžiančius veiksmus. Jeigu finansų maklerio įmonė ir toliau

pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, priežiūros institucija turi teisę imtis

visų reikalingų poveikio priemonių daromiems pažeidimams nutraukti. Priežiūros

institucija praneša finansų maklerio įmonės priežiūros institucijai apie

priemones, kurių buvo imtasi.

5.

Jeigu,

nepaisydama priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių, finansų

maklerio įmonė toliau pažeidinėja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus,

priežiūros institucija turi teisę, prieš tai pranešusi finansų maklerio įmonės

priežiūros institucijai, imtis visų reikalingų priemonių investuotojų

interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti. Apie priemones,

kurių buvo imtasi, priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai

ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija

taip pat gali perduoti šį klausimą Europos vertybinių popierių ir rinkų

institucijai, kuri gali imtis veiksmų pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010

jai suteiktus įgaliojimus.

6.

Jeigu

priežiūros institucija turi pagrindą įtarti, kad šiame įstatyme nustatytus

reikalavimus pažeidžia kitoje valstybėje narėje veikiančią reguliuojamą rinką

ar daugiašalę prekybos sistemą administruojantis rinkos operatorius ar finansų

maklerio įmonė, kurie ėmėsi šio įstatymo nustatytų veiksmų Lietuvos

Respublikoje, kuriais siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje

įsteigtiems subjektams tapti jų administruojamos reguliuojamos rinkos ar

daugiašalės prekybos sistemos nariais arba palengvinti prekybą joje, priežiūros

institucija apie tai nedelsdama praneša reguliuojamos rinkos operatoriaus ar

daugiašalės prekybos sistemos operatoriaus priežiūros institucijai. Jeigu,

nepaisydamas buveinės priežiūros institucijos pritaikytų poveikio priemonių

arba dėl to, kad pritaikytos poveikio priemonės yra nepakankamos, reguliuojamos

rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos operatorius ir toliau pažeidinėja

Lietuvos Respublikos investuotojų interesus ar kelia grėsmę sklandžiam

finansinių priemonių rinkų veikimui, priežiūros institucija, pranešusi buveinės

priežiūros institucijai, turi teisę imtis visų reikalingų priemonių

investuotojų interesams apsaugoti ir sklandžiam rinkų veikimui užtikrinti.

Priežiūros institucija turi teisę neleisti reguliuojamos rinkos ar daugiašalės

prekybos sistemos operatoriui imtis veiksmų Lietuvos Respublikoje, kuriais

siekiama sudaryti galimybę Lietuvos Respublikoje įsteigtiems subjektams tapti

tos reguliuojamos rinkos ar daugiašalės prekybos sistemos nariais arba

palengvinti prekybą joje. Apie priemones, kurių buvo imtasi, priežiūros

institucija nedelsdama praneša Europos Komisijai ir Europos vertybinių popierių

ir rinkų institucijai. Priežiūros institucija taip pat gali perduoti šį klausimą

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai, kuri gali imtis veiksmų

pagal Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 jai suteiktus įgaliojimus.

7.

Visos

poveikio priemonės, kurių priežiūros institucija gali imtis šiame straipsnyje

nurodytais atvejais, turi būti pagrįstos ir motyvuotos, o apie pritaikytas

poveikio priemones nedelsiant pranešama finansų maklerio įmonei ar

reguliuojamos rinkos operatoriui.

8.

Šio straipsnio nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

95 straipsnis. Priežiūros institucijos

teisė neskirti poveikio priemonių

Priežiūros

institucija, svarstydama šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių skyrimo

klausimą, atsižvelgdama į šio įstatymo 94 straipsnio 5, 6 dalyse nurodytas

aplinkybes ir kai nėra 94 straipsnio 7 dalyje nurodytų aplinkybių,

vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali neskirti poveikio

priemonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

1)

juridinis asmuo įrodo, kad dėjo visas įmanomas pastangas, kad išvengtų

pažeidimo;

2)

juridinis asmuo nedelsdamas savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo

pasekmėms;

3) pažeidimas

yra mažareikšmis.

96

straipsnis. Piniginių baudų išieškojimas

Piniginės baudos

į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kai

asmuo gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Apskundus tokį

sprendimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo teismo

sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nebuvo

savanoriškai sumokėta, priežiūros institucijos sprendimas skirti baudą vykdomas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

VII

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

97

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1.

Finansų

maklerio įmonė, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros

institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją ir atitinka šio įstatymo

9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus, turi teisę teikti

investicines paslaugas ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

2.

Finansų

maklerio įmonei, kuri turi iki 2007 m. vasario 8 d. priežiūros

institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją, bet neatitinka šio

įstatymo 9–13 straipsniuose ir 16 straipsnyje nustatytų reikalavimų, finansų

maklerio įmonės licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta

tvarka.

3.

Reguliuojamos

rinkos operatorius, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.

vasario 8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją ir atitinka šio

įstatymo III skyriuje nustatytus reikalavimus, turi teisę verstis reguliuojamos

rinkos veikla ir naudojasi kitomis šiame įstatyme nustatytomis teisėmis.

4.

Reguliuojamos

rinkos operatoriui, kurio administruojama sistema turi iki 2007 m.

vasario 8 d.

priežiūros institucijos išduotą reguliuojamos rinkos licenciją, tačiau

neatitinka šio įstatymo III skyriuje nustatytų reikalavimų, reguliuojamos

rinkos licencijos galiojimas panaikinamas šiame įstatyme nustatyta tvarka.

5.

Jeigu finansų

maklerio įmonė, vadovaudamasi kriterijais ir procedūromis, panašiais į

nurodytus šio įstatymo 28 straipsnyje, yra pripažinusi asmenį profesionaliuoju

klientu iki 2007

m. vasario 8 d.,

ji neprivalo dar kartą atlikti asmens pripažinimo profesionaliuoju klientu

procedūros.

6.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos licencijuotoms kredito įstaigoms taikomos mutatis mutandis.

98

straipsnis. Įstatymo nuostatų taikymas

Šio įstatymo

nuostatos, nustatančios naujus reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems

asmenims ir (arba) reguliuojamoms rinkoms ir jų operatoriams, kurie nebuvo

nustatyti galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme, taikomos nuo 2007

m. lapkričio 1 d. Nuo 2007 m. vasario 8 d. nuorodos į Vertybinių

popierių rinkos įstatymą, atsižvelgiant į šio įstatymo reglamentuojamą sritį, laikomos

nuorodomis į šį įstatymą, o nuorodos į Vertybinių popierių rinkos įstatyme

pateiktas apibrėžtis laikomos nuorodomis į atitinkamas šiame įstatyme pateiktas

apibrėžtis, išskyrus nuorodas į Vertybinių popierių rinkos įstatymą, kurios,

atsižvelgiant į Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos

nuorodomis į Vertybinių popierių įstatymą, taip pat nuorodas į Vertybinių

popierių rinkos įstatyme pateiktas apibrėžtis, kurios, atsižvelgiant į

Vertybinių popierių įstatymo reglamentuojamą sritį, laikytinos nuorodomis į

Vertybinių popierių įstatymą.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

finansinių

priemonių

rinkų

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

2001 m.

gegužės 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/34/EB dėl vertybinių

popierių įtraukimo į biržos oficialųjį prekybos sąrašą ir dėl informacijos,

kuri turi būti skelbiama apie tuos vertybinius popierius (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 24).

2.

2003 m.

sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB dėl prekybos

vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir

manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 4 tomas, p. 367) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010

m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010

L 331, p. 120).

3.

2004 m.

balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl

finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB,

93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti

Tarybos direktyvą 93/22/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius,

7 tomas, p. 263), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais Direktyva 2010/78/ES.

4.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl

investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (nauja redakcija)

(OL 2006 L 177, p. 201).

5.

2006 m.

birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito

įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2006 L 177, p. 1).

6.

2007 m.

rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies

keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB,

2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir

vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų

sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).

7.

2009 m.

rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl

kredito reitingų agentūrų (OL 2009 L 302, p. 1), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES)

Nr. 513/2011 (OL 2011 L 145, p. 30).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1776,

2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5026 (2008-11-15)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-199,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1438 (2009-04-04)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82,

83, 85, 86, 95, 97 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO 85(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo Vertybinių popierių komisijai paduoti prašymai dėl

sutikimo įsigyti ar padidinti finansų maklerio įmonės ar reguliuojamos rinkos

operatoriaus akcijų paketą nagrinėjami ir sprendimai priimami prašymo padavimo

metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. XI-875,

2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3551 (2010-06-19)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 2, 3, 10, 22, 32, 47, 55, 62, 64, 68, 71, 72, 73, 85,

86, 87, 95, 96 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 96(1)

STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1402,

2011-05-24, Žin., 2011, Nr. 71-3364 (2011-06-11)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO 3, 4, 7, 15, 18, 20, 21, 64, 67, 68, 69, 71, 80, 85,

95 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 90(1),

93(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Finansų

maklerio įmonės, rinkos

operatorius ir Centrinis depozitoriumas, vadovaudamiesi šio įstatymo 4

straipsniu, pagal tarptautinius apskaitos standartus sudaro 2012 m.

sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių

finansines ataskaitas.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1672,

2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 145-6818 (2011-12-01)

FINANSINIŲ

PRIEMONIŲ RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

Šis

įstatymas keistas:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1881,

2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7770 (2011-12-31)

FINANSINIŲ PRIEMONIŲ

RINKŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m.

sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2012-01-16)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt