← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2005-11-17

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 98-3482

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ

ĮSTATYMAS

2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:

Nr.

IX-1987,

2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 26-802 (2004-02-19)

Akcizų įstatymo

nuostatos, susijusios su elektros energija, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.

Akcizų įstatymo

nuostatos, susijusios su akmens anglimis, koksu ir lignitu, įsigalioja nuo 2007

m. sausio 1 d.

Iki 2016 m. sausio 1 d.

orimulsijai taikomas 0 litų už produkto toną akcizo tarifas.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis Įstatymas

nustato prekių, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą

akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus.

2.

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.

3.

Apmokestinant akcizais elektros

energiją, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, taikomos tik

šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

4.

Apmokestinant akcizais akmens anglis,

koksą, lignitą, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus

penktojo skirsnio nuostatos.

2 straipsnis.

Akcizų objektas

1.

Akcizais yra

apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas

tabakas;

3)

energetiniai produktai;

4)

elektros energija.

2.

Kiti

energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų

objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai

arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo

reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie  būtų

gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,

reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2

priede nurodyti produktai, ir t. t.).

3.

Visi kiti

produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie

parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje

nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti

atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip

kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.

4.

Visi kiti

angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio

1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip

šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų

tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam

produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

4 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio steigimas

1.

Šio Įstatymo 2

straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai

energetiniai produktai, – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už

kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos,

saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

2.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais

apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.

3.

Leidimas

išduodamas neribotam laikui.

4.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis

kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas:

1) jeigu

vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais

apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos;

2) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

5.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam

naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)

gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,

kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.

6.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už

akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,

maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas

už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis

nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais

apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208

pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,

išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne

skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,

jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7

punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

5 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlių registravimas

1.

Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

2.

Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas atskiras

identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį.

6 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio veiklos reikalavimai

1.

Centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka priėmus sprendimą išduoti leidimą

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčio

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti

laidavimą (garantiją) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko

prievoles. Laidavimo (garantijos) dydį apskaičiuoja mokesčio administratorius

priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis

licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą

licenciją (licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik po to, kai yra

pateikiamas laidavimas (garantija) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko prievoles ir savininkas turi nustatytos formos licenciją

(licencijas). Laidavimo (garantijos) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko prievoles dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat

atvejus, kada nereikalaujama pateikti laidavimo (garantijos), nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su

akcizais apmokestinamomis prekėmis, apskaitą ir teikti centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytas ataskaitas vietos mokesčio

administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo

laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų dėl

apskaitos priemonių.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą

galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos

leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes,

kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes,

kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį Įstatymą yra

akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama.

4.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies

reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso

ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam

kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas

atitinkamomis sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis

prekėmis, sutartimis.

5.

Jeigu

akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų

veiklos sąlygų, netvarko arba netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų

apskaitą, taip pat kitais Vyriausybės numatytais atvejais mokesčio administratorius

turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus (pateikti naują ar papildomą

laidavimo (garantijos) dokumentą, papildomas ataskaitas,  atlikti

inventorizavimą mokesčio administratoriaus nurodymu, prižiūrėti, kaip akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje atliekamos operacijos, ir kt.), jeigu tai

reikalinga, kad būtų tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko mokestinės prievolės. Papildomų reikalavimų nustatymo tvarką tvirtina

centrinis mokesčio administratorius.

6.

Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas:

1) akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko raštišku prašymu;

2) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas per mokesčio administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų

trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti

papildomi šio sandėlio veiklos reikalavimai;

3) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;

4) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko

sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net pateikus papildomus

reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma

užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko mokestinės prievolės;

5) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo

verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama

licencija (licencijos) yra panaikinama;

6) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

7.

Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

8.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį

naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.

9.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu

išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne

anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.

10.

Vietos

mokesčio administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.

7 straipsnis.

Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės

1.

Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę

iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių,

kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi

teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti

akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą tapti

registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu prekybininku,

asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už

registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra registruotas

prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai registruotiems

prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir išregistruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam

prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas

registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko pažymėjimo formą

ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Laidavimo

(garantijos) už registruoto prekybininko prievoles dydžio apskaičiavimo tvarką,

taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos) pateikti nereikalaujama, nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Registruotas prekybininkas turi teisę

gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko

pažymėjime.

4.

Registruotas

prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais

apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus

nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais

apmokestinamų prekių ataskaitas.

5.

Vyriausybės

nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą

prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.

6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems

asmenims, kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš

kitų valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti

reikalavimai neregistruotiems prekybininkams.

8 straipsnis.

Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas

1.

Prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:

1) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto

prekybininko gautas iš kitos valstybės narės);

2) akcizais

apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje, taip pat už prarastas prekes, kurios buvo gabentos Lietuvos

Respublikoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai

neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos

institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat  už prekes,

prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jei

tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos  nustatyta tvarka;

3)

akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos

kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio

Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo

akcizų, taip pat už energetinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio, kuriame šie energetiniai produktai gaminami, teritorijoje šių

energetinių produktų gamybos procese (energetiniams produktams, sunaudotiems

gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) ar kaip šildymui skirtas

kuras, akcizai taikomi bendra tvarka);

4) akcizais

apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio

Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos

Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;

5) šio Įstatymo

2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energetinius produktus, kai jie Lietuvos

Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba

kaip šildymui skirtas kuras, šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus

produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip

variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje

nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba

panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;

6) akcizais

apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą

akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;

7) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba

atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių

asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos

Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo

užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

8) laikomas

banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo

ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos

banderolėmis.

2.

Be šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus Lietuvos

Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais

apmokestinamas prekes, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nugabenamas į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės

importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:

1) ne Bendrijos

prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į

Europos Bendrijų teritoriją. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtos ne

Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam

saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į

laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio

sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant

importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, laikoma, kad ne

Bendrijos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju,

jeigu, nustojus taikyti šias procedūras ar veiksmus, prekės yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje;

2) Bendrijos

prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į

Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Bendrijų

teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios

prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui

muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną

ar padėti į laisvąjį sandėlį, leistų joms įforminti muitinio sandėliavimo,

muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant

importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar

vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Bendrijos prekės

importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus

taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą, prekės yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

3.

Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda

tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė

mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal

Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės

ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo

metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti

importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje

nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos

rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tuomet, kai pagal

atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei, jeigu

šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatytos.

4.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus

tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam arba

neregistruotam prekybininkui. Kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas turi teisę Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį

agentą, kuriam pereina prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytais atvejais, kai iš šio savininko akcizais apmokestinamų prekių

sandėlių prekės Lietuvos Respublikoje gaunamos registruotų arba neregistruotų

prekybininkų. Fiskalinio agento paskyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui,

galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

5.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti

akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas

prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar

sunaudotos, savininkui, o už taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą

gabenimo metu prarastas prekes – akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, iš

kurio jos išgabentos, savininkui.

6.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta

akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte

nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus

produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.

7.

Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.

8.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka:

1)

kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, atgabentos į  Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės

ir laikomos joje verslo tikslais arba atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos

valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, – asmeniui, įskaitant

viešuosius juridinius asmenis, laikančiam (gaunančiam) šias akcizais

apmokestinamas prekes;

2)

kai prekės, iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių

pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens, asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,

– prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių  pardavėjas šio

straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka privalo paskirti Lietuvos Respublikoje

fiskalinį agentą, kuris privalo įvykdyti visas prekių pardavėjo su akcizų

deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prievoles.

9.

Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis,

prekes.

10.

Prievolė mokėti akcizus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas

asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba

turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo

muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos.

11.

Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši

prievolė, nurodyti 15 straipsnyje.

9 straipsnis. Mokestinis

laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto prekybininko

mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito

mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir

registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba

registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų

deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Deklaracijos formą

ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

2.

Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija

pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.

3.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto prekybininko

pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų suma, kurią

mokėti prievolė pagal šio Įstatymo 8 straipsnį atsirado tą mokestinį

laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.

4.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,

pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta

tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,

mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias

akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, bei iš

sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą

(eksporto atveju – išgabenimo  iš Europos Bendrijų  teritorijos) faktas nebuvo

patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias

prekes pagal šį Įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma

apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už

išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo

dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar

atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), už prekių kiekį, kuris

buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas  iš Europos

Bendrijų  teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Išregistravus registruotą

prekybininką iš registruotų prekybininkų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų

nuo išregistravimo asmuo privalo pateikti registruoto prekybininko akcizų

deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais

apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos

valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų prekybininkų sąrašo dienos,

taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus.

6.

Asmenys, kurie nėra akcizais

apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne

vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką

dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus

nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos

priedus. Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka ne Lietuvos

Respublikoje įsikūrusiam asmeniui, akcizų deklaracija ir teisės aktų nustatyti

deklaracijos priedai pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio

teritorijoje mokesčių mokėtoju registruotas jo fiskalinis agentas.

7.

Jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo

4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais

apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo

ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų

deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,

apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.

Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

8.

Bet kuris asmuo, kuriam prievolė

mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar)

5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės

atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.

Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

9.

Šio

straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms

prekėms.

10 straipsnis.

Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas

Už akcizais

apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje

atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant

akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti

neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,

galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.

11 straipsnis.

Mokesčio mokėjimo tvarka

1.

Mokėtina

akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto

akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio

administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių

sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio

teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių

mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,

atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs

piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio

užstato.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos

akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)

teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina

akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas

už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10

straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia

tvarka:

1) už pirmąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;

2) už antrąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;

3) už likusią

mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto

atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų

muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas

piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių

įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia

tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.

12

straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų

prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota

akcizų suma.

13

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių

akcizais apmokestinamų prekių sandėlių

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos

tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes

leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip.

2.

Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje –

gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti

gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.

Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo

apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio

egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.

3.

Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias

prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu

kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,

pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir

nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.

4.

Jeigu per 30

kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna

patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais

apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų

deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio,

kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip

akcizais apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų

tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytasis dokumento

egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos

jėgos (force majeure) aplinkybių, arba prekės grąžinamos,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,

iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:

1) išgabentos į

kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) išgabentos

kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;

3) išgabentos

kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;

4)

eksportuojamos per kitą valstybę narę.

2.

Iš Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –

sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam

prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo

savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą

patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir

akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje

nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

3.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,

turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną

šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo

savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų

administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas

valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos

prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti asmenys.

Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui. Tuo atveju,

kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų prekių

dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo patvirtinti,

pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų patvirtinimo.

4.

Į kitą

valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir

sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti

pateikti gabenimo dokumentuose.

5.

Laikoma, kad

sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę

išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines

prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –

išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir:

1) gaunamas

tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę

priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,

jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties

vietoje (ar atitinkamai išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos);

2) už prekių

kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,

valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo

nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų

valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).

6.

Jeigu iki

kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės

turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos

Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas

negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,

ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo

savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu

atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas

išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to

mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų

deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu

sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,

tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama

įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą

iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos

pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio

administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną

galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio

laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir

šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą

įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis

negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.

Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad

prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos  iš

Europos Bendrijų  teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos

dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti.  Jeigu įrodymai, kad

prekės pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos  iš Europos

Bendrijų  teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje

įvyko gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje

nurodyto dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

7.

Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas

supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo

dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir

gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą

atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas

prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus

supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo

egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių

gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.

8.

Supaprastintas akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos

Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo

ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra

registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių  pardavėjas, prieš taip

išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties

valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties

valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas

prekes.

15

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką,

taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali

būti:

1) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) atgabenamos

Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;

3) atgabenamos

Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;

4) atgabenamos

jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.

2.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai

patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir pažymėti

vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais

apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos  iš Europos

Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos

tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos

neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos

formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.

3.

Norėdamas iš

kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, ir:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

4.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes

lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar

prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba

atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento

egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra

faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės

kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais

apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už

akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir

terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas

prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas

prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo

akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas

trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo

akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos

kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti

apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų

prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už

trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos

teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)

kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.

Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir

joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos

direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais

apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (dokumentu,

įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas garantuotas, atleidimo

nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per Lietuvos Respublikos

teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie nebuvo anksčiau

nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo savininkui grąžintiname

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriuje. Už Lietuvos

Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes, kurių praradimas

nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti, jeigu

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria neatleisti nuo

akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad

prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento

išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

6.

Tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų

juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant

viešuosius juridinius asmenis, privalo:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

8.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,

prekių  pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos

Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie

numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti

šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip

3 metai.

16

straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimas

1.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant prekėms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1)

piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją

sąskaitą;

2) su centriniu

mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos

Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms

kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba

draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą

siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

yra siuntėjas.

2.

Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimo būdą.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio

administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo

(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.

4.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo

(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų

aplinkybių:

1)

siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia nustatyta tvarka

patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorių, o

jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;

2) tuo atveju,

kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus

prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet

nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje

valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia

įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

5.

Mokestinių prievolių, galinčių

atsirasti atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias

prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas

užtikrinamas laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl

bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl

tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.

17

straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei

Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte,

patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes

keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu

vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų teritorijos. Taikant šio

punkto nuostatas, susijusias

su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma

artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos

Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos

ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti

keleivių;

2) skirtos

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos

Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus

aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai  ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra

Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto

pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei

ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę

arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3)

skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo

atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir

apribojimai;

4) atgabenamos į

Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame

bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis

(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos

kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)

krovinius tarptautiniais maršrutais;

6)

skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties

šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,

pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat

atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,

jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu

paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems

civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje

narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);

7)

skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų

atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,

pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo

akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,

kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip

pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos

laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės

organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse

su tarptautinėmis organizacijomis  nustatytų sąlygų ir apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal

tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri

nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose

sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3,

5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo

akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos

Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo tikslais ar viešųjų juridinių

asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai gali būti grąžinti pateikus

vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą

patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą,

kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas

garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus

prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą

valstybę narę.

6.

Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai

sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių

pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,

kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi

būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,

kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje

valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo

atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio

administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.

7.

Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse

nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje

terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti pateikti šio

straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias

prekes akcizų suma panaikinama.

8.

Konkrečias

šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-410,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 142-5110 (2005-12-03)

12 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, gabenimas

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti

išgabentos į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimą. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus

prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2 dalies redakcija iki 2004 m. kovo 1

d.:

2.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau

šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

(toliau šiame straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytos formos akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentas. Vieną jo egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti gavėjo

savininko ir vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

gavėjas, įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo

savininkui. Kai akcizais apmokestinamos prekės (naftos dujos ir dujiniai

angliavandeniliai, skirti naudoti kaip degalai) gabenamos į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlius, kuriuose vykdoma mažmeninė prekyba skirtais

naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujomis ir dujiniais

angliavandeniliais, vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriaus pasirašytinai

netvirtina. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento pildymo ir

įforminimo tvarką, taip pat šio dokumento blanko reikalavimus nustato centrinis

mokesčio administratorius.

2 dalies redakcija nuo 2004 m. kovo 1

d.:

2.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau

šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

(toliau šiame straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytos formos akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentas. Vieną jo egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti gavėjo

savininko ir vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

gavėjas, įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo

savininkui. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka

tuo atveju, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas

šių prekių judėjimo apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio

administratorius šio egzemplioriaus pasirašytinai netvirtina. Akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumento pildymo ir įforminimo tvarką, taip pat

šio dokumento blanko reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius.

3.

Jeigu gautas

akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias prekes

išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu kiekiu,

gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,

pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir

nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.

4.

Jeigu per 30

kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna

patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad

išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios prekės nėra

grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį

po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias

prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms per mokestinį laikotarpį

buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Jeigu vėliau

nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas, Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba prekės grąžinamos,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka.

5.

Jeigu leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį panaikinamas, visos taikant

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą iš jo išgabentos akcizais

apmokestinamos prekės, kurių gavimas, praradimas dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių ar grąžinimas paskutinio mokestinio laikotarpio, už

kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privaloma teikti akcizų deklaraciją,

paskutinę dieną nėra patvirtintas arba įrodytas šiame straipsnyje nustatyta

tvarka ir už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, turi būti deklaruojamos

paskutinėje už šį sandėlį pateikiamoje akcizų deklaracijoje kaip akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms per mokestinį laikotarpį buvo panaikintas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

6.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1) piniginiu užstatu,

lygiu už išgabenamas prekes apskaičiuotai akcizų sumai, kurį siuntėjo

savininkas įmoka į vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos

teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją sąskaitą;

2) Lietuvos

Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės,

turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotu laidavimo

už sumą, lygią akcizų sumai, apskaičiuotai už išgabenamas prekes, dokumentu. Šį

dokumentą siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra siuntėjas.

7.

Vyriausybė gali

nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant

prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimo

būdą.

8.

Šio straipsnio 6

dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas

panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų aplinkybių:

1) siuntėjo

savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia patvirtintą šio straipsnio

2 dalyje nurodyto dokumento egzempliorių, o jame nėra žymų apie nustatytus

kiekio trūkumus. Jeigu patvirtintame egzemplioriuje yra tokių žymų, piniginis

užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas panaikinamas ne anksčiau, negu už

šiuos trūkumus šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka

sumokami turimi mokėti akcizai;

2) Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad išgabentos prekės, kurioms

buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu

prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių;

3) siuntėjo

apskaitoje fiksuojamas išgabentų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, grąžinimas. Jeigu nustatomas grąžintų prekių

trūkumas, piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas panaikinamas

ne anksčiau, negu už šiuos trūkumus šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės

aktų nustatyta tvarka sumokami turimi mokėti akcizai;

4) kai už prekes,

išgabentas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, sumokami šiame

Įstatyme nustatyto dydžio akcizai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-993,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)

Nr. IX-1986,

2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-756 (2004-02-14)

13 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos

prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos:

1) eksportuotos;

2) skirtos užsienio

šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;

3) atgabenamos

keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos

fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo mokesčių;

4) pagal Muitinės

kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;

5) Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams ir

(arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais

maršrutais;

6) įvežamos užsienio

valstybių kariuomenių vienetų, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių

operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nuostatų.

2.

Kai išleistos

laisvai cirkuliuoti importuotos akcizais apmokestinamos prekės nugabenamos į

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šias prekes leidžiama laikyti,

už jas sumokėta importo akcizų suma gali būti importuotojui grąžinta arba,

jeigu mokėjimo terminas dar nesuėjęs ir mokestis nesumokėtas, ši suma gali būti

panaikinta. Tokiu atveju importuotojas privalo pateikti muitinei, įforminusiai

išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrą, vietos mokesčio administratoriaus,

kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, įgalioto

asmens patvirtintą pažymą, kad prekės, už kurias apskaičiuotą importo akcizų

sumą prašoma grąžinti arba panaikinti, yra gautos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlyje. Importo akcizų suma grąžinama arba akcizas panaikinamas tik už

faktiškai akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje gautą prekių kiekį, taip pat

už prekių kiekį, prarastą gabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

metu, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų

natūralios netekties dėl prekių transportavimo normų, ir prekes, prarastas dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat už kiekio,

už kurį buvo apskaičiuoti importo akcizai, ir faktiškai akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje gauto kiekio skirtumus, kurie neviršija teisės aktų nustatytų

matavimo prietaisų leistinų paklaidų. Prekių kiekis, už kurį apskaičiuota

importo akcizų suma grąžinama ar akcizas panaikinamas, nurodomas šioje dalyje

nurodytoje pažymoje. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje gavus prekes, už

kurias importo akcizai buvo grąžinti (panaikinti), laikoma, kad šioms prekėms

(išskyrus šioje dalyje nurodytas netektis, praradimus ir kiekio skirtumus)

pradėtas taikyti akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija nustato šios straipsnio dalies nuostatų taikymo ir importo

akcizų grąžinimo (panaikinimo) tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai

atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio

Įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-993,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)

14 straipsnis.

Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1.

Sumokėta

(išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą atvejį.

2.

Už importuojamas

prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Muitinės

kodekso nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba

atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Muitinės kodekso nustatyta tvarka.

15 straipsnis.

Akcizų sumokėjimo kontrolė

1.

Akcizų sumokėjimą,

išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kontroliuoja Valstybinė

mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja akcizų

sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo 13 straipsnio 2

dalyje nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

2.

Akcizų už

importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą

kontroliuoja teritorinės muitinės. Jos išieško akcizų nepriemokas ir

delspinigius įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis.

Atsakomybė

1.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus atsako

Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Kiti asmenys už

šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už reikalavimo šio

Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos

sankcijos.

3.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali

leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

4.

Jeigu nesilaikoma

Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytos

muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos ir dėl to atsiranda importo

skola muitinei, akcizų delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo importo skolos

muitinei atsiradimo dienos, kitais atvejais – pasibaigus laikui, per kurį

importo akcizai turėjo būti sumokėti. Delspinigiai skaičiuojami Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

17 straipsnis.

Alui taikomi akcizo tarifai

1.

Alui taikomas 7

litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio

procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Mažos alų

gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 100 tūkst. dekalitrų per

metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu

nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai

taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 800 tūkst.

dekalitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo

bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, o jos gamybinės patalpos yra fiziškai

atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šios lengvatos taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Akcizo už alų

apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

18 straipsnis.

Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1.

Nepagrįstai

sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai

grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai

sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina Lietuvos Respublikos muitinė

(toliau – muitinė) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.

19 straipsnis.

Akcizų sumokėjimo kontrolė

1.

Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,

kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija

kontroliuoja akcizų sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo

nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

2.

Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą

kontroliuoja teritorinės muitinės.

3.

Akcizai administruojami Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne

Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš

trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas

užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su

galinčia atsirasti importo skola muitinei.

5.

Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų teritoriją

taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos Bendrijų

muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos

Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti

į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų,

šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Muitinės

kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų

įvežamos prekės, kurios, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų

būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių

saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms

galėtų būti įforminta muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo

įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūra, tai joms taikomos

tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus

veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.

6.

Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas

taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes

iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai

išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas

grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų taikomos, jei šios

prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų muitų teritorijos.

7.

Šio straipsnio

4–6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas.

8.

Tais

atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją

arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikomos Muitinės kodekso 84 straipsnio 1

dalies a punkte nurodytos procedūros, jos padedamos laikinai saugoti muitinės

prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar

padedamos į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp

valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos

laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp

valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per

vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,

laikoma, kad akcizo mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais

atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-248,

2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)

20 straipsnis.

Atsakomybė

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus

atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už

reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik

akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos

sankcijos.

3.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali

leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

21 straipsnis.

Alui taikomi akcizo tarifai

1.

Alui taikomas

7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio

procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst.

hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo

tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus

darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau

kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir

ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės

(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus

pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės

patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.

Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis

pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje

įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

22

straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams

taikomi akcizo tarifai

Vynui iš šviežių

vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) vynui ir kitiems

fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų

fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio

procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas

gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;

2) šio

straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150

litų už produkto hektolitrą.

22 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis

ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami

nuo akcizų

1.

Be šio Įstatymo 13

straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) etilo alkoholis,

pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;

2) alus, vynas, kiti

fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su sąlyga, kad šie

gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar

šeimos poreikiams);

3) etilo alkoholis,

kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės bei (arba)

sveikatos priežiūros įstaigos;

4) etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;

5) etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100 kilogramų

(neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno etilo

alkoholio;

6) etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5 punkte, maisto

produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų sunaudojama ne

daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;

7) etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, skirti maisto pramonėje naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų

mišinių gamybai;

8) etilo alkoholis ir

alkoholiniai gėrimai, skirti gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija,

išreikšta tūrio procentais, neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai.

2.

Panaikinus akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą

šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Panaikinus

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį ir

(arba) alkoholinius gėrimus, skirtus šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nurodytiems

tikslams, akcizai turi būti apskaičiuoti ir sumokėti šio Įstatymo nustatyta

tvarka, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant šiuose punktuose nurodyto

etilo alkoholio ir (arba) alkoholinių gėrimų pirkėjui arba importuotojui

akcizus, kuriuos šis asmuo sumokėjo įsigydamas iš tiekėjo (akcizų mokėtojo)

arba importuodamas šį etilo alkoholį ir (arba) alkoholinius gėrimus. Šio

straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-908,

2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12), įsigalioja nuo 2002-07-01

23 straipsnis.

Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizo tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto

hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto

hektolitrą.

24 straipsnis.

Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai

1.

Etilo

alkoholiui taikomas 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo

tarifas.

2.

Apskaičiuojant

mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo

alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 procentų tūrio, o

temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais

apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.

25

straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai

atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio

Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) etilo

alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;

2)

alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su

sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o

tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte

nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;

3) etilo

alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;

4) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;

5) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100

kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno

etilo alkoholio;

6) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5

punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų

sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;

7) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių

gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,

neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių

gamybai.

2.

Panaikinus

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,

nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami.

Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

25 straipsnis.

Cigaretėms taikomi akcizo tarifai

1.

Cigaretės

apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais

už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos)

elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

2.

Cigaretėms

taikomas toks akcizo tarifas:

1) specifinis

elementas – 47,5 lito ir

2) vertybinis

elementas –15 procentų.

3.

Šio Įstatymo 3

straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris (be

filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis kaip 18 cm, šiame

Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet

ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip toliau.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1228,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)

Nr.

IX-1817,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)

26 straipsnis.

Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas

Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:

1) denatūruotam

pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų

produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio

alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1

dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2)

etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.

lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo

alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų

tikslais.

27 straipsnis.

Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis

Skirti

parduoti Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208

pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais ženklais

– banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti

nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

ANTRASIS

SKIRSNIS

APDOROTAS

TABAKAS

28 straipsnis.

Cigaretėms taikomi akcizo tarifai

1.

Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis

(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės

kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Cigaretėms

taikomas toks akcizo tarifas:

1) specifinis

elementas – 47,5 lito ir

2) vertybinis

elementas – 15 procentų.

3.

Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako

ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne

ilgesnis kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis,

kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas

trimis cigaretėmis ir taip toliau.

4.

Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos

Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos

direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus

akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.

29 straipsnis.

Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai

1.

Cigarams ir

cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

30 straipsnis.

Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis

Skirtas

parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas

specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai

ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

31

straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1.

Be šio

Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas

tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios

nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei

Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta

tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką

akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba  grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas

būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems

tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip

pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos

įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už

šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma

įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams

taikomi akcizo tarifai

1.

Gazoliams, jų

pakaitalams ir priedams taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas,

jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Šildymui skirtiems

gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo

37 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 80 litų už toną produkto akcizo

tarifas.

3.

Gazolių ir

biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo ir

jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas šiame

straipsnyje tiems gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi,

proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje

produkto.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1228,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)

Nr.

IX-1817,

2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)

32 straipsnis.

Maksimali cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės

negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,

nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETINIAI PRODUKTAI

33 straipsnis.

Variklių benzinui taikomi akcizo tarifai

Variklių

benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:

1)

bešviniam benzinui – 1318 litų už toną produkto;

2)

benzinui, turinčiam švino, – 1934 litų už toną produkto.

34 straipsnis.

Žibalui taikomi akcizo tarifai

Žibalui taikomas

1002 litų už toną produkto akcizo tarifas.

35 straipsnis.

Gazoliams taikomi akcizo tarifai

1.

Gazoliams

taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip.

2.

Šildymui

skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42

straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 86 litų už toną produkto akcizo tarifas.

3.

Akcizais

neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka

registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir

kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius kalendorinius metus

neviršijant 120 litrų vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui bei 275 litrų vienai

tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje nurodytų produktų kiekis

nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos

taikymo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

36 straipsnis.

Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai

1.

Skystajam

kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo

tarifas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras

skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –

šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.

37

straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines

dujas) taikomi akcizo tarifai

Naftos dujoms ir

dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 432 litų už

toną produkto akcizo tarifas.

38

straipsnis. Akcizų lengvatos energetiniams produktams iš biologinės kilmės

medžiagų ar su jų priedais

1.

Šio straipsnio nuostatos taikomos energetiniams produktams, kurie pagaminti iš

šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje

dalyje nurodyti produktai:

1)

klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;

2)

klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios

nuostatos taikomos tik tai daliai,  kuri pagaminta iš biomasės);

3)

klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės

kilmės;

4)

pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų

įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.

2.

Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio

1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10

subpozicija).

3.

Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui.

4.

Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio Įstatymo 33–37

straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai

atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje.

Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų

pagamintiems mišiniams, nurodytiems šiame leidime.

39

straipsnis. Energetiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas

Akcizų

tarifas už energetinius produktus, nurodytus šio Įstatymo 33–35 straipsniuose,

nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką

tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis

mokesčio administratorius.

37 straipsnis. Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos,

žymėjimas, tiekimas ir

naudojimas

1.

Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimas:

1) šildymui skirtas

kuras, kuriam taikomas šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo

tarifas:

2) kitas kuras,

kuriam taikomos akcizų lengvatos, – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytais atvejais.

2.

Šio straipsnio 1

dalyje, taip pat šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto

kuro tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Už kuro žymėjimo

ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėtas

kuras panaudojamas kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kuras šildymui,

tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šį kurą naudojant yra nustatyta akcizų

lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis.

Įskaitymas į biudžetą

Akcizai įskaitomi į

valstybės biudžetą.

39 straipsnis. Akcizo už kurą, naudojamą žemės ūkyje

ir vidaus vandenų

žuvininkystėje, grąžinimas

1.

Žemės ūkio subjektams, registruotiems Vyriausybės nustatyta tvarka, akcizas už

įsigytus gazolius ir (arba) jų pakaitalus, skirtus naudoti kaip degalai

(variklių kuras) žemės ūkyje ir (arba) vidaus vandenų žuvininkystėje, yra

grąžinamas. Grąžinama akcizų suma apskaičiuojama pagal žemės ūkio subjektų

įsigytą gazolių ir (arba) jų pakaitalų kiekį, tačiau neviršijant:

1)

120 litrų per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų hektarui,

deklaruotam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir

(arba)

2)

275 litrų per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus

vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.

2.

Akcizo grąžinimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

40 straipsnis. Kitiems energetiniams

produktams taikomi akcizų tarifai

Šio Įstatymo 33–37 straipsniuose

nenurodytiems energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose

straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj

kurių jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

41

straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai produktai atleidžiami nuo

akcizų

1.

Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų

atleidžiami:

1)

orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių

degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei

aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams

naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo

naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2)

laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse

tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams

poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,

kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energetiniai

produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip

šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energetiniai

produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus

energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių

degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra

tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai

angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami

arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms

(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos

dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų

vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami

tik buitinėms reikmėms;

8) energetiniai produktai, į Lietuvos

Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose

dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių

degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės

variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Apskaitos reikalavimus šio straipsnio

1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato

centrinis mokesčio administratorius.

42

straipsnis. Energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas,

tiekimas ir naudojimas

1.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1)

šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35

straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;

2)

kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

3.

Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip

pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai

(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam

tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų

lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS

3 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai

akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio

Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo

naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos

Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais

apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje

išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę

nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas

reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.

2.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)

teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas

atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai

cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais

laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,

kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių

kompetentingos institucijos.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių

narių kompetentingos institucijos.

4.

Akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais

apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)

gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.

5.

Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti

gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

6.

Alus –

Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas

alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,

pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206

pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.

7.

Apdorotas

tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip

apibrėžta šiame straipsnyje.

8.

Cigarai ir

cigarilės – šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;

2) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus

tabako;

3) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto

tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip

1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti

į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;

4) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis

kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra

ne mažesnis kaip 34 mm.

9.

Cigaretės

– šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio

straipsnio 8 dalies nuostatas;

2) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus

iš cigarečių popieriaus;

3) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

10.

Etilo

alkoholis – visi šie produktai:

1) KN 2207 ir

2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;

2) KN 2204, 2205

ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) kitose negu

KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios

dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,

o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą

jų masės.

11.

Elektros energija – energija, klasifikuojama KN

2716 pozicijoje.

12.

Energetiniai

produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo  1 priede.

13.

Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento

(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.

14.

Europos Bendrijų teritorija –

teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB

dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir

dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.

15.

Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20

°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje

temperatūroje.

16.

Kita

valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

17.

Kiti

fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip

jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.

18.

Kiti

ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus

šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą

laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais

gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie

pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba

alumi);

2) jų faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2

procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė

kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.

19.

Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10

subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus

vynais iš šviežių vynuogių);

2) pateikiami

išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais

arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl

ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3)

jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra

didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.

20.

Laidavimas

už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto

prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi

sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios

banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos

suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas

laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)

įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų

prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų

mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar

registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

21.

Neregistruotas prekybininkas –

šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės

verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais

prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.

22.

Ramus

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;

2) jo faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:

a)

didesnė kaip

1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, arba

b)

didesnė kaip

15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.

23.

Putojantis

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205

pozicijoje;

2) pateikiamas

išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti

raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis

dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3)

jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu.

24.

Registruotas prekybininkas –

asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš

kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais

prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.

25.

Rūkomasis

tabakas – šie produktai:

1) suplėšytas,

supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba

nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu

būdu;

2) mažmeninei

prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9

dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

26.

Supaprastintas

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,

kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp

valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos

Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto

Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,

kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis

mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti

papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas

valstybei narei suteikia tokią teisę.

27.

Tarpiniai

produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet

kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;

2)

jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) jie

nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.

28.

Trečiosios valstybės –

valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.

29.

Trečiosios teritorijos –

finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB

dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir

dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše

esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.

30.

Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos

Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.

Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,

remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų

procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių

produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti

sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais

sandoriais.

31.

Vynas iš

šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip

apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.

32.

Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus

kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi

cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį

apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)

iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.

33.

Produktai,

kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus

kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi

atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos

produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.

34.

Kitos šiame

Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių

administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės

kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik

Valstybinė mokesčių inspekcija.

35.

Šiame

Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,

kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių

apmokestinimą.

43 straipsnis.

Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją

Prievolė mokėti

akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:

1) parduodama ar

kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis

tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr.

66-1984) (toliau – nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba

2) gaunama iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,

arba

3) importuojama

asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba

4) suvartojama nepriklausomo

arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.

44 straipsnis.

Akcizų už elektros energiją mokėtojai

Akcizų už elektros

energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai

(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,

jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba

visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

45 straipsnis. Elektros

energijai taikomi akcizų tarifai

1.

Elektros

energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.

2.

Elektros

energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos

megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas

tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą

leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais

suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji

suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

46 straipsnis.

Atleidimas nuo akcizų

1.

Nuo akcizų už elektros

energiją atleidžiama:

1) elektros energija,

naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui

palaikyti;

2) elektros energija,

pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

3) elektros energija,

tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali

būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje

jie registruoti, leidimą;

4) elektros energija,

parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio

administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2.

Šio straipsnio 1

dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti

elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems

elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems

elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems

elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,

kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50

procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3.

Šio straipsnio 2

dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi

būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio

administratorius.

47 straipsnis. Akcizų už elektros energiją nurodymas

prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti

nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.

48 straipsnis. Akcizų už elektros energiją

deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už elektros

energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito

mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas

asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,

pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo

taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti

deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė

mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą

mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio

straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už elektros energiją

deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą elektros

energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio

straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3.

Už asmens, kuris

nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją

akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS

49 straipsnis.

Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą

1.

Prievolė mokėti

akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar

kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,

arba

2) gaunami iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)

lignito tiekėjas, arba

3) importuojami asmens,

kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba

4) suvartojami

registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.

2.

Akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato

centrinis mokesčio administratorius.

50 straipsnis.

Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai

Akcizų už akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą  mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso

ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.

51 straipsnis.

Akmens anglių atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens

anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos

nuosavybėn gyventojams.

52

straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1.

Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Akmens anglims,

naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms

ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių

naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo

ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

53

straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1.

Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2

dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Koksui ir

lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo

tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,

parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme

kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas

asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

54 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą

deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam

pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir

(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės

akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčio

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų

už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo

taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti

deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą,

už kuriuos šio Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė

sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje

dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis

privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą

įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir

juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

Už asmens, kuris

nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotus

akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

55 straipsnis.

Įskaitymas į biudžetą

Akcizai

įskaitomi į valstybės biudžetą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

1

priedas

Energetiniais

produktais laikomi:

1) KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose

klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose

klasifikuojamus produktus;

2) KN 2901 ir 2902 pozicijose

klasifikuojami produktai;

3) KN 2905 11 00 pozicijoje

klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti

naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras;

4) KN 3403 pozicijoje klasifikuojami

produktai;

5) KN 3811 pozicijoje klasifikuojami

produktai;

6) KN 3817 pozicijoje klasifikuojami

produktai;

7) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar

kaip šildymui skirtas kuras.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

2

priedas

Energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų

įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo

tarp valstybių narių*:

1) KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707

50 pozicijose klasifikuojami produktai;

2) KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose

klasifikuojami produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11

25 ir 2710 19 29 pozicijose, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių

gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę;

3) KN 2711 pozicijoje klasifikuojami

produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus

produktus;

4) KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902

41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai;

5) KN 2905 11 00 pozicijoje

klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti

naudoti kaip variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras;

6) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar

kaip šildymui skirtas kuras;

7) bet kuris kitas energetinis

produktas, kuriam Europos Komisija, remdamasi procedūromis, nustatytomis

atitinkamose Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti reikalavimus dėl akcizais

apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.

*Jeigu yra

centrinio mokesčio administratoriaus ir kitos valstybės narės kompetentingos

institucijos susitarimas, visiems ar kai kuriems šiame priede nurodytiems tarp

Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems energetiniams

produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme

nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių

reikalavimai arba jų dalis.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

3

priedas

Europos Sąjungos

teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas

Lietuvos

Respublikos akcizų įstatymas

1.

1992 m.

vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su

akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės (pakeista 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, 1994

m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EEB, 1996 m. gruodžio 30 d. Tarybos

direktyva 96/99/EB, 2000 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 2000/44/EB, 2000

m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2000/47/EB ir 2004 m. lapkričio 16 d.

Tarybos direktyva 2004/106/EB).

2.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo

(pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12

d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).

3.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei

cigaretės pramoniniam tabakui derinimo (pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos

direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).

4.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir

alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo.

5.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams

gėrimams taikomų akcizo tarifų suvienodinimo.

6.

1992 m.

rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento

gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas.

7.

1992 m.

gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto

lydimojo dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems

produktams ir kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje.

8.

1993 m.

lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas 3199/93/EEB dėl visiško etilo

alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų

tikslais (pakeistas 1995 m. spalio 30 d. Europos Komisijos reglamentu

2546/95/EB ir 1998 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos reglamentu 2559/98/EB).

9.

1995 m.

lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl mokesčių, išskyrus apyvartos

mokesčius, kurie turi įtakos pagaminto tabako suvartojimui (pakeistas 1999 m.

liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos

direktyva 2002/10/EB).

10.

2003 m.

spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros

apmokestinimo restruktūrizavimo.

Priedo

pakeitimai:

Nr.

X-248,

2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-908,

2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-993,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1228,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 1 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šio