Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 64-1502
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO
PREVENCIJOS
Į S T A T Y M A
S
1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija:
Nr. VIII-903, 98.10.20,
Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
PIRMASIS
SKIRSNIS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šio
įstatymo paskirtis - nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei
valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių
įgyvendinimą.
2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Pinigų
plovimas - veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu
įgytų pinigų kilmę.
Pinigų
plovimo prevencija - šiame įstatyme numatytų priemonių, užkertančių kelią
pinigų plovimui, įgyvendinimas.
Pinigai
- grynieji pinigai, čekiai, vekseliai, kelionių čekiai, mokamieji (mokėjimo)
pavedimai bei kiti mokėjimo dokumentai.
Kredito
įstaigos - bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos, veikiančios pagal
Lietuvos banko išduotą licenciją.
Finansinės
įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo
kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai,
finansų maklerių įmonės, investicijų valdymo bei konsultavimo įmonės. Lombardo,
azartinius lošimus organizuojančios bendrovės ir pašto veikla šiame įstatyme
prilyginama finansinės įstaigos veiklai.
[5 dalies redakcija nuo 2002 m.
balandžio 1 d.:
Finansinės įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai, finansų maklerių įmonės. Lombardo, azartinius lošimus organizuojančios bendrovės ir pašto veikla šiame įstatyme prilyginama finansinės įstaigos veiklai.]
Klientas
- juridinis ar fizinis asmuo ar įmonė, neturinti juridinio asmens teisių,
atliekanti operacijas pinigais su kredito ar finansine įstaiga ar kitu juridiniu
asmeniu arba įmone, neturinčia juridinio asmens teisių, išskyrus valstybės ir
savivaldos institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei
valstybės ar savivaldybės fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar
konsulines įstaigas.
Operacijos
pinigais - pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas
finansinėse ir kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei
kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu,
išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ir savivaldos institucijomis,
kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės ar savivaldybės
fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis
įstaigomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1388,
1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
Nr. IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06), įsigalioja nuo 2001-07-01
Nr.
IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30), įsigalioja nuo 2002-04-01
ANTRASIS
SKIRSNIS
VALSTYBĖS
INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ
3 straipsnis.
Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos priemonių
įgyvendinimą
Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, mokesčių policija, Lietuvos bankas ir Muitinės departamentas prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra valstybės institucijos, kurios
pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme numatytų pinigų plovimo
prevencijos priemonių įgyvendinimą.
4 straipsnis.
Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais
priėmimas
Lietuvos bankas
priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų
siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.
5 straipsnis.
Mokesčių policijos funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
Mokesčių policija pagal
kompetenciją:
1) renka ir
registruoja šiame įstatyme nurodytą informaciją apie kliento operacijas
pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;
2) renka ir
analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu;
3) teikia informaciją
teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms šių motyvuotu reikalavimu apie
kliento atliekamas operacijas pinigais;
4) atlieka kvotą
pinigų plovimo bylose;
5)
bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis
organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;
6) teikia
metodines rekomendacijas finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims,
turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, šio įstatymo įpareigotiems teikti
informaciją mokesčių policijai, dėl reikiamų duomenų rinkimo ir perdavimo;
7) ne rečiau
kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.
6 straipsnis.
Mokesčių policijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos
priemones
Mokesčių
policija turi teisę:
1) gauti iš
valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir
įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, notarų bei asmenų, turinčių teisę
atlikti notarinius veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir
dokumentus apie atliekamas operacijas pinigais;
2) tikrinti
valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir
įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklą, susijusią su pinigų plovimo
prevencijos priemonių įgyvendinimu;
3) gauti iš
valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir
įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, informaciją, susijusią su pinigų
plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;
4) koordinuoti
valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių
įgyvendinimu;
5) nurodyti
valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams aplinkybes ir
sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,
susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai
privalo išnagrinėti mokesčių policijos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 dienas
po nurodymo gavimo pranešti mokesčių policijai apie priimtas priemones.
Mokesčių
policijos pareigūnų, atliekančių kvotą pinigų plovimo bylose, teises
reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.
7 straipsnis.
Valstybės institucijų bendradarbiavimas
Teisėsaugos
ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti mokesčių policijai apie
pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio įstatymo pažeidimus ir
priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos valstybės
institucijos turi pranešti mokesčių policijai, ir šios informacijos pateikimo
tvarką nustato Vyriausybė.
Informacija,
kurią mokesčių policija gauna iš teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų,
kredito ir finansinių įstaigų, notarų ir asmenų, turinčių teisę atlikti
notarinius veiksmus, kitų juridinių ar fizinių asmenų, įmonių, neturinčių
juridinio asmens teisių, pinigų plovimo prevencijos tikslu, gali būti įstatymų
nustatytais atvejais perduota operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms
valstybės institucijoms.
TREČIASIS
SKIRSNIS
PINIGŲ PLOVIMO
PREVENCIJOS PRIEMONĖS
8 straipsnis.
Operacijų pinigais įtartinumas
Jeigu kredito
ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais
gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę
ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie atliktą operaciją pinigais
nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo
dienos, pateikti mokesčių policijai nepaisant operacijos pinigais dydžio.
Notarai ar
asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui, kad jų
klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo kliento
tapatybę patvirtinančius duomenis ir 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą
informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti mokesčių policijai nepaisant
pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio.
Kriterijus,
kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė
kartu su Lietuvos banku.
9 straipsnis.
Kliento tapatybės nustatymas
Kredito ir
finansinės įstaigos privalo nustatyti kliento tapatybę, jeigu kliento
atliekamos operacijos pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta.
Kliento
tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.
Kliento
tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją pinigais.
Draudžiama
atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais
nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, taip pat jeigu pateikti ne visi
duomenys arba jie yra neteisingi.
10 straipsnis.
Operacijos pinigais atlikimas per atstovą
Kai atliekama
operacija pinigais, apie kurią pagal šį įstatymą turi būti pranešta mokesčių
policijai, per atstovą, kredito ir finansinės įstaigos privalo nustatyti
kliento ir jo atstovo tapatybę.
11 straipsnis.
Informacijos saugojimas
Kredito ir
finansinės įstaigos privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas operacijas
pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai kredito ir finansinės
įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.
Notarai ir
asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų
sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją
atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.
Registro
tvarkymo taisykles nustato Vyriausybė kartu su Lietuvos banku.
Operaciją
pinigais patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai,
susiję su operacijų pinigais atlikimu, turi būti saugomi 10 metų nuo ryšių su
klientu pabaigos.
12 straipsnis.
Informacijos pateikimas mokesčių policijai
Kredito ir
finansinės įstaigos, atliekančios operacijas pinigais, privalo kliento tapatybę
patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais pateikti
mokesčių policijai, jeigu kliento vienkartinės operacijos pinigais arba kelių
tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius
veiksmus, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie
kliento sudarytą sandorį pranešti mokesčių policijai, jei pagal sandorį gaunama
ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta. Mokesčių policijai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento
tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama per
atstovą, - ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais
suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo
data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta
operacija pinigais.
Draudimo
įmonės praneša mokesčių policijai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę
patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo
kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento
gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių
viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų - viršija 5 000 litų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta.
Kredito
įstaigos praneša mokesčių policijai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis
ir informaciją apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą iš vienos valiutos į
kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta.
Šio
straipsnio 1-3 dalyse nurodyta informacija mokesčių policijai pateikiama
nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos atlikimo
dienos.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija mokesčių policijai neteikiama, jeigu
kredito ar finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.
Kredito ar
finansinė įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos
mokesčių policijai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir
reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios Vyriausybės ir Lietuvos banko
nustatytus kriterijus.
Šio
straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu kredito ar finansinės
įstaigos klientas verčiasi:
1) teisinių
paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;
2) loterijų
organizavimu ir vykdymu;
3) veikla,
susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais)
metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba
transporto priemonėmis;
5) prekyba
nekilnojamuoju turtu;
6) audito
veikla;
7) asmens
sveikatos priežiūra;
8) aukcionų
organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar
kelionių organizavimu;
10) didmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;
11) prekyba
naftos produktais;
12) prekyba
medikamentais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06), įsigalioja nuo 2001-07-01
13 straipsnis.
Muitinės įstaigų veikla
Muitinės
įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų
pinigų sumų kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.
Muitinės
įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos
Respubliką ir išvežimo iš jos atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų
pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio
valiuta.
Muitinės
įstaigos privalo nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti
mokesčių policijai, jeigu juridinis ar fizinis asmuo ar įmonė, neturinti
juridinio asmens teisių, įveža į Lietuvos Respubliką ar išveža iš jos grynųjų
pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų, ar ją atitinkančią sumą
užsienio valiuta.
Draudžiama
vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui išvežti iš Lietuvos Respublikos
vienkartinę grynųjų pinigų sumą, viršijančią 500 000 litų, ar ją atitinkančią
sumą užsienio valiuta, išskyrus, kai grynuosius pinigus į savo sąskaitas išveža
Lietuvos bankas ar komerciniai bankai bei įstatymų ar Lietuvos Respublikos
tarptautinių sutarčių numatytus atvejus.
14 straipsnis.
Asmenys, kredito ir finansinėse įstaigose atsakingi už pinigų plovimo
prevencijos priemonių įgyvendinimą
Kredito ir finansinių
įstaigų vadovai privalo paskirti asmenis, kurie organizuotų šiame įstatyme
numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius
su mokesčių policija.
Paskyrus šio
straipsnio 1 dalyje nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta mokesčių
policijai.
15 straipsnis.
Mokesčių policijai pateiktos informacijos apsauga
Šiame
įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna mokesčių policija, negali būti
skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo, kontrolės ar teisėsaugos
institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus atvejus.
Valstybės
institucijoms ir jų tarnautojams, kredito ir finansinėms įstaigoms, notarams ir
asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, ir jų darbuotojams
draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų
atliekamas operacijas pinigais pateikta mokesčių policijai.
Šiame
įstatyme nurodytos informacijos pateikimas mokesčių policijai nelaikomas
pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.
Asmens,
padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo
pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą garantuoja šis įstatymas.
KETVIRTASIS
SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
16 straipsnis.
Mokesčių policijos veiksmų apskundimas
Mokesčių
policijos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis.
Žalos atlyginimo tvarka
Žala, padaryta
neteisėtais mokesčių policijos pareigūnų, einančių tarnybines pareigas,
veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
18 straipsnis.
Atsakomybė
Pareigūnai ir
asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS
VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-335,
2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-660,
2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)
PINIGŲ
PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)
autrap@lrs.lt