← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2011-11-22

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 98-3482

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ

ĮSTATYMAS

2001 m. spalio 30 d. Nr. IX-569

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. balandžio 20 d.:

Nr. XI-722,

2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2174 (2010-04-20)

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo taikytos nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo,

laikymo ir kontrolės taikomos iki 2010 m. kovo 31 d. (imtinai) pradėtoms

gabenti akcizais apmokestinamoms prekėms.

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis įstatymas

nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą

akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus.

2.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su

Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

3.

Apmokestinant akcizais elektros

energiją, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, taikomos tik

šio įstatymo 20, 21, 22 straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio

nuostatos.

4.

Apmokestinant

akcizais akmens anglis, koksą, lignitą, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22,

43 straipsnių ir II skyriaus penktojo skirsnio nuostatos.

5.

Apmokestinant

akcizais gamtines dujas, kurios tampa akcizų objektu pagal šio įstatymo 2 straipsnio

3 dalį, taikomos tik šio įstatymo 20, 21, 22, 43 straipsnių ir II skyriaus

šeštojo skirsnio nuostatos.

6.

Šio įstatymo

nuostatos, reglamentuojančios akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gamybos, perdirbimo, laikymo ir

gabenimo tvarką, netaikomos akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms taikoma

sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė.

2

straipsnis. Akcizų objektas

1.

Akcizais yra

apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas

tabakas;

3)

energiniai produktai;

4)

elektros energija.

2.

Kiti, negu

nurodyta šio įstatymo 2 priede, energiniai produktai tampa akcizų

objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai

arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio įstatymo

reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie būtų

gaminami, perdirbami, maišomi, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,

reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio įstatymo 2

priede nurodyti produktai, ir t. t.).

3.

Visi kiti šio

straipsnio 1 dalyje nenurodyti produktai tampa akcizų objektu, jeigu jie

parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje

nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame įstatyme nustatyti

atitinkamam ekvivalentiškam energiniam produktui, vietoj kurio arba kaip kurio

priedas produktas parduodamas arba naudojamas.

4.

Visi kiti šio

straipsnio 1 dalyje nenurodyti angliavandeniliai, išskyrus gamtines

dujas ir durpes, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip

šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų

tarifai, šiame įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energiniam

produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

3

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Akcizais

apmokestinamų prekių importas – akcizais apmokestinamų prekių įvežimas į

Europos Sąjungos teritoriją (išskyrus atvejus, kai įvežimo į Europos Sąjungos

teritoriją metu joms pritaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra ar

priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje), taip pat sąlyginio

neapmokestinimo muitinės procedūros ar kitos priemonės taikymo toms prekėms

nutraukimas (jeigu prekėms buvo pritaikytos šios procedūros ar priemonės).

2.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo,

šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įsteigęs akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių

savininkais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų institucijų

pripažinti asmenys.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ar registruoto

siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas – su centriniu mokesčių

administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Sąjungos

teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms

kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai kreditavimo arba

draudimo veikla, išduotas Europos Sąjungos teritorijoje galiojantis laidavimo

arba garantijos dokumentas, pagal kurį laiduotojas arba garantas įsipareigoja

įvykdyti akcizų prievolę, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas šios prievolės

neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

4.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa ir (arba) teritorija, kuriose šio

įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama laikyti, gaminti,

perdirbti, maišyti, taip pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti akcizais apmokestinamas

prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios

patalpos ir (arba) teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais

pripažino tų valstybių narių kompetentingos institucijos.

5.

Akcizais

apmokestinamų prekių vežimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai

akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai – tik šio

įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas parengiamas

vadovaujantis 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 684, kuriuo

įgyvendinamos Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, gabenimo kompiuterinėmis procedūromis (toliau – Reglamentas (EB) Nr.

684/2009), nuostatomis. Centrinis mokesčių administratorius turi teisę

nustatyti papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų akcizais

apmokestinamų prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas

reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.

6.

Akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms netaikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės

procedūra arba kita priemonė, kaip jos apibrėžtos šio straipsnio 28 dalyje,

gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos ir (ar) gabenamos laikinai atidėjus

už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.

7.

Alkoholiniai

gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti gėrimai ir

tarpiniai produktai, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje.

8.

Alus –

Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas

alkoholinis gėrimas, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais

yra didesnė kaip 0,5 procento, taip pat bet koks gėrimas, kuris yra pagamintas

maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206 pozicijoje ir

kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 0,5

procento.

9.

Apdorotas

tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai

apibrėžta šiame straipsnyje.

10.

Cigarai

ir cigarilės – šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus

tabako;

2) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako ir dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (kai cigarai yra su

kandikliais), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis

kaip 2,3 gramo, bet ne didesnis kaip 10 gramų ir bent trečdalyje ritinėlio

(pagal ilgį) apskritimo ilgis yra ne mažesnis kaip 34 mm.

11.

Cigaretės

– šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio

straipsnio 10 dalies nuostatas;

2) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus

iš cigarečių popieriaus;

3) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

12.

Elektros energija – KN 2716

pozicijoje klasifikuojama energija.

13.

Energiniai

produktai – šio įstatymo 1 priede nurodyti produktai.

14.

Etilo

alkoholis – visi šie produktai:

1) KN 2207 ir

2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio

koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento;

2) KN 2204, 2205

ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė tūrinė alkoholio

koncentracija procentais yra didesnė kaip 22 procentai;

3) etilo

alkoholio turintys produktai nepaisant, ar tai mišinys, ar ne.

15.

Europos

Sąjungos muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12

d. Tarybos reglamento Nr. (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą

(toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), nuostatos.

16.

Europos

Sąjungos teritorija – valstybių narių teritorijos, kaip jos apibrėžtos šio

straipsnio 33 dalyje.

17.

Faktinė tūrinė alkoholio

koncentracija procentais – 20 °C temperatūros gryno alkoholio tūrio dalių

skaičius, tenkantis tos pačios temperatūros produkto 100 tūrio dalių.

18.

Importo vieta – vieta,

kurioje prekės yra tuo metu, kai jos išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal

Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnį.

19.

Kita valstybė narė – bet kuri

valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

20.

Kiti

fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip

jie apibrėžti šio straipsnio 21 ir 22 dalyse.

21.

Kiti putojantys fermentuoti

gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat KN 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10

subpozicijose ir KN 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį įstatymą

laikomi vynais iš šviežių vynuogių);

2) pateikiami

išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais

arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl

ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jų faktinė

tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne

didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 8,5 procento, ji turi

būti gauta tik fermentuojant.

22.

Kiti

ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus

šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, kurie pagal šį

įstatymą laikomi vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais

fermentuotais gėrimais), taip pat klasifikuojami KN 2206 pozicijoje (išskyrus

gėrimus, kurie pagal šį įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais

gėrimais arba alumi);

2)

jų faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2

procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų, o jeigu ji yra didesnė kaip 5,5

procento, ji turi būti gauta tik fermentuojant.

23.

Putojantis

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba KN

2205 pozicijoje;

2) pateikiamas

išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti

raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis

dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jo faktinė

tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne

didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant.

24.

Ramus

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;

2) jo faktinė

tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra:

a)

didesnė kaip

1,2 procento, bet ne didesnė kaip 15 procentų ir yra gauta tik fermentuojant,

arba

b)

didesnė kaip

15 procentų, bet ne didesnė kaip 18 procentų ir yra gauta tik fermentuojant, o

gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.

25.

Registruotas

akcizais apmokestinamų prekių gavėjas (toliau – registruotas gavėjas)

– asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra

įsiregistravęs gauti iš kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas. Registruotais gavėjais laikomi ir kitų valstybių narių kompetentingų

institucijų pripažinti asmenys.

26.

Registruotas

akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas (toliau – registruotas siuntėjas)

asmuo, kuris šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra

įsiregistravęs verslo tikslais tik išgabenti akcizais apmokestinamas prekes,

kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jas išleidžiant į

laisvą apyvartą pagal Bendrijos muitinės kodekso

79 straipsnį. Registruotais siuntėjais laikomi ir kitų valstybių narių

kompetentingų institucijų pripažinti asmenys.

27.

Rūkomasis

tabakas – šie produktai:

1) suplėšytas,

supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas

tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu;

2) mažmeninei

prekybai skirtos tabako liekanos (tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai,

gauti apdorojant tabaką ir gaminant tabako produktus), nepriskirtinos prie šio

straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

28.

Sąlyginio

neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė – viena iš Bendrijos

muitinės kodekse nustatytų specialiųjų muitinės vykdomos priežiūros procedūrų,

kuri taikoma ne Europos Sąjungos prekėms, įvežamoms į Europos Sąjungos muitų

teritoriją, laikino saugojimo vietą, laisvąsias zonas ar laisvuosius sandėlius,

taip pat bet kuri iš Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnio 1 dalies a punkte

nurodytų muitinės priemonių.

29.

Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas –

dokumentas, kuriame yra svarbiausi akcizais apmokestinamų prekių vežimo

dokumento rekvizitai, naudojamas, kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias

akcizai sumokėti, gabenamos tarp valstybių narių. Supaprastinto akcizais

apmokestinamų prekių vežimo dokumento forma, naudojimo ir užpildymo taisyklės

nustatytos 1992 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamente (EEB) 3649/92 dėl

supaprastinto administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu

apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje

narėje, tačiau centrinis mokesčių administratorius turi teisę nustatyti

papildomus Lietuvos Respublikoje išrašomų supaprastintų akcizais apmokestinamų

prekių vežimo dokumentų reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas

valstybei narei suteikia tokią teisę.

30.

Tarpiniai produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius

pridėjus bet kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:

1) klasifikuojami

KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijose;

2) jų faktinė

tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, bet ne

didesnė kaip 22 procentai;

3) jie

nepriskirtini prie šio straipsnio 8, 20 ar 34 dalyse nurodytų gėrimų.

31.

Trečioji valstybė – bet kuri

teritorija, kuri nėra Europos Sąjungos teritorija, arba trečioji teritorija,

kaip tai apibrėžta atitinkamai šio straipsnio 16 ir 32 dalyse.

32.

Trečiosios teritorijos –

finansų ministro, remiantis 2008 m.

gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos,

panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (toliau – Direktyva 2008/118/EB),

nuostatomis, patvirtintame sąraše

nurodytos teritorijos, kuriose netaikomos šio įstatymo nuostatos.

33.

Valstybė narė arba valstybės

narės teritorija – atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės teritorija,

kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnyje,

išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės narės teritorija laikomos ir

teritorijos, kuriose, remiantis Direktyvos 2008/118/EB nuostatomis, sudaryti ar

kurioms skirti sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar

jai skirtais sandoriais.

34.

Vynas iš šviežių vynuogių –

ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip tai apibrėžta šio

straipsnio 23 ir 24 dalyse.

35.

Produktai, kurių dalį sudaro kitos negu tabakas medžiagos, bet kurie pagal

kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 10 dalyje nurodytus požymius, laikomi

cigarais ir cigarilėmis.

36.

Produktai, kurie visiškai ar iš

dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio

straipsnio 11 ar 27 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai cigaretėmis

arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams, kuriuose nėra

tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.

37.

Kitos šiame įstatyme vartojamos

sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatyme (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir

Bendrijos muitinės kodekse, tačiau mokesčių administratoriumi šiame

įstatyme vadinama tik Valstybinė mokesčių inspekcija.

38.

Šiame įstatyme ir jo prieduose

prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją, kuri nurodyta atitinkamoje

Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių apmokestinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

4

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimas

1.

Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos

akcizais apmokestinamos prekės (jeigu tai energiniai produktai, – tik šio

įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo

būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, laikomos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlyje.

2.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais

apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.

3.

Leidimas

išduodamas neribotam laikui.

4.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis

kita, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, veikla, gali būti išduotas:

1) jeigu

vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais

apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos

Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliotos institucijos;

2) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

5.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam

naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)

gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,

kurios pagal šį įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.

6.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už

akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,

maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, tik tuo atveju, jei

akcizai už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėti ir šis

mokestis nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę

akcizais apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais

apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčių administratorių, kurio

veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208

pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija

procentais yra didesnė kaip 1,2 procento, o jei tai ne skysti produktai, –

etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės, jeigu joms gali būti

taikomos šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7 punktų nuostatos. Tačiau

asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos

mokesčių administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju.

5

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas

1.

Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

2.

Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui ir jo savininkui suteikiami

atskiri identifikaciniai numeriai, kurie nurodomi išduotame leidime steigti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

2 straipsnis.

Akcizų objektas

1.

Akcizais yra

apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas

tabakas;

3)

energetiniai produktai;

4)

elektros energija.

2.

Kiti

energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų

objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai

arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo

reikalavimai dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie  būtų

gaminami, perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,

reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2

priede nurodyti produktai, ir t. t.).

3.

Visi kiti

produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie

parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje

nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti

atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip

kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.

4.

Visi kiti

angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio

1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip

šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų

tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam

produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

4 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio steigimas

1.

Šio Įstatymo 2

straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai

energetiniai produktai, – tik šio Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už

kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos,

saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje.

2.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais

apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.

3.

Leidimas

išduodamas neribotam laikui.

4.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis

kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas:

1) jeigu

vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais

apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos;

2) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

5.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam

naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)

gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,

kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.

6.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už

akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,

maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas

už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis

nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais

apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208

pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,

išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne

skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,

jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7

punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

5 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlių registravimas

1.

Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir išregistruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

2.

Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas atskiras

identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį.

6 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko veiklos reikalavimai

1.

Jeigu centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimamas sprendimas išduoti

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos

mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo

pateikti piniginį užstatą arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko

prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Piniginio užstato arba prievolių

įvykdymo užtikrinimo sumos dydį apskaičiuoja mokesčių administratorius,

priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis

licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą

licenciją (atitinkamas licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik tada, kai

yra pateikiamas piniginis užstatas arba akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas ir kai savininkas turi

nustatytos formos licenciją (licencijas). Piniginio užstato ir akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos

dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat atvejus, kada

nereikalaujama pateikti piniginio užstato ir (arba) akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

2.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje ar

tiesioginio pristatymo vietoje, akcizais apmokestinamų prekių apskaitą ir

teikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka parengtas

ataskaitas vietos mokesčių administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkas privalo laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytų apskaitos priemonių reikalavimų.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje, taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimą, galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios

nurodytos leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo

išgabenti prekes, kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas (t. y. prekes, kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios

pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra

sumokėti), nedraudžiama.

4.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3 dalies

reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios priklauso

ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet kuriam

kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas

atitinkamomis akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir asmens,

turinčio teisę disponuoti šiomis prekėmis, sutartimis.

5.

Mokesčių

administratorius turi teisę nustatyti papildomus reikalavimus akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, jeigu tai reikalinga, kad būtų

tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės

prievolės. Papildomi reikalavimai gali būti nustatomi šiais atvejais:

1) kai akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos

sąlygų;

2) kai

nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui perduoti

specialūs ženklai – banderolės prarastos (jeigu banderolės prarandamos ne jų

klijavimo automatais metu), parduotos ar kitaip neteisėtai perleistos,

neteisėtai gautos (įsigytos), taip pat nustačius specialių ženklinimo priemonių

panaudojimo apskaitos pažeidimų;

3) kai

nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje specialūs dažai ir

cheminiai reagentai, skirti kurui žymėti, prarasti, taip pat nustačius

apskaitos tvarkymo pažeidimų;

4) kai nustatomi

akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje padaryti akcizais apmokestinamų prekių

laikymo, operacijų akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje apskaitos tvarkos ar

apskaitos priemonėms taikomų reikalavimų pažeidimai;

5) kai akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas antrą mokestinį laikotarpį iš eilės

pavėluoja pateikti akcizų deklaraciją arba du kartus iš eilės praleidžia akcizų

mokėjimo terminą;

6) jeigu yra

padarytas pažeidimas, dėl kurio, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo

104 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius turi teisę pareikalauti

pateikti laidavimo arba garantijos dokumentą;

7) kai

nustatoma, kad akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas turi

mokestinių nepriemokų, susijusių su mokesčiais, kuriuos administruoja

Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, jeigu mokesčių, delspinigių,

baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba

dėl jų vyksta mokestinis ginčas), turi nepriemokų Valstybinio socialinio

draudimo fondo biudžetui, nevykdo įsipareigojimų Lietuvos Respublikos muitinei

(toliau – muitinė).

6.

Mokesčių

administratorius, vadovaudamasis centrinio mokesčių administratoriaus

patvirtintu papildomų reikalavimų akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkui nustatymo tvarkos aprašu, turi teisę nustatyti vieną ar kelis

papildomus reikalavimus, bet tik tokius, kurie būtini tinkamam mokestinių

prievolių įvykdymui, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, užtikrinti.

7.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti panaikintas:

1) akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko rašytiniu prašymu;

2) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas

per mokesčių administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų trūkumų,

dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti papildomi šio

sandėlio savininko veiklos reikalavimai;

3) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;

4) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko

sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net nustačius papildomus

reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma

užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko mokestinės prievolės;

5) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo

verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama

licencija (licencijos) yra panaikinta (panaikintos);

6) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu leidimas steigti akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį išduotas vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1

punktu ir po 6 mėnesių akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklos

paaiškėja, kad per šiuos 6 mėnesius vidutinė akcizų už akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje vienu metu per dieną laikomą akcizais apmokestinamų prekių

kiekį suma daugiau kaip 10 procentų mažesnė už šio įstatymo 4 straipsnio 4

dalies 1 punkte nurodytą sumą;

7) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos jame nevykdoma jokia veikla,

numatyta prašyme išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

8) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkas nepateikia piniginio užstato ar akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka toks dokumentas turėjo būti pateiktas;

9) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu per 10 darbo dienų nuo termino, per kurį

mokesčių administratoriaus rašytiniu nurodymu turėjo būti pateiktas akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievolių įvykdymo užtikrinimo

dokumentas, šis dokumentas nepateikiamas;

10) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius nuo leidimo steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį išdavimo dienos sandėlyje neįrengiamos teisės aktų

reikalaujamos apskaitos priemonės, nesilaikoma kompiuterinės buhalterinės

apskaitos ir interneto ryšio su Valstybine mokesčių inspekcija įdiegimo

grafiko;

11) mokesčių

administratoriaus sprendimu, jeigu per 3 mėnesius pasibaigus laikotarpiui, per

kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalėjo įvykdyti

nustatytus papildomus reikalavimus, šie reikalavimai neįvykdomi.

8.

Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

9.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį

naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.

10.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį

buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, kreiptis su prašymu

išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali ne

anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.

11.

Vietos

mokesčių administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.

7

straipsnis. Registruoti gavėjai, jų teisės ir prievolės

1.

Registruotas gavėjas turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams

gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti, gaminti, perdirbti,

maišyti, išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

2.

Registruodamasis registruotu gavėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti

piniginį užstatą arba registruoto gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo

dokumentą. Registruoti gavėjai registruojami ir išregistruojami centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam gavėjui suteikiamas

atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto gavėjo

pažymėjime. Registruoto gavėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato

centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto gavėjo

prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat

atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto gavėjo prievolių įvykdymo

užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

3.

Registruotas gavėjas turi teisę gauti tik tų rūšių akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios nurodytos registruoto gavėjo pažymėjime.

4.

Registruotas gavėjas privalo

tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą,

laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat

teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka ir terminais parengtas gautų iš kitos valstybės narės akcizais

apmokestinamų prekių ataskaitas.

5.

Mokesčių

administratorius turi teisę registruotą gavėją išregistruoti iš registruotų gavėjų

sąrašo šiais atvejais:

1) registruotas

gavėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu gavėju dienos verslo

tikslams negavo iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas;

2) registruotas

gavėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto gavėjo prievolių įvykdymo

užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės aktų

nustatyta tvarka;

3) registruotam

gavėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę

verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;

4) registruoto

gavėjo rašytiniu prašymu.

6.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie retkarčiais iš kitų valstybių

narių gauna akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, šiame straipsnyje nurodytas registruoto gavėjo

statusas suteikiamas vienam tokių prekių gavimui arba centrinio mokesčių

administratoriaus nustatytais atvejais tam tikram akcizais apmokestinamų prekių

kiekiui, vienam siuntėjui ir konkrečiam laikotarpiui.

8

straipsnis. Registruoti siuntėjai, jų teisės ir prievolės

1.

Registruotas

siuntėjas turi teisę tik išgabenti importuotas akcizais apmokestinamas prekes,

taikydamas joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą, į bet kurią šio

įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties

vietą.

2.

Registruodamasis registruotu siuntėju, asmuo vietos mokesčių administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti

piniginį užstatą arba registruoto siuntėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo

dokumentą. Registruoti siuntėjai registruojami ir išregistruojami centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam siuntėjui suteikiamas

atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas registruoto siuntėjo

pažymėjime. Registruoto siuntėjo pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato

centrinis mokesčių administratorius. Piniginio užstato ir registruoto siuntėjo

prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat

atvejus, kai piniginio užstato ir (arba) registruoto siuntėjo prievolių

įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

3.

Registruotas siuntėjas turi teisę

išgabenti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto siuntėjo pažymėjime.

4.

Registruotas

siuntėjas privalo tvarkyti išgabentų akcizais apmokestinamų prekių apskaitą,

laikydamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos tvarkos, taip pat

teikti vietos mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka ir terminais parengtas išsiųstų akcizais apmokestinamų prekių

ataskaitas.

5.

Mokesčių

administratorius turi teisę registruotą siuntėją išregistruoti iš registruotų siuntėjų

sąrašo šiais atvejais:

1) registruotas

siuntėjas per 6 mėnesius nuo įregistravimo registruotu siuntėju dienos neišgabeno

importuotų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas;

2) registruotas

siuntėjas per nustatytą terminą nepateikia registruoto siuntėjo prievolių

įvykdymo užtikrinimo dokumento, kai toks dokumentas turi būti pateiktas teisės

aktų nustatyta tvarka;

3) registruotam

siuntėjui panaikinamos teisės aktų nustatytos licencijos, suteikiančios teisę

verstis veikla, susijusia su akcizais apmokestinamomis prekėmis;

4) registruoto

siuntėjo rašytiniu prašymu.

9

straipsnis. Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas

1.

Prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:

1) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, už prekes, registruoto gavėjo gautas iš kitos valstybės

narės, už akcizais apmokestinamas prekes, pristatytas į akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar

registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, taip pat už šio

įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims

skirtas iš kitų valstybių narių atgabentas akcizais apmokestinamas prekes,

kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas). Šio punkto

nuostatos taikomos ir toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų

nustatytus reikalavimus;

2) akcizais

apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje, už Lietuvos Respublikoje gabenimo metu prarastas prekes, taip

pat už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų (jei nėra įrodymų, kad

šie pažeidimai įvyko kitoje valstybėje narėje) gabenimo pažeidimų nepristatytas

į paskirties vietą akcizais apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių

gavimas (eksportas) nėra patvirtinamas vadovaujantis šio įstatymo 14, 15 ar 16

straipsnių ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų

nuostatomis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu nelaikoma ir

akcizai neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už

prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure)

aplinkybių, taip pat už kitas negrįžtamai prarastas ar visiškai sunaikintas prekes

(jeigu jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių), jeigu tai

įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) akcizais

apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos kitoms prekėms,

kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio įstatymo

nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo akcizų, taip

pat už energinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų prekių sandėlio,

kuriame šie energiniai produktai gaminami, teritorijoje šių energinių produktų

gamybos proceso metu (energiniams produktams, sunaudotiems gamintojo reikmėms

kaip degalai (variklių kuras) arba kaip šildymui skirtas kuras, akcizai taikomi

bendra tvarka);

4) akcizais

apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio

įstatymo 19, 27 ar 43 straipsniuose nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos

Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;

5) šio įstatymo

2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energinius produktus, kai jie Lietuvos

Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba

kaip šildymui skirtas kuras, šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus

produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip

variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje

nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba

panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;

6) akcizais

apmokestinamas prekes, pagamintas (įskaitant neteisėtai pagamintas) Lietuvos

Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;

7) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje komerciniams

tikslams, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos Respubliką

atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo užsakymu

kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo

ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės

mokesčio įstatyme (toliau – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas), arba ne į

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad atgabentos akcizais

apmokestinamos prekės laikomos komerciniams tikslams, kai jas laiko kitas nei

fizinis asmuo arba kai jas laiko fizinis asmuo kitiems nei asmeninio naudojimo

tikslams. Siekiant nustatyti, ar akcizais apmokestinamos prekės yra skirtos

fizinio asmens asmeniniam naudojimui, turi būti atsižvelgiama į šių prekių

laikytojo komercinį statusą, šių prekių pobūdį, kiekį, laikymo priežastis, šių

prekių apskaitos dokumentus, laikymo vietą ar gabenimo būdą. Mokesčių

administratorius, siekdamas įvertinti, ar prekės skirtos asmeniniam naudojimui,

turi teisę atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, susijusias su prekių atgabenimu

ir laikymu. Jeigu gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, komerciniams tikslams per Lietuvos

Respubliką į kitą valstybę narę yra laikomasi šio įstatymo 15 straipsnio 11

dalyje nustatytų reikalavimų, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos

Respublikoje yra laikomos komerciniams tikslams. Tais atvejais, kai akcizais

apmokestinamos prekės yra laikomos tarp dviejų valstybių narių plaukiančiame

laive ar skrendančiame orlaivyje, bet jos nėra tiekiamos ar skirtos tiekti

Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra laikoma, kad šios prekės Lietuvos

Respublikoje laikomos komerciniams tikslams;

8) laikomas

specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas

prekes, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme

tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti;

9) nuosavybės

teise priklausančias cigaretes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas ir (arba) kurios iki naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dienos

buvo išleistos į laisvą apyvartą, naujo akcizų tarifo įsigaliojimo dieną

asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka turintiems teisę verstis didmenine

prekyba tabako gaminiais. Ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai

įsigaliojęs naujas akcizų tarifas yra didesnis už iki tol galiojusį akcizų

tarifą, ir tik cigaretėms, laikomoms licencijose verstis didmenine prekyba

tabako gaminiais nurodytuose padaliniuose (sandėliuose, filialuose ir pan.), iš

kurių vyksta didmeninė prekyba tabako gaminiais ir (arba) kuriuose šie gaminiai

laikomi;

10) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms šio įstatymo 37 straipsnio 2 ar

3 dalyje arba 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo

pritaikytos nurodytose dalyse nustatytos akcizų lengvatos, tačiau kurios buvo

panaudotos kitiems negu šiose dalyse nurodytiems tikslams.

2.

Be šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus atsiranda už

Lietuvos Respublikoje importuojamas (įskaitant neteisėto importo atvejus)

akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus importuojamas akcizais apmokestinamas

prekes, registruoto siuntėjo išgabentas į bet kurią šio įstatymo 14 straipsnio

1 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirties vietą, taip pat

importuojamas akcizais apmokestinamas prekes, nugabenamas į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Importuotų akcizais apmokestinamų prekių,

registruoto siuntėjo išgabentų į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, taip pat importuotų akcizais

apmokestinamų prekių nugabenimo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį tvarką

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Laikoma, kad akcizais

apmokestinamos prekės importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:

1) ne Europos

Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos

įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją. Jeigu į Europos Sąjungos teritoriją

įvežtos ne Europos Sąjungos prekės ne išleidžiamos į laisvą apyvartą, o joms

pradedama taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūra arba priemonė, laikoma,

kad ne Europos Sąjungos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos

teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti šias procedūras arba

priemones, prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Europos

Sąjungos prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos

įvežamos į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos

Sąjungos teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu

šios prekės būtų ne Europos Sąjungos prekės, leistų joms taikyti sąlyginio

neapmokestinimo muitinės procedūrą arba priemonę, arba vidinio tranzito

muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Europos Sąjungos prekės importuotos

Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus taikyti minėtą

režimą arba vidinio tranzito muitinės procedūrą, prekės yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

3.

Prievolė

mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes atsiranda tuo metu,

kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Prievolė mokėti

akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal Europos

Sąjungos atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės ūkio ar

kitos rinkliavos, nustatytos Europos Sąjungos mastu, atsiranda tuo metu, kai

pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti importo

muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje

nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos

rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tada, jeigu pagal

atitinkamas Bendrijos muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola

muitinei ir jeigu šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatyti.

4.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti akcizus

tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam gavėjui

arba bet kuriam kitam asmeniui, kuris arba kurio vardu akcizais apmokestinamoms

prekėms panaikinamas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, o tais

atvejais, kai akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas panaikinamas pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus,

– bet kuriam kitam asmeniui, dalyvavusiam darant šį pažeidimą.

5.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais prievolė mokėti

akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar sunaudotas

prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos prarastos ar

sunaudotos, savininkui, o už dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių ar nustatytų

gabenimo pažeidimų prarastas akcizais apmokestinamas prekes – akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui,

registruotam siuntėjui ar asmeniui, laidavusiam ar garantavusiam akcizų

sumokėjimą.

6.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato

akcizų lengvatos taikymo sąlygos, o šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais

atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame nurodytus produktus

šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.

7.

Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.

8.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka:

1)

kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės

ir laikomos joje komerciniams tikslams, – asmeniui, pristatančiam arba laikančiam

pristatymui skirtas akcizais apmokestinamas prekes, arba asmeniui, gaunančiam

šias prekes;

2)

kai prekės iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką atgabenamos prekių

pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas

ir kuris nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės

mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių

pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje įsikūręs prekių pardavėjas privalo

Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį agentą, kuriam pereina prievolė

įvykdyti visas su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prekių pardavėjo

prievoles. Fiskalinio agento skyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui, galinčiam

būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

9.

Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, laikančiam šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas akcizais

apmokestinamas prekes.

10.

Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizus tenka

asmeniui, teisės aktų nustatyta tvarka turinčiam teisę verstis didmenine

prekyba tabako gaminiais.

11.

Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti akcizų

skirtumą (tarp šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto akcizų tarifo

ir akcizais apmokestinamai prekei pritaikyto akcizų tarifo) tenka asmeniui,

panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip, negu nustato akcizų

lengvatų taikymo sąlygos.

12.

Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju tenka

importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes

nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei,

jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos. Kai

akcizais apmokestinamos prekės importuojamos neteisėtai, prievolė mokėti

akcizus tenka bet kuriam asmeniui, dalyvavusiam neteisėtai importuojant šias

prekes.

13.

Tais atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka keliems asmenims, jie

solidariai atsako už akcizų sumokėjimą. Kiti atvejai, kai atsiranda

prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka

ši prievolė, nurodyti šio įstatymo 16 straipsnyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

10

straipsnis. Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo ir

registruoto siuntėjo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam

pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas, registruotas gavėjas ir registruotas siuntėjas privalo

vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje yra akcizais

apmokestinamų prekių sandėlis, registruotas gavėjas ar registruotas siuntėjas

yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus.

Deklaracijos formą ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

2.

Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių sandėlius,

deklaracija pateikiama dėl kiekvieno sandėlio atskirai.

3.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, registruoto gavėjo arba

registruoto siuntėjo pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti

deklaruojama akcizų suma, kurią mokėti prievolė pagal šio įstatymo 9 straipsnį

atsirado tą mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.

4.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,

pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta

tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,

mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias

akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, ir iš

sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą

(eksportuojant prekes – išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos) faktas

nebuvo patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už

tokias prekes pagal šį įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma

apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už

išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo

dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar

atitinkamai išgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), už prekių kiekį, kuris

buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas iš Europos

Sąjungos teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Išregistravus registruotą gavėją iš registruotų gavėjų sąrašo, ne vėliau kaip

per 10 dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti registruoto

gavėjo akcizų deklaraciją, kurioje būtų deklaruota mokėtina akcizų suma už

akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas

iš kitos valstybės narės iki išregistravimo iš registruotų gavėjų sąrašo

dienos, taikant prekių gavimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Išregistravus

registruotą siuntėją iš registruotų siuntėjų sąrašo, ne vėliau kaip per 10

dienų nuo išregistravimo dienos asmuo privalo pateikti akcizų deklaraciją,

kurioje būtų deklaruojama mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas

prekes, kurių pristatymo į paskirties vietą faktas nebuvo patvirtintas iki

išregistravimo datos. Ši mokėtina akcizų suma turi būti apskaičiuojama taikant

prekių išgabenimo dieną galiojusius akcizų tarifus. Tuo atveju, jei registruotą

siuntėją išregistravus iš registruotų siuntėjų sąrašo gaunama įrodymų, kad

akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, pristatomos į paskirties vietą, permokėta akcizų suma

įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka,

tačiau tik tuo atveju, jei nuo prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3

metai.

6.

Asmenys, kurie nėra akcizais

apmokestinamų prekių sandėlių savininkai, registruoti gavėjai ar registruoti

siuntėjai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos

Respubliką dienos privalo pateikti vietos mokesčių administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje jie registruoti mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčių

administratoriaus nustatytos formos akcizų deklaraciją ir jos priedus.

7.

Jeigu asmuo, pažeisdamas šio įstatymo

4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais

apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo

ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo dienos pateikti akcizų

deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,

apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.

Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

8.

Bet kuris asmuo, kuriam prievolė

mokėti akcizus atsiranda vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 ir

(ar) 5, ir (ar) 8, ir (ar) 10 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną

po prievolės atsiradimo dienos pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti

mokėtiną akcizų sumą. Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių

mokėtoju.

9.

Tais atvejais, kai prievolė mokėti

akcizus už gabenant Lietuvos Respublikoje prarastas akcizais apmokestinamas

prekes tenka asmeniui, kuris laidavo arba garantavo, kad akcizai bus sumokėti,

ir kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, registruotas

gavėjas ar registruotas siuntėjas, šis asmuo ne vėliau kaip kitą darbo dieną

nuo prievolės atsiradimo dienos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka turi pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus.

10.

Asmuo,

kuriam prievolė apskaičiuoti akcizus už cigaretes atsiranda vadovaujantis šio

įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punktu, naujo akcizų už cigaretes tarifo

įsigaliojimo dieną (jeigu tai yra ne darbo diena, – artimiausią po jos einančią

darbo dieną) privalo centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

inventorizuoti dienos pradžioje jam nuosavybės teise priklausančias šio

įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes ir per 5 darbo

dienas pateikti inventorizacijos aktą vietos mokesčių administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis, o jeigu asmuo

nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, – vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių

mokėtoju. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas arba registruotas

gavėjas šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną už šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą privalo deklaruoti

akcizų deklaracijoje. Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas ar registruotas gavėjas, iki kito mėnesio, einančio po to, kurį

įsigaliojo naujas akcizų tarifas, 15 dienos privalo vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje asmuo registruotas mokesčių

mokėtoju, pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos

akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už naujo akcizų tarifo

įsigaliojimo dieną asmeniui nuosavybės teise priklausančias šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas cigaretes akcizų sumą. Ši suma

apskaičiuojama iš akcizų sumos, kuri mokėtina taikant įsigaliojusį naują akcizų

tarifą, atėmus akcizų sumą, kuri už šias cigaretes buvo apskaičiuota iki naujo

akcizų tarifo įsigaliojimo dienos.

11.

Šio

straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms

prekėms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

11

straipsnis. Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas

Už akcizais

apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje

atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant

akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti neįmanoma,

mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių

praradimo nustatymo dieną.

12

straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka

1.

Mokėtina

akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame įstatyme nurodyto

akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčių

administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių

sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčių administratoriaus, kurio

teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių

mokėtoju. Jeigu šio įstatymo ar jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytais

atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas, atsigabendamas

ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo sumokėjęs piniginį užstatą,

mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio užstato.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos

akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto gavėjo)

teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina

akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas

už šį sandėlį (ar registruotas gavėjas) akcizus šio įstatymo 11 straipsnyje

nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia tvarka:

1) už pirmąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;

2) už antrąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;

3) už likusią

mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

Šio

straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko arba registruoto gavėjo šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje

nustatyta tvarka apskaičiuotai mokėtinai akcizų sumai.

4.

importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto

atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų

muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas

piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio

(užtikrinančios) šių įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos

įgyvendinamos ta pačia tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko

įsipareigojimai.

7 straipsnis.

Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės

1.

Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas, turi teisę

iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais apmokestinamų prekių,

kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau jis neturi

teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat išgabenti

akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą tapti

registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu prekybininku,

asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą (garantiją) už

registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra registruotas

prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai registruotiems

prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir išregistruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Registruotam

prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas

registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko pažymėjimo formą

ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius. Laidavimo

(garantijos) už registruoto prekybininko prievoles dydžio apskaičiavimo tvarką,

taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos) pateikti nereikalaujama, nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Registruotas prekybininkas turi teisę

gauti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko

pažymėjime.

4.

Registruotas

prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais

apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus

nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais

apmokestinamų prekių ataskaitas.

5.

Vyriausybės

nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą

prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.

6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems

asmenims, kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš

kitų valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti

reikalavimai neregistruotiems prekybininkams.

įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2008 m. kovo 1 d.

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-79,

2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Šio

įstatymo 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalis

įsigalioja 2009 m. rugsėjo 1 d.

15.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-398,

2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 91-3926 (2009-07-31)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-542,

2009-12-09, Žin., 2009, Nr. 151-6784 (2009-12-22)

AKCIZŲ ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio

1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-722,

2010-04-01, Žin., 2010, Nr. 45-2174 (2010-04-20)

AKCIZŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2010 m. balandžio 20 d.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo taikytos nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo,

laikymo ir kontrolės taikomos iki 2010 m. kovo 31 d. (imtinai) pradėtoms

gabenti akcizais apmokestinamoms prekėms.

Įstatymo pakeitimas:

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1186,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)

AKCIZŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

AKCIZŲ ĮSTATYMO

3, 9, 10, 15, 16, 18, 19, 21, 30, 31, 37, 43 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO

IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 58(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 3, 6 ir 10

dalys, 9 straipsnis, 10 straipsnio 1 ir 2 dalys, 11, 13 ir 14 straipsniai

įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalis

įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalis

įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 10

straipsnio 5 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1633,

2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo

Aušrinė Trapinskienė (2011-11-22)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt

yra centrinio mokesčių administratoriaus ir kitos valstybės narės

kompetentingos institucijos susitarimas, visiems arba kai kuriems šiame priede

nurodytiems tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės gabenamiems

energiniams produktams gali būti netaikomi visi Lietuvos Respublikos akcizų

įstatyme nustatyti akcizais apmokestinamų prekių gabenimo tarp valstybių narių

reikalavimai arba jų dalis.

10 straipsnis.

Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas

Už akcizais

apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje

atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant

akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti

neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,

galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.

11 straipsnis.

Mokesčio mokėjimo tvarka

1.

Mokėtina

akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto

akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio

administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių

sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio

teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių

mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,

atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs

piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio

užstato.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos

akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)

teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina

akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas

už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10

straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia

tvarka:

1) už pirmąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;

2) už antrąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;

3) už likusią

mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto

atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų

muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas

piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių

įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia

tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.

12

straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų

prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota

akcizų suma.

13

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių

akcizais apmokestinamų prekių sandėlių

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti išgabentos

tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes

leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta

kitaip.

2.

Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje –

gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti

gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.

Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo

apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio

egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.

3.

Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su išgabenant šias

prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumente nurodytu

kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys,

pasirašydami grąžintiną dokumento egzempliorių, privalo tai pažymėti ir

nurodyti, koks kiekis yra faktiškai gautas.

4.

Jeigu per 30

kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna

patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad

išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios

prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį

laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos,

privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už

jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu

nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu

prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba

prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

14

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,

iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:

1) išgabentos į

kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) išgabentos

kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;

3) išgabentos

kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;

4)

eksportuojamos per kitą valstybę narę.

2.

Iš Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –

sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam

prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo

savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą

patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir

akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje

nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

3.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,

turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną

šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo

savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų

administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas

valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos

prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti

asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui.

Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų

prekių dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo

patvirtinti, pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų

patvirtinimo.

4.

Į kitą

valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir

sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti

pateikti gabenimo dokumentuose.

5.

Laikoma, kad

sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę

išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines

prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –

išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir:

1) gaunamas

tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę

priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,

jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties

vietoje (ar atitinkamai išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos);

2) už prekių

kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,

valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo

nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų

valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).

6.

Jeigu iki

kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės

turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos

Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas

negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,

ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo

savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu

atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas

išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to

mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų

deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu

sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,

tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama

įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą

iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos

pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio

administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną

galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio

laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir

šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą

įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis

negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.

Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad

prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos  iš

Europos Bendrijų  teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos

dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti.  Jeigu įrodymai, kad

prekės pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos  iš Europos

Bendrijų  teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje

įvyko gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje

nurodyto dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

7.

Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas

supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo

dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir

gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą

atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas

prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus

supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo

egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių

gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.

8.

Supaprastintas akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos

Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo

ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra

registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių  pardavėjas, prieš taip

išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties

valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties

valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas

prekes.

15

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką,

taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali

būti:

1) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) atgabenamos

Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;

3) atgabenamos

Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;

4) atgabenamos

jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.

2.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai

patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir pažymėti

vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais

apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos  iš Europos

Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos

tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos

neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos

formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.

3.

Norėdamas iš

kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, ir:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

4.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes

lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar

prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba

atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento

egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra

faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės

kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais

apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už

akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir

terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas

prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas

prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo

akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas

trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo

akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos

kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti

apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų

prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už

trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos

teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)

kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.

Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir

joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos

direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais

apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais (dokumentu,

įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas garantuotas, atleidimo

nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per Lietuvos Respublikos

teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie nebuvo anksčiau

nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo savininkui grąžintiname

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzemplioriuje. Už Lietuvos

Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes, kurių praradimas

nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti, jeigu

paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria neatleisti nuo

akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad

prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento

išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

6.

Tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų

juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant

viešuosius juridinius asmenis, privalo:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

8.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,

prekių  pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos

Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie

numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti

šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip

3 metai.

16

straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo užtikrinimas

1.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant prekėms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti užtikrintas, jeigu

šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1)

piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją

sąskaitą;

2) su centriniu

mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos

Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms

kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba

draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą

siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje

yra siuntėjas.

2.

Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimo būdą.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio

administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo

(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.

4.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo

(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų

aplinkybių:

1)

siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia nustatyta tvarka

patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento egzempliorių, o

jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;

2) tuo atveju,

kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus

prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet

nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje

valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia

įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

5.

Mokestinių prievolių, galinčių

atsirasti atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias

prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas

užtikrinamas laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl

bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl

tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.

17

straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste bei

Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punkte,

patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes

keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu

vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų teritorijos. Taikant šio

punkto nuostatas, susijusias

su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta laikoma

artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos

Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos

ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti

keleivių;

2) skirtos

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos

Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus

aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai  ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra

Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto

pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei

atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai

nepalankesnę arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3)

skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo

atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir

apribojimai;

4) atgabenamos į

Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame

bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis

(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos

kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)

krovinius tarptautiniais maršrutais;

6)

skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties

šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,

pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat

atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,

jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu

paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems

civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje

narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);

7)

skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų

atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,

pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo

akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,

kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip

pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos

laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės

organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse

su tarptautinėmis organizacijomis  nustatytų sąlygų ir apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal

tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri

nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose

sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3,

5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo

akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos

Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo tikslais ar viešųjų juridinių

asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai gali būti grąžinti pateikus

vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodytą

patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą,

kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų sumokėjimas

garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus

prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą

valstybę narę.

6.

Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai

sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių

pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,

kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi

būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,

kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje

valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo

atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio

administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.

7.

Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse

nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje

terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti pateikti šio

straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias

prekes akcizų suma panaikinama.

8.

Konkrečias

šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

X-410,

2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 142-5110 (2005-12-03)

12 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas

prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų

prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota

akcizų suma.

13 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų sumos nurodymas

prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais apmokestinamų

prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes apskaičiuota

akcizų suma.

14 straipsnis. Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, gabenimas tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų

prekių sandėlių

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį arba į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio

akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią

Lietuvos Respublikoje. Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, gali būti išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį, kuriame šios rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus

prekes, nėra laikoma, kad joms panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio į kitą Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba

į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais

apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą, esančią Lietuvos

Respublikoje, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti

parengtas elektroninio akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento (toliau –

elektroninis vežimo dokumentas) projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr.

684/2009 nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos

mokesčių administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti

asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti

elektroninio vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti

elektroniniam vežimo dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir

pranešti jį akcizais apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių

administratoriaus įgalioti asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi

persiųsti tiesiogiai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui,

gaunančiam akcizais apmokestinamas prekes. Šioje dalyje nurodyto elektroninio

vežimo dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas

unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas.

3.

Gavęs akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo tokių prekių gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis

terminas gali būti pratęstas) centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka turi parengti pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą

(toliau – pranešimas apie gavimą). Kai akcizais apmokestinamos prekės

atgabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio

akcizais apmokestinamas prekes, nurodytą tiesioginio pristatymo vietą,

pranešimą apie gavimą turi parengti Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko, gaunančio akcizais apmokestinamas

prekes, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti pranešime apie gavimą

pateiktus duomenis ir šį pranešimą persiųsti akcizais apmokestinamų prekių

siuntėjui. Laikoma, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas pasibaigia, kai šias prekes

priima šių prekių gavėjas. Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis

nesutampa su išgabenant šias prekes parengtame elektroniniame vežimo dokumente

nurodytu kiekiu, akcizais apmokestinamų prekių gavėjas centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti pranešime apie gavimą gautų

prekių kiekio neatitikimus.

4.

Jeigu per 5

darbo dienas nuo tos dienos, kada akcizais apmokestinamos prekės, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, turėjo būti gautos, šio

įstatymo nustatyta tvarka negaunamas pranešimas apie gavimą, negalima Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad išgabentos akcizais

apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai

sunaikintos, taip pat šios prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje,

pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios

prekės buvo išgabentos, privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už jas akcizus taikant akcizų tarifus,

galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu nurodytas pranešimas apie gavimą

gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

įrodoma, kad prekės gabenimo metu prarastos dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių arba yra negrįžtamai prarastos ar visiškai

sunaikintos, arba prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba

grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

5.

Akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali atšaukti parengtą

elektroninį vežimo dokumentą, jei šių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas dar neprasidėjo.

Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, gabenimas laikomas prasidėjusiu, kai šios prekės išgabenamos

iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio.

6.

Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba viena iš šio įstatymo

15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų (šiuo atveju

prekių gabenimui taikomi 15 straipsnio reikalavimai).

7.

Akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.

8.

Šio

straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos registruoto siuntėjo iš

akcizais apmokestinamų prekių importo vietos išgabenamoms akcizais

apmokestinamoms prekėms, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimas laikomas

prasidėjusiu, kai jos yra išleidžiamos į laisvą apyvartą pagal Bendrijos

muitinės kodekso 79 straipsnį.

15

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimas į kitą valstybę narę

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali

būti:

1) išgabentos į

kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

2) išgabentos

kitos valstybės narės registruotam gavėjui;

3) išgabentos į

kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko,

gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo nurodytą

tiesioginio pristatymo vietą;

4)

eksportuojamos per kitą valstybę narę;

5) išgabentos

šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims;

6) išgabenamos

pagal kitų valstybių narių sutartis su trečiosiomis valstybėmis ar pagal

tarptautines sutartis, jeigu šiose sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo

pridėtinės vertės mokesčio;

7) išgabenamos

Kipre pagal 1960 m. rugpjūčio 16 d. Sutartį dėl Kipro Respublikos

įkūrimo dislokuotiems

Jungtinės Karalystės kariuomenių vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams naudoti.

2.

Išgabenant

iš Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paskirties vietas, centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi būti parengtas elektroninio

vežimo dokumento projektas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 684/2009

nuostatomis. Šį elektroninio vežimo dokumento projektą akcizais apmokestinamų

prekių siuntėjas, naudodamasis kompiuterine akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo ir kontrolės sistema, turi pateikti vietos mokesčių

administratoriui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi patvirtinti elektroninio

vežimo dokumento projekte pateiktus duomenis, suteikti elektroniniam vežimo

dokumentui unikalų administracinį nuorodos kodą ir pranešti jį akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjui. Vietos mokesčių administratoriaus įgalioti

asmenys šį elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti paskirties valstybės

narės kompetentingoms institucijoms. Šioje dalyje nurodyto elektroninio vežimo

dokumento spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame nurodytas unikalus

administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas

prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Šio

straipsnio 1 dalies 5, 6 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims gabenamas akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, turi lydėti kitos valstybės narės kompetentingų institucijų įgaliotų

asmenų patvirtintas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė šias prekes įsigyti

taikant akcizų lengvatą.

3.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas

valstybes nares, vietos mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys parengtą

elektroninį vežimo dokumentą turi išsiųsti valstybės narės, kurioje pateikta

eksporto deklaracija taikant Bendrijos muitinės kodekso nuostatas,

kompetentingoms institucijoms. Iš valstybės narės, iš kurios akcizais

apmokestinamos prekės išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos,

kompetentingų institucijų

gautą

pranešimą, kuriuo patvirtinamas akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo iš

Europos Sąjungos teritorijos faktas (toliau – pranešimas apie eksportą), vietos

mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka turi persiųsti šių prekių siuntėjui.

4.

Akcizais apmokestinamų

prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, siuntėjas

gali atšaukti šių prekių gabenimą, jeigu šių prekių gabenimas dar

neprasidėjo. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, gabenimo pradžiai nustatyti ir gabenimui atšaukti

mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 14 straipsnio 5 ir 8 dalių

nuostatos.

5.

Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

gabenimo metu gali keisti šių prekių paskirties vietą, kuri turi būti viena iš

šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų vietų arba Lietuvos

Respublikoje esantis akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar šio sandėlio

savininko nurodyta tiesioginio pristatymo vieta, esanti Lietuvos Respublikoje

(šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių gabenimui taikomos šio įstatymo 14

straipsnio nuostatos).

6.

Akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka ir sąlygomis gali suskaidyti energinių produktų, kuriems taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimą į du ar daugiau gabenimų.

7.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir sunumeruotos, o duomenys

apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti pateikti parengtame

elektroniniame vežimo dokumente.

8.

Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias prekes priima šių prekių

gavėjas, o šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju – kai jos

išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Laikoma, kad akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę

išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines

prievoles, jeigu yra gautas pranešimas apie akcizais apmokestinamų prekių

gavimą paskirties vietoje (eksportuojant prekes – pranešimas apie eksportą) ar

kiti įrodymai, patvirtinantys prekių pristatymą į paskirties vietą

(eksportuojant prekes – išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos), ir už

prekių kiekį, prarastą gabenimo metu dėl gabenimo tvarkos pažeidimų, valstybėje

narėje, kurioje buvo padaryta ar nustatyta pažeidimų, yra sumokėti akcizai

(arba nuo akcizų mokėjimo kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta tvarka

akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas yra atleistas).

9.

Jeigu

pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių gabenimo pradžios negaunama

įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksportuojant prekes – apie

išgabenimą iš Europos Sąjungos teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo

tvarkos pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, akcizais apmokestinamų

prekių siuntėjas privalo už šias prekes, taikydamas išgabenimo dieną

galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti mokestinio laikotarpio,

kurį suėjo minėtas 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir šio įstatymo

nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu įrodymai, kad gabenimo tvarkos pažeidimas

įvyko kitoje valstybėje narėje ir joje sumokėti akcizai, gaunami vėliau,

sumokėti akcizai įskaitomi arba grąžinami Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

10.

Jeigu asmuo,

laidavęs ar garantavęs, kad akcizai bus sumokėti, neturėjo galimybės sužinoti

apie tai, kad prekės nepristatytos į paskirties vietą (ar atitinkamai

neišgabentos iš Europos Sąjungos teritorijos), vietos mokesčių administratorius

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka apie tai turi informuoti

asmenį, laidavusį ar garantavusį, kad akcizai bus sumokėti, ir suteikti vieną

mėnesį įrodymams, kad prekės pasiekė paskirties vietą, pateikti. Vieno mėnesio

laikotarpis skaičiuojamas nuo dienos, kurią vietos mokesčių administratorius

informavo asmenį, laidavusį arba garantavusį, kad akcizai bus sumokėti.

11.

Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu. Vieną vežimo dokumento

egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir gaunančiosios

valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą atsakingos institucijos

įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas prekių siuntėjui. Tuo

atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus supaprastinto akcizais

apmokestinamų prekių vežimo dokumento atitinkamo egzemplioriaus kompetentingos

institucijos tvirtinti neprivalo, pakanka prekių gavėjo įgaliotų asmenų

patvirtinimo. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą.

12.

Akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, gabenimas (laikantis tinkamo maršruto) iš Lietuvos Respublikos per

kitos valstybės narės teritoriją į paskirties vietą, esančią Lietuvos

Respublikoje, turi būti įformintas supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių

vežimo dokumentu. Šiuo atveju akcizais apmokestinamų prekių siuntėjas centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi informuoti vietos mokesčių

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą, o šių

prekių gavėjas – apie šių prekių gavimą.

13.

Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentas nenaudojamas

tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos išgabenamos akcizais apmokestinamos

prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens gabenamos į kitą

valstybę narę asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės

veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių pardavėjas, prieš

taip išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas

paskirties valstybėje narėje yra garantuotas.

14.

Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, registruoto siuntėjo išgabenamos iš importo

vietos, esančios Lietuvos Respublikoje, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas

vietas, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

15 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių

atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali

būti:

1) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) atgabenamos

Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;

3) atgabenamos

Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;

4) atgabenamos

jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.

2.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai

patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir

pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais

apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos  iš Europos

Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos

tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos

neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos

formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.

3.

Norėdamas iš

kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, ir:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

4.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes

lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar

prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba

atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento

egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra

faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės

kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais

apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už

akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir

terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas

prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas

prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo

akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas

trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo

akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos

kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti

apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų

prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už

trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos teisės

aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba) kiekį,

kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.

Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir

joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais apmokestinamų

prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais

apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais

(dokumentu, įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas

garantuotas, atleidimo nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per

Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie

nebuvo anksčiau nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo

savininkui grąžintiname akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzemplioriuje. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar

prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti

sumokėti, jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria

neatleisti nuo akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami įrodymai,

kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti

akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo prekių gabenimo

dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

6.

Tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų

juridinių asmenų reikmėms, asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant

viešuosius juridinius asmenis, privalo:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

8.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,

prekių  pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo

informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie numatomą akcizais

apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės nustatyta tvarka

užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos

Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti

šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip

3 metai.

16 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių

atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos Respubliką

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš kitos valstybės narės gali būti:

1) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

2) atgabenamos

Lietuvos Respublikoje registruotam gavėjui;

3) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, gaunančio akcizais

apmokestinamas prekes, savininko ar registruoto gavėjo nurodytą tiesioginio

pristatymo vietą;

4) atgabenamos jas eksportuojant per

Lietuvos Respubliką;

5) atgabenamos

šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytiems

asmenims.

2.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su parengtu elektroniniu vežimo

dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas

unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti gabenamas akcizais

apmokestinamas prekes. Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas laikomas pasibaigusiu, kai šias

prekes priima šių prekių gavėjas, o eksportuojant prekes – kai prekės

išgabenamos iš Europos Sąjungos teritorijos. Gavęs akcizais apmokestinamas

prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, akcizais

apmokestinamų prekių gavėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių prekių

gabenimo pabaigos (dėl objektyvių aplinkybių šis terminas gali būti pratęstas)

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi parengti pranešimą

apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą. Kai akcizais apmokestinamos prekės

atgabenamos į šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą tiesioginio pristatymo

vietą, pranešimą apie akcizais apmokestinamų prekių gavimą turi parengti

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar

registruotas gavėjas, nurodęs tiesioginio pristatymo vietą. Centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka turi būti patvirtinti pranešime apie gavimą

pateikti duomenys ir šis pranešimas turi būti nusiųstas akcizais apmokestinamų

prekių siuntėjo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais,

kai akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos iš Europos Sąjungos

teritorijos, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, remiantis

muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą, turi būti parengtas ir patvirtintas

pranešimas apie gavimą, kuris turi būti nusiųstas išsiuntimo valstybės narės

kompetentingoms institucijoms. Tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos

prekės atgabenamos į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 1 dalies 5 punkte

nurodytiems asmenims, šių prekių gavimas patvirtinamas centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka.

3.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su elektroniniame

vežimo dokumente nurodytu kiekiu, apmokestinamų prekių sandėlio savininko,

gaunančio akcizais apmokestinamas prekes, ar registruoto gavėjo ir vietos

mokesčių administratoriaus įgalioti asmenys pranešime apie prekių gavimą

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka privalo nurodyti gautų

prekių kiekio neatitikimus (eksportuojant prekes,

remiamasi muitinės išvežimo įstaigos pranešimu apie eksportą). Centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka šis pranešimas turi būti išsiųstas

išsiuntimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Jeigu gabenamų

akcizais apmokestinamų prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos

kompetentingų asmenų, už trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal

Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios

netekties, ir (arba) kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos

jėgos (force majeure) aplinkybių arba negrįžtamai prarastu ar visiškai

sunaikintu, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai. Jeigu vėliau

gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje

sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3

metai.

4.

Jeigu

akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su parengtu elektroniniu

vežimo dokumentu, kurio spausdintinis variantas ar kitas dokumentas, kuriame

aiškiai nurodytas unikalus administracinis nuorodos kodas, turi lydėti

gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o šio įstatymo ir savo esme tolygių

kitų valstybių narių teisės aktų nustatytais atvejais – ir su kitais

papildomais dokumentais (atleidimo nuo akcizų dokumentu ar kt.). Jeigu gabenimo

per Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi gabenamų prekių kiekio

neatitikimai, kurie nebuvo anksčiau nustatyti, ar gabenimo pažeidimai, vietos

mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

privalo apie tai informuoti išsiuntimo valstybės narės kompetentingas

institucijas. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar prekes,

kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti

sumokėti šio įstatymo nustatyta tvarka. Akcizai neskaičiuojami už prarastą

prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų

natūralios netekties normų, taip pat už prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybių, taip pat už negrįžtamai prarastas ar

visiškai sunaikintas prekes, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka. Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės

prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami nustatyti akcizai,

permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo

nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo akcizais apmokestinamų

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, atgabenamos į Lietuvos Respubliką komerciniams tikslams,

asmenys, pristatantys arba laikantys pristatymui skirtas akcizais

apmokestinamas prekes, arba asmenys, gaunantys šias prekes, privalo:

1) centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčių

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

6.

Šio

straipsnio 5 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčių

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

7.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas gavėjas ir

nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio

įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, prekių pardavėjas ar

jo fiskalinis agentas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka,

prieš prekes atgabendamas į Lietuvos Respubliką, privalo įsiregistruoti

akcizais apmokestinamų prekių pardavėju ir Vyriausybės nustatyta tvarka užtikrinti,

kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti prekes Lietuvos Respublikoje

mokėtini akcizai bus sumokėti.

8.

Už Lietuvos

Respublikos teritorijoje prarastas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ar prekes, kurių

praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti sumokėti šio

įstatymo nustatyta tvarka. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidimu

nelaikoma ir akcizai neskaičiuojami už akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas ir kurių praradimas

nustatytas Lietuvos Respublikoje, kiekį, neviršijantį Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat už

prarastą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių arba

negrįžtamai prarastą ar visiškai sunaikintą akcizais apmokestinamų prekių

kiekį, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka. Jei gaunami įrodymai, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo tvarkos pažeidimas įvyko ne

Lietuvos Respublikoje, piniginio užstato ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma

grąžinama naudoti, o Lietuvos Respublikoje sumokėti akcizai turi būti grąžinami

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo akcizais apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3

metai. Šiuo atveju gabenimo pažeidimu laikomi atvejai, kai akcizais

apmokestinamų prekių gavimas nėra patvirtinamas šio įstatymo 15 ar 16

straipsnio arba savo esme tolygių kitų valstybių narių teisės aktų nustatyta

tvarka.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 3 ar 4 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimo dokumentą, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti šį mokestį, jeigu nuo akcizais

apmokestinamų prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

17 straipsnis.

Atvejai, kai akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema

neveikia

Tais atvejais,

kai neįmanoma pasinaudoti kompiuterine akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

ir kontrolės sistema, akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenamos centrinio mokesčių

administratoriaus kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.

Atvejus, kada laikoma, kad šia sistema neįmanoma pasinaudoti, nustato centrinis

mokesčių administratorius kartu su Muitinės departamentu.

18 straipsnis. Mokestinių prievolių, galinčių

atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymo užtikrinimas

1.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, įvykdymas turi būti

užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1) piniginiu

užstatu, kurį akcizais apmokestinamų prekių sandėlio siuntėjo savininkas ar

registruotas siuntėjas įmoka į vietos mokesčių administratoriaus, kurio veiklos

teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas

yra registruotas, nurodytą sąskaitą;

2) su centriniu

mokesčių administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos

Sąjungos teritorijoje veikiančios kredito įstaigos arba draudimo įmonės,

kurioms kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai

kreditavimo arba draudimo veikla, išduotu Europos Sąjungos teritorijoje

galiojančiu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą akcizais

apmokestinamų prekių siuntėjas pateikia vietos mokesčių administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas

siuntėjas yra registruotas.

2.

Vyriausybės

nustatyta tvarka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar

registruoto siuntėjo mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais

apmokestinamas prekes taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,

įvykdymą gali užtikrinti šių prekių vežėjas, savininkas, jų gavėjas ar visi šie

asmenys kartu, pateikdami laidavimo (garantijos) dokumentą ar sumokėdami

piniginį užstatą.

3.

Vyriausybė

gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenimo

taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymo

užtikrinimo būdą.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto

piniginio užstato arba laidavimo (garantijos) už gabenamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sumos dydį nustato vietos mokesčių administratorius, kurio veiklos teritorijoje

yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis ar registruotas siuntėjas,

atsižvelgdamas į centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintą piniginio

užstato arba laidavimo (garantijos) sumos dydžio nustatymo metodiką.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyti piniginis užstatas arba laidavimo

(garantijos) dokumentas grąžinami akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkui ar registruotam siuntėjui arba piniginio užstato ar laidavimo

(garantijos) suma grąžinama naudoti tada, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų

aplinkybių:

1)

akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ar registruoto siuntėjo

gautame pranešime apie gavimą paskirties vietoje nėra žymų apie nustatytus

prekių kiekio trūkumus;

2) tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas

negauna nustatyta tvarka parengto pranešimo apie gavimą arba jame

yra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus, akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkas ar registruotas siuntėjas sumoka su išgabentomis, bet

nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje

valstybėje narėje) akcizus ir pateikia dokumentus, kuriais tai įrodoma, arba

pateikia įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

6.

Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti gabenant akcizais apmokestinamas

prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos

Respubliką arba gabenant tokias prekes tarp kitų valstybių narių per Lietuvos

Respubliką, įvykdymas užtikrinamas laikantis šio įstatymo ar savo esme tolygių

kitų valstybių narių teisės aktų nuostatų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

19 straipsnis. Atvejai, kai akcizais apmokestinamos

prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio įstatymo 9

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

1 dalies 1 punkto redakcija iki 2016 m.

gruodžio 31 d.

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste ir

Lietuvos Respublikos valstybės sienos su trečiosiomis valstybėmis perėjimo

punkte, patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias

valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų

transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos.

Taikant šio punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų

transportu, keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš

orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku

laikoma pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų,

kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;

1 dalies 1 punkto redakcija,

įsigaliojanti 2017 m. sausio 1 d.:

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste,

patiektos išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar trečiąsias valstybes

keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro ar jūrų transportu

vykstantiems į paskirties tašką už Europos Sąjungos teritorijos. Taikant šio

punkto nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu,

keleivio vykimo vieta laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar

laivo vieta po įlipimo Lietuvos Respublikoje, o paskirties tašku laikoma

pirmoji vieta, esanti oro ar jūrų uoste, už Lietuvos Respublikos ribų, kurioje

orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti keleivių;

2) skirtos

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos

Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus

aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra

Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto

pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai nepalankesnę arba

palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3)

skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų nariams. Šiuo

atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos ir

apribojimai;

4) atgabenamos į

Lietuvos Respubliką ne iš Europos Sąjungos teritorijos keleivių asmeniniame

bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis

(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos

kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)

krovinius tarptautiniais maršrutais;

6)

skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos

šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems civiliams

darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse operacijose,

pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip pat

atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,

jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos šalių, kitų negu

paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems

civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje

narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);

7)

skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms organizacijoms ir jų

atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta tarptautinėse sutartyse,

pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos, arba Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama tarptautine organizacija. Nuo

akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos tarptautinėms organizacijoms,

kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė narė, ar jų atstovybėms, taip

pat šių organizacijų ar atstovybių nariams (prekės nuo akcizų atleidžiamos

laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės

organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės tarptautinėse sutartyse su

tarptautinėmis organizacijomis nustatytų sąlygų ir apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal

tarptautines sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri

nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose

sutartyse numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 5,

6, 7 ir 8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo

akcizų, nustatyti šio įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo sumokėti Lietuvos

Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę komerciniams tikslams, už šias

prekes sumokėti akcizai turi būti grąžinti pateikus vietos mokesčių

administratoriui šio įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje nurodytą patvirtintą

supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumento egzempliorių ir

kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimą ar kitokius

įrodymus, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti, jų

sumokėjimas garantuotas arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti

atleistos nuo akcizų.

6.

Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai

sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių

pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,

kuris nėra registruotas gavėjas ir nevykdo ekonominės veiklos, kaip ji

apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, arba ne į akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčių administratoriui turi būti

pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas ar

kitokie įrodymai, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti

arba šios prekės toje valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų.

7.

Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6 dalyse

nurodytiems tikslams į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos Respublikoje

terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčių administratoriui gali būti pateikti šio

straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota mokėtina už šias

prekes akcizų suma panaikinama.

8.

Konkrečias

šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

Nr. XI-1186,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7561 (2010-12-18)

20

straipsnis. Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1.

Nepagrįstai

sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai grąžinti

sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus)

importo akcizus grąžina muitinė Muitinės departamento nustatyta tvarka.

21

straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė

1.

Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,

kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija

kontroliuoja ir akcizų už importuotas prekes sumokėjimą, jeigu jos šio įstatymo

nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį arba

registruoto siuntėjo išgabenamos į šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15

straipsnio 1 dalyje nurodytas vietas.

2.

Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, sumokėjimą

kontroliuoja teritorinės muitinės.

3.

Akcizai administruojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Sąjungos teritoriją ne

Europos Sąjungos prekių, kurios nėra išleistos į laisvą apyvartą, taip pat dėl

iš trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas

užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su

galinčia atsirasti importo skola muitinei.

5.

Europos

Sąjungos prekių įvežimui iš Prancūzijos užjūrio departamentų, Kanarų, Alandų ir

Normandijos salų į Europos Sąjungos teritoriją taikomi tokie patys muitinės

formalumai, kokie yra taikomi į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ne

Europos Sąjungos prekėms. Tuo atveju, kai į Europos Sąjungos teritoriją iš

trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios skirtos nugabenti į kitą valstybę

narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš trečiųjų teritorijų, šios prekės gali

būti pateiktos vidinio tranzito procedūrai, numatytai Bendrijos muitinės

kodekse, įforminti. Kai į Europos Sąjungos teritoriją iš trečiųjų teritorijų

įvežamos prekės, kurioms, jeigu jos būtų įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų

būti taikoma sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, tai

joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų taikomos atlikus minėtus muitinės

sankcionuotus veiksmus ar įforminus atitinkamas procedūras.

6.

Prekių išvežimui iš Europos Sąjungos teritorijos į Prancūzijos užjūrio

departamentus, Kanarų, Alandų ir Normandijos salas taikomi tokie patys muitinės

formalumai, kokie yra taikomi eksportuojant prekes iš Europos Sąjungos muitų

teritorijos. Tuo atveju, kai prekės laikinai išvežamos iš Europos Sąjungos

teritorijos į trečiąsias teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos,

kurios būtų taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos

Sąjungos muitų teritorijos.

7.

Šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės

departamento generalinis direktorius.

8.

Tais atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąsias

teritorijas arba prekės atgabenamos iš jų ir joms taikoma sąlyginio

neapmokestinimo muitinės procedūra arba priemonė, taip pat tais atvejais, kai

prekės gabenamos tarp valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė,

tačiau yra Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė,

teritoriją arba tarp valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito

procedūrą, arba per vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR

ar ATA knygele, laikoma, kad akcizų mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje

dalyje nurodytais atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.

9.

Jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, centrinis mokesčių administratorius,

siekdamas kontroliuoti akcizų sumokėjimą, gali nustatyti specialius akcizais

apmokestinamų prekių, taip pat produktų, galinčių tapti akcizų objektu,

gabenimo, laikymo ir apskaitos tvarkos reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

22

straipsnis. Atsakomybė

1.

Asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir

kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame įstatyme nurodyta didžiausia

leistinoji pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

23

straipsnis. Alui taikomi akcizų tarifai

1.

Alui taikomas

8,5 lito už 1 procentą faktinės tūrinės alkoholio koncentracijos

procentais akcizų tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Akcizų už alų apskaičiavimo pagal faktinę tūrinę alkoholio koncentraciją

taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

20 straipsnis.

Atsakomybė

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo pažeidimus

atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už

reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla verstis tik

akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos

sankcijos.

3.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali

leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

II SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

21 straipsnis.

Alui taikomi akcizo tarifai

1.

Alui taikomas

7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio

procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10 tūkst.

hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis akcizo

tarifas, negu nustatytas šio straipsnio 1 dalyje. Šiame Įstatyme mažąja alaus

darykla, kuriai taikoma ši lengvata, laikoma per kalendorinius metus ne daugiau

kaip 80 tūkst. hektolitrų alaus pagaminanti įmonė, pagal Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus pripažįstama teisiškai ir

ekonomiškai nepriklausančia nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės

(išskyrus atvejus, kai šių alų gaminančių įmonių kartu per kalendorinius metus

pagaminto alaus kiekis neviršija 80 tūkst. hektolitrų), o įmonės gamybinės

patalpos yra fiziškai atskirtos nuo bet kurios kitos alų gaminančios įmonės.

Šioje dalyje nurodyta akcizų lengvata netaikoma pagal licencines sutartis

pagamintam alui. Šioje dalyje alaus gamyba nelaikomas kitoje alų gaminančioje

įmonėje pagaminto alaus maišymas ir (arba) pilstymas. Šios lengvatos taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Akcizo už alų apskaičiavimo pagal faktinę alkoholio koncentraciją taisykles

nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

22

straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams

taikomi akcizo tarifai

Vynui iš šviežių

vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) vynui ir

kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija (kitų

fermentuotų gėrimų atveju – gauta tik fermentacijos būdu), išreikšta tūrio

procentais, yra ne didesnė kaip 8,5 procento tūrio ir kuriuose fermentuotas

gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 40 litų už produkto hektolitrą;

2) šio

straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams – 150

litų už produkto hektolitrą.

22 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems

fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių

vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) vynui, kurio

faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė

kaip 8,5 procento tūrio, – 53 litai už produkto hektolitrą;

2) šio

straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui – 198 litai už produkto hektolitrą;

3) kitiems

fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė alkoholio koncentracija, gauta tik

fermentacijos būdu ir išreikšta tūrio procentais, yra ne didesnė kaip 8,5

procento tūrio ir kuriuose fermentuotas gėrimas sudaro 100 procentų tūrio, – 58

litai už produkto hektolitrą;

4) šio

straipsnio 3 punkte nenurodytiems kitiems fermentuotiems gėrimams – 216 litų už

produkto hektolitrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1355,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

23

straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizo tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 198 litai už produkto

hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 304 litai už produkto

hektolitrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1355,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

24

straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizo tarifai

1.

Etilo

alkoholiui taikomas 4416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizo

tarifas.

2.

Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje nurodytus produktus,

gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo alkoholio, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra 100

procentų tūrio, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis

hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1355,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

23 straipsnis.

Tarpiniams produktams taikomi akcizo tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizo tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 150 litų už produkto

hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 15 procentų tūrio, – 230 litų už produkto

hektolitrą.

24 straipsnis. Vynui iš šviežių vynuogių ir kitiems

fermentuotiems gėrimams taikomi akcizų tarifai

Vynui iš šviežių

vynuogių ir kitiems fermentuotiems gėrimams taikomi tokie akcizų

tarifai:

1) vynui, kurio

faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne didesnė kaip 8,5

procento, – 53 litai už produkto hektolitrą;

2) šio

straipsnio 1 punkte nenurodytam vynui – 198 litai už produkto hektolitrą;

3) kitiems

fermentuotiems gėrimams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais,

gauta tik fermentuojant, yra ne didesnė kaip 8,5 procento, – 58 litai už

produkto hektolitrą;

4) šio

straipsnio 3 punkte nenurodytiems kitiems fermentuotiems gėrimams – 216 litų už

produkto hektolitrą.

Straipsnio redakcija nuo 2012-01-01:

25 straipsnis. Tarpiniams produktams

taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne

didesnė kaip 15 procentų, – 198 litai už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė

kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.

Straipsnio redakcija nuo 2012-01-01:

25

straipsnis. Tarpiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Tarpiniams

produktams taikomi tokie akcizų tarifai:

1) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra ne

didesnė kaip 15 procentų, – 216 litų už produkto hektolitrą;

2) tarpiniams

produktams, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra didesnė

kaip 15 procentų, – 304 litai už produkto hektolitrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1633,

2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 141-6614 (2011-11-22)

26

straipsnis. Etilo alkoholiui taikomi akcizų tarifai

1.

Etilo

alkoholiui taikomas 4 416 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą akcizų

tarifas.

2.

Apskaičiuojant mokėtiną akcizų sumą už šiame straipsnyje

nurodytus produktus, gryno etilo alkoholio hektolitru laikoma 100 litrų etilo

alkoholio, kurio faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais yra 100

procentų, o temperatūra – 20 °C. Visas gryno etilo alkoholio kiekis

hektolitrais apvalinamas iki sveikojo skaičiaus tūkstantosios dalies.

26 straipsnis.

Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam netaikomas akcizas

Akcizas netaikomas šiam etilo alkoholiui:

1) denatūruotam

pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų

produktų gamyboje etilo alkoholiui, kuriam akcizas turi būti netaikomas pagal

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio

alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1

dalies b punktą. Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2)

etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m.

lapkričio 22 d. Europos Komisijos reglamentą 3199/93/EB dėl visiško etilo

alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio pripažinimo atleidimo nuo akcizų

tikslais.

27 straipsnis. Specialūs atvejai, kai etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiami:

1) etilo

alkoholis, pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu, kuriam netaikomi akcizai;

2)

alus, vynas, kiti fermentuoti gėrimai, kuriuos pasigamina fizinis asmuo, tik

tuo atveju, kai šie gėrimai skirti tik asmeniniam naudojimui (t. y. ne

parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams). Vyriausybė turi teisę nustatyti

šiame punkte nurodytų prekių kiekį, kuris atleidžiamas nuo akcizų;

3) etilo

alkoholis, naudojamas sveikatinimo reikmėms;

4) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti acto gamybai;

5) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti šokolado gaminių gamybai, jeigu 100

kilogramų (neto) šokolado gaminių sunaudojama ne daugiau kaip 8,5 litro gryno

etilo alkoholio;

6) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti kitų, negu nurodyta šios dalies 5

punkte, maisto produktų gamybai, jeigu 100 kilogramų (neto) šių produktų

sunaudojama ne daugiau kaip 5 litrai gryno etilo alkoholio;

7) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, skirti maisto ir (arba) nealkoholinių

gėrimų, kurių faktinė tūrinė alkoholio koncentracija procentais neviršija 1,2

procento, gamybai naudojamų kvapiųjų medžiagų ar jų mišinių gamybai;

8) dehidratuotas

etilo alkoholis, skirtas bioetiltretbutileterio gamybai Lietuvos Respublikos

biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo (toliau – Biokuro, biodegalų ir

bioalyvų įstatymas) nustatyta tvarka.

2.

Panaikinus

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą arba importuojant etilo alkoholį,

nurodytą šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktuose, akcizai

neskaičiuojami. Konkrečią šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

28

straipsnis. Denatūruotas etilo alkoholis, kuriam akcizai netaikomi

Akcizai netaikomi šiam etilo alkoholiui:

1) denatūruotam

pagal atitinkamos valstybės narės reikalavimus ir panaudotam ne maistui skirtų

produktų gamybai etilo alkoholiui, kuriam akcizai turi būti netaikomi pagal

1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir

alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktą.

Lietuvos Respublikoje tokius denatūravimo reikalavimus nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija;

2)

etilo alkoholiui, kuris pripažintas denatūruotu etilo alkoholiu pagal 1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr.

3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio

pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais.

29

straipsnis. Etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimas banderolėmis

Etilo

alkoholis (klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai, skirti

parduoti Lietuvos Respublikoje, turi būti paženklinti specialiais ženklais –

banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti

nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

ANTRASIS

SKIRSNIS

APDOROTAS TABAKAS

30

straipsnis. Cigaretėms taikomi akcizų tarifai

1.

Cigaretės

apmokestinamos taikant kombinuotąjį akcizų tarifą. Jį sudaro specifinis (litais

už 1 000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo didžiausios mažmeninės

kainos) elementai. Kombinuotojo akcizų tarifo apskaičiavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Cigaretėms

taikomas toks akcizų tarifas:

1) specifinis

elementas – 132 litai;

2) vertybinis

elementas – 25 procentai.

3.

Šio

straipsnio 1 dalyje cigaretėms nurodytas kombinuotasis akcizų tarifas turi būti

ne mažesnis kaip 221 litas už 1 000 cigarečių.

4.

Šio įstatymo

3 straipsnio 11 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako ritinėlis, kuris

(be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 8 cm, bet ne ilgesnis kaip 11 cm,

šiame įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris ilgesnis kaip 11

cm, bet ne ilgesnis kaip 14 cm, atitinkamai laikomas trimis cigaretėmis ir taip

toliau.

5.

Vidutinę

svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą, kuri naudojama nustatant Lietuvos

Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d.

Tarybos direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms, derinimo

nustatyto minimalaus akcizų tarifo atitikimą, pagal patvirtintą metodiką

nustato finansų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

31

straipsnis. Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizų tarifai

1.

Cigarams ir

cigarilėms taikomas 80 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 139 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2013 m. sausio 1

d.:

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 163 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2015 m. sausio 1

d.:

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 187 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

2 dalies redakcija nuo 2018 m. sausio 1

d.:

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 208 litų už kilogramą produkto akcizų tarifas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

32

straipsnis. Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis

Skirtas

parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas

specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai

ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

28 straipsnis.

Cigaretėms taikomi akcizo tarifai

1.

Cigaretės apmokestinamos taikant kombinuotą akcizo tarifą. Jį sudaro specifinis

(litais už 1000 cigarečių) ir vertybinis (procentais nuo maksimalios mažmeninės

kainos) elementai. Kombinuoto akcizo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Cigaretėms

taikomas toks akcizo tarifas:

1) specifinis

elementas – 47,5 lito ir

2) vertybinis

elementas – 15 procentų.

3.

Šio Įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodytus požymius atitinkantis tabako

ritinėlis, kuris (be filtro ar kandiklio) yra ilgesnis kaip 9 cm, bet ne ilgesnis

kaip 18 cm, šiame Įstatyme laikomas dviem cigaretėmis; ritinėlis, kuris

ilgesnis kaip 18 cm, bet ne ilgesnis kaip 27 cm, atitinkamai laikomas trimis

cigaretėmis ir taip toliau.

4.

Populiariausių cigarečių kainų kategorijos, kuri naudojama nustatant Lietuvos

Respublikoje cigaretėms taikomo akcizų tarifo ir 1992 m. spalio 19 d. Tarybos

direktyvoje 92/79/EEB dėl mokesčių už cigaretes derinimo nustatyto minimalaus

akcizų tarifo atitikimą, nustatymo metodiką tvirtina finansų ministras.

29 straipsnis.

Kitam apdorotam tabakui taikomi akcizo tarifai

1.

Cigarams ir

cigarilėms taikomas 38 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

2.

Rūkomajam

tabakui taikomas 111 litų už kilogramą produkto akcizo tarifas.

30 straipsnis.

Apdoroto tabako ženklinimas banderolėmis

Skirtas

parduoti Lietuvos Respublikoje apdorotas tabakas turi būti paženklintas

specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką ir atvejus, kai

ženklinti nereikalaujama, nustato Vyriausybė.

31

straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1.

Be šio

Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas

tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios

nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos

(dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos

Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka.

Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau

buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba  grąžinama Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas

būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems

tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip

pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos

įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už

šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma

įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

31 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas

tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1.

Be šio

Įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas

tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios

nuostatos įgyvendinamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų

ministerijos (dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) bei Europos

Sąjungos reglamentų (dėl muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka.

Jeigu už šioje dalyje nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau

buvo sumokėti, akcizų suma įskaitoma arba  grąžinama Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

2.

Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas

būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems

tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip

pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos

įgyvendinamos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už

šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma

įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

32

straipsnis. Maksimali cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės

negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,

nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETINIAI PRODUKTAI

32 straipsnis.

Maksimali cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės

negali būti parduodamos už didesnę kainą, negu maksimali mažmeninė kaina,

nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGETINIAI PRODUKTAI

33 straipsnis. Specialūs atvejai, kai apdorotas

tabakas atleidžiamas nuo akcizų

1.

Be šio

įstatymo 19 straipsnyje nurodytų atvejų, nuo akcizų atleidžiamas apdorotas

tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios

nuostatos įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus (dėl Valstybinės

mokesčių inspekcijos kontroliuojamų prekių) ir Europos Sąjungos reglamentų (dėl

muitinės kontroliuojamų prekių) nustatyta tvarka. Jeigu už šioje dalyje

nustatyta tvarka sunaikintą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų

suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka. Šios dalies nuostatos netaikomos sunaikintam

apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų

reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas.

2.

Nuo akcizų taip pat atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis panaudotas

būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatytiems privalomiems

tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai paimami tam įgaliotų institucijų, taip

pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams. Šios nuostatos

įgyvendinamos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Jeigu už

šioje dalyje nurodytą apdorotą tabaką akcizai jau buvo sumokėti, akcizų suma

įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Didžiausia cigarečių pardavimo kaina

Cigaretės

negali būti parduodamos už didesnę kainą negu didžiausia mažmeninė kaina,

nurodyta ant banderolės, kuria paženklinta jų pakuotė.

TREČIASIS SKIRSNIS

ENERGINIAI PRODUKTAI

34 straipsnis. Žibalui taikomi akcizo tarifaiŽibalui  taikomas 1140 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1355,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

35

straipsnis. Gazoliams taikomi akcizo tarifai

1.

Gazoliams taikomas 947 litų už 1000

litrų produkto akcizo tarifas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Šildymui

skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio Įstatymo 42

straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1000 litrų produkto akcizo tarifas.

3.

Akcizais

neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka

registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio

mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius,

per vienerius ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų

birželio 30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų

dyzelinių degalų kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka deklaruotam žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio

augalų rūšis. Akcizais taip pat neapmokestinami dyzeliniai degalai, skirti

naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka registruotiems žemės ūkio veiklos

subjektams tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, per vienerius

kalendorinius metus neviršijant 275 litrų vienai tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje dyzelinių degalų kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-503, 2006-01-20,

Žin., 2006, Nr. 17-599 (2006-02-11)

Nr. X-1355,

2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5358 (2007-12-15)

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

Nr.

XI-398,

2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 91-3926 (2009-07-31)(įsigalioja 2009-08-01)

36

straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi akcizo tarifai

1.

Skystajam

kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizo

tarifas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizo tarifas; jeigu šis kuras

skirtas šildymui ir pažymėtas šio Įstatymo 42 straipsnyje nustatyta tvarka, –

šio Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.

35 straipsnis. Variklių benzinui taikomi akcizų tarifaiVariklių benzinui taikomi tokie akcizų tarifai:1) bešviniam benzinui – 1 500 litų už 1 000 litrų produkto;

2)

benzinui, turinčiam švino, – 2 000 litų už 1 000 litrų produkto.

36 straipsnis. Žibalui taikomi akcizų tarifaiŽibalui taikomas 1 140 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas.

37

straipsnis. Gazoliams taikomi akcizų tarifai

1.

Gazoliams

taikomas 1 043 litų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, jeigu šiame

straipsnyje nenustatyta kitaip.

2.

Šildymui

skirtiems gazoliams (buitiniam krosnių kurui), pažymėtiems šio įstatymo 44

straipsnyje nustatyta tvarka, taikomas 73 litų už 1 000 litrų produkto akcizų

tarifas.

3.

Akcizais

neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka

registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkyje, taip pat žemės ūkio

mokslo, studijų ir mokymo įstaigoms, turinčioms mokomuosius (bandymų) ūkius,

per vienus ūkinius metus (nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio

30 d.) neviršijant Vyriausybės nustatytų akcizais neapmokestinamų gazolių

kiekių vienam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka deklaruotam

žemės ūkio naudmenų hektarui pagal žemės ūkio augalų rūšis. Akcizais taip pat

neapmokestinami gazoliai, skirti naudoti Vyriausybės nustatyta tvarka

registruotiems žemės ūkio veiklos subjektams tvenkinių ir kitų vidaus vandenų

žuvininkystėje, per vienus kalendorinius metus neviršijant 275 litrų vienai

tonai sugautų ir realizuotų žuvų. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant

jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

37 straipsnis. Naftos dujoms ir

dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizo tarifai

Naftos dujoms ir

dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1050 litų už

toną produkto akcizo tarifas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-79, 2008-12-19,

Žin., 2008, Nr. 149-6005 (2008-12-30)

38 straipsnis. Skystajam kurui (mazutams), orimulsijai taikomi

akcizų tarifai

1.

Skystajam

kurui (mazutams), atitinkančiam Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatytus požymius, orimulsijai taikomas 52 litų už toną produkto akcizų

tarifas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nenurodytam skystajam kurui (mazutams) taikomas šio

įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytas akcizų tarifas; jeigu šis kuras

skirtas šildymui ir pažymėtas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka, –

šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarifas.

39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams

angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

Naftos dujoms ir

dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomas 1 050 litų už

toną produkto akcizų tarifas.

40 straipsnis. Akcizų lengvatos energiniams

produktams iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais

1.

Šio straipsnio nuostatos taikomos energiniams produktams, kurie pagaminti iš

šioje dalyje nurodytų produktų arba kurių sudėtyje yra vienas ar keli šioje

dalyje nurodyti produktai:

1)

klasifikuojami KN 1507–1518 pozicijose;

2)

klasifikuojami KN 3824 90 55, 3824 90 80–3824 90 99 subpozicijose (šios

nuostatos taikomos tik tai daliai, kuri pagaminta iš biomasės);

3)

klasifikuojami KN 2207 20 00 ir 2905 11 00 subpozicijose, jeigu jie nėra

sintetinės kilmės;

4)

pagaminti iš biomasės (kaip ji apibrėžta Biokuro, biodegalų ir bioalyvų

įstatyme), įskaitant produktus, klasifikuojamus KN 4401 ir 4402 pozicijose.

2.

Šio straipsnio nuostatos taip pat taikomos ir tuo atveju, jeigu šio straipsnio

1 dalyje nurodytų produktų sudėtyje yra vandens (KN 2201 pozicija ir 2851 00 10

subpozicija).

3.

Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tiems produktams, kurie atitinka Biokuro,

biodegalų ir bioalyvų įstatyme keliamus reikalavimus biokurui.

4.

Šio straipsnio

reikalavimus atitinkantiems produktams, kuriuose

biologinės kilmės priemaišų dalis (procentais) yra 30 procentų arba didesnė,

taikomas šio įstatymo 35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas,

sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį

(procentais) produkte, arba produktai atleidžiami nuo akcizų, kai produktai

pagaminti tik iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų produktų.

5.

Kitiems šio straipsnio reikalavimus atitinkantiems

produktams, nenurodytiems šio straipsnio 4 dalyje, taikomas šio įstatymo

35–39 straipsniuose nustatytas akcizų tarifas, sumažintas dalimi,

proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais),

viršijančią teisės aktuose nustatytą privalomų biologinės kilmės priemaišų dalį

(procentais).

6.

Šiame

straipsnyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą turinčių asmenų

pagamintiems, taip pat iš kitos valstybės

narės atgabentiems arba importuotiems produktams.

41

straipsnis. Energiniams produktams taikomų akcizų skaičiavimo metodas

Akcizų tarifas už

energinius produktus, nurodytus šio įstatymo 35, 36, 37 ir 40 straipsniuose,

nustatytas, kai produkto temperatūra yra 15 °C. Akcizų perskaičiavimo metodiką

tais atvejais, kai produktas yra kitokios temperatūros, nustato centrinis

mokesčių administratorius.

42

straipsnis. Kitiems energiniams produktams taikomi akcizų tarifai

Šio įstatymo 35–39 straipsniuose nenurodytiems

energiniams produktams taikomi akcizų tarifai, šiuose straipsniuose nustatyti

atitinkamiems ekvivalentiškiems produktams, vietoj kurių ar kaip šių produktų

priedai jie gali būti ar yra parduodami arba naudojami.

3 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai

akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio

Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo

naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos

Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais

apmokestinamus produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, tačiau centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje

išrašomiems akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę

nustatyti papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas

reglamentas valstybei narei suteikia tokią teisę.

2.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos) ir (arba)

teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip pat į jas

atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje laisvai

cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių sandėliais

laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba) teritorijos,

kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų valstybių narių

kompetentingos institucijos.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių

narių kompetentingos institucijos.

4.

Akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais

apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)

gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.

5.

Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti fermentuoti

gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

6.

Alus –

Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas

alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,

pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206

pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.

7.

Apdorotas

tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip

apibrėžta šiame straipsnyje.

8.

Cigarai ir

cigarilės – šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;

2) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus

tabako;

3) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto

tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip

1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti

į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;

4) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis

kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo ilgis yra

ne mažesnis kaip 34 mm.

9.

Cigaretės

– šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio

straipsnio 8 dalies nuostatas;

2) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus

iš cigarečių popieriaus;

3) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

10.

Etilo

alkoholis – visi šie produktai:

1) KN 2207 ir

2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;

2) KN 2204, 2205

ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) kitose negu

KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios

dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,

o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą

jų masės.

11.

Elektros energija – energija, klasifikuojama KN

2716 pozicijoje.

12.

Energetiniai

produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo  1 priede.

13.

Europos Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento

(EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos.

14.

Europos Bendrijų teritorija –

teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB

dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir

dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatos.

15.

Faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių skaičius 20

°C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje

temperatūroje.

16.

Kita

valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

17.

Kiti

fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip

jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.

18.

Kiti

ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus

šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą

laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais fermentuotais

gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus gėrimus, kurie

pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais gėrimais arba

alumi);

2) jų faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2

procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė

kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.

19.

Kiti putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29 10

subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą laikomus

vynais iš šviežių vynuogių);

2) pateikiami

išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais

arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl

ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3)

jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra

didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.

20.

Laidavimas

už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto

prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi

sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios

banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos

suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas

laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)

įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų

prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų

mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar

registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

21.

Neregistruotas prekybininkas –

šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės

verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais

prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.

22.

Ramus

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;

2) jo faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:

a)

didesnė kaip

1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, arba

b)

didesnė kaip

15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.

23.

Putojantis

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205

pozicijoje;

2) pateikiamas

išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti

raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis

dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3)

jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu.

24.

Registruotas prekybininkas –

asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš

kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais

prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.

25.

Rūkomasis

tabakas – šie produktai:

1) suplėšytas,

supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba

nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu

būdu;

2) mažmeninei

prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9

dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

26.

Supaprastintas

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,

kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp

valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos

Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto

Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,

kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis

mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti

papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas

valstybei narei suteikia tokią teisę.

27.

Tarpiniai

produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet

kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;

2)

jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė

kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) jie

nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.

28.

Trečiosios valstybės –

valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.

29.

Trečiosios teritorijos –

finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB

dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir

dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše

esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.

30.

Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos Europos

Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.

Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,

remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų

procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių

produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti

sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais

sandoriais.

31.

Vynas iš

šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip

apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.

32.

Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal kitus

kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi

cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį

apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)

iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.

33.

Produktai,

kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus

kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi atitinkamai

cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos produktams,

kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.

34.

Kitos šiame

Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių

administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės

kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik

Valstybinė mokesčių inspekcija.

35.

Šiame

Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,

kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių

apmokestinimą.

43 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energiniai

produktai atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų

atleidžiami:

1)

orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslams (įskaitant orlaivių

degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai ir

aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams

naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai

juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2)

laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Sąjungos vandenyse

tikslams (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams

poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,

kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energiniai

produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip

šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energiniai

produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus

energinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių degalai

arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai

angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami

arba importuojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka

registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms

(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos

dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,

registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali

būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;

8) energiniai produktai, į Lietuvos

Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose

dokumentuose nurodytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių

degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės

variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Apskaitos reikalavimus šio straipsnio

1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato

centrinis mokesčių administratorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)

44 straipsnis. Energinių produktų, kuriems taikomos

akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas

1.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1)

šildymui skirti energiniai produktai, kuriems taikomas šio įstatymo 37

straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizų tarifas;

2)

kiti energiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje, taip pat šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų energinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

3.

Už energinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip pat

tais atvejais, kai žymėti energiniai produktai panaudojami kaip degalai

(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam

tikslui, kuriam šiuos energinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų

lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS

45

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją

Prievolė mokėti

akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:

1) parduodama ar

kitaip perduodama asmeniui, kuris neturi veiklos licencijų, nustatytų Lietuvos

Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos

įstatymas) (toliau – nelicencijuotas asmuo), arba

2) nelicencijuoto

asmens gaunama iš kitos valstybės narės, arba

3) importuojama

nelicencijuoto asmens, arba

4) suvartojama

asmens, turinčio veiklos licencijas, nustatytas Elektros energetikos įstatyme

(toliau – licencijuotas asmuo), ar elektros energijos gamintojo savoms

reikmėms. Elektros energijos suvartojimu savoms reikmėms yra laikomas elektros

energijos sunaudojimas kitiems tikslams negu elektros energijos gamybos

procesams ir gamybos procesui palaikyti.

46

straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai

Akcizų už elektros

energiją mokėtojai yra asmenys, kuriems šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytais

pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus. Asmenys akcizų už elektros

energiją mokėtojais registruojami centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka.

47

straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai

1.

Elektros

energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizų tarifas.

2.

Elektros

energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos

megavatvalandę akcizų tarifas. Šiame įstatyme elektros energijos naudojimas

verslo reikmėms suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę

veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme. Asmenys, naudojantys

elektros energiją verslo reikmėms, registruojami centrinio mokesčių

administratoriaus nustatyta tvarka.

48

straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1.

Nuo akcizų už

elektros energiją atleidžiama:

1) elektros energija,

naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos, skirstymo bei perdavimo

procesams ir šiems procesams palaikyti, taip pat elektros energijos nuostoliai,

susidarę elektros energijos perdavimo ir skirstymo tinkluose;

2) elektros energija,

pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos išteklius;

3) elektros energija,

tiekiama buitiniams vartotojams, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos

įstatyme, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie pagal Lietuvos

Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (toliau – Labdaros ir paramos

įstatymas) yra paramos gavėjai;

4) elektros energija,

eksportuojama ar tiekiama į kitą valstybę narę;

5) elektros energija,

parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčių

administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2.

Šio straipsnio 1

dalies 5 punkte nurodytas vietos mokesčių administratoriaus leidimas įsigyti

elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems

elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems

elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems

elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,

kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50

procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3.

Šio straipsnio 2

dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi

būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčių

administratorius.

4.

Tais atvejais, kai

akcizai už elektros energiją, kuri vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis yra

atleidžiama nuo akcizų, yra sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

45 straipsnis.

Elektros energijai taikomi akcizų tarifai

1.

Elektros

energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.

2.

Elektros

energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos

megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas

tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą

leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais

suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji

suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

46 straipsnis.

Atleidimas nuo akcizų

1.

Nuo akcizų už

elektros energiją atleidžiama:

1) elektros energija,

naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui

palaikyti;

2) elektros energija,

pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

3) elektros energija,

tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali

būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje

jie registruoti, leidimą;

4) elektros energija,

parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio

administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti elektros

energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems

elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems

elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems

elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,

kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50

procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3.

Šio straipsnio 2

dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi

būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio

administratorius.

47 straipsnis. Akcizų už

elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti

nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.

48 straipsnis. Akcizų už

elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už elektros

energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito

mėnesio 15 dienos nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, taip pat kitas

asmuo, gavęs elektros energijos iš kitos valstybės narės, privalo vietos

mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas,

pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos formą ir pildymo

taisykles nustato centrinis mokesčio administratorius. Joje privalo būti

deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už kurią prievolė

mokėti akcizus šio Įstatymo 43 straipsnyje nustatyta tvarka atsirado tą

mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo statuso, jis privalo šio

straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčio

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už

elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą

įsigytą elektros energijos kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir juos

sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

Už asmens, kuris

nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, importuotą elektros energiją

akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS

49

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą

1.

Prievolė mokėti

akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar

kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,

arba

2) gaunami iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)

lignito tiekėjas, arba

3) importuojami

asmens,  kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito

tiekėjas, arba

4) suvartojami

registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.

2.

Akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato

centrinis mokesčio administratorius.

50

straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai

Akcizų už akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą  mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso

ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.

51

straipsnis. Akmens anglių atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens

anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos

nuosavybėn gyventojams.

49 straipsnis. Akcizų už

elektros energiją nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pardavimo dokumentuose turi būti

nurodyta už elektros energiją apskaičiuota akcizų suma.

50 straipsnis. Akcizų už

elektros energiją deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už elektros

energiją mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito

mėnesio 15 dienos asmuo, kuriam šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2

ir 4 punktuose nustatytais pagrindais atsiranda prievolė mokėti akcizus,

privalo vietos mokesčių administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas, pateikti akcizų už elektros energiją deklaraciją. Deklaracijos

formą ir pildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje

privalo būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už elektros energiją, už

kurią prievolė mokėti akcizus šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka

atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai privalo būti sumokėti iki šioje

dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka licencijuoto asmens ar elektros energijos gamintojo statuso, jis privalo

šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už

elektros energiją deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą

įsigytą ar sunaudotą savoms reikmėms elektros energijos kiekį, už kurį dar

nesumokėti akcizai, ir juos sumokėti iki šio straipsnio 1 dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

3.

Už nelicencijuoto

asmens importuotą elektros energiją akcizai sumokami Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

PENKTASIS SKIRSNIS

AKMENS ANGLIŲ, KOKSO IR LIGNITO APMOKESTINIMAS

51

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą

1.

Prievolė mokėti

akcizus už akmens anglis, koksą ir lignitą atsiranda, kai jie:

1) parduodami ar

kitaip perduodami asmeniui, kuris nėra centrinio mokesčių administratoriaus

nustatyta tvarka registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas,

arba

2) gaunami iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba)

lignito tiekėjas, arba

3) importuojami

asmens, kuris nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito

tiekėjas, arba

4) suvartojami

registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo savoms reikmėms.

2.

Akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjų registravimo ir išregistravimo tvarką nustato

centrinis mokesčių administratorius.

52

straipsnis. Akcizų už akmens anglis, koksą, lignitą mokėtojai

Akcizų už akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą mokėtojai yra registruoti akmens anglių, kokso

ir (arba) lignito tiekėjai, importuotojai (kiti negu registruoti akmens anglių,

kokso ir (arba) lignito tiekėjai), taip pat kiti asmenys, jeigu jie gavo akmens

anglis, koksą ir (arba) lignitą iš kitos valstybės narės.

53

straipsnis. Akmens anglių atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens

anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos

nuosavybėn gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie

pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra paramos gavėjai.

51 straipsnis.

Akmens anglių atleidimas nuo akcizų

Nuo akcizų už akmens

anglis atleidžiamos akmens anglys, kai jos parduodamos ar kitaip perduodamos

nuosavybėn gyventojams.

52

straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1.

Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Akmens anglims,

naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms

ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių

naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo

ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

53

straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1.

Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2

dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Koksui ir

lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo

tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,

parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme

kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas

asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

54 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1.

Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 26 litų už toną produkto akcizų tarifas.

2.

Akmens anglims, naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto

akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik akmens

anglims, parduodamoms ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame

įstatyme akmens anglių naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų

naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės

vertės mokesčio įstatyme.

55 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1.

Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2

dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizų tarifas.

2.

Koksui ir lignitui, naudojamiems verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną

produkto akcizų tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizų tarifas taikomas tik

koksui ir lignitui, parduodamiems ar kitaip perduodamiems asmeniui, turinčiam

centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą

leidimą. Šiame įstatyme kokso ir lignito naudojimas verslo reikmėms suprantamas

kaip jų naudojimas asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji

apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

41 straipsnis. Specialūs atvejai, kai energetiniai

produktai atleidžiami nuo akcizų

1.

Be šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatytų atleidimo atvejų, nuo akcizų

atleidžiami:

1)

orlaivių degalai, kurie tiekiami oro navigacijos tikslais (įskaitant orlaivių

degalus, naudojamus orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatacijai bei

aptarnavimui), išskyrus orlaivių degalus, tiekiamus į asmeniniams poreikiams

naudojamus orlaivius. Orlaivis laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams, kai

juo naudojasi orlaivio savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

2)

laivų degalai, kurie tiekiami laivų navigacijos Europos Bendrijų vandenyse

tikslais (įskaitant žvejybą), išskyrus laivų degalus, tiekiamus į asmeniniams

poreikiams naudojamus laivus. Laivas laikomas naudojamu asmeniniams poreikiams,

kai juo naudojasi laivo savininkas ar kitas asmuo (nuomos ar kitais teisiniais

pagrindais) kitiems negu komerciniams tikslams. Energetinių produktų, kuriems

taikoma ši lengvata, kodus pagal KN nustato Vyriausybė;

3) energetiniai

produktai, kai jie naudojami kitiems tikslams negu kaip variklių degalai, kaip

šildymui skirtas kuras arba variklių degalų priedai;

4) energetiniai

produktai, sunaudojami visų rūšių elektros energijos gamybos procese, išskyrus

energetinius produktus, sunaudojamus gamintojo reikmėms kaip variklių

degalai arba kaip šildymui skirtas kuras, kuriems akcizai taikomi bendra

tvarka;

5) naftos dujos ir dujiniai

angliavandeniliai, išpilstyti į buitinius dujų balionus;

6) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai, įsigyjami

arba importuojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka

registruotų vartotojų, tiekiančių (naudojančių) jas (juos) buitinėms reikmėms

(šildymui, maisto ruošimui ir pan.), įskaitant asmenis, kurie išpilsto naftos

dujas į buitinius dujų balionus;

7) neišpilstytos naftos dujos ir dujiniai angliavandeniliai,

registruotų vartotojų tiekiami į grupinius įrenginius, per kuriuos jie gali

būti tiekiami tik buitinėms reikmėms;

8) energetiniai produktai, į Lietuvos

Respubliką įvežami transporto priemonių stacionariose gamintojo techniniuose

dokumentuose numatytose variklių degalų ir tepalų talpyklose, iš kurių variklių

degalai ir tepalai tiesiogiai patenka į stacionarias transporto priemonės

variklių degalų tiekimo ir tepimo sistemas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų lengvatų taikymo tvarką ir apribojimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Apskaitos reikalavimus šio straipsnio

1 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytiems registruotiems vartotojams nustato

centrinis mokesčio administratorius.

42 straipsnis. Energetinių produktų, kuriems

taikomos akcizų lengvatos, žymėjimas, tiekimas ir naudojimas

1.

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka žymimi:

1)

šildymui skirti energetiniai produktai, kuriems taikomas šio Įstatymo 35

straipsnio 2 dalyje nustatytas akcizo tarifas;

2)

kiti energetiniai produktai, kuriems taikomos akcizų lengvatos, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais.

2.

Šio

straipsnio 1 dalyje, taip pat šio Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 ir 2

punktuose nurodytų energetinių produktų tiekimo tvarką nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

3.

Už energetinių produktų žymėjimo ir (arba) tiekimo tvarkos nesilaikymą, taip

pat tais atvejais, kai žymėti energetiniai produktai panaudojami kaip degalai

(variklių kuras) ir (arba) kaip šildymui skirtas kuras, tačiau kitaip negu tam

tikslui, kuriam šiuos energetinius produktus naudojant yra nustatyta akcizų

lengvata, įstatymų nustatyta tvarka taikomos sankcijos.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

ELEKTROS ENERGIJOS APMOKESTINIMAS

43

straipsnis. Prievolė mokėti akcizus už elektros energiją

Prievolė mokėti

akcizus už elektros energiją atsiranda, kai ji:

1) parduodama ar

kitaip perduodama asmeniui, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis

tiekėjas, kaip jie apibrėžti Elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984) (toliau –

nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas), arba

2) gaunama iš kitos

valstybės narės asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas,

arba

3) importuojama

asmens, kuris nėra nepriklausomas arba visuomeninis tiekėjas, arba

4) suvartojama

nepriklausomo arba visuomeninio tiekėjo savoms reikmėms.

44

straipsnis. Akcizų už elektros energiją mokėtojai

Akcizų už elektros

energiją mokėtojai yra nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai, importuotojai

(kiti negu nepriklausomi arba visuomeniniai tiekėjai), taip pat kiti asmenys,

jeigu jie gavo elektros energiją iš kitos valstybės narės. Nepriklausomi arba

visuomeniniai tiekėjai akcizų už elektros energiją mokėtojais registruojami

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

45

straipsnis. Elektros energijai taikomi akcizų tarifai

1.

Elektros

energijai, išskyrus elektros energiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 3,5 lito už elektros energijos megavatvalandę akcizo tarifas.

2.

Elektros

energijai, naudojamai verslo reikmėms, taikomas 1,8 lito už elektros energijos

megavatvalandę akcizo tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas

tik elektros energijai, parduodamai ar kitaip perduodamai asmeniui, turinčiam

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą

leidimą. Šiame Įstatyme elektros energijos naudojimas verslo tikslais

suprantamas kaip jos naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji

suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

46

straipsnis. Atleidimas nuo akcizų

1.

Nuo akcizų už

elektros energiją atleidžiama:

1) elektros energija,

naudojama visų rūšių elektros energijos gamybos procesams ir gamybos procesui

palaikyti;

2) elektros energija,

pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

3) elektros energija,

tiekiama gyventojams, taip pat viešiesiems juridiniams asmenims, kurie gali

būti paramos gavėjai ir kurie centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka yra gavę vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje

jie registruoti, leidimą;

4) elektros energija,

parduodama ar kitaip perduodama asmenims, gavusiems vietos mokesčio

administratoriaus leidimą įsigyti elektros energijos be akcizų.

2.

Šio straipsnio 1

dalies 4 punkte nurodytas vietos mokesčio administratoriaus leidimas įsigyti

elektros energijos be akcizų išduodamas asmenims:

1) naudojantiems

elektros energiją cheminės redukcijos tikslu;

2) naudojantiems

elektros energiją elektrolizės ir metalurgijos procesams;

3) naudojantiems

elektros energiją gamybos procesams, kai jos pirkimo kaina (o tais atvejais,

kai ją gamina tas pats asmuo, – gamybos savikaina) sudaro daugiau kaip 50

procentų gaminamo produkto vieneto savikainos.

3.

Šio straipsnio 2

dalyje nurodytų leidimų išdavimo taisykles, taip pat dokumentus, kurie turi

būti pateikti norint gauti leidimą, nustato centrinis mokesčio

administratorius.

52 straipsnis. Akmens anglims taikomi akcizų tarifai

1.

Akmens anglims, išskyrus akmens anglis, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje,

taikomas 26 litų už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Akmens anglims,

naudojamoms verslo reikmėms, taikomas 13 litų už toną produkto akcizo tarifas.

Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik akmens anglims, parduodamoms

ar kitaip perduodamoms asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme akmens anglių

naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo

ekonominę veiklą, kaip ji suprantama Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

53 straipsnis. Akcizų už koksą ir lignitą tarifai

1.

Koksui ir lignitui, išskyrus koksą ir lignitą, nurodytą šio straipsnio 2

dalyje, taikomas 31 lito už toną produkto akcizo tarifas.

2.

Koksui ir

lignitui, naudojamam verslo reikmėms, taikomas 16 litų už toną produkto akcizo

tarifas. Šioje dalyje nurodytas akcizo tarifas taikomas tik koksui ir lignitui,

parduodamam ar kitaip perduodamam asmeniui, turinčiam centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka išduotą atitinkamą leidimą. Šiame Įstatyme

kokso ir lignito naudojimas verslo tikslams suprantamas kaip jų naudojimas

asmens, kuris savarankiškai vykdo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama

Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme.

56 straipsnis. Akcizų už

akmens anglis, koksą, lignitą deklaracijos pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

1.

Akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo. Jam

pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos registruotas akmens anglių, kokso ir

(arba) lignito tiekėjas, taip pat kitas asmuo, gavęs iš kitos valstybės narės

akmens anglių, kokso ir (arba) lignito, privalo vietos mokesčių administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už akmens anglis,

koksą, lignitą deklaraciją. Deklaracijos formą ir užpildymo taisykles nustato

centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo būti deklaruota akcizų suma,

apskaičiuota už akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą, už kuriuos šio įstatymo

51 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus atsirado tą

mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos

pateikimo termino pabaigos.

2.

Jeigu asmuo

netenka registruoto akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjo statuso, jis

privalo šio straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateikti vietos mokesčių

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, akcizų už akmens

anglis, koksą, lignitą deklaraciją. Joje turi būti deklaruoti akcizai už visą

įsigytą akmens anglių, kokso, lignito kiekį, už kurį dar nesumokėti akcizai, ir

juos sumokėti iki šioje dalyje nustatyto deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

Už asmens, kuris

nėra registruotas akmens anglių, kokso ir (arba) lignito tiekėjas, importuotas

akmens anglis, koksą ir (arba) lignitą akcizai sumokami Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

GAMTINIŲ DUJŲ APMOKESTINIMAS

57 straipsnis. Prievolė mokėti

akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai

Prievolė mokėti

akcizus už gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, atsiranda,

kai jos:

1) parduodamos

ar kitaip perduodamos naudoti kaip variklių degalai arba

2) naudojamos

kaip variklių degalai ir už jas akcizai dar nesumokėti.

58

straipsnis. Akcizų

už gamtines dujas mokėtojai

Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokėtojai yra asmenys,

parduodantys ar kitaip perduodantys gamtines dujas naudoti kaip variklių

degalus, taip pat asmenys, naudojantys gamtines dujas, už kurias akcizai dar

nesumokėti, kaip variklių degalus.

59 straipsnis. Gamtinėms dujoms, kurios naudojamos

kaip variklių degalai, taikomi akcizų tarifai

Gamtinėms

dujoms, kurios naudojamos kaip variklių degalai, taikomas 758 litų

už 1 000 kubinių metrų produkto akcizų tarifas.

60 straipsnis. Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaracijos

pateikimas ir mokesčio sumokėjimas

Akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai, mokestinis laikotarpis

yra kalendorinis mėnuo. Jam pasibaigus iki kito mėnesio 15 dienos asmuo,

parduodantis ar kitaip perduodantis gamtines dujas naudoti kaip variklių

degalus, taip pat asmuo, naudojantis gamtines dujas, už kurias akcizai dar

nesumokėti, kaip variklių degalus, privalo vietos mokesčių administratoriui,

kurio veiklos teritorijoje jis registruotas, pateikti akcizų už gamtines dujas,

kurios naudojamos kaip variklių degalai, deklaraciją. Deklaracijos formą ir

užpildymo taisykles nustato centrinis mokesčių administratorius. Joje privalo

būti deklaruota akcizų suma, apskaičiuota už gamtines dujas, už kurias šio

įstatymo 57 straipsnyje nustatyta tvarka prievolė sumokėti akcizus

atsirado tą mokestinį laikotarpį. Akcizai sumokami iki šioje dalyje nustatyto

deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

61 straipsnis. Įskaitymas į

biudžetą

Akcizai įskaitomi į valstybės biudžetą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

1

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ENERGINIAI

PRODUKTAI

1.

KN 2701, 2702, 2704–2715 pozicijose

klasifikuojami produktai, išskyrus KN 2711 11 ir 2711 21 pozicijose

klasifikuojamus produktus, jeigu jie nėra skirti naudoti arba nėra naudojami

kaip variklių degalai.

2.

KN 2901 ir 2902 pozicijose

klasifikuojami produktai.

3.

KN 2905 11 00 pozicijoje klasifikuojami

produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti naudoti kaip

variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

4.

KN 3403 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

5.

KN 3811 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

6.

KN 3817 pozicijoje klasifikuojami

produktai.

7.

KN 1507–1518, 3824 90 97 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai arba

kaip šildymui skirtas kuras.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

2

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ENERGINIAI

PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMI LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO REIKALAVIMAI

DĖL AKCIZAIS APMOKESTINAMŲ PREKIŲ KONTROLĖS IR GABENIMO TARP VALSTYBIŲ NARIŲ*

1.

KN 2707 10, 2707 20, 2707 30 ir 2707

50 pozicijose klasifikuojami produktai.

2.

KN 2710

11–2710 19 69 pozicijose klasifikuojami produktai. Produktams,

klasifikuojamiems KN 2710 11 21, 2710 11 25 ir 2710 19 29 pozicijose, Lietuvos

Respublikos akcizų įstatymo nuostatos dėl akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo taikomos tik tuo atveju, jeigu jie tarp valstybių narių

gabenami talpykloje, kurios dydis yra ne mažesnis kaip 210 litrų.

3.

KN 2711 pozicijoje klasifikuojami

produktai, išskyrus KN 2711 11, 2711 21 ir 2711 29 pozicijose klasifikuojamus

produktus.

4.

KN 2901 10, 2902 20, 2902 30, 2902

41, 2902 42, 2902 43 ir 2902 44 pozicijose klasifikuojami produktai.

5.

KN 2905 11 00 pozicijoje

klasifikuojami produktai, jeigu jie yra nesintetinės kilmės ir yra skirti

naudoti kaip variklių degalai arba kaip šildymui skirtas kuras.

6.

KN 1507–1518, 3824 90 99 pozicijose

klasifikuojami produktai, jeigu jie skirti naudoti kaip variklių degalai ar

kaip šildymui skirtas kuras.

7.

Bet kuris kitas energinis produktas,

kuriam Europos Komisija, vadovaudamasi procedūromis, nustatytomis atitinkamose

Tarybos direktyvose, nusprendė taikyti akcizais apmokestinamų prekių kontrolės

ir gabenimo tarp valstybių narių reikalavimus.

Lietuvos

Respublikos

akcizų

įstatymo

3

priedas

(Lietuvos

Respublikos

2010

m. balandžio 1 d.

įstatymo

Nr. XI-722 redakcija)

ĮGYVENDINAMI Europos Sąjungos teisės aktai

1.

1992 m.

vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su

akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (OL

2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 179), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. lapkričio 16 d. Tarybos direktyva

2004/106/EB (OL 2004 L 359, p. 30).

2.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/79/EEB dėl mokesčių, taikomų cigaretėms,

derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 13 tomas, p. 202)

su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva

2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).

3.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/80/EEB dėl mokesčių, taikomų kitam nei

cigaretės pramoniniam tabakui, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,

3 skyrius, 13 tomas, p. 204) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m.

vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).

4.

1992 m.

spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius

gėrimus struktūrų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9

skyrius, 1 tomas, p. 206).

5.

1992 m. spalio

19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams

taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9

skyrius, 1 tomas, p. 213).

6.

1992 m.

rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2719/92 dėl administracinio

lydraščio gabenant akcizais apmokestinamus produktus pagal akcizų

sustabdymo režimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas,

p. 192) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. spalio 23 d. Komisijos

reglamentu (EB) Nr. 1792/2006 (OL 2006 L 362, p. 1).

7.

1992 m.

gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EEB) 3649/92 dėl supaprastinto

administracinio lydraščio, skirto Bendrijos viduje judantiems akcizu

apmokestinamiems produktams, kurie išleisti vartojimui išsiuntimo valstybėje

narėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 216).

8.

1993 m. lapkričio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.

3199/93 dėl visiško etilo alkoholio denatūravimo procedūrų tarpusavio

pripažinimo atleidimo nuo akcizų tikslais (OL 2004 m. specialusis leidimas,

9 skyrius, 1 tomas, p. 249) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m.

rugpjūčio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 849/2008 (OL 2008 L 231, p. 11).

9.

1995 m.

lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių,

kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 283), su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos

direktyva 2010/12/ES (OL 2010 L 50, p. 1).

10.

2003 m.

spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos

produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 405), su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 2004/75/EB (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 9 skyrius, 2 tomas, p. 21).

11.

2008 m.

gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos,

panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB (OL 2009 L 9, p. 12), su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 16 d. Tarybos direktyva 2010/12/ES (OL

2010 L 50, p. 1).

12.

2009 m.

liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 684/2009, kuriuo įgyvendinamos

Tarybos direktyvos 2008/118/EB nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų

prekių, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimo

kompiuterinėmis procedūromis (OL 2009 L 197, p. 24).

3 priedo pakeitimai:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-908,

2002-05-28, Žin., 2002, Nr. 57-2298 (2002-06-12)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-993,

2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 66-2706 (2002-06-29)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 8, 10, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1228,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5520 (2002-12-24)

AKCIZŲ

ĮSTATYMO 25, 31 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus 1 ir 3 straipsnius, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šio

581 straipsnis. Atleidimas nuo akcizų už

gamtines dujas, kurios naudojamos kaip variklių degalai

1.

Nuo akcizų už

gamtines dujas atleidžiamos gamtinės dujos, naudojamos kaip vietinio (miesto ir

priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai.

2.

Asmenys,

teikiantys vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo

autobusais paslaugas ir tam naudojantys nuo akcizų atleistas gamtines dujas

kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų

variklių degalus, registruojami centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta

tvarka.

3.

Nuo akcizų

atleistų gamtinių dujų, naudojamų kaip vietinio (miesto ir priemiestinio)

reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai, apskaita tvarkoma centrinio

mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1185,

2010-11-30, Žin., 2010, Nr. 148-7560 (2010-12-18)