Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 98-3482
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AKCIZŲ
ĮSTATYMAS
2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.:
Nr.
IX-1987,
2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 26-802 (2004-02-19)
Akcizų įstatymo
nuostatos, susijusios su elektros energija, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.
Akcizų įstatymo
nuostatos, susijusios su akmens anglimis, koksu ir lignitu, įsigalioja nuo 2007
m. sausio 1 d.
Iki 2016 m. sausio 1 d.
orimulsijai taikomas 0 litų už produkto toną akcizo tarifas.
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo taikymo sritis
Šis Įstatymas
nustato prekių, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą
akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus.
Šio Įstatymo nuostatos suderintos su
Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.
Apmokestinant akcizais elektros
energiją, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, taikomos tik
šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.
Apmokestinant akcizais akmens anglis,
koksą, lignitą, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus
penktojo skirsnio nuostatos.
2 straipsnis.
Akcizų objektas
Akcizais yra
apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje:
1) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas
tabakas;
3)
energetiniai produktai;
4)
elektros energija.
Kiti
energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų
objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai
arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo
reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų
gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,
reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2
priede nurodyti produktai, ir t. t.).
Visi kiti
produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie
parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje
nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti
atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip
kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.
Visi kiti
angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio
1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip
šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų
tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam
produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.
4 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio steigimas
Šio Įstatymo 2
straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai
energetiniai produktai, – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už
kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos,
saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais
apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.
Leidimas
išduodamas neribotam laikui.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis
kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas:
1) jeigu
vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais
apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos;
2) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam
naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)
gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,
kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už
akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,
maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas
už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis
nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais
apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208
pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne
skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,
jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7
punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
5 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlių registravimas
1.
Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2.
Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas atskiras
identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį.
6 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio veiklos reikalavimai
Centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka priėmus sprendimą išduoti leidimą
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti
laidavimą (garantiją) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko
prievoles. Laidavimo (garantijos) dydį apskaičiuoja mokesčio administratorius
priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis
licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą
licenciją (licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik po to, kai yra
pateikiamas laidavimas (garantija) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko prievoles ir savininkas turi nustatytos formos licenciją
(licencijas). Laidavimo (garantijos) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko prievoles dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat
atvejus, kada nereikalaujama pateikti laidavimo (garantijos), nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su
akcizais apmokestinamomis prekėmis, apskaitą ir teikti centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytas ataskaitas vietos mokesčio
administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo
laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų dėl
apskaitos priemonių.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą
galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos
leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes,
kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes,
kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį Įstatymą yra
akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama.
4.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies
reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso
ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam
kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas
atitinkamomis sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis
prekėmis, sutartimis.
Jeigu
akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų
veiklos sąlygų, netvarko arba netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų
apskaitą, taip pat kitais Vyriausybės numatytais atvejais mokesčio administratorius
turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus (pateikti naują ar papildomą
laidavimo (garantijos) dokumentą, papildomas ataskaitas, atlikti
inventorizavimą mokesčio administratoriaus nurodymu, prižiūrėti, kaip akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje atliekamos operacijos, ir kt.), jeigu tai
reikalinga, kad būtų tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko mokestinės prievolės. Papildomų reikalavimų nustatymo tvarką tvirtina
centrinis mokesčio administratorius.
6.
Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas:
1) akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko raštišku prašymu;
2) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas per mokesčio administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų
trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti
papildomi šio sandėlio veiklos reikalavimai;
3) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;
4) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko
sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net pateikus papildomus
reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma
užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko mokestinės prievolės;
5) mokesčio
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo
verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama
licencija (licencijos) yra panaikinama;
6) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
7.
Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį
naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.
9.
Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu
išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne
anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.
Vietos
mokesčio administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.
7 straipsnis.
Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės
1.
Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę
iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių,
kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi
teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti
akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą tapti
registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu prekybininku,
asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už
registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra registruotas
prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai registruotiems
prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir išregistruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam
prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas
registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko pažymėjimo formą
ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Laidavimo
(garantijos) už registruoto prekybininko prievoles dydžio apskaičiavimo tvarką,
taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos) pateikti nereikalaujama, nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Registruotas prekybininkas turi teisę
gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko
pažymėjime.
Registruotas
prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais
apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus
nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais
apmokestinamų prekių ataskaitas.
Vyriausybės
nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą
prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems
asmenims, kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš
kitų valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti
reikalavimai neregistruotiems prekybininkams.
8 straipsnis.
Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas
Prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:
1) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto
prekybininko gautas iš kitos valstybės narės);
2) akcizais
apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje, taip pat už prarastas prekes, kurios buvo gabentos Lietuvos
Respublikoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai
neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės arba jos įgaliotos
institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už prekes,
prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jei
tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3)
akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos
kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio
Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo
akcizų, taip pat už energetinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio, kuriame šie energetiniai produktai gaminami, teritorijoje šių
energetinių produktų gamybos procese (energetiniams produktams, sunaudotiems
gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) ar kaip šildymui skirtas
kuras, akcizai taikomi bendra tvarka);
4) akcizais
apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio
Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos
Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;
5) šio Įstatymo
2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energetinius produktus, kai jie Lietuvos
Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba
kaip šildymui skirtas kuras, šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus
produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip
variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje
nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba
panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;
6) akcizais
apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą
akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;
7) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba
atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių
asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos
Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo
užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;
8) laikomas
banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo
ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos
banderolėmis.
Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus Lietuvos
Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais
apmokestinamas prekes, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nugabenamas į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės
importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:
1) ne Bendrijos
prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į
Europos Bendrijų teritoriją. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtos ne
Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam
saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į
laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio
sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti
neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant
importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, laikoma, kad ne
Bendrijos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju,
jeigu, nustojus taikyti šias procedūras ar veiksmus, prekės yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje;
2) Bendrijos
prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į
Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Bendrijų
teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios
prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui
muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną
ar padėti į laisvąjį sandėlį, leistų joms įforminti muitinio sandėliavimo,
muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant
importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar
vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Bendrijos prekės
importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus
taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą, prekės yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
3.
Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda
tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė
mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal
Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės
ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo
metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti
importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos
rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tuomet, kai pagal
atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei, jeigu
šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatytos.
4.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus
tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam arba
neregistruotam prekybininkui. Kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas turi teisę Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį
agentą, kuriam pereina prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte
nurodytais atvejais, kai iš šio savininko akcizais apmokestinamų prekių
sandėlių prekės Lietuvos Respublikoje gaunamos registruotų arba neregistruotų
prekybininkų. Fiskalinio agento paskyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui,
galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija.
5.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti
akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas
prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar
sunaudotos, savininkui, o už taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą
gabenimo metu prarastas prekes – akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, iš
kurio jos išgabentos, savininkui.
6.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustatyta
akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte
nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus
produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.
8.
Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka:
1)
kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės
ir laikomos joje verslo tikslais arba atgabentos į Lietuvos Respubliką iš kitos
valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, – asmeniui, įskaitant
viešuosius juridinius asmenis, laikančiam (gaunančiam) šias akcizais
apmokestinamas prekes;
2)
kai prekės, iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių
pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens, asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,
– prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių pardavėjas šio
straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka privalo paskirti Lietuvos Respublikoje
fiskalinį agentą, kuris privalo įvykdyti visas prekių pardavėjo su akcizų
deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prievoles.
9.
Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis,
prekes.
Prievolė mokėti akcizus šio
straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas
asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba
turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo
muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos.
Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši
prievolė, nurodyti 15 straipsnyje.
9 straipsnis. Mokestinis
laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas
1.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto prekybininko
mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito
mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir
registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba
registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų
deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Deklaracijos formą
ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.
2.
Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius, deklaracija
pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.
3.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto prekybininko
pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų suma, kurią
mokėti prievolė pagal šio Įstatymo 8 straipsnį atsirado tą mokestinį
laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.
Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,
pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta
tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,
mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias
akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, bei iš
sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą
(eksporto atveju – išgabenimo iš Europos Bendrijų teritorijos) faktas nebuvo
patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias
prekes pagal šį Įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma
apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už
išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo
dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar
atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), už prekių kiekį, kuris
buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas iš Europos
Bendrijų teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo
prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Išregistravus registruotą
prekybininką iš registruotų prekybininkų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo išregistravimo asmuo privalo pateikti registruoto prekybininko akcizų
deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais
apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos
valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų prekybininkų sąrašo dienos,
taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus.
Asmenys, kurie nėra akcizais
apmokestinamų prekių sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne
vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką
dienos privalo pateikti vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus
nustatytos formos akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos
priedus. Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka ne Lietuvos
Respublikoje įsikūrusiam asmeniui, akcizų deklaracija ir teisės aktų nustatyti
deklaracijos priedai pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio
teritorijoje mokesčių mokėtoju registruotas jo fiskalinis agentas.
Jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo
4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais
apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo
ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų
deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,
apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.
Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
Bet kuris asmuo, kuriam prievolė
mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar)
5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės
atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.
Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
Šio
straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms
prekėms.
10 straipsnis.
Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas
Už akcizais
apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje
atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant
akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti
neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,
galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.
11 straipsnis.
Mokesčio mokėjimo tvarka
Mokėtina
akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto
akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio
administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių
sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio
teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių
mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,
atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs
piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio
užstato.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos
akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)
teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina
akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas
už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10
straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia
tvarka:
1) už pirmąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;
2) už antrąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;
3) už likusią
mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Už
importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta
tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto
atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų
muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas
piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių
įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia
tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.
12
straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų
prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota
akcizų suma.
13
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių
akcizais apmokestinamų prekių sandėlių
Akcizais
apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.
Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos
tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes
leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2.
Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje –
gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti
gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.
Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo
apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio
egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.
3.
Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias
prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu
kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,
pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir
nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.
Jeigu per 30
kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna
patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais
apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų
deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio,
kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip
akcizais apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų
tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytasis dokumento
egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos
jėgos (force majeure) aplinkybių, arba prekės grąžinamos,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę
Akcizais
apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,
iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:
1) išgabentos į
kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) išgabentos
kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;
3) išgabentos
kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;
4)
eksportuojamos per kitą valstybę narę.
Iš Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –
sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam
prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo
savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą
patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir
akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje
nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,
turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną
šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo
savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų
administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas
valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos
prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti asmenys.
Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui. Tuo atveju,
kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų prekių
dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo patvirtinti,
pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų patvirtinimo.
Į kitą
valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir
sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti
pateikti gabenimo dokumentuose.
Laikoma, kad
sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę
išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines
prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –
išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos) ir:
1) gaunamas
tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę
priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,
jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties
vietoje (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos);
2) už prekių
kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,
valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo
nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų
valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).
Jeigu iki
kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės
turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos
Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas
negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,
ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo
savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu
atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas
išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to
mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų
deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu
sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,
tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama
įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą
iš Europos Bendrijų teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos
pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio
administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną
galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio
laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir
šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą
įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis
negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.
Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad
prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos iš
Europos Bendrijų teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos
dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti. Jeigu įrodymai, kad
prekės pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos iš Europos
Bendrijų teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje
įvyko gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje
nurodyto dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
7.
Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas
supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo
dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir
gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą
atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas
prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus
supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo
egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių
gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.
Supaprastintas akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos
Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo
ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra
registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš taip
išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties
valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties
valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas
prekes.
15
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką,
taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali
būti:
1) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) atgabenamos
Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;
3) atgabenamos
Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;
4) atgabenamos
jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai
patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir pažymėti
vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais
apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos iš Europos
Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos
tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos
neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos
formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.
Norėdamas iš
kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, ir:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Jeigu į
Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes
lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar
prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba
atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento
egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra
faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės
kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais
apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už
akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir
terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai
nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas
prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas
prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo
akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas
trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo
akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos
kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti
apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų
prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už
trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos
teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)
kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.
Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir
joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos
Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos
direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (dokumentu,
įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas garantuotas, atleidimo
nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per Lietuvos Respublikos
teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie nebuvo anksčiau
nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo savininkui grąžintiname
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriuje. Už Lietuvos
Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes, kurių praradimas
nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti, jeigu
paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria neatleisti nuo
akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad
prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento
išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų
juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant
viešuosius juridinius asmenis, privalo:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių
privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju, įgalioti asmenys.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens
atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,
prekių pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos
Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie
numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Kai prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje
nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti
šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip
3 metai.
16
straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimas
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant prekėms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu
šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:
1)
piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją
sąskaitą;
2) su centriniu
mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos
Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms
kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba
draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą
siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
yra siuntėjas.
2.
Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymo užtikrinimo būdą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio
administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo
(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo
(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų
aplinkybių:
1)
siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia nustatyta tvarka
patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorių, o
jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;
2) tuo atveju,
kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus
prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet
nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje
valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia
įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.
Mokestinių prievolių, galinčių
atsirasti atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias
prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas
užtikrinamas laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl
bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl
tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.
17
straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų
Nuo akcizų
atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8
straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:
1) eksportuotos,
iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei
Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte,
patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes
keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu
vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų teritorijos. Taikant šio
punkto nuostatas, susijusias
su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma
artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos
Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos
ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti
keleivių;
2) skirtos
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos
Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus
aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys
nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra
Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto
pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei
įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė
arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei
ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę
arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;
3)
skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo
atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir
apribojimai;
4) atgabenamos į
Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame
bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis
(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;
5) tiekiamos
kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)
krovinius tarptautiniais maršrutais;
6)
skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties
šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams
darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,
pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat
atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,
jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu
paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems
civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje
narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);
7)
skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų
atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,
pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo
akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,
kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip
pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos
laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės
organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse
su tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);
8) įsigyjamos arba importuojamos pagal
tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri
nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose
sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3,
5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.
3.
Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo
akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.
Jeigu už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo
sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos
Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo tikslais ar viešųjų juridinių
asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai gali būti grąžinti pateikus
vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą
patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą,
kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas
garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.
Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus
prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą
valstybę narę.
6.
Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai
sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių
pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,
kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi
būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,
kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje
valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo
atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio
administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.
7.
Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse
nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje
terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti pateikti šio
straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias
prekes akcizų suma panaikinama.
Konkrečias
šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-410,
2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 142-5110 (2005-12-03)
12 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, gabenimas
Akcizais
apmokestinamos prekės iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali būti
išgabentos į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimą. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus
prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2 dalies redakcija iki 2004 m. kovo 1
d.:
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau
šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
(toliau šiame straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytos formos akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentas. Vieną jo egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti gavėjo
savininko ir vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
gavėjas, įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo
savininkui. Kai akcizais apmokestinamos prekės (naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, skirti naudoti kaip degalai) gabenamos į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlius, kuriuose vykdoma mažmeninė prekyba skirtais
naudoti kaip degalai (variklių kuras) naftos dujomis ir dujiniais
angliavandeniliais, vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriaus pasirašytinai
netvirtina. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento pildymo ir
įforminimo tvarką, taip pat šio dokumento blanko reikalavimus nustato centrinis
mokesčio administratorius.
2 dalies redakcija nuo 2004 m. kovo 1
d.:
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, iš vieno akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau
šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
(toliau šiame straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytos formos akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentas. Vieną jo egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti gavėjo
savininko ir vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
gavėjas, įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo
savininkui. Centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka
tuo atveju, kai akcizais apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas
šių prekių judėjimo apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio
administratorius šio egzemplioriaus pasirašytinai netvirtina. Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumento pildymo ir įforminimo tvarką, taip pat
šio dokumento blanko reikalavimus nustato centrinis mokesčio administratorius.
Jeigu gautas
akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias prekes
išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu kiekiu,
gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,
pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir
nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.
Jeigu per 30
kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna
patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad
išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios prekės nėra
grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį
po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias
prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms per mokestinį laikotarpį
buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Jeigu vėliau
nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas, Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba prekės grąžinamos,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka.
Jeigu leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį panaikinamas, visos taikant
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą iš jo išgabentos akcizais
apmokestinamos prekės, kurių gavimas, praradimas dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių ar grąžinimas paskutinio mokestinio laikotarpio, už
kurį šio Įstatymo nustatyta tvarka privaloma teikti akcizų deklaraciją,
paskutinę dieną nėra patvirtintas arba įrodytas šiame straipsnyje nustatyta
tvarka ir už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, turi būti deklaruojamos
paskutinėje už šį sandėlį pateikiamoje akcizų deklaracijoje kaip akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms per mokestinį laikotarpį buvo panaikintas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:
1) piniginiu užstatu,
lygiu už išgabenamas prekes apskaičiuotai akcizų sumai, kurį siuntėjo
savininkas įmoka į vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos
teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją sąskaitą;
2) Lietuvos
Respublikoje įsteigtos ir veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės,
turinčios atitinkamai banko arba draudimo veiklos licenciją, išduotu laidavimo
už sumą, lygią akcizų sumai, apskaičiuotai už išgabenamas prekes, dokumentu. Šį
dokumentą siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra siuntėjas.
Vyriausybė gali
nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant
prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimo
būdą.
Šio straipsnio 6
dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas
panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų aplinkybių:
1) siuntėjo
savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia patvirtintą šio straipsnio
2 dalyje nurodyto dokumento egzempliorių, o jame nėra žymų apie nustatytus
kiekio trūkumus. Jeigu patvirtintame egzemplioriuje yra tokių žymų, piniginis
užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas panaikinamas ne anksčiau, negu už
šiuos trūkumus šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka
sumokami turimi mokėti akcizai;
2) Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad išgabentos prekės, kurioms
buvo taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo metu
prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių;
3) siuntėjo
apskaitoje fiksuojamas išgabentų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, grąžinimas. Jeigu nustatomas grąžintų prekių
trūkumas, piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo dokumentas panaikinamas
ne anksčiau, negu už šiuos trūkumus šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės
aktų nustatyta tvarka sumokami turimi mokėti akcizai;
4) kai už prekes,
išgabentas taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, sumokami šiame
Įstatyme nustatyto dydžio akcizai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
Nr. IX-1986,
2004-01-29, Žin., 2004, Nr. 25-756 (2004-02-14)
13 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos
prekės atleidžiamos nuo akcizų
Nuo akcizų
atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, jeigu jos:
1) eksportuotos;
2) skirtos užsienio
šalių diplomatinių ir konsulinių atstovybių veiklai;
3) atgabenamos
keleivių asmeniniame bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos
fiziniams asmenimis (keleiviams) leista įvežti be importo mokesčių;
4) pagal Muitinės
kodeksą neapmokestinamos importo mokesčiais;
5) Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tiekiamos kaip atsargos laivams ir
(arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais
maršrutais;
6) įvežamos užsienio
valstybių kariuomenių vienetų, laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinių
operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo nuostatų.
Kai išleistos
laisvai cirkuliuoti importuotos akcizais apmokestinamos prekės nugabenamos į
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šias prekes leidžiama laikyti,
už jas sumokėta importo akcizų suma gali būti importuotojui grąžinta arba,
jeigu mokėjimo terminas dar nesuėjęs ir mokestis nesumokėtas, ši suma gali būti
panaikinta. Tokiu atveju importuotojas privalo pateikti muitinei, įforminusiai
išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrą, vietos mokesčio administratoriaus,
kurio veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, įgalioto
asmens patvirtintą pažymą, kad prekės, už kurias apskaičiuotą importo akcizų
sumą prašoma grąžinti arba panaikinti, yra gautos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlyje. Importo akcizų suma grąžinama arba akcizas panaikinamas tik už
faktiškai akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje gautą prekių kiekį, taip pat
už prekių kiekį, prarastą gabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
metu, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų
natūralios netekties dėl prekių transportavimo normų, ir prekes, prarastas dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, jeigu tai įrodyta
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat už kiekio,
už kurį buvo apskaičiuoti importo akcizai, ir faktiškai akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje gauto kiekio skirtumus, kurie neviršija teisės aktų nustatytų
matavimo prietaisų leistinų paklaidų. Prekių kiekis, už kurį apskaičiuota
importo akcizų suma grąžinama ar akcizas panaikinamas, nurodomas šioje dalyje
nurodytoje pažymoje. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje gavus prekes, už
kurias importo akcizai buvo grąžinti (panaikinti), laikoma, kad šioms prekėms
(išskyrus šioje dalyje nurodytas netektis, praradimus ir kiekio skirtumus)
pradėtas taikyti akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija nustato šios straipsnio dalies nuostatų taikymo ir importo
akcizų grąžinimo (panaikinimo) tvarką.
Kiti atvejai, kai
atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio
Įstatymo specialiosiose nuostatose.
Jeigu už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo
sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
14 straipsnis.
Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas
Sumokėta
(išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą atvejį.
Už importuojamas
prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti Muitinės
kodekso nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti sumokėtus akcizus arba
atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Muitinės kodekso nustatyta tvarka.
15 straipsnis.
Akcizų sumokėjimo kontrolė
Akcizų sumokėjimą,
išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kontroliuoja Valstybinė
mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja akcizų
sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo 13 straipsnio 2
dalyje nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
Akcizų už
importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą
kontroliuoja teritorinės muitinės. Jos išieško akcizų nepriemokas ir
delspinigius įstatymų nustatyta tvarka.
16 straipsnis.
Atsakomybė
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus atsako
Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Kiti asmenys už
šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už reikalavimo šio
Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos
sankcijos.
Asmeniui,
pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali
leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
Jeigu nesilaikoma
Muitinės kodeksu ir jo taikymą reglamentuojančiais teisės aktais nustatytos
muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimo tvarkos ir dėl to atsiranda importo
skola muitinei, akcizų delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo importo skolos
muitinei atsiradimo dienos, kitais atvejais – pasibaigus laikui, per kurį
importo akcizai turėjo būti sumokėti. Delspinigiai skaičiuojami Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
SPECIALIOSIOS NUOSTATOS
PIRMASIS SKIRSNIS
ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
17 straipsnis.
Alui taikomi akcizo tarifai
Alui taikomas 7
litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio
procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
Mažos alų
gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 100 tūkst. dekalitrų per
metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo tarifas, negu
nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus darykla, kuriai
taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau kaip 800 tūkst.
dekalitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir ekonomiškai nepriklausančia nuo
bet kurios kitos alų gaminančios įmonės, o jos gamybinės patalpos yra fiziškai
atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės. Šios lengvatos taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Akcizo už alų
apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
18 straipsnis.
Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas
Nepagrįstai
sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Už
importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai
grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai
sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina Lietuvos Respublikos muitinė
(toliau – muitinė) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.
19 straipsnis.
Akcizų sumokėjimo kontrolė
1.
Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija
kontroliuoja akcizų sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo
nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
2.
Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą
kontroliuoja teritorinės muitinės.
Akcizai administruojami Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne
Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš
trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas
užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su
galinčia atsirasti importo skola muitinei.
5.
Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų teritoriją
taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos Bendrijų
muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos
Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti
į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų,
šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Muitinės
kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų
įvežamos prekės, kurios, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų
būti pateiktos laikinajam saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių
saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms
galėtų būti įforminta muitinio sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti
neapmokestinant importo muitais, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo
įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais procedūra, tai joms taikomos
tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus
veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.
6.
Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas
taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes
iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai
išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas
grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų taikomos, jei šios
prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų muitų teritorijos.
Šio straipsnio
4–6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės departamentas.
Tais
atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją
arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikomos Muitinės kodekso 84 straipsnio 1
dalies a punkte nurodytos procedūros, jos padedamos laikinai saugoti muitinės
prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar
padedamos į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp
valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos
laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp
valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per
vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,
laikoma, kad akcizo mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais
atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-248,
2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)
20 straipsnis.
Atsakomybė
1.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus
atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už
reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik
akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos
sankcijos.
Asmeniui,
pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali
leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
II SKYRIUS
SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS
PIRMASIS
SKIRSNIS
ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
21 straipsnis.
Alui taikomi akcizo tarifai
Alui taikomas
7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio
procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
2.
Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst.
hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo
tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus
darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau
kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir
ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės
(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus
pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės
patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis
pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje
įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3.
Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22
straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams
taikomi akcizo tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir kitiems
fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų
fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas
gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150
litų už produkto hektolitrą.
22 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis
ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami
nuo akcizų
Be šio Įstatymo 13
straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo alkoholis,
pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2) alus, vynas, kiti
fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su sąlyga, kad šie
gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar
šeimos poreikiams);
3) etilo alkoholis,
kurį sveikatinimo reikmėms įsigyja ir naudoja farmacijos įmonės bei (arba)
sveikatos priežiūros įstaigos;
4) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100 kilogramų
(neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno etilo
alkoholio;
6) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5 punkte, maisto
produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų sunaudojama ne
daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti maisto pramonėje naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų
mišinių gamybai;
8) etilo alkoholis ir
alkoholiniai gėrimai, skirti gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai.
Panaikinus akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį, nurodytą
šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami. Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį ir
(arba) alkoholinius gėrimus, skirtus šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nurodytiems
tikslams, akcizai turi būti apskaičiuoti ir sumokėti šio Įstatymo nustatyta
tvarka, o nurodytos lengvatos taikomos grąžinant šiuose punktuose nurodyto
etilo alkoholio ir (arba) alkoholinių gėrimų pirkėjui arba importuotojui
akcizus, kuriuos šis asmuo sumokėjo įsigydamas iš tiekėjo (akcizų mokėtojo)
arba importuodamas šį etilo alkoholį ir (arba) alkoholinius gėrimus. Šio
straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12), įsigalioja nuo 2002-07-01
23 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto
hektolitrą.
24 straipsnis.
Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai
Etilo
alkoholiui taikomas 3200 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo
tarifas.
Apskaičiuojant
mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus, gryno etilo
alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100 procentų tūrio, o
temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis hektolitrais
apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
25
straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai
atleidžiami nuo akcizų
Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo
alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomas akcizas;
2)
alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, su
sąlyga, kad šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o
tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti šiame punkte
nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;
3) etilo
alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;
4) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100
kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno
etilo alkoholio;
6) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5
punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų
sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių
gėrimų, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais,
neviršija 1,2 procento tūrio, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių
gamybai.
Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,
nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, akcizai neskaičiuojami.
Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
25 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
Cigaretės
apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis (litais
už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės kainos)
elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas –15 procentų.
Šio Įstatymo 3
straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris (be
filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis kaip 18 cm, šiame
Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet
ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip toliau.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
26 straipsnis.
Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas
Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio
alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1
dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2)
etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais.
27 straipsnis.
Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis
Skirti
parduoti Lietuvos Respublikoje etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208
pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais ženklais
– banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti
nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
APDOROTAS
TABAKAS
28 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1.
Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis
(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės
kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas – 15 procentų.
3.
Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako
ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne
ilgesnis kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis,
kuris ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas
trimis cigaretėmis ir taip toliau.
4.
Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos
direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus
akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.
29 straipsnis.
Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai
Cigarams ir
cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
Rūkomajam
tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
30 straipsnis.
Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis
Skirtas
parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas
specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai
ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
31
straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų
Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei
Europos Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta
tvarka. Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką
akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos
įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
31 straipsnis. Gazoliams, jų pakaitalams ir priedams
taikomi akcizo tarifai
Gazoliams, jų
pakaitalams ir priedams taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas,
jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Šildymui skirtiems
gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo
37 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 80 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
Gazolių ir
biologinės kilmės žaliavų mišiniams, pagamintiems laikantis Biokuro įstatymo ir
jo įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taikomas šiame
straipsnyje tiems gazoliams nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi,
proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) tonoje
produkto.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
Nr.
IX-1817,
2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4995 (2003-11-28)
32 straipsnis.
Maksimali cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
33 straipsnis.
Variklių benzinui taikomi akcizo tarifai
Variklių
benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:
1)
bešviniam benzinui – 1318 litų už toną produkto;
2)
benzinui, turinčiam švino, – 1934 litų už toną produkto.
34 straipsnis.
Žibalui taikomi akcizo tarifai
Žibalui taikomas
1002 litų už toną produkto akcizo tarifas.
35 straipsnis.
Gazoliams taikomi akcizo tarifai
Gazoliams
taikomas 1002 litų už toną produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 86 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Akcizais
neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat tvenkinių ir
kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius kalendorinius metus
neviršijant 120 litrų vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui bei 275 litrų vienai
tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje nurodytų produktų kiekis
nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos
taikymo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
36 straipsnis.
Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai
Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras
skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –
šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
37
straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines
dujas) taikomi akcizo tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 432 litų už
toną produkto akcizo tarifas.
38
straipsnis. Akcizų lengvatos energetiniams produktams iš biologinės kilmės
medžiagų ar su jų priedais
1.
Šio straipsnio nuostatos taikomos energetiniams produktams, kurie pagaminti iš
šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje
dalyje nurodyti produktai:
1)
klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;
2)
klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios
nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);
3)
klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra sintetinės
kilmės;
4)
pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų
įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.
2.
Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio
1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10
subpozicija).
3.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatymo reikalavimus biokurui.
4.
Šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems produktams taikomas šio Įstatymo 33–37
straipsniuose nustatytas akcizo tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai
atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) produkto tonoje.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų
pagamintiems mišiniams, nurodytiems šiame leidime.
39
straipsnis. Energetiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas
Akcizų
tarifas už energetinius produktus, nurodytus šio Įstatymo 33–35 straipsniuose,
nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką
tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis
mokesčio administratorius.
37 straipsnis. Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos,
žymėjimas, tiekimas ir
naudojimas
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimas:
1) šildymui skirtas
kuras, kuriam taikomas šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo
tarifas:
2) kitas kuras,
kuriam taikomos akcizų lengvatos, – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytais atvejais.
Šio straipsnio 1
dalyje, taip pat šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyto
kuro tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Už kuro žymėjimo
ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat tais atvejais, kai žymėtas
kuras panaudojamas kaip degalai (variklių kuras) ir (arba) kuras šildymui,
tačiau kitaip negu tam tikslui, kuriam šį kurą naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai įskaitomi į
valstybės biudžetą.
39 straipsnis. Akcizo už kurą, naudojamą žemės ūkyje
ir vidaus vandenų
žuvininkystėje, grąžinimas
1.
Žemės ūkio subjektams, registruotiems Vyriausybės nustatyta tvarka, akcizas už
įsigytus gazolius ir (arba) jų pakaitalus, skirtus naudoti kaip degalai
(variklių kuras) žemės ūkyje ir (arba) vidaus vandenų žuvininkystėje, yra
grąžinamas. Grąžinama akcizų suma apskaičiuojama pagal žemės ūkio subjektų
įsigytą gazolių ir (arba) jų pakaitalų kiekį, tačiau neviršijant:
1)
120 litrų per kalendorinius metus vienam žemės ūkio naudmenų hektarui,
deklaruotam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, ir
(arba)
2)
275 litrų per kalendorinius metus vienai tonai tvenkiniuose ir kituose vidaus
vandenyse sugautų ir realizuotų žuvų.
Akcizo grąžinimo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
40 straipsnis. Kitiems energetiniams
produktams taikomi akcizų tarifai
Šio Įstatymo 33–37 straipsniuose
nenurodytiems energetiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose
straipsniuose nustatyti atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj
kurių jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.
41
straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai produktai atleidžiami nuo
akcizų
1.
Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų
atleidžiami:
1)
orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių
degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei
aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai juo
naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
2)
laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse
tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams
poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,
kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energetiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energetiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių
degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra
tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami
arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms
(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos
dujas į buitinius dujų balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, registruotų
vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali būti tiekiami
tik buitinėms reikmėms;
8) energetiniai produktai, į Lietuvos
Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose
dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių
degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės
variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Apskaitos reikalavimus šio straipsnio
1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato
centrinis mokesčio administratorius.
42
straipsnis. Energetinių produktų, kuriems taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas,
tiekimas ir naudojimas
1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:
1)
šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35
straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;
2)
kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
3.
Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip
pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai
(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam
tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
3 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai
akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio
Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo
naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos
Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais
apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje
išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę
nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas
reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.
2.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)
teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas
atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai
cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais
laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,
kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių
kompetentingos institucijos.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių
narių kompetentingos institucijos.
Akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais
apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)
gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.
5.
Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti
gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
Alus –
Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas
alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,
pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206
pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.
Apdorotas
tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip
apibrėžta šiame straipsnyje.
Cigarai ir
cigarilės – šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;
2) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus
tabako;
3) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto
tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip
1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti
į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;
4) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis
kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra
ne mažesnis kaip 34 mm.
Cigaretės
– šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio
straipsnio 8 dalies nuostatas;
2) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus
iš cigarečių popieriaus;
3) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.
Etilo
alkoholis – visi šie produktai:
1) KN 2207 ir
2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;
2) KN 2204, 2205
ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) kitose negu
KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios
dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,
o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą
jų masės.
Elektros energija – energija, klasifikuojama KN
2716 pozicijoje.
Energetiniai
produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo 1 priede.
Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento
(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.
Europos Bendrijų teritorija –
teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.
Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20
°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje
temperatūroje.
Kita
valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kiti
fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip
jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.
Kiti
ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus
šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą
laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais
gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie
pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba
alumi);
2) jų faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2
procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė
kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10
subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus
vynais iš šviežių vynuogių);
2) pateikiami
išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais
arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl
ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra
didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
Laidavimas
už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto
prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi
sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios
banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos
suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas
laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)
įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų
prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų
mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar
registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.
Neregistruotas prekybininkas –
šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės
verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais
prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.
Ramus
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;
2) jo faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:
didesnė kaip
1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, arba
didesnė kaip
15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.
Putojantis
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205
pozicijoje;
2) pateikiamas
išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti
raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis
dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu.
Registruotas prekybininkas –
asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris
šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš
kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais
prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.
Rūkomasis
tabakas – šie produktai:
1) suplėšytas,
supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba
nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu
būdu;
2) mažmeninei
prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9
dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.
Supaprastintas
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,
kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp
valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos
Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto
Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,
kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis
mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti
papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas
valstybei narei suteikia tokią teisę.
Tarpiniai
produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet
kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;
2)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) jie
nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.
Trečiosios valstybės –
valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.
Trečiosios teritorijos –
finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše
esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.
30.
Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos
Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.
Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,
remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų
procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių
produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti
sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais
sandoriais.
Vynas iš
šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip
apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.
32.
Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi
cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį
apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)
iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.
Produktai,
kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi
atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos
produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.
Kitos šiame
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių
administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės
kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik
Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šiame
Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,
kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių
apmokestinimą.
43 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
Prievolė mokėti
akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis
tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr.
66-1984) (toliau – nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba
2) gaunama iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,
arba
3) importuojama
asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba
4) suvartojama nepriklausomo
arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.
44 straipsnis.
Akcizų už elektros energiją mokėtojai
Akcizų už elektros
energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai
(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,
jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba
visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
45 straipsnis. Elektros
energijai taikomi akcizų tarifai
Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.
Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas
tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą
leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais
suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji
suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
46 straipsnis.
Atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už elektros
energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui
palaikyti;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija,
tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali
būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje
jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
Šio straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti
elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio
administratorius.
47 straipsnis. Akcizų už elektros energiją nurodymas
prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti
nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.
48 straipsnis. Akcizų už elektros energiją
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už elektros
energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas
asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,
pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė
mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą
mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu asmuo
netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio
straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už elektros energiją
deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą įsigytą elektros
energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio
straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Už asmens, kuris
nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją
akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
49 straipsnis.
Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą
Prievolė mokėti
akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,
arba
2) gaunami iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)
lignito tiekėjas, arba
3) importuojami asmens,
kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, arba
4) suvartojami
registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
Akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato
centrinis mokesčio administratorius.
50 straipsnis.
Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso
ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.
51 straipsnis.
Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams.
52
straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Akmens anglims,
naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms
ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių
naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
53
straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
Koksui ir
lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo
tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,
parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme
kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas
asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
54 straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą
deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir
(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės
akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų
už akmens anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą,
už kuriuos šio Įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė
sumokėti akcizus atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje
dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu asmuo
netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis
privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir
juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Už asmens, kuris
nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotus
akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
55 straipsnis.
Įskaitymas į biudžetą
Akcizai
įskaitomi į valstybės biudžetą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
1
priedas
Energetiniais
produktais laikomi:
1) KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose
klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose
klasifikuojamus produktus;
2) KN 2901 ir 2902 pozicijose
klasifikuojami produktai;
3) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras;
4) KN 3403 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
5) KN 3811 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
6) KN 3817 pozicijoje klasifikuojami
produktai;
7) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
2
priedas
Energetiniai produktai, kuriems taikomi Akcizų
įstatymo reikalavimai dėl akcizais apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo
tarp valstybių narių*:
1) KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707
50 pozicijose klasifikuojami produktai;
2) KN 2710 11–2710 19 69 pozicijose
klasifikuojami produktai. Produktams, klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11
25 ir 2710 19 29 pozicijose, Įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo netaikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių
gabenami išpilstyti į mažmeninei prekybai skirtą pakuotę;
3) KN 2711 pozicijoje klasifikuojami
produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus
produktus;
4) KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902
41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai;
5) KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai ar kaip šildymui skirtas kuras;
6) KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras;
7) bet kuris kitas energetinis
produktas, kuriam Europos Komisija, remdamasi procedūromis, nustatytomis
atitinkamose Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti reikalavimus dėl akcizais
apmokestinamų prekių kontrolės ir gabenimo tarp valstybių narių.
*Jeigu yra
centrinio mokesčio administratoriaus ir kitos valstybės narės kompetentingos
institucijos susitarimas, visiems ar kai kuriems šiame priede nurodytiems tarp
Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems energetiniams
produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme
nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių
reikalavimai arba jų dalis.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
3
priedas
Europos Sąjungos
teisės aktai, su kurių nuostatomis suderintas
Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymas
1992 m.
vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su
akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės (pakeista 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/108/EEB, 1994
m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 94/74/EEB, 1996 m. gruodžio 30 d. Tarybos
direktyva 96/99/EB, 2000 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 2000/44/EB, 2000
m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2000/47/EB ir 2004 m. lapkričio 16 d.
Tarybos direktyva 2004/106/EB).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo
(pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12
d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei
cigaretės pramoniniam tabakui derinimo (pakeista 1999 m. liepos 29 d. Tarybos
direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos direktyva 2002/10/EB).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir
alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo.
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams
gėrimams taikomų akcizo tarifų suvienodinimo.
1992 m.
rugsėjo 11 d. Europos Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento
gabenant akcizais apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas.
1992 m.
gruodžio 17 d. Europos Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto
lydimojo dokumento, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems
produktams ir kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje.
1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentas 3199/93/EEB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais (pakeistas 1995 m. spalio 30 d. Europos Komisijos reglamentu
2546/95/EB ir 1998 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos reglamentu 2559/98/EB).
1995 m.
lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl mokesčių, išskyrus apyvartos
mokesčius, kurie turi įtakos pagaminto tabako suvartojimui (pakeistas 1999 m.
liepos 29 d. Tarybos direktyva 1999/81/EB, 2002 m. vasario 12 d. Tarybos
direktyva 2002/10/EB).
2003 m.
spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB dėl energetikos produktų ir elektros
apmokestinimo restruktūrizavimo.
Priedo
pakeitimai:
Nr.
X-248,
2005-06-16, Žin., 2005, Nr. 81-2940 (2005-06-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 1 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio