Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija

nuo 2003 m. kovo 1 d.:

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25) (keistas įstatymo pavadinimas)

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

I

SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

10 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos

vertės mokesčio yra:

1) 448 864 Lt (130 000 EUR), kai prekes ar paslaugas,

išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame

centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų

organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše

įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė

taikoma tik perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame prekių

sąraše įrašytas prekes;

2) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į

Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos

sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio

valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų

sąrašą;

3) 690 560

Lt (200 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą

į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių

perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;

4) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai šio Įstatymo 2

priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 5 kategorijos 7524, 7525 ir 7526 kodų

telekomunikacijų paslaugas bei 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros

paslaugas perka ar projekto

konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos;

5) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.

pridėtinės vertės mokesčio vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra:

1) 2 071 680

Lt (600 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo

telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos;

2) 1 381 120

Lt (400 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo

vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios

organizacijos;

3) 17 264

000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.

30 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis ūkine

veikla

Perkančioji

organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar

dalyvis turėtų teisę verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai

įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti

pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų pažymas ar priesaikos

pažymą, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama ūkine veikla.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir

atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.

nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės

aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės

Įstatymo sąvokos

konkursas) – pirkimo būdas, kai bet kuris suinteresuotas tiekėjas gali

pateikti pasiūlymą.

– pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

priemonės – telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kiti telekomunikacijų

galiniai įrenginiai, skirti duomenims perduoti.

komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi

savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šiame Įstatyme nustatytais viešųjų

pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą

pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

– tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse ar derybose.

pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens

rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos,

kurios atskleidimas prieštarautų šio Įstatymo reikalavimams, visuomenės

interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir

perkančiosios organizacijos interesus.

atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus pateikti

pasiūlymus.

reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys,

teisti už sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą valstybės tarnybai, ūkininkavimo tvarkai

arba finansams, – neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs;

2) asmenys,

teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs;

3) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys,

piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

yra pripažinti padarę korupcinius nusikaltimus;

6) asmenys,

bausti už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Administracinių teisės

pažeidimų kodeksą.

derybos (supaprastintos neskelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai

perkančioji organizacija su vienu ar keliais pakviestais tiekėjais derasi dėl

pirkimo sąlygų.

deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas

raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

– dokumentas, kuriuo tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo

procedūrose.

– tiekėjo raštu pateiktas dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, teikti

paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas

pirkimo sąlygas.

galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas –

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo

užtikrinimo būdas.

dokumentai – perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams

dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas,

kvietimas, techninė specifikacija, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai

bei dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra,

kurios metu vertinimo komisija nustato geriausią teritorijos planavimo,

architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį

tiekėją (tiekėjus), kuris (kurie) apdovanojamas prizu, premija ar kitaip arba

neapdovanojamas ir kviečiamas dalyvauti pirkimo procedūrose.

reiškia rašytinę formą. Šis terminas apima ir informaciją, kuri yra perduodama

naudojant elektronines priemones, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima

nustatyti parašo tapatumą.

ribotas konkursas) – pirkimo būdas, kai pasiūlymus konkursui gali pateikti

tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.

skelbiamos derybos) – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti derybose gali

pateikti visi tiekėjai, o perkančioji organizacija su visais ar atrinktais

tiekėjais derasi dėl pirkimo sąlygų.

specifikacija – techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti perkamos

prekės, paslaugos ar darbai.

(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – bet kuris ūkio subjektas –

fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių

asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu

atlikti ir suprojektuoti darbus, susijusius su vienu iš šio Įstatymo 1

priedėlyje nurodytų darbų, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus,

atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, arba atlikti

ir suprojektuoti darbus, galinčius savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę

funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį.

paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio Įstatymo 2

priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat

pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos

paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio

dalykas yra šio Įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje

išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo

tikslas – sudaryti viešojo pirkimo– pardavimo sutartį.

pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos

atliekamas ir šiuo Įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų

pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių (žaliavų,

gaminių, įrenginių, statinių ir kitų visokio pavidalo daiktų) pirkimas, nuoma,

lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to

nenumatant, taip pat perkamų prekių montavimo, diegimo ir kitos jų

parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio

Įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir

vienos perkančiosios organizacijos raštu

sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, darbai ar paslaugos.

3 straipsnis. Perkančioji

organizacija

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis juridinis asmuo, kuris atitinka šio

straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytų viešųjų

juridinių asmenų asociacija;

4) šio

Įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyti juridiniai asmenys, veikiantys

vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje.

juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra

perkančioji organizacija, jeigu jis yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio,

įsteigtas viešiesiems interesams tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių

sąlygų:

1) jo veikla

yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų

arba kitų valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje

nustatytų viešųjų juridinių asmenų lėšų;

2) yra

kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų

šioje dalyje nustatytų viešųjų juridinių asmenų;

3) turi

administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra

skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų

viešųjų juridinių asmenų.

institucija privalo patvirtinti perkančiųjų

organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas)

sąrašus.

straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo

užtikrinti, kad šie sąrašai būtų nuolat atnaujinami.

4 straipsnis.

Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis

atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi

lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principų.

tikslas – vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais

sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas

įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai

organizacijai) reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji

organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės

perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas

prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.

5 straipsnis. Konfidencialumas

1.

Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus,

negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji

organizacija ar tiekėjas.

2.

Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir

kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis

pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro

nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti

sąžiningą konkurenciją.

6 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

perkančiosios organizacijos pateiktą pirkimo skelbimą; kai pirkimas atliekamas

neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus

kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis

įprastos komercinės praktikos – kai perkančioji organizacija kreipiasi į

tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas

ir sąlygas.

pasibaigia, kai:

1) sudaroma

pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso

laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms;

2) atmetami

visi pasiūlymai;

3)

nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per

nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5)

pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl

priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo

metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,

jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės,

paslaugos ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Tais

atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje,

perkančioji organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų

pirkimų tarnybai ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

7 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją

atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos

Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo

nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos

nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

1) rengti ir

teikti tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

2) pagal

kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

3)

kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų,

vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją;

4) tvirtinti

pirkimo dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;

5) rinkti,

kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus,

sudarytas pirkimų sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją

valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei;

6)

analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7)

organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8)

konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų

konsultavimą pirkimų klausimais;

9)

sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio

valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;

10)

nustatyti skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus

pirkimus, skelbimų apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie

sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų

apie atliekamus pirkimus) privalomuosius reikalavimus;

11)

tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12)

tvirtinti kainodaros nustatymo metodiką;

13)

tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas;

14) rengti

ir teikti Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines

prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą

informaciją;

15) pateikti

Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui

skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų

organizacijų perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą;

16) pranešti

Europos Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34 straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus;

17) pateikti

prašymą Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo;

18) kita

teisės aktų nustatyta veikla.

pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš

perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;

2) gauti

perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo

procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,

paaiškinimus;

3) pirkimo

dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

4) nustačius

įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar

nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų

neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;

5) šiame

Įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai

nutraukti pirkimo procedūras;

6) šį

Įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn

atsakomybėn.

8 straipsnis. Pirkimo vertės skaičiavimas

vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio

Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje.

2.

Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu

taip gali būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji

organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei

visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai),

pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.

vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti

šio Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo

taikymo.

paslaugų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal

Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo

metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus.

finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo

pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties

nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo

sutarties vertė.

prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai)

arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį

atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) pirkimo

vertė yra faktinė to paties kodo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą

pirkimo objektų kodų sąrašą pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius

finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu

įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar

vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;

2) pirkimo

vertė yra bendra visų pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo

prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra

ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo

galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo

sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos

kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė

skaičiuojama:

1) jeigu

numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau

mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo

sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos

prekės);

2) jeigu

numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo

sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama

draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama

bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir

palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos

pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę;

4) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar

dalyviai apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio

formos, – į bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.

sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),

pirkimo vertė skaičiuojama:

1)

terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos

sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2)

neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo

sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo, ir darbams atlikti

reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos

vertės.

perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti

kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų

pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis,

suma.

yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė

galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne

mažesnė negu tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi

teisę šio Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus atskiroms

pirkimo dalims, kurių bendra vertė mažesnė kaip 20 procentų visos pirkimo

vertės ir šių pirkimo dalių bendra vertė mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR)

perkant paslaugas, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) perkant darbus.

14.

Preliminariosios pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią

sutartį numatytų vykdyti pirkimų vertes.

9 straipsnis. Atvejai, kai netaikoma šio Įstatymo nustatyta

pirkimų tvarka

Įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams,

susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi, o kai pirkimus atlieka

operatyvinės veiklos subjektai – ir su įstatymų nustatyta tarnybos paslaptimi,

pirkimams, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi

įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti

specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti

esminius valstybės saugumo interesus. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų principinėmis

nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų

valstybės interesų apsaugą;

2) Lietuvos kariuomenės vienetų, dislokuotų užsienio

valstybėse pagal tarptautinį susitarimą, pirkimams, jeigu tie pirkimai

naudojami ten dislokuotiems kariuomenės vienetams;

3) žemės, pastatų

ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai ar teisių į tokį turtą

įsigijimams, išskyrus su šiais pirkimais susijusius finansinių paslaugų

pirkimus – jiems šio Įstatymo reikalavimai taikomi. Žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimų

arba nuomos ar teisių į tokį turtą įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė;

4) pirkimams, kurie leidžia perkančiajai organizacijai

naudoti visuotinius telekomunikacijų tinklus, suteikti teisę jais naudotis arba

teikti vieną ar daugiau visuotinių telekomunikacijų paslaugų;

5) pirkimams pagal

kitas procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu

pagal Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos

Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos

narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių

šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji

organizacija praneša Europos Komisijai;

6) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų

specialiąsias pirkimo procedūras;

7) pirkimams pagal

Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

*8) pirkimams pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis

tarptautiniu susitarimu, sudarytu dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram

susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;

*9) pirkimams pagal Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp

Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos,

iš kitos pusės, 121 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat

kompensavimo tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės

paskirties prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

paslaugas šio Įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2)

finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės

skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat

kitų veiklos krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir

kitų finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu,

perleidimu ar perdavimu, pirkimams;

3) Lietuvos

banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų

finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo

ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo

ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau

parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko

pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) viešojo

fiksuoto telefono ryšio paslaugų pirkimams;

8) mokslo

tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš

kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos

poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija,

pirkimams;

9) paslaugų, skirtų įmonei, kuri pati pagal šį

Įstatymą yra perkančioji organizacija ir tokioms paslaugoms teikti turi

išimtinę ar specialią teisę, suteiktą teisės aktu, atitinkančiu Europos

Bendrijos steigimo sutartį, pirkimams.

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų

organizacijų pirkimams:

1) kurie reikalingi kitoms, negu nustatyta šio

Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, veikloms vykdyti ar kai

nurodytos veiklos vykdomos trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami

Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė;

2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti

tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija

neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo

objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti

ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji

organizacija;

3) kurių

tikslas – įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės,

įsteigtos perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3

ir 4 punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos

įmonės, kai bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos

Bendrijoje per pastaruosius trejus metus tenka

susietoms įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos

įmonė teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių

paslaugų apyvarta Europos Bendrijoje;

4) kurių tikslas – teikti vieną ar daugiau

telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti subjektai gali siūlyti tas pačias

paslaugas toje pačioje geografinėje teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias

sąlygas;

5)

atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems įsigyti vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar

tiekti;

6)

atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems įsigyti energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos

energijai gaminti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką.

pirkimų tarnybai apie šio straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus

pirkimus, jeigu perkančioji organizacija šiems pirkimams atlikti netaiko šio

Įstatymo reikalavimų. Viešųjų

pirkimų tarnyba šią informaciją turi perduoti Europos Komisijai jos prašymu.

įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su

perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonė nėra perkančioji

organizacija pagal šio Įstatymo reikalavimus, bet kuri įmonė, tiesiogiai ar

netiesiogiai priklausoma nuo perkančiosios organizacijos arba daranti jai

dominuojančią įtaką ar kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės

santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė.

Tiesioginė ar netiesioginė priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai yra

daugiau kaip 50 procentų kapitalo valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės balsų

arba kai į bet kurį įmonės valdymo organą skiriama daugiau kaip pusė šio organo

narių. Perkančioji organizacija Europos Komisijos reikalavimu turi jai

pateikti informaciją apie:

1) susietų

įmonių pavadinimus;

2) paslaugų

pirkimo sutarčių esmę ir vertę;

3) santykių

su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio

straipsnio reikalavimus.

*Pastaba. Nuo Lietuvos Respublikos

narystės Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9

punktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1581,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

11 straipsnis. Pirkimų ypatumai

dalyje, kurių vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą

tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo II

skyriuje.

telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimų, kurių

vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio

pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo III skyriuje.

finansuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio Įstatymo 1

priedėlio 45 skyriaus 45.2 grupėje, vertės bei ligoninių ir kitų sveikatos

priežiūros įstaigų, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų

ar kitų mokslo ir švietimo įstaigų, administracinės paskirties pastatų statybos

darbų, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis

šiuo Įstatymu.

finansuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų, susijusių su šio

straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais, paslaugų vertės, visos tokios

paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo Įstatymu.

Įstatymo II, ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti

suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo II arba III skyriaus

nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis ar

tikslas yra svarbesni.

Įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai

nustatyti šio Įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas

reglamentuojamas šio Įstatymo III skyriaus nuostatomis.

tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje

nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.

Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai

nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.

Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su

šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė

didesnė už šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso

pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,

4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis.

kurių metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos

koncesijų įstatymas.

12 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai

perkančiajai organizacijai

1.

Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki

pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją

(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai

nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis

atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija.

Už pirkimo sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji

organizacija.

13 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1.

Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo

(pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali)  sudaryti

Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir

suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji

organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją

organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba

pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai

atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos

veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.

sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo

įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus

Komisijos pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios

organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo

sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios

organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas

nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma

atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos

pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole

nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno

Komisijos nario nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje

dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios

organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir

narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir

šio Įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą.

Komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos

asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus.

nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti

jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų

turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai

pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

14 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1.

Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis

informacija raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5

dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip

pasirenka perkančioji organizacija.

2.

Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip,

kad būtų užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų

pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad

perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus

nustatytam pasiūlymų pateikimo terminui.

būdai turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir

netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

su tiekėjais ir informacijos perdavimo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai:

1)

naudojamos įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos

charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti

pirkime;

2)

perduodama informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama

suinteresuotiems asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams);

3) perduotų

paraiškų ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos

patvirtinamas;

4) kandidatas ar dalyvis iki nustatyto pasiūlymų

pateikimo termino pabaigos privalo pateikti pirkimo dokumentuose nurodytus

kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kurių negali perduoti elektroniniu

būdu.

organizacijai pateikiamos

raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos

patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo

termino pabaigos.

6.

Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos

dalyvauti pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis

priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip

pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo data.

15 straipsnis. Pirkimo sutartis

dalyviui, kurio pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas

laimėjusiu, o tuo atveju, kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas tiekėjas

– šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

kvalifikacijos reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu

pranešant, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju

atveju – kad jo pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir nurodomas

laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.

raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto

pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos

nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis

sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo

atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio

pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio

sudaryti pirkimo sutartį.

keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei

pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

grupės jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus

geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį ši

tiekėjų grupė įsteigtų juridinį asmenį.

dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties

sudarymo išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą.

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų

kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės;

4) kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties

trukmė ilgesnė kaip 1 metai;

5) kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;

6) atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;

7) prievolių įvykdymo terminai;

8) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

9) ginčų sprendimo tvarka;

10) sutarties nutraukimo tvarka;

11) sutarties galiojimas;

12) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos.

16 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

reglamentuojamą šio Įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą,

kurio metu sudaroma preliminarioji pirkimo sutartis, privalo pateikti pirkimo

procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama apie

pirkimą, atliekamą pagal sudarytą preliminariąją pirkimo sutartį, ir pirkimą,

atliekamą taikant įprastą komercinę praktiką. Ataskaitoje nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas,

adresas, telefono numeris;

2) pirkimo

būdas, o jeigu pasirinktos derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip

nurodyta šio Įstatymo 44 ir 45 straipsniuose;

3) trumpas

pirkimo objekto ar preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina;

4) pasiūlymus pateikusių dalyvių pavadinimai ir

adresai;

5) kandidatų, kurie nepakviesti pateikti pirkimo

pasiūlymų (derėtis), pavadinimai ir nepakvietimo priežastys;

6) dalyvių,

kurių pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas;

7) pasiūlymų

vertinimo ir palyginimo aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio

pasiūlymo, šį pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių

šis pasiūlymas buvo pasirinktas;

8) lėšų

dalis, kurią laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar

preliminariąją sutartį vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims

(subrangovams, subtiekėjams), jeigu tokia informacija yra žinoma perkančiajai

organizacijai;

9) jeigu buvo nutrauktos pirkimo procedūros ar dėl

kitų priežasčių nesudaryta pirkimo sutartis – pirkimo sutarties nesudarymo

priežastys;

10) kita

Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

procedūrų ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų

pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją

perduoda Viešųjų pirkimų tarnyba.

3.

Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą

– visų per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų

pirkimų, taip pat visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal

preliminariąsias pirkimo sutartis sudarytų pagrindinių pirkimo sutarčių pirkimo

ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus

ataskaitiniams finansiniams metams.

įvykdytą ar nutrauktą pirkimo sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų privalo

pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai

perkamos šio Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos

paprašiusiam asmeniui.

straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos

paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.

procedūrų ataskaita, taip pat pirkimų ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal

Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų

duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.

17 straipsnis. Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo

sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų

nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi

Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR

SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ AR VIENOS ARBA

KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ AR KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ

ASMENŲ ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

18 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

1.

Perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo:

1) apie

numatomus pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;

2) paskelbti

apie kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti

preliminariąją sutartį;

3) paskelbti

apie pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto

konkurso rezultatus.

pirkimus, įskaitant ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją

sutartį, privalo skelbti, jeigu:

1) per

artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota

pagal šio Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt

(750 000 EUR);

2) perkami

darbai, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR).

pirkimus nurodoma:

1) perkant prekes – perkamų prekių pobūdis, bendra per

artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti prekių vertė arba kiekis, kodas pagal Produktų klasifikatorių pagal

veiklos rūšis (CPA);

2) perkant paslaugas – perkamų paslaugų kategorija,

bendra per artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti paslaugų vertė, kodas pagal Svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC);

3) perkant darbus – darbų pobūdis ir mastas, numatomos darbų vertės ribos;

4)

perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai,

elektroninio pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą

informaciją, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso;

5) atliekant

pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų

sutartimi, – informacija apie tai;

6)

išankstinio skelbimo išsiuntimo spausdinti data;

7) kita

Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

paslaugų pirkimus privalo nedelsdama iš anksto paskelbti prasidėjus

finansiniams metams, o apie

darbų pirkimus – nedelsdama, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų

statyba.

organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, išskyrus

pirkimą neskelbiamų derybų būdu.  Skelbime nurodoma:

1)

perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai,

elektroninio pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus

pirkimo dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę

specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo

perkančiosios organizacijos adreso;

2) perkamos

prekės, paslaugos ar darbai;

3) pirkimo

būdas;

4)

informacija, kad paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei

paraiškų pateikimo terminas;

5)

užmokesčio už pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas, užmokesčio

mokėjimo tvarka;

6)

informacija, ar bus priimami alternatyvūs pasiūlymai;

7) pasiūlymų

pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su

pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas;

8)

dokumentų, kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų

patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus;

9) šio

Įstatymo nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir

mažiausias bei didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius;

10) skelbimo

apie pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų

tarnyba);

11) kita

Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

sudarytą pirkimo sutartį, taip pat apie įvykdyto projekto konkurso rezultatus, kaip numatyta šio Įstatymo 19

straipsnyje. Skelbimas turi būti išsiųstas kaip galima greičiau, ne vėliau kaip

per 48 dienas po pirkimo sutarties sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

būti konfidencialios informacijos, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti

įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus

tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui,

tačiau būtina paskelbti bent jau tą informaciją, kuri buvo skelbime apie

pirkimą.

standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

19 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimas

skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai

apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ bei interneto „Valstybės žinių“ tinklapyje.

2.

Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir

kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur

internete.

nurodytuose leidiniuose skirtus skelbimus perkančioji organizacija pateikia

Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio Įstatymo reikalavimus

atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio

straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir perkančiajai organizacijai raštu

pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos

skaičiuojami visi šio Įstatymo nustatyti skelbimo išsiuntimo terminai, taip pat

ši data yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame

straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius

dokumentus.

nustatyta tvarka.

leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus

išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo

turinys visur turi būti tapatus.

atveju perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad

skelbimas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos

tvarka elektroninėmis priemonėmis.

spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia

Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita

oficialia Europos Sąjungos kalba.

organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka turi skelbti ir tokius pirkimus,

kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės

riba, tačiau manoma, kad sudaromos sutarties (sutarčių) vertė viršys šią ribą.

20 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame

Įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

dokumentuose turi būti pateikta:

1) pasiūlymų

rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą

paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų

kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų

kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais

atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;

4) tiekėjų

kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;

5) prekių,

paslaugų ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų

pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

6) techninė

specifikacija;

7) pasiūlymų

vertinimo kriterijai ir sąlygos;

8)

perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties

sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

9)

informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems

pasiūlymams;

10)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

11)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma

pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;

12)

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

13)

pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

14) būdai,

kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar

perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais;

15) data,

iki kada turi galioti pasiūlymas;

16) vokų su

pasiūlymais atplėšimo vieta, data ir valanda;

17) vokų su

pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

18)

informacija, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos

nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos

banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį pasiūlymų

pateikimo dieną;

19)

perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos

narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais

ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis,

vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

20) kiti

Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius

pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;

21) nuorodos

į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta

iš anksto.

dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir

skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios

informacijos vėliau papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo

tiekėjai.

4.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo

nuostatomis.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės

norminius aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir

pareikalauti, kad tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų)

sutikimą laikytis šių aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie

subrangos sutartis ir subrangovus.

dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti

rengiami anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis.

21 straipsnis. Techninė specifikacija

prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose

pateikiamoje techninėje specifikacijoje.

ir nediskriminuoti tiekėjų, jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius

techninius sprendimus.

specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant

standartą, techninį reglamentą ar normatyvą;

2) nurodant

pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės

bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti

tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių,

paslaugų ar darbų.

pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninės

specifikacijos.

Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o

jeigu nėra šių standartų – tarptautinis standartas ar kitas Nacionalinės

standartizacijos institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu

nurodant, kad tiekėjai gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais

Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių standartizacijos

institucijų patvirtintais normatyviniais dokumentais. Perkančioji organizacija

neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai

neatitinka techninėje specifikacijoje nurodyto standarto, techninio reglamento

ar normatyvo, jeigu dalyvis savo pasiūlyme perkančiajai organizacijai

tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir

atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

objekto funkcinės savybės ar norimo rezultato apibūdinimo reikalavimai,

perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos

prekės, paslaugos ar darbai neatitinka Europos standartus perimančių Lietuvos

standartų, Europos techninių reglamentų, Europos standartizacijos institucijų

patvirtintų normatyvų, tarptautinių standartų, nacionalinių standartų,

techninių reglamentų ar kitokių normatyvinių dokumentų, jeigu dalyvis savo

pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo,

kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje

specifikacijoje keliamus reikalavimus funkcinėms savybėms ar norimam rezultatui

apibūdinti.

7.

Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta

konkreti prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės

ženklas, patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir

suprantamai apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali

pasiūlyti tik vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija

privalo nurodyti, kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini,

įrašydama žodžius “arba lygiavertis”.

priemonės yra gamintojo parengtas techninis aprašas arba autoritetingos

trečiosios šalies atlikto bandymo ataskaita. Autoritetinga trečiąja šalimi

laikoma Europos standartus atitinkanti testavimo ir kalibravimo laboratorija,

sertifikavimo ar inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi

priimti visus Europos Sąjungos šalyse pripažįstamus atitikties sertifikatus.

22 straipsnis. Pirkimo

dokumentų teikimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti:

1) tiekėjo

prašymu;

2) kartu su

kvietimu pateikti pasiūlymus;

3)

paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

pateikti per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo

dienos. Tiekėjai dėl pirkimo dokumentų privalo kreiptis ne vėliau kaip prieš 6

dienas iki paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu perkančioji

organizacija šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ar 48 straipsnio 5 dalies

pagrindu (skubos atveju) sutrumpina paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą,

pirkimo dokumentų pateikimo terminas ir tiekėjų prašymų pateikti pirkimo

dokumentus terminas sutrumpinamas iki 4 dienų.

straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi,

kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai,

laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar

kvietimo išsiuntimo dienos.

4.

Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau,

negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3

dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi

tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio

užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės

išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas

papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

23 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų

pateikimas

1.

Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas

gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam

tiekėjui.

Įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

skaičiuojami nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam

leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo

pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

3.

Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip

šio Įstatymo 38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas

bei pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo

atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei

pasiūlymams parengti.

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti nustatytais terminais

arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik

apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose

nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus

privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę

susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė. Paraišką ar pasiūlymą pateikusi grupė neprivalo

įsteigti naujo juridinio asmens.

6.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir

pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto

asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir

antspauduotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti

pagal jų ekonominį naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad

tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke,

o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją

bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai

turi būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas.

Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo

antroje pusėje patvirtinti tiekėjo parašu bei antspaudu. Neįsiuvamas ir

nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose

bei pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima

elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:

1)

naudojamomis priemonėmis užtikrinama, kad perkančioji organizacija ir kiti

tiekėjai su pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo

terminui;

2) pasiūlyme

yra visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;

3)

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant

patvirtintas neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi

būti neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.

prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį

patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo

dieną ir valandą.

24 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo

terminai, jų keitimas ir atšaukimas

galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu

yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo

laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo

dokumentuose.

nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti,

kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali

atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą.

kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša

perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą

arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į

perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo

terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma,

jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo

pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks

pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas

galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo

terminą.

25 straipsnis. Pasiūlymo

galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas

1.

Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų

užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų

užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių

įvykdymo užtikrinimo būdais.

2.

Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir

pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus

suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo

užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs

tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos

patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau

kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima

teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą,

gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar

neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio

subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

26 straipsnis. Vokų su pasiūlymais

atplėšimas

pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose

nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pirmas

susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais šiame Įstatyme

prilyginamas vokų atplėšimui. Diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų

pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir

vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi

vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo

procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų

atstovai.

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą,

vokai su pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose.

Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra techniniai pasiūlymo

duomenys, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis

gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų

pasiūlymų techniniai duomenys bei tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo

dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio Įstatymo nustatytais

atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo

rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams,

kartu nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.

atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių

Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo

atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

voką, pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys

Komisijos nariai.

vokų atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius

rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje

dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio

tiekėjo pavadinimas ir pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos. Jeigu

pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais procedūroje dalyvaujantis tiekėjas

ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias

bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.

pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems

tiekėjams arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas

ir pasiūlyme nurodyta kaina.

su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama

ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems

tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje

dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su

viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija

perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios

konfidencialios informacijos.

pasiūlymų tolesnes nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija

atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

27 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama pateikti

alternatyvius pasiūlymus (pasiūlymus, kuriuose siūlomos kitokios, negu yra

nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo

sąlygos). Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius

pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonominio

naudingumo kriterijus. Perkančioji organizacija vertina tik tuos dalyvio

pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius techninius

reikalavimus bei visus konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs

pasiūlymai.

pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti

alternatyvius pasiūlymus, šie pasiūlymai negali būti atmesti remiantis tuo, kad

prekių pirkimas tampa paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

28 straipsnis. Tiekėjų

kvalifikacijos patikrinimas

1.

Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas,

patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo

dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės

verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo)

reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo

dokumentuose nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

2.

Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių

kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi

būti pagrįsti, tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija iš tiekėjo gali

pareikalauti tik tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas

atitinka finansinius, ekonominius ir techninius reikalavimus. Keliami

reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę,

gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų,

kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi

vadovaujantis šio Įstatymo 29, 30, 31 ir 32 straipsnių nuostatomis.

Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji

organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

kandidatas ar dalyvis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės

disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio

subjektų pajėgumu.

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus

perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie

patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus

reikalavimus.

kandidato ar dalyvio paraiškos ar pasiūlymų dėl to, kad jį pateikė fizinis arba

juridinis asmuo.

kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo

kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų

principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti.

7.

Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar

pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų

minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis

perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar

neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose

pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima

sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio

kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo

rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie

kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus.

29 straipsnis.

Sąlygos, ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetamas, jeigu kandidatas ar dalyvis:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis

pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas

vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar

susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal

šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) teismo yra pripažintas kaltu už teisės pažeidimus

profesinėje veikloje;

4) yra

padaręs profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji

organizacija gali pagrįsti;

5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su

socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar

šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių

mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra

perkančioji organizacija, įstatymus;

7) apie

nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, įrodomą

priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti, arba informacijos

iš viso nepateikęs.

reikalauja, kad kandidatas ar dalyvis įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1,

2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą ji

priima:

1) šio

straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo

sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas

kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo

ar valdymo institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų

pažeidimų;

2) šio

straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos

ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės

institucijos išduotą pažymą.

straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje šie dokumentai

neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1

dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, perkančioji organizacija gali priimti

kitokius, jos nuomone, tinkamus dokumentus ir informaciją.

pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų,

kompetentingų išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir

pateikti šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, o paprašius –

tiekėjams ir perkančiosioms organizacijoms.

31 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė bei finansinė

būklė

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės bei finansinės būklės

reikalavimus ir reikalauti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę bei

finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1) banko

pažymą apie kandidato ar dalyvio ekonominę ar finansinę būklę arba pažymą, kad

yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje

registruotas ūkio subjektas, yra privaloma balansą paskelbti;

3) pastarųjų 3 finansinių metų, o jeigu įmonė

įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo įmonės

įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar

dalyvio įmonės bendros apyvartos ar apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs

atliekamas pirkimas,

ataskaitą.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius dokumentus turi

pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė

būklė atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai

priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė

atitinka keliamus reikalavimus.

32 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis bei

gamybinis pajėgumas

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių techninio bei gamybinio pajėgumo

reikalavimus ir pareikalauti pateikti vieną ar kelis iš šio straipsnio 2, 3, 4

ir 5 dalyse išvardytų dokumentų (dalykų).

dalyvių techninis ir gamybinis pajėgumas atitinka keliamus reikalavimus,

perkančioji organizacija gali reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba

pateikti vieną ar kelis:

1) pagrindinių per pastaruosius 3 metus prekių tiekimų

sąrašą, nurodant bendras vertes, įvykdymo datas ir prekių gavėjus, pridedant

prekių gavėjų pateiktas pažymas apie prekių pristatymą, o jeigu tokių pažymų ne

dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio deklaraciją,

kurioje pateikiama minėta informacija;

2) kokybės

užtikrinimo priemonių, produkcijos parametrų matavimų, produkcijos tyrimų

aprašymą;

3) su

reikalinga produkcija susijusių techninių specialistų ir organizacijų,

nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, apibūdinimą;

4) siūlomų

prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios

organizacijos reikalavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

5)

kompetentingų atitikties įvertinimo įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius,

kad pirkimo objektas atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus

reikalavimus;

6) jeigu

reikalingos prekės yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams –

patikrinti kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės

kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies,

kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal

šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą.

įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus

reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatai ir

dalyviai atliktų arba pateiktų vieną (ar kelis):

1)

vadovaujančiųjų ir paslaugas teiksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės

kvalifikacijos apibūdinimą;

2) paslaugas teikiančių, tačiau su kandidatu ar

dalyviu organizaciniais ryšiais nesusijusių techninių specialistų ir

organizacijų apibūdinimą;

3)

pagrindinių per pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant bendras

vertes, suteikimo datas ir gavėjus, pateikiant paslaugų suteikimą

patvirtinančius dokumentus, tai yra paslaugų gavėjų pateiktas pažymas, o jeigu

tokių pažymų ne dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato

ar dalyvio deklaraciją;

4) pažymą

apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir

vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

5) pažymą

apie paslaugai teikti reikalingą techninę įrangą, kurią valdo, naudoja ar kuria

disponuoja kandidatas ar dalyvis;

6) jeigu

reikalingos paslaugos yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams –

patikrinti kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės

kontrolės priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies,

kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal

šio Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą;

7)

informaciją apie numatomus paslaugų teikimo subrangovus ir subrangos mastą.

dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir

patikimumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali

reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną (ar kelis):

1) vadovaujančiųjų ir darbus atliksiančių darbuotojų

išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

2) per pastaruosius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu

su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai;

pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie

buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų

atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija

tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

3) pažymą

apie kandidato ar dalyvio turimą darbams atlikti reikalingą techninę įrangą;

4) pažymą apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų

vidutinį metinį skaičių bei vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per pastaruosius

3 metus;

5)

informaciją apie numatomus subrangovus ir subrangos mastą.

reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų kompetentingų institucijų

išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog jo

kokybės valdymo sistema atitinka pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar

Europos standartus. Perkančioji organizacija turi priimti Europos Sąjungos

šalyse išduotas pažymas. Be to, iš kandidato ar dalyvio perkančioji

organizacija turi priimti ir kitus lygiaverčius kokybės užtikrinimo priemonių

įrodymus, jeigu jis dėl pagrįstų priežasčių neturi galimybės gauti tokių

sertifikatų ar gauti juos per atitinkamą laikotarpį.

33 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1.

Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus.

Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę –

pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų

reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų

reikalavimus. Ši nuostata netaikoma tikrinant kandidatų ar dalyvių

kvalifikaciją.

jeigu:

1) pasiūlymą

pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių

kvalifikacijos reikalavimų;

2)

pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) visų

dalyvių buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos

kainos;

4) dalyvis

pasiūlė labai mažą kainą, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 34 straipsnyje.

perkančioji organizacija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių turi

atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo

sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią

pasiūlymą, išrinktą pagal kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (kokybė,

kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos,

aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis

aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba

užbaigimo laikotarpis), arba

2)

mažiausios kainos.

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo

pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti

pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti

išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena

kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių

neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi

nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo metodiką.

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, ji

privalo iš pradžių patikrinti bei įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis

ir po to, tiekėjams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,

atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

7.

Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo,

turi:

1) pagal pirkimo

dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus

dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus,

kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas). Preliminari pasiūlymų

eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka;

2)

nedelsdama pranešti pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie preliminarią

pasiūlymų eilę ir pasiūlymų atmetimo priežastis;

3)

patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik

tada, kai bus šio Įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių

dalyvių pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip

po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams

dienos.

34 straipsnis.

Labai maža pasiūlyta kaina

pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra labai maža,

perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o

jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, – pasiūlymą atmesti

ir apie tai nedelsdama pranešti pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Labai maža

kaina – tai pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15

procentų yra mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

atveju, kai yra daugiau kaip du visus kitus reikalavimus atitinkantys

pasiūlymai, labai maža kaina visuomet laikoma pasiūlymo kaina, kuri yra daugiau

kaip 15 procentų mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų

priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.

3.

Perkančioji organizacija, siekdama, kad labai mažos kainos būtų pagrįstos,

raštu kreipiasi į pasiūlymą su tokia kaina pateikusį dalyvį ir prašo pateikti,

jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus.

Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos

proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2)

pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas

tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio

siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) valstybės

pagalbą, kurią dalyvis yra gavęs.

vertės ribą ir perkančioji organizacija nustato, kad labai mažos kainos pasiūlytos

dėl to, jog dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas turi būti

atmestas, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos

nustatytą laikotarpį įrodyti, kad apie pagalbą pranešta Europos Komisijai arba

ši pagalba suteikta su Europos Komisijos leidimu. Atmetusi pasiūlymą šiuo

pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Viešųjų pirkimų

tarnybai, prašydama šią informaciją perduoti Europos Komisijai.

35 straipsnis. Informacija

kandidatams ir dalyviams apie pirkimo procedūros

rezultatus

1.

Perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo arba

priėmusi sprendimą nutraukti pirkimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas po sprendimo priėmimo, praneša kandidatams ir dalyviams apie šiuos sprendimus.

dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo prašymo gavimo dienos, pateikti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis,

jeigu to kandidato ar dalyvio paraiška ar pasiūlymas atmestas, o gavusi

dalyvio, kurio pasiūlymas neatmestas, raštu pateiktą prašymą, nurodyti

laimėjusio pasiūlymo pasirinkimo priežastis – per tą patį terminą pateikti

laimėjusio pasiūlymo charakteristikas, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas

geriausiu.

3.

Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali

teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia

visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių

pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę,

ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5.

Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu,

aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai bei jos

pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios

organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal

Lietuvos Respublikos įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.

36 straipsnis. Pirkimo būdai

1) atviras

konkursas;

2) ribotas

konkursas;

3)

skelbiamos derybos;

4)

neskelbiamos derybos.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar

riboto konkurso būdu – visais atvejais;

2) skelbiamų

derybų būdu – esant šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

3)

neskelbiamų derybų būdu – esant šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms.

Įstatymo 52 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali

atlikti pirkimo procedūrą – projekto konkursą.

antrasis skirsnis

Atviras konkursas

37 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų

tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie

atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose

nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.

38

straipsnis. Pasiūlymų pateikimo

atviram konkursui terminas

pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų.

atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,

neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų

terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo

skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

38 straipsnis. Pasiūlymų

pateikimo atviram konkursui terminas

pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų.

atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,

neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų

terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo

skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

39 straipsnis. Riboto konkurso

vykdymas

1.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio

Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir

remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,

kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymus;

2)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina

ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose

nustatytus reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.

40 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų

pateikimo ribotam konkursui terminai

pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio

nuostatomis.

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų.

perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos

atveju), perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15

dienų paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų

pateikimo terminą.

41 straipsnis. Kandidatų

kvalifikacinė atranka

(skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai kandidatų

bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės

atrankos kriterijai bei tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,

kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių

reikalavimų:

1) turi būti

užtikrinta reali konkurencija;

2)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti 31 ir 32 straipsnių

pagrindu.

dokumentuose nurodomas kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus,

skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

kandidatus, perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka

turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios

organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu

minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas

mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti

pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius

kvalifikacijos reikalavimus.

6.

Perkančioji organizacija visiems kandidatams, kurie nebus pakviesti pateikti

pasiūlymų, apie tai praneša nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo

dokumentuose nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

42 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje

pateikimas

gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta

šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

teikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais

reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos reikalaujama

informacija.

konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti teikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.

43 straipsnis. Kvietimas pateikti

pasiūlymus

1.

Perkančioji organizacija šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka

atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.

pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija

išsiunčia vienu metu.

konkursą vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5

dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais

informacijos perdavimo būdais.

būti ši informacija:

1) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat

užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

2) pasiūlymų

pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,

kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;

3) nuoroda į

skelbimą apie pirkimą;

4) pasiūlymų

vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji

svoriai;

5) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

perkančioji organizacija sudaro galimybes kandidatams laisvai ir nemokamai

gauti pirkimo dokumentus – skelbia juos internete ar pateikia kitomis

elektroninėmis priemonėmis, ji su kvietimu gali neteikti šio straipsnio 4

dalyje nurodytos informacijos, tačiau turi nurodyti adresą, kuriuo kandidatai

galėtų gauti visus pirkimo dokumentus.

Ketvirtasis

SKIRSNIS

derybos

44 straipsnis. Skelbiamų derybų

sąlygos

Pirkimas skelbiamų

derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo

susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie

tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir

nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;

3) jeigu

perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12

kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti,

ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų

ar plėtojimo išlaidų.

45 straipsnis. Neskelbiamų derybų

sąlygos

paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai

iš šių sąlygų:

1) paskelbus

atvirą ar ribotą konkursą, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų

reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės

nepakeičiamos ir į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai,

atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus;

2) paskelbus

atvirą ar ribotą konkursą, nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno

pasiūlymo, arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o

pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija Europos

Komisijos prašymu privalo ją išsamiai informuoti apie šiuo pagrindu atliekamą

ar atliktą pirkimą;

3) dėl

techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti

(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises

gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos

alternatyvos;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar

techninio tobulinimo tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine

gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslo, eksperimentavimo,

studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų;

2) jeigu

perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo

pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu

požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai

buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes, perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų

techninių charakteristikų prekių, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis

prekėmis ar patirtų didelių nuostolių. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo

sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės

pirkimo sutarties sudarymo momento.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas

kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant

bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi

papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą

pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo

pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai

organizacijai. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su

kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai

sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo

sutarties vertės;

2) perkant

iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti

pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis

buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui

vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti

ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo

momento.

46 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

1.

Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) šio

Įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti

paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;

2)

patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų

kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;

3) kviečia

kandidatus pateikti pirminius pasiūlymus ir pagal šio Įstatymo 47 straipsnyje

nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų dėl techninių, ekonominių,

teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato;

4)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir

kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pirminiuose pasiūlymuose ir

derybų protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai

kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais dėl techninių,

ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio

rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai

kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo dėl techninių,

ekonominių, teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio

rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne

visą šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita

informacija yra nereikalinga.

laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pirminis pasiūlymas

ir derybų su juo rezultatai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus.

47 straipsnis.

Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas

su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2)

tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo

sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais

tiekėjais;

3) visiems

dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos

galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

2.

Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu

pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato

priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

48 straipsnis.

Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

būti trumpesnis kaip 37 dienos

nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo

pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio

2 ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju),

perkančioji organizacija turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų

paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo

terminą.

49 straipsnis.

Skelbiamų derybų kandidatų skaičius bei kandidatų kvalifikacinė

atranka

pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo

atveju, kai dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose

(skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami

derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.

kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio

Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.

3.

Perkančioji organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo

dokumentuose yra nurodytas mažiausias jų skaičius.

50 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra

nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.

dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14

straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo

dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose

turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.

derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.

51 straipsnis. Kvietimas derėtis

derybų atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu

visiems šio Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o

jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus

atitinkantiems kandidatams.

2.

Perkančioji organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.

dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija

kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.

derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,

kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos

perdavimo būdais.

dalyvauti derybose turi būti ši informacija:

1) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat

užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo

tvarka;

2) skelbiamų

derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;

3) sutikimo

derėtis ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo

data, pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;

4) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;

5)

informacijos ir dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis,

sąrašas;

6) derybų

procedūrų eiga;

7) kita,

perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

Penktasis skirsnis

Projekto konkursaS

52 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas gali

būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugos.

53 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių

nuostatomis.

konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo,

architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį

tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su

projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto

konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar

kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama

projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius

dalyvius).

konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų

grupė.

teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos.

6.

Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti

planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią

konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso

organizavimo taisykles.

54 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios

organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija

privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti

ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto

dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir

nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo

deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso

dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo

komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)

pateikti planai ar projektai.

planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

III SKYRIUS

Perkančiųjų

organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai

55 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimų reglamentavimas

kurie reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms

vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje:

1) šio

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų

organizacijų;

2) įmonių,

kurioms įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar

išimtinę teisę verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto

ar telekomunikacijų srityje;

3) valstybės

ar savivaldybės įmonių;

4) įmonių,

kurių dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet

kuriame iš įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.

1) bendrosioms paslaugoms, tokioms kaip geriamojo

vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar

paskirstymas, teikti skirtų stacionariųjų tinklų, kurių operatorius yra

perkančioji organizacija ar kuriuos perkančioji organizacija suteikia kitiems

asmenims, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar

eksploatavimo veikla, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar

šilumos tiekimo tokiems tinklams veikla;

2) tinklų, reikalingų viešojo geležinkelio,

troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui, automatinėms

transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų

priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui

reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat

nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto

paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės

ir savivaldybių institucija

ir įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų

teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris

ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato

perkančioji organizacija;

3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų,

anglių arba kitokio kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių

uostų, su jų veikla susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų

vežėjams, operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla;

4) bendrųjų

telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų

telekomunikacijų paslaugų teikimo veikla.

telekomunikacijų srityje nelaikoma:

1)

inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų

projektų įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų

įgyvendinimo metu gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama

nuotėkoms kanalizuoti ar valyti;

2) šio

straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti

skirtus stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą

sąlygoja kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į

viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija

20 procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus,

įskaitant ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja

kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį

tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30

procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant

ir einamuosius metus; geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai

veiklai, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį

tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30

procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per

pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus.

56 straipsnis. Pirkimų vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų

srityje principai

1.

Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55

straipsnyje, kurių vertė yra ne

mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo

vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio

Įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus

nuostatoms.

pirkimus vandentvarkos,

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, perkančioji organizacija privalo laikytis

pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4 straipsnyje, ir laikytis

konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5 straipsnyje.

57 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių

vandentvarkos, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai

1.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų,

skelbiamų ir neskelbiamų derybų būdu.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų

būdu gali vykdyti visais atvejais.

neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio

Įstatymo 58 straipsnyje.

konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52

straipsnyje.

58 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų

derybų būdu sąlygos

1.

Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant

bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos

paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus

atitinkančio pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių

kvalifikacijos reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) jeigu

perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų,

studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti

pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio

tobulinimo išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos

vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti

(atlikti) tik konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises

gaminti (tiekti, atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos

alternatyvos;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) pirkimai

atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu

perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo

pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu

požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai

buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių

charakteristikų prekių, negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar

patirtų didelių nuostolių;

2) jeigu

prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) jeigu yra

trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę

negu rinkos kainą;

4)

jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju

atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi

darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį

ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo

sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba

kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie

yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.

5.

Neskelbiamų derybų būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji

darbai, tokie pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto

konkurso būdu, kurio metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,

apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi

minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.

59 straipsnis. Skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19

straipsnio nuostatomis.

2.

Perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,

atliekamą atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas

projekto konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.

dokumentai rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo

20 ir 23 straipsnių nuostatomis.

išankstiniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo

sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada

turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir

jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio

straipsnio 5 dalyje nurodyta informacija.

perkančioji organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją

sutartį, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat

turi būti nurodoma preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei

įmanoma, didžiausias tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir

darbų vertė visam preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei

įmanoma, atskirų pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi

kriterijai, pagal kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus

sudaryta preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos

perkančioji organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios

sutarties šalimi – pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis.

Kriterijai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.

pirkimo, įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija,

vadovaudamasi šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties

sudarymą praneša kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19

straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.

preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji

organizacija neskelbia.

8.

Išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą,

skelbimai apie sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir

spausdinami vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.

skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

60 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų

pateikimo terminai

procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji

organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio

Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir

laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio

Įstatymo 59 straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo

terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš

Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios

nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti

laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.

pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas

gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų

susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas

terminas parengti ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji

organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos

nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl

aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma

pirkimo atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip

10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

61 straipsnis. Kvietimų pateikti pasiūlymą taisyklės

Perkančioji

organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo

turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus

– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.

62 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas

vykdomas vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.

63 straipsnis.

Preliminarioji sutartis

1.

Perkančioji organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti

pirkimą ir sudaryti preliminariąją sutartį.

perkančiosios organizacijos ir kelių tiekėjų. Pagal šią sutartį perkančioji

organizacija turi teisę sutarties galiojimo laikotarpiu, laikydamasi šioje

sutartyje nustatytų sąlygų, sudaryti prekių, paslaugų ar darbų sutartis su

geriausias sąlygas siūlančiu tiekėju (tiekėjais) dėl visų ar dalies prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo.

3.

Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant

vienai ar kelioms iš šių sąlygų:

1) perkamos

nuolat vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat

reikalingos paslaugos;

2) perkamos

prekės ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai

keičiasi;

3) perkami

nuolat reikalingi remonto ar priežiūros darbai;

4) prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai

tektų organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos

pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.

sutartį, atliekamas laikantis šio Įstatymo reikalavimų. Šis pirkimas gali būti atliekamas tik atviro

ar riboto konkurso būdu. Apie tai, kad numatoma sudaryti preliminariąją sutartį

turi būti pranešta skelbime apie pirkimą.

sutartis, turi būti ne mažiau kaip 3.

6.

Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų

laikotarpiui.

preliminarioji sutartis negali būti keičiama.

tai nepagrįstai ribotų konkurenciją.

papildomas tiekėjų varžymasis dėl pirkimo sąlygų.

preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis

sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje

sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų

pirkimo sutartį.

preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji

organizacija:

1) raštu

kreipiasi į kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo

termino raštu pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs

iki to termino pabaigos;

2)

vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka,

išrenka geriausią pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro

pirkimo sutartį.

IV skyrius

supaprastinti pirkimai

PIRMASIS skirsnis

bendrosios nuostatos

64 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai ir jų atlikimo tvarka

skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių

vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo

10 straipsnyje;

2) šio Įstatymo

2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;

3) šio

Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.

2.

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios

perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta

tvarka, kuri turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų

principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus privalo skelbti šio Įstatymo 67

straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka.

65 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai ir jų būdai

1.

Supaprastinti pirkimai atliekami:

1)

supaprastinto atviro konkurso būdu;

2)

supaprastinto riboto konkurso būdu;

3) skelbiamų

supaprastintų derybų būdu;

4)

neskelbiamų supaprastintų derybų būdu;

5) taikant

įprastą komercinę praktiką.

riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šių sąlygų:

1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo

negalima aiškiai bei vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai

poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių

skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų

poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima

surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;

2)

supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų

ar pasiūlymų arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o

pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalyse

nurodytų sąlygų.

perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1)

supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų

ar pasiūlymų;

2)

supaprastintame atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti

pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos

atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos ir į neskelbiamas

supaprastintas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys

perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik

konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar

atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

4) dėl

įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina

skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto

atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų

derybų būdu dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios

kitos alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu

negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) iš

įkalinimo įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar

Teisingumo ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų,

įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie

sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne

mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos

ar atliekami darbai.

būti perkamos prekės ir paslaugos:

1) kai

perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko

prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai,

techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis

paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia

prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl

techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai

organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas,

ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų

didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30

procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl

papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir

paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, pirkimams užsienyje.

būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos

prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo

tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių

biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami

muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra

prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4)

ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų

ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;

5)

prekės perkamos iš valstybės

rezervo.

būti perkamos paslaugos, kai:

1) pirkimas

atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių

laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

2) perkamos

licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)

bazėmis;

3) perkamos

oro transporto paslaugos.

būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl

aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi

papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo

sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo.

Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo

sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų

pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties

kainos;

2) perkant

iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti

pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo

sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui

vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti

ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo

momento.

pirkimo supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos

teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo

paslaugos.

įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant

bent vienai šių sąlygų:

1) prekių ar

paslaugų vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės

vertės mokesčio;

2) dėl

susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar

kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais

supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo

tvarkos.

66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir

konfidencialumas

Atlikdama

supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų

principų ir konfidencialumo reikalavimų.

67 straipsnis.

Supaprastintų pirkimų paskelbimas ir informaciniai pranešimai

anksto paskelbti apie visus per artimiausius 12 mėnesių numatomus

supaprastintus pirkimus, jeigu būsimų prekių ar paslaugų pirkimų vertė be

pridėtinės vertės mokesčio yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt, o darbų pirkimų –

300 tūkst. Lt. Taip pat perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti

apie kiekvieną pirkimą, atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto

riboto konkurso, skelbiamų supaprastintų derybų būdų, arba kai vykdomas

supaprastintas projekto konkursas.

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir „Valstybės žinių“

interneto tinklapyje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami ir populiariame

tarptautiniame leidinyje.

papildomai skelbiamus kituose leidiniuose, negu nurodyta šio Įstatymo 19

straipsnio 1 dalyje, perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų

pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio Įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas

„Valstybės žinių“ interneto tinklapyje ar kitame leidinyje negali būti

paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4.

Išankstinio skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat

supaprastinto atviro ir riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir supaprastinto

projekto konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

5.

Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

sprendimo priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie:

1) paraiškų

ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;

2)

preliminarią pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;

3) sutarties

sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.

68 straipsnis. Supaprastintų pirkimų komisija

Supaprastintiems

pirkimams atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta,

kai pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios

69 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentai ir techninė

specifikacija

Pirkimo dokumentų ir

techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21

straipsniuose, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

70 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime

paskelbimo ar išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino,

nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami

paraišką dalyvauti pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui nedelsiant,

gavus prašymą.

dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,

tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu

laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo

data laikoma pateikimo data.

dokumentus perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo

atveju svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo

dokumentai interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie

pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje,

šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.

Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą

paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6

darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia

paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo

dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi

būti siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms

iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji

organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,

tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie

paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau

kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems

pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad

kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos.

perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų

paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi

kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo

kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus.

apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems

kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

72 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dalyvių kvalifikacija

Perkančioji

organizacija privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus

įvykdyti pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.

73 straipsnis. Supaprastintų pirkimų

pasiūlymų galiojimo terminas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą

pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų

nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo

procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai

savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu

nustatyta perkančiosios organizacijos.

pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų

galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios

organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji

organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios

dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų

galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie

tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo

užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu

dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų

galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo

užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo

terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis

nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

74 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų

rengimas, pateikimas, keitimas ir

atšaukimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai

pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant

kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu

perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį

naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo

kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias

pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei

dokumentus) kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti

įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo

lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi

būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į

pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas

pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,

jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus

pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas

tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti

nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.

gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai:

1) naudojamos

priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su

pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo

terminui;

2) pasiūlyme

turi būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;

3)

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant

patvirtintas neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi

būti neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu

elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis

priemonėmis pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi

neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.

pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,

valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo

užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.

4.

Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti

pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus.

Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo

sudėtingumą ir realų laiką pasiūlymams parengti.

dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti

tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik

konkretiems tiekėjams.

tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį,

tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos

pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik

tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų

atlikimo ar paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto

nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo

pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems

tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą

informaciją.

gali pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui

teikti ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji

organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą

pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo

sutartį grupė įsteigtų juridinį asmenį.

pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas

yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.

nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti

pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

75 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties

įvykdymo užtikrinimas

Perkančioji

organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei

privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų

76 straipsnis.

Vokų su supaprastinto

pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų

nagrinėjimas ir vertinimas

77 straipsnis. Supaprastinto pirkimo procedūrų nutraukimas

Perkančioji

organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki

pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu

atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos

ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme

nustatytų priežasčių).

ANTRASIS

skirsnis

supaprastintas atviras konkursas

78 straipsnis. Supaprastinto atviro

konkurso pirkimo dokumentai

Perkančioji

organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame

konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose

pateikiama ši informacija:

1) pirkimo

pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo pasiūlymo

galiojimo terminas;

3) perkamų

prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai

bei kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis,

teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų

teikimo bei darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo

objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21

straipsnio reikalavimais;

4)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

arba paslaugų – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti

pasiūlymai, apibūdinimas;

5)

informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma

pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai;

8)

dokumentai ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti,

kad jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) kur ir

kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

10) vokų su

pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

11)

informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

12) pirkimo

pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)

bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

13) siūlomos

pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

14) pirkimo

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo

reikalavimai;

15) būdai,

kuriais kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

16) pirkimo

pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

17)

perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su

tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius

pranešimus, pareigos, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

18) nuoroda

į išankstinį skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir (ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;

19) jeigu

perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę

nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas

derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.

79 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo

terminas

Perkančioji

organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus

– ne trumpesnį kaip 21 dienos.

80 straipsnis.

Neįvykęs supaprastintas atviras konkursas

Supaprastintas atviras

konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė vieno pasiūlymo;

2) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4)

perkančioji organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

81 straipsnis.

Derybos paskelbus supaprastintą atvirą konkursą

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, arba perkančiajai

organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki

preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

TREČIASIS SKIRSNIS

supaprastintas ribotas konkursas

82 straipsnis. Supaprastinto riboto

konkurso tvarka ir paskelbimas

Supaprastintas ribotas

konkursas vykdomas dviem etapais:

1) skelbimu

apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas

dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;

2)

perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.

83 straipsnis.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,

nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų

rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3)

mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies

pateikti pasiūlymus, skaičius.

2.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama

informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos

tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi

pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.

84 straipsnis.

Paraiškos dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia

vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

85 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir

vertinimas

Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai

atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius

kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne

mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi

teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė

mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų

neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti

pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

86 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

Įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

2.

Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne

trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o

pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

87 straipsnis. Neįvykęs supaprastintas ribotas konkursas

Supaprastintas ribotas

konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu:

1) negauta

nė viena paraiška;

2) negautas

nė vienas pasiūlymas;

3) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

4) atmesti

visi pasiūlymai;

5)

perkančioji organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje

nustatytais atvejais.

88 straipsnis. Derybos supaprastintame ribotame konkurse

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, arba perkančiajai

organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki

preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę

nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su

visais supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės

nekeisdama pirkimo sąlygų.

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

89 straipsnis. Tiekėjų informavimas

apie supaprastintas derybas

skelbiamas supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje

nustatyta tvarka.

neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija

praneša raštu.

90 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų

atveju

turi būti informacija, nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88

straipsnių nuostatas, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų

atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.

91 straipsnis.

Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir

paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo

pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21

dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,

kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65

straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir

88 straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

92 straipsnis. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas

derėtis

1.

Perkančioji organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi

šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.

2.

Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai

pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos

supaprastintos derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose

nustatytais atvejais.

93 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems

derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos

galimybės;

3) derybos

turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir

dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;

4) atsisakęs

dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.

94 straipsnis. Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai ir

jų vertinimas

1.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų

protokolai bei pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.

derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio Įstatymo 76

straipsnyje nustatyta tvarka.

95 straipsnis.

Neįvykusios supaprastintos derybos

Supaprastintos derybos

laikomos neįvykusiomis, jeigu:

1) negauta nė vieno pasiūlymo;

2) nė vienas

tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

3) visi

pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

4)

perkančioji organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77

straipsnyje nustatytais atvejais.

PeNKTAsis

skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

96 straipsnis.

Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas projekto

konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugas.

97 straipsnis. Supaprastinto

projekto konkurso vykdymas

1.

Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67

straipsnio nuostatomis.

2.

Supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti

geriausią teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų

apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su

supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo

sutartį, arba

2)

supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta

apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji

organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į

derybas pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus

laimėtojus (pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys bei šių asmenų grupės.

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar

kitaip diskriminuoti tiekėjų.

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6.

Perkančioji organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus

ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija

pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją

užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto

projekto konkurso organizavimo taisykles.

98 straipsnis. Supaprastinto

projekto konkurso vertinimo komisija

pateiktus planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba

įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai

perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus

vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti

su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu

supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne

mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios

pačios arba artimos kvalifikacijos.

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo

komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus

sprendimą dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.

planai ir projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

šeštasis

skirsnis

Įprasta komercinė praktika

99 straipsnis. Supaprastinti

pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar

darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė

ekonomiškiausią pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

sandoriai, kurių vertė ne didesnė kaip 100 Lt, gali būti sudaromi raštu arba

žodžiu.

pirkimų tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos

taikymo reikalavimus.

V SKYRIUS

pretenzijų ir skundų

nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

100 straipsnis.

Teisė pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos

veiksmus ir sprendimus

Kiekvienas

pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar

sprendimus šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba

pateikti prašymą sutaikyti.

101 straipsnis. Pretenzijų pateikimo,

nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Pretenzijos pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo

dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų

interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas.

Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu

jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

pretenzijas ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo

pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo

dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.

perkančioji organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje

nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios

organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.

102 straipsnis. Ieškinio pateikimo tvarka

su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos

ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai

organizacijai.

pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.

kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodekso nustatyta tvarka.

sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo

procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio

nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai,

apie tai perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir

nurodo terminų pratęsimo priežastis.

103 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji

organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose

nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos

draudžia atlikti šis Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į

teismą dėl žalos atlyginimo.

104 straipsnis.

Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus

nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama,

ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu

susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

pirkimų tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas

Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas

yra dėl šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų,

jeigu pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo,

privalo Europos Komisijai pateikti:

1)

patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2)

argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta

pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą,

kad yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas

ar kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.

Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės

nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą,

jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir

pažeidimų neištaisė.

105 straipsnis. Taikinimas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir

Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos

Komisijai.

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar

sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija sutinka pradėti

taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Komisijai apie atliktas pirkimo

procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala kandidatams ar

dalyviams.

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei

privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi

teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę

nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai

savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti

ir žodžiu, ir raštu.

pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

kad taikinimas būtų nutrauktas.

ieškinį teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar

dalyvis, perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti

Europos Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime

dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

106 straipsnis. Atestavimas

energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje, gali pateikti

nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų pirkimų procedūras

siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir

Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

organizacija.

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų

organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir

reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

107 straipsnis.

Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar

kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės

institucijos pagal savo kompetenciją.

pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų

procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

3.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai,

ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

1

priedėlis

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE PATEIKTŲ

DARBŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

skyrius

grupė

klasė

aprašymas

45

45.1

45.2

45.3

45.4

45.5

45.11

45.12

45.21

45.22

45.23

45.24

45.25

45.31

45.32

45.33

45.34

45.41

45.42

45.43

45.44

45.45

45.50

Statyba

Statybvietės

paruošimas

Pastatų nugriovimas,

išardymas, žemės darbai

Žvalgomasis

gręžimas

Pastatų ir jų dalių

statyba, inžinerinių statinių statyba

Bendroji pastatų

statyba ir inžinerinių statinių statyba

Laikančiųjų stogo

konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Magistralinių ir

kitų kelių tiesimas, orlaivių pakilimo aikštelių ir takų bei sporto statinių

statyba

Vandens statinių

statyba

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Pastatų ir statinių

įrengimas

Elektros

instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Izoliacijos įrengimas

Vamzdynų tiesimas

Kitokių pastatų ir

statinių įrengimas

Statybos baigimas

Tinkavimas

Staliaus dirbinių

įrengimas

Grindų ir sienų

dengimas

Dažymas ir

stiklinimas

Kiti baigiamieji

statybos darbai

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Statybos ar

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK)

parengtas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal

Europos Bendrijų Statistikos biuro (EUROSTAT) parengtą klasifikatorių Nomenklatures

des Activities de Communite Europeene“ - NACE  rev.1, 1990.

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

2

priedėlis

PASLAUGOS

A  PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimas

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

1.

Priežiūros ir remonto paslaugos

6112, 6122, 633, 886

2.

Sausumos transporto paslaugos(1)), apimančios šarvuotų

automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo keliais

paslaugas

712 (išskyrus 71235), 7512, 87304

3.

Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus

pašto vežimo oro transportu paslaugas

73 (išskyrus 7321)

4.

Oro ir sausumos transportu(1)) pašto vežimo paslaugos

71235, 7321

5.

Telekomunikacijų paslaugos (2))

752

6.

Finansinės paslaugos:

Buvęs 81, 812, 814

7.

Kompiuterių ir susijusios paslaugos

84

8.

Mokslo tyrimų ir plėtros paslaugos (4))

85

9.

Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

10.

Rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

11.

Valdymo konsultavimo(5)) ir susijusios paslaugos

865, 866

12.

Architektūros paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos

paslaugos; miestų ir landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir

techninių konsultacijų paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

13.

Reklamos paslaugos

871

14.

Patalpų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201–82206

15.

Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

16.

Nuotėkų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir

panašios paslaugos

94

(1))

Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

(2) )Išskyrus

balso telefonijos, radijo telefonijos, telekso, radijo ieškos ir palydovinio

ryšio paslaugas.

(3) )Išskyrus

finansines paslaugas, susijusias su vertybinių popierių ar kitų finansinių

priemonių išleidimu, pardavimu, įsigijimu ar perdavimu, bei centrinio banko

paslaugas.

(4) )Išskyrus

sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios

naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias atlygina perkančioji

organizacija.

( 5) )Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B   PASLAUGOS

Katego-rija

Paslaugų pavadinimai

Nuoroda pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių

(CPC)

17.

Viešbučių ir restoranų paslaugos

64

18.

Geležinkelio paslaugos

711

19.

Vandens transporto paslaugos

72

20.

Papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos

74

21.

Teisinės paslaugos

861

22.

Personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos

872

23.

Tardymo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873 (išskyrus 87304)

24.

Švietimo paslaugos

92

25.

Sveikatos bei socialinės paslaugos

93

26.

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

27.

Kitos paslaugos

Lietuvos

Respublikos

2002

m. gruodžio 3 d.

įstatymo

Nr. IX-1217

priedas

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI,

SU KURIAIS SUDERINTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMAS

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

suderintas su šiais Europos Sąjungos teisės aktais:

1) Tarybos

1992 m. birželio 18 d. direktyva 92/50/EEB „Dėl viešųjų paslaugų sutarčių

sudarymo tvarkos koordinavimo“;

2) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/36/EEB

„Dėl viešojo tiekimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo“;

3) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/37/EEB

„Dėl viešųjų darbų sutarčių sudarymo tvarkos“;

4) Europos Parlamento ir Tarybos 1997 m. spalio 13 d.

direktyva 97/52/EB, iš dalies keičianti direktyvas 92/50/EEB, 93/36/EEB ir

93/37/EEB, susijusias su procedūrų suderinimu sudarant viešųjų paslaugų,

viešojo tiekimo ir viešųjų darbų sutartis;

5) Tarybos 1993 m. birželio 14 d. direktyva 93/38/EEB

„Dėl įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar

telekomunikacijų srityje, viešojo pirkimo procedūrų koordinavimo“;

6) Europos Parlamento ir Tarybos 1998 m. vasario 16 d.

direktyva 98/4/EB, iš dalies pakeičianti direktyvą 93/38/EEB, koordinuojančią

įmonių, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ar telekomunikacijų

srityje, viešojo pirkimo procedūras;

7) Tarybos 1989 m. gruodžio 21 d.

direktyva 89/665/EEB „Dėl įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų,

susijusių su peržiūros procedūrų taikymu skiriant viešojo tiekimo ir viešųjų darbų

sutartis, koordinavimo“;

8) Tarybos

1992 m. vasario 25 d. direktyva 92/13/EEB „Dėl suderinimo įstatymų, norminių

aktų ir administracinių nuostatų, susijusių su Bendrijos taisyklių taikymu

viešojo pirkimo procedūroms subjektų, užsiimančių veikla vandens, energetikos,

transporto ar telekomunikacijų srityje“;

9) Komisijos 2001 m. rugsėjo 13 d. direktyva

2001/78/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/36/EEB IV priedą,

Tarybos direktyvos 93/37/EEB IV, V ir VI priedus, Tarybos direktyvos 92/50/EEB III

ir IV priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 97/52/EB, bei Tarybos direktyvos

93/38/EEB XII-XV, XVII ir XVIII priedus, kurie buvo pakeisti direktyva 98/4/EB

(Direktyva dėl standartinių formų naudojimo skelbiant pranešimus apie viešąsias

sutartis).

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002

m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3

straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo

1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6

straipsnio 3 dalies nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių

tarnybos specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai,

9 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto

nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami

Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punktas, 4 dalies

nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalis, 16

straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19

straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 1

dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių

leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos

Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4

dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos

narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2