Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas
Įstatymas skelbtas:
Žin., 1996, Nr. 84-2000
Neoficialus
įstatymo tekstas
Aktuali
įstatymo redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.:
Iki šios datos pradėti pirkimai
atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo
įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMAS
Įstatymo pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija
nuo 2006 m. sausio 31 d.:
Nr.
X-471,
2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi
Šio
įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta
valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar
darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės
aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai
būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai
perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų
įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, vadovaudamasi
šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis
sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų
sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis,
užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;
2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines
taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų,
nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir
vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram
susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį
pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Bendrijų Komisijai;
3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės
nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios
organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių,
paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui
įgyvendinti ar naudoti;
4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės
karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą.
Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų
specialiąsias pirkimo procedūras;
6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų
pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis
finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių
paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir
nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų
daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms
organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti
visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte
vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“
bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji
elektroninių ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos
Respublikos elektroninių ryšių įstatyme;
8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo
sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo
tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties
prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Perkant
paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:
1) darbo sutartims;
2)
finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės
skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos
sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių
sandoriais, pirkimams;
3) Lietuvos
banko teikiamų paslaugų pirkimams;
4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų
finansinių paslaugų pirkimams;
5) arbitražo
ir taikinimo paslaugų pirkimams;
6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti
paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo
eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1,
2 ar 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus
atitinkantis transliuotojas. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „transliuotojas“
suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo
įstatyme. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) mokslinių
tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas,
iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos
poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija,
pirkimams;
8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji
organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų
organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę,
suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį.
Šio įstatymo
reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:
1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo
70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma
trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar
geografinė erdvė. Ši nuostata netaikoma vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka šio įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus;
2) kurių
tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su
sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės
perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali
laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis,
kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;
3) kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų
iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta
kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai
veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos
įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad
bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus
metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus,
pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus).
Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas
pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų
šių įmonių pardavimo pajamos;
4) kuriuos atlieka įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų
organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš
vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų arba kai pirkimus iš tokios
įmonės atlieka ją įsteigusi perkančioji organizacija, jei ši įmonė yra įsteigta
atitinkamai veiklai vykdyti bent 3 metus ir jos steigimo dokumente nurodyta,
kad perkančiosios organizacijos, kurios ją įsteigė, bent jau tokį pat laiką bus
juridinio asmens dalyvės;
5)
atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir
skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti,
paskirstyti ar tiekti, įsigyti;
6)
atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir
skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką;
7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei
autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo
reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4
punkte;
8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos,
transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų
Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios
įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra
jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.
Susieta
įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su
perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė
atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji
organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio
įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką
perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija
per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro
kita įmonė.
Perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos
prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas,
kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio
straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti
Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų
įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų
pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo
sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų
reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo
užtikrinimas
Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad
pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo
sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.
Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo,
kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu
toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus.
Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą
arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjas gali
prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo
siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo
užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui
atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis
patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo
galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, gavus
informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą
užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų
perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos
vykdė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių
pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir
ginčų sprendimo tvarką.
Įstatymo nuostatos suderintos
su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.
2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
Atviras konkursas – pirkimo būdas, kai
kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.
Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV)
– viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu
(EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius
klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir
atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio
Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.)
versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų
klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas
skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC
klasifikatoriams.
Centrinė perkančioji organizacija – šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji
organizacija, kuri:
1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas
perkančiosioms organizacijoms, arba
2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų
perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias
sutartis.
Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema
– Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:
1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų
skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;
2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų
procedūroms atlikti;
3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti
internete.
Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.
Derybos
– pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su
pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo
sutarties sąlygų.
Dinaminė pirkimo sistema – vien tik
elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos
rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota.
Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam
perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir
pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama
dalyvauti procese.
8.
Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis
elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų
pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai
įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę
pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo
sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės
veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų
taikyti negalima.
9.
Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims,
perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis
elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę
kompresiją) ir saugoti.
Neteko
galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.
Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti
pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose ar konkurenciniame dialoge.
Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo
pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad
jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų
šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus
pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.
Konkurencinis dialogas – pirkimo
būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo
procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais,
norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių
alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia
pateikti pasiūlymus.
Kvalifikacinė
atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose
nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti
tolesnėse pirkimo procedūrose.
Mažos
vertės pirkimai – pirkimai, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra
mažesnė kaip 100 tūkst. Lt, o darbų – mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės
vertės mokesčio), kuriuos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija.
Nepriekaištinga
reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:
1) asmenys,
teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo
tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams,
neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;
2) asmenys,
teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;
3) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje
tarnyboje įstatymo reikalavimus;
4) asmenys,
piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis
medžiagomis;
5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;
6) asmenys,
kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų
tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų
kodeksą;
7) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;
8) asmenys,
pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.
Nešališkumo
deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas
raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.
Paraiška – tiekėjo pareikštas pageidavimas dalyvauti pirkimo procedūrose.
Pasiūlymas
– tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus
pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.
Pasiūlymo
galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo
užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas
prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.
Pirkimo dokumentai – perkančiosios
organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys
perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė
specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti
dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).
Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių
perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas –
nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą
nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų
kiekių nustatymu.
Projekto konkursas – pirkimo procedūra, kai
perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir
vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų
planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso
dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.
Raštu reiškia bet kokią informacijos
išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir
perduoti. Šis terminas gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir
saugomą informaciją.
Ribotas
konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti
konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus
konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.
Tiekėjas
(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas
– fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų
grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.
27.
Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba
kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1
priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis
atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus
reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos
rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.
Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis
pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B
paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės
ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija
prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje
išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik
papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo
pirkimo–pardavimo sutartį.
Viešasis
pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos
atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų
pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.
Viešasis
prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas,
nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti
ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo
ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo
pirkimo–pardavimo sutartį.
Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau
– pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės
naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų
raštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 10, 11 dalyse nurodytus
atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta
sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
3 straipsnis.
Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis
Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant
pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo
reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai
organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar
tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai
naudojant tam skirtas lėšas.
Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines
teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji
organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta,
kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas
prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu
principo.
Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius
pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams
taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams,
įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.
4 straipsnis. Perkančioji organizacija
Perkančioji organizacija yra:
1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;
2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris
atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;
3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2
punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;
4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose
nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos,
transporto ar pašto paslaugų srityje.
Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus
valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija,
jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems
interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir
atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama
iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų
lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų
lėšų;
2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar
savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų
juridinių asmenų;
3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą,
kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių
institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant
krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus
tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši
institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių
sąrašų pakeitimus.
5 straipsnis.
Tiekėjai
Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės,
kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti
prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad
pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra
reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau
prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti
reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už
atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.
Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų
grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji
organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę
formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe
sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę
formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.
6 straipsnis.
Konfidencialumas
Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo
komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų
reikalavimų, ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su
jos teikimu kandidatams ir dalyviams, kaip nurodyta šio įstatymo 41, 74, 79
straipsniuose ir 86 straipsnio 3 dalyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti
perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios
konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė
(gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodyta perkančioji organizacija, teikdama technines specifikacijas tiekėjams,
vertindama jų kvalifikaciją, atlikdama kandidatų kvalifikacinę atranką ir
sudarydama pirkimo sutartis, gali taikyti reikalavimus, kurie apsaugotų jos
teikiamos informacijos konfidencialų pobūdį.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
7 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga
Pirkimas
prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą
skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, pateiktą
išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl
pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus
kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; vykdant šio įstatymo IV
skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai
perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti
pasiūlymą.
Pirkimas
(ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:
1) sudaroma
pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso
laimėtojas;
2) atmetamos
visos paraiškos ar pasiūlymai;
3)
nutraukiamos pirkimo procedūros;
4) per
nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;
5)
pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl
priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;
6) visi
tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.
3.
Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo
metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,
jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų
tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant šio įstatymo IV skyriuje
reglamentuojamo pirkimo procedūras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
8 straipsnis. Viešųjų
pirkimų tarnyba
Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką
įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti
pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius
įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų
pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Viešųjų pirkimų
tarnybos funkcijos:
1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus;
2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu
susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų
prevenciją;
3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas
pagal savo kompetenciją;
4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų
įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires;
5) rinkti,
kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus,
sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus
viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus
bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir
savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai;
6)
analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;
7)
organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų,
atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8)
konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų
konsultavimą pirkimo klausimais;
9)
sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio
valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;
10)
tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo
reikalavimus;
11)
tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;
12)
tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus;
13) rengti
ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma
statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos
prašomą informaciją;
14)
persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų
skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir
informacijos persiuntimą;
15) teikti
Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 97 straipsnyje nurodytą informaciją
apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą;
16)
persiųsti prašymą Europos Bendrijų Komisijai dėl šio įstatymo 98
straipsnyje nurodyto sutaikymo;
17)
administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;
18) vertinti
tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų
pirkimo sąlygų;
19) kitų
teisės aktų nustatytos funkcijos.
Viešųjų
pirkimų tarnybos teisės:
1) gauti iš
perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;
2) gauti
perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo
procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,
paaiškinimus;
3) pirkimo
dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;
4) gavus
pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo
kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras,
o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti
pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų
neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) šiame
įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti
visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai
organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo
procedūrų;
6) šį įstatymą
pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn
atsakomybėn;
7) nustačius
Įstatymo pažeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui
perduoti teisėsaugos institucijoms.
Viešųjų pirkimų tarnyba yra atsakinga už savo
neteisėtus sprendimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas
Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios
organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą
mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties
pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus
ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo
pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia,
kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.
Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti
pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų
tvarkos.
Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti
pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo
būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.
Numatomo
prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų
tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.
Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius
finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną
kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė
yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
Jeigu
prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli
pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį
atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių
ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius
finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu
įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar
vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;
2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų
perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12
mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo
laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.
Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą,
numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į
tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina
prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.
Prekių ar
paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės
negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta
atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.
Jeigu
numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo
galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje
numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus
nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
Prekių nuomos,
lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė skaičiuojama:
1) jeigu
numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau
mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo
sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo
sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos
prekės);
2) jeigu
numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo
sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę,
perkančioji organizacija atsižvelgia:
1) pirkdama
draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;
2) pirkdama
bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir
palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;
3) paslaugų
pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos
pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus
prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;
4) paslaugų
pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar
dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų
prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų
sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio
įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus
sudaroma.
Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo
sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),
pirkimo vertė skaičiuojama:
1)
terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra
numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;
2)
neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo
sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo
sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
Nustatant
darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo
(tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti
reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos
vertės.
Kai
dėl to paties objekto atliekami darbai ar per finansinius metus arba per 12
mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra
suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą
pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų
vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė
galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne
mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji
organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti
pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės
vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas
ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra
tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo
dalių vertės.
15.
Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo
atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per
visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų
sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos
Tarptautinio
pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir
Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos.
Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio.
Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama
prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.
Tarptautinio
pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo
vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
12 straipsnis. Pirkimų ypatumai
Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9
dalyse, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai
yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje.
Vandentvarkos, energetikos, transporto ar
pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių
vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus
nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos
neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Jei atliekamas pirkimas apima kelias
šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklos rūšis, vadovaujamasi
šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo
objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė.
Jeigu
perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso
objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje,
vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų,
universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi
tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo
įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami
ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų
vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į
pirkimo vertę.
Jeigu
perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai
perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių
paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo
įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami
ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų
vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.
Jei pirkimas gali būti
reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo
objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo
II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto
panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji
organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena, ar
kelios pirkimo sutartys. Tačiau pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras
pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo nustatytos pirkimų
tvarkos.
Jei
pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir
jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis
yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus
nuostatomis.
Jei kuri
nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o
kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus
nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus
nuostatomis.
Pirkimų,
kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo
vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų
ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.
Šio
įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai
nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.
Jeigu šio
įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su
šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė
didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso
pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,
4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių
nuostatomis.
Pirkimus,
kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos
Respublikos koncesijų įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
13 straipsnis.
Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų
socialinėms įmonėms bei įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę
visų darbuotojų sudaro neįgalieji, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus
atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo
programas. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į tokius pirkimus.
14 straipsnis.
Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai
1.
Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki
pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją
(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai
nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.
Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Už
perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis
atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji
organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga
perkančioji organizacija.
15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai
1.
Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš
centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.
Sprendimą dėl
centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar
teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai
organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos
institucijos ir savivaldybės taryba.
16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija
1.
Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo
(mažos vertės pirkimams ir pirkimams, kuriuos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio
1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija šio
įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka, – gali) sudaryti Viešojo
pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus
įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams
organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos
veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios
organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik
raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją
sudariusi organizacija.
Komisija
sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo
įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti
ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku
skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios
organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant
Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines,
technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių
teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi
teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia
specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai
yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.
Komisija
veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.
Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas
ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas
sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta
balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,
lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu.
Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai,
kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi
Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.
Komisijos
nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti
jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų
turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
Kiekvienas
Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai
pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
Komisijos
narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija
Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei
keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis
pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms
aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji
organizacija.
2.
Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad
būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas.
Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu
(projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų
susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.
Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti
tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
Priemonės,
naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi
būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai
naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.
Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams
perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms
priimti, taikomi šie reikalavimai:
1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama
informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti
elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir
pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies reikalavimus;
2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su
saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;
3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų
ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38 straipsniuose
nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos
neturi.
Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo
paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių
prietaisų akreditavimo sistemos.
Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms,
pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir
projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas
procedūras turi užtikrinti, kad:
1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl
kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų
Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;
2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų,
pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų
laiką ir datą;
3) būtų
tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti
informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;
4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų
įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;
5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti
datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;
6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti
duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;
7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais
įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė
susipažinti su gautais duomenimis;
8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti
duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis
susipažinti.
Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai
organizacijai pateikiamos raštu
ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas
raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
9.
Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos
dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar
elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą.
Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
18 straipsnis. Pirkimo sutartis
Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį
siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Tiekėjas sudaryti sutarties kviečiamas raštu
(išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu),
kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su
vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir
nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti
pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo
dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo
pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra
melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko
neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba
atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,
arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio
straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo
atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio
pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio
sudaryti pirkimo sutartį.
Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama
laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė
derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.
Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio
subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai
organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų
tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo
sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose.
Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio
subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį
asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu
asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų
įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų
įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.
(Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)
Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti
nustatyta:
1) sutarties šalių teisės ir pareigos;
2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu
įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;
3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
patvirtintą metodiką;
4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;
5) prievolių įvykdymo terminai;
6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;
7) ginčų sprendimo tvarka;
8) sutarties nutraukimo tvarka;
9) sutarties galiojimas;
10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai
būdingos nuostatos.
Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams,
terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios
sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo
laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus
tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo
3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties
sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.
Pirkimo sutartis negali būti sudaroma tol, kol
nesibaigė šio įstatymo nustatyti tiekėjų pretenzijų pateikimo ir ieškinio
pareiškimo terminai, išskyrus atvejus, kai pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma
preliminariosios sutarties pagrindu arba taikant dinaminę pirkimo sistemą, arba
kai pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, arba kai pagal perkančiosios
organizacijos pasitvirtintas taisykles pasiūlymas gali būti pateikiamas žodžiu,
arba kai pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85
straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali
būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties
vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, ar mažos vertės pirkimai, kai perkamos tik
prekės ar paslaugos, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte
nurodyta perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85 straipsnyje
nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti
sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos
Perkančioji organizacija už kiekvieną pirkimą,
reglamentuojamą šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir
pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė
pirkimo sistema, privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų
pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: pirkimas yra atliekamas pagal
sudarytą preliminariąją sutartį; atliekamas mažos vertės pirkimas; pirkimą
atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji
organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje
nurodoma:
1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas,
pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos
objektas ir kaina;
2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo
priežastys;
3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo
pasirinkimo priežastys;
4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių
pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;
5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai
atmesti, pavadinimai ir paraiškų bei pasiūlymų atmetimo priežastys;
6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos
kainos, atmetimo priežastys;
7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo
priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties
įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis
kaip subrangovus;
8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar
preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to
priežastys;
9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta
informacija.
Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis
priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo
pirkimo eigą.
Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir,
pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai
pateikti visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal
preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per
finansinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą, o šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji įmonė – visų per
finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis
sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų pagal šio įstatymo 85 straipsnį atliktų
pirkimų ataskaitą. Perkančioji organizacija taip pat privalo Viešųjų pirkimų
tarnybai pateikti visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal šio įstatymo
91 straipsnio reikalavimus ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30
dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.
5.
Perkančioji organizacija kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios
sutarties), išskyrus sudarytą atliekant mažos vertės pirkimus, sudarytą šio
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai perkančiajai organizacijai
atliekant pirkimus šio įstatymo 85 straipsnyje
nustatyta tvarka ar atliekant pirkimus pagal sudarytą preliminariąją sutartį,
ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį
(preliminariąją sutartį), privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
Šio
straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai
perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.
Šio
straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos
paprašiusiam asmeniui.
Šio
straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos
paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.
9 dalies
redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
Pirkimo
procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo
sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos
patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į
kompiuterinę duomenų bazę.
9 dalies
redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita,
įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties)
ataskaita rengiamos ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamos pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys
įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.
Europos Bendrijų Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų
tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę
ataskaitose pateiktą informaciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
20 straipsnis. Statistinė ataskaita
Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų
metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių,
paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos
Bendrijų Komisijos reikalavimus.
21 straipsnis.
Dokumentų saugojimas
Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai,
pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai,
kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir
laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta
tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu
šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti
informaciją.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS AR
SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ,
kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR
PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai
Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus,
tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto
privalo skelbti tais
atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3
punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti
pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose.
Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų
būdu. Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija
privalo iš anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie
numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama
objektų statyba. Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų
pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbiama:
1) perkant
prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant
preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio
nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame
skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;
2) perkant
paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant
preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio
nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai
kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);
3) perkant
darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį,
įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų
pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė
kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).
Perkančioji organizacija, atlikdama prekių,
paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto
konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama
projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai
paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų
sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje
pirkimų sistemoje.
Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie:
1) sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį,
projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties
sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji
organizacija tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro
pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;
2) sudarytą pirkimo sutartį taikant dinaminę pirkimo
sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas po kiekvienos sutarties
sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti
ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus;
3) neįvykusį pirkimą (pirkimo procedūra buvo
nutraukta, atmestos visos paraiškos ar pasiūlymai, paraiškų ar pasiūlymų nebuvo
gauta, pirkimo sutartis nebuvo sudaryta) ne vėliau kaip per 48 dienas po
sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties priėmimo.
(Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)
Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas
trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams,
pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam
tarpusavio konkuravimui.
6.
Informaciją, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, ir skelbimų standartines
formas bei skelbimų reikalavimus nustato 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su
viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
23 straipsnis. Skelbimų
rengimas ir skelbimas
1.
Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie
pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto
konkurso rezultatus) spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei skelbiami
Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto
numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos
tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – “pirkėjo profilis”). Šis
skelbimas dalyje “pirkėjo profilis” gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos
Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje
“pirkėjo profilis” paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo
Europos Komisijai data.
2.
Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir
kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame
tinklalapyje.
Visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio
1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų
tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius
skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1
dalyje nurodytuose leidiniuose ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje. Skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena
yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data.
4 dalies
redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:
Skelbimai
teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
4 dalies
redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Skelbimai
teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
Kituose leidiniuose ar internete skelbimai negali
būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų
oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo
išsiuntimo Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui data. To paties
skelbimo turinys visur turi būti tapatus.
Skelbimas, teikiamas ne elektroninėmis priemonėmis,
neturi apimti daugiau kaip 650 žodžių.
Viešųjų
pirkimų tarnyba persiunčia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti
perkančiųjų organizacijų skelbimus Europos Bendrijų Komisijos nustatyto formato
elektroninėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos atveju skelbimai privalo būti
siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
Skelbimas
spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia
Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų
oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir spausdina kiekvieno skelbimo
svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų,
kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija.
Skelbimų, kuriuos skelbia VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas
padengia perkančioji organizacija.
9.
Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti ir tokius
pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio
pirkimo vertės riba.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
24 straipsnis. Pirkimo dokumentai
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie
pirkimo sąlygas ir procedūras.
Pirkimo dokumentuose turi būti:
1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;
2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir
reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;
3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir
mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji
organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo
dalyvių skaičių;
4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų
sąrašas;
5) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie
tai, kad jis nedavė ir neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams,
perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės
tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė
jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas,
susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;
6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis
(apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų
teikimo ar darbų atlikimo terminai;
7) techninė specifikacija;
8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;
9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims
pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis
yra parengtas;
10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius
pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;
11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus
parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;
12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir
išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi
mokesčiai;
13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama,
ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
14) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;
15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo
dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl
to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija
savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;
16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba
laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;
17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda
ir minutė;
18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų
nagrinėjimo procedūros;
19) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus
vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos
bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir
užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;
20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų
ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti
tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus,
susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir
faksų numeriai;
21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį
įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus
nustatyti reikalavimai;
22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą
buvo skelbta iš anksto.
Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad
kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir
kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti. Toks nurodymas nekeičia
pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties
įvykdymo.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir
aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės
aktus.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti
atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius
reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo
sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms
sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo
kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į
darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami
darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai
taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su
neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.
Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis
skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji
organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti,
įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais dokumentais
ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia
vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,
aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji
organizacija nupirkti tai, ko reikia.
Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba.
Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
25 straipsnis. Techninė specifikacija
Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės
apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai
kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos
turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus
arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.
Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją
ir nediskriminuoti tiekėjų.
Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių
reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė
specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:
1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar
bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti
taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis
Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos,
tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos
techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai
standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės
specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei
produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba
lygiavertis“;
2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo
objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir
aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie
reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus
pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų;
3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto
funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų
atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;
4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių
technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2
punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.
Kai perkančioji
organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3
dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad
siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų,
kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai
organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra
lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
Kai perkančioji organizacija techninėje
specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius
reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės,
paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą,
Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį
standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų
sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami
norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo
pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo,
kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar
darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir
funkcinius reikalavimus.
Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos
apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus
rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:
1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų
dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose)
ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos
specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas,
ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis
moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės
institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos
organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;
2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos
ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas,
nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias
kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus
arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.
Šio straipsnio 4
ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai
arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas.
Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti
bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija.
Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų
paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.
Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje
specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus
procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl
kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės
sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka,
kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio
straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant
žodžius „arba lygiavertis“.
26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai
Skelbime apie pirkimą perkančioji
organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius
pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius
pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja
tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius
perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai,
ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.
Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji
organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti
alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų
pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba
atvirkščiai.
27 straipsnis.
Pirkimo dokumentų teikimas
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus
tiekėjui gali pateikti:
1) tiekėjo prašymu;
2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus;
3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis
priemonėmis.
Perkančioji
organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o
įgaliotoji organizacija, – ši organizacija) privalo pirkimo dokumentus pateikti
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjo paraiškos gavimo
dienos, jei paraiška yra gauta likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos. Tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai,
paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus
6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta
laiku. Riboto konkurso ar skelbiamų derybų greitesnių procedūrų taikymo atveju,
kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 3
dalyje, papildomi pirkimo dokumentai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip
4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei paraiška yra gauta
likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo
prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji
pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti
paaiškinimą.
Nesibaigus
pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva
gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.
Tuo
atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo
atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo
terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai,
rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.
Jeigu
perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio
susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti
klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas
visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo
dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo
dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis
priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.
Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo
dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio
įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji
organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo
principais.
Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš
visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo
ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į
užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į
užsienio kalbą išlaidos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
28 straipsnis.
Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas
Perkančioji organizacija privalo pirkimo
dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodyti datą,
valandą ir minutę. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su
pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir
tuo atveju, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke, kaip nurodyta šio
straipsnio 5 dalyje.
Šio įstatymo
nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami
(išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo skelbimo apie
pirkimą išsiuntimo išspausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos
oficialiajam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar
nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.
3.
Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip
šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir
pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas
ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo
atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams
parengti.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai
ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27
straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus
paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo
vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais,
perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek,
kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui
parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama
skelbimą.
5.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir
pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto
asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame voke. Jeigu
perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo dokumentuose privalo
nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame voke, o
likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei
dokumentus) – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą
voką, jis taip pat užklijuojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti
sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar
jo įgalioto asmens parašu, nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos
ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais
įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio
dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas
neįsiuvamas ir nenumeruojamas, o įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš
kelių dalių, šis reikalavimas taikomas kiekvienai pasiūlymo daliai.
Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir reikalavimas pasiūlymą
susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis
priemonėmis pateiktus pasiūlymus.
Šio straipsnio
5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą
atliekant derybų būdu. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi
nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti užklijuotame voke.
Paraiškos
ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis
šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
Tiekėjo
prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį
patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo
dieną, valandą ir minutę.
Tiekėjas
gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras
dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas
gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar
visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus,
kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų
keitimas ir atšaukimas
Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis
laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu
pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja
tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.
Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas,
perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki
konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas
teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo
galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia
pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo
užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą
pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia
naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo
pasiūlymo galiojimo terminą.
Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas
gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo
pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad
pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji
organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.
31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas
Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta
pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir
minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais
pagal šį įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi
sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai
turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku
turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo
terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas
derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus
pateikę tiekėjai arba jų atstovai.
Jeigu
perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį)
turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje
atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys
ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose
nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji
organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų
kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal
pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius
duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie
šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu
pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo
posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir
įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą,
neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo
pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vokus
atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių
Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo
atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
Atplėšus
voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje
dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas
perduodamas elektroninėmis priemonėmis.
Komisija
vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis
priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius
rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai
pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų
atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės
techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo
galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra
susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo
ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas
įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų
skaičius. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais
atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti
paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant
pasiūlymus.
Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos,
atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas
pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju,
kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos,
nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.
Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal
mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio
tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas
pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas
pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje
patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens
vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Tuo atveju,
kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos
žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.
Jeigu
pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos
kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams
skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti
nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.
Vokų su
pasiūlymais atplėšimo metu Komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems
suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti
Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos
įmanoma ištaisyti posėdžio metu.
Apie vokų
su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama
ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams,
jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis
tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta
informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija
negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
Tolesnes
pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija
atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos
patikrinimas
Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar
tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas,
todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose
nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis
atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir
pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą
informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs
kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37
straipsnių nuostatomis.
Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs
kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti
konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs
ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti
intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir
informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai,
reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38
straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų
reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos
reikalavimų pagrindimą.
Prireikus
konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais,
neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo
atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį
tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio
subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų
pajėgumais.
Jeigu
kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus
perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie
patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus
reikalavimus.
Jeigu
kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo
kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų
pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba
paaiškinti per protingą terminą.
Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar
dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo
dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas
ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių
ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys
vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais
kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką
ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir
kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti
tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių
kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus
reikalavimus.
33
straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas
(fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas ar buhalteris turi
neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per
pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo
nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar
vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą,
sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal
paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą,
neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos,
ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą
ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl
kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo
nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos
2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo
tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės
aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:
1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra
sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą,
kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo
reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo
veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra
tokia pati ar panaši;
2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas
vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar
susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal
šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą
teistumą arba juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra
įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas
nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar
pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,
valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje
išvardytas veikas;
4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį
perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip
konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų
pažeidimas, už kurį tiekėjui (fiziniam asmeniui) yra paskirta administracinė
nuobauda, o tiekėjui (juridiniam asmeniui) – ekonominė sankcija, numatyta
Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir nuo šios sankcijos paskyrimo praėjo mažiau
kaip vieni metai;
5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su
socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar
šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių
mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra
perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs
melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis
teisėtomis priemonėmis.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose
reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1,
2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima
teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos
dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės
įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus
duomenis.
Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl
tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad
gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su
tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis
į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3
dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami
arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2
dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti
priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo deklaracija,
kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei
institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai
jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2
dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais yra
sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs veiklą, ir šio straipsnio 2
dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.
Viešųjų
pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų,
kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir
pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga
už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
33 straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime
Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir
pasiūlymus, jei tiekėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir
paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje
apibrėžtas šias nusikalstamas veikas:
1) dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;
2) korupciją;
3) sukčiavimą;
4) pinigų plovimą.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:
1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra
sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis
pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas
vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar
susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal
šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;
3) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už
pažeidimus profesinėje veikloje;
4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį
perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;
5) nėra įvykdęs
įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies,
kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija,
reikalavimus;
6) nėra įvykdęs
įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis
registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs
melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis
teisėtomis priemonėmis.
3.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas
įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose
nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima:
1) šio
straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais –
išrašą iš teismo sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje
registruotas kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko,
kompetentingos teismo ar viešojo administravimo institucijos išduotą dokumentą,
liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;
2) šio
straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos
Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos
valstybės institucijos išduotą pažymą.
Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl
tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad
gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su
tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis
į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3
dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami
arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2
dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti
priesaikos deklaracija, arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo
deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba
administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar
prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko.
Viešųjų
pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų,
kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir
pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga
už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.
34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla
Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo
dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta
veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla
kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų
tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje
valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją,
liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.
Paslaugų pirkimo atveju, jei kandidatai arba dalyviai, norėdami
teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą
arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali
pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.
35 straipsnis. Kandidatų ir
dalyvių ekonominė ir finansinė būklė
Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo
dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės
reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę
kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
1)
atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad
kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo
išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;
3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu
įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės
įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar
dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą
apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas
pirkimas, jei ši informacija
turima.
2.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje
nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad
įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus.
Jeigu
kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti
kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų,
kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.
36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir
profesinis pajėgumas
1.
Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų
pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų
ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais
ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar)
profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:
1) per
paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo
atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir
vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų,
reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus
perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;
2)
pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų
sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų
gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne.
Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai
pateikia: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą,
jei gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant –
kandidato ar dalyvio deklaraciją;
3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir
techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač
atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų
ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;
4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos
ir priemonių, naudojamų kokybei
užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;
5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra
sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, –
patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo
technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir
mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis
naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje
registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;
6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų,
atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo
ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;
7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos
priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;
8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų
vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3
metus;
9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai
vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;
10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti
paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;
11) prekių
pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios
organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;
12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar
pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad
prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji
organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų
įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.
Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir
įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo
bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo
kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.
37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos
vadybos standartai
Perkančioji organizacija gali
reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą
sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos
standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą,
pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi
Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo
įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus,
išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima
kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių
įrodymus.
Jei perkančioji organizacija,
pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte
nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus
sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos
vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Bendrijos
aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos
standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais,
kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Bendrijos teisės
aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus.
Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus
kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų
įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.
38
straipsnis. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai
Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų
kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs
patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių
kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus sudaro
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija
(institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.
Tiekėjų įregistravimo į
oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio
įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34,
35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis.
Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys
jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų
pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus
sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą
pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie
ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.
Kompetentinga institucija registruoja tiekėjus
oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje
jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai
registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija
nedelsdama informuoja tiekėjus.
Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai
organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis
yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos
sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija
šiame sąraše jam suteikta.
Perkančioji organizacija iš oficialiame sąraše
įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie
socialinio draudimo ar mokesčių įmokas ir kitus jo kvalifikaciją įrodančius
dokumentus, kurie nebuvo pateikti įrašant tiekėją į šiuos sąrašus.
6.
Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti
pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Perkančioji
organizacija pripažįsta kompetentingos institucijos išduotą pažymą, taip pat
kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir
be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus
dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus reikalavimus.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos
praneša savo adresus Europos Bendrijų Komisijai ir valstybėms narėms.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
38 straipsnis.
Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas
Perkančioji organizacija pasiūlymų
pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti
sutrumpintas iki 36 dienų.
Skubos
atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,
neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų
terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo
skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Trečiasis skirsnis
Ribotas Konkursas
39 straipsnis.
Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas
Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai
paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti
pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio
pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba
padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis
pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji
organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos
apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą
ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su
pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme
nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos
sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per
perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir
(ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo
dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atliekant pirkimą derybų būdu,
galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti
galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose.
Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti,
jeigu:
1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų
arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių
duomenų apie savo kvalifikaciją;
2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų;
3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų
priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai
nepriimtinos kainos;
4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40
straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Jeigu perkančioji organizacija turi atmesti visus
pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
Perkančioji
organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo
sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią
pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo
objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir
funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo
išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo
datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba
2) mažiausios kainos.
Šio
straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo
pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti
pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba
nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.
Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų
lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos
eiliškumą mažėjančia tvarka.
Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina
pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš
pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,
dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,
atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
Perkančioji organizacija, norėdama priimti
sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:
1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus
vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir
nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti
kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas).
Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų
didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis
naudingumas yra vienodas, sudarant preliminarią pasiūlymų eilę pirmesnis į šią
eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas anksčiausiai.
Tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina
ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant preliminarią
pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su
pasiūlymais įregistruotas anksčiausiai;
2) nedelsdama pranešti kiekvienam pasiūlymą
pateikusiam dalyviui apie preliminarią pasiūlymų eilę, o dalyviui, kurio
pasiūlymas neįrašytas į šią eilę, – ir jo pasiūlymo atmetimo priežastis,
įskaitant pasiūlymo atmetimą dėl nelygiavertiškumo ar neatitikimo perkančiosios
organizacijos nustatytų norimo rezultato apibūdinimo ir funkcinių reikalavimų,
kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnyje;
3) patvirtinti
pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai šio
įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių
pretenzijos ir ieškiniai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10
dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams
dienos.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje
nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26,
40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų,
kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus. Tuo
atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, jo pasiūlymas laikomas
laimėjusiu, jeigu tiekėjas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus
kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina
Jeigu
pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai
maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą
kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą
privalo atmesti.
Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai
mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį
dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos
sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos
pagrindimą, atsižvelgia į:
1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba)
išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti
darbus;
3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;
4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo
sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo
vietoje, laikymąsi;
5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.
Kai perkančioji
organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad
dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien
šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios
organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta
teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai
privalo pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė,
atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje
nustatytus kriterijus.
41 straipsnis. Informacija kandidatams ir dalyviams
apie pirkimo procedūros rezultatus
Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams
nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša apie priimtą sprendimą
dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo arba leidimo
dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, taip pat nurodo priežastis, dėl kurių
buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios
sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šią
informaciją, jei to prašoma, perkančioji organizacija turi pateikti raštu.
Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar
dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų
nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:
1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;
2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, –
laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis
pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio
ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.
3.
Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali
teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia
visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo
užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Jeigu
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių
pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę,
ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.
5.
Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu,
vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir perkančiosios
organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai,
perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir
institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip
pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos
finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
42 straipsnis. Pirkimo būdai
Prekių,
paslaugų ar darbų pirkimo būdai:
1) atviras
konkursas;
2) ribotas
konkursas;
3)
konkurencinis dialogas;
4) derybos:
skelbiamos ir neskelbiamos.
2.
Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:
1) atviro ar
riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;
2)
konkurencinio dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms
sąlygoms;
3) skelbiamų
derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;
4)
neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms
sąlygoms.
Esant šio
įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali
atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.
antrasis skirsnis
Atviras konkursas
43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas
Dalyvių
skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų
tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie
yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Atvirame
konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
Atviras
konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
44
straipsnis. Pasiūlymų
pateikimo atviram konkursui terminas
1.
Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio
įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22
straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti
sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji
organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36
dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda
elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.
Jeigu
perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta
tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir
tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie
pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais
dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas
gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.
Trečiasis skirsnis
Ribotas Konkursas
44 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos
Pirkimas skelbiamų
derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu
visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;
2) išimtiniu
atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo
susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie
tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir
nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;
3) jeigu
perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12
kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų
paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar
riboto konkurso būdu;
4) jeigu yra
perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti,
ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų
ar plėtojimo išlaidų.
45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas
1.
Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:
1) šio
įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir
remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,
kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;
2)
vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina
ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.
Ribotame
konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.
Ribotas
konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam
konkursui terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato
vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Paraiškų
dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo
skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Pasiūlymų
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti
pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš
52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame
skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22
straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo
terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms,
kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti
ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Jeigu
skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis,
šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po
paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be
apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu
skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais
dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo
terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.
Skubos
atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų
terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama
pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo
skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų
pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo
išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų
pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos.
Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas
priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.
47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato,
kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti
pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.
2.
Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,
kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių
reikalavimų:
1) turi būti
užtikrinta reali konkurencija;
2)
kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;
3)
kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38
straipsnių pagrindu.
Kviečiamų
kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.
Atrinkdama kandidatus perkančioji organizacija turi
taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus
ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie
atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos
reikalavimus.
Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau
kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų
kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka
mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius,
perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios
procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų,
paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių
kvalifikacijos reikalavimų.
48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas
Paraiškas
gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta
šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.
Paraiškos
teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais
reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos
reikalaujama informacija ir dokumentai.
Vykdant
ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46
straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad
paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus
Perkančioji organizacija šio įstatymo 47
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti
pasiūlymus.
Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems
kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.
Prie kvietimo pateikti pasiūlymus turi būti
pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai
gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija
sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir
tiesiogiai su jais susipažinti.
Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji
organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo
galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada
tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir
mokėjimo procedūros. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši
informacija:
1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;
2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus
likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima
kreiptis norint gauti tuos dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei
jis nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;
3) pasiūlymų
pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,
kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;
4) kokius
perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie
savo kvalifikaciją;
5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų
reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą
arba kituose pirkimo dokumentuose;
6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,
reikalinga informacija.
Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą,
kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus
turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
Konkurencinis
dialogas
50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos
Jeigu
perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti
atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti
konkurencinį dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4
punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių
reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;
2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto
teisinio statuso ar jo finansinės sandaros.
Pirkimas konkurencinio dialogo būdu gali būti
atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.
Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo
dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.
51 straipsnis.
Konkurencinio dialogo atlikimas
Perkančioji organizacija šio įstatymo 22 ir 23
straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius
ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nustatytais
kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54
straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad
būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias
perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais
kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.
Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo metu
gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis
skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti
konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą
arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia
galimybe.
Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji
gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei
reikia, prieš tai juos palyginusi.
Perkančioji organizacija, baigusi dialogą,
apie tai praneša dalyvavusiems tiekėjams ir prašo pateikti galutinius
pasiūlymus tų tiekėjų, kurių sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos
poreikius. Tiekėjams, kurie nekviečiami pateikti pasiūlymo, pranešama, kokie
sprendiniai pasirinkti, nurodomos esminės jų pasirinkimo priežastys. Galutiniai
pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu. Šie
pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus.
Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus
paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas,
patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti
pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti
konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.
Perkančioji organizacija įvertina pateiktus
pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame
dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji
organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio
tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus
su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar kvietimo pateikti
pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti konkurenciją ar
neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.
7.
Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:
1) dialogą
vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;
2)
tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio
sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais
tiekėjais;
3) visiems
dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos
galimybės ir pateikiama vienoda informacija;
4) dialogo
eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas
ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
52
straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo
terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge
pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti
sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas
elektroninėmis priemonėmis.
52 straipsnis.
Projekto konkurso sąlygos
Projekto konkursas
gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
53 straipsnis.
Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka
Kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo,
kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio
nuostatomis.
Jei yra
pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti
kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir
nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama
kandidatus, mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti
mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.
Perkančioji organizacija dialogo turi kviesti ne
mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų
skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų
skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji
organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas
pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius
kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti
pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka
minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
54 straipsnis.
Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge
Perkančioji organizacija šio įstatymo 53
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia
konkurencinio dialogo.
Prie kvietimo pridedama specifikacijos, aprašomojo
dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima
su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę
elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta
tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti
dialoge turi būti nurodyta:
1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;
2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo
metu vartojama kalba ar kalbos;
3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus
kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;
4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų
reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą
ar aprašomajame dokumente;
5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,
reikalinga informacija.
Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji
organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo
galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada
tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo
procedūros.
PENKTASiS SKIRSNIS
derybos
55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos
Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai
iš šių sąlygų:
1) jeigu
atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai
nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) išimtiniu
atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba
su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti
visos kainos;
3) jeigu
perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A
paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui,
darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų
paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar
riboto konkurso būdu;
4) jeigu yra
perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo
sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti
tyrimų ar plėtojimo išlaidų.
56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos
Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti
perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) jeigu
atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai
visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami
visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus
pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus
minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;
2) jeigu,
paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų
arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės
nekeičiamos ir jei Europos Bendrijų Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita
apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą;
3) jeigu dėl
techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių
teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik
konkretus tiekėjas;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
2.
Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių
tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų
prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio tyrimo
ir plėtros išlaidų;
2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę
pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta
pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar
įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus
tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias
technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per
didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip
ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų
skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;
3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;
4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo,
kuris likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės, susitarus su
kreditoriais arba taikant panašią procedūrą pagal kitus teisės aktus.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali
būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų
reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į
derybas kviečiami visi laimėtojai.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip
pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:
1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,
paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo
įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar
ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant
didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar
paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra
būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo
sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė
pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi
viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;
2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar
darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su
sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto
konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,
apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi
minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu
sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant
nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas
Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo
šiais etapais:
1) šio
įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia tiekėjus pateikti
paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;
2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų
kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus,
ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta
pirkimo dokumentuose;
3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio
įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama
geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.
Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima,
vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų,
dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi
būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;
4)
vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir
kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų
protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.
2.
Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:
1) kai
kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio
rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus
vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;
2) kai
kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio
rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas
kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne
visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita
informacija yra nereikalinga.
Derybos
laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir
derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus
reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai
Derybų
procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:
1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo
gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie
susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi
reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;
teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų
tiekėjų kitų naudai;
4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą
pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas
atstovas.
Perkančioji organizacija atskirai derasi su
kiekvienu dalyviu, atitinkančiu perkančiosios organizacijos nustatytus
kvalifikacijos reikalavimus, ir nustato geriausią pasiūlymą pagal šio įstatymo
39 straipsnio nuostatas.
Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas,
pasiūlymas atmetamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo
terminai
1.
Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato
vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.
Paraiškų
dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo
skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas
gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas
elektroninėmis priemonėmis.
Jeigu
skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų
terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama
greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo
terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos
arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas
elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą
nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.
60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka
Atlikdama
pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti
kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį)
nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba
kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali
būti mažesnis kaip 3.
Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis,
kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio
nuostatomis.
61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas
Paraiškos
dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio
8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose
turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą
nurodytus reikalavimus.
Skelbiamas
derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3
dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos
turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose
Skelbiamų
derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia
vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka
atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems
minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.
Prie
kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama
nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė
elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta
tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti
derybose turi būti ši informacija:
1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie
pirkimą;
2) adresas,
kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei
reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos
dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir
mokėjimo tvarka;
3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami
pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti, jei ši
informacija nebuvo pateikta;
4) kokius
kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;
5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,
vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų
reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą
arba kituose pirkimo dokumentuose;
6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji
organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo
galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada
tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir
mokėjimo procedūros.
Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta
šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti
perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
PRELIMINARIOJI
SUTARTIS
63 straipsnis. Preliminarioji sutartis
Perkančioji organizacija (perkančiosios
organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją
sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.
Perkančioji organizacija privalo laikytis šio
įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu
pirkimo sutartis.
Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo
sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7,
8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su
tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.
Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios
sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties
sąlygų pakeitimų.
Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta
ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie
nurodomi skelbime apie pirkimą.
Perkančioji organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties
nesąžiningai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar
iškreipti.
Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su
vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji
organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji
sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad
pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.
Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais
tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau
perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus
atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.
Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties,
sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:
1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis
sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;
2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis,
kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu
būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio
straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo
nustatytos visos pirkimo sąlygos.
Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji
organizacija:
1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto
pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;
2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą
pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į
kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;
3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs
iki jų pateikimo termino pabaigos;
4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją,
vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį
pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS
64 straipsnis.
Dinaminė pirkimo sistema
Perkančioji organizacija pirkimams atlikti gali
taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos
pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik
elektroninėmis priemonėmis.
Perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę
pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo
sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje
leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę
orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis
pasiūlymas yra toks pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu
per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau
atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
Taikydama dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji
organizacija:
1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23
straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė
pirkimo sistema;
2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo
numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo
sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones
ir jų specifikacijas;
3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą,
kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai,
tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.
Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems
tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos
galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje
nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus
orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo
pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių
pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti
pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą
dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo
atmetimą.
Prieš pakviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymą dėl
konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie
pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per
nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto
skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų
tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies
nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra
užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų
vertinimo.
Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną
konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus,
kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato
pasiūlymo pateikimo terminą.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymų
vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos
sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro
pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio
straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.
Dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau kaip
ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali
pagrįsti.
Perkančioji organizacija negali taikyti dinaminės
pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.
Perkančioji organizacija negali imti kokių nors
mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.
65 straipsnis. Elektroninis aukcionas
1.
Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą
atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio
1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali
būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai
preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal
dinaminę pirkimo sistemą.
2.
Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:
1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra
mažiausia kaina, arba
2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų
reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su
ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.
Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti
elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter
alia), nurodoma ši informacija:
1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas
galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;
2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos,
ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;
3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio
aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;
4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono eigą;
5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo
pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;
6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę
įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.
Perkančioji organizacija, prieš pradėdama
elektroninį aukcioną:
1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal
mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą
kiekvieno jų reikšmingumą;
2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus
dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir
(arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip
dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono
pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais
vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti
anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.
Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo
dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip
pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui
automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų
nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų
reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose.
Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira
formulė.
Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančioji
organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi
pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje.
Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir
vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija
taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape,
tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio
aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.
Perkančioji organizacija uždaro elektroninį
aukcioną vienu ar keliais būdais:
1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo
nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;
2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių,
kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl
mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji
organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo
paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;
3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti
nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad
elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant su šios
dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo
laiko grafikas.
Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį
aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su
kuriuo bus sudaryta sutartis.
Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis
elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias
konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime
apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.
66
straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų
taisyklės
Tuo atveju, kai darbų pirkimas yra susijęs su
dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos
apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo
planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu
grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir
atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali
būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji
organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41
straipsniais.
Ypač svarbu, kad tokių pirkimų atveju perkančioji
organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti
darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti
numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji
organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos
kriterijus.
AŠTUNTASIS skirsnis
Projekto konkursaS
66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas
Atlikdama
supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų
principų ir konfidencialumo reikalavimų.
67 straipsnis.
Projekto konkurso sąlygos
Projekto konkursas
gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo,
architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.
68 straipsnis.
Projekto konkurso vykdymas
Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio
įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.
Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti
geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:
1) projekto
konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso
laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) projekto
konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar
kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto
konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
Projekto
konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų
grupė.
Dalyvavimo
projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti
tiekėjų.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
6.
Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti
planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią
konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso
organizavimo taisykles.
69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo
komisija
Kandidatų pateiktus planus ar projektus
vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta
vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus
įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams
nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję
fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik
nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir
konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami
profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių
turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti
planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto).
Pateikti
planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,
kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio
pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame
protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais,
kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.
Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros
nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti
į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo
komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.
III SKYRIUS
Perkančiųjų
organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO
PASLAUGŲ srityje, Pirkimai
70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, pirkimų
reglamentavimas
Šiame
skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios
organizacijos, veikiančios vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:
1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
3 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos;
2) valstybės ar savivaldybės įmonės;
3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta
perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką
dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo
arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad
perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar
netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja
daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti
daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;
4) įmonės,
kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis
kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje
specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės
aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio
straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų
įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.
Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
pašto paslaugų srityje yra:
1)
stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas,
teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;
2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu
susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti
skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių
projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;
3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar
paskirstymu susijusi nuotekų
šalinimo arba valymo veikla;
4) tinklų,
skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų, tramvajų,
troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas naudoti ir
eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai paslauga yra
teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias
kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų kiekiai.
Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo
reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti
tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje
teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai
organizacijai;
5)
geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio
kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;
6)
geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus
vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro,
jūrų ar vidaus vandenų keliais;
7) pašto
paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos
taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;
8) kitų ne
pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis
pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos
(paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir
pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos);
pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir
teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų
perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir
registruoto elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto
siuntomis, kurių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme,
tokios kaip neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A
paslaugų sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus
nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma
pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės
paslaugos; logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir
(arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).
Veikla
vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta
veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos
perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus
stacionariuosius tinklus perduodama:
1) dujos ar
šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje,
ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai
neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius 3
metus, įskaitant ir einamuosius metus;
2) elektros
energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2
dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo
tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio energijos gamybos
kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;
3)
geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio
straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo
sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio
geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir
einamuosius metus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
71
straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija,
procedūra
Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams,
skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą
tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.
Taikant šio straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar
veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Vadovaujamasi kriterijais, kurie
atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl konkurencijos,
tokiais kaip atitinkamų prekių arba paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba
paslaugų buvimas, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų
prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.
Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų,
jei yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos
Bendrijos teisės aktų reikalavimai. Jei tuo remiantis negalima daryti
prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad
patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto ir de jure.
Prašymą dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo
Europos Bendrijų Komisijai gali pateikti pati perkančioji organizacija ar
įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Prašymas pateikiamas
laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio
7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą
vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30
straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Europos Bendrijų Komisija taip
pat gali pradėti sprendimo, nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą
konkrečiai veiklai, priėmimo procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos
Bendrijų Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę.
71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai
Kandidatas
gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.
Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą
paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6
darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji
organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo
dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia
paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo
dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti
siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki
pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Nesibaigus
pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji
organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,
tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie
paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji
organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau
kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio
susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti
klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems
pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad
kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos.
Jeigu
perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba
surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų
paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi
kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo
kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo
pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar
susitikimų protokolus.
Pranešimai
apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems
kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.
72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių
vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai
1.
Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:
1) atviro
konkurso;
2) riboto
konkurso;
3) derybų
(skelbiamų ir neskelbiamų).
2.
Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų
būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas
pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus
reikalavimus.
Pirkimas
neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio
įstatymo 73 straipsnyje.
Projekto
konkursas gali būti vykdomas, kai yra šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos
sąlygos.
5.
Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo
sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65
straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus
atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei
pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat
gali būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos
Neskelbiamų
derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo
pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno
keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės
nekeičiamos;
2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo,
eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu
nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų,
mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos
konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;
3) jeigu dėl
techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių
teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik
konkretus tiekėjas;
4) tiek,
kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio
perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti
atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais
terminais;
5) pirkimai
atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.
2.
Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš
šių sąlygų:
1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę
pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo
tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines
prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius,
kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų,
turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų
nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;
2) jeigu
perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;
3) jeigu yra
trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už
daug mažesnę negu rinkos kainą;
4)
jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.
3.
Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto
konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju
atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.
Neskelbiamų
derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba
paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių
techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties,
nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir
galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini
pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su sąlyga, kad
papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu
pradinę pirkimo sutartį.
5.
Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji
darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį,
pakartojimas, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta
atviro, riboto konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į
tokių papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta
skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui
vykdyti.
74 straipsnis. Skelbimai
1.
Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu
orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose
nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
2.
Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie
numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais,
šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta
anksčiau, jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.
Prekių,
paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties
skelbiamas vienu iš šių būdų:
1) reguliariu
orientaciniu skelbimu arba
2) skelbimu,
kad yra kvalifikacinė sistema, arba
3) skelbimu
apie pirkimą.
Kai
reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis
dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki
datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78
straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo.
Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje
nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.
5.
Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip
nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime,
nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė
sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau
– skelbiama vieną kartą.
Dinaminės
pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie
pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus
pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę
pirkimo sistemą.
7.
Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:
1) apie
pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2
mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji
organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo
sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;
2) apie
sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2
mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus
paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.
8.
Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2
mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.
Skelbime
apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl
projekto konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią
perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų
skaičius, tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik
paprastesne forma statistikos tikslais.
Kai perkančioji organizacija sudaro paslaugų,
skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie
sudarytą pirkimo sutartį:
1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų
pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų
būdu;
2) gali apriboti teikiamą informaciją apie
paslaugų pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų
ir technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei
neskelbiamos derybos;
3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta
informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio
straipsnio 3 dalį;
4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų
ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.
11.
Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų
išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.
75 straipsnis.
Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai
Pirkimo procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto
pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus
nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į
pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir
nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminų.
Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų
pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74
straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3
dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio
įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus
aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali
būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas
perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.
Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios
organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems
kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti.
Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo
terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo
dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo
numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip
10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
Jeigu
perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš
52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip
nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą
reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui
gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji
organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip
36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos.
Kai pranešimai yra parengiami ir perduodami
elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų,
paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir pasiūlymų
priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis.
Kai perkančioji organizacija nuo skelbimo
apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai
ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais
papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų
ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus
atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu
pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų
kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo
galima susipažinti su šiais dokumentais.
Vykdant atvirą konkursą, dėl visų šio straipsnio 5,
6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu
negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau
jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų
šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo
terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo dienos.
Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų
derybų būdu, dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpintų
terminų paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų
nuo skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas,
išskyrus terminus, nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų
abipusiu susitarimu, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo
kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai
ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27
straipsnyje nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja,
kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten
susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji
organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi suinteresuoti
tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga
informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta
tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios organizacijos ir
atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
76
straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka
1.
Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų
būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus.
Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34,
35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti
supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.
Perkančioji
organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka
kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus.
Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad
tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo
procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau
atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.
Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, gali
sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine
sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.
Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto
konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus
atrankos kriterijus ir taisykles.
Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto
konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių
administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir
sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems
tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau
turimus įrodymus.
76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių
pasiūlymų
nagrinėjimas ir vertinimas
Vokų su
77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema
1.
Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę
sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija
užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą
dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji
organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.
Tiekėjų
kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos
vertinimo pakopų.
Kvalifikacinė
sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus ir
taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės specifikacijos,
vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.
Į
kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai,
išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų
sąlygų ir reikalavimų.
Kai
kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų
ekonominiais ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais
gebėjimais, tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar
gebėjimais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio
subjektais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai,
kad tie ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo
laiką. Tomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių
arba kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.
Tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų
prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie
kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.
7.
Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro
kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti
skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos
reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.
Sudarydama
ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:
1) paskelbti
skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5
dalies nuostata;
2) informuoti
ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą
dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;
3) atrinkti
dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal
nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės
sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;
4) laikytis abipusio administracinių,
techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo,
kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, ir šio įstatymo 37
straipsnio reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms,
priimdama sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir
taisykles.
Perkančioji organizacija gali išbraukti tiekėją iš
kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija neatitinka
perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos kriterijų.
78 straipsnis.
Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose
Perkančioji organizacija šio įstatymo 76 straipsnio
nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba
dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.
Tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu
apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji
organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką,
kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo
procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:
1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas
galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas,
per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei
įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei
įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;
2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;
3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir
paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;
4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti
pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti
parengtas prašymas;
5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta
pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei
kitiems dokumentams gauti;
6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar)
pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti
tiekėjai;
7) mokestis, kurį reikia sumokėti už gautus pirkimo
dokumentus, ir jo mokėjimo tvarka;
8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma,
lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant,
arba jų derinys;
9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas
arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši
informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.
79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie
pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą
1.
Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo
procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse
nustatytais reikalavimais.
2.
Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą,
tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša
per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo
tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo
prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė
trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.
3.
Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos
nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija,
nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos,
praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti
pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo
77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Apie
ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas
raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant
numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
80 straipsnis. Projekto konkursas
Projekto konkursas
vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.
81 straipsnis.
Preliminariosios sutarties ypatumai
Perkančioji organizacija, sudarydama preliminariąją
sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo
2 straipsnio 26–29 dalyse nurodytus pirkimus.
Kai perkančioji organizacija yra sudariusi
preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo
sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu,
vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.
Kai
perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį ne pagal šio
straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji negali šios sutarties pagrindu
sudaryti pirkimo sutarties neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo
73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.
Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti
preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti
konkurenciją.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės
prekių
Šio
straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų
šalių, su kuriomis Europos Bendrija nėra sudariusi nei daugiašalio, nei
dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Bendrijos įmonių konkurencinį ir
veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant
Europos Bendrijos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.
Bet kuris
pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių
dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr.
2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50
procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga,
naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.
Tais
atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo
kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie
pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies
reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas,
taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma
tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti
įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos
charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei
priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.
Nustatant
trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai
netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.
83 straipsnis. Informacijos, susijusios su
pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja
Ūkio ministeriją apie visus bendrojo pobūdžio
teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos sudaryti
paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio ministerija šią
informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai
informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie
visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami
sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad
nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:
1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės
jungtis į organizacijas gynimo;
2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į
organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;
3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo
darbo;
4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo
panaikinimo;
5) Konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;
6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir
profesinės veiklos srityje;
7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams
ir moterims už lygiavertį darbą;
8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo
uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo
ministerija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos
Bendrijų Komisijai.
IV skyriaus pakeitimas:
Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007,
Nr. 114-4630 (2007-11-08)
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
IV SKYRIUS
SUPAPRASTINTI PIRKIMAI
84 straipsnis. Supaprastintų pirkimų taikymo
sritis
Šiame skyriuje
reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):
1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio
pirkimo vertės ribas;
2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų
pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;
3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti
pirkimai.
85 straipsnis.
Supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose
nurodyta perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo
vadovautis šio įstatymo I skyriaus (atlikdama mažos vertės pirkimus neprivalo
vadovautis šio įstatymo 17
straipsnio 1, 2, 5, 7 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalių reikalavimais),
IV ir V skyrių reikalavimais.
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo
vadovautis šio įstatymo I skyriaus (neprivalo vadovautis šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalių, 18 straipsnio
1, 2, 3, 4, 6 dalių reikalavimais),
86, 87, 88, 89, 90, 91 straipsnių ir V skyriaus reikalavimais.
Perkančioji
organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles,
kurias ne vėliau kaip per 3 darbo
dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta
tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei,
savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su
šiomis taisyklėmis.
Supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės
pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji
organizacija, ir pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodyta
perkančioji organizacija) atlieka Komisija. Mažos vertės pirkimus, kuriuos
atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji organizacija, ir
pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodyta perkančioji
organizacija, gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti
valstybės tarnautojai, darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose
taisyklėse.
Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus,
pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.
86 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą
ir šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį pranešimą, kuriuos
pagal šį įstatymą ir (ar) pasitvirtintas taisykles numatyta paskelbti viešai, o
šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji
organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą, kurį pagal pasitvirtintas
taisykles numatyta paskelbti viešai, skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje. Apie mažos vertės pirkimą, kurį šio įstatymo 4 straipsnio 1
dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija pagal
pasitvirtintas taisykles numato skelbti viešai, skelbiama Centrinėje viešųjų
pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai ir informaciniai pranešimai gali
būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur
internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Skelbimo ar informacinio
pranešimo paskelbimo diena yra skelbimo paskelbimo data „Valstybės žinių“
priede „Informaciniai pranešimai“, mažos vertės pirkimų atveju – Centrinėje
viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus skelbimus
perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per
3 darbo dienas išsiunčia skelbimus spausdinti „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų
informacinėje sistemoje. Skelbimas perkančiosios organizacijos tinklalapyje,
kitur internete, leidinyje ar kitomis priemonėmis negali būti paskelbtas
anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, mažos vertės
pirkimų atveju – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. To
paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.
Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį
ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše
nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta
tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo
sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo privalo pateikti skelbimą apie
sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka. Skelbime turi
būti nurodyta, ar perkančioji organizacija sutinka, kad šis skelbimas būtų
paskelbtas.
Supaprastintų pirkimų skelbimų ir šio įstatymo 92
straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo reikalavimus nustato
Viešųjų pirkimų tarnyba.
87 straipsnis. Supaprastintų
pirkimų tiekėjų kvalifikacija
Parinkdama
tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo
32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus
pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
2.
Perkančioji organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytose taisyklėse gali
nustatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama pagal šio
straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
88 straipsnis.
Supaprastintų pirkimų techninė specifikacija
Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus
mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi šio
įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Perkančioji organizacija,
atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje
nustatytais reikalavimais, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio
įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi.
89 straipsnis. Supaprastinto pirkimo
pasiūlymų pateikimo terminai
Perkančioji organizacija, skelbdama apie supaprastintą
pirkimą, privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali
būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.
90 straipsnis.
Pasiūlymų vertinimas
Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo,
kuris pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūlė mažiausią kainą.
Perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo,
meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas,
pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus
kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
91
straipsnis. Supaprastinti
pirkimai iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų
nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros
įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų
pacientų
Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos
Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos
Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, atlikdama supaprastintus
pirkimus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip
10 procentų visų biudžeto asignavimų, numatytų biudžeto programų sąmatoje
prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti
pirkimams iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų
nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo
iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų
neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir
kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų,
jų pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti,
išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos
ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka arba gaminamų prekių,
teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašų nepaskelbė šio įstatymo nustatyta
tvarka.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tiekėjo įstaigos
ir įmonės:
1) gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų
darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje
sistemoje;
2) pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subrangovus,
subtiekėjus ar subteikėjus gali pasitelkti tik tokį pat statusą turinčias
įmones ir įstaigas.
Šio straipsnio reikalavimas pirkti prekes,
paslaugas ar darbus iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50
procentų neįgaliųjų, netaikomas, kai šios įmonės prekes tiekia, paslaugas
teikia ar darbus atlieka vykdydamos veiklą, kuri įtraukta į neremtinų veiklos
rūšių sąrašą. Socialinių įmonių ir įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50
procentų neįgaliųjų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiųjų organizacijų
pateiktų ataskaitų pagrindu parengia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų
ataskaitą ir ją pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
92
straipsnis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytos
perkančiosios organizacijos atliekamų supaprastintų pirkimų ypatumai
Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3
punktuose nurodyta perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje
nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą,
išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.
2.
Perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra
bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų. Tokiu atveju
(išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose, 4 dalies 2, 3
punktuose, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, 7 dalies
2 punkte nurodytus pirkimus) perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą
pirkti prekių, paslaugų ar darbų neskelbdama apie pirkimą, apie tai privalo
paskelbti informacinį pranešimą šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta
tvarka, o pirkimo sutartį sudaryti ne ankščiau kaip po 5 darbo dienų nuo
informacinio pranešimo paskelbimo dienos.
Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:
1) pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes
nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
2) atliekant
pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai
organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į
neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys
perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
3) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo
iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo
perkančiosios organizacijos;
4) atliekami
mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais;
5) perkama iš
socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų,
atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos
galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų, ir
įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo
terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos jų
pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai;
6) dėl
techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus
tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus
ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;
7) atskiroms
pirkimo dalims, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra
suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą
pirkimo sutartį, jei bendra tokių pirkimo dalių vertė be pridėtinės vertės
mokesčio yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės
perkant panašias prekes ir paslaugas ir 1,5 procento – perkant darbus.
Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės
ir paslaugos:
1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę
sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo
tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis
prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo
efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o
alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų
nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių
charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis
prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai
perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos,
turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų
techninių charakteristikų suderinamumo;
2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos
diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos
Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir
specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje;
3) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant
reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.
Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos prekės, kai:
1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo,
eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti
pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų
dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;
4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš
bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;
5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.
Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos paslaugos, kai:
1) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais
dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;
2) perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo
tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal
darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;
3) perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių
autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno
sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka
įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;
4) perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių
sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos
nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;
5) perkamos mokslo ir studijų institucijų mokslo,
studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo
ekspertinio vertinimo paslaugos.
Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti
perkamos paslaugos ir darbai, kai:
1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,
paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą
pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia
pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta
pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo
sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties
kainos;
2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar
darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su
sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį
skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti
papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam
pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių
trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo
sutarties sudarymo momento.
V SKYRIUS
Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
91 straipsnis.
Supaprastinto pirkimo techninė specifikacija
Techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti
šio įstatymo 25 straipsnyje, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
92 straipsnis.
Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas
Pirkimo dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo
skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo išsiuntimo tiekėjams dienos iki
pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo
dokumentai pateikiami to paprašiusiam tiekėjui nedelsiant, ne vėliau kaip per 3
darbo dienas, gavus prašymą.
Pirkimo dokumentai, tarp jų ir kvietimai,
pranešimai, paaiškinimai, papildymai, tiekėjams pateikiami asmeniškai,
siunčiami registruotu laišku arba registruotu laišku ir faksu ar elektroniniu
paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo data laikoma pateikimo data.
Pirkimo dokumentus perkančioji organizacija gali
pateikti ir internete. Šiuo atveju interneto adresas turi būti nurodytas
skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai internete negali būti pateikti
anksčiau, negu apie pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi internete,
šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.
Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš
visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį, kurį sudaro dokumento
kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumento vertimą
į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į
užsienio kalbą išlaidos.
93 straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos
veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimas
Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją
perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų
sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo
stadija.
Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti
tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar
pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir
terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 95 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti
šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
94 straipsnis. Pretenzijų pateikimo,
nagrinėjimo tvarka ir terminai
Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas
nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo
teisėtų interesų pažeidimą.
2.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos
iki pirkimo sutarties sudarymo.
3.
Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo
procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas
sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo
procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo
procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau
tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji
organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo
priežastis.
5.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą
sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie
priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją
pateikusiam tiekėjui.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
95 straipsnis. Ieškinio
pateikimas ir išnagrinėjimo terminai
Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas
ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie
pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per
nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį
teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai
nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.
Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo
procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio
skundo priėmimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,
Nr. 81-3179 (2008-07-17)
96 straipsnis. Žalos
atlyginimas
Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo
netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,
nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
97 straipsnis.
Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas
Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo
gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų
tarnybai.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas,
per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje reglamentuojamo
pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo III skyriuje
reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas
neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;
3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė
perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo
procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.
Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad
bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų
tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija
pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
98 straipsnis. Taikinimas
Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas
kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio
įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę
iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali
būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą
persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.
Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų
Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija
sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų
Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti
padaryta žala kandidatams ar dalyviams.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir
perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam
arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.
Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.
Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,
perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai
savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti
ir žodžiu, ir raštu.
Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą
pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo dalyvavimo
taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo procedūros
išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,
kad taikinimas būtų nutrauktas.
Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas
nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija
privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu
Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi
sudaryti kliūčių šio įstatymo 97 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos teisės
pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio
kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673, 2008-07-03,
Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
99 straipsnis. Atestavimas
Perkančioji
organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų
pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų
pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.
Atestavimo
išlaidas padengia perkančioji organizacija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų
procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.
Straipsnio
numeracijos pakeitimas:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
100 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios
organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų
tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos finansinę paramą
administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.
Viešųjų
pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui
apie administracinės nuobaudos paskyrimą.
3.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas
pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo
procedūras.
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti
įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys
asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
1
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE
(EVRK1)
PATEIKTŲ
VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
Statyba
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
skyrius
grupė
klasė
pavadinimas
aprašymas
45
Statyba
Šis skyrius apima:
– naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimo ir
įprastus remonto darbus
45000000
45.1
Statybvietės
paruošimas
45100000
45.11
Pastatų
nugriovimas, išardymas;
grunto
pervežimas
Ši klasė apima:
– pastatų ir kitų statinių
nugriovimą
– statybviečių tvarkymą
– grunto pervežimą: iškasimą,
užkasimą, statybvietės išlyginimą,
griovių kasimą, akmenų pašalinimą,
sprogdinimą ir t. t.
– vietovės paruošimą kasybos darbams:
– nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei
kasybos darbų plėtojimą bei ruošimą
Ši klasė taip pat apima:
– statybviečių drenažą
– žemės ir miškų
ūkio paskirties naudmenų drenažą
45110000
45.12
Žvalgomasis
gręžimas
Ši klasė apima:
– žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių
atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms
Ši klasė neapima:
– naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių
gręžimo (žr. 11.20)
– vandens gręžinių gręžimo
(žr. 45.25)
– šachtų įrengimo (žr. 45.25)
– naftos ir gamtinių dujų
telkinių
žvalgymo, geofizinių, geologinių
ir seisminių matavimų (žr. 74.20)
45120000
45.2
Pastatų ir jų dalių
statyba, civilinė inžinerija
45200000
45.21
Bendroji pastatų
statyba ir civilinės inžinerijos
darbai
Ši klasė apima:
– visų rūšių pastatų statybą
– civilinės inžinerijos statinių statybą: tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminėms
perėjoms
– ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas
– miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros linijas
– papildomus miesto darbus
– surenkamų statinių statymą ir įrengimą
statybvietėje
Ši klasė neapima:
– paslaugų, susijusių su naftos ir
gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20)
– surenkamų statinių, kurių dalys
nėra betoninės
ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje
(žr. 20, 26 ir 28 skyrius)
– sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto
salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų
statybos darbus) (žr. 45.23)
– pastatų įrengimo (žr. 45.3)
– pastatų apdailos (žr. 45.4)
– architektūrinės ir inžinerinės
veiklos (žr. 74.20)
– statybos projektų valdymo
(žr. 74.20)
45210000
išskyrus:
-45213316
45220000
45231000
45232000
45.22
Stogo dangos ir
stogo konstrukcijų įrengimas
Ši klasė apima:
– stogų įrengimą
– stogo dangų
įrengimą
– sandarinimą
45261000
45.23
Automagistra-lių,
kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba
Ši klasė apima:
– automagistralių, gatvių, kelių, kitų
transporto ir pėsčiųjų kelių statybą
– geležinkelių
statybą
– oro uosto pakilimo takų statybą
–
sporto aikštelių, stadionų, plaukimo
baseinų, teniso ir golfo aikštelių
statybą (išskyrus pastatų statybą)
–
kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimą
Ši klasė neapima:
– pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11)
45212212 ir
DA03
45230000
išskyrus:
-45231000
-45232000
-45234115
45.24
Vandens statinių
statyba
Ši klasė apima:
– statybą:
– vandens kelių, uostų ir upių
darbų, poilsinių prieplaukų
(valčių prieplaukų), šliuzų ir t.
t.
– užtvankų ir nutekamųjų griovių dugno valymo darbų
– darbus po vandeniu
45240000
45.25
Kiti statybos
darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Ši klasė apima:
– statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos
sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos:
– pamatų įrengimas, įskaitant
polių įleidimą
– vandens šulinių gręžimas bei
statyba, šachtų įrengimas
– ne savos gamybos plieno
detalių montavimas
– plieno lankstymas
– mūrijimas ir grindimas
– pastolių ir darbo platformų įrengimas
ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą
– kaminų ir pramoninių krosnių
įrengimas
Į šią klasę
neįeina:
– pastolių nuoma be jų įrengimo ir išardymo
(žr. 71.32)
45250000 45262000
45.3
Pastatų įrengimas
45300000
45.31
Elektros laidų ir
kitokios armatūros įrengimas
Ši klasė apima:
– įrengimą
pastatuose ar kituose statiniuose:
– elektros laidų ir armatūros
– telekomunikacijos sistemų
– elektrinių šildymo sistemų
– radijo ir
televizijos antenų
(gyvenamiesiems namams)
–
priešgaisrinės signalizacijos
–
įsilaužimo signalizacijos sistemų
– liftų ir
eskalatorių
– žaibolaidžių ir
t. t.
45213316 45310000
išskyrus
-45316000
45.32
Veikla,
susijusi su izoliacijos
darbais
Ši klasė apima:
– šiluminės, garso arba vibracijos
izoliacijos įrengimą pastatuose arba
kituose statiniuose
Ši klasė neapima:
– sandarinimo darbų (žr. 45.22)
45320000
45.33
Santechnikos darbai
Ši klasė apima:
– šiuos darbus pastatuose arba kituose
statiniuose:
– santechnikos ir sanitarijos įrangos
montavimą
– dujotiekio armatūros įrengimą
– šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo
įrangos bei kanalų įrengimą
– automatinių gesinimo sistemų
įrengimą
Ši klasė neapima:
– elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31)
45330000
45.34
Kiti pastatų
įrengimo darbai
Ši klasė apima:
– kelių, geležinkelių, oro ir jūrų
uostų apšvietimo ir signalų sistemų įrengimą
– armatūros ir armatūros reikmenų
pastatuose ir kituose statiniuose
įrengimą (niekur kitur nepriskirta)
45234115 45316000 45340000
45.4
Pastatų apdaila
45400000
45.41
Tinkavimas
Ši klasė apima:
– vidaus ir išorės
tinkavimo ar gipso klojimo darbus
pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas
45410000
45.42
Staliaus dirbinių
įrengimas
Ši klasė apima:
– ne savos gamybos
durų, langų,
durų ir langų rėmų, sumontuojamų
virtuvių, laiptinių, parduotuvių
armatūros ir pan. iš medžio
arba kitų medžiagų įrengimą
– vidaus apdailos
darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų
dangų, slenkančių pertvarų ir t.
t. įrengimas
Ši klasė neapima:
–
parketo ir kitokių medinių grindų
dangų klojimo (žr.
45.43)
45420000
45.43
Grindų ir sienų
dengimas
Ši klasė apima:
– šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo
darbus pastatuose
arba kituose statiniuose:
– keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių
klojimą
– parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą
– kiliminių arba linoleumo
dangų klojimą, įskaitant
pagamintas iš gumos arba plastmasės
grindų dangas
– terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų
įrengimą
– tapetų klijavimą
45430000
45.44
Dažymas ir
stiklinimas
Ši klasė apima:
–
pastatų išorės ir vidaus dažymą
–
civilinės inžinerijos konstrukcijų
dažymą
–
stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą
Ši klasė neapima:
–
langų montavimo (žr. 45.42)
45440000
45.45
Kiti statybos
apdailos darbai
Ši klasė apima:
– privačių baseinų
įrengimą
– pastatų valymą
garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus
– kitus pastatų
apdailos ir užbaigimo darbus
Ši klasė neapima:
– pastatų ir kitų
statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70)
45212212 ir 04
45450000
45.5
Statybos
arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi
nuoma
45500000
45.50
Statybos arba
griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma
Ši klasė neapima:
– statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių
nuomos be operatorių
(žr. 71.32)
45500000
1Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos
ekonominės bendrijos ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu parengtas
Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kuriam Lietuvos Respublikos
Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės
veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995, Nr. 43-1054).
Pastaba: Jeigu iškyla EVRK ir CPV darbų aiškinimo
skirtumų, vadovaujamasi EVRK.
1 priedėlio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
2
priedėlis
PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 28 DALYJE
A
PASLAUGOS
Kate-gorijos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC1)
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
1.
Priežiūros ir
remonto paslaugos
6112, 6122, 633, 886
Nuo 50100000-6 iki
50884000-5 (išskyrus nuo 50310000-1 iki 50324200-4 ir 50116510-9,
50190000-3,
50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1
2.
Sausumos transporto
paslaugos2, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių
paslaugas, išskyrus pašto vežimą
712 (išskyrus 71235), 7512, 87304
Nuo 60100000-9 iki
60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4, 60220000-6) ir nuo 64120000-3
iki
64121200-2
3.
Keleivių ir
krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimą
73 (išskyrus 7321)
Nuo 60410000-5 iki
60424120-3
(išskyrus
60411000-2, 60421000-5) ir
60500000-3
nuo 60440000-4 iki
60445000-9
4.
Sausumos2
ir oro pašto transportas
71235, 7321
60160000-7,60161000-4
60411000-2, 60421000-5
5.
Ryšių paslaugos
752
Nuo 64200000-8 iki
64228200-2
72318000-7, ir
nuo 72700000-7 iki
72720000-3
6.
Finansinės
paslaugos:
draudimo
paslaugos;
bankų ir
investavimo paslaugos3
ex. 81, 812, 814
Nuo 66100000-1 iki
66720000-3 (3)
7.
Kompiuterių ir
susijusios paslaugos
84
Nuo 50310000-1 iki
50324200-4
Nuo 72000000-5 iki
72920000-5
(išskyrus
72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4
8.
Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos
paslaugos4
85
Nuo 73000000-2 iki
73436000-7
(išskyrus
73200000-4, 73210000-7, 73220000-0
9.
Apskaitos, audito
ir buhalterinės apskaitos paslaugos
862
Nuo 79210000-9 iki
79223000-3
10.
Rinkos tyrimų ir
viešosios nuomonės apklausos paslaugos
864
Nuo 79300000-7 iki
79330000-6, ir 79342310-9, 79342311-6
11.
Valdymo
konsultavimo5 ir susijusios paslaugos
865, 866
Nuo 73200000-4 iki
73220000-0
nuo 79400000-8 iki
79421200-3
ir
79342000-3,
79342100-4
79342300-6,
79342320-2
79342321-9,
79910000-6, 79991000-7
98362000-8
12.
Architektūrinės
paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų
planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslo ir
techninio konsultavimo paslaugos; techninių tyrimų ir analizės paslaugos
867
Nuo 71000000-8 iki
71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir
79994000-8
13.
Reklamos paslaugos
871
Nuo 79341000-6 iki
79342200-5
(išskyrus
79342000-3 ir 79342100-4
14.
Pastatų valymo
paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
874
82201 – 82206
Nuo
70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo
90900000-6 iki
90924000-0
15.
Leidybos ir
spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu
88442
Nuo 79800000-2 iki
79824000-6 nuo 79970000-6 iki
79980000-7
16.
Nuotekų ir atliekų
šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
94
Nuo 90400000-1 iki
90743200-9 (išskyrus 90712200-3),
nuo 90910000-9 iki
90920000-2 ir
50190000-3,
50229000-6
50243000-0
1CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo
reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.
2Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.
3Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su pinigų,
valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų
valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba
kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas. Taip pat
neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų
daiktų įsigijimu ar nuoma arba teisių į juos įsigijimą bet kokiomis
finansinėmis priemonėmis; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos prieš sudarant,
sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų arba kitų
nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos sutartis,
nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.
4Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros
paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai organizacijai ir
už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
5Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Kate-gorijos Nr.
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC)
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną
(CPV)
17.
Viešbučių ir
restoranų paslaugos
64
Nuo 55100000-1 iki
55524000-9
ir nuo
98340000-8 iki
98341100-6
18.
Geležinkelių
transporto paslaugos
711
Nuo 60200000-0 iki
60220000-6
19.
Vandens transporto
paslaugos
72
Nuo 60600000-4 iki
60653000-0
ir nuo 63727000-1
iki 63727200-3
20.
Pagalbinio
transporto paslaugos
74
Nuo 63000000-9 iki 63734000-3
(išskyrus
63711200-8, 63712700-0, 63712710-3,
ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3) ir 98361000-1
21.
Teisinės paslaugos
861
Nuo 79100000-5 iki
79140000-7
22.
Personalo
įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos1
872
Nuo 79600000-0 iki
79635000-4
(išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0), ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9
23.
Tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas
873, išskyrus 87304
Nuo 79700000-1 iki
79723000-8
24.
Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos
92
Nuo 80100000-5 iki
80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1
25.
Sveikatos ir socialinės paslaugos
93
79611000-0, ir nuo
85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus
85321000-5 ir 85322000-2
26.
Rekreacijos,
kultūros ir sporto paslaugos2
96
Nuo 79995000-5 iki
79995200-7, ir nuo 92000000-1 iki 92700000-8
(išskyrus
92230000-2, 92231000-9, 92232000-6
27.
Kitos paslaugos
1Išskyrus darbo sutartis.
2Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir
televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų
programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,
kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytai
perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas.
Pastaba: Jeigu iškyla CPC ir CPV paslaugų aiškinimo
skirtumų, vadovaujamasi CPC.
2 priedėlio
pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
3 priedėlis
KAI
KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS
Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis
reikšmėmis:
1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –
pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti
medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų
medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir
perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio
aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis
neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos
reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,
terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir
ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,
susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir
darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas
kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal
bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei
medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;
2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė
specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai
apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai
rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų
atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo
(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,
būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,
bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo
(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo
tvarka;
3) standartas – pripažintos
standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir
daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir
kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas
standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
4) Europos techninis liudijimas – Europos
techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto
tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,
kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir
nustatantis techninius produkto reikalavimus;
5) bendroji techninė
specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių pripažintos
procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant
užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;
6) techninis etalonas – bet kuris Europos
standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,
priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
4
priedėlis
BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS
Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl
gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –
1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar
paskirstymas –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios
geležinkelio paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų
geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto
paslaugų srityje –
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl
Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų
kokybės gerinimo.
Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –
1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl
leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi
jais sąlygų.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar
vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų
įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu
sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL
2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 246) su
paskutiniais pakeitimais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas,
p. 322).
1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą
viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6
skyrius, 1 tomas, p. 315) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno
(BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2151/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 72).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais,
padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).
2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas
Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios
pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto
paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų (OL 2005 L 7, p. 7).
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą
dėl viešųjų pirkimų (OL 2005 L 257, p. 127).
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,
naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius pranešimus,
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2005 L 257, p. 1).
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB
dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos
derinimo (OL 2005 L 323, p. 55).
2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB)
Nr. 213/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –
CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl
viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas (tekstas svarbus EEE ) (OL 2008 L 74, p. 1).
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.
86-2565 (1999 10 15)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.
7-177 (2000 01 26)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.
28-766 (2000 04 05)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-865,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,
6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,
40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1173,
2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1217,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio
Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata
dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1 dalies
5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl veiklos
vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos
tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl paslaugų
apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo
Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl
spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į
paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie
pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų
institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos
Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl
101 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentai
Perkančioji
organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame
konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus, kuriuose apibūdinamos
pirkimo sąlygos ir procedūros. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija:
1) pirkimo
pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) pirkimo
pasiūlymo galiojimo terminas;
3) perkamų
prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai ir
kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, paslaugų
ar darbų apimtis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių
tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir
kita pirkimo objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio
įstatymo 25 straipsnio reikalavimais;
4)
informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų
arba paslaugų, – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti
pasiūlymai, apibūdinimas;
5)
informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;
6)
informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma
pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;
7) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai;
8) dokumentų
sąrašas ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad
jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;
9) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie
tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės
tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų ar dovanų,
nesuteikė ir nesuteiks jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar
nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;
10) kur ir
kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;
11) vokų su
pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
12)
informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;
13) pirkimo
pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)
bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;
14) siūlomos
pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;
15) pirkimo
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo (jei reikalaujama) ir pirkimo sutarties
įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
16) būdai,
kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;
17) pirkimo
pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;
18)
perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su
tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius
pranešimus, pareigos, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
19) jeigu perkančioji organizacija pasilieka
teisę pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas, esant šio įstatymo 86
straipsnio 7 dalies 2 punkto sąlygai, – atitinkama informacija apie šią teisę.
Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad
konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir kokiai pirkimo
daliai atlikti jis ketina pasitelkti. Toks reikalavimas nekeičia pagrindinio
tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali
nustatyti sutarties atlikimo sąlygas, susijusias su socialinėmis ir aplinkos
apsaugos reikmėmis, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.
Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra skelbimas apie
pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau
papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjas.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia
vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,
aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija
nupirkti tai, ko reikia.
102 straipsnis.
Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminas
Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir
paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo
pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.
103 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso ypatumai
1.
Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu
derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
2.
Supaprastintas atviras konkursas laikomas įvykusiu, jei yra bent vienas
neatmestas pasiūlymas.
TREČIASIS SKIRSNIS
SUPAPRASTINTAS RIBOTAS KONKURSAS
Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio
1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki jo
įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams
(rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. VIII-1210 (Žin.,
1999, Nr. 56-1809)
nuostatas.
Nauja
įstatymo redakcija
Pakeitimai:
1)
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1581, 2003-05-27,
Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2)
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO
IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas,
išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2
straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Šio
Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1581,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nuo Lietuvos Respublikos narystės
Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos
Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9
punktai.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6
straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo
2004 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo
pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos
Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1955, 2003-12-23,
Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 64 IR 65
STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2252,
2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)
PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO,
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO
IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2339,
2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-471,
2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja
įstatymo redakcija
Šis įstatymas,
išskyrus jo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 31 d.
Įsigaliojus šiam
įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba
išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai
nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatymo Nr. IX-1217
(Žin., 2002, Nr. 118-5296)
nuostatas.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1298,
2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 86
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 89, 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
16.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1673,
2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7,
8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41,
51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS, 1 IR 2
PRIEDĖLIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį, įsigalioja
2008 m. rugsėjo 15 d.
Šio įstatymo 12
straipsnio 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, iki
jo įsigaliojimo pradėti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų
pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2008-07-22)
autrap@lrs.lt
105 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai
1.
Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,
nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:
1) paraiškų
rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) kandidatų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;
3)
mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies
pateikti pasiūlymus, skaičius.
2.
Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama
informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos
tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi
pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.
106 straipsnis. Paraiškos dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse
Paraiškas
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia
vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).
Paraiškų
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti
trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.
107 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos
tikrinimas ir vertinimas
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio
įstatymo 33–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai atitinka
konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo
dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius
kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne
mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,
kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija skelbime turi
teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė
mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų
neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti
pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.
108 straipsnis.
Kvietimas pateikti pasiūlymus
Šio
įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji
organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso
dokumentus.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14
dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo
pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai
Perkančioji organizacija neturi teisės
supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar
pateiktų pasiūlymų.
Supaprastintas ribotas konkursas laikomas įvykusiu,
jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
KETVIRTASIS skirsnis
skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos
110 straipsnis. Tiekėjų
informavimas apie supaprastintas derybas
Apie
skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Apie
neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija
praneša raštu.
111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju
Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose
turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi
būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga
informacija.
2.
Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas
tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1
dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal
šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų
derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek
jie neprieštarauja derybų esmei.
112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju
Skelbiamų supaprastintų derybų atveju perkančioji
organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip
14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių
pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.
Neskelbiamų supaprastintų derybų atvejais pasiūlymų pateikimo terminą nustato
perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o
supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.
113 straipsnis.
Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio
įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo
dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis
visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus
ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus,
kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86
straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.
114 straipsnis.
Derybos su atrinktais tiekėjais
Komisija
turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar
darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.
Vykdant
derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:
1) šalys
niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios
informacijos;
2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi
reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;
3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą
pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas
atstovas.
115 straipsnis.
Supaprastintų derybų galutiniai
pasiūlymai ir jų vertinimas
Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra
šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo
pakeisti derybų metu.
Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai
nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta
tvarka.
Supaprastintos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu
yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka
perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
PeNKTAsis skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS
116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos
Supaprastintas
projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo,
architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu
sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.
117 straipsnis.
Supaprastinto projekto konkurso vykdymas
1.
Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89
straipsnio nuostatomis.
Supaprastintas projekto konkursas gali būti
vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų
planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar
kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją
(tiekėjus), jeigu:
1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju
numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba
2)
supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta
apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji
organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų
būdu, į derybas pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba
visus laimėtojus (pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).
3.
Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai
asmenys ir šių asmenų grupės.
Dalyvavimo
supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar
kitaip diskriminuoti tiekėjų.
Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.
Perkančioji organizacija gali rengti kandidatų,
kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo
atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti
nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos
kriterijus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.
118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo
komisija
Dalyvių pateiktus planus ir projektus vertina
perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo
komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus
įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo
komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję
fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami
profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių
turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
Vertinimo
komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti
planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto).
Pateikti planai ir projektai vertinami pagal
pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis
mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
Vertinimo
komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų
eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo
paaiškinimo.
Po to, kai vertinimo komisija prieina prie
bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami
atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole.
Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.
šeštasis skirsnis
Įprasta komercinė praktika
119 straipsnis.
Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką
Pirkimus
taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo
paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami
vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis. Pirkimams,
atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18 straipsnio 1–7
dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra neprivalomi,
išskyrus šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies ir 91 straipsnio reikalavimus šio
įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytoms paslaugoms, kai pirkimo vertė
yra didesnė, nei nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Sprendimą
dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo
įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.
Atliekant
pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3
straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su
tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai
perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią
pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su
vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija
turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją
organizaciją kontroliuojančios institucijos.
Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000
Lt, gali būti sudaroma žodžiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1298,
2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)
V SKYRIUS
Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
120
straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų
nagrinėjimas
Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus
interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją
perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų
sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo
stadija.
Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti
tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar
pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir
terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje
nustatyta tvarka.
Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti
šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.
121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo
tvarka ir terminai
Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas
nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo
teisėtų interesų pažeidimą.
2.
Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos
iki pirkimo sutarties sudarymo.
3.
Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo
procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo
procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas
sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4.
Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo
procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo
procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau
tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji
organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo
priežastis.
5.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą
sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie
priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją
pateikusiam tiekėjui.
122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo
terminai
Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas
ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie
pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per
nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį
teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai
nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.
Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo
procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.
Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti
išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio
skundo priėmimo dienos.
123 straipsnis. Žalos atlyginimas
Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo
šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo
netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,
nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų
nagrinėjimas
Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo
gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų
tarnybai.
Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje
reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio
įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų
Komisijai pateikti:
1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas
neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;
3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė
perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo
procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.
Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad
bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų
tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija
pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.
125 straipsnis.
Taikinimas
Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas
kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio
įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę
iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali
būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą
persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.
Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų
Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija
sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų Komisijai
apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala
kandidatams ar dalyviams.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir
perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam
arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.
Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.
Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.
Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji
organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo
paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir
žodžiu, ir raštu.
Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą
pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo
dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo
procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,
kad taikinimas būtų nutrauktas.
Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas
nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija
privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu
Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi
sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos
teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio
kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.
126 straipsnis.
Atestavimas
Perkančioji
organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto
paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų
pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų
pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.
Atestavimo
išlaidas padengia perkančioji organizacija.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,
energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų
procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.
127 straipsnis. Viešųjų
pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų
atsakomybė
Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų
tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.
Viešųjų
pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui
apie administracinės nuobaudos paskyrimą.
3.
Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas
pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo
procedūras.
Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti
įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys
asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
1
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ
ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE
(EVRK(1))
PATEIKTŲ
VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
Sekcija F
Statyba
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
skyrius
grupė
klasė
pavadinimas
aprašymas
45
Statyba
Į šį skyrių įeina:
naujų pastatų
statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas
45000000
45.1
Statybvietės
paruošimas
45100000
45.11
Pastatų
nugriovimas, išardymas; žemės darbai
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių nugriovimas;
statybviečių
tvarkymas:
žemės darbai –
iškasimas,
užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas,
sprogdinimas ir t. t.;
vietovės paruošimas
kasybos darbams:
viršutinio žemės
sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas
naudoti statyboms.
Į šią klasę taip
pat įeina:
statybviečių
drenažas,
žemės ir miškų ūkio
paskirties naudmenų drenažas
45110000
45.12
Žvalgomasis
gręžimas
Į šią klasę įeina:
žvalgomasis
gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms
išžvalgyti.
Į šią klasę
neįeina:
naftos ir gamtinių
dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),
vandens gręžinių
gręžimas (žr. 45.25),
šachtų įrengimas
(žr. 45.25),
naftos ir gamtinių
dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)
45120000
45.2
Pastatų ir jų dalių
statyba, inžinerinių statinių statyba
45200000
45.21
Bendroji pastatų
statyba ir inžinerinių statinių statyba
Į šią klasę įeina:
visų rūšių pastatų
statyba,
inžinerijos
statinių statyba:
tiltų, įskaitant
tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir
požeminiams keliams (metro), statyba,
ilgų nuotolių
vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto
komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,
surenkamųjų pastatų
surinkimas ir statyba vietoje.
Į šią klasę
neįeina:
naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr.
11.20),
savos gamybos
surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių,
kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),
sporto aikštelių,
stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be
pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),
pastatų įrengimas
(žr. 45.3),
pastatų apdaila
(žr. 45.4)
architektų ir
inžinierių veikla (žr. 74.20),
statybos projekto
valdymas (žr. 74.20)
45210000
45.22
Laikančiųjų stogo
konstrukcijų ir stogo dangų montavimas
Į šią klasę įeina:
stogų montavimas,
stogų dengimas,
hidroizoliavimas
45220000
45.23
Automagist-ralių,
kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba
Į šią klasę įeina:
automagistralių,
gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,
geležinkelių
statyba,
oro uosto pakilimo
takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo
aikštelių (be pastatų) statyba,
kelių ir stovėjimo
aikštelių ženklinimas.
Į šią klasę
neįeina:
paruošiamieji žemės
kasimo darbai (žr. 45.11)
45230000
45.24
Vandens statinių
statyba
Į šią klasę įeina:
statyba –
vandens kelių,
uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,
užtvankų ir dambų
dugno valymo
darbai,
povandeniniai
darbai
45240000
45.25
Kiti statybos
darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus
Į šią klasę įeina:
statybos darbai,
apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių
žinių arba įrangos:
pamatų įrengimas,
įskaitant polių įleidimą,
šulinių ir šachtų
įrengimas,
ne savos gamybos
plieno elementų montavimas,
plieno lankstymas,
mūrijimas ir grindimas,
pastolių ir darbo
platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų
nuomą,
kaminų ir
pramoninių krosnių įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
pastolių nuoma be
jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)
45250000
45.3
Pastatų įrengimas
45300000
45.31
Elektros
instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių įrengimas:
elektros
instaliacijos ir įtaisų įrengimas,
telekomunikacijos
sistemų įrengimas,
elektrinio šildymo
sistemų įrengimas,
radijo ir
televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,
gaisro
signalizacijos įrengimas,
apsaugos sistemų
įrengimas,
liftų ir
eskalatorių įrengimas,
žaibolaidžių
įrengimas ir t. t.
45310000
45.32
Izoliacijos
įrengimas
Į šią klasę įeina:
šilumos, garso ir
vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.
Į šią klasę
neįeina:
hidroizoliavimas
(žr. 45.22)
45320000
45.33
Santechnikos darbai
Į šią klasę įeina:
pastatuose arba
kituose statybos objektuose:
santechnikos ir
sanitarijos įrangos įrengimas,
dujų įtaisų
įrengimas,
šildymo, vėdinimo,
šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,
automatinių
gesinimo sistemų įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
elektros šildymo
sistemų įrengimas (žr. 45.31)
45330000
45.34
Kitoks pastatų ir
statinių įrengimas
Į šią klasę įeina:
kelių,
geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų
įrengimas,
kitur nenurodytos
įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose
45340000
45.4
Statybos baigimas
45400000
45.41
Tinkavimas
Į šią klasę įeina:
pastatų ir kitų
statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų,
reikalingų šiems darbams, ruošimą
45410000
45.42
Staliaus dirbinių
įrengimas
Į šią klasę įeina:
ne savos gamybos iš
medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos,
laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas
vidaus apdailos
darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t.
įrengimas.
Į šią klasę
neįeina:
parketo ir kitų
medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)
45420000
45.43
Grindų ir sienų
dengimas
Į šią klasę įeina:
klojimo, dengimo,
kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:
keraminių,
betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,
parketo ir kitokių
medinių grindų dangų klojimas,
kiliminių arba
linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,
teraco, marmuro,
granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,
sienų apmušalų
klijavimas
45430000
45.44
Dažymas ir
stiklinimas
Į šią klasę įeina:
pastatų išorės ir
vidaus dažymas,
civilinės
paskirties statinių dažymas,
stiklų, veidrodžių
ir kt. stiklinimas.
Į šią klasę
neįeina:
langų įstatymas
(žr. 45.42)
45440000
45.45
Kiti baigiamieji
statybos darbai
Į šią klasę įeina:
privačių baseinų
įrengimas,
pastatų valymas
garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,
kitur nenurodyti
kiti pastatų apdailos darbai.
Į šią klasę
neįeina:
pastatų ir kitų
statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)
45450000
45.5
Statybos ar pastatų
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
45500000
45.50
Statybos ar pastatų
griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)
Į šią klasę
neįeina:
statybos ir pastatų
griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)
(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos
klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE
rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių
klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,
Nr. 43-1054).
Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo
skirtumams, viršenybę turi EVRK.
Lietuvos Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
2
priedėlis
PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE
A
PASLAUGOS
Kate-gorija
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų
klasifikatorių (CPC(1))
Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)
1.
Priežiūros ir
remonto paslaugos
6112, 6122, 633,
886
Nuo 50100000 iki
50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3,
50229000-6, 50243000-0)
2.
Sausumos transporto
paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir
kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas
712 (išskyrus
71235), 7512, 87304
Nuo 60112000-6 iki
60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo
64120000-3 iki 64121200-2
3.
Keleivių ir
krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas
73 (išskyrus 7321)
Nuo 62100000-3 iki
62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)
4.
Sausumos(3)
ir oro pašto paslaugos
71235, 7321
60122200-1,
60122230-0 62121000-6, 62221000-7
5.
Telekomunikacijų
paslaugos
752
Nuo 64200000-8 iki
64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3
6.
Finansinės
paslaugos:
draudimo
paslaugos;
bankų ir
investavimo paslaugos(4 )
buvęs 81, 812, 814
Nuo 66100000-1 iki
66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)
7.
Kompiuterių ir
panašios paslaugos
84
Nuo 50300000-8 iki
50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo
72530000-9 iki 72532000-3)
8.
Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)
85
Nuo 73000000-2 iki
73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)
9.
Apskaitos, audito
ir buhalterinės apskaitos paslaugos
862
Nuo 74121000-3 iki
74121250-0
10.
Rinkos tyrimų ir
viešosios nuomonės apklausos paslaugos
864
Nuo 74130000-9 iki
74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4
11.
Valdymo
konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos
865, 866
Nuo 73200000-4 iki
73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir
74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5,
93620000-0
12.
Architektūrinės
paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir
landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo
paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos
867
Nuo 74200000-1 iki
74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6
13.
Reklamos paslaugos
871
Nuo 74400000-3 iki
74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)
14.
Pastatų valymo
paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos
874
82201 – 82206
Nuo 70300000-4 iki
70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4
15.
Leidybos ir
spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį
88442
Nuo 78000000-7 iki
78400000-1
16.
Nuotekų ir atliekų
šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos
94
Nuo 90100000-8 iki
90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0
(
1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo
reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.
(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių
transporto paslaugas.
(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių
transporto paslaugas.
(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su
pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio
atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių
arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas.
Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų
nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras,
arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos
prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų
arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos
sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.
(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir
plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai
organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.
(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.
B PASLAUGOS
Kate-gorija
Paslaugų pavadinimas
Kodai pagal
Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)
Kodai pagal
Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną
(CPV)
17.
Viešbučių ir
restoranų paslaugos
64
Nuo 55000000-0 iki
55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2
18.
Geležinkelių
transporto paslaugos
711
60111000-9 ir nuo
60121000-2 iki 60121600-8
19.
Vandens transporto
paslaugos
72
Nuo 61000000-5 iki
61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7
20.
Papildomos ir
pagalbinės transporto paslaugos
74
62400000-6,
62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus
63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7
21.
Teisinės paslaugos
861
Nuo 74110000-3 iki
74114000-1
22.
Personalo atrankos
ir aprūpinimo paslaugos(1)
872
Nuo 74500000-4 iki
74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5
23.
Tyrimo ir saugumo
paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas
873, išskyrus 87304
Nuo 74600000-5 iki
74620000-1
24.
Švietimo ir
profesinio mokymo paslaugos
92
Nuo 80100000-5 iki
80430000-7
25.
Sveikatos ir
socialinės paslaugos
93
74511000-4 ir nuo
85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)
26.
Poilsio
organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos
96
Nuo 74875000-3 iki
74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)
27.
Kitos paslaugos(2)
(
1)Išskyrus darbo sutartis.
(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir
televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų
programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,
kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta
perkančioji organizacija.
Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo
skirtumams, viršenybę turi CPC.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
3 priedėlis
KAI
KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS
Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis
reikšmėmis:
1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –
pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti
medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų
medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir
perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio
aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis
neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos
reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,
terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir
ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,
susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir
darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas
kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal
bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei
medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;
2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė
specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai
apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių,
visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų
atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo
(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,
būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,
bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo
(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo
tvarka;
3) standartas – pripažintos
standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir
daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir
kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas
standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,
nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos
priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
4) Europos techninis liudijimas – Europos
techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto
tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,
kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir
nustatantis techninius produkto reikalavimus;
5) bendroji techninė
specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių
pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,
siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;
6) techninis etalonas – bet kuris Europos
standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,
priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
4
priedėlis
BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS
Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl
gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –
1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.
Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar
paskirstymas –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios
geležinkelio paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų
geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto
paslaugų srityje –
1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl
Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų
kokybės gerinimo.
Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –
1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl
leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi
jais sąlygų.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar
vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –
teisės akto nėra.
Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų
įrangos srityje –
teisės akto nėra.
Lietuvos
Respublikos
viešųjų
pirkimų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu
sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,
koordinavimo.
1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB
dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą
viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų
sektoriuose, suderinimo.
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV;
tekstas svarbus EEE).
2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2151/2003, pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą
(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –
CPV; tekstas svarbus EEE).
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos,
transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių
sudarymo tvarkos derinimo.
2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1874/2004, iš dalies keičiantis Europos parlamento
ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų
pirkimų tvarkai.
2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas
Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,
numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir
pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą
dėl viešųjų pirkimų.
2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,
naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus,
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo
darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-560,
1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.
56-1809 (1999 06 25)
VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo
pavadinimas)
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.
86-2565 (1999 10 15)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.
7-177 (2000 01 26)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.
28-766 (2000 04 05)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-865,
2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,
6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,
40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1173,
2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1217,
2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo
3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata
dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1
dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl
veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos
Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl
paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos
perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl
spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į
paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie
pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų
institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos
Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl