Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1998

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 64-1502

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS

Į S T A T Y M A

S

1997 m. birželio 19 d. Nr. VIII-275

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei

institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo

priede.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

juridinis asmuo, užsienio valstybės įmonė.

Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų

įmonės.

1) auditoriai;

2) draudimo

įmonės ir draudimo brokerių įmonės;

3) investicinės kintamojo kapitalo

bendrovės;

4) valdymo

įmonės;

5) buhalterinės

apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės;

6) notarai ir

teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys;

7) advokatai ir

advokatų padėjėjai, kai veikia kliento vardu ar jam atstovauja finansiniuose

arba nekilnojamųjų daiktų sandoriuose arba teikia pagalbą planuojant ar

sudarant savo klientų sandorius, susijusius su nekilnojamųjų daiktų, įmonių

arba teisių pirkimu ar pardavimu, kliento pinigų, vertybinių popierių arba kito

turto valdymu, banko, taupomųjų arba vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ir

tvarkymu, įmonių steigimu, jų veiklos organizavimu, valdymu, steigimo įnašų

tvarkymu;

8) asmenys, kurie verčiasi ūkine

komercine veikla, susijusia su prekyba nekilnojamaisiais daiktais,

brangakmeniais, tauriaisiais metalais, meno kūriniais, antikvariniais daiktais

ar kitu turtu, kurio vertė viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais;

9) azartinius

lošimus organizuojančios bendrovės;

10) pašto

paslaugų teikėjai, kurie teikia vidaus ir tarptautinio pašto perlaidų

paslaugas.

atliekantis operacijas su pinigais arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga

ar kitu subjektu, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas, kitas

biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar savivaldybių fondus,

užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

pinigais

– pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas, taip pat

pinigų skolinimas, dovanojimas bei kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių

sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus įmokas valstybės ir savivaldybių

institucijoms, kitoms biudžetinėms įstaigoms, Lietuvos bankui bei valstybės ar

savivaldybių fondams, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ar

konsulinėms įstaigoms ar atsiskaitymą su šiais subjektais.

banko išleidžiami banknotai, monetos ir lėšos sąskaitose, kitų valstybių

išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos

sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė.

– tyčia atliekamas:

1) turto teisinės padėties

pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas

nusikalstamu būdu, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba

siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui

išvengti teisinių šios veikos pasekmių;

2) turto tikrosios kilmės,

šaltinio, vietos, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių

teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas

nusikalstamu būdu;

3) turto

įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis

turtas įgytas nusikalstamu būdu;

4) rengimasis, pasikėsinimas padaryti,

bendrininkavimas darant bet kurią iš šios dalies 1–3 punktuose nurodytų veikų.

prevencija

– šiame Įstatyme nurodytų priemonių įgyvendinimas.

finansavimas

– veika, kuria siekiama nusikalstamu būdu ar kitaip gautus pinigus arba kitą

turtą panaudoti terorizmui tiesiogiai ar netiesiogiai finansuoti.

pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės,

intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai,

taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

ANTRASIS

SKIRSNIS

UŽ PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJĄ ATSAKINGOS INSTITUCIJOS

3

straipsnis. Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau –

Valstybės saugumo departamentas), Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisija, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija,

Valstybinė lošimų priežiūros komisija ir Lietuvos advokatų taryba yra

institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame Įstatyme numatytą

pinigų plovimo prevenciją.

4

straipsnis. Už pinigų plovimo prevenciją atsakingų institucijų pareigos

bankas patvirtina kredito įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama

užkirsti kelią pinigų plovimui.

Respublikos draudimo priežiūros komisija patvirtina draudimo įmonėms ir

draudimo brokerių įmonėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią

pinigų plovimui.

Respublikos vertybinių popierių komisija patvirtina finansų maklerio įmonėms,

investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms, valdymo įmonėms ir depozitoriumui

skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

lošimų priežiūros komisija priima azartinius lošimus organizuojančioms

bendrovėms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

advokatų taryba patvirtina advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus,

kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, ir užtikrina, kad advokatai ir

jų padėjėjai būtų tinkamai pasirengę bei susipažinę su pinigų plovimo

prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina finansinės nuomos (lizingo) davėjams ir

kitiems subjektams, išskyrus advokatus ir advokatų padėjėjus, skirtus

nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

straipsnio 1–5 dalyse nurodytos institucijos privalo paskirti vadovaujančius

darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba.

straipsnio 7 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šio

Įstatymo paskirtis – nustatyti pinigų plovimo prevencijos priemones bei

valstybės institucijas, atsakingas už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

plovimas – veika, kuria siekiama įteisinti arba nuslėpti nusikalstamu būdu

įgytų pinigų kilmę.

plovimo prevencija – šiame Įstatyme numatytų priemonių, užkertančių kelią pinigų

plovimui, įgyvendinimas.

– grynieji pinigai, čekiai, vekseliai, kelionių čekiai, mokamieji (mokėjimo)

pavedimai bei kiti mokėjimo dokumentai.

įstaigos – bankai, kredito unijos ir kitos įstaigos, veikiančios pagal

Lietuvos banko išduotą licenciją, arba Lietuvos Respublikoje veikiantys

užsienio kredito įstaigų skyriai (filialai).

įstaigos – draudimo įmonės ir draudimo brokeriai, investicinės kintamojo

kapitalo bendrovės, investicinių bendrovių valdymo įmonės ir depozitoriumai,

finansų maklerių įmonės. Lombardo, azartinius lošimus organizuojančios

bendrovės ir pašto veikla šiame Įstatyme prilyginama finansinės įstaigos

veiklai.

– juridinis ar fizinis asmuo, atliekantis operacijas pinigais su kredito ar finansine

įstaiga ar kitu juridiniu asmeniu, išskyrus valstybės ir savivaldybių

institucijas, kitas biudžetines įstaigas, Lietuvos banką bei valstybės ar

savivaldybės fondus, užsienio valstybių diplomatines atstovybes ar konsulines

įstaigas.

pinigais – pinigų padėjimas ar priėmimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas

finansinėse ir kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei

kitoks pinigų mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu,

išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ir savivaldybių

institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės

ar savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar

konsulinėmis įstaigomis.

ANTRASIS

SKIRSNIS

VALSTYBĖS INSTITUCIJOS, ATSAKINGOS UŽ PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMĄ

3

straipsnis. Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos

priemonių

įgyvendinimą

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos

vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba),

Lietuvos bankas, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos, Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos

finansų ministerijos ir Vertybinių popierių komisija yra valstybės

institucijos, kurios pagal kompetenciją atsakingos už šiame Įstatyme numatytų

pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4

straipsnis. Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos

klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos funkcijos įgyvendinant

pinigų

plovimo

prevencijos priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame Įstatyme nurodytą informaciją apie kliento

operacijas pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;

2) renka ir

analizuoja informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

3)

teikia informaciją teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms šių motyvuotu

reikalavimu apie kliento atliekamas operacijas pinigais;

4) atlieka kvotą

bei parengtinį tardymą pinigų plovimo bylose;

5)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;

6) teikia

metodines rekomendacijas finansinėms įstaigoms, notarams bei asmenims,

turintiems teisę atlikti notarinius veiksmus ir šio Įstatymo įpareigotiems

teikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, dėl reikiamų duomenų

rinkimo ir perdavimo;

7) ne

rečiau kaip kartą per metus pateikia ataskaitą Vyriausybei apie savo veiklą.

6

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų

plovimo

prevencijos

priemones

1.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi teisę:

1)

gauti iš valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių

asmenų, fizinių asmenų, notarų bei asmenų, turinčių teisę atlikti notarinius

veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie

pinigais atliekamas operacijas;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų, fizinių

asmenų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų,

fizinių asmenų informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5)

nurodyti valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams

aplinkybes ir sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės

aktus, susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne

vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai apie priimtas priemones.

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių kvotą bei parengtinį tardymą

pinigų plovimo bylose, teises reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

3 straipsnis.

Valstybės institucijos, atsakingos už pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, mokesčių policija, Lietuvos bankas ir Muitinės departamentas prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra valstybės institucijos, kurios

pagal kompetenciją atsakingos už šiame įstatyme numatytų pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimą.

4 straipsnis.

Metodinių rekomendacijų kredito įstaigoms pinigų plovimo prevencijos klausimais

priėmimas

Lietuvos bankas

priima kredito įstaigoms skirtas metodines rekomendacijas, kuriomis būtų

siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui.

5 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

funkcijos įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnyba pagal kompetenciją:

1)

renka ir registruoja šiame Įstatyme nurodytą informaciją apie kliento

operacijas su pinigais ir klientą, atliekantį šias operacijas;

2) renka ir analizuoja informaciją,

susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, bei teikia

pasiūlymus institucijoms dėl pinigų plovimo prevencijos sistemos tobulinimo;

3)

Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės

institucijoms informaciją apie kliento operacijas su pinigais;

4)

atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo;

5)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo prevencijos priemones;

6)

teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie galimo pinigų

plovimo ir įtartinų operacijų su pinigais ar sandorių atpažinimo kriterijus;

7) prižiūri finansų įstaigų ir kitų subjektų veiklą,

susijusią su pinigų plovimo prevencija.

6

straipsnis. Valstybės saugumo departamento funkcijos įgyvendinant terorizmo

finansavimo prevencijos priemones

saugumo departamentas:

1) renka ir

analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su terorizmo finansavimu;

2)

bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis

organizacijomis, renkančiomis informaciją apie terorizmo finansavimą;

3) šio Įstatymo

4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus

terorizmo finansavimo atpažinimo kriterijus.

saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja

įgyvendinant terorizmo finansavimo prevencijos priemones.

7

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos teisės įgyvendinant pinigų

plovimo prevencijos priemones

tarnyba turi teisę:

1) gauti iš valstybės institucijų,

finansų įstaigų, kitų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, savo

funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie operacijas su

pinigais;

2) gauti iš institucijų, finansų

įstaigų, kitų subjektų informaciją, susijusią su pinigų plovimo prevencijos

priemonių įgyvendinimu;

3) koordinuoti

institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

4)

nurodyti institucijų, finansų įstaigų ir kitų subjektų vadovams aplinkybes ir

sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,

susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos nurodymus ir ne

vėliau kaip per 7 darbo dienas po nurodymo gavimo pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai apie priimtas priemones;

5) nurodyti finansų įstaigoms ir

kitiems subjektams, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, iki 48 valandų

sustabdyti atliekamas įtartinas operacijas su pinigais.

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą dėl

nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, teises reglamentuoja

Baudžiamojo proceso kodeksas.

8

straipsnis. Valstybės institucijų bendradarbiavimas

Teisėsaugos ir

kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio Įstatymo

pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos

valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir

šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

TREČIASIS SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

9

straipsnis. Operacijų su pinigais įtartinumas

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, nustatę,

kad jų klientas atlieka įtartiną operaciją su pinigais, privalo tą operaciją

sustabdyti ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie ją pranešti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos su pinigais sumos. Jeigu

finansų įstaigos ir kiti subjektai per 48 valandas nuo pranešimo pateikimo

negauna šio straipsnio 2 dalyje nurodyto Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos

nurodymo, operacija su pinigais atnaujinama. Finansų įstaigos ir kiti subjektai

nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą,

padarytą atliekant šiame straipsnyje numatytas pareigas.

nusikaltimų tyrimo tarnyba, kai yra pagrindas, per 48 valandas nuo šio

straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo privalo Baudžiamojo proceso

kodekso nustatyta tvarka imtis priemonių dėl laikino nuosavybės teisių

apribojimo skyrimo.

operacijos su pinigais sustabdymas gali trukdyti tyrimui dėl nusikalstamu būdu

įgytų pinigų ar turto legalizavimo bei kitų nusikalstamų veikų, susijusių su

pinigų plovimu, tyrimui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba privalo apie tai

pranešti finansų įstaigai ir kitam subjektui.

teisę atlikti notarinius veiksmus, kai įtariama,

kad jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir kitą šio Įstatymo 13 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai iš

karto po sandorio sudarymo, nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos

pinigų sumos dydžio.

jų kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir kitą šio Įstatymo 13 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją pateikti Lietuvos advokatų tarybai iš karto po

sandorio sudarymo, nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų

sumos dydžio, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus.

advokatų taryba ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo šio straipsnio 5 dalyje

nurodytos informacijos gavimo privalo ją perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai.

advokatų padėjėjai, aiškindami savo klientui jo teisinę padėtį, gindami savo

klientą arba atstovaudami jam teismo procese ar dėl jo, įskaitant konsultacijas

dėl teismo proceso inicijavimo arba išvengimo, nesvarbu, ar ši informacija

gaunama prieš teismo procesą, jo metu ar po jo, neprivalo laikytis šio

straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

su pinigais arba sandoris gali būti susiję su terorizmo finansavimu, šiame

straipsnyje nurodytus duomenis ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šių duomenų

apie operaciją arba sandorį gavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

Vyriausybės nustatyta tvarka praneša Valstybės saugumo departamentui.

kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais,

nustato Vyriausybė.

straipsnyje nurodytų įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos

pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.

10

straipsnis. Kliento tapatybės nustatymas

įstaigos ir kiti subjektai, prieš atidarydami sąskaitas, priimdami indėlius,

teikdami vertybių saugojimo paslaugas arba sudarydami sutartis su klientu,

privalo nustatyti kliento tapatybę dalyvaujant pačiam klientui arba jo

atstovui. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti kliento tapatybę

atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas su pinigais

arba sudarydami sandorius, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių

susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra

nustatyta. Jeigu operacijos su pinigais atlikimo metu galutinė operacijos su

pinigais suma nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti

kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad operacijų su pinigais suma

viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje

susijusių operacijų su pinigais atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš

karto po to, kai nustatoma, kad kelios operacijos su pinigais yra tarpusavyje

susijusios.

draudimo šakos draudimo įmonės privalo nustatyti kliento ir draudžiamo asmens

tapatybę, jeigu per metus kliento mokėtina vienkartinė draudimo įmoka viršija

8500 litų arba mokėtinų periodinių įmokų suma arba sumos viršija 3500 litų ar

ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

lošimus organizuojančios bendrovės privalo nustatyti kliento tapatybę, jeigu

jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba įmoka ar laimi sumą, viršijančią

3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

atlikti šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,

taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.

tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo

tvarką nustato Vyriausybė.

6 straipsnis.

Mokesčių policijos teisės įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos

priemones

policija turi teisę:

1) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, notarų bei asmenų, turinčių teisę

atlikti notarinius veiksmus, savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir

dokumentus apie atliekamas operacijas pinigais;

2) tikrinti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiklą, susijusią su pinigų plovimo

prevencijos priemonių įgyvendinimu;

3) gauti iš

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, kitų juridinių asmenų ir

įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, informaciją, susijusią su pinigų

plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu;

4) koordinuoti

valstybės institucijų veiklą, susijusią su pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimu;

5) nurodyti

valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų vadovams aplinkybes ir

sąlygas, sudarančias galimybes pažeisti įstatymus ir kitus teisės aktus,

susijusius su pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimu. Vadovai

privalo išnagrinėti mokesčių policijos nurodymus ir ne vėliau kaip per 7 dienas

po nurodymo gavimo pranešti mokesčių policijai apie priimtas priemones.

policijos pareigūnų, atliekančių kvotą pinigų plovimo bylose, teises

reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas.

7 straipsnis.

Valstybės institucijų bendradarbiavimas

ir kitos valstybės institucijos privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai apie pastebėtus galimo pinigų plovimo požymius, šio Įstatymo

pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. Duomenis, kuriuos

valstybės institucijos turi pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir

šios informacijos pateikimo tvarką nustato Vyriausybė.

2.

Informacija, kurią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba gauna iš teisėsaugos

ir kitų valstybės institucijų, kredito ir finansinių įstaigų, notarų ir asmenų,

turinčių teisę atlikti notarinius veiksmus, kitų juridinių ar fizinių asmenų,

pinigų plovimo prevencijos tikslu gali būti įstatymų nustatytais atvejais

perduota operatyvinės veiklos subjektams ir kitoms valstybės institucijoms.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PINIGŲ PLOVIMO

PREVENCIJOS PRIEMONĖS

8 straipsnis.

Operacijų pinigais įtartinumas

ir finansinės įstaigos įtaria, kad jose atliekamos kliento operacijos pinigais

gali būti susijusios su pinigų plovimu, jos privalo nustatyti kliento tapatybę

ir nedelsdamos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo operacijos atlikimo

dienos, pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, nepaisant operacijos

pinigais dydžio, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie

pinigais atliktą operaciją.

2.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, esant įtarimui,

kad jų klientų sudaromi sandoriai gali būti susiję su pinigų plovimu, privalo

kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir šio Įstatymo 12 straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją apie sudarytą sandorį nedelsdami, ne vėliau kaip

per 3 darbo dienas nuo sandorio patvirtinimo dienos, pateikti Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai nepaisant pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos

pinigų sumos dydžio.

kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustato Vyriausybė

kartu su Lietuvos banku.

9 straipsnis.

Kliento tapatybės nustatymas

finansinės įstaigos, prieš atidarydamos sąskaitas, priimdamos indėlius,

teikdamos vertybių saugojimo paslaugas, sudarydamos kitokias sutartis su

klientu ar atlikdamos operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba

šią sumą užsienio valiuta, privalo nustatyti kliento tapatybę.

2.

Kliento tapatybės nustatymo tvarką nustato Vyriausybė.

atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas operacijas, jeigu klientas šio

Įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę,

taip pat jeigu pateikti ne visi duomenys arba jie yra neteisingi.

10 straipsnis.

Operacijos pinigais atlikimas per atstovą

Kai operacija

pinigais, apie kurią pagal šį Įstatymą turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai, atliekama per atstovą, kredito ir finansinės

įstaigos privalo nustatyti kliento ir jo atstovo tapatybę.

11 straipsnis. Sąskaitų atidarymas ar kitų operacijų

su pinigais atlikimas per atstovą

Kai klientas

atidaro sąskaitą arba atlieka kitas šio Įstatymo 10 straipsnio 1–3 dalyse

nurodytas operacijas ne savo vardu, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo

nustatyti kliento ir asmens, kurio vardu šis klientas veikia, tikrąją tapatybę.

12

straipsnis. Informacijos saugojimas

1.

Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nurodytų kliento atliktų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų registrą,

išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

2.

Notarai ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo

tvarkyti klientų įtartinų sandorių bei sandorių, pagal kuriuos gaunama ar

mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta, registrą.

ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir advokatus ar

advokatų padėjėjus, privalo tvarkyti šio Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje

nurodytų operacijų su pinigais bei įtartinų operacijų su pinigais registrą.

4.

Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės privalo tvarkyti šio Įstatymo 13

straipsnio 3 dalyje nurodytų gautų draudimo įmokų registrą.

5.

Advokatai ar advokatų padėjėjai privalo tvarkyti jų klientų sudaromų įtartinų

sandorių registrą.

6.

Lietuvos advokatų taryba privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų

praneštų jų klientų įtartinų sandorių registrą.

nustato Vyriausybė.

8.

Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu

pabaigos.

pinigais ar sandorį patvirtinantys dokumentai ar kiti juridinę galią turintys

dokumentai, susiję su operacijų su pinigais atlikimu ar sandorių sudarymu, turi

būti saugomi ne trumpiau kaip 10 metų nuo operacijos su pinigais atlikimo ar

sandorio sudarymo dienos.

12 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai

finansinės įstaigos, atliekančios operaciją pinigais, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais

pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės

operacijos pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50

000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Notarai ar asmenys,

turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jei pagal sandorį gaunama ar mokama

pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi

kliento tapatybę patvirtinantys duomenys; jeigu operacija pinigais atliekama

per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys; operacijos pinigais

suma; valiuta, kuria atlikta operacija pinigais; operacijos pinigais atlikimo

data; operacijos pinigais atlikimo būdas; subjektas, kurio naudai atlikta

operacija pinigais.

2.

Draudimo įmonės praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento ir

draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie gautas

draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų pradžios arba nuo anksčiau

pateikto pranešimo iš kliento gautų vienkartinių draudimo įmokų suma pagal

vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų, o periodinių įmokų –

viršija 5000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3.

Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų

pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma

viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

straipsnio 1–3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos

atlikimo dienos.

straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai

neteikiama, jeigu kredito ar finansinės įstaigos klientas yra kita kredito ar

finansinė įstaiga.

6.

Kredito ar finansinė įstaiga gali neteikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento veiklai

būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, atitinkančios

Vyriausybės ir Lietuvos banko nustatytus kriterijus.

straipsnio 6 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu kredito ar finansinės

įstaigos klientas yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas arba atstovybė

arba jis verčiasi:

1) teisinių

paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;

2) loterijų,

azartinių lošimų organizavimu ir vykdymu;

3)

veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais)

metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba

transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito

veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;

11) prekyba

naftos produktais;

12) prekyba

medikamentais.

13

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką įvežamų ir iš jos išvežamų grynųjų

pinigų sumų kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką ir išvežimo iš jos atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų

pinigų vienkartinė suma viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

3.

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu juridinis ar fizinis

asmuo įveža į Lietuvos Respubliką ar išveža iš jos grynųjų pinigų vienkartinę

sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

13 straipsnis. Informacijos pateikimas Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai

operaciją su pinigais, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir

informaciją apie atliktą operaciją su pinigais pateikti Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su pinigais arba kelių

tarpusavyje susijusių operacijų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje

informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu

operacija su pinigais atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys

duomenys, operacijos su pinigais suma, valiuta, kuria atlikta operacija su

pinigais, operacijos su pinigais atlikimo data, operacijos su pinigais atlikimo

būdas, subjektas, kurio naudai atlikta operacija su pinigais.

2.

Kredito įstaigos praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį grynųjų

pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų grynųjų pinigų suma

viršija 20 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

3.

Draudimo įmonės ir draudimo brokerių įmonės praneša Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybai kliento ir draudžiamo asmens tapatybę patvirtinančius duomenis

ir informaciją apie gautas draudimo įmokas, jeigu nuo kalendorinių metų

pradžios arba nuo anksčiau pateikto pranešimo iš kliento gautų draudimo įmokų

suma pagal vieną ar daugiau draudimo sutarčių viršija 10 000 litų ar ją

atitinkančią sumą užsienio valiuta.

4.

Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus, privalo kliento

tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar

mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio

valiuta.

ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų

padėjėjus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę

patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą

grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma viršija 50

000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama

nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo operacijos su pinigais

atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai neteikiama, jeigu finansų

įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga.

šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai, jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios

operacijos su pinigais, atitinkančios Vyriausybės nustatytus kriterijus.

straipsnio 8 dalyje nurodyta išimtis netaikoma, jeigu finansų įstaigos klientas

yra užsienio valstybės įmonė, jos filialas ar atstovybė arba jis verčiasi:

1) teisinių paslaugų teikimu, advokato

praktika, notaro veikla;

2) loterijų, azartinių lošimų

organizavimu ir vykdymu;

3) veikla, susijusia su juodaisiais,

spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais,

juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;

4) prekyba transporto priemonėmis;

5) prekyba

nekilnojamuoju turtu;

6) audito veikla;

7) asmens

sveikatos priežiūra;

8) aukcionų

organizavimu ir vykdymu;

9) turizmo ar

kelionių organizavimu;

10) didmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais ir kitais alkoholio produktais, tabako

gaminiais;

11) prekyba naftos produktais;

12) farmacine

veikla.

14

straipsnio redakcija iki 2007 m. birželio 15 d.:

14

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

įstaigos atlieka į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos

Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir

iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų

kontrolę Vyriausybės nustatyta tvarka.

įstaigos privalo registruoti kiekvieną grynųjų pinigų įvežimo į Lietuvos

Respubliką iš trečiųjų šalių ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias

šalis atvejį, jeigu įvežamų arba išvežamų grynųjų pinigų vienkartinė suma

viršija 10 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į

Lietuvos Respubliką ar išveža iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis

grynųjų pinigų vienkartinę sumą, viršijančią 50 000 litų ar ją atitinkančią

sumą užsienio valiuta.

14

straipsnio redakcija nuo 2007 m. birželio 15 d.:

14

straipsnis. Muitinės įstaigų veikla

1.

Muitinės įstaigos atlieka į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš

trečiųjų šalių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme

(toliau – trečiosios šalys), įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos

Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę

vadovaudamosi 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento

(EB) Nr. 1889/2005 nuostatomis.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytais atvejais, kai Europos

Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima

ir atitinkamų reglamento nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti

įstatymai nustato kitaip.

3.

Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas,

pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu asmuo įveža iš trečiųjų

šalių į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Bendrijos

per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios

vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

14 straipsnis. Asmenys, kredito ir finansinėse

įstaigose atsakingi už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą

1.

Kredito ir finansinių įstaigų vadovai privalo paskirti asmenis, kurie

organizuotų šiame Įstatyme numatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių

įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

straipsnio 1 dalyje nustatytus asmenis, apie juos turi būti pranešta Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybai.

15 straipsnis. Finansų įstaigų ir kitų subjektų

pareigos

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, kurios užkirstų kelią su

pinigų plovimu susijusioms operacijoms su pinigais, bei užtikrinti, kad jų

darbuotojai būtų tinkamai pasirengę bei supažindinti su pinigų plovimo

prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose.

įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo

paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame Įstatyme numatytų

pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

3.

Apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą turi būti pranešta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

įstaigoms draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas.

16 straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai pateiktos informacijos apsauga

1.

Šiame Įstatyme nurodyta informacija, kurią gauna Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnyba, negali būti skelbiama ar perduodama kitoms valstybės valdymo,

kontrolės ar teisėsaugos institucijoms, išskyrus šio ir kitų įstatymų numatytus

atvejus.

2.

Asmenys, pažeidę šiame Įstatyme nurodytos informacijos saugojimo ir naudojimo

tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

3.

Institucijoms, jų tarnautojams ar darbuotojams, finansų įstaigoms ir jų

darbuotojams, kitiems subjektams ir jų darbuotojams draudžiama pranešti

klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie jų atliekamas operacijas su

pinigais arba sudaromus sandorius, arba dėl jų atliekamą tyrimą pateikta

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

4.

Šiame Įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo

tarnybai nelaikomas pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

17

straipsnis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos veiksmų apskundimas

Finansinių

nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami įstatymų

nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

atsiradusi dėl neteisėtų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų,

einančių tarnybines pareigas, veiksmų, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis.

Žalos atlyginimo tvarka

Žala,

padaryta neteisėtais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų, einančių

tarnybines pareigas, veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS

VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-04-02)

autrap@lrs.lt

19 straipsnis. Atsakomybė

Pareigūnai ir

asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                  ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

2003

m.

lapkričio 25 d.

įstatymo

Nr. IX-1842

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

pinigų plovimui.

Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo

pinigų plovimui.

Priedas

papildomas 3 punktu nuo 2007 m. birželio 15 d.:

įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9).

Priedo

pakeitimas:

Nr. X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-903, 98.10.20, Žin., 1998, Nr.96-2658 (98.11.04)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1388, 1999-11-04, Žin., 1999, Nr. 99-2845 (1999-11-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-335,

2001-05-22, Žin., 2001, Nr. 48-1659 (2001-06-06)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2, 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-660,

2001-12-17, Žin., 2001, Nr. 112-4079 (2001-12-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-821,

2002-03-28, Žin., 2002, Nr. 33-1255 (2002-03-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. balandžio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1485,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1730 (2003-04-24)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos

baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1716,

2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 74-3431 (2003-07-25)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1842,

2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5318 (2003-12-17)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2189,

2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2523 (2004-04-30)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-1107,

2007-05-03, Žin., 2007, Nr. 55-2123 (2007-05-19)

PINIGŲ

PLOVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PRIEDO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. birželio 15 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2007-05-21)

autrap@lrs.lt