← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos konsulinio mokesčio įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1998-01-08

@D1=19940623;D2=19960430;D3=19960603

Redagavo:

Ramunė Lūžaitė (1998.01.19)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994,

Nr.51-951

Neoficialus

įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1316, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1111 (96.05.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO 8 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1996 metų liepos 1 dienos.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-444, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2441 (97.10.29)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAPILDYMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-601, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-115 (98.01.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSULINIO MOKESČIO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS


Pabaiga ***

KONSULINIO MOKESČIO

ĮSTATYMAS

1994 m. birželio 23 d. Nr.I-509

Vilnius

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos

užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines

paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę  galią

turinčius dokumentus.

Konsulinis

mokestis imamas remiantis Lietuvos Respublikos sutartimis su  kitomis valstybėmis,

šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymu.

2

straipsnis. Mokesčio mokėtojai

Konsulinį

mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, užsienio

valstybių piliečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai,  asmenys be  pilietybės

už  Lietuvos Respublikos  Užsienio   reikalų  ministerijos  Konsulinio

departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių

įstaigų  užsienyje  jiems  teikiamas  konsulines paslaugas, atliekamus

notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.

3

straipsnis. Mokesčio objektas

Konsulinis

mokestis imamas už:

1)

pasų išdavimą;

2)

civilinės būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą;

3)

vizų išdavimą, pratęsimą ir emigracijos bei imigracijos dokumentų įforminimą;

4)

pilietybės dokumentų įforminimą ir išdavimą;

5)

dokumentų pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos įstaigų, dokumentų

legalizavimą;

6)

atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rūpybos,  teisės

į  palikimą bei kitais turtiniais klausimais;

7)

kitas konsulines paslaugas, nustatytas valstybiniuose susitarimuose, Lietuvos

Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose.

4

straipsnis. Mokesčio tarifai

Konsulinio

mokesčio tarifus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-601, 98.01.08, Žin., 1998, Nr.6-115 (98.01.16)

5

straipsnis. Mokesčio tikslinimas pariteto pagrindais

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė  turi  teisę  pariteto pagrindais padidinti, sumažinti

arba panaikinti konsulinį mokestį už vizas, dokumentų pareikalavimą ir jų

legalizavimą užsienio valstybių juridiniams ir fiziniams asmenims,

atsižvelgdama į tai, kokio dydžio mokestį šios valstybės ima iš Lietuvos

Respublikos juridinių ir fizinių asmenų.

6

straipsnis. Mokesčio lengvatos

Konsulinis

mokestis neimamas už:

1)

Lietuvos  Respublikos diplomatinių pasų išdavimą ir įforminimą;

2)

vizų išdavimą užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus, pariteto

pagrindais;

3)

vizų išdavimą ir pratęsimą užsieniečiams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką

dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės,  ministerijų  ir  kitų

valstybės  institucijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose, teikti

labdarą bei organizuotą pagalbą Lietuvai arba su Raudonojo Kryžiaus misija,

taip pat tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika,

atstovams;

4)

vizų išdavimą vaikams iki 16 metų;

5)

vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems vieną kartą per metus lankyti šeimos

narių kapų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai pateikiamas

oficialiai patvirtintas dokumentas;

6)

vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems lankyti sunkiai sergančio šeimos

nario ar artimo giminaičio, kai pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;

7)

vizų išdavimą sunkiai sergantiems užsieniečiams arba užsieniečiams, kuriems

reikalinga skubi medicinos pagalba, kai pateikiami dokumentai,  išduoti

atitinkamos organizacijos ir patvirtinantys būtinumą nurodytiems asmenims

skubiai vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją;

8)

vizų išdavimą užsieniečiams, lydintiems šio straipsnio 7 punkte  nurodytus

asmenis,  kai  pateikiamas  dokumentas, patvirtinantis tokio lydėjimo būtinumą;

9)

vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į šeimos nario arba artimo giminaičio

laidotuves, kai pateikiama patvirtinta telegrama;

10)

norinčių imigruoti asmenų iki 18 metų prašymų imigruoti per teisėtus atstovus

įforminimą;

11)

dokumentų,  susijusių  su  alimentų  išieškojimu, pareikalavimą ir

legalizavimą;

12)

įvairių  dokumentų  baudžiamosioms  byloms,  teismo išduodamų dokumentų

pareikalavimą  (jeigu  jų  pareikalauja valstybių, su  kuriomis Lietuvos

Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl  teisinės pagalbos,  valstybės

institucijos ar piliečiai ir tose sutartyse tokia lengvata numatyta) ir jų

legalizavimą;

13)

konsulines paslaugas jūrų laivų, lėktuvų bei kitų Lietuvos Respublikos

transporto priemonių ekipažo narių bei keleivių turtui, likusiam jiems mirus,

apsaugoti;

14)

konsulines paslaugas aptarnaujant Lietuvos Respublikos žvejų ir prekybos

laivus, taip pat lėktuvus, išskyrus protestų arba jiems analogiškų dokumentų

surašymą;

15) vizų išdavimą asmenims, kurių teisės

atkurtos pagal Lietuvos Respublikos įstatymą “Dėl asmenų, represuotų už

pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo” (Žin., 1990, Nr.14-386;

1995, Nr.85-1915, Nr.94-2086; 1996, Nr.67-1603, Nr.119-2273), pateikusiems

atitinkamą pažymėjimą;

16) vizų išdavimą lietuvių kilmės asmenims,

pateikusiems Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų bendruomenių arba Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų užsienio valstybėse

pareigūnų išduotus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos

patvirtintos formos pažymėjimus;

17) specialiųjų vizų išdavimą užsieniečiams,

atvykstantiems dirbti pedagoginį darbą Lietuvos Respublikos aukštosiose,

aukštesniosiose, profesinėse ir bendrojo lavinimo mokyklose;

18) asmens grįžimo pažymėjimo išdavimą asmenims,

kurie dėl svarbių priežasčių (nelaimingas atsitikimas, liga, nukentėjimas nuo

nusikaltimo) negali sumokėti konsulinio mokesčio, pateikusiems oficialiai

nukentėjimo faktą patvirtinantį dokumentą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-444, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2441 (97.10.29)

7

straipsnis. Mokesčio mokėjimas

Konsulinis

mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant

notarinius veiksmus.

Konsulinio

mokesčio  sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8

straipsnis. Mokesčio grąžinimas

Sumokėtas

konsulinis mokestis grąžinamas:

1)

kai  sumokėta  daugiau mokesčio negu reikia pagal įstatymą;

2)

kai atsisakyta kreiptis dėl konsulinių paslaugų ar notarinių veiksmų atlikimo.

Konsulinis

mokestis grąžinamas, jeigu prašymas dėl jo grąžinimo  valstybinei  mokesčių

inspekcijai  pateiktas per Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo

įstatyme nustatytą terminą.

Konsulinio

mokesčio  grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1316, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1111 (96.05.17)

9

straipsnis. Mokesčio ėmimo kontrolė

Konsulinio

mokesčio ėmimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija.

Klaidingai

paimtas  arba nepaimtas konsulinis mokestis išieškomas iš įstaigos, dėl kurios

kaltės mokestis buvo paimtas klaidingai arba visai nepaimtas, Lietuvos

Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1316, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1111 (96.05.17)

10

straipsnis. Mokesčio įskaitymas į biudžetą

Konsulinis

mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

11

straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Lietuvos

Respublikos  konsulinio  mokesčio  įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1

dienos.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė iki 1994 m. lapkričio 1 d. nustato konsulinio  mokesčio

tarifus, mokėjimo ir grąžinimo tvarką.

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                          ALGIRDAS BRAZAUSKAS

1 straipsnis.

Įstatymo  paskirtis

Šis įstatymas

reglamentuoja konsulinio  mokesčio  ėmimą  už

Lietuvos

Respublikos  užsienio  reikalų  ministerijos  Konsulinio

departamento,

Lietuvos  Respublikos  diplomatinių  atstovybių  ir

konsulinių  įstaigų

užsienyje  teikiamas  konsulines  paslaugas,

atliekamus

notarinius  veiksmus ar  išduodamus  juridinę    galią

turinčius

dokumentus.

Konsulinis

mokestis  imamas remiantis  Lietuvos  Respublikos

sutartimis  su

kitomis  valstybėmis,  šiuo  įstatymu,  Lietuvos

Respublikos

notariato įstatymu.

2 straipsnis.

Mokesčio mokėtojai

Konsulinį

mokestį  moka  užsienio  ir  Lietuvos  Respublikos

juridiniai asmenys,

užsienio  valstybių  piliečiai  ir  Lietuvos

Respublikos

piliečiai,   asmenys  be   pilietybės  už   Lietuvos

Respublikos

Užsienio     reikalų    ministerijos    Konsulinio

departamento,

Lietuvos  Respublikos  diplomatinių  atstovybių  ir

konsulinių

įstaigų   užsienyje   jiems   teikiamas   konsulines

paslaugas,

atliekamus  notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę

galią turinčius

dokumentus.

3 straipsnis.

Mokesčio objektas

Konsulinis

mokestis imamas už:

1) pasų

išdavimą;

2) civilinės

būklės aktų įforminimą ir dokumentų išdavimą;

3) vizų

išdavimą, pratęsimą  ir emigracijos bei imigracijos

dokumentų

įforminimą;

4) pilietybės

dokumentų įforminimą ir išdavimą;

5) dokumentų

pareikalavimą iš Lietuvos Respublikos įstaigų,

dokumentų

legalizavimą;

6) atliekamus

notarinius veiksmus  ir konsulines  paslaugas

globos,  rūpybos,

teisės  į   palikimą  bei  kitais  turtiniais

klausimais;

7) kitas

konsulines  paslaugas,  nustatytas  valstybiniuose

susitarimuose,

Lietuvos   Respublikos  įstatymuose  ir  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nutarimuose.

4 straipsnis.

Mokesčio tarifai

Konsulinio

mokesčio  tarifus iki 1998 m. sausio 1 d. nustato

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė.  Nuo   1998  metų  konsulinio

mokesčio tarifus

tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

5 straipsnis.

Mokesčio tikslinimas pariteto pagrindais

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybė   turi   teisę   pariteto

pagrindais

padidinti, sumažinti arba panaikinti konsulinį mokestį

už vizas,  dokumentų

pareikalavimą  ir jų  legalizavimą  užsienio

valstybių

juridiniams ir fiziniams asmenims, atsižvelgdama į tai,

kokio dydžio

mokestį šios  valstybės ima iš Lietuvos Respublikos

juridinių ir fizinių

asmenų.

6 straipsnis.

Mokesčio lengvatos

Konsulinis

mokestis neimamas už:

1)  Lietuvos

Respublikos  diplomatinių  pasų  išdavimą  ir

įforminimą;

2) vizų

išdavimą  užsieniečiams,  turintiems  diplomatinius

pasus, pariteto

pagrindais;

3) vizų

išdavimą ir pratęsimą užsieniečiams, vykstantiems į

Lietuvos

Respubliką  dalyvauti  Respublikos  Prezidento,  Seimo,

Vyriausybės,

ministerijų    ir   kitų   valstybės   institucijų

organizuotuose

oficialiuose  susitikimuose,  teikti  labdarą  bei

organizuotą pagalbą

Lietuvai arba  su Raudonojo Kryžiaus misija,

taip pat

tarptautinių  organizacijų,  kurių  narė  yra  Lietuvos

Respublika,

atstovams;

4) vizų

išdavimą vaikams iki 16 metų;

5) vizų

išdavimą užsieniečiams, vykstantiems vieną kartą per

metus lankyti

šeimos narių  kapų, esančių  Lietuvos  Respublikos

teritorijoje, kai

pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;

6) vizų

išdavimą užsieniečiams, vykstantiems lankyti sunkiai

sergančio šeimos

nario ar  artimo  giminaičio,  kai  pateikiamas

oficialiai

patvirtintas  dokumentas;

7) vizų

išdavimą  sunkiai  sergantiems  užsieniečiams  arba

užsieniečiams, kuriems

reikalinga skubi  medicinos pagalba,  kai

pateikiami

dokumentai,   išduoti  atitinkamos  organizacijos  ir

patvirtinantys

būtinumą  nurodytiems  asmenims  skubiai  vykti  į

Lietuvos Respublikos

teritoriją;

8) vizų

išdavimą užsieniečiams, lydintiems šio straipsnio 7

punkte

nurodytus    asmenis,   kai    pateikiamas   dokumentas,

patvirtinantis tokio

lydėjimo būtinumą;

9) vizų

išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į šeimos nario

arba artimo

giminaičio laidotuves,  kai  pateikiama  patvirtinta

telegrama;

10) norinčių

imigruoti asmenų iki 18 metų prašymų imigruoti

per teisėtus

atstovus įforminimą;

11)

dokumentų,    susijusių   su   alimentų   išieškojimu,

pareikalavimą ir

legalizavimą;

12)  įvairių

dokumentų   baudžiamosioms   byloms,   teismo

išduodamų

dokumentų   pareikalavimą   (jeigu   jų   pareikalauja

valstybių,  su

kuriomis  Lietuvos  Respublika  yra  pasirašiusi

sutartis  dėl

teisinės  pagalbos,   valstybės  institucijos  ar

piliečiai ir  tose

sutartyse  tokia  lengvata  numatyta)  ir  jų

legalizavimą;

13)

konsulines  paslaugas  jūrų  laivų,  lėktuvų  bei  kitų

Lietuvos

Respublikos  transporto  priemonių  ekipažo  narių  bei

keleivių turtui,

likusiam jiems mirus, apsaugoti;

14) konsulines

paslaugas aptarnaujant  Lietuvos Respublikos

žvejų ir  prekybos

laivus,  taip pat  lėktuvus, išskyrus protestų

arba jiems

analogiškų dokumentų surašymą.

7 straipsnis.

Mokesčio mokėjimas

Konsulinis

mokestis  turi  būti  sumokėtas  prieš  teikiant

konsulines paslaugas

ar atliekant notarinius veiksmus.

Konsulinio

mokesčio   sumokėjimo  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

8 straipsnis.

Mokesčio grąžinimas

Sumokėtas

konsulinis mokestis grąžinamas:

1)   kai

sumokėta   daugiau  mokesčio  negu  reikia  pagal

įstatymą;

2)  kai

atsisakyta  kreiptis  dėl  konsulinių  paslaugų  ar

notarinių veiksmų

atlikimo.

Konsulinis

mokestis  grąžinamas,  jeigu  prašymas  dėl  jo

grąžinimo

valstybinei   mokesčių   inspekcijai   pateiktas  per

Lietuvos

Respublikos  mokesčių administravimo įstatyme nustatytą

terminą.

Konsulinio

mokesčio   grąžinimo  tvarką  nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

{#96C]AA1316 ;} Nr.

1-1316, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1111 (96.05.17)

9 straipsnis.

Mokesčio ėmimo kontrolė

Konsulinio

mokesčio  ėmimą kontroliuoja Valstybinė mokesčių

inspekcija.

Klaidingai

paimtas   arba  nepaimtas  konsulinis  mokestis

išieškomas  iš

įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo paimtas

klaidingai  arba

visai  nepaimtas, Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

{#96C]AA1316 ;} Nr.

1-1316, 96.04.30, Žin., 1996, Nr. 46-1111 (96.05.17)

10 straipsnis.

Mokesčio įskaitymas į biudžetą

Konsulinis

mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą.

11 straipsnis.

Baigiamosios nuostatos

Lietuvos

Respublikos    konsulinio   mokesčio    įstatymas

įsigalioja nuo 1995

m. sausio 1 dienos.

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė iki  1994 m. lapkričio 1 d.

nustato

konsulinio   mokesčio  tarifus,  mokėjimo  ir  grąžinimo

tvarką.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_