Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Redaguota:1995 06 28

Redaguota:1995 06 28

g

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994

m. balandžio 26 d. Nr.I-446

Vilnius

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas

nustato žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo

santykius Lietuvos

Respublikoje.

Žemės

santykiai   reguliuojami  taip,  kad  būtų  sudarytos

sąlygos gyventojų

poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam

teritoriniam

išdėstymui   ir   plėtojimui,   gamtinės   aplinkos

išsaugojimui ir

gerinimui, racionaliam  žemės naudojimui,  žemės

nuosavybės, valdymo

ir naudojimo teisės apsaugai.

2 straipsnis.

Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme:

žemė  -

svarbiausia  gamtinės   aplinkos  dalis,  apimanti

Lietuvos Respublikos

teritorijoje esančius  sausumos, vandens ir

miško    plotus,

apibūdinama    gamtinėmis     ir    ūkinėmis

charakteristikomis.

Žmogaus   veikloje  žemė   yra  nekilnojamas

turtas, pagrindinė

priemonė žemės  ir miškų  ūkyje ir teritorinė

bazė   kitoms

ūkio   šakoms   plėtoti,   gyvenamųjų   vietovių,

infrastruktūros

sistemos  elementams  išdėstyti.  Žemės  santykių

reguliavimo

objektas  yra visa  Lietuvos Respublikos  teritorija,

įskaitant

racionaliam   žemės   naudojimui   reikalingus   žemės

paviršiaus,  oro

erdvės  sluoksnius,   vidaus  ir  teritorinius

vandenis;

žemės sklypas

• teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas

ir pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

žemėnauda -

žemės sklypas  arba bendra ūkine veikla susieti

du ir  daugiau

žemės  sklypų, nustatyta tvarka įteisinti naudotis

fiziniam arba

juridiniam asmeniui;

žemės  valda

(žemėvalda)  -  privatinės  arba  valstybinės

nuosavybės teise

valdomas žemės sklypas arba žemėnauda;

žemės

naudmenos   -   žemės   plotai,   nuo   kitų   plotų

besiskiriantys

jiems  būdingomis gamtinėmis savybėmis arba ūkinio

naudojimo ypatumais;

žemės ūkio

naudmenos  -  žemės  naudmenos  (ariamoji  žemė,

sodai, pievos,

ganyklos), naudojamos  arba tinkamos  naudoti  be

papildomų gerinimo

priemonių žemės ūkio produkcijai auginti;

žemės

naudotojas  - neišnuomotos  privačios žemės savininkas

arba  fizinis   ar

juridinis   asmuo,  kuriam  nustatyta  tvarka

išnuomota ar

suteikta naudotis  valstybinė žemė  arba  išnuomota

privati žemė;

žemės

servitutai  - žemės  savininko  ar  valstybinės  žemės

naudotojo  prievolė

įstatymų  nustatyta  tvarka  leisti  kitiems

asmenims ribotai

naudotis žemės sklypo dalimi;

valstybinis

žemės  kadastras - Lietuvos valstybinio kadastro

dalis, apimanti

visumą žinių  apie žemės  kiekį, sudėtį,  vertę,

ūkinio naudojimo

būklę ir teisinę priklausomybę;

valstybinė

žemėtvarka  - visuma  priemonių, skirtų  Lietuvos

Respublikos žemės

fondo valstybiniam  valdymui ir žemės santykių

reguliavimui,

kurios  laiduoja:  1)  teisines  ir  organizacines

sąlygas

visuomenei   naudingai   ir   bendrai   tautos   gerovei

reikalingai ūkinei

veiklai naudoti žemę, su ja susijusius ūkinius

ir  infrastruktūros

objektus  bei  kitus  gamtos  išteklius;  2)

valstybės ir  jos

piliečių  žemės nuosavybės  ir naudojimo teisių

apsaugą;

žemės paėmimas

visuomenės poreikiams  - įstatymų  nustatyta

tvarka žemės

išpirkimas iš žemės savininkų arba valstybinės žemės

naudojimo  teisės

bei  valstybinės   žemės   nuomos   sutarties

nutraukimas,

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  arba   apskričių

valdytojams

nustačius,  jog  ši  žemė  yra  būtina  visuomenės

poreikiams;

žemės ūkio

įmonė -  įmonė,  kurios  pagrindinė  veikla  yra

prekinės žemės  ūkio

produkcijos  gamyba ir paslaugos žemės ūkiui

ir kuri šiai veiklai

naudoja žemės ūkio naudmenas;

ūkininkas  -

asmuo,  besiverčiantis   prekine  žemės  ūkio

produkcijos

gamyba   ir  naudojantis  šiai  veiklai  žemės  ūkio

paskirties žemę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

3 straipsnis.

Žemės nuosavybė

Žemės

nuosavybė  - tai  žemės savininko  teisė  valdyti  jam

priklausančią žemę,

ja naudotis  ir  disponuoti.  Įgyvendindamas

savo  teises,   žemės

savininkas   neturi   pažeisti   Lietuvos

Respublikos

Konstitucijos  ir įstatymų,  kitų  asmenų  teisių  ir

laisvių.

Visa žemė

Lietuvos Respublikoje  nuosavybės teise priklauso

tik Lietuvos

Respublikos piliečiams ir valstybei.

Įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis žemė gali priklausyti

nuosavybės  teise

užsienio  valstybėms  -  jų  diplomatinėms  ir

konsulinėms

įstaigoms įkurti.

Žemė

bendrosios  nuosavybės teise  šiame įstatyme numatytais

atvejais gali

priklausyti keliems  piliečiams arba piliečiams ir

valstybei.

4 straipsnis.

Išimtinė valstybės nuosavybės teisė į tam

tikrą žemę

Lietuvos

Respublikai  išimtinės nuosavybės  teise  priklauso

žemė,   Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   nustatyta   tvarka

priskirta:

1)

valstybiniams    keliams    ir    bendrojo    naudojimo

geležinkeliams;

2) Kuršių

nerijos nacionaliniam parkui;

3) valstybinės

reikšmės miškams;

4) valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros

objektams. Tokių

objektų sąrašą  tvirtina  Lietuvos  Respublikos

Seimas;

5) valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

6) teritorinės

jūros kontinentiniam šelfui.

Lietuvos

Respublikai     išimtinės    nuosavybės    teise

priklausančios

žemės  įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Jos

naudojimo sąlygas

nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos žemės fondas

Visa Lietuvos

Respublikos teritorijoje  esanti žemė sudaro

Lietuvos Respublikos

žemės fondą.

Lietuvos

Respublikos žemės fondas naudojamas atsižvelgiant į

visuomenės

interesus   bei   aplinkos   apsaugos   reikalavimus,

laikantis:

1) įstatymų  ir

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  nustatytų

specialiųjų žemės ir

miško naudojimo sąlygų;

2) pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, veiklos

apribojimų, žemės

servitutų ir teritorijos tvarkymo reikalavimų,

kuriuos nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

parengti

žemėtvarkos  projektai bei  kiti  teritorinio  planavimo

dokumentai.

Pagal

pagrindinę  tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos

Respublikos žemės

fondą sudaro:

1) žemės ūkio

paskirties žemė;

2) miškų ūkio

paskirties žemė;

3)

konservacinės paskirties žemė;

4) kitos

paskirties žemė.

Nesuteikta

naudotis  ir neišnuomota  valstybinė žemė  sudaro

laisvos valstybinės

žemės fondą.

Žemė,

kurią    užima   neprivatizuoti   vandenys,   sudaro

valstybinio vandenų

fondo žemę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

6 straipsnis.

Valstybinės žemės valdymo teisė

Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sprendimu valstybinės žemės

valdymo  teisė

suteikiama  valstybinėms  institucijoms,  vietos

savivaldos

institucijoms,  miškų   urėdijoms,  nacionalinių  ir

regioninių   parkų

administracijoms,  iš  valstybės    biudžeto

išlaikomoms

valstybinėms įstaigoms ir valstybinėms įmonėms.  Kitą

valstybinę žemę

apskrities teritorijoje valdo apskrities valdytojas.

Valstybinės

žemės   valdytojas  turi   teisę  neviršydamas

suteiktų įgaliojimų

naudoti žemę,  laikotarpiui iki  3  metų  ją

išnuomoti kitiems

fiziniams ir  juridiniams asmenims,  taip  pat

priimti sprendimus

dėl žemės  suteikimo  naudotis  fiziniams  ir

juridiniams

asmenims,   jeigu  įstatymuose   ar  teisės  aktuose

nenumatyta kitaip.

Žemės naudojimo,  jos nuomos  arba  suteikimo

naudotis

juridiniams  ir fiziniams asmenims bendrą tvarką nustato

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

7 straipsnis.

Žemės savininkų teisės

Žemės

savininkas turi teisę:

1) parduoti,

palikti testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti,

išnuomoti žemę arba

jos dalį, leisti laikinai ja naudotis kitiems

fiziniams  ir

juridiniams   asmenims,   laikydamasis   įstatymų

nustatytos tvarkos;

2)  užsiimti

bei  leisti  kitiems  asmenims  žemės  sklype

užsiimti įstatymų

nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti

savo žemės sklype žemės servitutus;

4) įstatymų  ir

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės  nustatyta

tvarka  gavęs

leidimą,  pakeisti   pagrindinę  tikslinę   žemės

naudojimo paskirtį;

5) reikalauti

panaikinti arba  pakeisti  žemės  naudojimui,

žemės teritoriniam

tvarkymui ar  veiklai nustatytas  sąlygas  ir

apribojimus, žemės

servitutus;

6)  kreiptis

į  teismą  arba  valstybinę  žemės  naudojimo

kontrolę

vykdančią   instituciją  dėl  žemės  nuosavybės  teisių

pažeidimo, gauti

kompensaciją  už  jo  veiklai  ar  turtui  šiuo

pažeidimu padarytus

nuostolius;

7) naudoti

privataus žemės sklypo teritoriją ūkinei ir kitai

veiklai,

nepažeisdamas  nustatytos  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo

paskirties,   specialiųjų  žemės  ir  miško  naudojimo

sąlygų, veiklos

apribojimų ir  žemės servitutų: statyti pastatus

ir įrenginius,

melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius

ir mišką,  rengti

tvenkinius  ir infrastruktūros objektus, tiesti

komunikacijas;

8) naudoti

savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias naudingąsias

žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenį,

naudingąsias  iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį,

kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą nustato kiti

įstatymai ir

norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatytų jų  eksploatavimo ir  apsaugos

reikalavimų. Žemės

savininkas savo  sklype esančias naudingąsias

iškasenas gali

eksploatuoti ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam

leidimą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

9) disponuoti

savo žemės  sklype išauginta produkcija ir iš

šio žemės sklypo

gautomis pajamomis.

Šios žemės

savininkų teisės gali būti apribotos tik įstatymų

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Žemės naudotojų teisės

Privačios ir

valstybinės žemės  nuomininkai ir fiziniai bei

juridiniai asmenys,

kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba

jos įgaliotos

institucijos suteikė  teisę  naudotis  žeme,  turi

teisę:

1) naudoti

žemės sklypo  teritoriją savo  ūkinei  ir  kitai

veiklai,  nepažeisdami

nustatytos  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo

paskirties,   specialiųjų  žemės  ir  miško  naudojimo

sąlygų, veiklos

apribojimų, žemės  servitutų  bei  žemės  nuomos

sutartyje arba

valstybinės žemės suteikimo naudotis dokumentuose

nustatytų sąlygų;

2) naudoti

savo ūkio reikalams (ne pardavimui) žemės sklype

esančias

naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį

vandenis,

naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas,

kvarcinį smėlį),

jeigu žemės  nuomos sutartyje  arba valstybinės

žemės  suteikimo

naudotis  dokumentuose  nėra  numatyta  kitaip,

laikydamiesi

įstatymų   ir  Lietuvos   Respublikos   Vyriausybės

nustatytų jų

eksploatavimo ir apaugos reikalavimų;

3) disponuoti

žemės sklype  išauginta produkcija  ir iš šio

žemės sklypo

gautomis  pajamomis,  jei  žemės  nuomos  sutartyje

nenumatyta kitaip.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

9 straipsnis.

Žemės naudotojų pareigos

Žemės

naudotojai privalo:

1) naudoti

žemę pagal  pagrindinę  tikslinę  jos  naudojimo

paskirtį;

2) laikytis

žemės sklypui  nustatytų specialiųjų  žemės  ir

miško  naudojimo

sąlygų,  teritorinio   planavimo  dokumentuose

apibrėžtų  statybas

ir  kitą  veiklą  ribojančių  sąlygų,  žemės

servitutų,

valstybinės  žemės  suteikimo  naudotis  dokumentuose

nustatytų  arba

žemės  nuomos  sutartyje  numatytų  kitų  žemės

naudojimo sąlygų;

3) racionaliai

naudoti ir tausoti žemės ūkio ir rekreacines

naudmenas, mišką,

vandenis,  leistas  eksploatuoti  naudingąsias

iškasenas ir kitus

gamtos išteklius bei kraštovaizdžio savybes;

4)

įgyvendinti   įstatymuose  ir  poįstatyminiuose  aktuose

numatytas

priemones   žemės,  miško   ir  vandenų  apsaugai  nuo

užteršimo, žemės

ūkio naudmenų  dirvožemių apsaugai nuo erozijos

ir nualinimo,

aplinkos apsaugai, kad neblogėtų ekologinė būklė;

5) laikytis

melioracijos įrenginių  ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo,

miškų  tvarkymo, apsaugos,  naudojimo ir  atkūrimo

reikalavimų;

6)   vykdant

statybas   ir   eksploatuojant   naudingąsias

iškasenas, laikytis

įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų

reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio

sluoksnis ir

rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą

veiklą, nepažeisti

gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų;

8) leisti

vykdyti žemės ir jos gelmių tyrimus ir matavimus,

šalims suderinus

tyrimų trukmę,  sklypų  ribas,  darbų  atlikimo

laiką  ir

nuostolių  kompensaciją,   nenaikinti   ir   nežaloti

užkonservuotų

gręžinių ir mokslo tikslams naudojamų įrenginių;

9)   leisti

statyti   geodezinius,   geofizinius   ženklus

pastatuose,

statiniuose ir žemėje bei juos saugoti.

10 straipsnis.

Žemės naudojimo sąlygos ir veiklos

apribojimai

Specialiąsias

žemės   ir  miško  naudojimo  sąlygas  sudaro

nustatyta tvarka

patvirtinti nuostatai ir reikalavimai:

1) žemės ir

miško naudojimo saugomose teritorijose;

2)  krūmų,

pelkių,  akmenynų,   kitų  nenaudojamų   žemių,

natūralių pievų bei

ganyklų naudojimo būdo ir pertvarkymo į kitas

žemės naudmenas;

3) rekreacinių

teritorijų ir  objektų,  gamtos,  istorijos,

archeologijos  ir

kultūros  objektų,  jų  apsaugos  zonų,  kitų

vertingų

kraštovaizdžio    objektų,   paskirų    miško   sklypų

eksploatavimo ir

apsaugos;

4) valstybinio

geodezinio pagrindo  punktų eksploatavimo ir

apsaugos;

5)  išsaugoti

požeminio  vandens  monitoringo  stebimuosius

gręžinius,

užkonservuotus naftos gręžinius ir išžvalgytų telkinių

reperius;

6) laikytis

kitų įstatymų nustatytų žemės ir miško naudojimo

sąlygų.

Veiklos

apribojimai   žemės   sklypams   nustatomi   pagal

nustatyta tvarka

patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės sklypai

perleidžiami ir  išnuomojami nekeičiant jiems

nustatytų žemės

naudojimo sąlygų.

Žemės

naudotojai,  nesilaikantys nustatytų  žemės  naudojimo

sąlygų ir  veiklos

apribojimų,  traukiami  atsakomybėn  įstatymų

nustatyta tvarka  ir

privalo atlyginti turto savininkams už jiems

padarytą žalą  bei

kompensuoti už aplinkai ir visuomenei padarytą

žalą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

11 straipsnis. Žemės

servitutai

Žemės

servitutai nustatomi:

1) įstatymų;

2) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar apskrities valdytojo

sprendimu,

atsižvelgiant į visuomenės poreikius;

3) žemės

savininkų  ir   fizinių   bei   juridinių  asmenų

tarpusavio

susitarimu,   sudarant  rašytinę   sutartį. Sutartys,

kuriomis  nustatyta

privačios  žemės  savininko  prievolė leisti

naudotis jam

nuosavybės teise priklausančio žemės  sklypo  dalimi

kitiems asmenims,

tvirtinamos notariškai.

Žemės

servitutai įrašomi į žemės sklypų naudojimo sąlygas ir

įregistruojami

valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose.

Žemės

savininkams  ir kitiems  naudotojams už nuostolius dėl

nustatytų servitutų

(išskyrus privačios  žemės  savininkams  dėl

servitutų, nustatytų

pagal šio  straipsnio  pirmosios  dalies  3

punktą) gali  būti

atlyginama  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta  tvarka

suinteresuotų  asmenų  ar  valstybės  lėšomis.

Privačios žemės

savininkams už nuostolius dėl žemės savininkų ir

fizinių bei

juridinių  asmenų  tarpusavio  susitarimu  nustatytų

servitutų gali  būti

atlyginama  šalių  susitarimu  suinteresuotų

asmenų lėšomis.

Šio straipsnio

pirmosios dalies  1 ir  2 punktuose nurodyta

tvarka  nustatyti

žemės  servitutai   kartu  su   žemės  sklypo

nuosavybės  bei

naudojimo  teisės  perleidimu  pereina  kitiems

asmenims.

Žemės

servitutai panaikinami šia tvarka:

1) nustatyti

įstatymų - įstatymu;

2) nustatyti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba apskrities

valdytojo sprendimais

• šių institucijų sprendimais;

3)  nustatyti

žemės   savininkų  ir  fizinių  bei  juridinių

asmenų   tarpusavio

susitarimu -  šalių  susitarimu  arba  teismo

sprendimu.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

12 straipsnis.

Žemės teisinis registravimas

Žemės sklypai,

žemės valdos  ir  kitos  žemėnaudos  bei  jų

teisinė   padėtis

registruojami   valstybinį   žemės   kadastrą

tvarkančiose

įstaigose   įstatymų   ir   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Žemės teisinio

registravimo įrašai tikslinami:

1) pasikeitus

žemės sklypo savininkui;

2) padidėjus

arba sumažėjus žemės sklypui;

3) padalijus

žemės sklypą bendrasavininkiams arba atidalijus

bendrasavininkiams

jų bendro žemės sklypo dalį;

4)  perdalijus

bendrai  valdomo  žemės  sklypo  plotą  tarp

bendrasavininkių ar

kitaip pasikeitus bendrasavininkių dalims;

5) prijungus

kitą žemės sklypą;

6) išnuomojus

ar kitaip  perleidus naudoti  žemės sklypą ne

trumpesniam kaip 3

metų laikotarpiui;

7) pasikeitus

specialiosioms žemės  naudojimo  sąlygoms  ir

veiklos

apribojimams     arba    kitoms     žemės     kadastro

charakteristikoms.

Valstybinį

žemės   kadastrą   tvarkančios   įstaigos   gali

motyvuotai

atsisakyti   registruoti  žemę,   jeigu  teisę  į  ją

patvirtinantys

dokumentai  neatitinka norminių aktų. Ginčai, kilę

dėl žemės

registravimo, sprendžiami teismine tvarka.

Valstybinį

žemės   kadastrą  tvarkančios

įstaigos   išduoti

dokumentai   apie   žemės   sklypo   teisinę

registraciją yra

pagrindinė oficiali valstybinė informacija apie

žemės nuosavybės

bei žemės naudojimo teisę ir kitais dokumentais

nekeičiama.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

II. ŽEMĖS SANDORIAI

13 straipsnis.

Žemės sandoriai

Žemės

sandoriai  yra fizinių  ir juridinių  asmenų veiksmai,

kuriais  siekiama

sukurti,   pakeisti   ar   panaikinti   žemės

nuosavybės, valdymo

ar naudojimo  teises ir  su  tuo  susijusias

prievoles.

Žemės

sandoriams taikomos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos

civilinio kodekso

ir kitų įstatymų teisės normos. Esant įstatymų

kolizijai, taikomos

šio įstatymo normos.

14 straipsnis.

Žemės sandorių forma

Žemės

sandoriai  sudaromi raštu.  Privačios žemės  sandoriai

(išskyrus  žemės

nuomos  ir  panaudos)  turi  būti  patvirtinti

notariškai.

Privaloma  bet kurio  žemės sandorio  dalis  -  žemės

sklypo  (sandorio

objekto)  planas,   patvirtintas  valstybinės

žemėtvarkos

tarnybos.

Visi  žemės

sandoriai  per  tris  mėnesius  užregistruojami

valstybinį  žemės

kadastrą  tvarkančiose   įstaigose   įstatymų

nustatyta tvarka.

Piliečiai,

nustatyta  tvarka  neįregistravę  įsigyto  žemės

sklypo, neturi

teisės juo disponuoti.

15 straipsnis.

Žemės sandorių objektas ir rūšys

Žemės sandorio

objektas  yra  nustatyta  tvarka  valstybinį

žemės kadastrą

tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas

arba tokio žemės

sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų

nustatyta  tvarka  gali  būti  sudaromi  šie  žemės

sandoriai:

1) valstybinės

žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn,

perleidimas

privačion   nuosavybėn  neatlygintinai,   mainai   į

privačią žemę,

nuoma, panauda, susitarimai dėl servitutų;

2)  privačios

žemės   sklypų   pirkimas   ir   pardavimas,

dovanojimas,

mainai,  nuoma, panauda,  įkeitimas, susitarimai dėl

servitutų.

16 straipsnis.

Žemės perleidimo sutarties turinys ir

sąlygos

Žemės

perleidimo sutartyse turi būti nurodoma:

1)  sutarties

šalys  (vardai,  pavardės,  juridinio  asmens

pavadinimas,

adresai, asmens kodai);

2) žemės

sandorio objektas  ir pagrindiniai  žemės kadastro

duomenys,

apibūdinantys perleidžiamą žemės sklypą;

3)  įrašai,

rodantys  žemės   savininko  valią   perleisti

sutartyje nurodytą

žemės sklypą;

4) perleidžiamo

žemės sklypo kaina (vertė);

5) parduodant

žemę išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

6)

perleidžiamam  žemės sklypui  nustatyti žemės servitutai,

žemės naudojimo

sąlygos ir kiti apribojimai.

Žemės

perleidimo   sutartyje  gali   būti  nustatytos  šios

perleisto  žemės

sklypo  valdymą   ir  disponavimą  ribojančios

sąlygos:

1) išlaikyti

iki gyvos  galvos  (sutarties  galiojimo  metu

negalima perleisti

žemės trečiajam asmeniui);

2) nekeisti

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties

iki žemės perleidėjo

gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 metų;

3) neperleisti

žemės trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo

gyvos galvos,  bet

ne  ilgiau kaip  10 metų,  su žemės perleidėjo

teise per šį laiką

atpirkti žemę už sutartyje fiksuotą kainą.

Tais atvejais,

kai žemės  savininkas perleidžia  dalį žemės

sklypo, prieš

sudarant perleidimo  sutartį ši  dalis  turi  būti

atidalyta iš  bendro

sklypo  ir įregistruota  kaip atskiras žemės

sklypas

valstybinį   žemės  kadastrą   tvarkančioje   įstaigoje.

Atidalijamas žemės

sklypas formuojamas laikantis šio įstatymo 18

straipsnio

reikalavimų.

17 straipsnis.

Privačios žemės nuosavybės teisė

Lietuvos

Respublikos piliečiams priklauso žemė:

1)

susigrąžinta  arba gauta  nuosavybėn neatlygintinai pagal

Lietuvos

Respublikos  įstatymą "Dėl  piliečių nuosavybės teisių į

išlikusį

nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų";

2) įsigyta iš

valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį

įstatymą;

3) įsigyta  iš

kitų piliečių įstatymų nustatyta tvarka pagal

žemės perleidimo

sutartis, taip pat paveldėta pagal įstatymą arba

testamentą.

Žemės

savininkų  teises saugo ir gina valstybė. Privati žemė

iš savininkų  gali

būti paimama tik šio įstatymo ir kitų įstatymų

nustatyta tvarka

visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant) ir

šio įstatymo 33

straipsnyje numatytais atvejais.

Kartu su

įsigyjama žeme piliečiams nuosavybės teise pereina

žemės  sklype

esantys  vandenys  ir  miškas,  medžių  ir  krūmų

želdiniai,

daugiamečiai  sodiniai,  privačios  žemės  savininkui

nuosavybės teise

priklausantys melioracijos įrenginiai.

18 straipsnis.

Privačios žemės perleidimo ir padalijimo

sąlygos

Privačios

žemės   sklypas  gali   būti  perleistas  kitiems

piliečiams, jeigu

jie perima savininkui nustatytas specialiąsias

žemės naudojimo

sąlygas, veiklos apribojimus ir žemės servitutus.

Jeigu

perleidžiamuose  žemės sklypuose  savininkas pasilieka

nuosavybe pastatus,

įrenginius ar  kitą nekilnojamąjį turtą, jam

nustatomos

servituto   teisės   perleistuose   žemės   sklypuose

(privažiuoti prie

nuosavybės teise priklausančių objektų, tiekti

elektrą, vandenį,

tiesti komunikacijas ir kt.).

Privati

žemė    perleidžiama   abiejų   šalių   tarpusavio

susitarimu.

Piliečiai turi

pirmumo  teisę  pirkti  pardavėjo  nustatyta

kaina žemę,  kurią

užima  nuosavybės  teise  jiems  priklausantys

pastatai ir

įrenginiai, taip  pat žemę,  reikalingą šių  objektų

aptarnavimui.

Parduodant

privatine  nuosavybe esančią žemę nacionaliniuose

ir regioniniuose

parkuose,  pirmumą  ją  pirkti  tomis  pačiomis

sąlygomis pardavėjo

ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

Parduodant

privatinės nuosavybės žemę miestuose, miesto tipo

ir kaimo

gyvenvietėse, pirmumą ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis

pardavėjo ir

pirkėjo sutarta  kaina turi  valstybė miesto  ūkio,

bendroms

gyventojų    reikmėms,   visuomeninei   statybai   bei

rekreacijai, jeigu

ši žemė pagal teritorinio planavimo dokumentus

numatyta priskirti

šioms reikmėms.

Ūkinei-komercinei  veiklai   žemę  gali  įsigyti  piliečiai,

turintys įstatymo

nustatyta tvarka įregistruotą leidimą užsiimti

šia veikla.

Bankrutavusio

žemės  savininko žemė  parduodama ir įsigyjama

įstatymų nustatyta

tvarka rinkos kaina.

Privačios

žemės  ūkio paskirties žemės ir miško sklypai gali

būti padalijami

arba atskiriamos  jų dalys  žemės perleidimui ar

išnuomojimui tik

suderinus su  žemėtvarkos  projektu  arba  kitu

nustatyta tvarka

patvirtintu  teritorinio planavimo dokumentu.

Privačios

žemės  sklypas gali būti skaidomas į du ar daugiau

sklypų, numatytų

naudoti gyvenamajai,  visuomeninei ir  ūkinei -

komercinei

statybai,  tik jeigu  ši statyba nustatyta teritorinio

planavimo

dokumentuose  ir išlaikomas nustatytas sklypo dydis bei

užstatymo tankumas

ir pobūdis.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

19 straipsnis.

Privačios žemės paveldėjimas

Privati žemė

paveldima pagal  įstatymą ir  pagal testamentą

šiame  įstatyme

ir  Lietuvos  Respublikos  civiliniame  kodekse

nustatyta tvarka.

Paveldėtos

žemės  sklypas per  tris mėnesius nuo paveldėjimo

teisės  liudijimo

išdavimo  dienos   turi  būti   įregistruotas

valstybinį žemės

kadastrą tvarkančioje  įstaigoje.  Jeigu  vieną

žemės  sklypą

paveldi   keli   asmenys,   šis   žemės   sklypas

registruojamas visų

priėmusių palikimą asmenų vardu, nurodant jų

dalis bendrojoje

nuosavybėje.

Jeigu žemę

paveldi ne Lietuvos Respublikos pilietis, o kiti

Lietuvos

Respublikos   ar  užsienio   valstybių   fiziniai   bei

juridiniai asmenys,

jie įgyja  teisę tik  į pinigų  sumą,  gautą

pardavus  paveldėtą

žemės  sklypą. Šis  žemės  sklypas  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatyta   tvarka   įpėdinio   prašymu

parduodamas   jo

nurodytam   pirkėjui  -  Lietuvos   Respublikos

piliečiui arba

aukcione. Šį žemės sklypą parduoda rajono (miesto)

savivaldybė

įpėdinio  prašymu  jo  nurodytam  pirkėjui  Lietuvos

Respublikos

piliečiui  arba   aukcione. Išduodamame paveldėjimo

teisės liudijime

nurodoma  pinigų  suma,  gauta  pardavus žemę ir

atskaičius pardavimo

arba aukciono organizavimo išlaidas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

20 straipsnis.

Privačios žemės įkeitimas

Privati žemė

įkeičiama įstatymų nustatyta tvarka. Įkeičiant

dalį žemės,  ji

turi  būti įregistruota valstybinį žemės kadastrą

tvarkančioje

įstaigoje kaip atskiras žemės sklypas.

Žemės sklypo

įkeitimo sutartys sudaromos raštu, tvirtinamos

notariškai ir  per

tris  mėnesius  nuo  jų  patvirtinimo  dienos

užregistruojamos

valstybinį    žemės   kadastrą    tvarkančiose

įstaigose.

Įkeista žeme

disponuoja žemės  savininkas. Įkaito turėtojui

žemė nuosavybėn

neperduodama.

Dalijant

įkeistą  žemės  sklypą  asmenims,  valdantiems  ją

bendrosios nuosavybės

teise, ar  atsidalijant ją iš bendro žemės

sklypo, kiekvienai

daliai tenka  įsipareigojimai pagal  įkeitimo

sutartį

proporcingai   sklypo  vertei,  jeigu  bendrasavininkiai

nesusitaria kitaip.

Įkeisti

žemės   sklypai  gali   būti  sujungiami  į  vieną,

kreditoriams

susitarus  dėl reikalavimų  pagal  įkeitimo  sutartį

tenkinimo eilės.

Sujungus du ar kelis žemės sklypus, kai įkeistas

buvo tik vienas iš

jų, po sujungimo įregistravimo įkeitimas apima

visą žemę.

Įkeista žemė

gali būti  perleista  tik  sutikus  piliečiui,

kuriam ši  žemė

perleidžiama.  Šiuo atveju  pilietis perima visus

buvusio žemės

savininko įsipareigojimus pagal įkeitimo sutartis.

Įkeistos

žemės     savininkui    neįvykdžius     skolinio

įsipareigojimo

sutartyje  nustatytu terminu  ir  gavus  įstaigos,

kuriai įkeista

žemė, įspėjimą,  kad  negrąžinus  skolos  įkeista

žemės  bus

parduota  iš   varžytinių,  ši   žemė  negali   būti

perleidžiama kitiems

asmenims, taip pat įkeičiama, išnuomojama ar

apsunkinama  kitokiu

žemės  disponavimo   ir  naudojimo  teisių

suvaržymu.

III. VALSTYBINĖ ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21 straipsnis.

Valstybinės nuosavybės žemė

Lietuvos

valstybei  priklauso: šio  įstatymo  4  straipsnyje

nurodyta žemė,

valstybei dovanota  ir valstybės  paveldėta žemė,

kita žemė,  įstatymų

nustatyta tvarka paimta, išpirkta ar kitokiu

būdu įgyta valstybės

nuosavybėn.

Žemę,

grąžintiną  pagal įstatymą  "Dėl  piliečių  nuosavybės

teisių  į  išlikusį

nekilnojamąjį  turtą  atstatymo  tvarkos  ir

sąlygų", iki

jos sugrąžinimo natūra privačion nuosavybėn valstybė

gali išnuomoti Žemės

nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybine

žeme   gali  naudotis   fiziniai  ir  juridiniai

asmenys, jeigu šio

įstatymo 23 straipsnyje nurodytos institucijos

suteikia  šią  žemę

naudotis  arba  išnuomoja.  Šių  institucijų

sprendimai dėl žemės

suteikimo naudotis priimami arba valstybinės

žemės  nuomos

sutartys  sudaromos  atsižvelgiant  į  teritorinio

planavimo

dokumentuose   numatomą  pagrindinę   tikslinę   žemės

naudojimo

paskirtį,   turimos  žemės  kiekį  ir  pateiktą  žemės

poreikio bei ūkinės

veiklos pagrindimą.

22 straipsnis.

Valstybinės žemės suteikimas naudotis ir

nuomojimas

Valstybinė

žemė  suteikiama neterminuotai  arba  terminuotai

naudotis įstaigoms

ir organizacijoms,  išlaikomoms iš  biudžeto,

nesudarant

valstybinės žemės nuomos sutarčių Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Valstybinės

žemės   suteikimo  naudotis   Krašto   apsaugos

ministerijos

nustatytiems  objektams tvarką  nustato įstatymai ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Valstybinės

žemės  nuomojimo  tvarką  nustato  įstatymai  ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

23 straipsnis.

Institucijos, turinčios teisę suteikti

naudotis ir nuomoti valstybinę žemę

Teisę naudotis

valstybine žeme suteikia:

1) Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

2) apskrities

valdytojas;

3) valstybinės

žemės valdytojai.

Apskrities

valdytojas ar  kiti  valstybinės žemės valdytojai

suteikia  teisę

naudotis žemės sklypais, kurių dydis ir suteikimo

atvejai yra

nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

24 straipsnis. Valstybinės

žemės perleidimas privatinėn

nuosavybėn

Valstybinę

žemę  parduoda ar  kitaip privatinėn  nuosavybėn

perleidžia

apskričių  valdytojai įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Sudarant valstybinės

žemės sklypų pirkimo-pardavimo, nuomos

ir panaudos

sutartis, valstybei atstovauja apskrities valdytojas

arba   jo

įgaliotas   apskrities   valdytojo   administracijos

žemėtvarkos ir

geodezijos tarnybos vadovas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

IV. BENDROJI ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25 straipsnis.

Bendrosios žemės nuosavybės sąvoka ir

rūšys

Žemės sklypas

gali priklausyti  bendrosios nuosavybės teise

dviems ar  keliems

Lietuvos Respublikos piliečiams arba valstybei

ir vienam ar keliems

piliečiams.

Galima  žemės

sklypo  bendroji  nuosavybė  su  nustatytomis

dalimis -  dalinė

nuosavybė,  o be  nustatytų  dalių  -  jungtinė

nuosavybė.

Bendrosios

dalinės  nuosavybės teise  valdomos žemės sklypas

įregistruojamas

valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose,

nurodant

bendrasavininkius,  bendro žemės  sklypo buvimo vietą ir

kiekvienam

bendrasavininkiui priklausančią šio žemės sklypo ploto

ir vertės  dalį, o

bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas

žemės sklypas  -

nurodant  bendrasavininkius, bendro žemės sklypo

buvimo vietą bei jo

bendrą plotą ir vertę.

Bendrosios

nuosavybės  teisė laikoma  daline, jeigu įstatymo

nenustatyta kitaip.

26 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra piliečiai

Žemė

bendrosios    dalinės    nuosavybės    teise,    kai

bendrasavininkiai

yra  du ar keli piliečiai, įgyjama arba įsigyta

žemė sujungiama ir

valdoma šiame įstatyme ir Lietuvos Respublikos

civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Perkant

žemę    bendrosios   dalinės   nuosavybės   teise,

bendrasavininkių

dalys  nustatomos jų  tarpusavio  susitarimu  ir

įrašomos žemės

pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodant dalių dydį

bei vertę.

Privačios

žemės  sklypų savininkams  susitarus, du  ar  keli

žemės sklypai  gali

būti  sujungti į  vieną žemės sklypą, valdomą

bendrosios dalinės

nuosavybės teise.  Žemės  sklypai  sujungiami

sudarant rašytinę

sutartį, kuri  patvirtinama notariškai  ir per

tris   mėnesius

užregistruojama   valstybinį   žemės   kadastrą

tvarkančiose

įstaigose.

27 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

dalinės nuosavybės teise, kai

bendrasavininkiai yra valstybė ir vienas

ar keli piliečiai

Žemė

bendrosios    dalinės    nuosavybės    teise,    kai

bendrasavininkiai

yra  valstybė  ir  vienas  ar  keli  piliečiai,

įsigyjama ir

valdoma  šiame  įstatyme  ir  Lietuvos  Respublikos

civiliniame kodekse

nustatyta tvarka.

Bendra

dalinė   valstybės  ir   piliečių  žemės   nuosavybė

atsiranda

piliečiams  įsigijus iš  valstybės  namų  valdos  žemės

sklypo dalį.  Tokį

žemės  sklypą  valdant,  juo  naudojantis  ir

disponuojant,

susitarimas tarp valstybės ir kitų bendrasavininkių

reikalingas tik  šio

įstatymo  29 straipsnyje nurodytais atvejais

arba   kai

bendrai   valdomas    sklypas   perdalijamas   tarp

bendrasavininkių,

arba  kai pakeičiami jų naudojamos žemės plotai

ir  naudojimo

sąlygos.  Šiais   atvejais  valstybei   atstovauja

apskrities

valdytojas arba jo įgaliotas administracijos atstovas.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

28 straipsnis.

Žemės įsigijimas ir valdymas bendrosios

jungtinės nuosavybės teise

Žemė

bendrosios  jungtinės nuosavybės teise gali priklausyti

tik Lietuvos

Respublikos piliečiams.  Ji  įsigyjama  ir  valdoma

šiame įstatyme,

Lietuvos Respublikos civiliniame bei Santuokos ir

šeimos kodeksuose

nustatyta tvarka.

29 straipsnis.

Žemės valdymo bendrosios dalinės

nuosavybės teise nutraukimas ir žemės

atidalijimas

iš bendro žemės sklypo

Žemės sklypo,

valdomo bendrosios  dalinės nuosavybės teise,

bendrasavininkiai

turi  teisę  tarpusavio  susitarimu  nutraukti

žemės valdymą

bendrosios dalinės  nuosavybės teise, o kiekvienas

iš bendrasavininkių

• reikalauti atidalyti savo dalį.

Žemės sklypas,

valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise,

gali būti  padalytas

tarp  bendrasavininkių arba atidalytos žemės

ploto  dalys  -

vienam  ar  keliems  bendrasavininkiams  natūra,

laikantis šio įstatymo

18 straipsnio reikalavimų.

Žemės sklypo,

valdomo bendrosios  dalinės nuosavybės teise,

padalijimas ir

bendrasavininkio žemės  ploto dalies atidalijimas

iš bendro  žemės

sklypo  įforminamas  rašytine  sutartimi,  kuri

patvirtinama

notariškai  ir  per  tris  mėnesius  užregistruojama

valstybinį žemės

kadastrą  tvarkančioje  įstaigoje.  Atidalijant

žemės  sklypą

natūra,  prie   sutarties  turi  būti  pridedamas

atidalyto žemės

sklypo planas.

Ginčai tarp

bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvių dėl

žemės  sklypo

padalijimo  ar  atidalijimo  sprendžiami  teismine

tvarka.

30 straipsnis.

Valstybės kompetencija reguliuojant

žemės santykius

Lietuvos

Respublikos Seimas:

leidžia   ir

tikslina   įstatymus   dėl   žemės   santykių

reguliavimo.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė:

1) įstatymų

nustatyta tvarka  leidžia ir tikslina norminius

aktus  žemės

nuosavybės,  valdymo,  naudojimo  ir  kitais  žemės

santykių reguliavimo

klausimais;

2)  rengia

ir  įgyvendina   žemės  naudojimo,   teritorijų

optimizavimo ir

žemės gerinimo programas;

3)  rengia  ir

tvirtina  Lietuvos  Respublikos  teritorijos

tvarkymo generalinį

planą, tvirtina  kitus valstybinės  reikšmės

teritorinio

planavimo dokumentus;

4)  planuoja

ir   finansuoja   valstybinius   žemėtvarkos,

miškotvarkos ir

žemės kadastro darbus;

5) nustato

specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas;

6)  sprendžia

žemės  paėmimo   ir  suteikimo,  pagrindinės

tikslinės žemės  naudojimo

paskirties  keitimo  bei  kitus  žemės

fondo valdymo

klausimus, jeigu   jie  nėra  priskirti  apskrities

valdytojo  ( o  kai

žemė  suteikiama naudotis - vietos savivldos

institucijų)

kompetencijai;

7) nustato

veiklos apribojimus  ir žemės  naudojimo sąlygas

suteikiamuose

naudotis žemės plotuose.

Žemės ūkio

ministerija arba specialiai Lietuvos Respublikos

Vyriausybės

įgaliota   institucija  valstybiniam   žemės  fondui

valdyti:

1) vadovauja

įstaigoms ir  įmonėms, vykdančioms valstybinio

žemės kadastro ir

valstybinės žemėtvarkos darbus;

2) rengia

medžiagą Lietuvos  Respublikos Vyriausybei  žemės

paėmimo  ir

suteikimo  visuomenės  reikmėms,  pagrindinės  žemės

naudojimo

tikslinės   paskirties  keitimo,  kitiems  žemėtvarkos

klausimams spręsti;

3) organizuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę.

Apskrities

valdytojas apskrities teritorijoje:

1)  įgyvendina

valstybės  politiką  teritorijos  planavimo,

žemės naudojimo ir

apsaugos srityse;

2) parduoda  ar

kitaip  perleidžia privatinėn  nuosavybėn ir

išnuomoja valstybinę

žemę;

3)  suteikia

naudotis  arba   išnuomoja  valstybinę  žemę,

išskyrus  žemę,

kuri   perduota   valdyti   vietos   savivaldos

institucijoms;

4) organizuoja

valstybinio žemės  kadastro darbus,  atlieka

žemės teisinį

registravimą;

5)

sprendžia    žemės   paėmimo   visuomenės   poreikiams,

pagrindinės

tikslinės   žemės   naudojimo   paskirties   keitimo

klausimus, jeigu

paimamas žemės  plotas ne  didesnis kaip  1  ha

miestuose ir 10 ha

kaimo vietovėje;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) vykdo žemės

naudojimo valstybinę kontrolę;

8) tvirtina  ir

įgyvendina  žemėtvarkos schemas ir projektus

bei kitus

teritorinio planavimo dokumentus, numatančius žemėnaudų

ir žemės  valdų

(žemėvaldų)  ribų bei pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties

keitimą ir veiklos apribojimus;

9) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nustato

žemės servitutus ir

veiklos apribojimus;

10) atlieka

kitų įstatymų  nustatytas funkcijas  dėl  žemės

fondo valstybinio

valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Vietos

savivaldos institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) tvirtina

savivaldybės teritorijos  plėtojimo  generalinį

planą ir  jo

pakeitimus,  miestų ir  miestelių plėtimo  ir kūrimo

generalines schemas;

2) tvirtina  ir

įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus

detalius planus;

3)  pagal

suteiktus  įgaliojimus  tvarko  ir  naudoja  joms

suteiktą valdyti

žemę, kurios  plotas negali  būti mažesnis negu

yra  reikalingas

vietos  savivaldos  institucijų  kompetencijai

įgyvendinti;

4) pagal miestų

detalius planus teikia apskrities valdytojui

pasiūlymus  dėl

naujų  valstybinės  žemės  sklypų  pardavimo  ir

ilgalaikės  nuomos   fiziniams

ir   juridiniams  asmenims  kitai

paskirčiai;

5) atlieka

kitas įstatymų  joms nustatytas  funkcijas žemės

naudojimo ir

apsaugos srityje.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

31 straipsnis.

Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties nustatymo ir keitimo tvarka

Žemės

naudotojai, norintys ją naudoti kitai paskirčiai, negu

buvo nustatyta  žemę

įgyjant  arba išsinuomojant  bei  suteikiant

naudotis, privalo

gauti Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  arba

apskrities valdytojo

leidimą.

Pagrindinę

tikslinę   žemės  naudojimo   paskirtį   nustato

teritorinio

planavimo   dokumentai:   savivaldybių   teritorijų

tvarkymo planai,

miestų ir gyvenviečių generaliniai bei detalieji

planai, specialios

paskirties teritorijų  planai, žemėtvarkos ir

miškotvarkos

projektai.

Pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma arba

keičiama pagal

teritorinio planavimo  dokumentus. Sprendimą  dėl

žemės sklypo  pagrindinės

tikslinės  paskirties  nustatymo  arba

keitimo priima:

1) apskrities

valdytojas - kai  žemės plotas ne didesnis

kaip 1  ha

miestuose   bei 10 ha kaimo

vietovėje,  jeigu

šiuos   žemės   sklypus   suteikti   Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės

nustatytais  atvejais  nėra  priskirta

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės kompetencijai,  taip pat ir kai

didesni žemės

plotai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka suderinusi su

suinteresuotomis ministerijomis;

2) Lietuvos

Respublikos Vyriausybė  -  kitais  atvejais  ir

Žemės ūkio

ministerijos teikimu.

Kai keičiama

žemės naudojimo  paskirtis, sprendime Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatyta tvarka  nurodomos  pagrindinės

tikslinės žemės

naudojimo paskirties pakeitimo sąlygos ir dėl šio

pakeitimo

susidariusių žemės ūkio gamybos ir miškų ūkio nuostolių

kompensavimas.

Sprendimas   dėl  miško  žemės  sklypo  tikslinės

paskirties

pakeitimo  priimamas  tik  suderinus  su  Žemės  ūkio

ministerija,

Miškų   ūkio  ministerija   ir  Aplinkos   apsaugos

ministerija.

Vadovaujantis

priimtu  sprendimu, patikslinami  valstybinio

žemės kadastro

duomenų registro įrašai bei kiti valstybinio žemės

kadastro duomenys.

Pagrindinė

žemės  naudojimo tikslinė  paskirtis  draustinių,

nacionalinių ir

regioninių parkų teritorijose keičiama tik pagal

patvirtintus

saugomų  teritorijų tvarkymo  projektus  arba  gavus

Aplinkos apsaugos

ministerijos leidimą.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

32 straipsnis.

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė

visuomenės  poreikiams iš  privačios  žemės  savininkų

gali būti  paimama

arba  tam tikslui  valstybinės žemės naudojimo

teisė  bei

valstybinės  žemės  nuomos  sutartis  prieš  terminą

nutraukiama   tik

išimties   atvejais   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybės arba

apskrities valdytojo sprendimu pagal savivaldos

institucijos,

ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymą,

kai ši žemė

reikalinga:

1) krašto

apsaugai;

2)

valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3)

valstybiniams  geležinkeliams, valstybiniams  keliams  ir

magistraliniams

vamzdynams,  aukštos  įtampos  elektros  linijoms

tiesti;

4)  svarbioms

valstybinės  reikšmės   statyboms,   miestų,

miestelių ir  kaimų

infrastruktūrai  plėsti,  bendroms  gyventojų

reikmėms,

visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5)

naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis,

eksploatuoti;

6) valstybinių

geodezinių,  gravimetrinių  ir  astronominių

tinklų punktams

įtvirtinti;

7) gamtos,

archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų

apsaugos reikalams;

8)  vietos

savivaldybių  poreikiams  ir  bendram  (viešam)

naudojimui, jeigu

tai numatyta  nustatyta tvarka  patvirtintuose

miestų, miestelių

ir kaimų  detaliuose planuose arba žemėtvarkos

projektuose.

Institucijos

sprendimas  paimti žemę  visuomenės  poreikiams

skelbiamas

vietinėje  spaudoje du  kartus su  15 dienų pertrauka.

Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   ar   apskrities   valdytojo

sprendimą  dėl

žemės  sklypo   paėmimo  visuomenės   poreikiams

suinteresuotieji

asmenys  gali skųsti teismui per vieną mėnesį po

jo antrojo

paskelbimo spaudoje.

Savivaldos

institucijų,   ministerijų   ar   kitų   valdymo

institucijų prašymų

paimti žemę  visuomenės poreikiams pateikimo

ir nagrinėjimo

tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Paimant

privačios  žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės

savininkui

atlyginama  reali žemės  sklypo  vertė  pinigais  arba

suteikiamas

lygiavertis  žemės sklypas  toje pat  vietovėje, taip

pat  atlyginami

kiti  nuostoliai,  atsiradę  dėl  žemės  sklypo

paėmimo, įstatymų

ir Lietuvos  Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Paimant

visuomenės poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą

valstybinę žemę,

žemės naudojimo  teisė ar žemės nuomos sutartis

nutraukiama prieš

terminą ir  dėl to  atsiradę nuostoliai  žemės

nuomininkams  bei

kitiems  naudotojams  atlyginami  įstatymų  ir

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius,

atsiradusius   dėl  žemės   paėmimo  visuomenės

poreikiams,

privačios  žemės savininkams  bei kitiems  teisėtiems

privačios   ir

valstybinės    žemės    naudotojams    atlygina

suinteresuotas

žemės   paėmimu   asmuo   tarpusavio   sutartyje

nustatytomis

sąlygomis ir terminais.

Ginčus dėl

atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas.

Po to,  kai

yra  priimtas sprendimas  paimti  privačią  žemę

visuomenės

poreikiams, žemės savininkas neturi teisės jos įkeisti

ar kitaip

apsunkinti. Žemės  nuosavybės teisė pereina valstybei,

kai ji  ar

suinteresuotas žemės paėmimu asmuo visiškai atsiskaito

su žemės savininku.

Jeigu žemė  ar

jos  dalis,  paimta  visuomenės  poreikiams,

nepanaudojama

sprendime  nurodytam tikslui  ir  yra  perleidžiama

privačion

nuosavybėn,  pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš

kurio žemė  buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši

nuostata netaikoma

asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu

žemės sklypu.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

33 straipsnis.

Žemės paėmimas į laisvos valstybinės

žemės fondą

Iš žemės

savininkų žemė paimama į laisvos valstybinės žemės

fondą, kai:

1)  jie  savo

noru  atsisako  nuosavybės  teisės  valstybės

naudai;

2) žemės

savininkas miršta  ir nėra  nei testamentinių, nei

įstatyminių

įpėdinių;

3) žemės

nuosavybės teisė nutraukiama, teismo sprendimu žemę

perdavus valstybei.

Iš valstybinės

žemės naudotojų  ir kitų  asmenų, sudariusių

valstybinės  žemės

nuomos  sutartis,  žemė  paimama  į  laisvos

valstybinės žemės

fondą:

1) kai  savo

noru  atsisako naudotis jiems suteikta naudotis

arba išnuomota žeme;

2) kai

pasibaigia terminas,  kuriam buvo  suteikta naudotis

arba išnuomota žemė,

ir žemės nuomos sutartis nepratęsiama;

3) kai

įstatymų nustatyta tvarka žemės nuomos sutartis arba

žemės naudojimo

teisė nutraukiama prieš terminą.

Žemė paimama  į

laisvos  valstybinės  žemės  fondą  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

34 straipsnis.

Žemės nuosavybės ir naudojimo teisių

apsauga

Valstybė gina

žemės nuosavybės ir naudojimo teises, taip pat

Lietuvos

Respublikos  gyventojų, kuriems gali turėti įtakos žemės

naudotojų veikla,

interesus.

Asmenims,

pažeidusiems  vietovėje nustatytas žemėnaudų ribas

arba dėl savo ūkinės

veiklos naudojamoje žemėje pažeidusiems kitų

privačios  žemės

savininkų,  valstybės  ir  gyventojų  teisėtus

interesus bei  aplinkos

apsaugos  reikalavimus, taikomos įstatymų

nustatytos

sankcijos.

Valstybinės

institucijos,   kiti  fiziniai   ir  juridiniai

asmenys, dėl  kurių

kaltės  žemės  savininkai  negalėjo  naudotis

žeme, ją  valdyti

ir  ja disponuoti,  o žemės naudotojai negalėjo

tinkamai naudoti

žemės, privalo  atlyginti dėl  to susidariusius

nuostolius žemės

savininkams arba žemės naudotojams.

Fiziniai  ir

juridiniai  asmenys,  dėl  kurių  veiklos  jų

naudojamoje

žemėje   buvo  pažeisti   kitų  žemės  naudotojų  ar

gyventojų interesai

ir aplinkos  apsaugos reikalavimai,  privalo

atlyginti dėl šių

pažeidimų padarytą žalą.

V.

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

35 straipsnis.

Žemės ūkio paskirties žemė ir jos

teritorijos tvarkymas

Žemės ūkio

paskirties žemę  sudaro žemės  ūkio  įmonių  bei

ūkininkų ūkių

funkcionavimui ir  kiti žemės ūkio veiklai plėtoti

naudojami arba

skirti naudotis žemės sklypai, tarp jų žemės ūkio

naudmenos,  žemė,

užimta  gyvenamųjų  namų  ir  ūkinių  pastatų,

kiemai, keliai,

žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, ir

kitos šiuose

sklypuose įsiterpusios žemės naudmenos.

Žemės ūkio

paskirties  žemės  teritorija,  atsižvelgiant  į

žemės savininkų,

naudotojų  ir  visuomenės  interesus,  tvarkoma

pagal parengtus  ir

apskrities valdytojo patvirtintus

žemėtvarkos

projektus:   tikslinamos  esamų   žemėnaudų   ribos;

formuojamos  naujos

žemėnaudos;  statomos  ūkininkų  sodybos  ir

ūkinės reikšmės

gamybiniai pastatai,  tiesiami keliai  su tvirta

danga; įrengiami

tvenkiniai; sodinamas  miškas; paverčiami žemės

ūkio naudmenomis

miškai, pelkės ir krūmai.

Į  žemės

ūkio  paskirties   žemėnaudas  įsiterpusių  miškų

priskyrimo miškų

ūkio paskirties  žemei ir  šių miškų  naudojimo

tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Po

kompleksinių   žemės   reformos   žemėtvarkos   projektų

patvirtinimo

maksimalų   žemės  ūkio   paskirties  žemės  plotą,

piliečių įsigyjamą

privatinėn nuosavybėn  ūkininko ūkiui  plėsti

arba naujam ūkininko

ūkiui steigti, arba (kai piliečiai yra žemės

ūkio įmonių  nariai)

bendrai žemės ūkio veiklai (kai įsigyta žemė

bus išnuomojama

šioms žemės  ūkio  įmonėms),  nustato  apskrities

valdytojas pagal

nustatyta tvarka parengtą žemėtvarkos

projektą arba administracinės

teritorijos žemėtvarkos schemą.

Žemės ūkio

paskirties žemės,  išsinuomojamos ne trumpesniam

kaip 3  metų

laikotarpiui  ūkininko ūkiui  plėsti arba žemės ūkio

įmonei, maksimalus

plotas neribojamas, jeigu išsinuomojamų žemės

sklypų ribos ir jų

teritorijos tvarkymas suderintas su  apskrities

valdtytojo

patvirtintu žemėtvarkos projektu.

Žemės ūkio

paskirties žemės, įsigyjamos arba išsinuomojamos

kitai  žemės  ūkio

veiklai,  maksimalų  plotą  nustato  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybė.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

36 straipsnis.

Žemės ūkio įmonių naudojama žemės ūkio

paskirties žemė

Valstybinės ir

valstybinės akcinės žemės ūkio įmonės naudoja

išsinuomotą

valstybinę arba privačią žemę.

Kitos žemės

ūkio įmonės  naudoja išsinuomotą privačią žemę,

joms suteiktą

įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį

turtą   atstatymo  tvarkos  ir  sąlygų"  nustatyta

tvarka, ir

išnuomotą valstybės reikmėms išperkamą žemę, taip pat

išnuomotą laisvą

valstybinio žemės fondo žemę.

Žemės ūkio

įmonių žemėnaudos  tvarkomos ir  žemė  naudojama

pagal žemėtvarkos

projektus.

37 straipsnis.

Ūkininko ūkio žemė

Ūkininko

ūkio   žemei  priskiriamos   įsigytos   privatinėn

nuosavybėn arba

išsinuomotos daugiau  kaip 3  metams žemėnaudos,

Žemės ūkio

ministerijos nustatyta  tvarka  įregistruotos

apskrities valdytojo

administracijoje  kaip ūkininko ūkis.

Ūkininko ūkis

registruojamas pagal  suinteresuoto asmens ir

valstybinį   žemės

kadastrą   tvarkančios   įstaigos   pateiktą

informaciją tokiomis

sąlygomis:

1) jeigu

asmuo, kurio  vardu registruojamas ūkis, yra Žemės

ūkio  ministerijos

nustatyta  tvarka  pripažintas  pasirengusiu

ūkininkauti.

Pasirengimo   ūkininkauti  reikalavimas  netaikomas

asmeniui, kuris

paveldi ūkininko  ūkio žemę,  taip pat  ūkininko

sutuoktiniui ir

vaikams, kuriems perleidžiama ūkininko ūkio žemė;

2) jeigu

žemėnaudoje (išskyrus  išnuomotą kitiems  asmenims

žemę) yra  ne

mažiau  kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų arba, kai jos

naudotojas

specializavosi   auginti   prekinę   augalininkystės

produkciją, - ne

mažiau kaip 0,3 ha žemės ūkio naudmenų;

3) jeigu asmuo,

kurio vardu registruojamas ūkininko ūkis:

gyvena arba

kuriasi ūkininko ūkio sodyboje;

gyvena ne toje

vietovėje, kur yra ūkininko ūkis, tačiau turi

galimybę

savarankiškai organizuoti žemės ūkio darbus.

Ūkininko ūkio

žemę gali sudaryti šeimos narių - sutuoktinių,

tėvų (įtėvių)  ir

vaikų  (įvaikių),  taip  pat  kartu  gyvenančių

brolių arba  seserų

-  privati žemė,  sujungta valdyti bendrosios

nuosavybės teise

arba perduota naudotis vienam iš šių asmenų.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

38 straipsnis.

Kita žemės ūkio paskirties žemė

Žemės ūkio

paskirties žemė,  nustatyta  tvarka  nepriskirta

ūkininko ūkiui  arba

neišnuomota žemės ūkio įmonėms, laikoma kita

žemės ūkio

paskirties žeme.  Jos naudotojai gali būti:

1)  asmenys,

naudojantys  žemės  ūkio  produkcijos  gamybai

įsigytus privatinėn

nuosavybėn arba išsinuomotus privačius žemės

ūkio paskirties

žemės sklypus;

2) asmenys,

kuriems valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam

ūkiui, tarnybinėms

žemės daloms, sodininkystei ir daržininkystei;

3) mokslo  ir

mokymo  įstaigos, miškų  urėdijos,  kitos  šio

įstatymo 22

straipsnyje  nurodytos  įstaigos  ir  organizacijos,

kurios joms

suteiktus valstybinės  žemės sklypus  naudoja  žemės

ūkio produkcijos gamybai;

4) kiti

fiziniai ir juridiniai asmenys, išsinuomoję žemę iš

laisvos valstybinės

žemės fondo žemės ūkio produkcijos gamybai.

39 straipsnis.

Žemės ūkio paskirties žemės apsauga

Valstybinės

žemės  plotai, kuriuose yra žemės ūkio naudmenos

arba  kitos   žemės

naudmenos,  pagal  savo  dirvožemių  savybes

tinkamos paversti

žemės ūkio naudmenomis, parduodami, suteikiami

naudotis arba

išnuomojami pirmiausia žemės ūkio veiklai.

Naudojant

privačią ir valstybinę žemės ūkio paskirties žemę,

žemės ūkio

naudmenos turi  būti saugomos nuo dirvožemių alinimo,

vėjo ir  vandens

erozijos, apaugimo krūmais ir mišku, supelkėjimo

ar  kitokio  ūkinių

savybių  pablogėjimo.  Vykdant  statybas  ar

eksploatuojant

gamtos išteklius, derlingasis dirvožemio sluoksnis

neturi būti

sunaikintas, bet  panaudotas žemės  ūkio  naudmenoms

gerinti, o pažeistos

žemės turi būti rekultivuotos.

Žemės ūkio

paskirties  žemė  gali  būti  perleidžiama  arba

suteikiama naudotis

kitai paskirčiai  tik pagal nustatyta tvarka

parengtus

teritorinio  planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės

skyrimo)

projektus,   įvertinus  žemės   perleidimo  (suteikimo)

tikslingumą,

žemės   ūkio  gamybos  nuostolius  ir  fizinių  bei

juridinių  asmenų

galimus  nuostolius   dėl   žemės   naudojimo

pagrindinės

tikslinės  paskirties  pakeitimo  bei  numačius  šių

nuostolių

kompensaciją.

Lėšos, gautos

už žemės  ūkio paskirties  žemės pagrindinės

tikslinės

paskirties  pakeitimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka  naudojamos

kitų  žemės ūkio paskirties naudmenų

pavertimo žemės

ūkio naudmenomis,  žemės  ūkio  naudmenų  vertės

padidinimo ir  jų

dirvožemio  savybių gerinimo darbams finansuoti

bei kompensacijai už

valstybės išperkamą žemę ir mišką mokėti.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

VI.

MIŠKŲ ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖ

40 straipsnis.

Miškų ūkio paskirties žemė

Miškų ūkio

paskirties žemę sudaro:

1) mišku

apaugusi žemė, išskyrus rezervatų miškus;

2) kita  miško

žemė:  neatžėlusios biržės,  degimai, retmės,

laukymės,

dykynės,    kvartalų   ir   priešgaisrinės   linijos,

proskiebiai;

3) žemė,  kurią

užima  miško keliai,  medienos sandėliai  ir

kiti miškų ūkio

poreikiams naudojami pastatai bei įrenginiai;

4) žemė, skirta

miškui įveisti;

5) žvėrių

pašarų  aikštelės,  miškuose  įsiterpusios  kitos

žemės naudmenos.

Miškų ūkio

paskirties  žemėje  miškų  atkūrimą  ir  apsaugą

reguliuoja Miškų

įstatymas.

Lėšos, gautos

miško žemės  pagrindinei tikslinei paskirčiai

pakeisti,

naudojamos  miškams įveisti,  jiems atkurti, prižiūrėti

ir saugoti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Miškų ūkio

paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos,

kol nėra naudojamos

pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, turi būti

naudojamos žemės

ūkio produkcijos gamybai.

41 straipsnis.

Miškų ūkio paskirties žemės savininkai

ir naudotojai

Miškų  ūkio

paskirties  žemės  savininkai  yra  piliečiai,

susigrąžinę

privatinėn   nuosavybėn  buvusį   mišką  arba  mišku

apaugusią žemę,

taip pat žemės reformos metu gavę neatlygintinai

arba pirkę miško.

Maksimalų vienam asmeniui privatinėn nuosavybėn

įsigyjamo miško

plotą po kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų

patvirtinimo nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

Valstybinė

miškų ūkio paskirties žemė suteikiama naudotis ir

valdyti  miškų

urėdijoms,  nacionaliniams  ir

regioniniams

parkams.  Miškų urėdijos ir nacionaliniai parkai yra

valstybės miškų

valdymo institucijos,  kurios  įgyvendina  miškų

atkūrimo, priežiūros

ir apsaugos priemones.

Ūkininkams ir

žemės  ūkio  įmonėms,  kitiems  fiziniams  ir

juridiniams

asmenims  suteikiami naudotis  arba išnuomojami  į jų

žemėnaudų

teritoriją  įsiterpę valstybinių  miškų sklypai,  pagal

savo plotą,

dislokaciją ir medynų charakteristikas galimi naudoti

miškų ūkio veiklai.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

VII.

KONSERVACINĖS PASKIRTIES ŽEMĖ

42 straipsnis.

Konservacinės paskirties žemė

Konservacinės

paskirties  žemę sudaro žemė, nustatyta tvarka

suteikta arba

priskirta:

1)

valstybiniams rezervatams;

2) gamtos,

istorijos, archeologijos  ir  kultūros  paminklų

teritorijoms;

3)

valstybinių   nacionalinių  ir   regioninių  parkų  bei

monitoringo

teritorijų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4)  kitiems

gamtos  objektams,  kuriuose  draudžiama  ūkinė

veikla,  nesusijusi

su  šių  objektų  ir  jų  užimtų  teritorijų

specialia priežiūra,

tvarkymu ir apsauga.

Konservacinės

paskirties  žemės naudojimo  tvarką ir apsaugą

reglamentuoja

Aplinkos  apsaugos  įstatymas,  kiti  įstatymai  ir

poįstatyminiai

aktai.

Papildoma

tikslinė    konservacinė   paskirtis    Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  nustatyta tvarka  gali būti nustatoma ir

kitų kategorijų

žemėse.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

VIII. KITOS PASKIRTIES ŽEMĖ

43 straipsnis.

Kitos paskirties žemė

Kitos

paskirties žemę sudaro žemės sklypai, nustatyta tvarka

piliečių  įsigyti

privatinėn  nuosavybėn,   taip  pat  suteikti

naudotis arba

išnuomoti:

1) privačioms

namų valdoms išdėstyti;

2)  įvairios

paskirties  gyvenamiesiems,  socialiniams  ir

pramoniniams

objektams statyti ir eksploatuoti;

3) transporto,

ryšių ir kitoms komunikacijoms;

4)

naudingosioms   iškasenoms,  durpynams   ir   požeminiam

vandeniui

eksploatuoti;

5) krašto

apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų,

miestelių ir  kaimų bendram (viešam) naudojimui

bei kitiems

savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne

žemės ūkio ir ne miškų ūkio veiklai.

Valstybinės

žemės  ploto  poreikis  kitos  paskirties  žemės

naudotojams

nustatomas  pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

ministerijų bei

valstybinių tarnybų patvirtintus normatyvus.

Įstatymų  ir

Lietuvos  Respublikos   Vyriausybės  nutarimų

numatytais

atvejais   žemė   kitai   paskirčiai   perleidžiama,

suteikiama naudotis

ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio

planavimo  dokumentus ir  žemėtvarkos (žemės skyrimo)

projektus.

Kitos

paskirties   žemė  tvarkoma  nepažeidžiant  nustatyta

tvarka patvirtintų

statybos arba suplanavimo projektų.

Kitos

paskirties žemėje esančios žemės ūkio naudmenos iki jų

panaudojimo  pagal

pagrindinę  specialią   paskirtį  turi  būti

naudojamos žemės

ūkio produkcijos gamybai.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

IX.

VALSTYBINIO VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis.

Valstybinio vandenų fondo žemė

Valstybinio

vandenų  fondo žemę sudaro žemės plotai, kuriuos

užima:

1) teritorinė

jūra;

2) Kuršių

marios;

3) upės su

nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas

ne mažesnis  kaip

25  kvadratiniai kilometrai,  arba  jungiančios

valstybiniam vandenų

fondui priskirtus ežerus;

4) privačion

nuosavybėn nesusigrąžinti ežerai, didesni kaip

5 ha,  ir kiti,

jeigu juos  jungia valstybiniam  vandenų  fondui

priskirtos  upės

arba  jie   Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatyta tvarka

priskirti valstybiniam vandenų fondui;

5)  valstybės

ir  savivaldybių  biudžeto  lėšomis  įrengti

neprivatizuoti

vandens telkiniai.

Valstybiniam

vandenų   fondui  priskirtų  vandens  telkinių

naudojimą nustato

Vandens įstatymas.

X.

LAISVOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45 straipsnis.

Laisvos valstybinės žemės fondas

Laisvos valstybinės

žemės fondą sudaro valstybinė žemė, kuri

nėra  suteikta

naudotis  fiziniams   ir  juridiniams  asmenims,

neišnuomota ir

neperleista privatinėn nuosavybėn.

Laisvos

valstybinės  žemės fondą  šio įstatymo  ir Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės   nustatyta  tvarka   tvarko  apskrities

valdytojas,

išskyrus  žemę, perduotą  valdyti  vietos  savivaldos

institucijoms;

Laisvos

valstybinės žemės fondo žemė parduodama, suteikiama

naudotis ar

išnuomojama, nustačius atskirų jos sklypų pagrindinę

tikslinę

naudojimo   paskirtį  ir  atlikus  būtinus  teritorijos

optimizavimo,

tvarkymo  ir žemės gerinimo darbus, šio įstatymo ir

(kai žemė nuomojama)

Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

XI. VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

46 straipsnis.

Valstybinės žemėtvarkos paskirtis

Valstybinės

žemėtvarkos paskirtis:

1) rengti

valstybinės žemės naudojimo ir apsaugos programas

bei šalies

administracinių teritorijų  žemėtvarkos schemas  kaip

sudėtinę teritorinio

planavimo (kraštotvarkos) dalį;

2)  rengti

žemėtvarkos  projektus  administracinėms  riboms

nustatyti  arba

pakeisti,  kitus   administracinių   teritorijų

tvarkymo projektus;

3) rengti

žemėtvarkos  projektus  žemei  paimti  visuomenės

poreikiams ir žemei

suteikti  vietos savivaldos institucijoms bei

gyventojų bendram

naudojimui, valstybinėms   įmonėms,   įstaigoms

ir organizacijoms;

4) rengti

žemėtvarkos projektus žemei išpirkti, perleisti ir

žemės  mainams,

naujoms  žemėnaudoms  suformuoti  arba  esamoms

pertvarkyti,

specialioms   žemės  naudojimo   sąlygoms,  veiklos

apribojimams bei

servitutams nustatyti;

5) rengti

žemėtvarkos projektus  žemės ūkio įmonių ir pagal

atskirus

užsakymus   ūkininkų  ūkių  bei  kitų  žemės  naudotojų

žemėnaudoms tvarkyti

ir racionaliam žemės naudojimui organizuoti.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

47 straipsnis.

Valstybinės žemėtvarkos darbų atlikimas

Valstybinės

žemėtvarkos  darbai atliekami  valstybės,  žemės

savininkų ir kitų

žemės naudotojų lėšomis.

Valstybinės

žemėtvarkos    darbus   organizuoja,    jiems

metodiškai vadovauja

Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba

prie Žemės ūkio

ministerijos.

Valstybinės

žemėtvarkos  darbus atlieka apskrities valdytojo

administracija,

valstybinės   įmonės  ir  organizacijos  bei  jų

pasitelktos kitos

įmonės ir organizacijos.

Žemėtvarkos

proceso  tvarką,  žemėtvarkos  projektavimo  ir

tyrinėjimo darbų

turinį nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė

arba jos įgaliota

institucija.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

48 straipsnis.

Privatūs matininkai

Privačiu

matininku  gali  būti  asmuo,  turintis  specialųjį

aukštąjį arba

aukštesnįjį išsilavinimą, įstatymų nustatyta tvarka

gautą licenciją

atlikti geodezijos, topografijos ir kartografijos

darbus ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs

leidimą dirbti

valstybinės žemėtvarkos darbus.

Privačių

matininkų teises, pareigas, atsakomybę ir leidžiamų

vykdyti darbų  rūšis

nustato  įstatymai ir  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybė.

XII.

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

49 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro paskirtis

Valstybinio

žemės kadastro paskirtis:

1)

registruoti   esamus  ir   žemėtvarkos  procese   naujai

suformuotus

privačios ir valstybinės nuosavybės žemės sklypus bei

žemėnaudas;

2) pagal  Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytą sistemą

kaupti ir atnaujinti

informaciją apie žemės sklypų priklausomybę,

jų plotą  ir vertę,

žemės naudojimo sąlygas ir apribojimus, kitas

žemės, kaip

nuosavybės ar  naudojimo objekto,  ir  žemės  sklype

esančio  kito

nekilnojamojo   turto   charakteristikas,   žemės

pasiskirstymą

pagal   jos  savininkus,   naudotojus   ir   žemės

naudmenas.

Registruojant

žemės  sklypus  ir  žemėnaudas,  rengiami  ir

tikslinami   žemės

kadastro   žemėlapiai,   kuriuose   pažymimi

įregistruoti žemės

sklypai ir kiti nekilnojamojo turto bei gamtos

objektai, turintys

įtakos žemės sklypo vertei ir žemės naudojimo

sąlygoms. Žemės

kadastro   žemėlapių  turinį   nustato

valstybinė

žemėtvarkos  ir geodezijos  tarnyba  prie  Žemės  ūkio

ministerijos.

Valstybinio

žemės kadastro duomenys yra oficiali informacija

apie  Lietuvos

Respublikos  žemės   fondą,  jo   naudojimą   ir

priklausomybę.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

50 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro tvarkymas

Valstybinį

žemės  kadastrą  sudaro  ir  tvarko  apskrities

valdytojo

administracija  ir  valstybinės  įmonės  įstatymų  bei

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybiniam

žemės    kadastrui   reikalingus    matavimų,

dirvožemių tyrimo,

žemės apskaitos  ir vertinimo  darbus atlieka

valstybinės įmonės

ir  organizacijos  arba  jų pasitelktos  kitos

įmonės,

organizacijos ir privatūs matininkai.

Juridiniai ir

fiziniai asmenys bei valstybinės ir savivaldos

institucijos žemės

kadastrą tvarkančioms įstaigoms privalo teikti

būtiną informaciją

apie jų naudojamą arba jų dispozicijoje esančią

žemę,  taip  pat

apie žemės  sklypuose  esančius  statinius  bei

įrenginius.

Valstybiniam

žemės  kadastrui  sudaryti  reikalingi  darbai

vykdomi

valstybės,   savivaldybių,  žemės   savininkų  ir  žemės

naudotojų  lėšomis

Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nustatyta

tvarka.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

51 straipsnis.

Valstybinio žemės kadastro duomenų

naudojimas

Valstybinio

žemės  kadastro duomenys  teikiami  valstybinėms

institucijoms,

fiziniams bei juridiniams asmenims ir naudojami:

1) valstybinės

žemės išteklių  naudojimo politikai formuoti

ir įgyvendinti;

2) žemės

informacinei sistemai kurti ir eksploatuoti;

3)

valstybiniam   žemės  gerinimo  bei  apsaugos  priemonių

planavimui;

4) gamtos

išteklių naudojimo ir teritoriniam planavimui;

5) žemėtvarkos

projektams ir schemoms rengti;

6) žemės sklypo

oficialios rinkos kainai nustatyti;

7) žemės

įkeitimui ir žemės rinkos formavimui;

8)  žemės

apmokestinimui  ir  mokesčių  už  žemę  sistemos

formavimui;

9) žemės

naudojimo valstybinei kontrolei;

10)

informacijai   apie  žemę   statistiniuose  ir  kituose

oficialiuose

leidiniuose.

Už

valstybinio  žemės  kadastro  informaciją  suinteresuoti

asmenys apmoka

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

XIII.

ŽEMĖS NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

52 straipsnis.

Žemės naudojimo valstybinės kontrolės

turinys

Žemės

naudojimo   valstybinę   kontrolę   pagal   Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės patvirtintus nuostatus vykdo šio įstatymo

30 straipsnyje

nurodytos institucijos.

Žemės naudojimo

valstybinės kontrolės metu:

1) atliekamas

programų, projektų,  schemų, kitų teritorinio

planavimo

dokumentų,  susijusių su  pagrindinės  tikslinės  žemės

naudojimo

paskirties, žemės sklypų ribų ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimais,

derinimas bei ekspertizė;

2) sistemingai

tikrinama, ar  žemę naudojantys asmenys savo

veikla nepažeidė

įstatymų ir  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės

nustatytos žemės

naudojimo tvarkos.

53 straipsnis.

Atsakomybė už žemės įstatymų pažeidimus

Fiziniai  ir

juridiniai  asmenys   traukiami   drausminėn,

administracinėn,

materialinėn  ir baudžiamojon  atsakomybėn pagal

Lietuvos Respublikos

įstatymus, jeigu:

1) savavališkai

užėmė žemės sklypus;

2) pažeidė

arba sunaikino riboženklius, geodezinius ženklus

ir punktus bei

užkonservuotus gręžinius;

3) žemę naudojo

ne pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės

naudojimo paskirtį;

4) nesilaikė

nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų ir veiklos

apribojimų;

5) nevykdė

pareigų sutvarkyti žemę taip, kad ji būtų tinkama

naudoti pagal

paskirtį;

6)  nevykdė

privalomų  priemonių   žemės   ūkio   naudmenų

dirvožemiams gerinti

ir apsaugoti;

7) pažeidė kitų

žemės naudotojų ir gyventojų interesus;

8) nesilaikė

kitų žemės  suteikimo  metu  ar  žemės  nuomos

sutartyje nustatytų

sąlygų;

9) trukdė žemės

naudotojui naudoti žemę pagal paskirtį;

10) padarė

kitokių žemės naudojimo santykius reguliuojančių

įstatymų pažeidimų.

Savavališkai

užimti  žemės  sklypai  grąžinami  neatlyginant

neteisėto

naudojimo   metu   įdėtų   sąnaudų.   Žemės   sklypai

savavališkai

užėmusių  įmonių, organizacijų,  įstaigų ir piliečių

lėšomis turi būti

taip sutvarkomi, kad būtų tinkami naudoti pagal

paskirtį.

54 straipsnis.

Neteisėta veika padarytos žalos

atlyginimas

Fiziniai ir

juridiniai asmenys,  pažeidę  nustatytas  žemės

naudojimo sąlygas,

įstatymų nustatyta  tvarka privalo  atlyginti

kitiems fiziniams ir

juridiniams asmenims bei valstybei padarytus

nuostolius.

XIV. ŽEMĖS GINČAI

55 straipsnis.

Žemės ginčų sąvoka

Žemės ginčai  -

tai  ginčai,  kylantys  dėl  žemės  teisinių

santykių tarp:

1) žemės

savininkų bei  kitų teisėtų  žemės naudotojų - dėl

žemės sklypo ribų

pažeidimo;

2) žemės

savininkų bei kitų teisėtų žemės naudotojų ir kitų

asmenų, įmonių,

įstaigų,  organizacijų  -  dėl  neteisėto  žemės

sklypo užėmimo  ar

trukdymo  naudotis  priklausančio  nuosavybės

teise arba naudojamo

kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės

savininkų bei  kitų teisėtų  žemės naudotojų - dėl

nutraukimo

kaimyniniame  žemės sklype veiklos (nors ir teisėtos),

kuria daroma žala

nuosavybės teise priklausančiai arba nuomojamai

ar kitu pagrindu

naudojamai žemei;

4) žemės

savininkų  bei  valstybinės  žemės  naudotojų  ir

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  ar  apskrities  valdytojo  dėl

žemės sklypo

paėmimo, atlyginimo būdo ir dydžio;

5)  žemės

savininkų  bei   žemės  nuomininkų  ir  Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės  ar apskrities valdytojo  -  dėl

pagrindinės

tikslinės  žemės naudojimo paskirties keitimo ar (ir)

specialiųjų  žemės

naudojimo  sąlygų   bei  veiklos  apribojimų

nustatymo;

6) žemės

nuomotojų ir  šios žemės  nuomininkų -  dėl nuomos

sutarčių;

7) žemės

bendrasavininkių - dėl žemės sklypo, esančio bendra

nuosavybe, valdymo,

naudojimo ir disponavimo.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 06 13

įstatymas Nr.1-939

Žin., 1995,

Nr.53-1294

56 straipsnis.

Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus

nagrinėja teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių

susitarimu   žemės  bei  kiti  ginčai,  kylantys  dėl

civilinių teisinių

santykių, gali būti perduoti spręsti trečiųjų

teismui,   kurio

nuostatus   tvirtina   Lietuvos   Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS SUTARTYS

57 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Tais

atvejais,   kai  Lietuvos   Respublikos  tarptautinėse

sutartyse yra

nustatytos kitokios žemės naudojimo taisyklės, negu

numato Lietuvos

Respublikos įstatymai, yra taikomos tarptautinės

sutarties

taisyklės,    jeigu   jos   neprieštarauja   Lietuvos

Respublikos

Konstitucijai.

XVI.

ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus

Lietuvos  Respublikos žemės  įstatymui,  netenka

galios Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 11 straipsnio

10 dalis."

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS            ALGIRDAS BRAZAUSKAS

_

311 straipsnis. Žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, užsienio valstybių Lietuvos Respublikos teritorijoje įsigytų nuosavybėn žemės sklypų perleidimas

1) tuo atveju, jeigu žemės sklype yra statinių, jis perleidžiamas kartu su statiniais. Jeigu statinių įgijėjas neturi teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvos Respublikos teritorijoje, žemės sklypą gali išpirkti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius pirkti užsienio valstybės perleidžiamą žemės sklypą, jis gali būti perleidžiamas kitiems subjektams;

2) tuo atveju, jeigu žemės sklype nėra statinių, jį gali įsigyti Lietuvos valstybė. Lietuvos valstybei atsisakius įsigyti užsienio valstybės perleidžiamo žemės sklypo, jis gali būti perleidžiamas kitai užsienio valstybei – jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti arba kitiems subjektams.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1268, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10513

VI skyrius

Žemės administravimas

91 straipsnis. Teisė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomota šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, palyginti su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-717, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-12-08, i. k. 2021-25446

59 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą

60 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už miško įveisimo reikalavimų pažeidimą

61 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privačios nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios, perduotos neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymą taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, arba pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą

62 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą, nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą

Už geodezijos ir kartografijos darbų atlikimą ar kadastrinių matavimų metu nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą ir keitimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą skiriama bauda nuo vieno šimto iki šešių šimtų eurų.

63 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už teritorijų planavimą ar žemės valdos projektus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą

64 straipsnis. Atsakomybės už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikymas, šių pažeidimų nagrinėjimo tvarka

Atsakomybė už šio įstatymo 54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62 ir 63 straipsniuose nurodytus pažeidimus taikoma ir juridinių asmenų padaliniams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms ir jų padaliniams; nurodyti pažeidimai nagrinėjami, priimti spendimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose nurodyti administraciniai nusižengimai. Nacionalinės žemės tarnybos valstybės tarnautojai pradeda nurodytų nusižengimų teiseną, atlieka tyrimą ir teisės aktų nustatyta tvarka surašo protokolus, nutarimus ir kitus bylos dokumentus, kurių formą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos direktorius.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

65 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas, negu šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47, 50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1324, 99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000, Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1983, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2325, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2517, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-326, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-541, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-773, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-950, 2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-982, 2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1242, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1797, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-301, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-544, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-912, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2010-07-01.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1313, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 32, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1314, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2119, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-411, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-793, 2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 8, 9, 10, 19 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1085, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10691

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1347, 2014-11-20, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17995

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1348, 2014-11-20, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17996

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2132, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-09, i. k. 2015-19505

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2173, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20862

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 1, 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2362, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14732

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-423, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10027

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-971, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21730

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1266, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10508

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1268, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10513

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1967, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02747

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2283, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-25, i. k. 2019-12240

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1987, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04583

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2640, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20662

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2149, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09402

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2193, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09851

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2482, 2019-10-15, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17358

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3165, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15498

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-273, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-30, i. k. 2021-09306

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2738, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-06, i. k. 2020-00113

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-920, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01361

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-717, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-12-08, i. k. 2021-25446

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-695, 2021-11-23, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25033

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1048, 2022-04-26, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09659

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1536, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24184

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1309, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15636

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1311, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15638

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1538, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24188

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

131 straipsnis. Investicinių valstybinės žemės sklypų rezervavimas

1) iki jų yra įrengtas ir (ar) sutvarkytas valstybinės ir (ar) vietinės reikšmės kelias ir (ar) kita inžinerinė savivaldybės infrastruktūra;

2) pagal nacionalinio pažangos plano planavimo dokumentus yra priskiriami teritorijoms, skirtoms naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti;

3) yra vystomi Investicijų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje numatytiems stambiems projektams pritraukti ir (ar) įgyvendinti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2444, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25937

III skyrius

Savivaldybių žemė

301 straipsnis. Valstybinės žemės sklypų išnuomojimas ir perleidimas pramonės įmonėms atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai

Valstybinės žemės sklypai, esantys Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų gamybinių objektų sanitarinės apsaugos zonose, besiribojantys su žemės sklypais, kuriuose yra šie objektai, pirmumo teise be aukciono parduodami ar išnuomojami pagal jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, pramonės įmonėms, kurios pramonės ekonominę veiklą vykdo pagal Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus patvirtintą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių ir kurioms priklauso minėti gamybiniai objektai, atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtrai. Valstybiniuose žemės sklypuose, kurie buvo išnuomoti ar parduoti vadovaujantis šiuo straipsniu, įrengtuose energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiuose pagaminta energija turi būti panaudojama valstybinės žemės sklypą šiame straipsnyje nustatyta tvarka išsinuomojusių ar įsigijusių pramonės įmonių reikmėms ir (ar) jų ūkio poreikiams. Prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas tinklų operatoriui, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ar nuomos sutarties pasirašymo dienos. Kai energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiams taikomos planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties ar nuomos sutarties pasirašymo dienos organizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, o prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsakingos institucijos galiojančio teigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, priėmimo dienos. Jeigu per nustatytą terminą nesikreipiama dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba neorganizuojamos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, arba per leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba elektrinės prijungimo prie energetikos tinklų sąlygų galiojimo laikotarpį, įskaitant galimus pratęsimus, energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos įrenginiai nėra išplėtojami, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ar nuomos sutartis yra nutraukiamos, o valstybinės žemės sklypas grąžinamas valstybinės žemės pardavėjui ar nuomotojui tokios būklės, kokios buvo perduotas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2114, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14307

351 straipsnis. Prašymų ir skundų nagrinėjimo žemėtvarkos srityje tvarka

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2114, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14307

352 straipsnis. Prašymų ir skundų nenagrinėjimas, jų nagrinėjimo nutraukimas

1) Viešojo administravimo įstatyme nustatytais atvejais;

2) prašymą ar skundą pateikusio asmens prašymu, išskyrus atvejus, kai dėl pažeidimo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu;

3) dėl institucijų ar kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 32 straipsnyje, administracinio sprendimo žemėtvarkos srityje teisėtumo – jeigu nuo jo patvirtinimo iki prašymo ar skundo padavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai dėl šio administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba kai prašymas ar skundas susijęs su viešuoju interesu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2114, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14307

361 straipsnis. Valstybinės žemės patikėtinių veiklos valstybinę kontrolę atliekančios institucijos ir jų kompetencija

1) nustato valstybinės žemės patikėtinių veiklos, išorinio vertinimo taisykles;

2) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas pagal kompetenciją.

1) tikrina, ar valstybinės žemės patikėtinių sudaryti sandoriai ar patvirtinti administraciniai sprendimai, susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams;

2) šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytais atvejais teikia išvadą dėl sandorio atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės jį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba dėl nustatytų trūkumų ir galimybės juos pašalinti sandorio šalių susitarimu;

3) šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti neteisėtus valstybinės žemės patikėtinių sudarytus sandorius ar patvirtintus administracinius sprendimus, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

4) kreipiasi į teismą, kai valstybinės žemės patikėtiniai nesutinka panaikinti ar pakeisti neteisėtai sudarytų sandorių ar patvirtintų administracinių sprendimų, susijusių su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, taip pat kai nevykdo privalomojo nurodymo reikalavimo.

1) susipažinti su valstybinės žemės patikėtinių priimtais administraciniais sprendimais, susijusiais su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu;

2) privalomuoju nurodymu pareikalauti iš valstybinės žemės patikėtinių priimtų administracinių sprendimų ar sandorių, taip pat visos su jų sudarymu susijusios informacijos ir medžiagos, kurie susiję su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu ir kurie nėra viešinami, kopijų, taip pat valstybinės žemės patikėtinių kolegialių valdymo organų posėdžių protokolų kopijų. Šis pareikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos;

3) kreiptis į valstybinės žemės patikėtinius dėl informacijos, susijusios su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pateikimo;

4) išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas sustabdyti administracinį sprendimą, teikti pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, arba reikalauti, kad būtų neatidėliojant įgyvendinamas įstatymas, vykdomas Vyriausybės nutarimas, motyvuotu nurodymu tokį pasiūlymą ar reikalavimą atšaukti, jeigu jie dar neįvykdyti;

5) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl žemės naudojimo valstybinės priežiūros patikrinimų atlikimo ir (ar) rezultatų apie atliktus patikrinimus pateikimo.

362 straipsnis. Nacionalinės žemės tarnybos funkcijų atlikimo tvarka

1) teikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotą pasiūlymą pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ir apie priimtą sprendimą informuoti ją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako ginčijamą administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti pasiūlymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, šį administracinį sprendimą skundžia administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

1) pateikia atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui privalomąjį nurodymą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą, susijusius su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu. Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą valstybinės žemės patikėtinis turi apsvarstyti ne vėliau kaip per vieną mėnesį ir apie priimtą sprendimą pranešti Nacionalinei žemės tarnybai per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos;

2) jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs šios dalies 1 punkte nurodytą Nacionalinės žemės tarnybos privalomąjį nurodymą, atsisako jį vykdyti, per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą įvykdyti privalomąjį nurodymą gavimo dienos, įvertinusi atsisakymo motyvus, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl šio valstybinės žemės patikėtinio neveikimo.

1) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po neteisėto administracinio sprendimo, susijusio su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, priėmimo savo nurodymu stabdo jo vykdymą;

2) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nurodymo priėmimo dienos atitinkamam valstybinės žemės patikėtiniui motyvuotu pasiūlymu nurodo administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, pakeisti ar panaikinti;

3) per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti motyvuotą pasiūlymą gavimo dienos, jeigu valstybinės žemės patikėtinis, apsvarstęs Nacionalinės žemės tarnybos pasiūlymą, atsisako pakeisti ar panaikinti administracinį sprendimą, susijusį su suteiktos patikėjimo teisės įgyvendinimu, įvertinusi atsisakymo motyvus, kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydama teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių.

1) sandoris (nuoma / panauda) sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, esančio saugomoje teritorijoje;

2) sandoris sudaromas dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo;

3) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame yra apleisti statiniai;

4) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės sklypo, kurio vidutinė rinkos vertė ne mažesnė kaip trys šimtai tūkstančių eurų;

5) sandoris sudaromas dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 2 ha ploto;

6) sandoris sudaromas dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, ne mažesnio kaip 0,3 ha ploto.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-2115, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14308

VII skyrius

Žemėtvarka

66 straipsnis. Įstatyme nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2114, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14307

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-315, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47, 50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1324, 99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000, Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000, Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490, 2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048, 2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1983, 2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2325, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2517, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-326, 2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-541, 2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 42-1504 (2006-04-15)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-773, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3399 (2006-08-08)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 10 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 11 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-950, 2006-12-05, Žin., 2006, Nr. 141-5392 (2006-12-28)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ĮSTATYMO IR ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-982, 2006-12-14, Žin., 2006, Nr. 138-5268 (2006-12-19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1242, 2007-06-28, Žin., 2007, Nr. 80-3216 (2007-07-19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1797, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5233 (2008-11-25)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-301, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3166 (2009-06-30)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-544, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6884 (2009-12-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-660, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-623 (2010-02-02)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 5, 7, 9, 14, 19, 22, 23, 30, 34, 46, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 7, 9, 11, 12, 13 ir 14 straipsniai įsigalioja 2010 m. balandžio 1 d.

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-912, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 72-3616 (2010-06-22)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2010-07-01.

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1313, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2368 (2011-04-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 8, 9, 32, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 45 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1314, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2369 (2011-04-28)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 45, 46, 47 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 7 dalį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2119, 2012-06-26, Žin., 2012, Nr. 76-3943 (2012-06-30)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-411, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3828 (2013-07-16)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 9, 10, 12, 13, 15, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 32, 33, 37, 38, 39, 40, 41, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-793, 2014-03-20, paskelbta TAR 2014-04-03, i. k. 2014-04031

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 7, 8, 9, 10, 19 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1085, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-07-30, i. k. 2014-10691

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1347, 2014-11-20, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17995

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 21 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1348, 2014-11-20, paskelbta TAR 2014-11-26, i. k. 2014-17996

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 42 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2132, 2015-12-03, paskelbta TAR 2015-12-09, i. k. 2015-19505

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2173, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20862

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 1, 2 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2362, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14732

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-423, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10027

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-971, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21730

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1266, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10508

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1268, 2018-06-14, paskelbta TAR 2018-06-26, i. k. 2018-10513

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31-1 straipsniu įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1967, 2019-02-14, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02747

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 straipsnio pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2283, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-25, i. k. 2019-12240

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1987, 2019-03-14, paskelbta TAR 2019-03-25, i. k. 2019-04583

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2640, 2019-12-10, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20662

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2149, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-10, i. k. 2019-09402

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2193, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09851

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 13, 21, 34, 48 ir 51 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2482, 2019-10-15, paskelbta TAR 2019-10-31, i. k. 2019-17358

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymas

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3165, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15498

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-273, 2021-04-22, paskelbta TAR 2021-04-30, i. k. 2021-09306

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 45, 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2738, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-06, i. k. 2020-00113

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 52 straipsnio pakeitimo įstatymas

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-920, 2022-01-20, paskelbta TAR 2022-01-28, i. k. 2022-01361

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-717, 2021-11-25, paskelbta TAR 2021-12-08, i. k. 2021-25446

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-695, 2021-11-23, paskelbta TAR 2021-12-02, i. k. 2021-25033

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7 straipsnio pakeitimo įstatymas

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1048, 2022-04-26, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09659

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1536, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24184

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 23, 24, 32, 37, 41 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1309, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15636

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 7, 13, 32, 34, 35, 49, 50, 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1311, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15638

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymas

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1538, 2022-11-17, paskelbta TAR 2022-11-29, i. k. 2022-24188

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1877, 2023-04-06, paskelbta TAR 2023-04-19, i. k. 2023-07542

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 13, 22, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymas

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1929, 2023-05-09, paskelbta TAR 2023-05-19, i. k. 2023-09515

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymas

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1964, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-30, i. k. 2023-10358

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 10 straipsnio pakeitimo įstatymas

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2114, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14307

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymas

32.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr.  KT109-N12/2023, 2023-12-20, paskelbta TAR 2023-12-20, i. k. 2023-24710

Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies (2010 m. birželio 18 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2115, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14308

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2338, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-22, i. k. 2023-25258

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2340, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25320

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2114 5, 8, 10, 17, 18, 21, 22, 24, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymas

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2381, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25332

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio pakeitimo įstatymas

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2444, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25937

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymas

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2445, 2023-12-21, paskelbta TAR 2023-12-29, i. k. 2023-25938

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2115 1 straipsnio pakeitimo įstatymas