← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2008-09-15

Įstatymas skelbtas:

Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus

įstatymo tekstas

Aktuali

įstatymo redakcija nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.:

Iki šios datos pradėti pirkimai

atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo

įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

Įstatymo pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija

nuo 2006 m. sausio 31 d.:

Nr.

X-471,

2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi

1.

Šio

įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta

valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar

darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės

aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai

būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai

perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų

įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, vadovaudamasi

šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis

sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų

sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis,

užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;

2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines

taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų,

nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir

vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram

susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį

pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Bendrijų Komisijai;

3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės

nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios

organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių,

paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui

įgyvendinti ar naudoti;

4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės

karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą.

Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų

specialiąsias pirkimo procedūras;

6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų

pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis

finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių

paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir

nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų

daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms

organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti

visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte

vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“

bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji

elektroninių ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos elektroninių ryšių įstatyme;

8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo

sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo

tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties

prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Perkant

paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2)

finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės

skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos

sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių

sandoriais, pirkimams;

3) Lietuvos

banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų

finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo

ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti

paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo

eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1,

2 ar 3 punktuose nurodytai perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus

atitinkantis transliuotojas. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „transliuotojas“

suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo

įstatyme. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) mokslinių

tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas,

iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos

poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija,

pirkimams;

8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji

organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų

organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę,

suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį.

3.

Šio įstatymo

reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:

1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo

70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma

trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar

geografinė erdvė. Ši nuostata netaikoma vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje veikiančioms perkančiosioms organizacijoms, kurios atitinka šio įstatymo 4 straipsnio

1 dalies 1, 2 ar 3 punktų reikalavimus;

2) kurių

tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su

sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės

perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali

laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis,

kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;

3) kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų

iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta

kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai

veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos

įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad

bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus

metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus,

pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus).

Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas

pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų

šių įmonių pardavimo pajamos;

4) kuriuos atlieka įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų

organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš

vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų arba kai pirkimus iš tokios

įmonės atlieka ją įsteigusi perkančioji organizacija, jei ši įmonė yra įsteigta

atitinkamai veiklai vykdyti bent 3 metus ir jos steigimo dokumente nurodyta,

kad perkančiosios organizacijos, kurios ją įsteigė, bent jau tokį pat laiką bus

juridinio asmens dalyvės;

5)

atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti,

paskirstyti ar tiekti, įsigyti;

6)

atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir

skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos

Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką;

7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei

autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo

reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4

punkte;

8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos,

transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų

Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios

įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra

jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.

4.

Susieta

įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su

perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė

atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe

pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji

organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio

įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką

perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija

per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro

kita įmonė.

5.

Perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos

prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas,

kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio

straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti

Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų

įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų

pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo

sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų

reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo

užtikrinimas

1.

Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad

pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo

sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

2.

Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo

galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo,

kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu

toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus.

3.

Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą

arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, tiekėjas gali

prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo

siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo

užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui

atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis

patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo

galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, gavus

informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą

užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų

perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos

vykdė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių

pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir

ginčų sprendimo tvarką.

2.

Įstatymo nuostatos suderintos

su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1.

Atviras konkursas – pirkimo būdas, kai

kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.

2.

Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV)

– viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu

(EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius

klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir

atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio

Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.)

versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų

klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas

skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC

klasifikatoriams.

3.

Centrinė perkančioji organizacija – šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji

organizacija, kuri:

1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas

perkančiosioms organizacijoms, arba

2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų

perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias

sutartis.

4.

Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema

– Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų

skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų

procedūroms atlikti;

3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti

internete.

5.

Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

6.

Derybos

– pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su

pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo

sutarties sąlygų.

7.

Dinaminė pirkimo sistema – vien tik

elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos

rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus

reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota.

Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam

perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir

pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama

dalyvauti procese.

8.

Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis

elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų

pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai

įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę

pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo

sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės

veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų

taikyti negalima.

9.

Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims,

perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis

elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę

kompresiją) ir saugoti.

10.

Neteko

galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.

11.

Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti

pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose ar konkurenciniame dialoge.

12.

Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo

pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad

jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų

šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus

pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.

13.

Konkurencinis dialogas – pirkimo

būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo

procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais,

norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių

alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia

pateikti pasiūlymus.

14.

Kvalifikacinė

atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose

nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti

tolesnėse pirkimo procedūrose.

15.

Mažos

vertės pirkimai – pirkimai, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra

mažesnė kaip 100 tūkst. Lt, o darbų – mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės

vertės mokesčio), kuriuos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija.

16.

Nepriekaištinga

reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys,

teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo

tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams,

neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) asmenys,

teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje

tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys,

piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis

medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu

yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

6) asmenys,

kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų

tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų

kodeksą;

7) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;

8) asmenys,

pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.

17.

Nešališkumo

deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas

raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

18.

Paraiška – tiekėjo pareikštas pageidavimas dalyvauti pirkimo procedūrose.

19.

Pasiūlymas

– tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus

pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.

20.

Pasiūlymo

galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo

užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas

prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.

21.

Pirkimo dokumentai – perkančiosios

organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys

perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė

specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti

dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

22.

Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių

perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas –

nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą

nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų

kiekių nustatymu.

23.

Projekto konkursas – pirkimo procedūra, kai

perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir

vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų

planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso

dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.

24.

Raštu reiškia bet kokią informacijos

išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir

perduoti. Šis terminas gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir

saugomą informaciją.

25.

Ribotas

konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti

konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus

konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.

26.

Tiekėjas

(prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas

– fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų

grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

27.

Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba

kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1

priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis

atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus

reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos

rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją.

Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

28.

Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis

pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B

paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės

ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija

prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje

išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik

papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

29.

Viešasis

pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos

atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų

pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

30.

Viešasis

prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas,

nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti

ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo

ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo

pirkimo–pardavimo sutartį.

31.

Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau

– pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės

naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų

raštu, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 10, 11 dalyse nurodytus

atvejus, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta

sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

3 straipsnis.

Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis

1.

Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant

pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo,

nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2.

Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo

reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai

organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar

tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai

naudojant tam skirtas lėšas.

3.

Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines

teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji

organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta,

kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas

prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu

principo.

4.

Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius

pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams

taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams,

įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.

4 straipsnis. Perkančioji organizacija

1.

Perkančioji organizacija yra:

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris

atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2

punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;

4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose

nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos,

transporto ar pašto paslaugų srityje.

2.

Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus

valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija,

jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems

interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir

atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama

iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų

lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų

lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar

savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų

juridinių asmenų;

3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą,

kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių

institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant

krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus

tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši

institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių

sąrašų pakeitimus.

5 straipsnis.

Tiekėjai

1.

Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės,

kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti

prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad

pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra

reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau

prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti

reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už

atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

2.

Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų

grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji

organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę

formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe

sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę

formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

6 straipsnis.

Konfidencialumas

1.

Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo

komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami įstatymų

reikalavimų, ypač dėl sudarytų sutarčių skelbimo ir informacijos, susijusios su

jos teikimu kandidatams ir dalyviams, kaip nurodyta šio įstatymo 41, 74, 79

straipsniuose ir 86 straipsnio 3 dalyje, negali tretiesiems asmenims atskleisti

perkančiajai organizacijai pateiktos tiekėjo informacijos, kurios

konfidencialumą nurodė tiekėjas. Tokią informaciją sudaro visų pirma komercinė

(gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai.

2.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte

nurodyta perkančioji organizacija, teikdama technines specifikacijas tiekėjams,

vertindama jų kvalifikaciją, atlikdama kandidatų kvalifikacinę atranką ir

sudarydama pirkimo sutartis, gali taikyti reikalavimus, kurie apsaugotų jos

teikiamos informacijos konfidencialų pobūdį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

7 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

1.

Pirkimas

prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą

skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, pateiktą

išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl

pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu – pateikus

kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; vykdant šio įstatymo IV

skyriuje reglamentuojamą pirkimą, apie kurį neskelbiama, – kai

perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti

pasiūlymą.

2.

Pirkimas

(ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:

1) sudaroma

pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso

laimėtojas;

2) atmetamos

visos paraiškos ar pasiūlymai;

3)

nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per

nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5)

pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl

priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi

tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo

metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras,

jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų

tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant šio įstatymo IV skyriuje

reglamentuojamo pirkimo procedūras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

8 straipsnis. Viešųjų

pirkimų tarnyba

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką

įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti

pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius

įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų

pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2.

Viešųjų pirkimų

tarnybos funkcijos:

1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus

reglamentuojančius teisės aktus;

2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu

susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų

prevenciją;

3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas

pagal savo kompetenciją;

4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų

įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires;

5) rinkti,

kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus,

sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus

viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus

bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir

savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai;

6)

analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7)

organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų,

atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8)

konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų

konsultavimą pirkimo klausimais;

9)

sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio

valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

10)

tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo

reikalavimus;

11)

tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12)

tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus;

13) rengti

ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma

statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos

prašomą informaciją;

14)

persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų

skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir

informacijos persiuntimą;

15) teikti

Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 97 straipsnyje nurodytą informaciją

apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą;

16)

persiųsti prašymą Europos Bendrijų Komisijai dėl šio įstatymo 98

straipsnyje nurodyto sutaikymo;

17)

administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

18) vertinti

tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų

pirkimo sąlygų;

19) kitų

teisės aktų nustatytos funkcijos.

3.

Viešųjų

pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš

perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;

2) gauti

perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo

procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,

paaiškinimus;

3) pirkimo

dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

4) gavus

pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo

kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras,

o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti

pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų

neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;

5) šiame

įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti

visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai

organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo

procedūrų;

6) šį įstatymą

pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn

atsakomybėn;

7) nustačius

Įstatymo pažeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui

perduoti teisėsaugos institucijoms.

4.

Viešųjų pirkimų tarnyba yra atsakinga už savo

neteisėtus sprendimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas

1.

Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios

organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą

mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties

pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus

ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo

pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia,

kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

2.

Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti

pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų

tvarkos.

3.

Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti

pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo

būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.

4.

Numatomo

prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų

tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

5.

Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius

finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną

kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė

yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

6.

Jeigu

prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli

pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį

atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių

ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius

finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu

įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar

vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų

perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12

mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo

laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

7.

Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą,

numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į

tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina

prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.

8.

Prekių ar

paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės

negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta

atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.

9.

Jeigu

numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo

galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje

numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus

nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

10.

Prekių nuomos,

lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu

numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau

mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo

sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos

prekės);

2) jeigu

numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo

sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

11.

Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę,

perkančioji organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama

draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama

bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir

palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos

pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus

prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;

4) paslaugų

pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar

dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų

prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų

sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio

įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji

organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus

sudaroma.

12.

Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo

sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės),

pirkimo vertė skaičiuojama:

1)

terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra

numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2)

neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo

sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo

sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13.

Nustatant

darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo

(tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti

reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos

vertės.

14.

Kai

dėl to paties objekto atliekami darbai ar per finansinius metus arba per 12

mėnesių nuo pirkimo pradžios perkamos panašios prekės, paslaugos yra

suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų

vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė

galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne

mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, perkančioji

organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti

pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės

vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas

ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra

tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo

dalių vertės.

15.

Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo

atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per

visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų

sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos

1.

Tarptautinio

pirkimo vertės ribos yra 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

Direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,

transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo ir

Direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių

sudarymo tvarkos derinimo nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos

Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos viešojo pirkimo vertės ribos.

Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodytos be pridėtinės vertės mokesčio.

Tarptautinio pirkimo vertės ribomis perkančioji organizacija vadovaujasi atlikdama

prekių, paslaugų ar darbų pirkimus.

2.

Tarptautinio

pirkimo vertės ribas ir informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo

vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

12 straipsnis. Pirkimų ypatumai

1.

Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9

dalyse, kurių vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai

yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje.

2.

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar

pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių

vertė ne mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus

nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos

neprieštarauja III skyriaus nuostatoms. Jei atliekamas pirkimas apima kelias

šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas veiklos rūšis, vadovaujamasi

šio įstatymo reikalavimais, nustatytais tai veiklos rūšiai, kurios pirkimo

objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso

objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje,

vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų,

universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi

tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo

įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami

ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų

vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į

pirkimo vertę.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai

perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių

paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo

įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami

ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų

vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

5.

Jei pirkimas gali būti

reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo

objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo

II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto

panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji

organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena, ar

kelios pirkimo sutartys. Tačiau pasirinkimo sudaryti vieną ar kelias atskiras

pirkimo sutartis negali nulemti siekis išvengti šio įstatymo nustatytos pirkimų

tvarkos.

6.

Jei

pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir

jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis

yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus

nuostatomis.

7.

Jei kuri

nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o

kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus

nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus

nuostatomis.

8.

Pirkimų,

kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo

vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų

ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

9.

Šio

įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai

nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

10.

Jeigu šio

įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su

šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė

didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso

pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2,

4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių

nuostatomis.

11.

Pirkimus,

kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos

Respublikos koncesijų įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

13 straipsnis.

Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų

socialinėms įmonėms bei įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę

visų darbuotojų sudaro neįgalieji, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus

atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo

programas. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į tokius pirkimus.

14 straipsnis.

Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai

1.

Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki

pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją

(toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai

nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti.

Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2.

perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis

atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji

organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga

perkančioji organizacija.

15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai

1.

Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš

centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.

2.

Sprendimą dėl

centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar

teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai

organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos

institucijos ir savivaldybės taryba.

16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1.

Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo

(mažos vertės pirkimams ir pirkimams, kuriuos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio

1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija šio

įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka, – gali) sudaryti Viešojo

pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus

įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams

organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos

veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios

organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik

raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją

sudariusi organizacija.

2.

Komisija

sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo

įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti

ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku

skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios

organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant

Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines,

technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių

teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik

nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi

teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia

specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai

yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

3.

Komisija

veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus.

Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas

ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas

sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta

balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai,

lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu.

Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai,

kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi

Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

4.

Komisijos

nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti

jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų

turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

5.

Kiekvienas

Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai

pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

6.

Komisijos

narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1.

Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei

keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis

pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms

aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji

organizacija.

2.

Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad

būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas.

Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu

(projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų

susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

3.

Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti

tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

4.

Priemonės,

naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi

būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai

naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.

5.

Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams

perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms

priimti, taikomi šie reikalavimai:

1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama

informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti

elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir

pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies reikalavimus;

2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su

saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;

3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų

ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38 straipsniuose

nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos

neturi.

6.

Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo

paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių

prietaisų akreditavimo sistemos.

7.

Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms,

pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir

projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas

procedūras turi užtikrinti, kad:

1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl

kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų

Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;

2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų,

pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų

laiką ir datą;

3) būtų

tinkamai užtikrinta, kad iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti

informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;

4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų

įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;

5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti

datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;

6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti

duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;

7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais

įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė

susipažinti su gautais duomenimis;

8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti

duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis

susipažinti.

8.

Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai

organizacijai pateikiamos raštu

ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas

raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

9.

Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos

dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar

elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą.

Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

18 straipsnis. Pirkimo sutartis

1.

Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį

siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Tiekėjas sudaryti sutarties kviečiamas raštu

(išskyrus įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu),

kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su

vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir

nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties.

2.

Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti

pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo

dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo

pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra

melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko

neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba

atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,

arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio

straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo

atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio

pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio

sudaryti pirkimo sutartį.

3.

Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama

laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ar derybų protokole užfiksuota galutinė

derybų kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

4.

Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio

subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai

organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų

tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo

sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose.

Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio

subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį

asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu

asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų

įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų

įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.

5.

(Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)

6.

Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti

nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu

įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos

patvirtintą metodiką;

4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

5) prievolių įvykdymo terminai;

6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

7) ginčų sprendimo tvarka;

8) sutarties nutraukimo tvarka;

9) sutarties galiojimas;

10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai

būdingos nuostatos.

7.

Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams,

terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios

sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8.

Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo

laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus

tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo

3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai ir tokiems pirkimo sutarties

sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas.

9.

Pirkimo sutartis negali būti sudaroma tol, kol

nesibaigė šio įstatymo nustatyti tiekėjų pretenzijų pateikimo ir ieškinio

pareiškimo terminai, išskyrus atvejus, kai pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma

preliminariosios sutarties pagrindu arba taikant dinaminę pirkimo sistemą, arba

kai pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, arba kai pagal perkančiosios

organizacijos pasitvirtintas taisykles pasiūlymas gali būti pateikiamas žodžiu,

arba kai pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 10 000 Lt.

10.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85

straipsnyje nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali

būti sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai, kurių sutarties

vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt, ar mažos vertės pirkimai, kai perkamos tik

prekės ar paslaugos, kurių sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.

11.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte

nurodyta perkančioji organizacija, tvirtindama šio įstatymo 85 straipsnyje

nurodytas taisykles, jose gali nustatyti, kad pirkimo sutartis gali būti

sudaroma žodžiu, kai atliekami supaprastinti pirkimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

1.

Perkančioji organizacija už kiekvieną pirkimą,

reglamentuojamą šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir

pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė

pirkimo sistema, privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų

pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: pirkimas yra atliekamas pagal

sudarytą preliminariąją sutartį; atliekamas mažos vertės pirkimas; pirkimą

atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji

organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje

nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas,

pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos

objektas ir kaina;

2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo

priežastys;

3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo

pasirinkimo priežastys;

4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių

pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;

5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai

atmesti, pavadinimai ir paraiškų bei pasiūlymų atmetimo priežastys;

6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos

kainos, atmetimo priežastys;

7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo

priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties

įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis

kaip subrangovus;

8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar

preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to

priežastys;

9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta

informacija.

2.

Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis

priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo

pirkimo eigą.

3.

Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir,

pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai.

4.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai

pateikti visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal

preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per

finansinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą, o šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji įmonė – visų per

finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis

sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų pagal šio įstatymo 85 straipsnį atliktų

pirkimų ataskaitą. Perkančioji organizacija taip pat privalo Viešųjų pirkimų

tarnybai pateikti visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal šio įstatymo

91 straipsnio reikalavimus ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30

dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.

5.

Perkančioji organizacija kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios

sutarties), išskyrus sudarytą atliekant mažos vertės pirkimus, sudarytą šio

įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai perkančiajai organizacijai

atliekant pirkimus šio įstatymo 85 straipsnyje

nustatyta tvarka ar atliekant pirkimus pagal sudarytą preliminariąją sutartį,

ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius ar nutraukus pirkimo sutartį

(preliminariąją sutartį), privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

6.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai

perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos

paprašiusiam asmeniui.

8.

Šio

straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos

paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.

9 dalies

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

9.

Pirkimo

procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo

sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos

patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į

kompiuterinę duomenų bazę.

9 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

9.

Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita,

įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties)

ataskaita rengiamos ir elektroninėmis priemonėmis pateikiamos pagal Viešųjų

pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys

įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.

10.

Europos Bendrijų Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų

tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę

ataskaitose pateiktą informaciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

20 straipsnis. Statistinė ataskaita

Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų

metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos

Bendrijų Komisijos reikalavimus.

21 straipsnis.

Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai,

pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai,

kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir

laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta

tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu

šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti

informaciją.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR

SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ,

kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR

PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies

sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus,

tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto

privalo skelbti tais

atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3

punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti

pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose.

Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų

būdu. Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija

privalo iš anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie

numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama

objektų statyba. Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų

pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbiama:

1) perkant

prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant

preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio

nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame

skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;

2) perkant

paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant

preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio

nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai

kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);

3) perkant

darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį,

įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų

pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė

kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).

2.

Perkančioji organizacija, atlikdama prekių,

paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto

konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama

projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai

paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų

sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje

pirkimų sistemoje.

3.

Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie:

1) sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį,

projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties

sudarymo arba po projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji

organizacija tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro

pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) sudarytą pirkimo sutartį taikant dinaminę pirkimo

sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas po kiekvienos sutarties

sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti

ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus;

3) neįvykusį pirkimą (pirkimo procedūra buvo

nutraukta, atmestos visos paraiškos ar pasiūlymai, paraiškų ar pasiūlymų nebuvo

gauta, pirkimo sutartis nebuvo sudaryta) ne vėliau kaip per 48 dienas po

sprendimo nesudaryti pirkimo sutarties priėmimo.

4.

(Neteko galios nuo 2008 m. rugsėjo 15 d.)

5.

Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios

sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas

trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams,

pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam

tarpusavio konkuravimui.

6.

Informaciją, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, ir skelbimų standartines

formas bei skelbimų reikalavimus nustato 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su

viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

23 straipsnis. Skelbimų

rengimas ir skelbimas

1.

Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie

pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto

konkurso rezultatus) spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei skelbiami

Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto

numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos

tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – “pirkėjo profilis”). Šis

skelbimas dalyje “pirkėjo profilis” gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos

Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje

“pirkėjo profilis” paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo

Europos Komisijai data.

2.

Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir

kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame

tinklalapyje.

3.

Visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio

1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų

informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų

tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius

skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1

dalyje nurodytuose leidiniuose ir paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų

informacinėje sistemoje. Skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos diena

yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data.

4 dalies

redakcija iki 2009 m. sausio 1 d.:

4.

Skelbimai

teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

4 dalies

redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:

4.

Skelbimai

teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5.

Kituose leidiniuose ar internete skelbimai negali

būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų

oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo

išsiuntimo Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui data. To paties

skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

6.

Skelbimas, teikiamas ne elektroninėmis priemonėmis,

neturi apimti daugiau kaip 650 žodžių.

7.

Viešųjų

pirkimų tarnyba persiunčia Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti

perkančiųjų organizacijų skelbimus Europos Bendrijų Komisijos nustatyto formato

elektroninėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos atveju skelbimai privalo būti

siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

8.

Skelbimas

spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia

Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų

oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir spausdina kiekvieno skelbimo

svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų,

kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija.

Skelbimų, kuriuos skelbia VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas

padengia perkančioji organizacija.

9.

Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti ir tokius

pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio

pirkimo vertės riba.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

24 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie

pirkimo sąlygas ir procedūras.

2.

Pirkimo dokumentuose turi būti:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir

reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir

mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji

organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo

dalyvių skaičių;

4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų

sąrašas;

5) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie

tai, kad jis nedavė ir neketina duoti Komisijos nariams, ekspertams,

perkančiosios organizacijos (įgaliotosios organizacijos) vadovams, valstybės

tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė

jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas,

susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis

(apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų

teikimo ar darbų atlikimo terminai;

7) techninė specifikacija;

8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims

pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis

yra parengtas;

10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius

pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus

parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir

išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi

mokesčiai;

13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama,

ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

14) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo

dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl

to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija

savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba

laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda

ir minutė;

18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų

nagrinėjimo procedūros;

19) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus

vertinamos litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos

bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir

užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų

ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti

tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus,

susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir

faksų numeriai;

21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį

įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus

nustatyti reikalavimai;

22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos

oficialiajame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą

buvo skelbta iš anksto.

3.

Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad

kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir

kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti. Toks nurodymas nekeičia

pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties

įvykdymo.

4.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir

aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės

aktus.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti

atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius

reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo

sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms

sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo

kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į

darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami

darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai

taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su

neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.

6.

Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis

skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji

organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti,

įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais dokumentais

ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.

7.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia

vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,

aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji

organizacija nupirkti tai, ko reikia.

8.

Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba.

Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

25 straipsnis. Techninė specifikacija

1.

Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės

apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai

kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos

turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus

arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.

2.

Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją

ir nediskriminuoti tiekėjų.

3.

Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių

reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė

specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar

bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti

taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis

Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos,

tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos

techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai

standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės

specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei

produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba

lygiavertis“;

2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo

objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir

aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie

reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus

pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar

darbų;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto

funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų

atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių

technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2

punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

4.

Kai perkančioji

organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3

dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad

siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų,

kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai

organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra

lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

5.

Kai perkančioji organizacija techninėje

specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius

reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės,

paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą,

Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį

standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų

sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami

norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo

pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo,

kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar

darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir

funkcinius reikalavimus.

6.

Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos

apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus

rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:

1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų

dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose)

ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos

specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas,

ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis

moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės

institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos

organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos

ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas,

nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias

kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus

arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

7.

Šio straipsnio 4

ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai

arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas.

Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti

bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija.

Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų

paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.

8.

Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje

specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus

procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl

kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės

sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka,

kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio

straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant

žodžius „arba lygiavertis“.

26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1.

Skelbime apie pirkimą perkančioji

organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius

pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius

pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja

tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius

perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai,

ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

3.

Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji

organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti

alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų

pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba

atvirkščiai.

27 straipsnis.

Pirkimo dokumentų teikimas

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus

tiekėjui gali pateikti:

1) tiekėjo prašymu;

2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus;

3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis

priemonėmis.

2.

Perkančioji

organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o

įgaliotoji organizacija, – ši organizacija) privalo pirkimo dokumentus pateikti

nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjo paraiškos gavimo

dienos, jei paraiška yra gauta likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos. Tiekėjo prašymu papildomi pirkimo dokumentai (patikslinimai,

paaiškinimai, pataisymai) turi būti pateikti ne vėliau kaip likus

6 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei jų paprašyta

laiku. Riboto konkurso ar skelbiamų derybų greitesnių procedūrų taikymo atveju,

kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje ir 59 straipsnio 3

dalyje, papildomi pirkimo dokumentai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip

4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei paraiška yra gauta

likus pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3.

Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo

prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji

pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti

paaiškinimą.

4.

Nesibaigus

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva

gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus.

5.

Tuo

atveju, kai tikslinama paskelbta informacija, perkančioji organizacija privalo

atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo

terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai,

rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.

6.

Jeigu

perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas

visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.

7.

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo

dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo

dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis

priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.

8.

Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo

dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio

įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji

organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo

principais.

9.

Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš

visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo

ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į

užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į

užsienio kalbą išlaidos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

28 straipsnis.

Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas

1.

Perkančioji organizacija privalo pirkimo

dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodyti datą,

valandą ir minutę. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su

pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir

tuo atveju, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame voke, kaip nurodyta šio

straipsnio 5 dalyje.

2.

Šio įstatymo

nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami

(išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo skelbimo apie

pirkimą išsiuntimo išspausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos

oficialiajam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar

nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

3.

Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip

šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir

pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas

ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo

atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams

parengti.

4.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27

straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus

paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo

vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais,

perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek,

kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui

parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama

skelbimą.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir

pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto

asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame voke. Jeigu

perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo dokumentuose privalo

nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame voke, o

likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei

dokumentus) – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą

voką, jis taip pat užklijuojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti

sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar

jo įgalioto asmens parašu, nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos

ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais

įsiuvama ir sunumeruojama pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio

dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas

neįsiuvamas ir nenumeruojamas, o įdedamas į bendrą voką. Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš

kelių dalių, šis reikalavimas taikomas kiekvienai pasiūlymo daliai.

Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir reikalavimas pasiūlymą

susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis

priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

6.

Šio straipsnio

5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą

atliekant derybų būdu. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi

nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti užklijuotame voke.

7.

Paraiškos

ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis

šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8.

Tiekėjo

prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį

patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo

dieną, valandą ir minutę.

9.

Tiekėjas

gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras

dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas

gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą vienai, kelioms ar

visoms pirkimo dalims, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus,

kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų

keitimas ir atšaukimas

1.

Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis

laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu

pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja

tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

2.

Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas,

perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki

konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas

teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

3.

Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo

galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia

pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo

užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą

pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia

naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo

pasiūlymo galiojimo terminą.

4.

Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas

gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo

pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad

pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji

organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.

31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas

1.

Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta

pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir

minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais

pagal šį įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi

sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai

turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku

turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo

terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas

derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus

pateikę tiekėjai arba jų atstovai.

2.

Jeigu

perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų atvejį)

turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje

atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys

ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose

nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji

organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų

kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal

pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius

duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie

šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu

pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodyti antro vokų su pasiūlymais atplėšimo

posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir

įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą,

neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo

pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Vokus

atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių

Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo

atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

4.

Atplėšus

voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje

dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas

perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

5.

Komisija

vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis

priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius

rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

6.

Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai

pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų

atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės

techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo

galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas pasiūlymas yra

susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo

ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas

įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų

skaičius. Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais

atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti

paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant

pasiūlymus.

7.

Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos,

atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas

pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju,

kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos,

nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

8.

Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal

mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje

dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio

tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas

pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama), ar pateiktas

pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje

patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens

vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Tuo atveju,

kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos

žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

9.

Jeigu

pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos

kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams

skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti

nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.

10.

Vokų su

pasiūlymais atplėšimo metu Komisija turi leisti posėdyje dalyvaujantiems

suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti

Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos

įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

11.

Apie vokų

su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama

ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams,

jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis

tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta

informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija

negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

12.

Tolesnes

pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija

atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos

patikrinimas

1.

Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar

tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas,

todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose

nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis

atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir

pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą

informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs

kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37

straipsnių nuostatomis.

2.

Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs

kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti

konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs

ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti

intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir

informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai,

reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38

straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų

reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos

reikalavimų pagrindimą.

3.

Prireikus

konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais,

neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo

atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį

tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio

subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų

pajėgumais.

4.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus

perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie

patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus

reikalavimus.

5.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo

kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų

pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba

paaiškinti per protingą terminą.

6.

Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar

dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo

dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas

ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių

ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

7.

Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys

vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais

kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką

ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir

kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti

tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių

kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

reikalavimus.

33

straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

1.

Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas

(fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas ar buhalteris turi

neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per

pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo

nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar

vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą,

sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal

paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą,

neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos,

ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą

ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą, arba dėl

kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo

nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos

2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo

tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės

aktuose apibrėžtus nusikaltimus.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą,

kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo

reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo

veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra

tokia pati ar panaši;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas

vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar

susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal

šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą

teistumą arba juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra

įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas

nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar

pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai,

valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

išvardytas veikas;

4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį

perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip

konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų

pažeidimas, už kurį tiekėjui (fiziniam asmeniui) yra paskirta administracinė

nuobauda, o tiekėjui (juridiniam asmeniui) – ekonominė sankcija, numatyta

Lietuvos Respublikos įstatymuose, ir nuo šios sankcijos paskyrimo praėjo mažiau

kaip vieni metai;

5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su

socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar

šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių

mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra

perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs

melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis

teisėtomis priemonėmis.

3.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose

reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1,

2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima

teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos

dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės

įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus

duomenis.

4.

Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl

tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad

gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su

tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis

į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

5.

Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3

dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami

arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2

dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti

priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo deklaracija,

kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei

institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai

jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2

dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs veiklą, ir šio straipsnio 2

dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.

6.

Viešųjų

pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų,

kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir

pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga

už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

33 straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

1.

Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir

pasiūlymus, jei tiekėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir

paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje

apibrėžtas šias nusikalstamas veikas:

1) dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;

2) korupciją;

3) sukčiavimą;

4) pinigų plovimą.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra

sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis

pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas

vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar

susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal

šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už

pažeidimus profesinėje veikloje;

4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį

perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

5) nėra įvykdęs

įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies,

kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija,

reikalavimus;

6) nėra įvykdęs

įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis

registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs

melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis

teisėtomis priemonėmis.

3.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas

įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose

nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima:

1) šio

straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais –

išrašą iš teismo sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje

registruotas kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko,

kompetentingos teismo ar viešojo administravimo institucijos išduotą dokumentą,

liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;

2) šio

straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos

Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos

valstybės institucijos išduotą pažymą.

4.

Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl

tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad

gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su

tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis

į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

5.

Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3

dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami

arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2

dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti

priesaikos deklaracija, arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo

deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba

administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar

prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko.

6.

Viešųjų

pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų,

kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir

pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga

už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.

34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla

1.

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo

dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta

veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla

kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų

tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje

valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją,

liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.

2.

Paslaugų pirkimo atveju, jei kandidatai arba dalyviai, norėdami

teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą

arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali

pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

35 straipsnis. Kandidatų ir

dalyvių ekonominė ir finansinė būklė

1.

Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo

dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės

reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę

kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1)

atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad

kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo

išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;

3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu

įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės

įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar

dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą

apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas

pirkimas, jei ši informacija

turima.

2.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad

įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios

organizacijos keliamus reikalavimus.

3.

Jeigu

kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios

organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti

kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų,

kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.

36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir

profesinis pajėgumas

1.

Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų

pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų

ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais

ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar)

profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:

1) per

paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo

atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir

vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų,

reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus

perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

2)

pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų

sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų

gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne.

Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai

pateikia: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą,

jei gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant –

kandidato ar dalyvio deklaraciją;

3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir

techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač

atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų

ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;

4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos

ir priemonių, naudojamų kokybei

užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;

5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra

sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, –

patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo

technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir

mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis

naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje

registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;

6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų,

atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo

ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos

priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;

8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų

vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3

metus;

9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai

vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;

10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti

paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;

11) prekių

pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios

organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar

pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad

prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji

organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų

įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.

2.

Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir

įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo

bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo

kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.

37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos

vadybos standartai

1.

Perkančioji organizacija gali

reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą

sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos

standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą,

pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi

Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo

įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus,

išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima

kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių

įrodymus.

2.

Jei perkančioji organizacija,

pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte

nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus

sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos

vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Bendrijos

aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos

standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais,

kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Bendrijos teisės

aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus.

Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus

kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų

įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.

38

straipsnis. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai

1.

Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų

kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs

patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių

kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus sudaro

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija

(institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija

tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.

2.

Tiekėjų įregistravimo į

oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio

įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34,

35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis.

Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys

jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų

pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus

sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą

pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie

ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.

3.

Kompetentinga institucija registruoja tiekėjus

oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje

jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai

registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija

nedelsdama informuoja tiekėjus.

4.

Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai

organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis

yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos

sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija

šiame sąraše jam suteikta.

5.

Perkančioji organizacija iš oficialiame sąraše

įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie

socialinio draudimo ar mokesčių įmokas ir kitus jo kvalifikaciją įrodančius

dokumentus, kurie nebuvo pateikti įrašant tiekėją į šiuos sąrašus.

6.

Perkančioji organizacija nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti

pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Perkančioji

organizacija pripažįsta kompetentingos institucijos išduotą pažymą, taip pat

kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir

be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus

dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus reikalavimus.

7.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos

praneša savo adresus Europos Bendrijų Komisijai ir valstybėms narėms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

38 straipsnis.

Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas

1.

Perkančioji organizacija pasiūlymų

pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

2.

Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų.

4.

Skubos

atveju, kai dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,

neįmanoma pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų

terminų, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo

skelbimo išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

39 straipsnis.

Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1.

Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai

paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti

pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio

pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba

padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis

pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji

organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos

apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą

ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su

pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme

nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos

sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei dalyvis per

perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir

(ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo

dokumentuose nustatytų reikalavimų. Atliekant pirkimą derybų būdu,

galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti

galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose.

2.

Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti,

jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas

neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų

arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių

duomenų apie savo kvalifikaciją;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose

nustatytų reikalavimų;

3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų

priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai

nepriimtinos kainos;

4) kitais šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje ir 40

straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

3.

Jeigu perkančioji organizacija turi atmesti visus

pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

4.

Perkančioji

organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo

sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią

pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo

objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir

funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo

išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo

datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba

2) mažiausios kainos.

5.

Šio

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo

pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti

pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba

nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė.

Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų

lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos

eiliškumą mažėjančia tvarka.

6.

Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina

pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš

pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,

dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,

atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

7.

Perkančioji organizacija, norėdama priimti

sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:

1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir

nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti

kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas).

Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų

didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis

naudingumas yra vienodas, sudarant preliminarią pasiūlymų eilę pirmesnis į šią

eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais įregistruotas anksčiausiai.

Tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina

ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant preliminarią

pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su

pasiūlymais įregistruotas anksčiausiai;

2) nedelsdama pranešti kiekvienam pasiūlymą

pateikusiam dalyviui apie preliminarią pasiūlymų eilę, o dalyviui, kurio

pasiūlymas neįrašytas į šią eilę, – ir jo pasiūlymo atmetimo priežastis,

įskaitant pasiūlymo atmetimą dėl nelygiavertiškumo ar neatitikimo perkančiosios

organizacijos nustatytų norimo rezultato apibūdinimo ir funkcinių reikalavimų,

kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnyje;

3) patvirtinti

pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai šio

įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių

pretenzijos ir ieškiniai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10

dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams

dienos.

8.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalyje

nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 26,

40 straipsnių reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų,

kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 32–39 straipsnių reikalavimus. Tuo

atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, jo pasiūlymas laikomas

laimėjusiu, jeigu tiekėjas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1.

Jeigu

pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai

maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą

kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą

privalo atmesti.

2.

Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai

mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį

dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos

sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos

pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba)

išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti

darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo

sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo

vietoje, laikymąsi;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

3.

Kai perkančioji

organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad

dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien

šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios

organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta

teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai

privalo pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė,

atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje

nustatytus kriterijus.

41 straipsnis. Informacija kandidatams ir dalyviams

apie pirkimo procedūros rezultatus

1.

Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams

nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša apie priimtą sprendimą

dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo arba leidimo

dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, taip pat nurodo priežastis, dėl kurių

buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios

sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šią

informaciją, jei to prašoma, perkančioji organizacija turi pateikti raštu.

2.

Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar

dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų

nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, –

laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis

pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio

ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.

3.

Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali

teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia

visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo

užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių

pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę,

ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5.

Susipažinti su informacija, susijusia su pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu,

vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir perkančiosios

organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai,

perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir

institucijos, turinčios tokią teisę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, taip

pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos

finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

42 straipsnis. Pirkimo būdai

1.

Prekių,

paslaugų ar darbų pirkimo būdai:

1) atviras

konkursas;

2) ribotas

konkursas;

3)

konkurencinis dialogas;

4) derybos:

skelbiamos ir neskelbiamos.

2.

Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar

riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;

2)

konkurencinio dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms;

3) skelbiamų

derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

4)

neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms

sąlygoms.

3.

Esant šio

įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali

atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.

antrasis skirsnis

Atviras konkursas

43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1.

Dalyvių

skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų

tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie

yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

2.

Atvirame

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

3.

Atviras

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

44

straipsnis. Pasiūlymų

pateikimo atviram konkursui terminas

1.

Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio

įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2.

Pasiūlymų

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22

straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti

sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji

organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36

dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda

elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų

pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.

5.

Jeigu

perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta

tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir

tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie

pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais

dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas

gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.

Trečiasis skirsnis

Ribotas Konkursas

44 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų

derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

visi atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentuose nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo

susijusios rizikos perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie

tiekėjus ir jų galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir

nustatyti pakankamai tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;

3) jeigu

perkamų paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12

kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti,

ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų

ar plėtojimo išlaidų.

45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1.

Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio

įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir

remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus,

kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;

2)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina

ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

2.

Ribotame

konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.

3.

Ribotas

konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam

konkursui terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato

vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2.

Paraiškų

dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo

skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Pasiūlymų

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti

pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš

52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame

skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22

straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo

terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms,

kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti

ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

5.

Jeigu

skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis,

šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po

paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be

apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu

skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais

dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo

terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.

6.

Skubos

atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų

terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama

pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo

skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų

pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo

išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų

pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos.

Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas

priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.

47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato,

kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti

pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių,

kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių

reikalavimų:

1) turi būti

užtikrinta reali konkurencija;

2)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3)

kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38

straipsnių pagrindu.

3.

Kviečiamų

kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

4.

Atrinkdama kandidatus perkančioji organizacija turi

taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus

ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie

atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos

reikalavimus.

5.

Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau

kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų

kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka

mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius,

perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios

procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų,

paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių

kvalifikacijos reikalavimų.

48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas

1.

Paraiškas

gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta

šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

2.

Paraiškos

teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais

reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos

reikalaujama informacija ir dokumentai.

3.

Vykdant

ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46

straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad

paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 47

straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti

pasiūlymus.

2.

Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems

kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.

3.

Prie kvietimo pateikti pasiūlymus turi būti

pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai

gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija

sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir

tiesiogiai su jais susipažinti.

4.

Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir

mokėjimo procedūros. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši

informacija:

1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus

likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima

kreiptis norint gauti tuos dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei

jis nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų

pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,

kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;

4) kokius

perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie

savo kvalifikaciją;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą

arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,

reikalinga informacija.

5.

Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą,

kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus

turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Konkurencinis

dialogas

50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos

1.

Jeigu

perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti

atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti

konkurencinį dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4

punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių

reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;

2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto

teisinio statuso ar jo finansinės sandaros.

2.

Pirkimas konkurencinio dialogo būdu gali būti

atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

3.

Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo

dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

51 straipsnis.

Konkurencinio dialogo atlikimas

1.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 22 ir 23

straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius

ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.

2.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nustatytais

kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54

straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad

būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias

perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais

kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.

3.

Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo metu

gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis

skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti

konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą

arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia

galimybe.

4.

Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji

gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei

reikia, prieš tai juos palyginusi.

5.

Perkančioji organizacija, baigusi dialogą,

apie tai praneša dalyvavusiems tiekėjams ir prašo pateikti galutinius

pasiūlymus tų tiekėjų, kurių sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos

poreikius. Tiekėjams, kurie nekviečiami pateikti pasiūlymo, pranešama, kokie

sprendiniai pasirinkti, nurodomos esminės jų pasirinkimo priežastys. Galutiniai

pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu. Šie

pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus.

Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus

paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas,

patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti

pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti

konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

6.

Perkančioji organizacija įvertina pateiktus

pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame

dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji

organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio

tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus

su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar kvietimo pateikti

pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti konkurenciją ar

neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.

7.

Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) dialogą

vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;

2)

tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio

sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais

tiekėjais;

3) visiems

dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos

galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) dialogo

eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas

ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

52

straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo

terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2.

Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge

pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti

sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas

elektroninėmis priemonėmis.

52 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros,

inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

53 straipsnis.

Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka

1.

Kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo,

kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio

nuostatomis.

2.

Jei yra

pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji

organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir

nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama

kandidatus, mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti

mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.

3.

Perkančioji organizacija dialogo turi kviesti ne

mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų

skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų

skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji

organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas

pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius

kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti

pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka

minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

54 straipsnis.

Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge

1.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 53

straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia

konkurencinio dialogo.

2.

Prie kvietimo pridedama specifikacijos, aprašomojo

dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima

su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę

elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta

tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti

dialoge turi būti nurodyta:

1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;

2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo

metu vartojama kalba ar kalbos;

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus

kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą

ar aprašomajame dokumente;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone,

reikalinga informacija.

3.

Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo

procedūros.

PENKTASiS SKIRSNIS

derybos

55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai

iš šių sąlygų:

1) jeigu

atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai

nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) išimtiniu

atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba

su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti

visos kainos;

3) jeigu

perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A

paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui,

darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų

paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar

riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra

perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo

sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti

tyrimų ar plėtojimo išlaidų.

56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1.

Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti

perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu

atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai

visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus

reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami

visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus

pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus

minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

2) jeigu,

paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų

arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės

nekeičiamos ir jei Europos Bendrijų Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita

apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių

teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik

konkretus tiekėjas;

4) jeigu

neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji

organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,

riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais

terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali

priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių

tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų

prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio tyrimo

ir plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę

pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta

pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar

įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus

tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias

technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per

didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip

ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų

skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo,

kuris likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės, susitarus su

kreditoriais arba taikant panašią procedūrą pagal kitus teisės aktus.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali

būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų

reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į

derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip

pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,

paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo

įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar

ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant

didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar

paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra

būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo

sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė

pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi

viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;

2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar

darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto

konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę,

apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi

minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu

sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant

nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

1.

Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo

šiais etapais:

1) šio

įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia tiekėjus pateikti

paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;

2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų

kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus,

ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta

pirkimo dokumentuose;

3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio

įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama

geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus.

Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima,

vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų,

dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi

būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;

4)

vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir

kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų

protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai

kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio

rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus

vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai

kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato

kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio

rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne

visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita

informacija yra nereikalinga.

3.

Derybos

laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir

derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus

reikalavimus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

1.

Derybų

procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo

gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie

susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi

reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų

tiekėjų kitų naudai;

4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą

pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas

atstovas.

2.

Perkančioji organizacija atskirai derasi su

kiekvienu dalyviu, atitinkančiu perkančiosios organizacijos nustatytus

kvalifikacijos reikalavimus, ir nustato geriausią pasiūlymą pagal šio įstatymo

39 straipsnio nuostatas.

3.

Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas,

pasiūlymas atmetamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo

terminai

1.

Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato

vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2.

Paraiškų

dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo

skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas

gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas

elektroninėmis priemonėmis.

3.

Jeigu

skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų

terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama

greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo

terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos

arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas

elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą

nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.

60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka

1.

Atlikdama

pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti

kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį)

nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba

kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali

būti mažesnis kaip 3.

2.

Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis,

kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio

nuostatomis.

61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

1.

Paraiškos

dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio

8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo

dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose

turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą

nurodytus reikalavimus.

2.

Skelbiamas

derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3

dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos

turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose

1.

Skelbiamų

derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia

vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka

atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems

minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.

2.

Prie

kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama

nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė

elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta

tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti

derybose turi būti ši informacija:

1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie

pirkimą;

2) adresas,

kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei

reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos

dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir

mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami

pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti, jei ši

informacija nebuvo pateikta;

4) kokius

kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai,

vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų

reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą

arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

3.

Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji

organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo

galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada

tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir

mokėjimo procedūros.

4.

Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta

šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti

perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRELIMINARIOJI

SUTARTIS

63 straipsnis. Preliminarioji sutartis

1.

Perkančioji organizacija (perkančiosios

organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją

sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.

2.

Perkančioji organizacija privalo laikytis šio

įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu

pirkimo sutartis.

3.

Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo

sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7,

8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su

tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

4.

Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios

sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties

sąlygų pakeitimų.

5.

Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta

ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie

nurodomi skelbime apie pirkimą.

6.

Perkančioji organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties

nesąžiningai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar

iškreipti.

7.

Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su

vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji

organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji

sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad

pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.

8.

Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais

tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau

perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus

atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

9.

Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties,

sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:

1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis

sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;

2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis,

kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu

būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio

straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo

nustatytos visos pirkimo sąlygos.

10.

Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji

organizacija:

1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto

pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;

2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą

pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į

kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;

3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs

iki jų pateikimo termino pabaigos;

4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją,

vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį

pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS

64 straipsnis.

Dinaminė pirkimo sistema

1.

Perkančioji organizacija pirkimams atlikti gali

taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos

pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik

elektroninėmis priemonėmis.

2.

Perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę

pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo

sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje

leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios

organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę

orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis

pasiūlymas yra toks pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu

per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau

atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3.

Taikydama dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji

organizacija:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23

straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė

pirkimo sistema;

2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo

numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo

sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones

ir jų specifikacijas;

3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą,

kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai,

tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

4.

Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems

tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos

galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje

nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus

orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo

pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių

pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti

pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą

dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo

atmetimą.

5.

Prieš pakviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymą dėl

konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie

pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per

nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto

skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų

tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies

nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra

užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų

vertinimo.

6.

Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną

konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus,

kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato

pasiūlymo pateikimo terminą.

7.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymų

vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos

sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro

pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio

straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.

8.

Dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau kaip

ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali

pagrįsti.

9.

Perkančioji organizacija negali taikyti dinaminės

pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.

10.

Perkančioji organizacija negali imti kokių nors

mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.

65 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1.

Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą

atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio

1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali

būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai

preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal

dinaminę pirkimo sistemą.

2.

Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra

mažiausia kaina, arba

2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų

reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su

ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

3.

Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti

elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter

alia), nurodoma ši informacija:

1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas

galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos,

ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;

3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio

aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;

4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono eigą;

5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo

pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;

6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę

įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.

4.

Perkančioji organizacija, prieš pradėdama

elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal

mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą

kiekvieno jų reikšmingumą;

2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus

dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir

(arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip

dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono

pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais

vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti

anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

5.

Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo

dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip

pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui

automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų

nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų

reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose.

Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira

formulė.

6.

Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančioji

organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi

pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje.

Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir

vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija

taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape,

tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio

aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.

7.

Perkančioji organizacija uždaro elektroninį

aukcioną vienu ar keliais būdais:

1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo

nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių,

kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl

mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji

organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo

paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti

nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad

elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant su šios

dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo

laiko grafikas.

8.

Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį

aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su

kuriuo bus sudaryta sutartis.

9.

Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis

elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias

konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime

apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.

66

straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų

taisyklės

1.

Tuo atveju, kai darbų pirkimas yra susijęs su

dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos

apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo

planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu

grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir

atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali

būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji

organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41

straipsniais.

2.

Ypač svarbu, kad tokių pirkimų atveju perkančioji

organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti

darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti

numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji

organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos

kriterijus.

AŠTUNTASIS skirsnis

Projekto konkursaS

66 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas

Atlikdama

supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų

principų ir konfidencialumo reikalavimų.

67 straipsnis.

Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas

gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

68 straipsnis.

Projekto konkurso vykdymas

1.

Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio

įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.

2.

Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti

geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros,

inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) projekto

konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso

laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto

konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar

kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi

teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto

konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).

3.

Projekto

konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų

grupė.

4.

Dalyvavimo

projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti

tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos

dienos.

6.

Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti

planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji

organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią

konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso

organizavimo taisykles.

69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo

komisija

1.

Kandidatų pateiktus planus ar projektus

vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta

vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus

įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams

nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję

fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik

nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir

konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami

profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių

turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti

planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą

dėl geriausio plano ar projekto).

3.

Pateikti

planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus,

kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio

pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame

protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais,

kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

4.

Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros

nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti

į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo

komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

III SKYRIUS

Perkančiųjų

organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO

PASLAUGŲ srityje, Pirkimai

70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, pirkimų

reglamentavimas

1.

Šiame

skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje

nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios

organizacijos, veikiančios vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:

1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir

3 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos;

2) valstybės ar savivaldybės įmonės;

3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta

perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką

dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo

arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad

perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar

netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja

daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti

daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;

4) įmonės,

kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis

kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje

specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės

aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio

straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų

įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.

2.

Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar

pašto paslaugų srityje yra:

1)

stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros

energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas,

teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros

energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;

2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu

susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti

skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių

projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar

paskirstymu susijusi nuotekų

šalinimo arba valymo veikla;

4) tinklų,

skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų, tramvajų,

troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas naudoti ir

eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai paslauga yra

teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias

kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų kiekiai.

Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo

reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti

tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje

teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai

organizacijai;

5)

geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio

kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;

6)

geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus

vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro,

jūrų ar vidaus vandenų keliais;

7) pašto

paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos

taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;

8) kitų ne

pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis

pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos

(paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir

pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos);

pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir

teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų

perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir

registruoto elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto

siuntomis, kurių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme,

tokios kaip neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A

paslaugų sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus

nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma

pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės

paslaugos; logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir

(arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

3.

Veikla

vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta

veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos

perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus

stacionariuosius tinklus perduodama:

1) dujos ar

šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje,

ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai

neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius 3

metus, įskaitant ir einamuosius metus;

2) elektros

energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2

dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo

tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio energijos gamybos

kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

3)

geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio

straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo

sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio

geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir

einamuosius metus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

71

straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija,

procedūra

1.

Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams,

skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą

tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

2.

Taikant šio straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar

veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Vadovaujamasi kriterijais, kurie

atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl konkurencijos,

tokiais kaip atitinkamų prekių arba paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba

paslaugų buvimas, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų

prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.

3.

Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų,

jei yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos

Bendrijos teisės aktų reikalavimai. Jei tuo remiantis negalima daryti

prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad

patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto ir de jure.

4.

Prašymą dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo

Europos Bendrijų Komisijai gali pateikti pati perkančioji organizacija ar

įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Prašymas pateikiamas

laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio

7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą

vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30

straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Europos Bendrijų Komisija taip

pat gali pradėti sprendimo, nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą

konkrečiai veiklai, priėmimo procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos

Bendrijų Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę.

71 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

1.

Kandidatas

gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.

Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą

paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6

darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji

organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo

dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia

paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo

dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti

siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki

pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

2.

Nesibaigus

pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji

organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus,

tačiau tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie

paaiškinimai (patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji

organizacija yra pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau

kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

3.

Jeigu

perkančioji organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio

susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti

klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems

pirkimo procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad

kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos.

4.

Jeigu

perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba

surengia susitikimą su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų

paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi

kandidatai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo

termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo

kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį kandidatai, rengdami pirkimo

pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar

susitikimų protokolus.

5.

Pranešimai

apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems

kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių

vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai

1.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:

1) atviro

konkurso;

2) riboto

konkurso;

3) derybų

(skelbiamų ir neskelbiamų).

2.

Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų

būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas

pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus

reikalavimus.

3.

Pirkimas

neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio

įstatymo 73 straipsnyje.

4.

Projekto

konkursas gali būti vykdomas, kai yra šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos

sąlygos.

5.

Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo

sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65

straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus

atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei

pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat

gali būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1.

Neskelbiamų

derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo

pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno

keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės

nekeičiamos;

2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo,

eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu

nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų,

mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos

konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl

techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių

teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik

konkretus tiekėjas;

4) tiek,

kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio

perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti

atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais

terminais;

5) pirkimai

atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.

2.

Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš

šių sąlygų:

1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę

pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo

tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines

prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius,

kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų,

turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų

nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu

perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

3) jeigu yra

trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už

daug mažesnę negu rinkos kainą;

4)

jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,

restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3.

Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto

konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju

atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4.

Neskelbiamų

derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių,

kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba

paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių

techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties,

nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir

galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini

pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su sąlyga, kad

papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu

pradinę pirkimo sutartį.

5.

Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji

darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį,

pakartojimas, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta

atviro, riboto konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į

tokių papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta

skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui

vykdyti.

74 straipsnis. Skelbimai

1.

Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu

orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose

nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2.

Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie

numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais,

šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta

anksčiau, jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.

3.

Prekių,

paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties

skelbiamas vienu iš šių būdų:

1) reguliariu

orientaciniu skelbimu arba

2) skelbimu,

kad yra kvalifikacinė sistema, arba

3) skelbimu

apie pirkimą.

4.

Kai

reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis

dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki

datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78

straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo.

Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje

nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

5.

Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip

nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime,

nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė

sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau

– skelbiama vieną kartą.

6.

Dinaminės

pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie

pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus

pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę

pirkimo sistemą.

7.

Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:

1) apie

pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2

mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji

organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo

sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) apie

sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2

mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus

paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.

8.

Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2

mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

9.

Skelbime

apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl

projekto konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią

perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų

skaičius, tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik

paprastesne forma statistikos tikslais.

10.

Kai perkančioji organizacija sudaro paslaugų,

skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie

sudarytą pirkimo sutartį:

1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų

pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir

technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų

būdu;

2) gali apriboti teikiamą informaciją apie

paslaugų pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų

ir technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei

neskelbiamos derybos;

3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta

informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio

straipsnio 3 dalį;

4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų

ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.

11.

Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų

išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

75 straipsnis.

Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1.

Pirkimo procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto

pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus

nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į

pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir

nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų

pateikimo terminų.

2.

Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų

pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74

straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3.

Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų

derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3

dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio

įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas

negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus

aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali

būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas

perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.

4.

Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų

derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios

organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems

kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti.

Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo

terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo

dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo

numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip

10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

5.

Jeigu

perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš

52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip

nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą

reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui

gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji

organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip

36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų

pirkimų tarnybos dienos.

6.

Kai pranešimai yra parengiami ir perduodami

elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų,

paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir skelbiamų derybų atveju ir pasiūlymų

priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis.

7.

Kai perkančioji organizacija nuo skelbimo

apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai

ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir bet kuriais

papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų

ir skelbiamų derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus

atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu

pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų

kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo

galima susipažinti su šiais dokumentais.

8.

Vykdant atvirą konkursą, dėl visų šio straipsnio 5,

6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu

negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau

jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų

šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo

terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo

išsiuntimo dienos.

9.

Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų

derybų būdu, dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpintų

terminų paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų

nuo skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas,

išskyrus terminus, nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų

abipusiu susitarimu, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo

kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

10.

Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai

ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27

straipsnyje nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja,

kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten

susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji

organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi suinteresuoti

tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga

informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta

tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios organizacijos ir

atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

76

straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka

1.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų

būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus.

Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34,

35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti

supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.

2.

Perkančioji

organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka

kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus.

Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad

tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo

procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau

atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

3.

Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, gali

sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine

sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.

4.

Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto

konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus

atrankos kriterijus ir taisykles.

5.

Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto

konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių

administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir

sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems

tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau

turimus įrodymus.

76 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių

pasiūlymų

nagrinėjimas ir vertinimas

1.

Vokų su

77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema

1.

Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę

sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija

užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą

dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji

organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2.

Tiekėjų

kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos

vertinimo pakopų.

3.

Kvalifikacinė

sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus ir

taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės specifikacijos,

vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.

4.

Į

kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai,

išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų

sąlygų ir reikalavimų.

5.

Kai

kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų

ekonominiais ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais

gebėjimais, tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar

gebėjimais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio

subjektais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai,

kad tie ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo

laiką. Tomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių

arba kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.

6.

Tiekėjų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų

prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie

kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.

7.

Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro

kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti

skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos

reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.

8.

Sudarydama

ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:

1) paskelbti

skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5

dalies nuostata;

2) informuoti

ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą

dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;

3) atrinkti

dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal

nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės

sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;

4) laikytis abipusio administracinių,

techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo,

kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, ir šio įstatymo 37

straipsnio reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms,

priimdama sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir

taisykles.

9.

Perkančioji organizacija gali išbraukti tiekėją iš

kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija neatitinka

perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos kriterijų.

78 straipsnis.

Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose

1.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 76 straipsnio

nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba

dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.

2.

Tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu

apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji

organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką,

kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo

procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:

1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas

galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas,

per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei

įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei

įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;

2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;

3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir

paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;

4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti

pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti

parengtas prašymas;

5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta

pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei

kitiems dokumentams gauti;

6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar)

pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti

tiekėjai;

7) mokestis, kurį reikia sumokėti už gautus pirkimo

dokumentus, ir jo mokėjimo tvarka;

8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma,

lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant,

arba jų derinys;

9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas

arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši

informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.

79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie

pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą

1.

Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo

procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse

nustatytais reikalavimais.

2.

Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą,

tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša

per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo

tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo

prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė

trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.

3.

Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos

nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija,

nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos,

praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti

pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo

77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4.

Apie

ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas

raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant

numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

80 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas

vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.

81 straipsnis.

Preliminariosios sutarties ypatumai

1.

Perkančioji organizacija, sudarydama preliminariąją

sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo

2 straipsnio 26–29 dalyse nurodytus pirkimus.

2.

Kai perkančioji organizacija yra sudariusi

preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo

sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu,

vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

3.

Kai

perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį ne pagal šio

straipsnio 1 dalies reikalavimus, ji negali šios sutarties pagrindu

sudaryti pirkimo sutarties neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo

73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

4.

Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti

preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti

konkurenciją.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės

prekių

1.

Šio

straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų

šalių, su kuriomis Europos Bendrija nėra sudariusi nei daugiašalio, nei

dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Bendrijos įmonių konkurencinį ir

veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant

Europos Bendrijos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2.

Bet kuris

pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių

dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr.

2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50

procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga,

naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.

3.

Tais

atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo

kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie

pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies

reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas,

taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma

tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti

įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos

charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei

priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.

4.

Nustatant

trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai

netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.

83 straipsnis. Informacijos, susijusios su

pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas

1.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja

Ūkio ministeriją apie visus bendrojo pobūdžio

teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos sudaryti

paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio ministerija šią

informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

2.

Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai

informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie

visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami

sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad

nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:

1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės

jungtis į organizacijas gynimo;

2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į

organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo

darbo;

4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo

panaikinimo;

5) Konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;

6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir

profesinės veiklos srityje;

7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams

ir moterims už lygiavertį darbą;

8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo

uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.

3.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo

ministerija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos

Bendrijų Komisijai.

IV skyriaus pakeitimas:

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007,

Nr. 114-4630 (2007-11-08)

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

IV SKYRIUS

SUPAPRASTINTI PIRKIMAI

84 straipsnis. Supaprastintų pirkimų taikymo

sritis

Šiame skyriuje

reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių vertė yra mažesnė už nustatytas tarptautinio

pirkimo vertės ribas;

2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų

pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti

pirkimai.

85 straipsnis.

Supaprastintų pirkimų atlikimo tvarka

1.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose

nurodyta perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo

vadovautis šio įstatymo I skyriaus (atlikdama mažos vertės pirkimus neprivalo

vadovautis šio įstatymo 17

straipsnio 1, 2, 5, 7 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalių reikalavimais),

IV ir V skyrių reikalavimais.

2.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo

vadovautis šio įstatymo I skyriaus (neprivalo vadovautis šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalių, 18 straipsnio

1, 2, 3, 4, 6 dalių reikalavimais),

86, 87, 88, 89, 90, 91 straipsnių ir V skyriaus reikalavimais.

3.

Perkančioji

organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles,

kurias ne vėliau kaip per 3 darbo

dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta

tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei,

savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su

šiomis taisyklėmis.

4.

Supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės

pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji

organizacija, ir pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodyta

perkančioji organizacija) atlieka Komisija. Mažos vertės pirkimus, kuriuos

atlieka šio straipsnio 1 dalyje nurodyta perkančioji organizacija, ir

pirkimus, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodyta perkančioji

organizacija, gali atlikti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti

valstybės tarnautojai, darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba Komisija, kaip nustato perkančioji organizacija pasitvirtintose

taisyklėse.

5.

Perkančioji organizacija turi turėti dokumentus,

pagrindžiančius jos priimtų sprendimų atitiktį šio įstatymo reikalavimams.

86 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas

1.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą

ir šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nurodytą informacinį pranešimą, kuriuos

pagal šį įstatymą ir (ar) pasitvirtintas taisykles numatyta paskelbti viešai, o

šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji

organizacija skelbimą apie supaprastintą pirkimą, kurį pagal pasitvirtintas

taisykles numatyta paskelbti viešai, skelbia „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje. Apie mažos vertės pirkimą, kurį šio įstatymo 4 straipsnio 1

dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija pagal

pasitvirtintas taisykles numato skelbti viešai, skelbiama Centrinėje viešųjų

pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai ir informaciniai pranešimai gali

būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos tinklalapyje, kitur

internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Skelbimo ar informacinio

pranešimo paskelbimo diena yra skelbimo paskelbimo data „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“, mažos vertės pirkimų atveju – Centrinėje

viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

2.

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“

ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus skelbimus

perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per

3 darbo dienas išsiunčia skelbimus spausdinti „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“ ir paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų

informacinėje sistemoje. Skelbimas perkančiosios organizacijos tinklalapyje,

kitur internete, leidinyje ar kitomis priemonėmis negali būti paskelbtas

anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, mažos vertės

pirkimų atveju – Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. To

paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

3.

Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį

ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše

nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta

tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo

sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo privalo pateikti skelbimą apie

sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka. Skelbime turi

būti nurodyta, ar perkančioji organizacija sutinka, kad šis skelbimas būtų

paskelbtas.

4.

Supaprastintų pirkimų skelbimų ir šio įstatymo 92

straipsnio 2 dalyje nurodyto informacinio pranešimo reikalavimus nustato

Viešųjų pirkimų tarnyba.

87 straipsnis. Supaprastintų

pirkimų tiekėjų kvalifikacija

1.

Parinkdama

tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo

32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus

pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.

2.

Perkančioji organizacija šio įstatymo 85 straipsnyje nurodytose taisyklėse gali

nustatyti atvejus, kuriais tiekėjų kvalifikacija netikrinama pagal šio

straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

88 straipsnis.

Supaprastintų pirkimų techninė specifikacija

Perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus

mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi šio

įstatymo 25 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Perkančioji organizacija,

atlikdama mažos vertės pirkimus, gali nesivadovauti šio įstatymo 25 straipsnyje

nustatytais reikalavimais, tačiau bet kuriuo atveju ji turi užtikrinti šio

įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi.

89 straipsnis. Supaprastinto pirkimo

pasiūlymų pateikimo terminai

Perkančioji organizacija, skelbdama apie supaprastintą

pirkimą, privalo nustatyti pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali

būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo

„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ dienos.

90 straipsnis.

Pasiūlymų vertinimas

Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo,

kuris pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą arba pasiūlė mažiausią kainą.

Perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo,

meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas,

pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal perkančiosios organizacijos nustatytus

kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai

naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

91

straipsnis. Supaprastinti

pirkimai iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros

įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų

pacientų

1.

Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos

Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos

Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, atlikdama supaprastintus

pirkimus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip

10 procentų visų biudžeto asignavimų, numatytų biudžeto programų sąmatoje

prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti

pirkimams iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo

iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų

neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir

kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų,

jų pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti,

išskyrus atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos

ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka arba gaminamų prekių,

teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašų nepaskelbė šio įstatymo nustatyta

tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tiekėjo įstaigos

ir įmonės:

1) gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų

darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje

sistemoje;

2) pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subrangovus,

subtiekėjus ar subteikėjus gali pasitelkti tik tokį pat statusą turinčias

įmones ir įstaigas.

3.

Šio straipsnio reikalavimas pirkti prekes,

paslaugas ar darbus iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50

procentų neįgaliųjų, netaikomas, kai šios įmonės prekes tiekia, paslaugas

teikia ar darbus atlieka vykdydamos veiklą, kuri įtraukta į neremtinų veiklos

rūšių sąrašą. Socialinių įmonių ir įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50

procentų neįgaliųjų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4.

Viešųjų pirkimų tarnyba perkančiųjų organizacijų

pateiktų ataskaitų pagrindu parengia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų

ataskaitą ir ją pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

92

straipsnis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytos

perkančiosios organizacijos atliekamų supaprastintų pirkimų ypatumai

1.

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3

punktuose nurodyta perkančioji organizacija šio įstatymo 86 straipsnyje

nustatyta tvarka privalo paskelbti apie kiekvieną supaprastintą pirkimą,

išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus.

2.

Perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra

bent viena iš šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nurodytų sąlygų. Tokiu atveju

(išskyrus šio straipsnio 3 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose, 4 dalies 2, 3

punktuose, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, 7 dalies

2 punkte nurodytus pirkimus) perkančioji organizacija, priėmusi sprendimą

pirkti prekių, paslaugų ar darbų neskelbdama apie pirkimą, apie tai privalo

paskelbti informacinį pranešimą šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta

tvarka, o pirkimo sutartį sudaryti ne ankščiau kaip po 5 darbo dienų nuo

informacinio pranešimo paskelbimo dienos.

3.

Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1) pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes

nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

2) atliekant

pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo

dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai

organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į

neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys

perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo

iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar

darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo

perkančiosios organizacijos;

4) atliekami

mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais;

5) perkama iš

socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų,

atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos

galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų, ir

įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo

terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos jų

pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai;

6) dėl

techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus

tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus

ir kai nėra jokios kitos alternatyvos;

7) atskiroms

pirkimo dalims, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra

suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą

pirkimo sutartį, jei bendra tokių pirkimo dalių vertė be pridėtinės vertės

mokesčio yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės

perkant panašias prekes ir paslaugas ir 1,5 procento – perkant darbus.

4.

Neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės

ir paslaugos:

1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę

sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo

tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis

prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo

efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o

alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų

nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių

charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis

prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai

perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos,

turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų

techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos

diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos

Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir

specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje;

3) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant

reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.

5.

Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti

perkamos prekės, kai:

1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo,

eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti

pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami muziejų eksponatai, archyvų ir bibliotekų

dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš

bankrutuojančių, likviduojamų ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;

5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.

6.

Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti

perkamos paslaugos, kai:

1) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais

dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

2) perkamos teisėjų, prokurorų, profesinės karo

tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal

darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

3) perkamos literatūros, mokslo ir meno kūrinių

autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat mokslo, kultūros ir meno

sričių projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka

įsteigtas premijas veiklos šiose srityse vertinimo paslaugos;

4) perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių

sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos

nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos;

5) perkamos mokslo ir studijų institucijų mokslo,

studijų programų, meninės veiklos, taip pat šių institucijų steigimo

ekspertinio vertinimo paslaugos.

7.

Neskelbiant apie pirkimą taip pat gali būti

perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti,

paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą

pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia

pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta

pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo

sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties

kainos;

2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar

darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su

sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį

skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti

papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam

pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių

trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo

sutarties sudarymo momento.

V SKYRIUS

Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

91 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo techninė specifikacija

Techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti

šio įstatymo 25 straipsnyje, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

92 straipsnis.

Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

1.

Pirkimo dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo

skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo išsiuntimo tiekėjams dienos iki

pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo

dokumentai pateikiami to paprašiusiam tiekėjui nedelsiant, ne vėliau kaip per 3

darbo dienas, gavus prašymą.

2.

Pirkimo dokumentai, tarp jų ir kvietimai,

pranešimai, paaiškinimai, papildymai, tiekėjams pateikiami asmeniškai,

siunčiami registruotu laišku arba registruotu laišku ir faksu ar elektroniniu

paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo data laikoma pateikimo data.

3.

Pirkimo dokumentus perkančioji organizacija gali

pateikti ir internete. Šiuo atveju interneto adresas turi būti nurodytas

skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai internete negali būti pateikti

anksčiau, negu apie pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi internete,

šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

4.

Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš

visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį, kurį sudaro dokumento

kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumento vertimą

į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į

užsienio kalbą išlaidos.

93 straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos

veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimas

1.

Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų

sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo

stadija.

2.

Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti

tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar

pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 94 straipsnyje nustatyta tvarka ir

terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 95 straipsnyje

nustatyta tvarka.

3.

Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti

šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

94 straipsnis. Pretenzijų pateikimo,

nagrinėjimo tvarka ir terminai

1.

Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas

nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo

teisėtų interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo

procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas

sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą

sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie

priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją

pateikusiam tiekėjui.

Straipsnio

numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

95 straipsnis. Ieškinio

pateikimas ir išnagrinėjimo terminai

1.

Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas

ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie

pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per

nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį

teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai

nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

3.

Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo

procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

4.

Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio

skundo priėmimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03, Žin., 2008,

Nr. 81-3179 (2008-07-17)

96 straipsnis. Žalos

atlyginimas

Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo

šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo

netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,

nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Straipsnio

numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

97 straipsnis.

Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo

gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų

tarnybai.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas,

per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje reglamentuojamo

pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo III skyriuje

reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas

neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė

perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo

procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.

3.

Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad

bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų

tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija

pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

Straipsnio

numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

98 straipsnis. Taikinimas

1.

Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali

būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą

persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.

2.

Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų

Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija

sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų

Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti

padaryta žala kandidatams ar dalyviams.

3.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam

arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.

Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.

Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,

perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai

savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti

ir žodžiu, ir raštu.

5.

Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą

pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo dalyvavimo

taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo procedūros

išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6.

Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,

kad taikinimas būtų nutrauktas.

7.

Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas

nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija

privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu

Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime

dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8.

Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi

sudaryti kliūčių šio įstatymo 97 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos teisės

pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673, 2008-07-03,

Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

99 straipsnis. Atestavimas

1.

Perkančioji

organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų

pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų

pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2.

Atestavimo

išlaidas padengia perkančioji organizacija.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų

procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

Straipsnio

numeracijos pakeitimas:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

100 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios

organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1.

Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų

tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos finansinę paramą

administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.

2.

Viešųjų

pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui

apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas

pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo

procedūras.

4.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti

įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys

asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

1

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE

(EVRK1)

PATEIKTŲ

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

skyrius

grupė

klasė

pavadinimas

aprašymas

45

Statyba

Šis skyrius apima:

– naujų pastatų statybą bei darbus, atnaujinimo ir

įprastus remonto darbus

45000000

45.1

Statybvietės

paruošimas

45100000

45.11

Pastatų

nugriovimas, išardymas;

grunto

pervežimas

Ši klasė apima:

– pastatų ir kitų statinių

nugriovimą

– statybviečių tvarkymą

– grunto pervežimą: iškasimą,

užkasimą, statybvietės išlyginimą,

griovių kasimą, akmenų pašalinimą,

sprogdinimą ir t. t.

– vietovės paruošimą kasybos dar­bams:

– nuodangos pašalinimą ir kitokį statybviečių bei

kasybos darbų plėtojimą bei ruo­šimą

Ši klasė taip pat apima:

– statybviečių drenažą

– žemės ir miškų

ūkio paskirties naudmenų drenažą

45110000

45.12

Žvalgomasis

gręžimas

Ši klasė apima:

– žvalgomąjį gręžimą ir gręžinių

atrinkimą statybinėms, geofizinėms, geologinėms ar panašioms reikmėms

Ši klasė neapima:

– naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių

gręžimo (žr. 11.20)

– vandens gręžinių gręžimo

(žr. 45.25)

– šachtų įrengimo (žr. 45.25)

– naftos ir gamtinių dujų

telkinių

žvalgymo, geofizinių, geologinių

ir seisminių matavimų (žr. 74.20)

45120000

45.2

Pastatų ir jų dalių

statyba, civilinė inžinerija

45200000

45.21

Bendroji pastatų

statyba ir civilinės inžinerijos

darbai

Ši klasė apima:

– visų rūšių pastatų statybą

– civilinės inžinerijos statinių statybą: tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požemi­nėms

perėjoms

– ilgus nuotolių vamzdynus, komunikacijos ir elektros linijas

– miesto vamzdynų, miesto komunikacijų ir elektros lini­jas

– papildomus miesto darbus

– surenkamų statinių statymą ir įrengimą

statybvietėje

Ši klasė neapima:

– paslaugų, susijusių su naftos ir

gamtinių dujų gavyba (žr. 11.20)

– surenkamų statinių, kurių dalys

nėra betoninės

ir yra pačių pagamintos, įrengimo statybvietėje

(žr. 20, 26 ir 28 skyrius)

– sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto

salių ir kitų sportui skirtų įrenginių statybos darbų (išskyrus pastatų

statybos darbus) (žr. 45.23)

– pastatų įrengimo (žr. 45.3)

– pastatų apdailos (žr. 45.4)

– architektūrinės ir inžinerinės

veik­los (žr. 74.20)

– statybos projektų valdymo

(žr. 74.20)

45210000

išskyrus:

-45213316

45220000

45231000

45232000

45.22

Stogo dangos ir

stogo konstrukcijų įrengimas

Ši klasė apima:

– stogų įrengimą

– stogo dangų

įrengimą

– sandarinimą

45261000

45.23

Automagistra-lių,

kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Ši klasė apima:

– automagistralių, gatvių, kelių, kitų

transporto ir pėsčiųjų kelių statybą

– geležinkelių

statybą

– oro uosto pakilimo takų statybą

sporto aikštelių, stadionų, plau­kimo

baseinų, teniso ir golfo aikštelių

statybą (išskyrus pastatų statybą)

kelių ir stovėjimo aikštelių ženkli­nimą

Ši klasė neapima:

– pirminio grunto pervežimo (žr. 45.11)

45212212 ir

DA03

45230000

išskyrus:

-45231000

-45232000

-45234115

45.24

Vandens statinių

statyba

Ši klasė apima:

– statybą:

– vandens kelių, uostų ir upių

darbų, poilsinių prieplaukų

(valčių prieplaukų), šliuzų ir t.

t.

– užtvankų ir nutekamųjų grio­vių dugno valymo darbų

– darbus po vandeniu

45240000

45.25

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Ši klasė apima:

– statybos darbus, apimančius vieną konkrečią statybos

sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos:

– pamatų įrengimas, įskaitant

polių įleidimą

– vandens šulinių gręžimas bei

statyba, šachtų įrengimas

– ne savos gamybos plieno

detalių montavimas

– plieno lankstymas

– mūrijimas ir grindimas

– pastolių ir darbo platformų įrengimas

ir išardymas, įskai­tant pastolių ir darbo platformų nuomą

– kaminų ir pramoninių kros­nių

įrengimas

Į šią klasę

neįeina:

– pastolių nuoma be jų įrengimo ir išardymo

(žr. 71.32)

45250000 45262000

45.3

Pastatų įrengimas

45300000

45.31

Elektros laidų ir

kitokios armatūros įrengimas

Ši klasė apima:

– įrengimą

pastatuose ar kituose statiniuose:

– elektros laidų ir armatūros

– telekomunikacijos sistemų

– elektrinių šildymo sistemų

– radijo ir

televizijos antenų

(gyvenamiesiems namams)

priešgaisrinės signalizacijos

įsilaužimo signalizacijos sis­temų

– liftų ir

eskalatorių

– žaibolaidžių ir

t. t.

45213316 45310000

išskyrus

-45316000

45.32

Veikla,

susijusi su izolia­cijos

darbais

Ši klasė apima:

– šiluminės, garso arba vibracijos

izoliacijos įrengimą pastatuose arba

kituose statiniuose

Ši klasė neapima:

– sandarinimo darbų (žr. 45.22)

45320000

45.33

Santechnikos darbai

Ši klasė apima:

– šiuos darbus pastatuose arba kituose

statiniuose:

– santechnikos ir sanitarijos įrangos

montavimą

– dujotiekio armatūros įren­gimą

– šildymo, vėdinimo, šaldymo ar kondicionavimo

įrangos bei kanalų įrengimą

– automatinių gesinimo sis­temų

įrengimą

Ši klasė neapima:

– elektrinių šildymo sistemų įrengimo (žr. 45.31)

45330000

45.34

Kiti pastatų

įrengimo darbai

Ši klasė apima:

– kelių, geležinkelių, oro ir jūrų

uostų apšvietimo ir signalų sis­temų įrengimą

– armatūros ir armatūros reikmenų

pastatuose ir kituose statiniuose

įrengimą (niekur kitur nepris­kirta)

45234115 45316000 45340000

45.4

Pastatų apdaila

45400000

45.41

Tinkavimas

Ši klasė apima:

– vidaus ir išorės

tinkavimo ar gipso klojimo darbus

pastatuose ir kituose statiniuose, įskaitant grebėstų medžiagas

45410000

45.42

Staliaus dirbinių

įrengimas

Ši klasė apima:

– ne savos gamybos

durų, langų,

durų ir langų rėmų, sumontuo­jamų

virtuvių, laiptinių, parduotuvių

armatūros ir pan. iš medžio

arba kitų medžiagų įrengimą

– vidaus apdailos

darbus, pavyzdžiui, lubų, medinių sienų

dangų, slenkančių pertvarų ir t.

t. įrengimas

Ši klasė neapima:

parketo ir kitokių medinių grindų

dangų klojimo (žr.

45.43)

45420000

45.43

Grindų ir sienų

dengimas

Ši klasė apima:

– šiuos klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo

darbus pastatuose

arba kituose statiniuose:

– keraminių, betoninių arba graviruoto akmens sienų arba grindų plytelių

klojimą

– parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimą

– kiliminių arba linoleumo

dangų klojimą, įskaitant

pagamintas iš gumos arba plastmasės

grindų dangas

– terrazzo, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangų

įrengimą

– tapetų klijavimą

45430000

45.44

Dažymas ir

stiklinimas

Ši klasė apima:

pastatų išorės ir vidaus dažymą

civilinės inžinerijos konstrukcijų

dažymą

stiklų, veidrodžių ir pan. įrengimą

Ši klasė neapima:

langų montavimo (žr. 45.42)

45440000

45.45

Kiti statybos

apdailos darbai

Ši klasė apima:

– privačių baseinų

įrengimą

– pastatų valymą

garais, smėliasraučiu ir panašius pastatų išorės darbus

– kitus pastatų

apdailos ir užbaigimo darbus

Ši klasė neapima:

– pastatų ir kitų

statinių vidaus valymo darbų (žr. 74.70)

45212212 ir 04

45450000

45.5

Statybos

arba griovimo įrenginių kartu su operatoriumi

nuoma

45500000

45.50

Statybos arba

griovimo įrenginių kartu su operatoriumi nuoma

Ši klasė neapima:

– statybos ar griovimo mašinų ir įrenginių

nuomos be operatorių

(žr. 71.32)

45500000

1Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Europos

ekonominės bendrijos ekonominės veiklos klasifikavimo sistemos (NACE) pagrindu parengtas

Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, kuriam Lietuvos Respublikos

Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995, Nr. 43-1054).

Pastaba: Jeigu iškyla EVRK ir CPV darbų aiškinimo

skirtumų, vadovaujamasi EVRK.

1 priedėlio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Lietuvos Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

2

priedėlis

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 28 DALYJE

A

PASLAUGOS

Kate-gorijos Nr.

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC1)

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

1.

Priežiūros ir

remonto paslaugos

6112, 6122, 633, 886

Nuo 50100000-6 iki

50884000-5 (išskyrus nuo 50310000-1 iki 50324200-4 ir 50116510-9,

50190000-3,

50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1

2.

Sausumos transporto

paslaugos2, apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių

paslaugas, išskyrus pašto vežimą

712 (išskyrus 71235), 7512, 87304

Nuo 60100000-9 iki

60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4, 60220000-6) ir nuo 64120000-3

iki

64121200-2

3.

Keleivių ir

krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimą

73 (išskyrus 7321)

Nuo 60410000-5 iki

60424120-3

(išskyrus

60411000-2, 60421000-5) ir

60500000-3

nuo 60440000-4 iki

60445000-9

4.

Sausumos2

ir oro pašto transportas

71235, 7321

60160000-7,60161000-4

60411000-2, 60421000-5

5.

Ryšių paslaugos

752

Nuo 64200000-8 iki

64228200-2

72318000-7, ir

nuo 72700000-7 iki

72720000-3

6.

Finansinės

paslaugos:

a)

draudimo

paslaugos;

b)

bankų ir

investavimo paslaugos3

ex. 81, 812, 814

Nuo 66100000-1 iki

66720000-3 (3)

7.

Kompiuterių ir

susijusios paslaugos

84

Nuo 50310000-1 iki

50324200-4

Nuo 72000000-5 iki

72920000-5

(išskyrus

72318000-7, ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4

8.

Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos

paslaugos4

85

Nuo 73000000-2 iki

73436000-7

(išskyrus

73200000-4, 73210000-7, 73220000-0

9.

Apskaitos, audito

ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

Nuo 79210000-9 iki

79223000-3

10.

Rinkos tyrimų ir

viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

Nuo 79300000-7 iki

79330000-6, ir 79342310-9, 79342311-6

11.

Valdymo

konsultavimo5 ir susijusios paslaugos

865, 866

Nuo 73200000-4 iki

73220000-0

nuo 79400000-8 iki

79421200-3

ir

79342000-3,

79342100-4

79342300-6,

79342320-2

79342321-9,

79910000-6, 79991000-7

98362000-8

12.

Architektūrinės

paslaugos: inži­nerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų

planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslau­gos; susijusios mokslo ir

techni­nio konsultavimo paslaugos; techninių tyrimų ir analizės paslaugos

867

Nuo 71000000-8 iki

71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir

79994000-8

13.

Reklamos paslaugos

871

Nuo 79341000-6 iki

79342200-5

(išskyrus

79342000-3 ir 79342100-4

14.

Pastatų valymo

paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201 – 82206

Nuo

70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo

90900000-6 iki

90924000-0

15.

Leidybos ir

spausdinimo paslaugos už užmokestį ar sutarties pagrindu

88442

Nuo 79800000-2 iki

79824000-6 nuo 79970000-6 iki

79980000-7

16.

Nuotekų ir atliekų

šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

94

Nuo 90400000-1 iki

90743200-9 (išskyrus 90712200-3),

nuo 90910000-9 iki

90920000-2 ir

50190000-3,

50229000-6

50243000-0

1CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo

reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

2Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

3Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su pinigų,

valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų

valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba

kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas. Taip pat

neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų

daiktų įsigijimu ar nuoma arba teisių į juos įsigijimą bet kokiomis

finansinėmis priemonėmis; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos prieš sudarant,

sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų arba kitų

nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos sutartis,

nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

4Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros

paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai organizacijai ir

už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

5Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Kate-gorijos Nr.

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC)

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną

(CPV)

17.

Viešbučių ir

restoranų paslaugos

64

Nuo 55100000-1 iki

55524000-9

ir nuo

98340000-8 iki

98341100-6

18.

Geležinkelių

transporto paslaugos

711

Nuo 60200000-0 iki

60220000-6

19.

Vandens transporto

paslaugos

72

Nuo 60600000-4 iki

60653000-0

ir nuo 63727000-1

iki 63727200-3

20.

Pagalbinio

transporto paslaugos

74

Nuo 63000000-9 iki 63734000-3

(išskyrus

63711200-8, 63712700-0, 63712710-3,

ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3) ir 98361000-1

21.

Teisinės paslaugos

861

Nuo 79100000-5 iki

79140000-7

22.

Personalo

įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos1

872

Nuo 79600000-0 iki

79635000-4

(išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0), ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9

23.

Tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873, išskyrus 87304

Nuo 79700000-1 iki

79723000-8

24.

Švietimo ir profesinio lavinimo paslaugos

92

Nuo 80100000-5 iki

80660000-8 (išskyrus 80533000-9, 80533100-0, 80533200-1

25.

Sveikatos ir socialinės paslaugos

93

79611000-0, ir nuo

85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus

85321000-5 ir 85322000-2

26.

Rekreacijos,

kultūros ir sporto paslaugos2

96

Nuo 79995000-5 iki

79995200-7, ir nuo 92000000-1 iki 92700000-8

(išskyrus

92230000-2, 92231000-9, 92232000-6

27.

Kitos paslaugos

1Išskyrus darbo sutartis.

2Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir

televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų

programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,

kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytai

perkančiajai organizacijai nustatytus reikalavimus atitinkantis transliuotojas.

Pastaba: Jeigu iškyla CPC ir CPV paslaugų aiškinimo

skirtumų, vadovaujamasi CPC.

2 priedėlio

pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

3 priedėlis

KAI

KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis

reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –

pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti

medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų

medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir

perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio

aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis

neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos

reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,

terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir

ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,

susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir

darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas

kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal

bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei

medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė

specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai

apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai

rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų

atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo

(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,

būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,

bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo

(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo

tvarka;

3) standartas – pripažintos

standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir

daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir

kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas

standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos

techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto

tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,

kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir

nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė

specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių pripažintos

procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant

užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos

standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,

priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

4

priedėlis

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

1.

Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

2.

Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

3.

Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar

paskirstymas –

teisės akto nėra.

4.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios

geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

5.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų

geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

6.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto

paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl

Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų

kokybės gerinimo.

7.

Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl

leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi

jais sąlygų.

8.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar

vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

9.

Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –

teisės akto nėra.

10.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų

įrangos srityje –

teisės akto nėra.

Lietuvos Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu

sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL

2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 246) su

paskutiniais pakeitimais, padarytais 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas,

p. 322).

2.

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą

viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų

sektoriuose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6

skyrius, 1 tomas, p. 315) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).

3.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno

(BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 5 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2151/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 72).

4.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos,

transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).

5.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių

sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107).

6.

2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas

Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios

pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto

paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų (OL 2005 L 7, p. 7).

7.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą

dėl viešųjų pirkimų (OL 2005 L 257, p. 127).

8.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,

naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius pranešimus,

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2005 L 257, p. 1).

9.

2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB

dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos

derinimo (OL 2005 L 323, p. 55).

10.

2007 m. lapkričio 28 d. Komisijos reglamentas (EB)

Nr. 213/2008, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą

(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –

CPV) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl

viešųjų pirkimų tvarkos, kad CPV būtų atnaujintas (tekstas svarbus EEE ) (OL 2008 L 74, p. 1).

Priedo pakeitimai:

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio

Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1 dalies

5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl veiklos

vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos

tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl paslaugų

apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo

Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl

spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į

paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie

pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų

institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos

Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl

101 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentai

1.

Perkančioji

organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame

konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus, kuriuose apibūdinamos

pirkimo sąlygos ir procedūros. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija:

1) pirkimo

pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo

pasiūlymo galiojimo terminas;

3) perkamų

prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai ir

kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, paslaugų

ar darbų apimtis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių

tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir

kita pirkimo objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio

įstatymo 25 straipsnio reikalavimais;

4)

informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų

arba paslaugų, – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti

pasiūlymai, apibūdinimas;

5)

informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6)

informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma

pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai;

8) dokumentų

sąrašas ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad

jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie

tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės

tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų ar dovanų,

nesuteikė ir nesuteiks jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar

nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

10) kur ir

kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

11) vokų su

pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

12)

informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

13) pirkimo

pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)

bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

14) siūlomos

pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

15) pirkimo

pasiūlymų galiojimo užtikrinimo (jei reikalaujama) ir pirkimo sutarties

įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

16) būdai,

kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

17) pirkimo

pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

18)

perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su

tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius

pranešimus, pareigos, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

19) jeigu perkančioji organizacija pasilieka

teisę pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas, esant šio įstatymo 86

straipsnio 7 dalies 2 punkto sąlygai, – atitinkama informacija apie šią teisę.

2.

Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad

konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir kokiai pirkimo

daliai atlikti jis ketina pasitelkti. Toks reikalavimas nekeičia pagrindinio

tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

3.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali

nustatyti sutarties atlikimo sąlygas, susijusias su socialinėmis ir aplinkos

apsaugos reikmėmis, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.

4.

Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra skelbimas apie

pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau

papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjas.

5.

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia

vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs,

aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija

nupirkti tai, ko reikia.

102 straipsnis.

Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminas

Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir

paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo

pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

103 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso ypatumai

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu

derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2.

Supaprastintas atviras konkursas laikomas įvykusiu, jei yra bent vienas

neatmestas pasiūlymas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SUPAPRASTINTAS RIBOTAS KONKURSAS

Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio

1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki jo

įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams

(rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. VIII-1210 (Žin.,

1999, Nr. 56-1809)

nuostatas.

Nauja

įstatymo redakcija

Pakeitimai:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1581, 2003-05-27,

Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos Respublikos

Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO

IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas,

išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2

straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio

Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo

Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1581,

2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nuo Lietuvos Respublikos narystės

Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos

Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9

punktai.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1894,

2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6

straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo

2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo

pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos

Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1955, 2003-12-23,

Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 64 IR 65

STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2252,

2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO,

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO

IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2339,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-471,

2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija

Šis įstatymas,

išskyrus jo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 31 d.

Įsigaliojus šiam

įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba

išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai

nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo Nr. IX-1217

(Žin., 2002, Nr. 118-5296)

nuostatas.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1298,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 86

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 89, 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

16.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1673,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3179 (2008-07-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2, 6, 7,

8, 9, 10, 11, 12, 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 27, 28, 30, 31, 33, 38, 39, 41,

51, 57, 58, 70, 72, 75, 79, 81, 93, 95, 98, 100 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS, 1 IR 2

PRIEDĖLIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 12 straipsnio 4 dalį, 14 straipsnio 2 dalį ir 40 straipsnį, įsigalioja

2008 m. rugsėjo 15 d.

Šio įstatymo 12

straipsnio 4 dalis ir 14 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki

jo įsigaliojimo pradėti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų

pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) nuostatas.


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-22)

autrap@lrs.lt

105 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija,

nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų

rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų

kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3)

mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies

pateikti pasiūlymus, skaičius.

2.

Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama

informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos

tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi

pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.

106 straipsnis. Paraiškos dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

1.

Paraiškas

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia

vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų

kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

2.

Paraiškų

dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti

trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

107 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos

tikrinimas ir vertinimas

1.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio

įstatymo 33–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai atitinka

konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo

dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius

kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne

mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija skelbime turi

teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė

mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų

neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti

pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

108 straipsnis.

Kvietimas pateikti pasiūlymus

1.

Šio

įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji

organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso

dokumentus.

2.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14

dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo

pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai

1.

Perkančioji organizacija neturi teisės

supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar

pateiktų pasiūlymų.

2.

Supaprastintas ribotas konkursas laikomas įvykusiu,

jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

KETVIRTASIS skirsnis

skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

110 straipsnis. Tiekėjų

informavimas apie supaprastintas derybas

1.

Apie

skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje

nustatyta tvarka.

2.

Apie

neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija

praneša raštu.

111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju

1.

Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose

turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi

būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga

informacija.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas

tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1

dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3.

Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal

šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų

derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek

jie neprieštarauja derybų esmei.

112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

1.

Skelbiamų supaprastintų derybų atveju perkančioji

organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip

14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių

pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

2.

Neskelbiamų supaprastintų derybų atvejais pasiūlymų pateikimo terminą nustato

perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o

supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie

atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

113 straipsnis.

Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis

1.

Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio

įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo

dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2.

Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis

visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus

ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus,

kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86

straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.

114 straipsnis.

Derybos su atrinktais tiekėjais

1.

Komisija

turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar

darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

2.

Vykdant

derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys

niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios

informacijos;

2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi

reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;

3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą

pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas

atstovas.

115 straipsnis.

Supaprastintų derybų galutiniai

pasiūlymai ir jų vertinimas

1.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra

šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo

pakeisti derybų metu.

2.

Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai

nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta

tvarka.

3.

Supaprastintos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu

yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka

perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

PeNKTAsis skirsnis

supaprastintas Projekto konkursaS

116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas

projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo,

architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu

sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.

117 straipsnis.

Supaprastinto projekto konkurso vykdymas

1.

Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89

straipsnio nuostatomis.

2.

Supaprastintas projekto konkursas gali būti

vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų

planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar

kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją

(tiekėjus), jeigu:

1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju

numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba

2)

supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta

apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji

organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų

būdu, į derybas pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba

visus laimėtojus (pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).

3.

Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai

asmenys ir šių asmenų grupės.

4.

Dalyvavimo

supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar

kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5.

Pasiūlymų

pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis

kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6.

Perkančioji organizacija gali rengti kandidatų,

kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo

atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti

nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos

kriterijus.

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.

118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo

komisija

1.

Dalyvių pateiktus planus ir projektus vertina

perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo

komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus

įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo

komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję

fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami

profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių

turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.

2.

Vertinimo

komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti

planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė

pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą

dėl geriausio plano ar projekto).

3.

Pateikti planai ir projektai vertinami pagal

pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis

mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

4.

Vertinimo

komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai

protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų

eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo

paaiškinimo.

5.

Po to, kai vertinimo komisija prieina prie

bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami

atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole.

Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

šeštasis skirsnis

Įprasta komercinė praktika

119 straipsnis.

Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

1.

Pirkimus

taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo

paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos

reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,

arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami

vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis. Pirkimams,

atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18 straipsnio 1–7

dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra neprivalomi,

išskyrus šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies ir 91 straipsnio reikalavimus šio

įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytoms paslaugoms, kai pirkimo vertė

yra didesnė, nei nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

2.

Sprendimą

dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo

įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

3.

Atliekant

pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3

straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su

tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai

perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią

pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su

vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija

turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją

organizaciją kontroliuojančios institucijos.

4.

Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000

Lt, gali būti sudaroma žodžiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1298,

2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

V SKYRIUS

Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

120

straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų

nagrinėjimas

1.

Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija

nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus

interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją

perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų

sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo

stadija.

2.

Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti

tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar

pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir

terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje

nustatyta tvarka.

3.

Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti

šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.

121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo

tvarka ir terminai

1.

Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas

nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo

teisėtų interesų pažeidimą.

2.

Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos

iki pirkimo sutarties sudarymo.

3.

Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo

procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo

procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas

sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių

nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4.

Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo

procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo

procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau

tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji

organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo

priežastis.

5.

Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą

sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie

priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją

pateikusiam tiekėjui.

122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo

terminai

1.

Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas

ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie

pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per

nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį

teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai

nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

3.

Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo

procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

4.

Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti

išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio

skundo priėmimo dienos.

123 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo

šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo

netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas,

nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų

nagrinėjimas

1.

Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo

gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų

tarnybai.

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų

Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų

pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje

reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio

įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų

Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas

neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė

perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo

procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.

3.

Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad

bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų

tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija

pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

125 straipsnis.

Taikinimas

1.

Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas

kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio

įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę

iki pirkimo pabaigos kreiptis į

Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali

būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą

persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.

2.

Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą,

perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų

Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija

sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų Komisijai

apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala

kandidatams ar dalyviams.

3.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir

perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam

arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą.

Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus.

Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4.

Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji

organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo

paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir

žodžiu, ir raštu.

5.

Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą

pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo

dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo

procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6.

Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis,

kad taikinimas būtų nutrauktas.

7.

Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas

nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija

privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu

Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime

dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos

nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8.

Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi

sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos

teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio

kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

126 straipsnis.

Atestavimas

1.

Perkančioji

organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto

paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų

pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų

pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2.

Atestavimo

išlaidas padengia perkančioji organizacija.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos,

energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų

procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

127 straipsnis. Viešųjų

pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų

atsakomybė

1.

Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų

tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

2.

Viešųjų

pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui

apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3.

Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas

pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo

procedūras.

4.

Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti

įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys

asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą

įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

1

priedėlis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE

(EVRK(1))

PATEIKTŲ

VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

skyrius

grupė

klasė

pavadinimas

aprašymas

45

Statyba

Į šį skyrių įeina:

naujų pastatų

statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas

45000000

45.1

Statybvietės

paruošimas

45100000

45.11

Pastatų

nugriovimas, išardymas; žemės darbai

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių nugriovimas;

statybviečių

tvarkymas:

žemės darbai –

iškasimas,

užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas,

sprogdinimas ir t. t.;

vietovės paruošimas

kasybos darbams:

viršutinio žemės

sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas

naudoti statyboms.

Į šią klasę taip

pat įeina:

statybviečių

drenažas,

žemės ir miškų ūkio

paskirties naudmenų drenažas

45110000

45.12

Žvalgomasis

gręžimas

Į šią klasę įeina:

žvalgomasis

gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms

išžvalgyti.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių

dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),

vandens gręžinių

gręžimas (žr. 45.25),

šachtų įrengimas

(žr. 45.25),

naftos ir gamtinių

dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)

45120000

45.2

Pastatų ir jų dalių

statyba, inžinerinių statinių statyba

45200000

45.21

Bendroji pastatų

statyba ir inžinerinių statinių statyba

Į šią klasę įeina:

visų rūšių pastatų

statyba,

inžinerijos

statinių statyba:

tiltų, įskaitant

tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir

požeminiams keliams (metro), statyba,

ilgų nuotolių

vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto

komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,

surenkamųjų pastatų

surinkimas ir statyba vietoje.

Į šią klasę

neįeina:

naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr.

11.20),

savos gamybos

surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių,

kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

sporto aikštelių,

stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be

pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),

pastatų įrengimas

(žr. 45.3),

pastatų apdaila

(žr. 45.4)

architektų ir

inžinierių veikla (žr. 74.20),

statybos projekto

valdymas (žr. 74.20)

45210000

45.22

Laikančiųjų stogo

konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Į šią klasę įeina:

stogų montavimas,

stogų dengimas,

hidroizoliavimas

45220000

45.23

Automagist-ralių,

kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Į šią klasę įeina:

automagistralių,

gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,

geležinkelių

statyba,

oro uosto pakilimo

takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo

aikštelių (be pastatų) statyba,

kelių ir stovėjimo

aikštelių ženklinimas.

Į šią klasę

neįeina:

paruošiamieji žemės

kasimo darbai (žr. 45.11)

45230000

45.24

Vandens statinių

statyba

Į šią klasę įeina:

statyba –

vandens kelių,

uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir dambų

dugno valymo

darbai,

povandeniniai

darbai

45240000

45.25

Kiti statybos

darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Į šią klasę įeina:

statybos darbai,

apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių

žinių arba įrangos:

pamatų įrengimas,

įskaitant polių įleidimą,

šulinių ir šachtų

įrengimas,

ne savos gamybos

plieno elementų montavimas,

plieno lankstymas,

mūrijimas ir grindimas,

pastolių ir darbo

platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų

nuomą,

kaminų ir

pramoninių krosnių įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

pastolių nuoma be

jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)

45250000

45.3

Pastatų įrengimas

45300000

45.31

Elektros

instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių įrengimas:

elektros

instaliacijos ir įtaisų įrengimas,

telekomunikacijos

sistemų įrengimas,

elektrinio šildymo

sistemų įrengimas,

radijo ir

televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,

gaisro

signalizacijos įrengimas,

apsaugos sistemų

įrengimas,

liftų ir

eskalatorių įrengimas,

žaibolaidžių

įrengimas ir t. t.

45310000

45.32

Izoliacijos

įrengimas

Į šią klasę įeina:

šilumos, garso ir

vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.

Į šią klasę

neįeina:

hidroizoliavimas

(žr. 45.22)

45320000

45.33

Santechnikos darbai

Į šią klasę įeina:

pastatuose arba

kituose statybos objektuose:

santechnikos ir

sanitarijos įrangos įrengimas,

dujų įtaisų

įrengimas,

šildymo, vėdinimo,

šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,

automatinių

gesinimo sistemų įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

elektros šildymo

sistemų įrengimas (žr. 45.31)

45330000

45.34

Kitoks pastatų ir

statinių įrengimas

Į šią klasę įeina:

kelių,

geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų

įrengimas,

kitur nenurodytos

įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose

45340000

45.4

Statybos baigimas

45400000

45.41

Tinkavimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų

statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų,

reikalingų šiems darbams, ruošimą

45410000

45.42

Staliaus dirbinių

įrengimas

Į šią klasę įeina:

ne savos gamybos iš

medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos,

laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas

vidaus apdailos

darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t.

įrengimas.

Į šią klasę

neįeina:

parketo ir kitų

medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)

45420000

45.43

Grindų ir sienų

dengimas

Į šią klasę įeina:

klojimo, dengimo,

kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:

keraminių,

betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,

parketo ir kitokių

medinių grindų dangų klojimas,

kiliminių arba

linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,

teraco, marmuro,

granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,

sienų apmušalų

klijavimas

45430000

45.44

Dažymas ir

stiklinimas

Į šią klasę įeina:

pastatų išorės ir

vidaus dažymas,

civilinės

paskirties statinių dažymas,

stiklų, veidrodžių

ir kt. stiklinimas.

Į šią klasę

neįeina:

langų įstatymas

(žr. 45.42)

45440000

45.45

Kiti baigiamieji

statybos darbai

Į šią klasę įeina:

privačių baseinų

įrengimas,

pastatų valymas

garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,

kitur nenurodyti

kiti pastatų apdailos darbai.

Į šią klasę

neįeina:

pastatų ir kitų

statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)

45450000

45.5

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

45500000

45.50

Statybos ar pastatų

griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Į šią klasę

neįeina:

statybos ir pastatų

griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)

(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos

klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE

rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių

klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995,

Nr. 43-1054).

Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi EVRK.

Lietuvos Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

2

priedėlis

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE

A

PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų

klasifikatorių (CPC(1))

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

1.

Priežiūros ir

remonto paslaugos

6112, 6122, 633,

886

Nuo 50100000 iki

50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3,

50229000-6, 50243000-0)

2.

Sausumos transporto

paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir

kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas

712 (išskyrus

71235), 7512, 87304

Nuo 60112000-6 iki

60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo

64120000-3 iki 64121200-2

3.

Keleivių ir

krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas

73 (išskyrus 7321)

Nuo 62100000-3 iki

62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)

4.

Sausumos(3)

ir oro pašto paslaugos

71235, 7321

60122200-1,

60122230-0 62121000-6, 62221000-7

5.

Telekomunikacijų

paslaugos

752

Nuo 64200000-8 iki

64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3

6.

Finansinės

paslaugos:

a)

draudimo

paslaugos;

b)

bankų ir

investavimo paslaugos(4 )

buvęs 81, 812, 814

Nuo 66100000-1 iki

66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)

7.

Kompiuterių ir

panašios paslaugos

84

Nuo 50300000-8 iki

50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo

72530000-9 iki 72532000-3)

8.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)

85

Nuo 73000000-2 iki

73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)

9.

Apskaitos, audito

ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

Nuo 74121000-3 iki

74121250-0

10.

Rinkos tyrimų ir

viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

Nuo 74130000-9 iki

74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4

11.

Valdymo

konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos

865, 866

Nuo 73200000-4 iki

73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir

74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5,

93620000-0

12.

Architektūrinės

paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir

landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo

paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

Nuo 74200000-1 iki

74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6

13.

Reklamos paslaugos

871

Nuo 74400000-3 iki

74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)

14.

Pastatų valymo

paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201 – 82206

Nuo 70300000-4 iki

70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4

15.

Leidybos ir

spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

Nuo 78000000-7 iki

78400000-1

16.

Nuotekų ir atliekų

šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

94

Nuo 90100000-8 iki

90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0

(

1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo

reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių

transporto paslaugas.

(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su

pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio

atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių

arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas.

Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų

nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras,

arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos

prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų

arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos

sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir

plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai

organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

B PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal

Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

Kodai pagal

Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną

(CPV)

17.

Viešbučių ir

restoranų paslaugos

64

Nuo 55000000-0 iki

55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2

18.

Geležinkelių

transporto paslaugos

711

60111000-9 ir nuo

60121000-2 iki 60121600-8

19.

Vandens transporto

paslaugos

72

Nuo 61000000-5 iki

61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7

20.

Papildomos ir

pagalbinės transporto paslaugos

74

62400000-6,

62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus

63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7

21.

Teisinės paslaugos

861

Nuo 74110000-3 iki

74114000-1

22.

Personalo atrankos

ir aprūpinimo paslaugos(1)

872

Nuo 74500000-4 iki

74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5

23.

Tyrimo ir saugumo

paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873, išskyrus 87304

Nuo 74600000-5 iki

74620000-1

24.

Švietimo ir

profesinio mokymo paslaugos

92

Nuo 80100000-5 iki

80430000-7

25.

Sveikatos ir

socialinės paslaugos

93

74511000-4 ir nuo

85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)

26.

Poilsio

organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

Nuo 74875000-3 iki

74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)

27.

Kitos paslaugos(2)

(

1)Išskyrus darbo sutartis.

(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir

televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų

programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams,

kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta

perkančioji organizacija.

Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo

skirtumams, viršenybę turi CPC.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

3 priedėlis

KAI

KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis

reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija –

pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti

medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų

medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir

perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio

aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis

neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos

reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką,

terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir

ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus,

susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir

darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas

kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal

bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei

medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė

specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai

apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių,

visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų

atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo

(naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus,

būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai,

bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo

(naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo

tvarka;

3) standartas – pripažintos

standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir

daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir

kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas

standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos

priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos

techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto

tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių,

kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir

nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė

specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių

pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos

standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus,

priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

4

priedėlis

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

1.

Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl

gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

2.

Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl

elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

3.

Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar

paskirstymas –

teisės akto nėra.

4.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios

geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

5.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų

geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

6.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto

paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl

Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų

kokybės gerinimo.

7.

Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl

leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi

jais sąlygų.

8.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar

vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

9.

Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –

teisės akto nėra.

10.

Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų

įrangos srityje –

teisės akto nėra.

Lietuvos

Respublikos

viešųjų

pirkimų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu

sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis,

koordinavimo.

2.

1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB

dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą

viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų

sektoriuose, suderinimo.

3.

2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)

Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV;

tekstas svarbus EEE).

4.

2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2151/2003, pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą

(EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme –

CPV; tekstas svarbus EEE).

5.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos,

transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.

6.

2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių

sudarymo tvarkos derinimo.

7.

2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1874/2004, iš dalies keičiantis Europos parlamento

ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų

pirkimų tvarkai.

8.

2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas

Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB,

numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir

pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.

9.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą

dėl viešųjų pirkimų.

10.

2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas,

naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus,

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

11.

2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo

darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560,

1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr.

56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo

pavadinimas)

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr.

86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr.

7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr.

28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-865,

2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5,

6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39,

40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1173,

2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1217,

2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ

PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo

3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata

dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame

leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1

dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl

veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos

Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl

paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos

perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl

informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl

spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į

paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,

23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie

pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos

specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų

institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos

Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl