Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
Įstatymas skelbtas:
Žin., 1996, Nr. 84-2000
Nauja įstatymo
redakcija skelbta: Žin., 1999, Nr. 56-1809
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMAS
1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija
(keistas įstatymo pavadinimas) nuo 1999 m. spalio 1 d.:
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis. Prekių, darbų ar paslaugų
aprašymas
Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų ar
paslaugų techniniai (kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, saugumo, sertifikavimo,
išbandymo) reikalavimai ir terminologija neturi sudaryti kliūčių bet kuriems
tiekėjams (rangovams) dalyvauti pirkimuose, išskyrus atvejus, kai tokie
reikalavimai būtini dėl pirkimo objekto ar jo naudojimo ypatumų. Prekių,
darbų ar paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas,
patentas, modelis ar prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas
ar paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai
perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto pagal pakankamai
tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po šių nuorodų
turi būti įrašyti žodžiai „arba ekvivalentiškas“.
Prekių, darbų ar paslaugų aprašymuose, tarp jų
pirkimo dokumentuose, pateiktuose techniniuose reikalavimuose, planuose,
brėžiniuose bei eskizuose, turi būti laikomasi tarptautinių standartų
nustatytos terminologijos, ženklinimo reikalavimų. Jeigu nėra tarptautinių
standartų, laikomasi Lietuvos Respublikoje priimtos terminologijos, ženklinimo
reikalavimų.
Pirkimo dokumentuose
pateikiamų techninių reikalavimų rengimo metodiką tvirtina Viešųjų pirkimų
tarnyba.
30 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais
(rangovais)
Komisija turi teisę derėtis su tiekėju (rangovu)
dėl pasiūlymų turinio.
Vykdant derybas, turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) šalys niekam neturi atskleisti jokios techninės,
komercinės ar su kainomis susijusios informacijos;
2) visiems
Komisijos atrinktiems tiekėjams (rangovams) derybose turi būti taikomi vienodi
reikalavimai;
3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą
pasirašo Komisijos pirmininkas ir derybose dalyvavę Komisijos nariai.
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja:
1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų,
įmonių (įskaitant nurodytas šios dalies 3 punkte), įstaigų
ar organizacijų atliekamus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė
per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius
pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto,
savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto,
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas,
taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą piniginę paramą, kurią
suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas
paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse
dėl šių paskolų naudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko atliekamus prekių ar paslaugų
viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75
tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300
tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių,
veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse,
bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę
teisę vykdyti veiklą šiose srityse, atliekamus prekių ar paslaugų
viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip
1,8 mln. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 1
mln. litų, už šių įmonių lėšas.
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimai, kurių vertė yra
mažesnė už nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, atliekami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė gali patvirtinti sąrašą prekių, darbų,
paslaugų, kuriems visais atvejais, neatsižvelgiant į vertę, taikomas viešasis
pirkimas.
Prekių, darbų
ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytą šio
įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje, gali atlikti tik Lietuvos Respublikos
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše išvardytos
perkančiosios organizacijos.
Šio straipsnio 1 dalyje, 32 straipsnio 3
dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta
be pridėtinės vertės mokesčio. Ši vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į
infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta
valstybės paslaptimi. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė;
2) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų
specialiąsias pirkimo procedūras;
3) žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto
pirkimams arba nuomai, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte
nurodytos įmonės už šių įmonių lėšas, jeigu pirkimas ar nuoma konkrečioje
vietoje yra būtini pagal šių įmonių funkcinę paskirtį;
4) finansinėms paslaugoms, susijusioms su vertybinių
popierių ir kitų skolos įsipareigojamųjų dokumentų išleidimu, pirkimu,
pardavimu ir perdavimu;
5) Lietuvos banko teikiamoms paslaugoms;
6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų
parengimo transliuoti, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų
transliavimo eteryje laiko pirkimams, išskyrus atvejus, kai šiuos pirkimus
atlieka valstybės valdžios ir savivaldos institucijos;
7) pagal Vyriausybės patvirtintas programas
valstybinės reikšmės mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugoms, išskyrus
tas mokslinio tyrimo ir jo plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra
naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už
kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
Jei yra valstybei svarbių ekonominių ir
socialinių priežasčių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali priimti sprendimą
dėl preferencijų taikymo atliekant prekių, darbų ar paslaugų viešuosius
pirkimus. Ši nuostata taikoma iki baigsis Europos sutartyje, kuria steigiama
Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociacija,
nurodytas pereinamasis laikotarpis (1999 m. gruodžio 31 d.).
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Viešasis pirkimas (toliau - pirkimas)
- prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį
atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos
perkančiosios organizacijos, atsiskaitydamos iš karto, dalimis arba
išsimokėtinai.
Atvirasis konkursas - pirkimo būdas, kai
visi suinteresuoti tiekėjai (rangovai) gali pateikti pasiūlymus.
Darbai - bet kurie darbai, susiję su statinių
statyba (montavimu, tiesimu), rekonstravimu, nukėlimu, nugriovimu, remontu arba
atnaujinimu, bei su perkamais darbais susijusios tyrimo, projektavimo ar kitos
paslaugos.
Diskontuota kaina - kaina, perskaičiuota
atsižvelgiant į mokėjimų, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo
terminus.
Finansiniai metai - 12 kalendorinių mėnesių
laikotarpis, kuris prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.
Galutinis pasiūlymas - tiekėjo (rangovo)
rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti
darbus pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės
suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę verstis vandentvarkos, energetikos,
transporto ir telekomunikacijų veikla, - įmonė, kuriai valstybė ar
savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors iš šio
straipsnio 27 dalyje nurodytų veiklos rūšių.
Kainų apklausa - pirkimo būdas, kai
perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų
kainas.
Konkurencinės derybos - pirkimo būdas, kai
perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio
ir sutarties sąlygų.
Kvietimas - pirkimo dokumentas, kuriuo
kviečiama dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, konkurse,
konkurencinėse derybose ar kainų apklausoje, paskelbtas ar pateiktas tiekėjui
(rangovui).
Legalizuoti dokumentai - dokumentai,
įstatymų nustatyta tvarka pripažinti teisėtais.
Nešališkumo deklaracija - Viešųjų pirkimų
komisijos nario ar eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis nešališkas tiekėjų
(rangovų) atžvilgiu.
Paraiška - dokumentas, kuriuo tiekėjas
(rangovas) pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.
Pasiūlymas - tiekėjo (rangovo) rašytinis
dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas
pagal perkančiosios organizacijos sąlygas.
Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas) - Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse
numatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris įforminamas perkančiosios
organizacijos ir tiekėjo (rangovo) sutartimi.
Pasiūlyta kaina - pasiūlyme nurodytų
prekių, paslaugų ar darbų kainos ir kitų pirkimo dokumentuose nurodytų
papildomų paslaugų kainų suma.
Pasiūlytos kainos diskontavimas -
pasiūlytos kainos perskaičiavimas (atliekamas pasiūlymams vertinti) taikant iš
anksto nustatytą koeficientą (diskonto normą), atsižvelgiant į mokėjimų ir
prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminus.
Paslaugos - bet kuris pirkimo objektas,
išskyrus prekes ir darbus, taip pat su prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų
paslaugų vertė viršija prekių vertę.
Perkančioji organizacija - šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės valdžios bei savivaldos institucija,
įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos bankas.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio - pirkimo
būdas, kai perkančioji organizacija derasi su vienu tiekėju (rangovu) dėl
pasiūlymų turinio, kainos ir sutarties sąlygų.
Pirkimo dokumentai - perkančiosios
organizacijos pateikiami tiekėjams (rangovams) dokumentai, apibūdinantys
perkamą objektą bei pirkimo sąlygas: kvietimas, konkurso ir kitų pirkimo būdų
bei sąlygų dokumentai, šių dokumentų paaiškinimai (patikslinimai) bei
papildymai.
Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau - pirkimo
sutartis) - pirkimo -pardavimo, rangos, nuomos arba kita sutartis, kurią
perkančioji organizacija sudaro raštu su tiekėju (rangovu),
pirkdama prekes, paslaugas ar darbus šio įstatymo nustatyta tvarka.
Preferencija - pirmenybė, lengvata.
Prekės - žaliavos, gaminiai,
įrenginiai, statiniai ir kiti visokio pavidalo daiktai, taip pat su perkamomis
prekėmis susijusios paslaugos, jeigu tų paslaugų vertė neviršija pačių prekių
vertės.
Ribotas konkursas - pirkimo būdas, kai
pasiūlymus konkursui gali pateikti tik tie tiekėjai (rangovai), kurie atitinka
perkančiosios organizacijos iš anksto paskelbtus kvalifikacijos reikalavimus.
Tiekėjas (rangovas) - galima arba faktiška
pirkimo sutarties su perkančiąja organizacija šalis.
Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama
vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų įmonė -
valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar
savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų
susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri verčiasi kuria nors
iš šių veiklos rūšių:
1) eksploatuoja stacionarinius tinklus, skirtus teikti
visuomenei bendrąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimu ar paskirstymu;
2) naudoja žemės gelmių išteklius, siekdama ištyrinėti
ar išgauti naftą, dujas, anglį ar kitokį iškasamą kurą;
3) suteikia vežėjams oro, jūros bei vidaus vandenų
uostų terminalus;
4) eksploatuoja troleibusų, autobusų, kabelinių ryšių
ir viešojo naudojimo geležinkelio tinklus, skirtus teikti visuomenei bendrąsias
paslaugas;
5) eksploatuoja bendrųjų telekomunikacijų tinklus bei
teikia telekomunikacijų paslaugas.
3 straipsnis. Su pirkimais susiję valstybės
tarptautiniai įsipareigojimai
Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos
tarptautinės sutartys nustato ką kita negu šis įstatymas, taikomos
tarptautinių sutarčių nuostatos.
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimas ir
skundų nagrinėjimas
Viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikoje,
vadovaudamasi šiuo įstatymu, reguliuoja Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba,
o skundus, susijusius su viešaisiais pirkimais, nagrinėja Nepriklausoma viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.
5 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba - pirkimų veiklą
koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip juos atliekant laikomasi šio įstatymo ir su
jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, institucija prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės
aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš
valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra juridinis asmuo,
turintis antspaudą su valstybės herbu.
Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:
1) rengti ir teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus;
2) pagal
kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
3) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi
Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų
reikalavimų;
4) tvirtinti
pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupti
informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų
sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės
(savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
6) analizuoti bei vertinti pirkimų sistemą ir rengti
pasiūlymus dėl jos tobulinimo;
7) organizuoti perkančiųjų organizacijų darbuotojų,
atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti
perkančiąsias organizacijas bei tiekėjus (rangovus) ar organizuoti jų
konsultavimą pirkimų klausimais;
9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti
ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis
organizacijomis;
10) nustatyti
informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų ir
informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus)
privalomuosius reikalavimus;
11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką,
nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto
normą;
12) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;
13) nustatyti
reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos
nariams;
14) rengti ir teikti informaciją skundus
nagrinėjančiai Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;
15) kita teisės aktų nustatyta veikla.
Viešųjų
pirkimų tarnybos teisės:
1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais
susijusią informaciją;
2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo
komisijos ar jos narių bei pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų
ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;
3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų
(rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei;
4) nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti
perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimo įstatymo
reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) įstatymų nustatyta tvarka šį įstatymą pažeidusius
asmenis traukti administracinėn atsakomybėn.
6 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
Perkančioji
organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti privalo sudaryti Viešojo
pirkimo komisiją (toliau - Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus
įgaliojimus nustatytoms užduotims vykdyti. Komisija yra atskaitinga
perkančiajai organizacijai ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei
įpareigojimus. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji
organizacija. Už Komisijos veiksmus atsako perkančioji organizacija.
Perkančioji organizacija tvirtina Komisijos darbo reglamentą.
Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos
sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir
veikia perkančiosios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.
Komisija veikia nuo sprendimo dėl jos sudarymo priėmimo iki pirkimo
sutarties projekto pateikimo pasirašyti perkančiajai organizacijai arba iki
sprendimo nutraukti pirkimą priėmimo. Komisija priima sprendimus
posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai
pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai
įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba
jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų
ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus
reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Perkančioji organizacija turi teisę
kviestis ekspertus pateiktiems pasiūlymams nagrinėti.
Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos
pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims
apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos
teisės aktų numatytus atvejus.
Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali
dalyvauti Komisijos darbe tik pasirašęs nešališkumo deklaraciją.
Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
7 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
Perkančioji organizacija privalo
išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus
įvykdyti pirkimo sąlygas. Todėl tam tikruose pirkimo etapuose ji turi teisę
pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus dokumentus ir informaciją.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
nurodo, kokią teisinio statuso, finansinės būklės, ekonominę ir techninę
informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija
nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus
minimalius finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus.
Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti:
1) dokumentus, patvirtinančius tiekėjų
(rangovų) teisinį statusą;
2) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus,
patvirtinančius tiekėjų (rangovų) veiklą (jeigu tiekėjo (rangovo)
valstybės, kurioje jis įregistruotas, įstatymai nenumato, kad tokios ataskaitos
ar dokumentai viešai neskelbiami);
3) ataskaitų išrašus ar kitus dokumentus apie
tiekėjo (rangovo) bendrąją apyvartą ir apyvartą, susijusią su pirkimo
objektu per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo (rangovo)
įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau nei 3
metus);
4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti šios
dalies 2 punkte nurodytų dokumentų, perkančioji organizacija gali priimti
kitokią, jos nuomone, tinkamą informaciją;
5) informaciją apie pagrindinius produkcijos
tiekimus, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, nurodant pirkėjus bei
anksčiau vykdytas sutartis per paskutiniuosius 3 metus ar per laiką nuo tiekėjo
(rangovo) įregistravimo dienos (jei tiekėjas (rangovas) vykdė veiklą trumpiau
nei 3 metus);
6) informaciją apie tiekėjo (rangovo) technines
galimybes ir kitas priemones, užtikrinančias, kad jo tiekiamos prekės,
atliekami darbai ar suteikiamos paslaugos yra geros kokybės;
7) informaciją apie atsakingus už kokybės kontrolę
specialistus arba organizacijas, neatsižvelgiant į jų pavaldumą;
8) oficialių kokybės kontrolės ar žinybų sertifikatus,
patvirtinančius, kad prekės, darbai ar paslaugos atitinka privalomuosius
techninius reikalavimus;
9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų
ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo
objektas yra sudėtingas ar specialios paskirties, perkančioji organizacija gali
paprašyti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar
pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų
nepriklausomi ekspertai;
10) informaciją apie tiekėjo (rangovo) vadovaujančio
personalo, atsakingų asmenų (ypač už darbų atlikimą) išsilavinimą ir profesinę
kvalifikaciją;
11) informaciją apie tiekėjo (rangovo) finansinę
būklę;
12) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą finansinę,
ekonominę ir techninę informaciją.
Perkančiosios
organizacijos keliami kvalifikacijos reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir
vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams
(rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 12
straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
Visiems tiekėjams (rangovams) turi būti
taikomi vienodi kvalifikacijos reikalavimai, jais negali būti pažeidžiamos
tiekėjo (rangovo) teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir
komercinę paslaptį.
Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjams
(rangovams) tokių kvalifikacijos reikalavimų, kurie dirbtinai ribotų galimą
konkurenciją.
Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti
tiekėjų (rangovų) pasiūlymų dėl to, kad juos pateikė fiziniai asmenys ar
bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos
sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija sudaro
sutartį tik po to, kai tiekėjų (rangovų) grupė jungtinės veiklos sutarties
pagrindu įregistruoja įmonę įstatymų nustatyta tvarka.
Perkančioji organizacija turi atmesti
tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustatė, kad jis
pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis, ir jeigu,
perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Perkančioji organizacija ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).
Tiekėjų
(rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose
pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima
sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių
duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus.
Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai),
kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos
reikalavimus.
8 straipsnis. Pranešimo būdas
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų)
pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi
būti perduodami raštu.
Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad
pirkimo dokumentai, sprendimai ar kiti pranešimai būtų perduodami visiems
tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.
9 straipsnis. Užsienio tiekėjų
(rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas
Perkančioji
organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų
nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų pateiktus
kvalifikacinius duomenis.
11 straipsnis. Dokumentų kalba
Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia
valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai
pateikiami anglų, o jeigu jie pageidauja, ir viena iš šių kalbų -
vokiečių, prancūzų ar rusų, kai apie pirkimus pagal šio įstatymo 12 straipsnio
3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar
specialiame leidinyje.
12 straipsnis. Informaciniai skelbimai
Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių
pranešimų, kvietimų, informacijos apie sudarytas pirkimų sutartis ir
sutarčių įvykdymo rezultatus) reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Perkančioji organizacija:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka skelbia
išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais
finansiniais metais „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio
straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje;
2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų,
konkurencinių derybų ir kainų apklausos atveju, be jau nurodyto šios dalies 1
punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo
procedūrose skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, o šio
straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais - ir tarptautiniu mastu
populiariame ar specialiame leidinyje;
3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis
„Valstybės žinių“ specialiame priede. Ši informacija išsiunčiama „Valstybės
žinių“ leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo.
Informacijoje nurodoma, su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas,
sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina;
4) per 15 dienų
nuo pirkimo sutarties įvykdymo „Valstybės žinių“ specialiame priede paskelbia
sutarties įvykdymo rezultatus, pirkimo kainą ir diskontuotą kainą.
Perkančioji organizacija privalo skelbti apie
viešuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje,
kai:
1) prekių pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700 tūkst.
litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse - 1,8 mln.
litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų;
2) paslaugų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 700
tūkst. litų, o pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ir
telekomunikacijų srityse - 1,8 mln. litų;
3) darbų pirkimų vertė yra ne mažesnė kaip 22 mln.
litų.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų vertės
yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į
Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes.
II SKYRIUS
PIRKIMO BŪDAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRKIMO BŪDAI, JŲ PASIRINKIMAS IR PIRKIMŲ
NEDALOMUMAS
13 straipsnis. Viešojo pirkimo būdai
Viešasis pirkimas atliekamas šiais būdais:
1) atvirojo konkurso;
2) riboto konkurso;
3) konkurencinių derybų;
4) pirkimo iš vienintelio šaltinio;
5) kainų
apklausos.
14 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka
Perkančioji organizacija pirkimo būdą - konkurencinių
derybų, pirkimo iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos - gali pasirinkti
tik esant šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame, penktajame ir šeštajame
skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais perkama konkurso būdu.
15 straipsnis. Pirkimų nedalomumas
Perkančioji
organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali
būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija
turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms
išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas, pasirinktas pagal šio
įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
Perkančioji organizacija pirkimą šio įstatymo
nustatyta tvarka atlieka pagal visą pirkimo vertę (prekių ir
paslaugų vertę - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertę).
Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekės, paslaugos
bei darbai identifikuojami (individualizuojami, atskiriami nuo tapačių) pagal
Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
ANTRASIS SKIRSNIS
ATVIRASIS KONKURSAS
16 straipsnis. Atvirasis konkursas
Perkančioji organizacija, rengdama atvirąjį konkursą,
šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus
(rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus.
17 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse
turinys
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, adresas, kur
jos turi būti atgabentos, teiktinų paslaugų arba atliktinų darbų pobūdis ir vieta;
3) pageidautini arba reikalaujami prekių tiekimo,
paslaugų teikimo ar darbų baigimo terminai;
4) kaip ir kur galima gauti konkurso dokumentus;
5) kalba (kalbos), kuria rengiami konkurso
dokumentai;
6) jeigu perkančioji organizacija už konkurso
dokumentus ima užmokestį, - užmokesčio dydis ir jo mokėjimo tvarka. Šį
užmokestį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams)
išlaidos. Už dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas
užmokestis, kurį sudaro vertimo išlaidos;
7) kam ir kada turi būti pateikti konkurso pasiūlymai;
8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija
tiekėjui (rangovui).
18 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
Perkančioji
organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso
dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso
dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio
užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams
(rangovams) išlaidos. Už konkurso dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti
imamas papildomas užmokestis, kurį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
Perkančioji organizacija privalo pateikti konkurso
dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos
gavimo dienos.
19 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso dokumentuose pateikiama:
1) konkurso pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) informacija, kokie kriterijai ir procedūros bus
taikomi vertinant tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją;
3) tiekėjų (rangovų) kvalifikaciją patvirtinantys
dokumentai;
4) perkamų prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų
techniniai, estetiniai, funkciniai bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai
ir projektai, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis,
prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo
išlaidos ir kitos sąlygos;
5) konkurso pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos,
pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto norma;
6) kainos indeksavimo dėl infliacijos tvarka ir
sąlygos;
7) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims
pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis
yra parengtas;
8) informacija, ar leidžiama siūlyti kitokias,
negu numatytos konkurso dokumentuose, pasiūlymų charakteristikas ir
pirkimo sutarties sąlygas;
9) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant
šio įstatymo 15 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus
parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, - šios dalies arba dalių, dėl
kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;
10) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir
išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai. Prekių, darbų ar paslaugų kaina ir konkurso dokumentuose nurodytų
papildomų paslaugų (transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi
būti apskaičiuotos ir pateiktos atskirai;
11) konkurso
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai;
12) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;
13) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali
prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija
ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais);
14) data, iki kada turi galioti konkurso pasiūlymas;
15) vokų su
konkurso pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;
16) vokų su
konkurso pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
17) informacija, kad pasiūlyme nurodyta pirkimo
objekto kaina bus vertinama litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos
užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko
nustatytą ir paskelbtą lito ir kitos užsienio valiutos santykį pasiūlymo
vertinimo dieną;
18) perkančiosios organizacijos pareigūnų,
tarnautojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti
tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų)
pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai,
telefonų ir faksų numeriai;
19) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal
šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti
reikalavimai;
20) nuoroda į išankstinį informacinį pranešimą,
paskelbtą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, apie konkurso rengimą.
20 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai
Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji
organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija
atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti)
konkurso dokumentus, jeigu jis gautas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą
prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo prašymo gavimo
dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu
siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė
konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.
Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo
terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti
(patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems
tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra pateikusi konkurso
dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9 dienoms iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su
tiekėjais (rangovais), ji turi surašyti susitikimo protokolą, kuriame
fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti paklausimai dėl konkurso dokumentų
išaiškinimo ir atsakymai į juos. Protokolai visiems pirkimo procedūrose
dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti ne vėliau kaip likus 9
dienoms iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija konkurso dokumentus paaiškina (patikslina) arba
surengia susitikimą su tiekėjais (rangovais) likus mažiau kaip 9 dienoms iki
konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti susitikimą
tokiam terminui, per kurį tiekėjai (rangovai), rengdami konkurso pasiūlymus,
galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų
protokolus.
Pranešimai apie kiekvieną pasiūlymų pateikimo
galutinio termino nukėlimą turi būti išsiųsti visiems tiekėjams (rangovams),
kuriems buvo pateikti konkurso dokumentai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po
sprendimo priėmimo.
21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas
Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą,
kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo
dalyvauti konkurse paskelbimo dienos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar
specialiame leidinyje, - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje
dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio
įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais
konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20
ir 36 dienų.
Tiekėjo (rangovo) ar jo įgalioto asmens pasirašytas
konkurso pasiūlymas pateikiamas raštu užklijuotame ir antspauduotame
voke. Pasiūlymai (su priedais) turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutiniojo
lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo (rangovo) parašu bei antspaudu.
Perkančioji organizacija privalo pateikti
kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas
yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
Jeigu konkurso pasiūlymas gaunamas
pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui
(rangovui).
22 straipsnis.
Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą
laiką, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų
pateikimo galutinio termino dienos.
Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo
terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai)
pratęstų pasiūlymų galiojimą iki nustatyto termino, neviršydami nurodyto šio
straipsnio 1 dalyje.
Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti
konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai
organizacijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba
pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas
(rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą
pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti konkurso
pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą.
Kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų
pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą,
neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, jeigu konkurso
dokumentuose nenumatyta kitaip. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas
atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo
prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo
terminui.
23 straipsnis. Konkurso
pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas
Perkančioji organizacija privalo
pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas
būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo,
remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio
subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka
konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas
(rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka
priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji
organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos
atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą
užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų
perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos
vykdė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota
institucija turi teisę nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir
pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo papildomus privalomuosius reikalavimus.
24 straipsnis. Vokų su konkurso pasiūlymais
atplėšimas
Vokai su konkurso pasiūlymais atplėšiami Komisijos
posėdyje, vykstančiame konkurso dokumentuose nurodytoje vietoje,
nurodytą dieną ir valandą. Diena ir valanda turi sutapti su
pasiūlymų pateikimo galutiniu terminu. Jį pakeitus, atitinkamai turi būti
pakeistas ir vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku
turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo
terminui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus
pateikę tiekėjai (rangovai) arba jų atstovai.
Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus
pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų (rangovų) akivaizdoje.
Pagal šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytus
reikalavimus konkursui pateiktų pasiūlymų paskutiniojo lapo
antrojoje pusėje pasirašo Komisijos posėdyje dalyvaujantys nariai.
Komisija vokų atplėšimo procedūros rezultatus
įformina protokolu, kurio privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą
pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir pasiūlyme nurodyta kaina,
mokėjimo ir prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminai. Apie
tai raštu informuojami ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantys pasiūlymus
pateikę tiekėjai (rangovai), jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo
procedūroje dalyvaujantis tiekėjas (rangovas) ar jo atstovas turi teisę
asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija.
Konkursui pateiktų pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo,
vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka nedalyvaujant pasiūlymus
pateikusiems tiekėjams (rangovams).
25 straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais)
draudimas
Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo)
negali būti jokių derybų dėl tiekėjo (rangovo) pateikto konkurso pasiūlymo
turinio. Įstatymo nustatyta tvarka įrodžius neteisėtą derybų faktą, perkančioji
organizacija skelbia konkursą negaliojančiu „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“, o kalti asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų
nustatyta tvarka.
26 straipsnis. Konkurso pasiūlymų
nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas
Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai
(rangovai) paaiškintų savo konkurso pasiūlymus. Tačiau ji negali prašyti,
siūlyti arba leisti pakeisti konkurso pasiūlymo esmę - pakeisti kainą arba
padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių konkurso dokumentų reikalavimų
neatitinkantis konkurso pasiūlymas taptų atitinkančiu konkurso dokumentų
reikalavimus.
Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso
pasiūlymą turi atmesti, jeigu:
1) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)
neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje ir konkurso dokumentuose nustatytų
kvalifikacinių reikalavimų;
2) pateiktas
konkurso pasiūlymas neatitinka konkurso dokumentuose nurodytų reikalavimų;
3) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas)
pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo reikalavimus;
4) visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės,
perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;
5) buvo pasiūlytos labai mažos kainos ir
tiekėjas (rangovas) jų nepagrindė, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.
Jeigu Komisija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
priežasčių turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą.
Vertinant konkurso pasiūlymus, vertinimo kriterijus
yra mažiausia pasiūlyta kaina, diskontuota atsižvelgiant į mokėjimų ir prekių
tiekimo, paslaugų teikimo bei darbų atlikimo terminus, arba ekonomiškai
naudingiausias pasiūlymas. Pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto
normą nustato Viešųjų pirkimų tarnyba, o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo
vertinimo kriterijų nustatymo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma labai maža kaina,
perkančioji organizacija turi pareikalauti iš tiekėjo (rangovo) raštiško kainos
sudėtinių dalių pagrindimo. Jei tiekėjas (rangovas) kainos nepagrindė, jo
pasiūlymas atmetamas. Perkančioji organizacija apie tokio pasiūlymo atmetimo
priežastis informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą ir fiksuoja pirkimo procedūros
ataskaitoje.
Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija
vertina ir palygina tik konkurso dokumentų reikalavimus atitinkančius tiekėjų
(rangovų) pasiūlymus. Komisija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio
pasiūlymo, turi:
1) pagal konkurso dokumentuose nustatytą vertinimo
kriterijų ir sąlygas įvertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus ir
nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus pirkimo iš vienintelio šaltinio
atvejus). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma diskontuotų pasiūlytų kainų
didėjimo tvarka. Pirmasis įrašomas pasiūlymas, kurio diskontuota pasiūlyta
kaina yra mažiausia;
2) informuoti pasiūlymus pateikusius tiekėjus
(rangovus) apie preliminarią pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis ne
vėliau kaip kitą darbo dieną po preliminarios pasiūlymų eilės nustatymo;
3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą
apie laimėjusį pasiūlymą tik tada, kai bus išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių
tiekėjų (rangovų) pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta) šio įstatymo
III skyriuje nustatyta tvarka, bet ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo pranešimo
apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo tiekėjams (rangovams) dienos.
Pranešimas apie konkursą laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems konkurso pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Susipažinti
su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu,
vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytąją šio įstatymo 35 straipsnyje, gali
tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos
bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos atstovai,
perkančiosios organizacijos vadovas bei kiti asmenys ir institucijos, pagal
Lietuvos Respublikos įstatymus turinčios teisę susipažinti su šia informacija.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos
nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3
pasiūlymai arba, atmetus pasiūlymus pagal šio straipsnio reikalavimus, lieka
mažiau kaip 3 pasiūlymai, konkursas laikomas neįvykusiu ir apie tai ne
vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems
tiekėjams (rangovams).
TREČIASIS SKIRSNIS
RIBOTAS KONKURSAS
27 straipsnis. Ribotas konkursas
Ribotas
konkursas skelbiamas tuo atveju, kai numatoma daug tiekėjų (rangovų) ir
pasiūlymams įvertinti reikėtų didelių sąnaudų.
Perkančioji organizacija ribotą konkursą rengia
dviem etapais:
1) pirmajame etape šio įstatymo 12 straipsnyje
nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje ir iš pateikusių paraiškas tiekėjų (rangovų) pagal
išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus
atrenka ne mažiau kaip 10 tinkamų tiekėjų (rangovų). Tais atvejais, kai
pirmajame etape yra gauta mažiau kaip 10 tiekėjų (rangovų) paraiškų dalyvauti
išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, į antrąjį etapą perkančioji
organizacija kviečia visus paraiškas pateikusius, perkančiosios organizacijos
nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius tiekėjus (rangovus);
2) antrajame etape kiekvienam pirmajame etape
atrinktam tiekėjui (rangovui) išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus, o
visiems kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusiems, bet į antrą etapą
nepatekusiems tiekėjams (rangovams) - pranešimus apie kvalifikacinės atrankos
rezultatus. Kvietimai visiems atrinktiems tiekėjams (rangovams) turi būti išsiųsti
tuo pačiu metu. Konkurso dokumentai išsiunčiami kartu su kvietimu arba
kvietime nurodoma, kur ir iki kurios datos šiuos dokumentus galima gauti.
Konkurso dokumentams parengti, pasiūlymams pateikti ir vertinti taikomos šio
įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos pirkimo procedūros.
Kvietime dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje turi būti nurodoma ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) pirkimo objektas ir jo aprašymas;
3) kaip, kur ir
kada galima gauti išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus;
4) kokia kalba (kalbomis) rengiami išankstinės
kvalifikacinės atrankos dokumentai;
5) kokį
užmokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už išankstinės
kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka. Šį užmokestį
sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos. Už
dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis, kurį
sudaro vertimo išlaidos;
6) kam ir kada pateikiamos paraiškos dalyvauti
išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje, kiek tiekėjų (rangovų) bus atrinkta
konkursui;
7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Paraiškų dalyvauti išankstinėje
kvalifikacinėje atrankoje pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji
organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų, o tais atvejais, kai apie
konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje,
- negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos.
Konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais
atvejais, kai apie konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba
specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus atrinktiems
tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą
konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir
terminais. Šiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti
sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 26 dienų.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto
galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunama mažiau kaip 3 pasiūlymai
arba, atmetus pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka
mažiau kaip 3 pasiūlymai, ribotas konkursas laikomas neįvykusiu ir apie
tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus
pateikusiems tiekėjams (rangovams).
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KONKURENCINĖS DERYBOS
28 straipsnis. Konkurencinių derybų sąlygos
Konkurencinės derybos gali būti skelbiamos esant
bent vienai šių sąlygų:
1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo
negalima aiškiai apibūdinti, kad būtų galima vykdyti atvirąjį ar ribotą
konkursą;
2) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo
gauti tik 2 pasiūlymai;
3) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo
atmesti visi pasiūlymai, kadangi jie neatitiko atvirojo ar riboto konkursų
dokumentų reikalavimų.
Jeigu pirkimus atlieka šio įstatymo 1 straipsnio 1
dalies 3 punkte nurodytos perkančiosios organizacijos, jos gali konkurencinių
derybų būdą pasirinkti nesilaikydamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų.
Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju
perkančioji organizacija, neskelbdama kvietimo pateikti pirminius
pasiūlymus konkurencinėms deryboms, gali rengti konkurencines derybas su dviem
pasiūlymus konkursui pateikusiais tiekėjais (rangovais). Tokiu atveju
konkurencinės derybos vykdomos vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje,
30 ir 31 straipsniuose nurodytomis procedūromis, iš esmės nekeičiant
pirkimo sąlygų.
29 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) atranka
deryboms
Pirkimui konkurencinių derybų būdu perkančioji
organizacija šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus
(rangovus) pateikti pirminius pasiūlymus atrankai dalyvauti derybose. Kvietime
pateikti pirminius pasiūlymus turi būti ši informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) pirkimo objekto aprašymas, nurodant techninius bei
kitokius reikalavimus. Perkant darbus ar paslaugas, nurodoma ir jų atlikimo
arba suteikimo vieta;
3) kvalifikacijos duomenis patvirtinantys dokumentai,
kuriuos turės pateikti tiekėjai (rangovai);
4) kalba (kalbos), kuria rengiami pasiūlymai;
5) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;
6) pasiūlymų pateikimo vieta ir galutinis terminas;
7) nuoroda į paskelbtą išankstinį informacinį
pranešimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir (ar)
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje apie konkurencinių
derybų rengimą;
8) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo
kvietimo paskelbimo dienos, o tais atvejais, kai apie konkurencinių derybų
rengimą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiame leidinyje, -
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos.
Komisija, įvertinusi pagal kvietime nustatytus
kriterijus tiekėjų (rangovų) pirminiuose pasiūlymuose nurodytus kvalifikacinius
duomenis bei siūlomas pirkimo sąlygas, atrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus
(rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Tuo atveju, kai gauti tik 2 pirminiai
pasiūlymai, Komisija kviečia derėtis šiuos pasiūlymus pateikusius tiekėjus
(rangovus), o tuo atveju, kai gaunamas tik vienas pirminis pasiūlymas, derybos
ir pirkimas gali būti vykdomi šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Raštiškame
kvietime derėtis, kuris išsiunčiamas tiekėjams (rangovams), turi būti
pateikiama informacija apie derybų laiką, vietą ir siūlomą derybų kalbą.
31 straipsnis. Galutinių pasiūlymų pateikimas
ir vertinimas
Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų
rezultatus, kviečia atrinktus tiekėjus (rangovus) pateikti galutinius
pasiūlymus. Kvietime pateikti galutinius pasiūlymus turi būti ši informacija:
1) galutinių pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) patikslintas pirkimo objekto aprašymas;
3) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos;
4) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto
norma;
5) siūlomos sutarties sąlygos;
6) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
7) pasiūlymų pateikimo kalba (kalbos), terminai,
vieta, laikas, būdai;
8) vokų atplėšimo procedūra;
9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos tiekėjui (rangovui)
nustatyta informacija.
Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį
nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais
atvejais, kai apie pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo paskelbta
tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, - 40 dienų nuo
kvietimo atrinktiems tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus,
kai apie būsimą pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo skelbta iš anksto šio
įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Šiais atvejais
galutinių pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20
ir 26 dienų.
Pasiūlymas pripažįstamas laimėjusiu šio įstatymo II
skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Konkurencinių derybų galutinių pasiūlymų galiojimo
užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio
įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems galutinius pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams)
ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo apie laimėjusį
pasiūlymą priėmimo dienos.
Perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro su
tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymas Komisijos sprendimu pripažįstamas
laimėjusiu.
PENKTASIS SKIRSNIS
PIRKIMAS IŠ VIENINTELIO ŠALTINIO
32 straipsnis. Pirkimas iš vienintelio
šaltinio
Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių,
darbų arba paslaugų, pakvietusi pateikti pasiūlymą vienintelį tiekėją
(rangovą), su kuriuo perkančioji organizacija gali derėtis dėl pasiūlymo
turinio, kainos ir sutarties sąlygų.
Pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas, jeigu:
1) prekes,
darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas)
arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias
prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;
2) dėl ypatingų įvykių, kurių nebuvo galima numatyti,
iškyla skubus prekių, paslaugų arba darbų poreikis ir todėl neįmanoma arba
netikslinga rengti konkurso ar taikyti kitų pirkimo būdų procedūrų;
3) numatomos
pirkti prekės yra pagamintos tiktai tyrimų, eksperimentų, mokslinių darbų arba
techninio tobulinimo tikslais. Ši nuostata netaikoma masinei gamybai, kurios
tikslas yra sustiprinti komercinį pajėgumą arba padengti tyrimų bei techninio
tobulinimo išlaidas;
4) perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš
kokio nors tiekėjo (rangovo) pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga
pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis
ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip
pat jei papildomi pirkimai neviršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, iš
esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs
pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų
nepriimtini;
5) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja,
kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą
sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.
Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju (rangovu), su kuriuo buvo
sudaryta pradinė sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina
neturi viršyti 50 procentų pradinės sutartyje nurodytos kainos;
6) atvirasis, ribotas konkursai ar konkurencinės
derybos neįvyko, nes buvo gautas tik vienas pasiūlymas. Šiuo atveju negali būti
keičiamos nei pirkimo konkurse ar konkurencinėse derybose skelbtos sąlygos, nei
didinama pasiūlymo kaina.
Jeigu prekių ar paslaugų pirkimo vertė viršija 150
tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų, pirkimas iš vienintelio šaltinio
galimas tik esant bent vienai iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, gavus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju,
kai perkant iš vienintelio šaltinio šio straipsnio 2 dalies 5 punkte
nurodytomis sąlygomis paslaugų pradinio ir papildomų pirkimų kainų suma viršija
150 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų.
Šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose
numatytomis sąlygomis pirkimai gali būti atliekami ne ilgiau kaip 3 metus.
Perkant iš vienintelio šaltinio, pasiūlymų
galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami
šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Komisija, nustačiusi, kad tiekėjo (rangovo)
pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos sąlygas, o kaina yra pagrįsta
ir priimtina, priima sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su šiuo tiekėju
(rangovu).
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KAINŲ APKLAUSA
33 straipsnis. Kainų apklausa
Pirkimas
kainų apklausos būdu gali būti atliekamas tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) perkančiajai
organizacijai reikiamų standartinių prekių arba įprastų paslaugų pasiūla
rinkoje yra konkurencinė;
2) pirkimo vertė per finansinius metus neviršija
150 tūkst. litų;
3) pirkimo
objekto vertinimo kriterijus yra tik kaina.
Perkančioji organizacija šio įstatymo 12
straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti kainų
apklausoje. Kvietime dalyvauti kainų apklausoje turi būti pateikiama ši
informacija:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono ir fakso numeriai;
2) prekių, paslaugų pavadinimas, kiekis, jų techniniai
ir estetiniai, funkciniai ir kokybės reikalavimai;
3) prekių tiekimo, paslaugų teikimo vieta, terminai ir
sąlygos;
4) kad į pasiūlymo kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai. Pasiūlymo kaina ir papildomų kvietime nurodytų paslaugų
(transportavimo, draudimo, pakrovimo ir kt.) kainos turi būti apskaičiuotos ir
pateiktos atskirai;
5) kaip, kam ir kada turi būti pateikti pasiūlymai;
6) vokų atplėšimo procedūra, vieta ir laikas;
7) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Pasiūlymų dalyvauti kainų apklausoje pateikimo
terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo paskelbimo
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.
Kiekvienam
tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimo
pasiūlymą. Pasiūlytos kainos negalima keisti. Pasiūlymai pateikiami ir vokai
atplėšiami šio įstatymo 21 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atliekant
pirkimą kainų apklausos būdu, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio įstatymo II skyriaus
antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
Komisija nustato pasiūliusį mažiausią kainą
tiekėją (rangovą), šio įstatymo II skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta
tvarka jį pripažįsta laimėjusiu ir parengia pirkimo sutarties projektą. Perkančioji
organizacija su šiuo tiekėju (rangovu) sudaro pirkimo sutartį.
Pranešimas apie laimėjusį pasiūlymą
išsiunčiamas visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto
pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba, atmetus
pasiūlymus pagal šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, lieka mažiau kaip 3
pasiūlymai, kainų apklausa laikoma neįvykusia ir apie tai ne vėliau kaip
per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams
(rangovams).
SEPTINTASIS SKIRSNIS
PIRKIMO SUTARTIES SUDARYMAS
34 straipsnis. Pirkimo sutarties sudarymas ir
keitimas
Pirkimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis
Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.
Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimą, iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti bet
kurias pirkimo procedūras, jeigu atsiranda aplinkybių, kurių nebuvo galima
numatyti. Perkančioji organizacija apie tai skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Perkančioji organizacija privalo sudaryti
pirkimo sutartį su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta
laimėjusiu, bei šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodytu tiekėju (rangovu).
Pasiūlymą pateikusiam tiekėjui (rangovui) raštu pranešama, kad jo pasiūlymas
pripažintas laimėjusiu, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti
pirkimo sutartį.
Jeigu tiekėjas (rangovas), kuriam buvo
pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia
pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki
perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo
sutarties, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo
atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui
(rangovui), kurio pasiūlymas pagal Komisijos patvirtintą pasiūlymų eilę yra
pirmas po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama
laimėjusio tiekėjo (rangovo) pasiūlymo kaina, pasiūlymo turinys, sutarties
įvykdymo užtikrinimo reikalavimai.
Sudarius pirkimo sutartį, perkančioji organizacija
kitiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 3
darbo dienas išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą. Pranešime
nurodoma, su kuo pasirašyta pirkimo sutartis, pirkimo objektas,
sutartyje nurodyta kaina ir diskontuota kaina.
Draudžiama didinti pirkimo kainą per
visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti privalomas konkurso metu
nustatytas sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus kainos indeksavimą dėl
infliacijos antraisiais ir vėlesniais metais, kai pirkimo sutartis sudaryta dėl
viso objekto statybos, kurios trukmė ilgesnė nei 1 metai.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
PIRKIMO PROCEDŪRŲ ATASKAITA
35 straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita
Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10
dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba po pirkimų procedūrų pasibaigimo
pateikia kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintą formą. Ataskaitoje nurodoma:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,
adresas, telefono numeris;
2) trumpas pirkimo objekto aprašymas ir pirkimo kaina;
3) pasiūlymus pateikusių tiekėjų (rangovų) pavadinimai
ir adresai;
4) pirkimo procedūrose dalyvavusių tiekėjų (rangovų)
kvalifikaciniai duomenys;
5) kiekvieno pasiūlymo kaina;
6) pasiūlymų
vertinimo ir palyginimo aprašymas ir Komisijos išvados dėl laimėjusio
pasiūlymo, pasiūlymą pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas ir motyvai, dėl
kurių šis pasiūlymas buvo pasirinktas;
7) jeigu buvo taikomas ne konkurso, o kitas pirkimo
būdas, - jo taikymo pagrindas;
8) jeigu buvo atmesti pasiūlymai, - atmetimo
priežastys;
9) pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai: skelbto
konkurso visų sąlygų įvykdymas ir faktinė kaina bei faktinė diskontuota kaina;
10) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta
informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui.
Šio straipsnio 1 dalies 4 - 8 punktuose nurodyta
informacija teikiama jos paprašiusiems pirkimo procedūrose dalyvavusiems
tiekėjams (rangovams).
Perkančioji
organizacija ir Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su
atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja
įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo
užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Įvykdytos pirkimo sutartys, protokolai bei
kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo
nustatyta tvarka.
III SKYRIUS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR NUOSTOLIŲ
ATLYGINIMAS
36 straipsnis. Teisė
pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus bei
sprendimus
Kiekvienas pirkimu suinteresuotas tiekėjas
(rangovas), kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo
reikalavimų ir pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę iki Komisijos
sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo pareikšti pretenziją ar apskųsti
perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus šio įstatymo 37-41
straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais.
Tiekėjas (rangovas), nesutinkantis su Komisijos
sprendimu dėl laimėjusio pasiūlymo pripažinimo ar manąs, kad sudaryta pirkimo
sutartis pažeidžia jo teisėtus interesus, turi teisę kreiptis į teismą įstatymų
nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai
Pretenzijos pateikiamos perkančiajai organizacijai
raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo
sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų
(rangovų) pretenzijas, kurios gautos iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį
pasiūlymą priėmimo.
Perkančioji
organizacija, gavusi tiekėjo (rangovo) rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, iki šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.
Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos,
jeigu, sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija ar tiekėjas
(rangovas) patirtų daug didesnius nuostolius už tuos, kuriuos galėtų patirti
pretenziją pateikęs tiekėjas (rangovas).
Perkančioji organizacija turi pratęsti
pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus
sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo
procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams
(rangovams) pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti
pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
pretenzijos gavimo dienos, taip pat apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą
darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui (rangovui).
Jeigu perkančioji organizacija neišnagrinėja
pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą arba jas atmeta,
tiekėjas (rangovas) gali pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai.
38 straipsnis. Skundų pateikimo tvarka ir
terminai
Tiekėjas (rangovas) turi teisę pateikti
skundą Viešųjų pirkimų tarnybai ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai
organizacijai.
Skundas pateikiamas per 10 dienų nuo dienos, kurią
tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų
pažeidimą, arba per 5 dienas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo apie pretenzijos
išnagrinėjimą gavimo, o jeigu jo negavo, - per 5 dienas nuo šio įstatymo
37 straipsnyje nustatyto termino, per kurį pretenzijos turėjo būti
išnagrinėtos, pabaigos.
Viešųjų
pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo) skundą, organizuoja skundų
nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi tiekėjo (rangovo)
skundą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną privalo pranešti perkančiajai
organizacijai apie skundo gavimą. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų
pirkimų tarnybos pranešimą apie tiekėjo (rangovo) pateiktą skundą, privalo
sustabdyti pirkimo procedūras. Šios procedūros tęsiamos tik gavus
Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo
procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl skundo
nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo
procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus
kitiems tiekėjams (rangovams) ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.
39 straipsnis. Skundo forma ir turinys
Skundas Viešųjų pirkimų tarnybai pateikiamas raštu.
Jame nurodoma:
1) tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir kodas;
2) perkančiosios organizacijos, kurios veiksmai ar
sprendimai, atliekant viešąjį pirkimą, yra skundžiami, pavadinimas, adresas ir
kodas;
3) perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai ar
sprendimai ir jų neteisėtumą pagrindžiantys teisės aktai ar aplinkybės;
4) tiekėjo (rangovo) pasirinkto Nepriklausomos viešųjų
pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos nario vardas ir pavardė;
5) tiekėjo (rangovo) reikalavimai.
Tiekėjas (rangovas) prie skundo prideda skundą
pagrindžiančius dokumentus.
40 straipsnis. Nepriklausoma viešųjų pirkimų
ginčų nagrinėjimo komisija
Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
komisija (toliau - Nepriklausoma komisija) - tai tiekėjų (rangovų) skundus
nagrinėjanti komisija, veikianti pagal šį įstatymą bei Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
Kandidatus į Nepriklausomos komisijos narius
pasiūlo valstybės ir savivaldos institucijos, asociacijos, visuomeninės
organizacijos.
Viešųjų pirkimų tarnyba iš pasiūlytų
kandidatų sudaro ir tvirtina Nepriklausomos komisijos narių sąrašą, kurį
skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Reikalavimus Nepriklausomos komisijos
nariams bei jų sąrašo sudarymo reikalavimus (narių įrašymo į sąrašą bei
išbraukimo iš sąrašo) nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Nepriklausomos komisijos narių darbo
apmokėjimo bei skundų nagrinėjimo Nepriklausomoje komisijoje išlaidų apmokėjimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
41 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka ir terminai
Nepriklausoma komisija nagrinėja tik tuos tiekėjų
(rangovų) skundus, kurie gauti iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą
priėmimo ir pateikti laikantis šio įstatymo 38 ir 39 straipsnių
reikalavimų.
Skundą nagrinėja Nepriklausomos komisijos 3 nariai,
kurių po vieną iš šio įstatymo 40 straipsnyje numatyto Nepriklausomos
komisijos narių sąrašo pasirenka tiekėjas (rangovas), perkančioji organizacija
ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Iš pasirinktų narių Viešųjų pirkimų tarnyba skiria
Nepriklausomos komisijos pirmininką.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą, per 3
dienas kreipiasi į perkančiąją organizaciją, kad ji per 3 dienas
pasirinktų Nepriklausomos komisijos narį. Jeigu perkančioji organizacija per šį
terminą jo nepasirenka, Nepriklausomos komisijos narį skiria Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Nepriklausoma komisija turi išnagrinėti skundą ne
vėliau kaip per 20 dienų nuo jo gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje dienos. Skundo
nagrinėjimo terminą ne ilgiau kaip 20 dienų gali pratęsti Viešųjų pirkimų
tarnyba.
Nepriklausoma komisija, išnagrinėjusi skundą, turi
teisę:
1) skundo nepatenkinti ir jį atmesti;
2) skundą patenkinti ir įpareigoti perkančiąją
organizaciją panaikinti arba pakeisti sprendimus ar veiksmus;
3) skundą patenkinti ir nutraukti pirkimo procedūras.
Nepriklausomai komisijai priėmus šio straipsnio 5
dalies 2 ir 3 punktuose numatytus sprendimus, Viešųjų pirkimų tarnyba, jeigu
mano, kad yra nusikaltimo požymių, apie tai praneša Valstybės kontrolei ar
atitinkamoms teisėsaugos institucijoms.
Skundų
nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo
sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
42 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmų ir
Nepriklausomos komisijos sprendimų apskundimas
Tiekėjas (rangovas) ir perkančioji organizacija turi
teisę Viešųjų pirkimų tarnybos veiksmus ir Nepriklausomos komisijos sprendimus
įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui.
43 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius
Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir
kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises,
tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir
išieškoti padarytus nuostolius.
44 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė
Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai
pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio
įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija
įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo
(rangovo) padarytus nuostolius.
45 straipsnis. Perkančiosios
organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti
asmenys (Komisijos nariai ir ekspertai), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. spalio
1 d., išskyrus III skyrių, kuris įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti pirkimai
vykdomi ir iki šio įstatymo III skyriaus įsigaliojimo gauti skundai nagrinėjami
pagal 1996 m. rugpjūčio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo
įstatymo Nr.I-1491 nuostatas (Žin., 1996, Nr.84-2000; 1997, Nr.117-3000).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO
ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
*** Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2000 12 05)
autrap@lrs.lt