Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 64-1502

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS

Į S T A T Y M A

S

1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2002 m. balandžio 1 d.:

Nr. VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

Nr.

IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šio

Įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei

valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

plovimas – veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu

įgytų pinigų kilmę.

plovimo prevencija – šiame Įstatyme numatytų priemonių, užkertančių kelią

pinigų plovimui, įgyvendinimas.

– grynieji pinigai, čekiai, vekseliai, kelionių čekiai, mokamieji (mokėjimo)

pavedimai bei kiti mokėjimo dokumentai.

įstaigos – bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos, veikiančios pagal

Lietuvos banko išduotą licenciją, arba Lietuvos Respublikoje veikiantys

užsienio kredito įstaigų skyriai (filialai).

įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai,

finansų maklerių įmonės. Lombardo, azartinius lošimus organizuojančios

bendrovės ir pašto veikla šiame Įstatyme prilyginama finansinės įstaigos

veiklai.

– juridinis ar fizinis asmuo, atliekantis operacijas pinigais su kredito ar finansine

įstaiga ar kitu juridiniu asmeniu, išskyrus valstybės ir savivaldybių

institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar

savivaldybės fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines

įstaigas.

pinigais – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas

finansinėse ir kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei

kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu,

išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių

institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės

ar savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar

konsulinėmis įstaigomis.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

3

straipsnis. Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos

priemonių įgyvendinimą

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba),

Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisija yra valstybės

institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame Įstatyme numatytų

pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4

straipsnis. Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos

klausimais priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio

Įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei

valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

plovimas – veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu

įgytų pinigų kilmę.

plovimo prevencija – šiame Įstatyme numatytų priemonių, užkertančių kelią pinigų

plovimui, įgyvendinimas.

– grynieji pinigai, čekiai, vekseliai, kelionių čekiai, mokamieji (mokėjimo)

pavedimai bei kiti mokėjimo dokumentai.

įstaigos – bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos, veikiančios pagal

Lietuvos banko išduotą licenciją, arba Lietuvos Respublikoje veikiantys

užsienio kredito įstaigų skyriai (filialai).

įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai,

finansų maklerių įmonės. Lombardo, azartinius lošimus organizuojančios

bendrovės ir pašto veikla šiame Įstatyme prilyginama finansinės įstaigos

veiklai.

– juridinis ar fizinis asmuo, atliekantis operacijas pinigais su kredito ar finansine

įstaiga ar kitu juridiniu asmeniu, išskyrus valstybės ir savivaldybių

institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar

savivaldybės fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines

įstaigas.

pinigais – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas

finansinėse ir kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei

kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu,

išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių

institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės

ar savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar

konsulinėmis įstaigomis.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

3

straipsnis. Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos

priemonių

įgyvendinimą

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba),

Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisija yra valstybės

institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame Įstatyme numatytų

pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4

straipsnis. Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos

klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijos įgyvendinant

pinigų

plovimo

prevencijos priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame Įstatyme nurodytą informaciją apie kliento

operacijas pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;

2) renka ir

analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3)

teikia informaciją teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms šių motyvuotu

reikalavimu apie kliento atliekamas operacijas pinigais;

4) atlieka kvotą

bei parengtinį tardymą pinigų plovimo bylose;

5)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;

6) teikia

metodines rekomendacijas finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims,

turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus ir šio Įstatymo įpareigotiems

teikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, dėl reikiamų duomenų

rinkimo ir perdavimo;

7) ne

rečiau kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

6

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų

plovimo

prevencijos

priemones

1.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę:

1)

gauti iš valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių

asmenų, fizinių asmenų, notarų bei asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius

veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie

pinigais atliekamas operacijas;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų, fizinių

asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų,

fizinių asmenų informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5)

nurodyti valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams

aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės

aktus, susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne

vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai apie priimtas priemones.

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių kvotą bei parengtinį tardymą

pinigų plovimo bylose, teises reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

3 straipsnis.

Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, mokesčių policija, Lietuvos bankas ir Muitinės departamentas prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra valstybės institucijos, kurios

pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme numatytų pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4 straipsnis.

Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame Įstatyme nurodytą informaciją apie kliento

operacijas pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;

2) renka ir

analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3)

teikia informaciją teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms šių motyvuotu

reikalavimu apie kliento atliekamas operacijas pinigais;

4) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo;

5)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;

6) teikia

metodines rekomendacijas finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims,

turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus ir šio Įstatymo įpareigotiems

teikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, dėl reikiamų duomenų

rinkimo ir perdavimo;

7) ne

rečiau kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

6

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų

plovimo prevencijos priemones

1.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę:

1)

gauti iš valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių

asmenų, fizinių asmenų, notarų bei asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius

veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie

pinigais atliekamas operacijas;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų,

fizinių asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų,

fizinių asmenų informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5)

nurodyti valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams

aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės

aktus, susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne

vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priimtas priemones.

2.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį

tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises

reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1485, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

7

straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas

ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio Įstatymo

pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos

valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir

šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Informacija, kurią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gauna iš teisėsaugos

ir kitų valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, notarų ir asmenų,

turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, kitų juridinių ar fizinių asmenų,

pinigų plovimo prevencijos tikslu gali būti įstatymų nustatytais atvejais

perduota operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms valstybės institucijoms.

TREČIASIS SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

8

straipsnis. Operacijų pinigais įtartinumas

ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais

gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę

ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos

pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie

pinigais atliktą operaciją.

2.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,

kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos

pinigų sumos dydžio.

kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė

kartu su Lietuvos banku.

9

straipsnis. Kliento tapatybės nustatymas

finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,

teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su

klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba

šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.

2.

Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,

taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.

10

straipsnis. Operacijos pinigais atlikimas per atstovą

Kai operacija

pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės

įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.

11

straipsnis. Informacijos saugojimas

1.

Kredito ir finansinės įstaigos privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas

operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai kredito ir

finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.

asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų

sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.

tvarkymo taisykles nustato Vyriausybė kartu su Lietuvos banku.

patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai, susiję su

operacijų pinigais atlikimu, turi būti saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu

pabaigos.

6 straipsnis.

Mokesčių policijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos

priemones

policija turi teisę:

1) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, notarų bei asmenų, turinčių teisę

atlikti notarinius veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir

dokumentus apie atliekamas operacijas pinigais;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklą, susijusią su pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, informaciją, susijusią su pinigų

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5) nurodyti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams aplinkybes ir

sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,

susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti mokesčių policijos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 dienas

po nurodymo gavimo pranešti mokesčių policijai apie priimtas priemones.

policijos pareigūnų, atliekančių kvotą pinigų plovimo bylose, teises

reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

7 straipsnis.

Valstybės institucijų bendradarbiavimas

ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio Įstatymo

pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos

valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir

šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Informacija, kurią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gauna iš teisėsaugos

ir kitų valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, notarų ir asmenų,

turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, kitų juridinių ar fizinių asmenų,

pinigų plovimo prevencijos tikslu gali būti įstatymų nustatytais atvejais

perduota operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms valstybės institucijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

8 straipsnis.

Operacijų pinigais įtartinumas

ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais

gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę

ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos

pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie

pinigais atliktą operaciją.

2.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,

kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos

pinigų sumos dydžio.

kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė

kartu su Lietuvos banku.

9 straipsnis.

Kliento tapatybės nustatymas

finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,

teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su

klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba

šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.

2.

Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,

taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.

10 straipsnis.

Operacijos pinigais atlikimas per atstovą

Kai operacija

pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės

įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.

11 straipsnis.

Informacijos saugojimas

1.

Kredito ir finansinės įstaigos privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas

operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą

užsienio valiuta, bei įtartinas operacijas, išskyrus atvejus, kai kredito ir

finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar finansinė įstaiga.

asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo tvarkyti klientų

sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta, registrą.

tvarkymo taisykles nustato Vyriausybė kartu su Lietuvos banku.

pinigais patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys dokumentai,

susiję su operacijų pinigais atlikimu, turi būti saugomi 10 metų nuo ryšių su

klientu pabaigos.

12

straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

finansinės įstaigos, atliekančios operaciją pinigais, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais

pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės

operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50

000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys,

turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei pagal sandorį gaunama ar mokama

pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi

kliento tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama

per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais

suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo

data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta

operacija pinigais.

2.

Draudimo įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir

draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas

draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau

pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal

vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų –

viršija 5000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3.

Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų pinigų keitimą

iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma viršija 20 000

litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo

operacijos atlikimo dienos.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

neteikiama, jeigu kredito ar finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar

finansinė įstaiga.

6.

Kredito ar finansinė įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai

būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios

Vyriausybės ir Lietuvos banko nustatytus kriterijus.

straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu kredito ar finansinės

įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas arba atstovybė

arba jis verčiasi:

1) teisinių

paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų,

azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

3)

veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais)

metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba

transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito

veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba

naftos produktais;

12) prekyba

medikamentais.

12 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai

finansinės įstaigos, atliekančios operaciją pinigais, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais

pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės

operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50

000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys,

turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei pagal sandorį gaunama ar mokama

pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento

tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama per

atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais

suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo

data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta

operacija pinigais.

2.

Draudimo įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir

draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas

draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau

pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal

vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų –

viršija 5000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3.

Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų

pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma

viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo

operacijos atlikimo dienos.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

neteikiama, jeigu kredito ar finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar

finansinė įstaiga.

6.

Kredito ar finansinė įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai

būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios

Vyriausybės ir Lietuvos banko nustatytus kriterijus.

straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu kredito ar finansinės įstaigos

klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas arba atstovybė arba jis

verčiasi:

1) teisinių

paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų,

azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

3)

veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais)

metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba

transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito

veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba

naftos produktais;

12) prekyba

medikamentais.

13

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

atlieka į Lietuvos Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų pinigų sumų

kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką ir išvežimo iš jos atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų

pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

3.

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu juridinis ar fizinis

asmuo įveža į Lietuvos Respubliką ar išveža iš jos grynųjų pinigų vienkartinę

sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

13 straipsnis.

Muitinės įstaigų veikla

įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų

pinigų sumų kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką ir išvežimo iš jos atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų

pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

3.

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu juridinis ar fizinis

asmuo įveža į Lietuvos Respubliką ar išveža iš jos grynųjų pinigų vienkartinę

sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

14

straipsnis. Asmenys, kredito ir finansinėse įstaigose atsakingi už pinigų

plovimo

prevencijos

priemonių įgyvendinimą

1.

Kredito ir finansinių įstaigų vadovai privalo paskirti asmenis, kurie

organizuotų šiame Įstatyme numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

straipsnio 1 dalyje nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai.

15

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktos informacijos

apsauga

1.

Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus

atvejus.

2.

Valstybės institucijoms ir jų tarnautojams, kredito ir finansinėms įstaigoms,

notarams ir asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, ir jų

darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija

apie jų atliekamas operacijas pinigais pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai.

3.

Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo

pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą garantuoja šis Įstatymas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

14 straipsnis. Asmenys, kredito ir finansinėse

įstaigose atsakingi už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą

1.

Kredito ir finansinių įstaigų vadovai privalo paskirti asmenis, kurie

organizuotų šiame Įstatyme numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

straipsnio 1 dalyje nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai.

15 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus

atvejus.

2.

Valstybės institucijoms ir jų tarnautojams, kredito ir finansinėms įstaigoms,

notarams ir asmenims, turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus, ir jų

darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija

apie jų atliekamas operacijas pinigais pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai.

3.

Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo

pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą garantuoja šis Įstatymas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

16

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

17

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

padaryta neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, einančių

tarnybines pareigas, veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-05-07)

autrap@lrs.lt

16 straipsnis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

padaryta neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, einančių

tarnybines pareigas, veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)

autrap@lrs.lt