Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas
Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 98-3482
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AKCIZŲ
ĮSTATYMAS
2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2010 m. balandžio 20 d.:
Nr. XI-722,
2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2174 (2010-04-20)
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo taikytos nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo,
laikymo ir kontrolės taikomos iki 2010 m. kovo 31 d. (imtinai) pradėtoms
gabenti akcizais apmokestinamoms prekėms.
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas
nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą
akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su
Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.
Apmokestinant akcizais elektros
energiją, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, taikomos tik
šio įstatymo 20, 21, 22 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio
nuostatos.
Apmokestinant
akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22,
43 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.
Apmokestinant
akcizais gamtines dujas, kurios tampa akcizų objektu pagal šio įstatymo 2 straipsnio
3 dalį, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus
šeštojo skirsnio nuostatos.
Šio įstatymo
nuostatos, reglamentuojančios akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gamybos, perdirbimo, laikymo ir
gabenimo tvarką, netaikomos akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma
sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė.
2
straipsnis. Akcizų objektas
Akcizais yra
apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje:
1) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas
tabakas;
3)
energiniai produktai;
4)
elektros energija.
Kiti, negu
nurodyta šio įstatymo 2 priede, energiniai produktai tampa akcizų
objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai
arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio įstatymo
reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų
gaminami, perdirbami, maišomi, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,
reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio įstatymo 2
priede nurodyti produktai, ir t. t.).
Visi kiti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodyti produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie
parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje
nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti
atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio
priedas produktas parduodamas arba naudojamas.
Visi kiti šio
straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus gamtines
dujas ir durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip
šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų
tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam
produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.
3
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Akcizais
apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių įvežimas į
Europos Sąjungos teritoriją (išskyrus atvejus, kai įvežimo į Europos Sąjungos
teritoriją metu joms pritaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar
priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje), taip pat sąlyginio
neapmokestinimo muitinės procedūros ar kitos priemonės taikymo toms prekėms
nutraukimas (jeigu prekėms buvo pritaikytos šios procedūros ar priemonės).
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo,
šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigęs akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių
savininkais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų
pripažinti asmenys.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ar registruoto
siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas – su centriniu mokesčių
administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Sąjungos
teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms
kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai kreditavimo arba
draudimo veikla, išduotas Europos Sąjungos teritorijoje galiojantis laidavimo
arba garantijos dokumentas, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja
įvykdyti akcizų prievolę, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas šios prievolės
neįvykdys arba įvykdys netinkamai.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa ir (arba) teritorija, kuriose šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti, gaminti,
perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas
prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios
patalpos ir (arba) teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais
pripažino tų valstybių narių kompetentingos institucijos.
Akcizais
apmokestinamų prekių vežimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai
akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai – tik šio
įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas parengiamas
vadovaujantis 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 684, kuriuo
įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
684/2009), nuostatomis. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę
nustatyti papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų akcizais
apmokestinamų prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas
reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.
Akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės
procedūra arba kita priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje,
gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos ir (ar) gabenamos laikinai atidėjus
už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.
Alkoholiniai
gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai ir
tarpiniai produktai, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.
Alus –
Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas
alkoholinis gėrimas, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais
yra didesnė kaip 0,5 procento, taip pat bet koks gėrimas, kuris yra pagamintas
maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir
kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 0,5
procento.
Apdorotas
tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai
apibrėžta šiame straipsnyje.
Cigarai
ir cigarilės – šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus
tabako;
2) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako ir dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (kai cigarai yra su
kandikliais), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis
kaip 2,3 gramo, bet ne didesnis kaip 10 gramų ir bent trečdalyje ritinėlio
(pagal ilgį) apskritimo ilgis yra ne mažesnis kaip 34 mm.
Cigaretės
– šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio
straipsnio 10 dalies nuostatas;
2) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus
iš cigarečių popieriaus;
3) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.
Elektros energija – KN 2716
pozicijoje klasifikuojama energija.
Energiniai
produktai – šio įstatymo 1 priede nurodyti produktai.
Etilo
alkoholis – visi šie produktai:
1) KN 2207 ir
2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio
koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento;
2) KN 2204, 2205
ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio
koncentracija procentais yra didesnė kaip 22 procentai;
3) etilo
alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne.
Europos
Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12
d. Tarybos reglamento Nr. (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą
(toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatos.
Europos
Sąjungos teritorija – valstybių narių teritorijos, kaip jos apibrėžtos šio
straipsnio 33 dalyje.
Faktinė tūrinė alkoholio
koncentracija procentais – 20 °C temperatūros gryno alkoholio tūrio dalių
skaičius, tenkantis tos pačios temperatūros produkto 100 tūrio dalių.
Importo vieta – vieta,
kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal
Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį.
Kita valstybė narė – bet kuri
valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kiti
fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip
jie apibrėžti šio straipsnio 21 ir 22 dalyse.
Kiti putojantys fermentuoti
gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat KN 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10
subpozicijose ir KN 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį įstatymą
laikomi vynais iš šviežių vynuogių);
2) pateikiami
išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais
arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl
ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3) jų faktinė
tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne
didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 8,5 procento, ji turi
būti gauta tik fermentuojant.
Kiti
ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus
šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį
įstatymą laikomi vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais
fermentuotais gėrimais), taip pat klasifikuojami KN 2206 pozicijoje (išskyrus
gėrimus, kurie pagal šį įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais
gėrimais arba alumi);
2)
jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2
procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 5,5
procento, ji turi būti gauta tik fermentuojant.
Putojantis
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba KN
2205 pozicijoje;
2) pateikiamas
išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti
raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis
dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3) jo faktinė
tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne
didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant.
Ramus
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;
2) jo faktinė
tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra:
didesnė kaip
1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant,
arba
didesnė kaip
15 procentų, bet ne didesnė kaip 18 procentų ir yra gauta tik fermentuojant, o
gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.
Registruotas
akcizais apmokestinamų prekių gavėjas (toliau – registruotas gavėjas)
– asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra
įsiregistravęs gauti iš kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas. Registruotais gavėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų
institucijų pripažinti asmenys.
Registruotas
akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas (toliau – registruotas siuntėjas)
–
asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra
įsiregistravęs verslo tikslais tik išgabenti akcizais apmokestinamas prekes,
kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į
laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso
79 straipsnį. Registruotais siuntėjais laikomi ir kitų valstybių narių
kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.
Rūkomasis
tabakas – šie produktai:
1) suplėšytas,
supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas
tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu;
2) mažmeninei
prekybai skirtos tabako liekanos (tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai,
gauti apdorojant tabaką ir gaminant tabako produktus), nepriskirtinos prie šio
straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.
Sąlyginio
neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė – viena iš Bendrijos
muitinės kodekse nustatytų specialiųjų muitinės vykdomos priežiūros procedūrų,
kuri taikoma ne Europos Sąjungos prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos muitų
teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius,
taip pat bet kuri iš Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a punkte
nurodytų muitinės priemonių.
29.
Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas –
dokumentas, kuriame yra svarbiausi akcizais apmokestinamų prekių vežimo
dokumento rekvizitai, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias
akcizai sumokėti, gabenamos tarp valstybių narių. Supaprastinto akcizais
apmokestinamų prekių vežimo dokumento forma, naudojimo ir užpildymo taisyklės
nustatytos 1992 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamente (EEB) 3649/92 dėl
supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu
apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje
narėje, tačiau centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti
papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų supaprastintų akcizais apmokestinamų
prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas
valstybei narei suteikia tokią teisę.
30.
Tarpiniai produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius
pridėjus bet kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:
1) klasifikuojami
KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijose;
2) jų faktinė
tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne
didesnė kaip 22 procentai;
3) jie
nepriskirtini prie šio straipsnio 8, 20 ar 34 dalyse nurodytų gėrimų.
Trečioji valstybė – bet kuri
teritorija, kuri nėra Europos Sąjungos teritorija, arba trečioji teritorija,
kaip tai apibrėžta atitinkamai šio straipsnio 16 ir 32 dalyse.
Trečiosios teritorijos –
finansų ministro, remiantis 2008 m.
gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos,
panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (toliau – Direktyva 2008/118/EB),
nuostatomis, patvirtintame sąraše
nurodytos teritorijos, kuriose netaikomos šio įstatymo nuostatos.
Valstybė narė arba valstybės
narės teritorija – atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teritorija,
kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnyje,
išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės narės teritorija laikomos ir
teritorijos, kuriose, remiantis Direktyvos 2008/118/EB nuostatomis, sudaryti ar
kurioms skirti sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar
jai skirtais sandoriais.
Vynas iš šviežių vynuogių –
ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip tai apibrėžta šio
straipsnio 23 ir 24 dalyse.
35.
Produktai, kurių dalį sudaro kitos negu tabakas medžiagos, bet kurie pagal
kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 10 dalyje nurodytus požymius, laikomi
cigarais ir cigarilėmis.
Produktai, kurie visiškai ar iš
dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio
straipsnio 11 ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis
arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra
tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.
Kitos šiame įstatyme vartojamos
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių
administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir
Bendrijos muitinės kodekse, tačiau mokesčių administratoriumi šiame
įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šiame įstatyme ir jo prieduose
prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją, kuri nurodyta atitinkamoje
Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių apmokestinimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
4
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimas
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos
akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio
įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo
būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlyje.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais
apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.
Leidimas
išduodamas neribotam laikui.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis
kita, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, veikla, gali būti išduotas:
1) jeigu
vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais
apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos
Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos;
2) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam
naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)
gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,
kurios pagal šį įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už
akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,
maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, tik tuo atveju, jei
akcizai už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėti ir šis
mokestis nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę
akcizais apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais
apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčių administratorių, kurio
veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208
pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija
procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, o jei tai ne skysti produktai, –
etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės, jeigu joms gali būti
taikomos šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7 punktų nuostatos. Tačiau
asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos
mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju.
5
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas
1.
Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
2.
Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui ir jo savininkui suteikiami
atskiri identifikaciniai numeriai, kurie nurodomi išduotame leidime steigti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.
2 straipsnis.
Akcizų objektas
Akcizais yra
apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje:
1) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;
2) apdorotas
tabakas;
3)
energetiniai produktai;
4)
elektros energija.
Kiti
energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų
objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai
arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo
reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų
gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,
reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2
priede nurodyti produktai, ir t. t.).
Visi kiti
produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie
parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje
nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti
atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip
kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.
Visi kiti
angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio
1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip
šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų
tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam
produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.
4 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio steigimas
Šio Įstatymo 2
straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai
energetiniai produktai, – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už
kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos,
saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais
apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.
Leidimas
išduodamas neribotam laikui.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis
kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas:
1) jeigu
vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais
apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos;
2) kitais
Vyriausybės nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam
naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)
gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,
kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už
akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,
maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas
už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis
nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais
apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
Šio
straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208
pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,
išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne
skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,
jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7
punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas
prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie
tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos
teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.
5 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlių registravimas
1.
Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
2.
Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas atskiras
identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį.
6 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko veiklos reikalavimai
Jeigu centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimamas sprendimas išduoti
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos
mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo
pateikti piniginį užstatą arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko
prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Piniginio užstato arba prievolių
įvykdymo užtikrinimo sumos dydį apskaičiuoja mokesčių administratorius,
priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis
licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą
licenciją (atitinkamas licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik tada, kai
yra pateikiamas piniginis užstatas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir kai savininkas turi
nustatytos formos licenciją (licencijas). Piniginio užstato ir akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos
dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat atvejus, kada
nereikalaujama pateikti piniginio užstato ir (arba) akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje ar
tiesioginio pristatymo vietoje, akcizais apmokestinamų prekių apskaitą ir
teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka parengtas
ataskaitas vietos mokesčių administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkas privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytų apskaitos priemonių reikalavimų.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimą, galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios
nurodytos leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo
išgabenti prekes, kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas (t. y. prekes, kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios
pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra
sumokėti), nedraudžiama.
4.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies
reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso
ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam
kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas
atitinkamomis akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir asmens,
turinčio teisę disponuoti šiomis prekėmis, sutartimis.
Mokesčių
administratorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, jeigu tai reikalinga, kad būtų
tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės
prievolės. Papildomi reikalavimai gali būti nustatomi šiais atvejais:
1) kai akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos
sąlygų;
2) kai
nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui perduoti
specialūs ženklai – banderolės prarastos (jeigu banderolės prarandamos ne jų
klijavimo automatais metu), parduotos ar kitaip neteisėtai perleistos,
neteisėtai gautos (įsigytos), taip pat nustačius specialių ženklinimo priemonių
panaudojimo apskaitos pažeidimų;
3) kai
nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje specialūs dažai ir
cheminiai reagentai, skirti kurui žymėti, prarasti, taip pat nustačius
apskaitos tvarkymo pažeidimų;
4) kai nustatomi
akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje padaryti akcizais apmokestinamų prekių
laikymo, operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkos ar
apskaitos priemonėms taikomų reikalavimų pažeidimai;
5) kai akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas antrą mokestinį laikotarpį iš eilės
pavėluoja pateikti akcizų deklaraciją arba du kartus iš eilės praleidžia akcizų
mokėjimo terminą;
6) jeigu yra
padarytas pažeidimas, dėl kurio, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo
104 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti
pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą;
7) kai
nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turi
mokestinių nepriemokų, susijusių su mokesčiais, kuriuos administruoja
Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, jeigu mokesčių, delspinigių,
baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba
dėl jų vyksta mokestinis ginčas), turi nepriemokų Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų Lietuvos Respublikos muitinei
(toliau – muitinė).
Mokesčių
administratorius, vadovaudamasis centrinio mokesčių administratoriaus
patvirtintu papildomų reikalavimų akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkui nustatymo tvarkos aprašu, turi teisę nustatyti vieną ar kelis
papildomus reikalavimus, bet tik tokius, kurie būtini tinkamam mokestinių
prievolių įvykdymui, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, užtikrinti.
Leidimas
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas:
1) akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko rašytiniu prašymu;
2) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas
per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų trūkumų,
dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti papildomi šio
sandėlio savininko veiklos reikalavimai;
3) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;
4) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko
sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net nustačius papildomus
reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma
užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko mokestinės prievolės;
5) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo
verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama
licencija (licencijos) yra panaikinta (panaikintos);
6) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu leidimas steigti akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį išduotas vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1
punktu ir po 6 mėnesių akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklos
paaiškėja, kad per šiuos 6 mėnesius vidutinė akcizų už akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje vienu metu per dieną laikomą akcizais apmokestinamų prekių
kiekį suma daugiau kaip 10 procentų mažesnė už šio įstatymo 4 straipsnio 4
dalies 1 punkte nurodytą sumą;
7) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos jame nevykdoma jokia veikla,
numatyta prašyme išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;
8) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkas nepateikia piniginio užstato ar akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, jeigu teisės
aktų nustatyta tvarka toks dokumentas turėjo būti pateiktas;
9) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu per 10 darbo dienų nuo termino, per kurį
mokesčių administratoriaus rašytiniu nurodymu turėjo būti pateiktas akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo
dokumentas, šis dokumentas nepateikiamas;
10) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos sandėlyje neįrengiamos teisės aktų
reikalaujamos apskaitos priemonės, nesilaikoma kompiuterinės buhalterinės
apskaitos ir interneto ryšio su Valstybine mokesčių inspekcija įdiegimo
grafiko;
11) mokesčių
administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius pasibaigus laikotarpiui, per
kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalėjo įvykdyti
nustatytus papildomus reikalavimus, šie reikalavimai neįvykdomi.
8.
Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo
dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį
naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.
10.
Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį
buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu
išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne
anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.
Vietos
mokesčių administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.
7
straipsnis. Registruoti gavėjai, jų teisės ir prievolės
1.
Registruotas gavėjas turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams
gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti, gaminti, perdirbti,
maišyti, išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas.
2.
Registruodamasis registruotu gavėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti
piniginį užstatą arba registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo
dokumentą. Registruoti gavėjai registruojami ir išregistruojami centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam gavėjui suteikiamas
atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto gavėjo
pažymėjime. Registruoto gavėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto gavėjo
prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat
atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto gavėjo prievolių įvykdymo
užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Registruotas gavėjas turi teisę gauti tik tų rūšių akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios nurodytos registruoto gavėjo pažymėjime.
Registruotas gavėjas privalo
tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą,
laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat
teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka ir terminais parengtas gautų iš kitos valstybės narės akcizais
apmokestinamų prekių ataskaitas.
Mokesčių
administratorius turi teisę registruotą gavėją išregistruoti iš registruotų gavėjų
sąrašo šiais atvejais:
1) registruotas
gavėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu gavėju dienos verslo
tikslams negavo iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;
2) registruotas
gavėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto gavėjo prievolių įvykdymo
užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės aktų
nustatyta tvarka;
3) registruotam
gavėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę
verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;
4) registruoto
gavėjo rašytiniu prašymu.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie retkarčiais iš kitų valstybių
narių gauna akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, šiame straipsnyje nurodytas registruoto gavėjo
statusas suteikiamas vienam tokių prekių gavimui arba centrinio mokesčių
administratoriaus nustatytais atvejais tam tikram akcizais apmokestinamų prekių
kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui.
8
straipsnis. Registruoti siuntėjai, jų teisės ir prievolės
Registruotas
siuntėjas turi teisę tik išgabenti importuotas akcizais apmokestinamas prekes,
taikydamas joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, į bet kurią šio
įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties
vietą.
2.
Registruodamasis registruotu siuntėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti
piniginį užstatą arba registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo
dokumentą. Registruoti siuntėjai registruojami ir išregistruojami centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam siuntėjui suteikiamas
atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto siuntėjo
pažymėjime. Registruoto siuntėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto siuntėjo
prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat
atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto siuntėjo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
Registruotas siuntėjas turi teisę
išgabenti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto siuntėjo pažymėjime.
Registruotas
siuntėjas privalo tvarkyti išgabentų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą,
laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat
teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka ir terminais parengtas išsiųstų akcizais apmokestinamų prekių
ataskaitas.
Mokesčių
administratorius turi teisę registruotą siuntėją išregistruoti iš registruotų siuntėjų
sąrašo šiais atvejais:
1) registruotas
siuntėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu siuntėju dienos neišgabeno
importuotų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas;
2) registruotas
siuntėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto siuntėjo prievolių
įvykdymo užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės
aktų nustatyta tvarka;
3) registruotam
siuntėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę
verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;
4) registruoto
siuntėjo rašytiniu prašymu.
9
straipsnis. Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas
Prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:
1) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, už prekes, registruoto gavėjo gautas iš kitos valstybės
narės, už akcizais apmokestinamas prekes, pristatytas į akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar
registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, taip pat už šio
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims
skirtas iš kitų valstybių narių atgabentas akcizais apmokestinamas prekes,
kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas). Šio punkto
nuostatos taikomos ir toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų
nustatytus reikalavimus;
2) akcizais
apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje, už Lietuvos Respublikoje gabenimo metu prarastas prekes, taip
pat už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų (jei nėra įrodymų, kad
šie pažeidimai įvyko kitoje valstybėje narėje) gabenimo pažeidimų nepristatytas
į paskirties vietą akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių
gavimas (eksportas) nėra patvirtinamas vadovaujantis šio įstatymo 14, 15 ar 16
straipsnių ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų
nuostatomis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu nelaikoma ir
akcizai neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už
prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure)
aplinkybių, taip pat už kitas negrįžtamai prarastas ar visiškai sunaikintas prekes
(jeigu jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių), jeigu tai
įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
3) akcizais
apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms,
kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio įstatymo
nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, taip
pat už energinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų prekių sandėlio,
kuriame šie energiniai produktai gaminami, teritorijoje šių energinių produktų
gamybos proceso metu (energiniams produktams, sunaudotiems gamintojo reikmėms
kaip degalai (variklių kuras) arba kaip šildymui skirtas kuras, akcizai taikomi
bendra tvarka);
4) akcizais
apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio
įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos
Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;
5) šio įstatymo
2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energinius produktus, kai jie Lietuvos
Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba
kaip šildymui skirtas kuras, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus
produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip
variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje
nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba
panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;
6) akcizais
apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos
Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;
7) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje komerciniams
tikslams, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką
atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu
kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo
ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės
mokesčio įstatyme (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas), arba ne į
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad atgabentos akcizais
apmokestinamos prekės laikomos komerciniams tikslams, kai jas laiko kitas nei
fizinis asmuo arba kai jas laiko fizinis asmuo kitiems nei asmeninio naudojimo
tikslams. Siekiant nustatyti, ar akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos
fizinio asmens asmeniniam naudojimui, turi būti atsižvelgiama į šių prekių
laikytojo komercinį statusą, šių prekių pobūdį, kiekį, laikymo priežastis, šių
prekių apskaitos dokumentus, laikymo vietą ar gabenimo būdą. Mokesčių
administratorius, siekdamas įvertinti, ar prekės skirtos asmeniniam naudojimui,
turi teisę atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, susijusias su prekių atgabenimu
ir laikymu. Jeigu gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, komerciniams tikslams per Lietuvos
Respubliką į kitą valstybę narę yra laikomasi šio įstatymo 15 straipsnio 11
dalyje nustatytų reikalavimų, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos
Respublikoje yra laikomos komerciniams tikslams. Tais atvejais, kai akcizais
apmokestinamos prekės yra laikomos tarp dviejų valstybių narių plaukiančiame
laive ar skrendančiame orlaivyje, bet jos nėra tiekiamos ar skirtos tiekti
Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos
Respublikoje laikomos komerciniams tikslams;
8) laikomas
specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas
prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme
tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti;
9) nuosavybės
teise priklausančias cigaretes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas ir (arba) kurios iki naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dienos
buvo išleistos į laisvą apyvartą, naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną
asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę verstis didmenine
prekyba tabako gaminiais. Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai
įsigaliojęs naujas akcizų tarifas yra didesnis už iki tol galiojusį akcizų
tarifą, ir tik cigaretėms, laikomoms licencijose verstis didmenine prekyba
tabako gaminiais nurodytuose padaliniuose (sandėliuose, filialuose ir pan.), iš
kurių vyksta didmeninė prekyba tabako gaminiais ir (arba) kuriuose šie gaminiai
laikomi;
10) akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms šio įstatymo 37 straipsnio 2 ar
3 dalyje arba 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo
pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo
panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams.
Be šio
straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus atsiranda už
Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus)
akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas
prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio
1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat
importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Importuotų akcizais apmokestinamų prekių,
registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15
straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais
apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad akcizais
apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:
1) ne Europos
Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos
įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją
įvežtos ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos į laisvą apyvartą, o joms
pradedama taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūra arba priemonė, laikoma,
kad ne Europos Sąjungos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos
teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras arba
priemones, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) Europos
Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos
įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos
Sąjungos teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu
šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų joms taikyti sąlyginio
neapmokestinimo muitinės procedūrą arba priemonę, arba vidinio tranzito
muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Europos Sąjungos prekės importuotos
Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtą
režimą arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra Lietuvos
Respublikos teritorijoje.
Prievolė
mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu,
kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti
akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos
Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar
kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai
pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo
muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos
rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tada, jeigu pagal
atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola
muitinei ir jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatyti.
4.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus
tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam gavėjui
arba bet kuriam kitam asmeniui, kuris arba kurio vardu akcizais apmokestinamoms
prekėms panaikinamas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, o tais
atvejais, kai akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus,
– bet kuriam kitam asmeniui, dalyvavusiam darant šį pažeidimą.
5.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti
akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas
prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar
sunaudotos, savininkui, o už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų
gabenimo pažeidimų prarastas akcizais apmokestinamas prekes – akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui,
registruotam siuntėjui ar asmeniui, laidavusiam ar garantavusiam akcizų
sumokėjimą.
6.
Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato
akcizų lengvatos taikymo sąlygos, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais
atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus produktus
šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.
7.
Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.
8.
Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka:
1)
kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės
ir laikomos joje komerciniams tikslams, – asmeniui, pristatančiam arba laikančiam
pristatymui skirtas akcizais apmokestinamas prekes, arba asmeniui, gaunančiam
šias prekes;
2)
kai prekės iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių
pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas
ir kuris nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės
mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių
pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių pardavėjas privalo
Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį agentą, kuriam pereina prievolė
įvykdyti visas su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prekių pardavėjo
prievoles. Fiskalinio agento skyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui, galinčiam
būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9.
Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais
apmokestinamas prekes.
10.
Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka
asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka turinčiam teisę verstis didmenine
prekyba tabako gaminiais.
11.
Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų
skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto akcizų tarifo
ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui,
panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų
lengvatų taikymo sąlygos.
12.
Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka
importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes
nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei,
jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Kai
akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti
akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias
prekes.
13.
Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie
solidariai atsako už akcizų sumokėjimą. Kiti atvejai, kai atsiranda
prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka
ši prievolė, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnyje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
10
straipsnis. Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas
1.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ir
registruoto siuntėjo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam
pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas, registruotas gavėjas ir registruotas siuntėjas privalo
vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais
apmokestinamų prekių sandėlis, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas
yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus.
Deklaracijos formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.
2.
Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius,
deklaracija pateikiama dėl kiekvieno sandėlio atskirai.
3.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo arba
registruoto siuntėjo pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti
deklaruojama akcizų suma, kurią mokėti prievolė pagal šio įstatymo 9 straipsnį
atsirado tą mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.
Panaikinus
leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,
pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta
tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,
mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias
akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, ir iš
sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą
(eksportuojant prekes – išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos) faktas
nebuvo patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už
tokias prekes pagal šį įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma
apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už
išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo
dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar
atitinkamai išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), už prekių kiekį, kuris
buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas iš Europos
Sąjungos teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo
prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5.
Išregistravus registruotą gavėją iš registruotų gavėjų sąrašo, ne vėliau kaip
per 10 dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti registruoto
gavėjo akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už
akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas
iš kitos valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų gavėjų sąrašo
dienos, taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Išregistravus
registruotą siuntėją iš registruotų siuntėjų sąrašo, ne vėliau kaip per 10
dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti akcizų deklaraciją,
kurioje būtų deklaruojama mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas
prekes, kurių pristatymo į paskirties vietą faktas nebuvo patvirtintas iki
išregistravimo datos. Ši mokėtina akcizų suma turi būti apskaičiuojama taikant
prekių išgabenimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Tuo atveju, jei registruotą
siuntėją išregistravus iš registruotų siuntėjų sąrašo gaunama įrodymų, kad
akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, pristatomos į paskirties vietą, permokėta akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka,
tačiau tik tuo atveju, jei nuo prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3
metai.
Asmenys, kurie nėra akcizais
apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, registruoti gavėjai ar registruoti
siuntėjai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos
Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčių
administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir jos priedus.
Jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo
4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais
apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo
ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų
deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,
apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.
Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos
teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.
Bet kuris asmuo, kuriam prievolė
mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir
(ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną
po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti
mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių
mokėtoju.
Tais atvejais, kai prievolė mokėti
akcizus už gabenant Lietuvos Respublikoje prarastas akcizais apmokestinamas
prekes tenka asmeniui, kuris laidavo arba garantavo, kad akcizai bus sumokėti,
ir kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas
gavėjas ar registruotas siuntėjas, šis asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną
nuo prievolės atsiradimo dienos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka turi pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus.
Asmuo,
kuriam prievolė apskaičiuoti akcizus už cigaretes atsiranda vadovaujantis šio
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktu, naujo akcizų už cigaretes tarifo
įsigaliojimo dieną (jeigu tai yra ne darbo diena, – artimiausią po jos einančią
darbo dieną) privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
inventorizuoti dienos pradžioje jam nuosavybės teise priklausančias šio
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes ir per 5 darbo
dienas pateikti inventorizacijos aktą vietos mokesčių administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, o jeigu asmuo
nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – vietos mokesčių
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių
mokėtoju. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas arba registruotas
gavėjas šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną už šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą privalo deklaruoti
akcizų deklaracijoje. Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkas ar registruotas gavėjas, iki kito mėnesio, einančio po to, kurį
įsigaliojo naujas akcizų tarifas, 15 dienos privalo vietos mokesčių
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių
mokėtoju, pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos
akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už naujo akcizų tarifo
įsigaliojimo dieną asmeniui nuosavybės teise priklausančias šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą. Ši suma
apskaičiuojama iš akcizų sumos, kuri mokėtina taikant įsigaliojusį naują akcizų
tarifą, atėmus akcizų sumą, kuri už šias cigaretes buvo apskaičiuota iki naujo
akcizų tarifo įsigaliojimo dienos.
Šio
straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms
prekėms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
11
straipsnis. Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas
Už akcizais
apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje
atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant
akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma,
mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių
praradimo nustatymo dieną.
12
straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka
Mokėtina
akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto
akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčių
administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių
sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio
teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių
mokėtoju. Jeigu šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais
atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas, atsigabendamas
ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo sumokėjęs piniginį užstatą,
mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio užstato.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos
akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto gavėjo)
teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina
akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas
už šį sandėlį (ar registruotas gavėjas) akcizus šio įstatymo 11 straipsnyje
nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia tvarka:
1) už pirmąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;
2) už antrąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;
3) už likusią
mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Šio
straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininko arba registruoto gavėjo šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje
nustatyta tvarka apskaičiuotai mokėtinai akcizų sumai.
Už
importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta
tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto
atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų
muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas
piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio
(užtikrinančios) šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos
įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko
įsipareigojimai.
7 straipsnis.
Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės
1.
Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę
iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių,
kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi
teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti
akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą tapti
registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu prekybininku,
asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už
registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra registruotas
prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai registruotiems
prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir išregistruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam
prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas
registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko pažymėjimo formą
ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Laidavimo
(garantijos) už registruoto prekybininko prievoles dydžio apskaičiavimo tvarką,
taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos) pateikti nereikalaujama, nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Registruotas prekybininkas turi teisę
gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko
pažymėjime.
Registruotas
prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais
apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus
nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais
apmokestinamų prekių ataskaitas.
Vyriausybės
nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą
prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems
asmenims, kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš
kitų valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti
reikalavimai neregistruotiems prekybininkams.
įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2008 m. kovo 1 d.
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-79,
2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.
Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis
įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.
15.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-398,
2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 91-3926 (2009-07-31)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-542,
2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 151-6784 (2009-12-22)
AKCIZŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO
IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio
1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-722,
2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2174 (2010-04-20)
AKCIZŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2010 m. balandžio 20 d.
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo taikytos nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo,
laikymo ir kontrolės taikomos iki 2010 m. kovo 31 d. (imtinai) pradėtoms
gabenti akcizais apmokestinamoms prekėms.
Įstatymo pakeitimas:
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1186,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)
AKCIZŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
AKCIZŲ ĮSTATYMO
3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO
IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 58(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 3, 6 ir 10
dalys, 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, 11, 13 ir 14 straipsniai
įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis
įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalis
įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 10
straipsnio 5 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
XI-1633,
2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2011-11-22)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt
- Jeigu
yra centrinio mokesčių administratoriaus ir kitos valstybės narės
kompetentingos institucijos susitarimas, visiems arba kai kuriems šiame priede
nurodytiems tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems
energiniams produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų
įstatyme nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių
reikalavimai arba jų dalis.
10 straipsnis.
Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas
Už akcizais
apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje
atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant
akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti
neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,
galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.
11 straipsnis.
Mokesčio mokėjimo tvarka
Mokėtina
akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto
akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio
administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių
sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio
teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių
mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,
atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs
piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio
užstato.
Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos
akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)
teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina
akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas
už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10
straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia
tvarka:
1) už pirmąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;
2) už antrąjį
mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;
3) už likusią
mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Už
importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta
tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto
atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų
muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas
piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių
įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia
tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.
12
straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų
prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota
akcizų suma.
13
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių
akcizais apmokestinamų prekių sandėlių
Akcizais
apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.
Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos
tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes
leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip.
2.
Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje –
gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti
gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.
Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo
apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio
egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.
3.
Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias
prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu
kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,
pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir
nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.
Jeigu per 30
kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna
patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad
išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl
nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios
prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį
laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos,
privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už
jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu
nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu
prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba
prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
14
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę
Akcizais
apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,
iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:
1) išgabentos į
kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) išgabentos
kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;
3) išgabentos
kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;
4)
eksportuojamos per kitą valstybę narę.
Iš Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –
sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam
prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo
savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą
patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir
akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje
nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,
turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną
šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo
savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų
administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai
akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas
valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos
prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti
asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui.
Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų
prekių dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo
patvirtinti, pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų
patvirtinimo.
Į kitą
valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir
sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti
pateikti gabenimo dokumentuose.
Laikoma, kad
sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę
išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines
prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –
išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos) ir:
1) gaunamas
tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę
priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,
jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties
vietoje (ar atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos);
2) už prekių
kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,
valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo
nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų
valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).
Jeigu iki
kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės
turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos
Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas
negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,
ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo
savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu
atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas
išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to
mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų
deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu
sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,
tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama
įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą
iš Europos Bendrijų teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos
pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio
administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną
galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio
laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir
šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą
įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis
negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.
Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad
prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos iš
Europos Bendrijų teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos
dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti. Jeigu įrodymai, kad
prekės pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos iš Europos
Bendrijų teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje
įvyko gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje
nurodyto dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
7.
Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas
supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo
dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir
gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą
atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas
prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus
supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo
egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių
gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.
Supaprastintas akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos
Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo
ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra
registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš taip
išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties
valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties
valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas
prekes.
15
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką,
taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali
būti:
1) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) atgabenamos
Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;
3) atgabenamos
Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;
4) atgabenamos
jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai
patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir pažymėti
vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais
apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos iš Europos
Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos
tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos
neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos
formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.
Norėdamas iš
kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, ir:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Jeigu į
Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes
lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar
prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba
atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento
egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra
faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės
kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais
apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už
akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir
terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai
nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas
prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas
prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo
akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas
trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo
akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos
kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti
apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų
prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už
trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos
teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)
kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.
Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir
joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos
Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos
direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (dokumentu,
įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas garantuotas, atleidimo
nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per Lietuvos Respublikos
teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie nebuvo anksčiau
nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo savininkui grąžintiname
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriuje. Už Lietuvos
Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes, kurių praradimas
nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti, jeigu
paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria neatleisti nuo
akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad
prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento
išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų
juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant
viešuosius juridinius asmenis, privalo:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių
privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju, įgalioti asmenys.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens
atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,
prekių pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos
Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie
numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Kai prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje
nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti
šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip
3 metai.
16
straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimas
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant prekėms akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu
šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:
1)
piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją
sąskaitą;
2) su centriniu
mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos
Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms
kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba
draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą
siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje
yra siuntėjas.
2.
Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymo užtikrinimo būdą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio
administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į
centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo
(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo
(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų
aplinkybių:
1)
siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia nustatyta tvarka
patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorių, o
jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;
2) tuo atveju,
kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus
prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet
nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje
valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia
įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.
Mokestinių prievolių, galinčių
atsirasti atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias
prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas
užtikrinamas laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl
bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl
tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.
17
straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų
Nuo akcizų
atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8
straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:
1) eksportuotos,
iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei
Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte,
patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes
keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu
vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų teritorijos. Taikant šio
punkto nuostatas, susijusias
su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma
artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos
Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos
ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti
keleivių;
2) skirtos
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos
Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus
aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys
nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra
Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto
pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei
įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė
arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei
atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai
nepalankesnę arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;
3)
skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo
atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir
apribojimai;
4) atgabenamos į
Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame
bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis
(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;
5) tiekiamos
kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)
krovinius tarptautiniais maršrutais;
6)
skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties
šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams
darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,
pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat
atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,
jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu
paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems
civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje
narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);
7)
skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų
atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,
pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo
akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,
kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip
pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos
laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės
organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse
su tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);
8) įsigyjamos arba importuojamos pagal
tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri
nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose
sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3,
5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.
3.
Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo
akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.
Jeigu už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo
sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos
Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo tikslais ar viešųjų juridinių
asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai gali būti grąžinti pateikus
vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą
patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą,
kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas
garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.
Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus
prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą
valstybę narę.
6.
Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai
sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių
pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,
kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais
apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi
būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,
kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje
valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo
atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio
administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.
7.
Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse
nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje
terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti pateikti šio
straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias
prekes akcizų suma panaikinama.
Konkrečias
šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
X-410,
2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 142-5110 (2005-12-03)
12 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas
prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų
prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota
akcizų suma.
13 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas
prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų
prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota
akcizų suma.
14 straipsnis. Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų
prekių sandėlių
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlį arba į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio
akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią
Lietuvos Respublikoje. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus
prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba
į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais
apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią Lietuvos
Respublikoje, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti
parengtas elektroninio akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento (toliau –
elektroninis vežimo dokumentas) projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.
684/2009 nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos
mokesčių administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti
asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti
elektroninio vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti
elektroniniam vežimo dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir
pranešti jį akcizais apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių
administratoriaus įgalioti asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi
persiųsti tiesiogiai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui,
gaunančiam akcizais apmokestinamas prekes. Šioje dalyje nurodyto elektroninio
vežimo dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas
unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas.
Gavęs akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ne vėliau kaip per 5
darbo dienas nuo tokių prekių gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis
terminas gali būti pratęstas) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą
(toliau – pranešimas apie gavimą). Kai akcizais apmokestinamos prekės
atgabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio
akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą,
pranešimą apie gavimą turi parengti Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio savininkas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas
prekes, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti pranešime apie gavimą
pateiktus duomenis ir šį pranešimą persiųsti akcizais apmokestinamų prekių
siuntėjui. Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas pasibaigia, kai šias prekes
priima šių prekių gavėjas. Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis
nesutampa su išgabenant šias prekes parengtame elektroniniame vežimo dokumente
nurodytu kiekiu, akcizais apmokestinamų prekių gavėjas centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti pranešime apie gavimą gautų
prekių kiekio neatitikimus.
Jeigu per 5
darbo dienas nuo tos dienos, kada akcizais apmokestinamos prekės, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turėjo būti gautos, šio
įstatymo nustatyta tvarka negaunamas pranešimas apie gavimą, negalima Vyriausybės
ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais
apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai
sunaikintos, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje,
pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios
prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų tarifus,
galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytas pranešimas apie gavimą
gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai
sunaikintos, arba prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba
grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali atšaukti parengtą
elektroninį vežimo dokumentą, jei šių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas dar neprasidėjo.
Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai šios prekės išgabenamos
iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio.
Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti Lietuvos
Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba viena iš šio įstatymo
15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų (šiuo atveju
prekių gabenimui taikomi 15 straipsnio reikalavimai).
Akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.
Šio
straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos registruoto siuntėjo iš
akcizais apmokestinamų prekių importo vietos išgabenamoms akcizais
apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas laikomas
prasidėjusiu, kai jos yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos
muitinės kodekso 79 straipsnį.
15
straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali
būti:
1) išgabentos į
kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;
2) išgabentos
kitos valstybės narės registruotam gavėjui;
3) išgabentos į
kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko,
gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo nurodytą
tiesioginio pristatymo vietą;
4)
eksportuojamos per kitą valstybę narę;
5) išgabentos
šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims;
6) išgabenamos
pagal kitų valstybių narių sutartis su trečiosiomis valstybėmis ar pagal
tarptautines sutartis, jeigu šiose sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo
pridėtinės vertės mokesčio;
7) išgabenamos
Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos
įkūrimo dislokuotiems
Jungtinės Karalystės kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams
darbuotojams naudoti.
Išgabenant
iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti parengtas elektroninio
vežimo dokumento projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 684/2009
nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais apmokestinamų
prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos mokesčių
administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti elektroninio
vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti elektroniniam vežimo
dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir pranešti jį akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti
asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti paskirties valstybės
narės kompetentingoms institucijoms. Šioje dalyje nurodyto elektroninio vežimo
dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas unikalus
administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas
prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šio
straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims gabenamas akcizais
apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, turi lydėti kitos valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliotų
asmenų patvirtintas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė šias prekes įsigyti
taikant akcizų lengvatą.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas
valstybes nares, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys parengtą
elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti valstybės narės, kurioje pateikta
eksporto deklaracija taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas,
kompetentingoms institucijoms. Iš valstybės narės, iš kurios akcizais
apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos,
kompetentingų institucijų
gautą
pranešimą, kuriuo patvirtinamas akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo iš
Europos Sąjungos teritorijos faktas (toliau – pranešimas apie eksportą), vietos
mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka turi persiųsti šių prekių siuntėjui.
Akcizais apmokestinamų
prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas
gali atšaukti šių prekių gabenimą, jeigu šių prekių gabenimas dar
neprasidėjo. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo
laikino atidėjimo režimas, gabenimo pradžiai nustatyti ir gabenimui atšaukti
mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 5 ir 8 dalių
nuostatos.
Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti viena iš
šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų arba Lietuvos
Respublikoje esantis akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar šio sandėlio
savininko nurodyta tiesioginio pristatymo vieta, esanti Lietuvos Respublikoje
(šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimui taikomos šio įstatymo 14
straipsnio nuostatos).
Akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.
Išgabenant
akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir sunumeruotos, o duomenys
apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti pateikti parengtame
elektroniniame vežimo dokumente.
Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias prekes priima šių prekių
gavėjas, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju – kai jos
išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Laikoma, kad akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę
išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines
prievoles, jeigu yra gautas pranešimas apie akcizais apmokestinamų prekių
gavimą paskirties vietoje (eksportuojant prekes – pranešimas apie eksportą) ar
kiti įrodymai, patvirtinantys prekių pristatymą į paskirties vietą
(eksportuojant prekes – išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos), ir už
prekių kiekį, prarastą gabenimo metu dėl gabenimo tvarkos pažeidimų, valstybėje
narėje, kurioje buvo padaryta ar nustatyta pažeidimų, yra sumokėti akcizai
(arba nuo akcizų mokėjimo kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta tvarka
akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas yra atleistas).
Jeigu
pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių gabenimo pradžios negaunama
įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksportuojant prekes – apie
išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo
tvarkos pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, akcizais apmokestinamų
prekių siuntėjas privalo už šias prekes, taikydamas išgabenimo dieną
galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti mokestinio laikotarpio,
kurį suėjo minėtas 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir šio įstatymo
nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu įrodymai, kad gabenimo tvarkos pažeidimas
įvyko kitoje valstybėje narėje ir joje sumokėti akcizai, gaunami vėliau,
sumokėti akcizai įskaitomi arba grąžinami Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų
prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Jeigu asmuo,
laidavęs ar garantavęs, kad akcizai bus sumokėti, neturėjo galimybės sužinoti
apie tai, kad prekės nepristatytos į paskirties vietą (ar atitinkamai
neišgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), vietos mokesčių administratorius
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tai turi informuoti
asmenį, laidavusį ar garantavusį, kad akcizai bus sumokėti, ir suteikti vieną
mėnesį įrodymams, kad prekės pasiekė paskirties vietą, pateikti. Vieno mėnesio
laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kurią vietos mokesčių administratorius
informavo asmenį, laidavusį arba garantavusį, kad akcizai bus sumokėti.
Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu. Vieną vežimo dokumento
egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir gaunančiosios
valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos
įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas prekių siuntėjui. Tuo
atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus supaprastinto akcizais
apmokestinamų prekių vežimo dokumento atitinkamo egzemplioriaus kompetentingos
institucijos tvirtinti neprivalo, pakanka prekių gavėjo įgaliotų asmenų
patvirtinimo. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą.
Akcizais
apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, gabenimas (laikantis tinkamo maršruto) iš Lietuvos Respublikos per
kitos valstybės narės teritoriją į paskirties vietą, esančią Lietuvos
Respublikoje, turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių
vežimo dokumentu. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą, o šių
prekių gavėjas – apie šių prekių gavimą.
13.
Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas nenaudojamas
tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos
prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą
valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės
veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į
akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš
taip išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas
paskirties valstybėje narėje yra garantuotas.
14.
Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, registruoto siuntėjo išgabenamos iš importo
vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas
vietas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
15 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių
atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali
būti:
1) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame
straipsnyje – sandėlis-gavėjas);
2) atgabenamos
Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;
3) atgabenamos
Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;
4) atgabenamos
jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai
patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir
pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra
sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais
apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos iš Europos
Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos
tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos
neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos
formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.
Norėdamas iš
kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo
kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas mokesčių mokėtoju, ir:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Jeigu į
Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes
lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar
prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba
atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento
egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra
faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės
kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais
apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už
akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir
terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai
nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje
Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas
prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas
prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo
akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas
trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo
akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos
kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti
apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų
prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už
trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės
aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba) kiekį,
kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force
majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.
Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir
joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos
Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų
prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais
apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir
kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais
(dokumentu, įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas
garantuotas, atleidimo nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per
Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie
nebuvo anksčiau nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo
savininkui grąžintiname akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
egzemplioriuje. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar
prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti
sumokėti, jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria
neatleisti nuo akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai,
kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti
akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo
dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Tuo atveju, kai akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų
juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant
viešuosius juridinius asmenis, privalo:
1) centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių
privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju, įgalioti asmenys.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens
atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba
neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,
prekių pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo
informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie numatomą akcizais
apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės nustatyta tvarka
užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos
Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Kai prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje
nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti
šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip
3 metai.
16 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių
atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, iš kitos valstybės narės gali būti:
1) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;
2) atgabenamos
Lietuvos Respublikoje registruotam gavėjui;
3) atgabenamos į
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, gaunančio akcizais
apmokestinamas prekes, savininko ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio
pristatymo vietą;
4) atgabenamos jas eksportuojant per
Lietuvos Respubliką;
5) atgabenamos
šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems
asmenims.
Akcizais
apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su parengtu elektroniniu vežimo
dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas
unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais
apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias
prekes priima šių prekių gavėjas, o eksportuojant prekes – kai prekės
išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Gavęs akcizais apmokestinamas
prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, akcizais
apmokestinamų prekių gavėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių prekių
gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis terminas gali būti pratęstas)
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi parengti pranešimą
apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą. Kai akcizais apmokestinamos prekės
atgabenamos į šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą tiesioginio pristatymo
vietą, pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą turi parengti
Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar
registruotas gavėjas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka turi būti patvirtinti pranešime apie gavimą
pateikti duomenys ir šis pranešimas turi būti nusiųstas akcizais apmokestinamų
prekių siuntėjo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais,
kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos iš Europos Sąjungos
teritorijos, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, remiantis
muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą, turi būti parengtas ir patvirtintas
pranešimas apie gavimą, kuris turi būti nusiųstas išsiuntimo valstybės narės
kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos
prekės atgabenamos į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 1 dalies 5 punkte
nurodytiems asmenims, šių prekių gavimas patvirtinamas centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka.
Jeigu į
Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su elektroniniame
vežimo dokumente nurodytu kiekiu, apmokestinamų prekių sandėlio savininko,
gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo ir vietos
mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys pranešime apie prekių gavimą
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti gautų
prekių kiekio neatitikimus (eksportuojant prekes,
remiamasi muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą). Centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis pranešimas turi būti išsiųstas
išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jeigu gabenamų
akcizais apmokestinamų prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos
kompetentingų asmenų, už trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios
netekties, ir (arba) kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos
jėgos (force majeure) aplinkybių arba negrįžtamai prarastu ar visiškai
sunaikintu, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai. Jeigu vėliau
gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje
sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3
metai.
Jeigu
akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos
Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu
vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame
aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti
gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o šio įstatymo ir savo esme tolygių
kitų valstybių narių teisės aktų nustatytais atvejais – ir su kitais
papildomais dokumentais (atleidimo nuo akcizų dokumentu ar kt.). Jeigu gabenimo
per Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi gabenamų prekių kiekio
neatitikimai, kurie nebuvo anksčiau nustatyti, ar gabenimo pažeidimai, vietos
mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
privalo apie tai informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas
institucijas. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes,
kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti
sumokėti šio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizai neskaičiuojami už prarastą
prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų
natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos
(force majeure) aplinkybių, taip pat už negrįžtamai prarastas ar
visiškai sunaikintas prekes, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės
prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,
permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo
nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų
prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką komerciniams tikslams,
asmenys, pristatantys arba laikantys pristatymui skirtas akcizais
apmokestinamas prekes, arba asmenys, gaunantys šias prekes, privalo:
1) centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčių
administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;
2) Vyriausybės
nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti
prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.
Šio
straipsnio 5 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu
akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių
privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčių
administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių
mokėtoju, įgalioti asmenys.
Tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens
atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir
nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio
įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, prekių pardavėjas ar
jo fiskalinis agentas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka,
prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo įsiregistruoti
akcizais apmokestinamų prekių pardavėju ir Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti,
kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos Respublikoje
mokėtini akcizai bus sumokėti.
Už Lietuvos
Respublikos teritorijoje prarastas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ar prekes, kurių
praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti šio
įstatymo nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu
nelaikoma ir akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurių praradimas
nustatytas Lietuvos Respublikoje, kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už
prarastą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba
negrįžtamai prarastą ar visiškai sunaikintą akcizais apmokestinamų prekių
kiekį, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka. Jei gaunami įrodymai, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko ne
Lietuvos Respublikoje, piniginio užstato ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma
grąžinama naudoti, o Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai turi būti grąžinami
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu
nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3
metai. Šiuo atveju gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais
apmokestinamų prekių gavimas nėra patvirtinamas šio įstatymo 15 ar 16
straipsnio arba savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta
tvarka.
Kai prievolė
mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 3 ar 4 dalyje
nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti
gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymo užtikrinimo dokumentą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti šį mokestį, jeigu nuo akcizais
apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
17 straipsnis.
Atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema
neveikia
Tais atvejais,
kai neįmanoma pasinaudoti kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo
ir kontrolės sistema, akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos centrinio mokesčių
administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.
Atvejus, kada laikoma, kad šia sistema neįmanoma pasinaudoti, nustato centrinis
mokesčių administratorius kartu su Muitinės departamentu.
18 straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių
atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,
įvykdymo užtikrinimas
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įvykdymas turi būti
užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:
1) piniginiu
užstatu, kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio siuntėjo savininkas ar
registruotas siuntėjas įmoka į vietos mokesčių administratoriaus, kurio veiklos
teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas
yra registruotas, nurodytą sąskaitą;
2) su centriniu
mokesčių administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos
Sąjungos teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės,
kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai
kreditavimo arba draudimo veikla, išduotu Europos Sąjungos teritorijoje
galiojančiu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą akcizais
apmokestinamų prekių siuntėjas pateikia vietos mokesčių administratoriui, kurio
veiklos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas
siuntėjas yra registruotas.
Vyriausybės
nustatyta tvarka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar
registruoto siuntėjo mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais
apmokestinamas prekes taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,
įvykdymą gali užtikrinti šių prekių vežėjas, savininkas, jų gavėjas ar visi šie
asmenys kartu, pateikdami laidavimo (garantijos) dokumentą ar sumokėdami
piniginį užstatą.
Vyriausybė
gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo
taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo
užtikrinimo būdą.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto
piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) už gabenamas prekes, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sumos dydį nustato vietos mokesčių administratorius, kurio veiklos teritorijoje
yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas,
atsižvelgdamas į centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintą piniginio
užstato arba laidavimo (garantijos) sumos dydžio nustatymo metodiką.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyti piniginis užstatas arba laidavimo
(garantijos) dokumentas grąžinami akcizais apmokestinamų prekių sandėlio
savininkui ar registruotam siuntėjui arba piniginio užstato ar laidavimo
(garantijos) suma grąžinama naudoti tada, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų
aplinkybių:
1)
akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo
gautame pranešime apie gavimą paskirties vietoje nėra žymų apie nustatytus
prekių kiekio trūkumus;
2) tuo atveju,
kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas
negauna nustatyta tvarka parengto pranešimo apie gavimą arba jame
yra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus, akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas sumoka su išgabentomis, bet
nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje
valstybėje narėje) akcizus ir pateikia dokumentus, kuriais tai įrodoma, arba
pateikia įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.
6.
Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas
prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos
Respubliką arba gabenant tokias prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos
Respubliką, įvykdymas užtikrinamas laikantis šio įstatymo ar savo esme tolygių
kitų valstybių narių teisės aktų nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
19 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos
prekės atleidžiamos nuo akcizų
Nuo akcizų
atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio įstatymo 9
straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:
1 dalies 1 punkto redakcija iki 2016 m.
gruodžio 31 d.
1) eksportuotos,
iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste ir
Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis valstybėmis perėjimo
punkte, patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias
valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų
transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos.
Taikant šio punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų
transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš
orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku
laikoma pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų,
kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;
1 dalies 1 punkto redakcija,
įsigaliojanti 2017 m. sausio 1 d.:
1) eksportuotos,
iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste,
patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes
keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu
vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos. Taikant šio
punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu,
keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar
laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku laikoma
pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų, kurioje
orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;
2) skirtos
užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos
Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus
aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys
nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra
Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto
pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei
įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė
arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei ar
konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę arba
palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;
3)
skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms
atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo
atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir
apribojimai;
4) atgabenamos į
Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos keleivių asmeniniame
bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis
(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;
5) tiekiamos
kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)
krovinius tarptautiniais maršrutais;
6)
skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos
šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams
darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,
pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat
atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,
jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių, kitų negu
paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems
civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje
narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);
7)
skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų
atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,
pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos
tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo
akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,
kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip
pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos
laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės
organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse su
tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);
8) įsigyjamos arba importuojamos pagal
tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri
nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose
sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.
2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5,
6, 7 ir 8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.
3.
Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo
akcizų, nustatyti šio įstatymo specialiosiose nuostatose.
Jeigu už šio
straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo
sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka.
5.
Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos
Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę komerciniams tikslams, už šias
prekes sumokėti akcizai turi būti grąžinti pateikus vietos mokesčių
administratoriui šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nurodytą patvirtintą
supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento egzempliorių ir
kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą ar kitokius
įrodymus, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų
sumokėjimas garantuotas arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti
atleistos nuo akcizų.
6.
Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai
sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių
pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,
kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji
apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų
prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčių administratoriui turi būti
pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas ar
kitokie įrodymai, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti
arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.
7.
Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse
nurodytiems tikslams į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų
prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje
terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčių administratoriui gali būti pateikti šio
straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias
prekes akcizų suma panaikinama.
Konkrečias
šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė
ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
Nr. XI-1186,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)
20
straipsnis. Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas
Nepagrįstai
sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių
administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Už
importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti
sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus)
importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.
21
straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė
1.
Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,
kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija
kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo
nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba
registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15
straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas.
2.
Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą
kontroliuoja teritorinės muitinės.
3.
Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Mokestinių
prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne
Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl
iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas
užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su
galinčia atsirasti importo skola muitinei.
Europos
Sąjungos prekių įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir
Normandijos salų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie patys muitinės
formalumai, kokie yra taikomi į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne
Europos Sąjungos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Sąjungos teritoriją iš
trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę
narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali
būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės
kodekse, įforminti. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų
įvežamos prekės, kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų
būti taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai
joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės
sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.
6.
Prekių išvežimui iš Europos Sąjungos teritorijos į Prancūzijos užjūrio
departamentus, Kanarų, Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės
formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų
teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos
teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos,
kurios būtų taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos
Sąjungos muitų teritorijos.
7.
Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės
departamento generalinis direktorius.
8.
Tais atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias
teritorijas arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio
neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai
prekės gabenamos tarp valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė,
tačiau yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė,
teritoriją arba tarp valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito
procedūrą, arba per vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR
ar ATA knygele, laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje
dalyje nurodytais atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.
9.
Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, centrinis mokesčių administratorius,
siekdamas kontroliuoti akcizų sumokėjimą, gali nustatyti specialius akcizais
apmokestinamų prekių, taip pat produktų, galinčių tapti akcizų objektu,
gabenimo, laikymo ir apskaitos tvarkos reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
22
straipsnis. Atsakomybė
1.
Asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir
kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Asmeniui,
pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia
leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
II SKYRIUS
SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS
PIRMASIS
SKIRSNIS
ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
23
straipsnis. Alui taikomi akcizų tarifai
Alui taikomas
8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos
procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
2.
Akcizų už alų apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją
taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
20 straipsnis.
Atsakomybė
1.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus
atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2.
Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už
reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik
akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos
sankcijos.
Asmeniui,
pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali
leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.
II SKYRIUS
SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS
PIRMASIS
SKIRSNIS
ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI
21 straipsnis.
Alui taikomi akcizo tarifai
Alui taikomas
7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio
procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.
2.
Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst.
hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo
tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus
darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau
kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir
ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės
(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus
pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės
patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.
Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis
pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje
įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
3.
Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles
nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
22
straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams
taikomi akcizo tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui ir
kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų
fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas
gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150
litų už produkto hektolitrą.
22 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems
fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) vynui, kurio
faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė
kaip 8,5 procento tūrio, – 53 litai už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui – 198 litai už produkto hektolitrą;
3) kitiems
fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija, gauta tik
fermentacijos būdu ir išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5
procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 58
litai už produkto hektolitrą;
4) šio
straipsnio 3 punkte nenurodytiems kitiems fermentuotiems gėrimams – 216 litų už
produkto hektolitrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1355,
2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
23
straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 198 litai už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 304 litai už produkto
hektolitrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1355,
2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
24
straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai
Etilo
alkoholiui taikomas 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo
tarifas.
2.
Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus,
gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100
procentų tūrio, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis
hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1355,
2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
23 straipsnis.
Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizo tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto
hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto
hektolitrą.
24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems
fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai
Vynui iš šviežių
vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų
tarifai:
1) vynui, kurio
faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5
procento, – 53 litai už produkto hektolitrą;
2) šio
straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui – 198 litai už produkto hektolitrą;
3) kitiems
fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais,
gauta tik fermentuojant, yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 58 litai už
produkto hektolitrą;
4) šio
straipsnio 3 punkte nenurodytiems kitiems fermentuotiems gėrimams – 216 litų už
produkto hektolitrą.
Straipsnio redakcija nuo 2012-01-01:
25 straipsnis. Tarpiniams produktams
taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne
didesnė kaip 15 procentų, – 198 litai už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė
kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.
Straipsnio redakcija nuo 2012-01-01:
25
straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Tarpiniams
produktams taikomi tokie akcizų tarifai:
1) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne
didesnė kaip 15 procentų, – 216 litų už produkto hektolitrą;
2) tarpiniams
produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė
kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr.
XI-1633,
2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)
26
straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizų tarifai
Etilo
alkoholiui taikomas 4 416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų
tarifas.
2.
Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje
nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo
alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100
procentų, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis
hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.
26 straipsnis.
Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas
Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio
alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1
dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
2)
etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.
lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo
alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų
tikslais.
27 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų
Be šio
įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:
1) etilo
alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomi akcizai;
2)
alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, tik
tuo atveju, kai šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne
parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti
šiame punkte nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;
3) etilo
alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;
4) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;
5) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100
kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno
etilo alkoholio;
6) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5
punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų
sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;
7) etilo
alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių
gėrimų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais neviršija 1,2
procento, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai;
8) dehidratuotas
etilo alkoholis, skirtas bioetiltretbutileterio gamybai Lietuvos Respublikos
biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (toliau – Biokuro, biodegalų ir
bioalyvų įstatymas) nustatyta tvarka.
Panaikinus
akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,
nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktuose, akcizai
neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo
tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
28
straipsnis. Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam akcizai netaikomi
Akcizai netaikomi šiam etilo alkoholiui:
1) denatūruotam
pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų
produktų gamybai etilo alkoholiui, kuriam akcizai turi būti netaikomi pagal
1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir
alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą.
Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija;
2)
etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr.
3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio
pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais.
29
straipsnis. Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis
Etilo
alkoholis (klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai, skirti
parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais –
banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti
nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
ANTRASIS
SKIRSNIS
APDOROTAS TABAKAS
30
straipsnis. Cigaretėms taikomi akcizų tarifai
Cigaretės
apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis (litais
už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės
kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Cigaretėms
taikomas toks akcizų tarifas:
1) specifinis
elementas – 132 litai;
2) vertybinis
elementas – 25 procentai.
Šio
straipsnio 1 dalyje cigaretėms nurodytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti
ne mažesnis kaip 221 litas už 1 000 cigarečių.
Šio įstatymo
3 straipsnio 11 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris
(be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 8 cm, bet ne ilgesnis kaip 11 cm,
šiame įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 11
cm, bet ne ilgesnis kaip 14 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip
toliau.
Vidutinę
svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d.
Tarybos direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo
nustatyto minimalaus akcizų tarifo atitikimą, pagal patvirtintą metodiką
nustato finansų ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
31
straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai
Cigarams ir
cigarilėms taikomas 80 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
Rūkomajam
tabakui taikomas 139 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
2 dalies redakcija nuo 2013 m. sausio 1
d.:
Rūkomajam
tabakui taikomas 163 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
2 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1
d.:
Rūkomajam
tabakui taikomas 187 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
2 dalies redakcija nuo 2018 m. sausio 1
d.:
Rūkomajam
tabakui taikomas 208 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
32
straipsnis. Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis
Skirtas
parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas
specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai
ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
28 straipsnis.
Cigaretėms taikomi akcizo tarifai
1.
Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis
(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės
kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Cigaretėms
taikomas toks akcizo tarifas:
1) specifinis
elementas – 47,5 lito ir
2) vertybinis
elementas – 15 procentų.
3.
Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako
ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis
kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris
ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis
cigaretėmis ir taip toliau.
4.
Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos
Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos
direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus
akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.
29 straipsnis.
Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai
Cigarams ir
cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
Rūkomajam
tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.
30 straipsnis.
Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis
Skirtas
parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas
specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai
ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.
31
straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų
Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
(dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos
Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka.
Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau
buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos
įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
31 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas
tabakas atleidžiamas nuo akcizų
Be šio
Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų
ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos
Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka.
Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau
buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos
įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
32
straipsnis. Maksimali cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
32 straipsnis.
Maksimali cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGETINIAI PRODUKTAI
33 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas
tabakas atleidžiamas nuo akcizų
Be šio
įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas
tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios
nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės
mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų (dėl
muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje
nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų
suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo
įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam
apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų
reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.
2.
Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas
būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems
tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip
pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos
įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už
šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma
įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
34
straipsnis. Didžiausia cigarečių pardavimo kaina
Cigaretės
negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina,
nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.
TREČIASIS SKIRSNIS
ENERGINIAI PRODUKTAI
34 straipsnis. Žibalui taikomi akcizo tarifaiŽibalui taikomas 1140 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1355,
2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
35
straipsnis. Gazoliams taikomi akcizo tarifai
Gazoliams taikomas 947 litų už 1000
litrų produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas.
Akcizais
neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio
mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius,
per vienerius ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų
birželio 30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų
dyzelinių degalų kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio
augalų rūšis. Akcizais taip pat neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti
naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos
subjektams tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius
kalendorinius metus neviršijant 275 litrų vienai tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje dyzelinių degalų kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-503, 2006-01-20,
Žin., 2006, Nr. 17-599 (2006-02-11)
Nr. X-1355,
2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
Nr.
XI-398,
2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 91-3926 (2009-07-31)(įsigalioja 2009-08-01)
36
straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai
Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo
tarifas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras
skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –
šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifaiVariklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:1) bešviniam benzinui – 1 500 litų už 1 000 litrų produkto;
2)
benzinui, turinčiam švino, – 2 000 litų už 1 000 litrų produkto.
36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifaiŽibalui taikomas 1 140 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.
37
straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai
Gazoliams
taikomas 1 043 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
Šildymui
skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44
straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1 000 litrų produkto akcizų
tarifas.
Akcizais
neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio
mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius,
per vienus ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio
30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų gazolių
kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka deklaruotam
žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio augalų rūšis. Akcizais taip pat
neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka
registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams tvenkinių ir kitų vidaus vandenų
žuvininkystėje, per vienus kalendorinius metus neviršijant 275 litrų vienai
tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant
jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
37 straipsnis. Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizo tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1050 litų už
toną produkto akcizo tarifas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-79, 2008-12-19,
Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)
38 straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi
akcizų tarifai
Skystajam
kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizų
tarifas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio
įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras
skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, –
šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.
39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams
angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai
Naftos dujoms ir
dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1 050 litų už
toną produkto akcizų tarifas.
40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams
produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais
1.
Šio straipsnio nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš
šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje
dalyje nurodyti produktai:
1)
klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;
2)
klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios
nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);
3)
klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra
sintetinės kilmės;
4)
pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų
įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.
2.
Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio
1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10
subpozicija).
3.
Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,
biodegalų ir bioalyvų įstatyme keliamus reikalavimus biokurui.
Šio straipsnio
reikalavimus atitinkantiems produktams, kuriuose
biologinės kilmės priemaišų dalis (procentais) yra 30 procentų arba didesnė,
taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas,
sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį
(procentais) produkte, arba produktai atleidžiami nuo akcizų, kai produktai
pagaminti tik iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.
Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems
produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo
35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi,
proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais),
viršijančią teisės aktuose nustatytą privalomų biologinės kilmės priemaišų dalį
(procentais).
Šiame
straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų
pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės
narės atgabentiems arba importuotiems produktams.
41
straipsnis. Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas
Akcizų tarifas už
energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37 ir 40 straipsniuose,
nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką
tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis
mokesčių administratorius.
42
straipsnis. Kitiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai
Šio įstatymo 35–39 straipsniuose nenurodytiems
energiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose straipsniuose nustatyti
atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų
priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.
3 straipsnis.
Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
Akcizais
apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai
akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio
Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino
atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo
naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos
Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais
apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo
režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje
išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę
nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas
reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.
2.
Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)
teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta
tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas
atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai
cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais
laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,
kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių
kompetentingos institucijos.
Akcizais
apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę
steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių
sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių
narių kompetentingos institucijos.
Akcizų
mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais
apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)
gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.
5.
Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti
gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.
Alus –
Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas
alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,
pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206
pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio
procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.
Apdorotas
tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip
apibrėžta šiame straipsnyje.
Cigarai ir
cigarilės – šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;
2) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus
tabako;
3) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto
tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip
1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti
į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;
4) paruošti
rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai
dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto
tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su
kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis
kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra
ne mažesnis kaip 34 mm.
Cigaretės
– šie produktai:
1) paruošti
rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio
straipsnio 8 dalies nuostatas;
2) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus
iš cigarečių popieriaus;
3) tabako
ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.
Etilo
alkoholis – visi šie produktai:
1) KN 2207 ir
2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;
2) KN 2204, 2205
ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) kitose negu
KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios
dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio
koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,
o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą
jų masės.
Elektros energija – energija, klasifikuojama KN
2716 pozicijoje.
Energetiniai
produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo 1 priede.
Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento
(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.
Europos Bendrijų teritorija –
teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.
Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20
°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje
temperatūroje.
Kita
valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.
Kiti
fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip
jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.
Kiti
ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus
šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą
laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais
gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie
pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba
alumi);
2) jų faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2
procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė
kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10
subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus
vynais iš šviežių vynuogių);
2) pateikiami
išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais
arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl
ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra
didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.
Laidavimas
už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto
prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi
sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios
banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos
suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas
laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)
įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų
prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų
mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar
registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.
Neregistruotas prekybininkas –
šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės
verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais
prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.
Ramus
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;
2) jo faktinė
alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:
didesnė kaip
1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, arba
didesnė kaip
15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.
Putojantis
vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos
požymius:
1)
klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205
pozicijoje;
2) pateikiamas
išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti
raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis
dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;
3)
jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik
fermentacijos būdu.
Registruotas prekybininkas –
asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris
šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš
kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms
taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais
prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais
prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.
Rūkomasis
tabakas – šie produktai:
1) suplėšytas,
supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba
nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu
būdu;
2) mažmeninei
prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9
dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.
Supaprastintas
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,
kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp
valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento
formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos
Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto
Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,
kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis
mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems
akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti
papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas
valstybei narei suteikia tokią teisę.
Tarpiniai
produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet
kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:
1)
klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;
2)
jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė
kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;
3) jie
nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.
Trečiosios valstybės –
valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.
Trečiosios teritorijos –
finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB
dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir
dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše
esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.
30.
Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos
Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.
Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,
remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų
procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių
produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti
sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais
sandoriais.
Vynas iš
šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip
apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.
32.
Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi
cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį
apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)
iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.
Produktai,
kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus
kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai
cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams,
kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.
Kitos šiame
Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių
administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės
kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik
Valstybinė mokesčių inspekcija.
Šiame
Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,
kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių
apmokestinimą.
43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai
produktai atleidžiami nuo akcizų
1.
Be šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų
atleidžiami:
1)
orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių
degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir
aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai
juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
2)
laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse
tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams
poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,
kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai
arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami
arba importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka
registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms
(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos
dujas į buitinius dujų balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,
registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali
būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;
8) energiniai produktai, į Lietuvos
Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose
dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių
degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės
variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Apskaitos reikalavimus šio straipsnio
1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato
centrinis mokesčių administratorius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
44 straipsnis. Energinių produktų, kuriems taikomos
akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas
1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:
1)
šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37
straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas;
2)
kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija.
3.
Už energinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat
tais atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai
(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam
tikslui, kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
45
straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
Prievolė mokėti
akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris neturi veiklos licencijų, nustatytų Lietuvos
Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos
įstatymas) (toliau – nelicencijuotas asmuo), arba
2) nelicencijuoto
asmens gaunama iš kitos valstybės narės, arba
3) importuojama
nelicencijuoto asmens, arba
4) suvartojama
asmens, turinčio veiklos licencijas, nustatytas Elektros energetikos įstatyme
(toliau – licencijuotas asmuo), ar elektros energijos gamintojo savoms
reikmėms. Elektros energijos suvartojimu savoms reikmėms yra laikomas elektros
energijos sunaudojimas kitiems tikslams negu elektros energijos gamybos
procesams ir gamybos procesui palaikyti.
46
straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai
Akcizų už elektros
energiją mokėtojai yra asmenys, kuriems šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytais
pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus. Asmenys akcizų už elektros
energiją mokėtojais registruojami centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka.
47
straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai
Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizų tarifas.
Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizų tarifas. Šiame įstatyme elektros energijos naudojimas
verslo reikmėms suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę
veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Asmenys, naudojantys
elektros energiją verslo reikmėms, registruojami centrinio mokesčių
administratoriaus nustatyta tvarka.
48
straipsnis. Atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už
elektros energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos, skirstymo bei perdavimo
procesams ir šiems procesams palaikyti, taip pat elektros energijos nuostoliai,
susidarę elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinkluose;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;
3) elektros energija,
tiekiama buitiniams vartotojams, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos
įstatyme, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal Lietuvos
Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos
įstatymas) yra paramos gavėjai;
4) elektros energija,
eksportuojama ar tiekiama į kitą valstybę narę;
5) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčių
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
Šio straipsnio 1
dalies 5 punkte nurodytas vietos mokesčių administratoriaus leidimas įsigyti
elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčių
administratorius.
Tais atvejais, kai
akcizai už elektros energiją, kuri vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis yra
atleidžiama nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
45 straipsnis.
Elektros energijai taikomi akcizų tarifai
Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.
Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas
tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą
leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais
suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji
suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
46 straipsnis.
Atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už
elektros energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui
palaikyti;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija,
tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali
būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje
jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
Šio straipsnio 1 dalies
4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti elektros
energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio
administratorius.
47 straipsnis. Akcizų už
elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti
nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.
48 straipsnis. Akcizų už
elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už elektros
energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas
asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos
mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,
pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo
taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti
deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė
mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą
mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu asmuo
netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio
straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už
elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą elektros energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos
sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Už asmens, kuris
nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją
akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
49
straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą
Prievolė mokėti
akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,
arba
2) gaunami iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)
lignito tiekėjas, arba
3) importuojami
asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito
tiekėjas, arba
4) suvartojami
registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
Akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato
centrinis mokesčio administratorius.
50
straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso
ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.
51
straipsnis. Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams.
49 straipsnis. Akcizų už
elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose
Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti
nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.
50 straipsnis. Akcizų už
elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už elektros
energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito
mėnesio 15 dienos asmuo, kuriam šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2
ir 4 punktuose nustatytais pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus,
privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis
registruotas, pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos
formą ir pildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje
privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už
kurią prievolė mokėti akcizus šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka
atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje
dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Jeigu asmuo
netenka licencijuoto asmens ar elektros energijos gamintojo statuso, jis privalo
šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už
elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą ar sunaudotą savoms reikmėms elektros energijos kiekį, už kurį dar
nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
Už nelicencijuoto
asmens importuotą elektros energiją akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos
institucijos nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS
51
straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą
Prievolė mokėti
akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:
1) parduodami ar
kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus
nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,
arba
2) gaunami iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)
lignito tiekėjas, arba
3) importuojami
asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito
tiekėjas, arba
4) suvartojami
registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.
Akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato
centrinis mokesčių administratorius.
52
straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai
Akcizų už akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso
ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,
kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens
anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.
53
straipsnis. Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie
pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra paramos gavėjai.
51 straipsnis.
Akmens anglių atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už akmens
anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos
nuosavybėn gyventojams.
52
straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Akmens anglims,
naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms
ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių
naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
53
straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
Koksui ir
lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo
tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,
parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme
kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas
asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
54 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizų tarifas.
2.
Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto
akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens
anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame
įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų
naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės
vertės mokesčio įstatyme.
55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizų tarifas.
2.
Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną
produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik
koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą
leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas
kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji
apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
41 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai
produktai atleidžiami nuo akcizų
1.
Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų
atleidžiami:
1)
orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių
degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei
aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams
naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai
juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
2)
laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse
tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams
poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,
kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais
pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems
taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;
3) energetiniai
produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip
šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;
4) energetiniai
produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus
energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių
degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra
tvarka;
5) naftos dujos ir dujiniai
angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;
6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami
arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms
(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos
dujas į buitinius dujų balionus;
7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,
registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali
būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;
8) energetiniai produktai, į Lietuvos
Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose
dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių
degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės
variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Apskaitos reikalavimus šio straipsnio
1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato
centrinis mokesčio administratorius.
42 straipsnis. Energetinių produktų, kuriems
taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas
1.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:
1)
šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35
straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;
2)
kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar
jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.
Šio
straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar
jos įgaliota institucija.
3.
Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip
pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai
(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam
tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų
lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS
43
straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją
Prievolė mokėti
akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:
1) parduodama ar
kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis
tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984) (toliau –
nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba
2) gaunama iš kitos
valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,
arba
3) importuojama
asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba
4) suvartojama
nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.
44
straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai
Akcizų už elektros
energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai
(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,
jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba
visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
45
straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai
Elektros
energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.
Elektros
energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos
megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas
tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam
centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą
leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais
suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji
suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
46
straipsnis. Atleidimas nuo akcizų
Nuo akcizų už
elektros energiją atleidžiama:
1) elektros energija,
naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui
palaikyti;
2) elektros energija,
pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;
3) elektros energija,
tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali
būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje
jie registruoti, leidimą;
4) elektros energija,
parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio
administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.
Šio straipsnio 1
dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti
elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:
1) naudojantiems
elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;
2) naudojantiems
elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;
3) naudojantiems
elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,
kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50
procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.
Šio straipsnio 2
dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi
būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio
administratorius.
52 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai
1.
Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,
taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Akmens anglims,
naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.
Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms
ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus
nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių
naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo
ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
53 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai
1.
Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2
dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.
Koksui ir
lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo
tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,
parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme
kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas
asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama
Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.
56 straipsnis. Akcizų už
akmens anglis, koksą, lignitą deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam
pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir
(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės
akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčių administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už akmens anglis,
koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato
centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma,
apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą, už kuriuos šio įstatymo
51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą
mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos
pateikimo termino pabaigos.
Jeigu asmuo
netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis
privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių
administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens
anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą
įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir
juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino
pabaigos.
Už asmens, kuris
nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotas
akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
GAMTINIŲ DUJŲ APMOKESTINIMAS
57 straipsnis. Prievolė mokėti
akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai
Prievolė mokėti
akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, atsiranda,
kai jos:
1) parduodamos
ar kitaip perduodamos naudoti kaip variklių degalai arba
2) naudojamos
kaip variklių degalai ir už jas akcizai dar nesumokėti.
58
straipsnis. Akcizų
už gamtines dujas mokėtojai
Akcizų už
gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokėtojai yra asmenys,
parduodantys ar kitaip perduodantys gamtines dujas naudoti kaip variklių
degalus, taip pat asmenys, naudojantys gamtines dujas, už kurias akcizai dar
nesumokėti, kaip variklių degalus.
59 straipsnis. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos
kaip variklių degalai, taikomi akcizų tarifai
Gamtinėms
dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 758 litų
už 1 000 kubinių metrų produkto akcizų tarifas.
60 straipsnis. Akcizų už
gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaracijos
pateikimas ir mokesčio sumokėjimas
Akcizų už
gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokestinis laikotarpis
yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos asmuo,
parduodantis ar kitaip perduodantis gamtines dujas naudoti kaip variklių
degalus, taip pat asmuo, naudojantis gamtines dujas, už kurias akcizai dar
nesumokėti, kaip variklių degalus, privalo vietos mokesčių administratoriui,
kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už gamtines dujas,
kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaraciją. Deklaracijos formą ir
užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo
būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už gamtines dujas, už kurias šio
įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus
atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto
deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
61 straipsnis. Įskaitymas į
biudžetą
Akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
1
priedas
(Lietuvos
Respublikos
2010
m. balandžio 1 d.
įstatymo
Nr. XI-722 redakcija)
ENERGINIAI
PRODUKTAI
KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose
klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose
klasifikuojamus produktus, jeigu jie nėra skirti naudoti arba nėra naudojami
kaip variklių degalai.
KN 2901 ir 2902 pozicijose
klasifikuojami produktai.
KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami
produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip
variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.
KN 3403 pozicijoje klasifikuojami
produktai.
KN 3811 pozicijoje klasifikuojami
produktai.
KN 3817 pozicijoje klasifikuojami
produktai.
KN 1507–1518, 3824 90 97 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai arba
kaip šildymui skirtas kuras.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
2
priedas
(Lietuvos
Respublikos
2010
m. balandžio 1 d.
įstatymo
Nr. XI-722 redakcija)
ENERGINIAI
PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI
DĖL AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ KONTROLĖS IR GABENIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ*
KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707
50 pozicijose klasifikuojami produktai.
KN 2710
11–2710 19 69 pozicijose klasifikuojami produktai. Produktams,
klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Lietuvos
Respublikos akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių
gabenimo taikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių
gabenami talpykloje, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 210 litrų.
KN 2711 pozicijoje klasifikuojami
produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus
produktus.
KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902
41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai.
KN 2905 11 00 pozicijoje
klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti
naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.
KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose
klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar
kaip šildymui skirtas kuras.
Bet kuris kitas energinis produktas,
kuriam Europos Komisija, vadovaudamasi procedūromis, nustatytomis atitinkamose
Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti akcizais apmokestinamų prekių kontrolės
ir gabenimo tarp valstybių narių reikalavimus.
Lietuvos
Respublikos
akcizų
įstatymo
3
priedas
(Lietuvos
Respublikos
2010
m. balandžio 1 d.
įstatymo
Nr. XI-722 redakcija)
ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai
1992 m.
vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su
akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL
2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 179), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva
2004/106/EB (OL 2004 L 359, p. 30).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms,
derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 202)
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva
2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei
cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
3 skyrius, 13 tomas, p. 204) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m.
vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).
1992 m.
spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius
gėrimus struktūrų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9
skyrius, 1 tomas, p. 206).
1992 m. spalio
19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams
taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9
skyrius, 1 tomas, p. 213).
1992 m.
rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio
lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų
sustabdymo režimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas,
p. 192) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 23 d. Komisijos
reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL 2006 L 362, p. 1).
1992 m.
gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) 3649/92 dėl supaprastinto
administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu
apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje
narėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 216).
1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.
3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio
pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais (OL 2004 m. specialusis leidimas,
9 skyrius, 1 tomas, p. 249) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m.
rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 849/2008 (OL 2008 L 231, p. 11).
1995 m.
lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių,
kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 283), su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos
direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).
2003 m.
spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos
produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 405), su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 21).
2008 m.
gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos,
panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p. 12), su paskutiniais
pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL
2010 L 50, p. 1).
2009 m.
liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos
Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų
prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo
kompiuterinėmis procedūromis (OL 2009 L 197, p. 24).
3 priedo pakeitimai:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-908,
2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-993,
2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1228,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)
AKCIZŲ
ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus 1 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio
581 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų už
gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai
Nuo akcizų už
gamtines dujas atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir
priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai.
Asmenys,
teikiantys vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo
autobusais paslaugas ir tam naudojantys nuo akcizų atleistas gamtines dujas
kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų
variklių degalus, registruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta
tvarka.
Nuo akcizų
atleistų gamtinių dujų, naudojamų kaip vietinio (miesto ir priemiestinio)
reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, apskaita tvarkoma centrinio
mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1185,
2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)