← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2001-12-17

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 64-1502

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS

Į S T A T Y M A

S

1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija:

Nr. VIII-903, 98.10.20,

Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio

įstatymo paskirtis - nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei

valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Pinigų

plovimas - veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu

įgytų pinigų kilmę.

2.

Pinigų

plovimo prevencija - šiame įstatyme numatytų priemonių, užkertančių kelią

pinigų plovimui, įgyvendinimas.

3.

Pinigai

pavedimai bei kiti mokėjimo dokumentai.

4.

Kredito

įstaigos - bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos, veikiančios pagal

Lietuvos banko išduotą licenciją.

5.

Finansinės

įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai,

finansų maklerių įmonės, investicijų valdymo bei konsultavimo įmonės. Lombardo,

azartinius lošimus organizuojančios bendrovės ir pašto veikla šiame įstatyme

prilyginama finansinės įstaigos veiklai.

[5 dalies redakcija nuo 2002 m.

balandžio 1 d.:

5.

Finansinės įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai, finansų maklerių įmonės. Lombardo, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės ir pašto veikla šiame įstatyme prilyginama finansinės įstaigos veiklai.]

6.

Klientas

atliekanti operacijas pinigais su kredito ar finansine įstaiga ar kitu juridiniu

asmeniu arba įmone, neturinčia juridinio asmens teisių, išskyrus valstybės ir

savivaldos institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei

valstybės ar savivaldybės fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar

konsulines įstaigas.

7.

Operacijos

pinigais - pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas

finansinėse ir kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei

kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu,

išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ir savivaldos institucijomis,

kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės ar savivaldybės

fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis

įstaigomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1388,

1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

Nr. IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06), įsigalioja nuo 2001-07-01

Nr.

IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS

INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

3 straipsnis.

Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, mokesčių policija, Lietuvos bankas ir Muitinės departamentas prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra valstybės institucijos, kurios

pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme numatytų pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4 straipsnis.

Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5 straipsnis.

Mokesčių policijos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones

Mokesčių policija pagal

kompetenciją:

1) renka ir

registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento operacijas

pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;

2) renka ir

analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3) teikia informaciją

teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms šių motyvuotu reikalavimu apie

kliento atliekamas operacijas pinigais;

4) atlieka kvotą

pinigų plovimo bylose;

5)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;

6) teikia

metodines rekomendacijas finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims,

turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, šio įstatymo įpareigotiems teikti

informaciją mokesčių policijai, dėl reikiamų duomenų rinkimo ir perdavimo;

7) ne rečiau

kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

6 straipsnis.

Mokesčių policijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos

priemones

1.

Mokesčių

policija turi teisę:

1) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, notarų bei asmenų, turinčių teisę

atlikti notarinius veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir

dokumentus apie atliekamas operacijas pinigais;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklą, susijusią su pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, informaciją, susijusią su pinigų

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5) nurodyti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams aplinkybes ir

sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,

susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti mokesčių policijos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 dienas

po nurodymo gavimo pranešti mokesčių policijai apie priimtas priemones.

2.

Mokesčių

policijos pareigūnų, atliekančių kvotą pinigų plovimo bylose, teises

reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

7 straipsnis.

Valstybės institucijų bendradarbiavimas

1.

Teisėsaugos

ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti mokesčių policijai apie

pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio įstatymo pažeidimus ir

priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės

institucijos turi pranešti mokesčių policijai, ir šios informacijos pateikimo

tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Informacija,

kurią mokesčių policija gauna iš teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų,

kredito ir finansinių įstaigų, notarų ir asmenų, turinčių teisę atlikti

notarinius veiksmus, kitų juridinių ar fizinių asmenų, įmonių, neturinčių

juridinio asmens teisių, pinigų plovimo prevencijos tikslu, gali būti įstatymų

nustatytais atvejais perduota operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms

valstybės institucijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

8 straipsnis.

Operacijų pinigais įtartinumas

1.

Jeigu kredito

ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais

gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę

ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie atliktą operaciją pinigais

nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos, pateikti mokesčių policijai nepaisant operacijos pinigais dydžio.

2.

Notarai ar

asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui, kad jų

klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą

informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti mokesčių policijai nepaisant

pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio.

3.

Kriterijus,

kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė

kartu su Lietuvos banku.

9 straipsnis.

Kliento tapatybės nustatymas

1.

Kredito ir

finansinės įstaigos privalo nustatyti kliento tapatybę, jeigu kliento

atliekamos operacijos pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta.

2.

Kliento

tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

3.

Kliento

tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją pinigais.

4.

Draudžiama

atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais

nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip pat jeigu pateikti ne visi

duomenys arba jie yra neteisingi.

10 straipsnis.

Operacijos pinigais atlikimas per atstovą

Kai atliekama

operacija pinigais, apie kurią pagal šį įstatymą turi būti pranešta mokesčių

policijai, per atstovą, kredito ir finansinės įstaigos privalo nustatyti

kliento ir jo atstovo tapatybę.

11 straipsnis.

Informacijos saugojimas

1.

Kredito ir

finansinės įstaigos privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas operacijas

pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai kredito ir finansinės

įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.

2.

Notarai ir

asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų

sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.

3.

Registro

tvarkymo taisykles nustato Vyriausybė kartu su Lietuvos banku.

4.

Operaciją

pinigais patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai,

susiję su operacijų pinigais atlikimu, turi būti saugomi 10 metų nuo ryšių su

klientu pabaigos.

12 straipsnis.

Informacijos pateikimas mokesčių policijai

1.

Kredito ir

finansinės įstaigos, atliekančios operacijas pinigais, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti

mokesčių policijai, jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių

tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius

veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie

kliento sudarytą sandorį pranešti mokesčių policijai, jei pagal sandorį gaunama

ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta. Mokesčių policijai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento

tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama per

atstovą, - ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais

suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo

data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta

operacija pinigais.

2.

Draudimo

įmonės praneša mokesčių policijai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo

kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento

gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių

viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų - viršija 5 000 litų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta.

3.

Kredito

įstaigos praneša mokesčių policijai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis

ir informaciją apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į

kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta.

4.

Šio

straipsnio 1-3 dalyse nurodyta informacija mokesčių policijai pateikiama

nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos.

5.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija mokesčių policijai neteikiama, jeigu

kredito ar finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.

6.

Kredito ar

finansinė įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos

mokesčių policijai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir

reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios Vyriausybės ir Lietuvos banko

nustatytus kriterijus.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu kredito ar finansinės

įstaigos klientas verčiasi:

1) teisinių

paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų

organizavimu ir vykdymu;

3) veikla,

susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais)

metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba

transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito

veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba

naftos produktais;

12) prekyba

medikamentais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06), įsigalioja nuo 2001-07-01

13 straipsnis.

Muitinės įstaigų veikla

1.

Muitinės

įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų

pinigų sumų kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

2.

Muitinės

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką ir išvežimo iš jos atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų

pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

3.

Muitinės

įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti

mokesčių policijai, jeigu juridinis ar fizinis asmuo ar įmonė, neturinti

juridinio asmens teisių, įveža į Lietuvos Respubliką ar išveža iš jos grynųjų

pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų, ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta.

4.

Draudžiama

vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui išvežti iš Lietuvos Respublikos

vienkartinę grynųjų pinigų sumą, viršijančią 500 000 litų, ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta, išskyrus, kai grynuosius pinigus į savo sąskaitas išveža

Lietuvos bankas ar komerciniai bankai bei įstatymų ar Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.

14 straipsnis.

Asmenys, kredito ir finansinėse įstaigose atsakingi už pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimą

1.

Kredito ir finansinių

įstaigų vadovai privalo paskirti asmenis, kurie organizuotų šiame įstatyme

numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius

su mokesčių policija.

2.

Paskyrus šio

straipsnio 1 dalyje nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta mokesčių

policijai.

15 straipsnis.

Mokesčių policijai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame

įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna mokesčių policija, negali būti

skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos

institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus atvejus.

2.

Valstybės

institucijoms ir jų tarnautojams, kredito ir finansinėms įstaigoms, notarams ir

asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, ir jų darbuotojams

draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų

atliekamas operacijas pinigais pateikta mokesčių policijai.

3.

Šiame

įstatyme nurodytos informacijos pateikimas mokesčių policijai nelaikomas

pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

4.

Asmens,

padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo

pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

16 straipsnis.

Mokesčių policijos veiksmų apskundimas

Mokesčių

policijos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Žalos atlyginimo tvarka

Žala, padaryta

neteisėtais mokesčių policijos pareigūnų, einančių tarnybines pareigas,

veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

VALDAS

ADAMKUS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)

autrap@lrs.lt