Lietuvos Respublikos žemės įstatymas

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 34-620

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S

ĮSTATYMAS

1994 m.

balandžio 26 d. Nr. I-446

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2004 m. vasario 21 d.:

Nr. IX-1983,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

I SKyRIuS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės

tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje.

žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip,

kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų

poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant

gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės,

valdymo ir naudojimo teises.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

tikslinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų,

tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio

sąlygota pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo

dokumente, lemianti šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas.

ūkio žemėvalda – žemėvalda, kurios teritorinės formos ir vidaus struktūra

sudaro palankias sąlygas ekonomiškai veiksmingai ir tausojančiai žemės ūkio

veiklai.

– žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Vyriausybės

įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų

nustatyta tvarka.

žemės naudojimo sąlygos – įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti

ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės

padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės

sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos

apsaugos poreikių.

Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas arba kitų įstatymų

nustatyta tvarka

įsteigtas žemės ūkio veiklos subjektas, kuris vykdo žemės ūkio veiklą.

(litosferos) dalis, apimanti Lietuvos Respublikos žemės paviršiuje esančius

sausumos plotus bei paviršinius vidaus ir teritorinius vandenis ir apibrėžiama

gamtinėmis bei ūkinėmis charakteristikomis.

ir savivaldybių institucijų veikla, kurios metu įgyvendinami teisės aktų

nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo, žemės informacinės sistemos

kūrimo ir palaikymo reikalavimai.

– informacijos apie žemę (žemės išteklius) rinkimo, apdorojimo, saugojimo ir

platinimo sistema.

sudėtinė žemės tvarkymo dalis, kurios metu atliekamas kompleksinis žemės sklypų

pertvarkymas, kai keičiamos jų ribos pagal parengtą tam tikros teritorijos

žemės konsolidacijos projektą, siekiant sustambinti žemės sklypus, suformuoti

racionalias ūkių žemėvaldas ir pagerinti jų struktūrą, sukurti reikiamą

kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitus žemės ūkio ir kaimo plėtros bei

aplinkos apsaugos politikos tikslus ir uždavinius.

žemės plotai, kurie nuo kitų žemės plotų skiriasi jiems būdingomis gamtinėmis

savybėmis arba ūkinio naudojimo ypatumais.

naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris

naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu

įstatymo nustatytu pagrindu.

paėmimas visuomenės poreikiams – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais

žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, apskrities

viršininkui priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina visuomenės poreikiams.

servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis

tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės

savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto,

dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro

duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

būdas – teritorijų planavimo dokumentuose numatyta veikla, kuri

teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties žemėje.

pobūdis – tam tikrame žemės sklype teisės aktų nustatyta tvarka leidžiamos

vykdyti veiklos specifika.

sklypo riba – riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais

arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta

žemės sklypo plane.

sklypų amalgamacija – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės

sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų

atidalijamų žemės sklypų.

sklypų atidalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš

bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių

reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys

suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus.

pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų

projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje ir kadastro duomenų

nustatymą bei jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.

sklypų padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai

vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų.

– žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą

ribą turinčių tos pačios pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės

sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas.

aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės

sklypų priklausinių vietos, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties,

žemės naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas ir pakeitimas derinant

ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus.

žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), naudojamos arba

tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijai auginti.

žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, įstatymų, kitų teisės

aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgijęs

teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės

teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė

ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise.

– specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių

žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame valstybės, regionų ar

rajonų lygmeniu nustatomi kaimiškųjų teritorijų žemės naudmenų naudojimo ir

tvarkymo prioritetai.

– nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susieti

keli žemės sklypai.

projektai (planai) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentai,

nustatantys žemės sklypų formavimą, pertvarkymą, paėmimą, konsolidaciją, taip

pat naudojimo sąlygas (tikslinę paskirtį, apribojimus, servitutus ir pan.).

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos žemės fondas

Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro

Lietuvos Respublikos žemės fondą.

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį Lietuvos Respublikos žemės fondas

skirstomas į:

1) žemės ūkio

paskirties žemę;

2) miškų ūkio

paskirties žemę;

3) vandens ūkio

paskirties žemę;

4) konservacinės

paskirties žemę;

5) kitos

paskirties žemę.

naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės

žemės fondui.

4 straipsnis. Privati žemė

sugrąžinta ar kitaip įstatymų nustatyta tvarka įsigyta fizinių ar juridinių

asmenų (išskyrus valstybę ir savivaldybes) nuosavybėn.

naudojimą bei disponavimą šia žeme reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis ir

kiti įstatymai.

II skyrius

Valstybinė žemė

5 straipsnis. Lietuvos valstybei nuosavybės teise

priklausanti žemė

valstybei nuosavybės teise priklauso:

1) šio Įstatymo

6 straipsnyje nurodyta Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise

priklausanti žemė;

2) valstybės

paveldėta žemė;

3) žemė, pagal

sandorius įgyta valstybės nuosavybėn;

4) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka perduota neatlygintinai valstybės nuosavybėn

savivaldybei nuosavybės teise priklausiusi žemė;

5) žemė,

įstatymų nustatyta tvarka paimta visuomenės poreikiams;

6) žemė, kuri

kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn;

7) žemė, įstatymų nustatyta tvarka

konfiskuota už teisės pažeidimus;

8) kita įstatymų nustatytais pagrindais savivaldybių

ir privačion nuosavybėn neįgyta žemė.

perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, išnuomojant ar

perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų

Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl

valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

6 straipsnis.

Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė

valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir

Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:

1) valstybinės

reikšmės keliams ir viešojo naudojimo geležinkeliams;

2) pajūrio

juostai (įskaitant Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją), išskyrus

žemės sklypus, įsigytus privačion nuosavybėn iki Pajūrio juostos įstatymo

įsigaliojimo;

3) valstybiniams

rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms;

4) valstybinės

reikšmės miškams ir parkams;

5) valstybinės

reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektams;

6) valstybinės

reikšmės vidaus vandenims;

7) teritoriniams

vandenims;

8) Klaipėdos

valstybinio jūrų uosto teritorijai;

9) pasienio

juostai (žemei ir vandenims, kuriais eina pasienio juosta).

valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių

ar privačion nuosavybėn negalima.

7

straipsnis. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

patikėjimo teise

žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai,

valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai

bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra

apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę,

kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei

Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems

patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą

valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja

valstybės turto privatizavimo institucijos.

žemės sklypai perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais

ir jos nustatyta tvarka šioms reikmėms:

1) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

2) viešojo

naudojimo poilsio objektams;

3) gatvėms ir

vietiniams keliams;

4) komunaliniams

inžineriniams tinklams tiesti ir (ar) eksploatuoti;

5)

gyvenamiesiems namams statyti ir (ar) eksploatuoti;

6) ūkinei

komercinei veiklai.

nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami

patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms

atlikti. Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami

patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo

ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymai jiems

priskiria valstybines funkcijas. Vyriausybės įgaliota institucija privalo

prižiūrėti, kad Vyriausybės nutarimas perduoti žemės sklypą patikėjimo teise

būtų tinkamai vykdomas. Jeigu šie subjektai nebeatlieka funkcijų, kurioms

įgyvendinti jiems patikėjimo teise buvo perduoti valstybinės miško žemės

sklypai ar kiti žemės sklypai, Vyriausybė priima nutarimą dėl šių

subjektų patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo

įsigaliojimo šių valstybinės miško žemės sklypų ar kitų žemės sklypų

patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas.

straipsnio 3 dalyje nurodyti patikėtiniai negali perduotų miško žemės sklypų ar

kitų valstybinės žemės sklypų parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti,

perduoti panaudos pagrindais ar perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti

ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu

būdu užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Vyriausybės

nutarime gali būti nustatyta ir kitų apribojimų valdyti bei naudoti perduotus

miško žemės sklypus ar kitus žemės sklypus.

žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse

nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo

aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3

mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto

pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre,

Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir

nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas

apskrities viršininkas.

patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

7 straipsnis. Žemės

savininkų teisės

Žemės savininkas turi teisę:

1) parduoti, palikti

testamentu, dovanoti, įkeisti, mainyti, išnuomoti žemę arba jos dalį, leisti

laikinai ja naudotis kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, laikydamasis

įstatymų nustatytos tvarkos;

2) užsiimti bei leisti

kitiems asmenims žemės sklype užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine veikla;

3) nustatyti savo žemės

sklype žemės servitutus;

4) įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavęs leidimą, pakeisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį;

5) reikalauti panaikinti

arba pakeisti žemės naudojimui, žemės teritoriniam tvarkymui ar veiklai

nustatytas sąlygas ir apribojimus, žemės servitutus;

6) kreiptis į teismą arba

valstybinę žemės naudojimo kontrolę vykdančią instituciją dėl žemės nuosavybės

teisių pažeidimo, gauti kompensaciją už jo veiklai ar turtui šiuo pažeidimu

padarytus nuostolius;

7) naudoti privataus žemės

sklypo teritoriją ūkinei ir kitai veiklai, nepažeisdamas nustatytos pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties, specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų, veiklos apribojimų ir žemės servitutų: statyti pastatus ir įrenginius,

melioruoti žemę, tiesti kelius, sodinti želdinius ir mišką, rengti tvenkinius

ir infrastruktūros objektus, tiesti komunikacijas;

8) naudoti savo ūkio

reikalams (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenį, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį, kurių naudojimą, pardavimą ir nuomą

nustato kiti įstatymai ir norminiai aktai), laikydamasis įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų.

Žemės savininkas savo sklype esančias naudingąsias iškasenas gali eksploatuoti

ne savo ūkio reikalams tik gavęs tam leidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

9) disponuoti savo žemės

sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis.

Šios žemės savininkų teisės

gali būti apribotos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Valstybinės

žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama

laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų

urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,

kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms

religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, veikiančioms

pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, kai bent vienas iš jų dalininkų yra

valstybės ar savivaldybės institucija, viešosioms įstaigoms, turinčioms

Švietimo ir mokslo ministerijos leidimus (licencijas) mokyti. Kitiems Valstybės

ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Tuo atveju, kai

panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas panaudos

pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos

sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos

sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis

Vyriausybės nustatyta tvarka.

žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Krašto apsaugos ir Vidaus

reikalų ministerijų nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato

įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

naudotis valstybine žeme priima:

1) savivaldybės

taryba, kai valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais perduoti

patikėjimo teise savivaldybėms;

2) apskrities

viršininkas – visais kitais atvejais.

atvejais, kai valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis apskrities

viršininko sprendimu, panaudos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo

paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo

turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos

turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas

turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos

sutartį prieš terminą.

žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines

religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik

valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba

panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės

sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas

naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos

sutartį prieš terminą.

kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės

poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą,

žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo

patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio

nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

9 straipsnis.

Valstybinės žemės išnuomojimas

išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise

savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities

viršininkas. Sprendime turi būti išdėstyti valstybinės žemės nuomos sutarties

termino nustatymo motyvai. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities

viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas

arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi

būti žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo

turto registre. Nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, nuomotojas turi

reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės

žemės nuomos sutartį prieš terminą.

terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgiau kaip 99

metams. Kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali

būti ilgesnis kaip 25 metai. Žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir

eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo

terminui. Visais kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar

įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas

nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo

trukmę.

gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais.

žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama

aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės

žemės išnuomojimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise

priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus

laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės

priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius,

kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar

įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės

sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris

būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto

kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės

gelmių išteklius ir ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar

kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta

Seimas arba Vyriausybė;

4) Vyriausybės nustatyto dydžio neviršijantys žemės sklypai yra

įsiterpę tarp valstybinės žemės išnuomotų žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga

koncesijos projektui įgyvendinti – Koncesijos įstatymo nustatytais atvejais.

kaimo vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus,

Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti

tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo

nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių

metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau

kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės

sklypas išnuomojamas tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš

valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su

pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų

nėra arba jų yra keletas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui,

anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties

žemės sklypą. Tais atvejais, kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 7

dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės

ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukcione.

šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti,

tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys

sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

nustatytai veiklai.

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, iki jos

sugrąžinimo privačion nuosavybėn gali būti išnuomojama be aukciono piliečiams,

kuriems į šią žemę turi būti atkurtos nuosavybės teisės, o jiems atsisakius - kitiems asmenims Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia sąlyga nenustatyta, apskrities

viršininkui priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises, valstybinės žemės

nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be

aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas 3 metus

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės

sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo

veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, laikydamiesi specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo

ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių

savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus

gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų

eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta

produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi

būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse,

nustato Vyriausybė.

terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal

sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį

arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar

pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka

valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.

išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės

žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių

bei sodinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės

žemės nuomininkams atlyginami pagal šio Įstatymo 47 straipsnį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama tik šio Įstatymo 47 straipsnio

nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

žemės sklypų nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms

įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų

įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

10 straipsnis. Valstybinės žemės perleidimas

žemę, išskyrus žemės sklypus, pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirtus

privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, ir ne žemės ūkio paskirties žemės

sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, parduoda ar kitaip

privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų

įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų, priskirtų

privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams, pardavimo ar kitokio perleidimo

tvarką nustato Vyriausybė.

žemės pirkimo-pardavimo ar

kitoje perleidimo sutartyje turi būti numatoma, kad pirkėjas ar kitas įgijėjas

savo lėšomis per 3 mėnesius nuo žemės sklypo perdavimo privalo įregistruoti

nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre. Jeigu pirkėjas

vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, apskrities viršininkas

turi kreiptis į teismą su prašymu dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įregistravimo

ir dėl nuostolių, patirtų dėl sutarties neįregistravimo, atlyginimo.

reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės

reformos įstatymo nustatyta tvarka.

žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami

aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią

kainą.

žemės sklypai parduodami be aukciono:

1) jeigu jie

užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais

statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti

laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik

neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės

veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui

arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio

dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams,

taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų

naudotojams;

3) jeigu teisės

aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti

miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta

tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis;

4) jeigu jie

įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto

dydžio – šių sklypų savininkams;

5) kitais

įstatymų nustatytais atvejais.

valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato

Žemės reformos ir kiti įstatymai.

žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė.

žemės sklypų pirkimo-pardavimo ar

kitas įstatymų numatytas valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn

sutartis sudaro bei perleistų žemės sklypų perdavimo–priėmimo aktus pasirašo

apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos

darbuotojas. Parduodant ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžiant valstybinės

žemės sklypus, priskirtus privatizavimo objektams, sutartį sudaro šios žemės

patikėtinis – valstybės turto privatizavimo institucija.

paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės, taip pat gamtos ir kultūros paveldo

objektų teritorijose bei kitose saugomose teritorijose esančios žemės

perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai.

reikšmės paviršiniams vandens telkiniams, šio Įstatymo ir Žemės reformos

įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perleidžiami fizinių ir

juridinių asmenų nuosavybėn.

valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas

nustato Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms

atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas.

11 straipsnis. Valstybinės žemės mainai

į privačią žemę ir kitus nekilnojamuosius daiktus

valstybinės žemės fondo žemę į savivaldybėms ir kitiems fiziniams ar

juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant

galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės

sklypą ar kitus nekilnojamuosius daiktus priima apskrities viršininkas, jeigu:

1) vykdoma žemės sklypų

konsolidacija pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.

Valstybinės žemės mainų į privačią žemę ar kitą nekilnojamąjį daiktą žemės

sklypų konsolidacijos tikslu tvarką nustato šis Įstatymas bei Vyriausybės

nutarimai;

2) privačios žemės sklypo ar jo

dalies arba kito nekilnojamojo daikto reikia šio Įstatymo 45 straipsnyje

nurodytiems visuomenės poreikiams;

3) privačios žemės sklypo ar jo

dalies arba kito nekilnojamojo daikto reikia valstybinėms funkcijoms atlikti.

teritorijų planavimo dokumentus nustatęs, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3

punktuose nurodytiems tikslams reikia konkretaus žemės sklypo ar jo dalies arba

kito nekilnojamojo daikto, gali kreiptis į žemės sklypo ar kito nekilnojamojo

daikto savininką su pasiūlymu sudaryti mainų sutartį, nustatydamas vieno

mėnesio terminą, per kurį žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininkas

turi pateikti atsakymą dėl sutikimo sudaryti mainų sutartį. Žemės sklypo ar

kito nekilnojamojo daikto savininkui per nustatytą terminą sutikus, su juo

sudaroma valstybinės žemės ir privačios žemės ar kito nekilnojamojo daikto

mainų sutartis.

žemės ar kito nekilnojamojo daikto mainų sutarties sudarymo tvarką nustato

Vyriausybė.

sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis

daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus

turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti vertinamas tuo

pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar valstybinės žemės sklypo ir kito

nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais mainų

sutartyje nustatyta tvarka.

12

straipsnis. Bendroji dalinė valstybės ir kitų fizinių ar juridinių asmenų

nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

valstybės ir savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų žemės

nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar

valstybei įsigijus iš savivaldybių arba fizinių ar juridinių asmenų namų valdos

žemės sklypo, kito statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens

telkinio dalį. Šiais atvejais valstybės vardu veikia ir bendraturčio teises į

žemės sklypą įgyvendina apskrities viršininkas, o jeigu žemės sklypas

Vyriausybės nutarimu perduotas patikėjimo teise savivaldybei – savivaldybės

taryba.

12 straipsnis.

Žemės sklypų registravimas

Žemės sklypai ir

teisės į juos registruojami Nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto

registro įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

II. ŽEMĖS

SANDORIAI

13 straipsnis. Laisvos valstybinės žemės fondo

tvarkymas

valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko

apskrities viršininkas ir savivaldybės taryba arba įstatymų nustatytais

atvejais savivaldybės vykdomoji institucija, jeigu valstybinė žemė Vyriausybės

nutarimais perduota patikėjimo teise savivaldybėms.

valstybinės žemės fondo žemė perleidžiama nuosavybėn, perduodama naudotis ar

išnuomojama, atlikus būtinus teritorijų planavimo, žemės tvarkymo darbus,

nustačius žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą

ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir suformuotus žemės sklypus

įregistravus Nekilnojamojo turto registre Civilinio kodekso, šio Įstatymo ir

kitų įstatymų nustatyta tvarka.

naudotis ar išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose jų patikėtinių ir

naudotojų lėšomis atliekami žemės sklypų formavimo, žemės tvarkymo darbai,

būtini šių žemės sklypų naudojimui pagal teritorijų planavimo dokumentuose

nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kelių tiesimas,

melioracijos sistemų rekonstrukcija ir pan.).

III skyrius

Savivaldybių žemė

14 straipsnis.

Savivaldybėms nuosavybės teise priklausanti žemė

nuosavybės teise priklauso:

1) žemė,

valstybės perduota savivaldybių nuosavybėn neatlygintinai pagal Savivaldybių

funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymą bei

šį Įstatymą;

2) žemė, pagal sandorius įgyta

savivaldybių nuosavybėn;

3) pagal

testamentą savivaldybės paveldėta žemė;

4) žemė, kaip

bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybės nuosavybėn.

nuosavybės teise priklausančios žemės savininko teises įgyvendina savivaldybės

taryba.

žeme gali būti disponuojama ją perduodant valstybės nuosavybėn neatlygintinai,

perduodant ją valdyti patikėjimo teise, parduodant, mainant, išnuomojant ar

perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų

Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl

savivaldybių žemės negali būti sudaromi.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

15

straipsnis. Valstybinės žemės perdavimas neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn

nuosavybėn neatlygintinai perduodami valstybinės žemės sklypai:

1) kuriuose yra

statiniai ir įrenginiai, savivaldybių įsigyti (įsigyjami) nuosavybėn pagal

Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą ir įstatymą „Dėl

dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“;

2) kurie pagal

teritorijų planavimo dokumentus numatyti statiniams ir įrenginiams,

reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti;

3) jeigu

savivaldybėms naujai priskirtoms funkcijoms atlikti perduodami

nuosavybėn tuose žemės sklypuose esantys statiniai ar įrenginiai.

žemės sklypai savivaldybių nuosavybėn perduodami neatlygintinai Vyriausybės

nutarimais Vyriausybės nustatyta tvarka. Perduoto žemės sklypo

perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities viršininkas arba jo

įgaliotas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

turi atlyginti valstybei už perduodamų žemės sklypų įrengimą (sutvarkymą).

16

straipsnis. Savivaldybių žemės valdymas, naudojimas ir disponavimas ja

patikėjimo teise

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai savivaldybės tarybos sprendimais

gali būti perduodami patikėjimo teise savivaldybių įmonėms ir įstaigoms

savivaldybių funkcijoms atlikti.

institucija privalo prižiūrėti, kad sprendimas perduoti žemės sklypą patikėjimo

teise būtų tinkamai vykdomas. Jeigu subjektas, kuriam patikėjimo teise

perduotas žemės sklypas, nebeatlieka funkcijų, kurioms įgyvendinti buvo

perduotas savivaldybės žemės sklypas, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl

šio subjekto patikėjimo teisės pasibaigimo.

žemės sklypų patikėtinis negali perduotų patikėjimo teise žemės sklypų

parduoti ar kitaip perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar

perduoti juos naudotis kitu būdu, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines

teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ir kitų

asmenų prievolių įvykdymą. Savivaldybės tarybos sprendime gali būti

nustatyta ir kitų apribojimų valdyti ir naudoti perduotus žemės sklypus.

teisė į perduodamą savivaldybės žemės sklypą atsiranda nuo žemės sklypo

perdavimo patikėjimo teisės subjektui ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo. Žemės

sklypo perdavimo-priėmimo aktas

pasirašomas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei

disponuoja ja pagal įstatymus savivaldybių tarybų nustatyta tvarka ir

sąlygomis.

17

straipsnis. Savivaldybių žemės perdavimas neatlygintinai ja naudotis (panauda)

žemė gali būti perduodama panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis

šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams. Kitiems Valstybės ir

savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13

straipsnyje nurodytiems subjektams, kuriems savivaldybės turtas (statiniai ar

įrenginiai) panaudos pagrindais perduotas neatlygintinai naudotis, gali būti

perduodami panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai naudotis žemės sklypai,

reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

savivaldybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą perduoti neatlygintinai

naudotis priima savivaldybės taryba. Sprendimo priėmimo ir žemės panaudos

sutarties pasirašymo tvarką nustato savivaldybės taryba. Sprendime turi būti

nurodytas žemės panaudos sutarties terminas, taip pat gali būti nurodytos kitos

panaudos sąlygos. Šios sąlygos turi būti įrašytos į žemės panaudos sutartį.

Tuo atveju, jeigu panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas yra reikalingas

panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės

panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių

panaudos sutarties terminą.

žemė šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus

tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai

naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas

naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas

arba panaudos gavėjas nebesiverčia veikla, dėl kurios buvo perduotas

savivaldybės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis

žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti

panaudos sutartį prieš terminą.

kuriems savivaldybių žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų

perduoti naudotis kitiems asmenims.

15 straipsnis. Žemės

sandorių objektas ir rūšys

Žemės sandorio objektas yra

nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas arba

tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

Įstatymų nustatyta tvarka

gali būti sudaromi šie žemės sandoriai:

1) valstybinės žemės sklypų

pardavimas privačion nuosavybėn, perleidimas privačion nuosavybėn

neatlygintinai, mainai į privačią žemę, nuoma, panauda, susitarimai dėl

servitutų;

2) privačios žemės sklypų

pirkimas ir pardavimas, dovanojimas, mainai, nuoma, panauda, įkeitimas,

susitarimai dėl servitutų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

16 straipsnis. Žemės

perleidimo sutarties turinys ir sąlygos

Žemės perleidimo sutartyse

turi būti nurodoma:

1) sutarties šalys (vardai,

pavardės, juridinio asmens pavadinimas, adresai, asmens kodai);

2) žemės sandorio objektas

ir pagrindiniai žemės kadastro duomenys, apibūdinantys perleidžiamą žemės

sklypą;

3) įrašai, rodantys žemės

savininko valią perleisti sutartyje nurodytą žemės sklypą;

4) perleidžiamo žemės sklypo

kaina (vertė);

5) parduodant žemę

išsimokėtinai - mokėjimo terminai;

6) perleidžiamam žemės

sklypui nustatyti žemės servitutai, žemės naudojimo sąlygos ir kiti

apribojimai.

Žemės perleidimo sutartyje

gali būti nustatytos šios perleisto žemės sklypo valdymą ir disponavimą

ribojančios sąlygos:

1) išlaikyti iki gyvos

galvos (sutarties galiojimo metu negalima perleisti žemės trečiajam asmeniui);

2) nekeisti pagrindinės

tikslinės žemės naudojimo paskirties iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne

ilgiau kaip 10 metų;

3) neperleisti žemės

trečiajam asmeniui iki žemės perleidėjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10

metų, su žemės perleidėjo teise per šį laiką atpirkti žemę už sutartyje

fiksuotą kainą.

Tais atvejais, kai žemės

savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį ši

dalis turi būti atidalyta iš bendro sklypo ir įregistruota kaip atskiras žemės

sklypas Nekilnojamojo turto registre. Atidalijamas žemės sklypas formuojamas

laikantis šio įstatymo 18 straipsnio reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

17 straipsnis. Privačios

žemės nuosavybės teisė

Lietuvos Respublikos

piliečiams priklauso žemė:

1) susigrąžinta

arba gauta nuosavybėn neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl

piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir

sąlygų“ ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį

nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bei kitus įstatymus;

2) įsigyta iš valstybės

pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą;

3) įsigyta iš kitų piliečių

įstatymų nustatyta tvarka pagal žemės perleidimo sutartis, taip pat paveldėta

pagal įstatymą arba testamentą.

Žemės savininkų teises saugo

ir gina valstybė. Privati žemė iš savininkų gali būti paimama tik šio įstatymo

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka visuomenės poreikiams (teisingai atlyginant)

ir šio įstatymo 33 straipsnyje numatytais atvejais.

Kartu su įsigyjama žeme

piliečiams nuosavybės teise pereina žemės sklype esantys vandenys ir miškas,

medžių ir krūmų želdiniai, daugiamečiai sodiniai, privačios žemės savininkui

nuosavybės teise priklausantys melioracijos įrenginiai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

18 straipsnis.

Savivaldybės žemės išnuomojimas

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai išnuomojami savivaldybių tarybų

nustatyta tvarka. Sprendimą išnuomoti savivaldybės žemės sklypą priima

savivaldybės taryba.

išnuomoti savivaldybės žemės sklypą turi būti nurodytas nuomos sutarties

terminas ir jo nustatymo motyvai.

19 straipsnis.

Savivaldybių žemės perleidimas

perleisti savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei, kitoms savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims

priima savivaldybės tarybos, vadovaudamosi šio ir kitų įstatymų reikalavimais.

Savivaldybių žemės sklypų perleidimo sutarčių sudarymo bei žemės sklypo

perdavimo–priėmimo akto pasirašymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai perleidžiami, išskyrus perleidimą

valstybei, pirkimo–pardavimo būdu, kai yra privatizuoti ar privatizuojami tame

sklype esantys statiniai ar įrenginiai, kai šie žemės sklypai reikalingi šiems

statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, taip pat šio straipsnio 5 dalyje

nustatytais atvejais sudarant mainų sutartį. Žemės sklypai, kuriuose nėra

statinių ar įrenginių, parduodami aukcione Vyriausybės nustatyta tvarka.

perduoda neatlygintinai joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus

valstybei:

1) jeigu

remiantis įstatymais savivaldybės funkcijos perduodamos valstybei ir šioms

funkcijoms atlikti perduodami reikalingi statiniai ar įrenginiai, esantys

savivaldybei priklausančiame sklype;

2) jeigu

savivaldybės taryba priima sprendimą perduoti, o apskrities viršininkas priimti

valstybės nuosavybėn savivaldybei priklausantį žemės sklypą, reikalingą

valstybės funkcijoms atlikti, kuriame nėra savivaldybės statinių ar įrenginių.

nustatyta tvarka valstybė atlygina savivaldybei už žemės sklypų įrengimą

(sutvarkymą) arba, savivaldybei sutikus, žemės sklypai perduodami valstybės

nuosavybėn nepadengiant žemės sklypo įrengimo išlaidų. Perleidžiamo valstybei

žemės sklypo perdavimo–priėmimo aktą valstybės vardu pasirašo apskrities

viršininkas ar jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas.

nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas savivaldybės tarybos sprendimu

gali būti mainomas į valstybei, kitoms savivaldybėms bei fiziniams ar

juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantį lygiavertį arba, nesant

galimybės mainyti į lygiavertį, iki 5 procentų vertės besiskiriantį žemės

sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą, jeigu vykdoma žemės sklypų konsolidacija

pagal parengtą teritorijos žemės konsolidacijos projektą.

sklypas ir kitos mainų sutarties šalies žemės sklypas ar kitas nekilnojamasis

daiktas įvertinami taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme

nustatytus turto vertinimo metodus. Abiejų šalių mainomas turtas turi būti

vertinamas tuo pačiu metodu. Mainomų žemės sklypų ar savivaldybės žemės sklypo

ir kito nekilnojamojo daikto vertės skirtumas turi būti atlyginamas pinigais

mainų sutartyje nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-326, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

20

straipsnis. Bendroji dalinė savivaldybių ir kitų fizinių ar juridinių asmenų

nuosavybės teisė į žemę

Bendroji dalinė

savivaldybių ir valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų žemės

nuosavybė atsiranda teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš savivaldybės, taip

pat savivaldybei įsigijus iš valstybės arba fizinių ar juridinių asmenų

statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo ar vandens telkinio dalį. Šiais

atvejais savivaldybės vardu veikia ir bendraturčio teises į žemės sklypą

įgyvendina savivaldybės taryba.

IV skyrius

Žemės naudojimo sąlygos

20 straipsnis.

Žemės įkeitimas

Žemė įkeičiama

Hipotekos įstatymo nustatyta tvarka. Įkeičiant dalį žemės, ši dalis turi būti

atidalyta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės

sklypas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1540,

96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19), įsigalioja nuo 2001.01.01

III. VALSTYBINĖ

ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

21 straipsnis.

Žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos

Žemės savininkai

ir kiti naudotojai privalo:

1) naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo

paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį;

2) laikytis

žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų

planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) racionaliai

naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas

eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius;

4) įgyvendinti

teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo,

dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad

neblogėtų aplinkos ekologinė būklė;

5) laikytis teisės

aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei

eksploatavimo reikalavimų;

6) vykdydami

statybas ir eksploatuodami naudingąsias iškasenas, laikytis teisės aktų

nustatytų reikalavimų, kad būtų išsaugotas derlingasis dirvožemio sluoksnis ir

rekultivuotos pažeistos žemės;

7) savo

naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų

žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų

interesų;

8) leisti

vykdyti žemės ir jos gelmių bei paviršinio vandens tyrimus ir matavimus šalims

suderinus tyrimų trukmę, tiriamo ploto ribas, darbų atlikimo laiką ir nuostolių

kompensaciją, nenaikinti ir nežaloti užkonservuotų gręžinių ir mokslo tikslams

naudojamų įrenginių;

9) leisti

statyti geodezinius, geofizinius ženklus statiniuose ir žemėje bei juos

saugoti;

10) leisti

kitiems asmenims prieiti prie paviršinio vandens telkinių nustatytomis

pakrantės apsaugos juostomis, lankyti gamtos ir kultūros paveldo teritorinius

kompleksus bei objektus ir bendro naudojimo rekreacinius objektus

(teritorijas);

11) statyti

statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus

leidimus;

12) laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

22 straipsnis.

Specialiosios žemės naudojimo sąlygos

įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

nustatomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos:

1) ariamoji

žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat

žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi

būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai

nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;

2) žemės ūkio

naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti

naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;

3) žemės

naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę

turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai,

taip pat pelkės, akmenynai, natūralios pievos ir ganyklos, pažymėti

teritorijų planavimo dokumentuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į

kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus.

žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarką nustato Vyriausybė.

teritorijų planavimo dokumentus, statybų ar kitokios veiklos projektus, turi

būti laikomasi nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą registruojant

suformuotus naujus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų

patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai) žemės sklypus pagal

teritorijų planavimo dokumentus. Kai, patvirtinus naują teritorijų planavimo

dokumentą ar jo patikslinimą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės

sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios žemės

naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos,

teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo rengimo organizatorius per 10

dienų nuo teritorijų planavimo dokumento ar jo patikslinimo patvirtinimo apie

tai raštu praneša žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės

žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas ar panaikinamas

specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro bei

Nekilnojamojo turto registro įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo

turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie

žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.

sprendimas patvirtinti teritorijų planavimo dokumentą ar jo patikslinimą, pagal

kurį žemės sklypui turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ar

panaikinamos anksčiau taikytos sąlygos, gali būti skundžiamas Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų

įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo

sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti

kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą. Šiose bylose

valstybei atstovauja apskrities viršininkas, jeigu kiti įstatymai nenustato

kitaip.

patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo papildomų

specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo turi teisę kreiptis į

teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo organizatorių arba

tiesiogiai į teismą dėl nuostolių atlyginimo teismo tvarka. Žemės savininkas ar

kitas naudotojas į teritorijų planavimo dokumento rengimo ar patikslinimo

organizatorių dėl nuostolių atlyginimo gali kreiptis ne vėliau kaip per vienus

metus nuo pranešimo apie papildomų specialiųjų sąlygų žemės sklypui nustatymą

gavimo dienos. Žemės savininko ar kito naudotojo patirtų nuostolių dydis ir

atlyginimo terminai nustatomi teritorijų planavimo dokumento rengimo ar

patikslinimo organizatoriaus ir žemės sklypo savininko ar kito naudotojo

susitarimu. Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas.

10.

Kompensacijos už realiai sumažintą gaunamą naudą arba anksčiau vykdytos veiklos

uždraudimą dėl Saugomų teritorijų įstatymo nustatytų specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų taikymo išmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

23 straipsnis.

Žemės servitutai

servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų

nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje.

viršininkas savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta

tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustato

servitutus:

1) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti,

perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;

2) valstybinės

žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti

ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto

priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie

kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų;

4) išnuomotiems

ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat

savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo

dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus

(bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir

antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti.

viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų

planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Viešpataujančiuoju tampančio

daikto savininkas savo valią išreiškia apskrities viršininkui pateikdamas

prašymą dėl siūlomo servituto pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą

nustatymo. Kai siūloma nustatyti servitutą išnuomotiems ar perduotiems

neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir

privačios žemės sklypams, kad būtų galima privažiuoti ar prieiti

prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų

teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų,

taip pat centralizuotiems (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros

tinklams (požeminėms ir antžeminėms komunikacijoms), keliams ir takams tiesti,

jais naudotis bei juos aptarnauti, prašymą dėl siūlomo servituto pagal

teritorijų planavimo dokumentą nustatymo pateikia esamų statinių, prie kurių

reikia prieiti ar privažiuoti, savininkai arba patikėjimo teisės subjektai; kai

rekreacinėse bei kitose gyventojų bendram naudojimui skirtose teritorijose

gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų teritorijose

statinių nėra – šiose teritorijose esančių žemės sklypų savininkai arba

valstybinės žemės patikėtiniai, o tais atvejais, kai žemės sklype

numatoma tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros

tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus – šių darbų

užsakovas. Kai siūloma nustatyti servitutą prieiti ar privažiuoti prie gamtos

ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, valią dėl servituto reikalingumo

išreiškia valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už šių kompleksų ir

objektų apsaugą. Jeigu viešpataujančiuoju tampančio daikto patikėtinis

yra apskrities viršininkas, jo valia išreiškiama priimant sprendimą dėl

servituto nustatymo.

viršininko sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių

bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, apskrities

viršininkas, priėmęs sprendimą nustatyti servitutą, per 10 dienų išsiunčia

(įteikia) viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkams ar

patikėtiniams sprendimą, kuriuo žemės sklypui nustatomas servitutas.

6.

Administraciniu aktu nustatytus servitutus Nekilnojamojo turto registre

registruoja viešpataujančiuoju tampančio daikto savininkas ar patikėtinis, taip

pat valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros

paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos

institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai yra nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų.

savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų

servitutų (išskyrus nuostolius žemės savininkams dėl servitutų, nustatytų

sandoriais, kai nuostoliai atlyginami šalių susitarimu) turi būti atlyginami

viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis.

savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl

Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo turi teisę

kreiptis į viešpataujančiojo daikto savininką, o kai nustatytas servitutas

prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir

objektų, įrašytų į Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – į

valstybės ar savivaldybės instituciją, atsakingą už šių kompleksų ir objektų

apsaugą. Nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančiojo ir

tarnaujančiojo daiktų savininkų ar valstybinės žemės patikėtinių susitarimu, o

tais atvejais, kai servitutas nustatytas prieiti ar privažiuoti prie gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į Vyriausybės

įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą – valstybės ar savivaldybės

institucijos, atsakingos už tokių kompleksų ir objektų apsaugą, ir

tarnaujančiojo daikto savininko ar valstybinės žemės patikėtinio susitarimu.

Šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio

proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Kai servitutas nustatomas

administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės

patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos

vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį

pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį

praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi

administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar

valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Vyriausybė.

9.

Administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais

pagrindais baigiasi apskrities viršininko sprendimu panaikinti nustatytą

servitutą.

žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų

tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu.

24

straipsnis. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio

nustatymo ir keitimo tvarka

tikslinė žemės naudojimo paskirtis Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma

formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis keičiama žemės savininkų, valstybinės žemės

patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius

arba specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

savininkai naudoti žemę kitai paskirčiai, negu buvo nustatyta žemę įsigyjant

nuosavybėn, gali tik apskrities viršininkui priėmus sprendimą pakeisti

pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Prašymų pakeisti pagrindinę

tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo

tvarką nustato Vyriausybė.

paskirties žemėje įveisiant mišką, Vyriausybės nustatytais atvejais pagrindinė

tikslinė žemės naudojimo paskirtis nekeičiama arba keičiama pagal

specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (žemėtvarkos ar miškotvarkos

projektus).

apskrities viršininko sprendimu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį, taip pat tais atvejais, kai nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties pagal teritorijų planavimo dokumentus keičiamas žemės

sklypo naudojimo būdas ar pobūdis, perskaičiuojama žemės sklypo vertė ir žemės

savininko ar apskrities viršininko, ar jo paskirto apskrities viršininko

administracijos darbuotojo prašymu patikslinami Nekilnojamojo turto kadastro

duomenys ir įrašai Nekilnojamojo turto registre.

pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis registruojami

Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypo kadastro duomenis įrašant į

Nekilnojamojo turto kadastrą ir žemės sklypą registruojant Nekilnojamojo turto

registre Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro įstatymų

nustatyta tvarka.

naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo

dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25–29 straipsniuose nurodyti

žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos

įgaliotos institucijos.

naudojimo pobūdžių sąrašą ir jų turinį nustato Vyriausybės įgaliota

institucija.

24 straipsnis.

Valstybinės žemės perleidimas privatinėn nuosavybėn

Valstybinę žemę,

išskyrus žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams, parduoda ar

kitaip privatinėn nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai įstatymų

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypų,

priskirtų privatizuojamiems objektams, pardavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Sudarant

valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo ar kitas įstatymų numatytas valstybinės

žemės perleidimo privatinėn nuosavybėn sutartis, valstybei

atstovauja apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko

administracijos atstovas. Parduodant ar kitaip privatinėn nuosavybėn

perleidžiant valstybinės žemės sklypus, priskirtus privatizuojamiems objektams,

valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

IV. BENDROJI

ŽEMĖS NUOSAVYBĖ

25 straipsnis.

Žemės ūkio paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės

plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų

žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais

užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė,

tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais,

naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip

pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais

sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą žemės ūkio

paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) mėgėjiškų

sodų žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus;

2) specializuotų

sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių

žemės sklypus;

3) rekreacinio

naudojimo žemės sklypus;

4) kitus žemės

ūkio paskirties žemės sklypus.

paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės

interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus:

tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos;

statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai,

tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės

ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio

naudmenos.

valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

nustatytais atvejais žemės savininkas ar valstybinės žemės naudotojas gali

apsodinti žemės ūkio paskirties žemę mišku nekeisdamas pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties.

26 straipsnis. Miškų ūkio paskirties žemė

paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami:

1) mišku apaugęs

plotas (medynai);

2) neapaugęs mišku

plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško

sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos;

3) žemė, kurią

užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos

sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio

aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės;

4) žemė, kurioje

numatyta įveisti mišką;

5) miško valdose

įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais

nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą miškų ūkio

paskirties žemės sklypai skirstomi į:

1) ekosistemų

apsaugos miškų sklypus;

2) rekreacinių

miškų sklypus;

3) apsauginių

miškų sklypus;

4) ūkinių miškų

sklypus.

miškų ūkio paskirties žemės naudotojai naudoja valstybinių miškų išteklius ir

įgyvendina valstybinių miškų atkūrimo, priežiūros ir apsaugos priemones.

paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato

Miškų įstatymas.

valstybinės miškų ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas

privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti

nuosavybėn miškų ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas

nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

27 straipsnis. Vandens ūkio paskirties žemė

sudaro pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti valstybei ar kitiems

fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai.

teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą vandens ūkio

žemės sklypai skirstomi į:

1) ūkinei

veiklai naudojamus vandens telkinius;

2) rekreacinius

vandens telkinius;

3) ekosistemas

saugančius vandens telkinius;

4) bendrojo

naudojimo vandens telkinius.

telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas ir Jūros apsaugos įstatymas.

28 straipsnis. Konservacinės paskirties žemė

priskiriami:

1) rezervatai ir rezervatinės

apyrubės, sudarantys tiek savarankiškas saugomas teritorijas, tiek esančias

valstybinių parkų ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų rezervatinių

zonų sudėtyje;

2) valstybės ir savivaldybių

saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų žemės sklypai, kuriuose draudžiama

ūkinė veikla, nesusijusi su šių objektų ir jų užimtų teritorijų specialia

priežiūra, tvarkymu ir apsauga.

paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į:

1) gamtinių

rezervatų žemės sklypus;

2) kultūros

paveldo objektų žemės sklypus.

paskirties žemės naudojimo tvarką ir apsaugą reglamentuoja Aplinkos apsaugos

įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių

apsaugos įstatymas ir kiti įstatymai.

29 straipsnis. Kitos paskirties žemė

paskirties žemei priskiriami žemės sklypai, kurie pagal teritorijų planavimo

dokumentuose nustatytą žemės naudojimo būdą skirstomi į:

1) gyvenamąsias

teritorijas;

2) visuomeninės

paskirties teritorijas;

3) pramonės ir

sandėliavimo objektų teritorijas;

4) komercinės

paskirties objektų teritorijas;

5) inžinerinės

infrastruktūros teritorijas;

6) rekreacines

teritorijas;

7) bendro

naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo)

teritorijas;

8) naudingųjų

iškasenų teritorijas;

9) teritorijas

krašto apsaugos tikslams;

10) atliekų

saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai) teritorijas.

paskirties žemės naudojimo sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

V skyrius

Žemės SANDORIAI

30 straipsnis. Reikalavimai žemės

sandoriams

Prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės

sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų –

žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra

neatskiriama žemės sandorio dalis.

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą,

kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas.

sujungiami, padalijami, atidalijami ar atliekama jų amalgamacija sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį, išskyrus atvejus, kai pertvarkomas vienam

asmeniui priklausantis žemės sklypas (sklypai), laikantis Civilinio kodekso,

šio ir kitų įstatymų reikalavimų ir apribojimų. Sujungiant žemės sklypus,

padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat

atliekant žemės sklypų amalgamaciją, prie sutarties turi būti pridedami

suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį

žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis

suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės

sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį,

šios dalies neatidalijant. Kai perleidžiant žemės sklypo dalį gretimų žemės

sklypų ribos pertvarkomos amalgamacijos būdu, kai perleidžiant statinio ar

įrenginio dalį kartu perleidžiama nuosavybės teisė į jiems naudoti

reikalingą dalį žemės sklype, taip pat kai žemės sklypo

bendraturtis perleidžia nuosavybės

teisę į dalį bendrąja nuosavybe esančios žemės ar dalį dalies bendrojoje

nuosavybėje, žemės sklypas nedalijamas.

būdu pertvarkant žemės sklypus, nuosavybės teise priklausančius skirtingiems

asmenims, nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį (dalis) perleidžiama sudarant

notariškai tvirtinamą sutartį dėl žemės sklypų amalgamacijos.

statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo

nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti,

bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar

įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir

nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą

šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės

sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

žemės sklypų savininkai, sudarydami sutartį dėl žemės sklypų sujungimo, privalo

patvirtinti, kad į sujungiamus žemės sklypus tretieji asmenys neturi jokių

teisių, išskyrus atvejus, kai sujungiamų žemės sklypų savininkai sutinka tapti

žemės sklypo, į kurį tretieji asmenys turi teises, įregistruotas Nekilnojamojo

turto registre, bendraturčiais. Sujungiant, padalijant, atidalijant žemės

sklypus ar atliekant jų amalgamaciją, pertvarkomų žemės sklypų savininkai,

sudarydami sutartį dėl sujungimo, padalijimo, atidalijimo ar amalgamacijos,

privalo apie tai pranešti tretiesiems asmenims, turintiems teises į

pertvarkomus žemės sklypus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

sujungiami, padalijami, atidalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti

žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

31 straipsnis.

Pirmumo teisė pirkti parduodamą privačią žemę

turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems

priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems

objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis

sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių.

kurių žemės sklypai apskrities viršininko sprendimu priskirti žemės

konsolidacijos projekto teritorijai, turi pirmumo teisę pirkti šioje

teritorijoje esantį parduodamą privačios žemės sklypą ta kaina, kuria jis

parduodamas, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė

parduodama iš viešųjų varžytynių. Šios pirmumo teisės įgyvendinimo tvarką

nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

privačią žemę valstybinių parkų konservacinio, ekologinės apsaugos ir

rekreacinio prioriteto zonose, valstybiniuose draustiniuose bei kitose

saugomose teritorijose, kurioms suteiktas Natura 2000 statusas, pirmumą

ją pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi

valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės

sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos

atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

savininkas apie sprendimą parduoti žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo

registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam

statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, o kai

žemės sklypas parduodamas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais –

apskrities viršininkui pagal žemės sklypo buvimo vietą. Statinių ir įrenginių

savininkas ar apskrities viršininkas sprendimą pirkti tokį žemės sklypą ar

atsisakyti pirkti turi priimti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos.

Statinių ar įrenginių savininkui ar apskrities viršininkui raštu atsisakius

pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, privačios

žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims.

teisės pirkti privačią žemę atvejus gali nustatyti kiti įstatymai.

VI skyrius

Žemės administravimas

32

straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija reguliuojant

žemės santykius

1) įstatymų

nustatytais atvejais ir tvarka priima nutarimus valstybinės žemės nuosavybės,

žemės valdymo, naudojimo, disponavimo ja ir kitais žemės santykių reguliavimo

klausimais;

2) nustato

licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką;

3) nustato

žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros tvarką.

įgaliotos institucijos:

1) rengia ir

tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro, žemėtvarkos ir žemės informacinės

sistemos darbų taisykles, metodikas ir instrukcijas;

2) rengia ir

įgyvendina žemės reformos įgyvendinimo, žemės naudojimo, teritorijų

optimizavimo, žemės gerinimo, žemės išteklių naudojimo ir pagal kompetenciją

kitas valstybines programas;

3) planuoja

valstybės biudžeto lėšomis vykdomus žemėtvarkos, miškotvarkos ir žemės

informacinės sistemos kūrimo, Nekilnojamojo turto kadastro, žemės valstybinės

apskaitos darbus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi, administruoja

valstybės biudžeto ir specialiųjų programų, įskaitant Europos Sąjungos, lėšas,

skiriamas nurodytiems darbams, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;

4) organizuoja

šalies žemės fondo būklės ir dirvožemio savybių tyrimus;

5) koordinuoja

valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

6) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų bei

kitų žemėtvarkos darbų priežiūrą;

7) atstovauja

valstybei bylose dėl sprendimų, susijusių su

valstybinės žemės perleidimu, mainais, nuoma ar perdavimu naudotis

neatlygintinai, priimtų pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus,

panaikinimo, šių sprendimų pagrindu sudarytų žemės sandorių pripažinimo

negaliojančiais bei sandorių dėl valstybinės

žemės, kai kita šalis nevykdo sandorio sąlygų, pripažinimo negaliojančiais ar nutraukimo

prieš terminą;

8) metodiškai

vadovauja žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos tvarkymo darbams ir juos

kontroliuoja;

9) metodiškai

vadovauja rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir valstybinių žemėnaudų

tvarkymo dokumentus;

10) kaupia

informaciją žemės tvarkymo ir administravimo bei žemės reformos klausimais;

11) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;

12) išduoda

licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus.

viršininkas apskrities teritorijoje:

1) įgyvendina

valstybės politiką teritorijos planavimo, žemės naudojimo ir apsaugos srityse;

2) parduoda ar

kitaip perleidžia savivaldybių ir privačion nuosavybėn valstybinę žemę,

išskyrus privatizavimo objektams priskirtus žemės sklypus ir žemės

sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn, veikia valstybės

vardu įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn ir valstybei

paveldint žemę;

3) perduoda

neatlygintinai naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota

patikėjimo teise savivaldybėms;

4) įstatymų

nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant

valstybinės žemės  sklypus bei ūkių žemėvaldas ir

gerinant žemės naudojimą;

5) sprendžia

žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimo klausimus;

6) įgyvendina

žemės reformą;

7) organizuoja

ir vykdo valstybinę žemės naudojimo kontrolę;

8) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina žemėtvarkos schemas, žemės reformos

žemėtvarkos projektus ir kitus žemėtvarkos planavimo dokumentus;

9) įstatymų

nustatytais atvejais atlieka valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą;

10) šio Įstatymo

nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus;

11) įstatymų

nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui

valstybinės žemės sklypams įregistruoti;

12) kontroliuoja

planuojamų darbų, susijusių su žemės naudmenų būklės ir žemės naudojimo sąlygų

pakeitimu, derinimą su žemėtvarkos planavimo dokumentų sprendiniais;

13) atlieka kitų

įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės

naudojimo reguliavimo.

institucijos savivaldybės teritorijoje:

1) įstatymų

nustatytais atvejais tvirtina ir įgyvendina savivaldybės teritorijai arba jos

daliai rengiamus detaliuosius bei specialiuosius planus ir derina arba tvirtina

žemėtvarkos planavimo dokumentus;

2) išnuomoja ir

perduoda neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypus, Vyriausybės

nutarimais perduotus patikėjimo teise savivaldybei;

3) teikia

apskrities viršininkui pasiūlymus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir

visuomenės poreikiams reikalingų privačios žemės sklypų paėmimo;

4) teikia

siūlymus institucijai, administruojančiai valstybės biudžeto ir Europos

Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas lėšas, dėl šių lėšų

skyrimo žemėtvarkos projektuose numatytoms priemonėms įgyvendinti;

5) organizuoja

valstybinėje žemėje, kuri patikėjimo teise perduota savivaldybei, žemėtvarkos

darbus žemės naudojimui gerinti;

6) atlieka kitų

įstatymų joms nustatytas funkcijas žemės naudojimo ir apsaugos srityje.

32 straipsnis. Žemės

paėmimas visuomenės poreikiams

Žemė visuomenės

poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui

valstybinės žemės naudojimo teisė bei valstybinės žemės nuomos sutartis prieš

terminą nutraukiama tik išimties atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

apskrities viršininko sprendimu pagal savivaldos institucijos, ministerijos ar

kitos valdymo institucijos prašymą, kai ši žemė reikalinga:

1) krašto

apsaugai;

2) valstybiniams

aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) valstybiniams

geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti;

4) svarbioms

valstybinės reikšmės statyboms, miestų, miestelių ir kaimų infrastruktūrai

plėsti, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai;

5) naudingosioms

iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;

6) valstybinių

geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti;

7) gamtos,

archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams;

8) vietos

savivaldybių poreikiams ir bendram (viešam) naudojimui, jeigu tai numatyta

nustatyta tvarka patvirtintuose miestų, miestelių ir kaimų detaliuose planuose

arba žemėtvarkos projektuose;

9) įgyvendinti

valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.

Institucijos

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams skelbiamas vietinėje spaudoje du

kartus su 15 dienų pertrauka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities

viršininko sprendimą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

suinteresuotieji asmenys gali skųsti teismui per vieną mėnesį po jo antrojo

paskelbimo spaudoje.

Savivaldos institucijų,

ministerijų ar kitų valdymo institucijų prašymų paimti žemę visuomenės

poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Paimant

privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti

teisingai atlyginama sumokant realią žemės sklypo kainą pinigais arba

suteikiant lygiavertį žemės sklypą toje pat vietovėje, taip pat atlyginami kiti

nuostoliai, atsiradę dėl žemės sklypo paėmimo, įstatymų ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paimant visuomenės

poreikiams suteiktą naudotis ar išnuomotą valstybinę žemę, žemės naudojimo

teisė ar žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą ir dėl to atsiradę

nuostoliai žemės nuomininkams bei kitiems naudotojams atlyginami įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nuostolius, atsiradusius dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams,

privačios žemės savininkams bei kitiems teisėtiems privačios ir valstybinės

žemės naudotojams atlygina suinteresuotas žemės paėmimu asmuo tarpusavio

sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Pradinė paimamo žemės sklypo

vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai skaičiuojami Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka ir nurodomi sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės

poreikiams. Žemės paėmimu suinteresuotas asmuo yra Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, ministerija, apskrities viršininkas, savivaldos institucija ar kita

valdymo institucija, kuri pateikia prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Ginčus dėl

atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar kito

teisėto privačios ir valstybinės žemės naudotojo netenkina atlyginimo dydis

arba būdas, nustatytas sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, ir jis su

žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu nesusitaria dėl atlyginimo būdo ar dydžio

per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas

asmuo per dešimt dienų privalo kreiptis į teismą dėl atlyginimo būdo ir dydžio

nustatymo. Nepaisant to, kad dėl atlyginimo būdo ar dydžio nesusitarta, per du

mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams antrojo

paskelbimo spaudoje žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamo žemės sklypo

savininko, nuomininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia

sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti

kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko, nuomininko ar naudotojo vardu,

į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą privalo sumokėti atlyginimo

dydžio sumą, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko

sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Jei teismas nustato kitą dėl

sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito

su buvusiu žemės sklypo savininku teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.

Po to, kai yra

priimtas sprendimas paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės

savininkas neturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti. Sudarius sutartį dėl

atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, žemės

nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams

suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimto žemės sklypo savininku sutartyje

numatytomis sąlygomis. Tais atvejais, kai paimamo žemės sklypo savininkas ir

žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio

per du mėnesius po sprendimo dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

antrojo paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą

dieną, kada žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotas asmuo šio

straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą

apskrities viršininko ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl žemės

paėmimo visuomenės poreikiams. Sprendime paimti žemės sklypą visuomenės

reikmėms gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei

data.

Jeigu žemė ar jos dalis,

paimta visuomenės poreikiams, nepanaudojama sprendime nurodytam tikslui ir yra

perleidžiama privačion nuosavybėn, pirmumo teisę ją išpirkti turi buvęs žemės

savininkas, iš kurio žemė buvo paimta visuomenės poreikiams. Ši nuostata

netaikoma asmenims, kuriems bus kompensuota lygiaverčiu žemės sklypu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

33 straipsnis.

Žemės administravimo tikslai

žemės administravimo tikslai:

1) planuoti

Lietuvos Respublikos žemės fondo naudojimą ir spręsti dėl administracinių

vienetų ribų patikslinimo, suderinant su bendrųjų planų sprendiniais;

2) planuoti ir

įgyvendinti teritorijų tvarkymo priemones, sudarant palankias sąlygas

konkurencingų ūkių kūrimui, kaimo infrastruktūros plėtrai, racionaliam žemės

ūkio naudmenų, miškų, kitų gamtos išteklių naudojimui;

3) planuoti ir

įgyvendinti priemones aplinkos apsaugai ir kraštovaizdžio ekologiniam

stabilumui užtikrinti.

administravimo priimami ir įgyvendinami pagal teritorijų planavimo dokumentus.

dokumentų sprendiniais Vyriausybės nustatyta tvarka derinamas planuojamų

statinių ir įrenginių išdėstymas kaimo vietovėje bei žemės naudmenų sudėties

pakeitimas.

34 straipsnis.

Žemės informacinė sistema

Respublikos žemės informacinės sistemos paskirtis – naudojantis Nekilnojamojo

turto kadastro, Nekilnojamojo turto registro, miškų kadastro, saugomų

teritorijų kadastro, teritorijų planavimo, aplinkosaugos, paminklosaugos, žemės

reformos, dirvožemių tyrimo ir kitų tyrimų duomenimis apie žemę, kaupti ir

atnaujinti informaciją apie Lietuvos Respublikos žemės fondą, žemės naudmenų

sudėtį, plotą ir vertę, žemės išteklių kiekybines ir kokybines savybes, žemės

naudojimo sąlygas, kito žemės naudojimui turinčio įtakos nekilnojamojo turto

charakteristikas.

informacinės sistemos tvarkymas apima šiuos darbus:

1) žemės

naudojimo būklės tyrimą;

2) žemės

išteklių kiekybinių ir kokybinių savybių tyrimą;

3) žemės vertės

tyrimą;

4) žemės

gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;

5) žemės

informacinės sistemos duomenų sutvarkymą georeferencinių duomenų bazės

pagrindu;

6) suvestinių

duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos bei administracinių vienetų žemės

fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis rengimą;

7) informacijos

apie žemę rinkimą, apdorojimą, saugojimą ir platinimą.

informacinės sistemos detalųjį turinį, duomenų įrašymą ir tvarkymą nustato

Vyriausybės patvirtinti Žemės informacinės sistemos nuostatai. Žemės

informacinę sistemą tvarko Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo.

35 straipsnis.

Žemės išteklių naudojimo stebėsena (monitoringas)

žemės išteklių stebėsenos tikslas – sistemingai stebėti, analizuoti ir

prognozuoti šalies žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti pokyčius dėl

antropogeninio poveikio, pagrįsti racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos

gerinimo priemones, įvertinti žemės tvarkymo ir administravimo priemonių

veiksmingumą ir teikti reikiamą statistinę informaciją apie žemės naudojimą bei

žemės išteklių būklę.

išteklių naudojimo stebėsena susideda iš:

1) natūralių ir

antropogenizuotų žemės naudmenų ir dirvožemio stebėsenos;

2) žemės ūkio

naudmenų naudojimo ir apsaugos stebėsenos;

3) žemės

naudmenų melioracinės būklės stebėsenos.

išteklių naudojimo stebėseną organizuoja žemės

ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.

naudojimo ir žemės dangos būklė analizuojama naujausioje kartografinėje ir

geoinformacinėje medžiagoje, panaudojant žemės informacinės sistemos, kitų

gamtos išteklių kadastrų ir registrų duomenis, kompleksinės aplinkos stebėsenos

ir kitų stebėsenų medžiagą.

išteklių naudojimo stebėsenos periodiškumą, struktūrą ir turinį nustato

Vyriausybė.

36 straipsnis.

Žemės naudojimo valstybinė kontrolė

naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus

organizuoja ir vykdo apskrities viršininkas, o koordinuoja Vyriausybės

įgaliota institucija.

naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę

naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią

nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

VII skyrius

Žemėtvarka

37 straipsnis.

Žemėtvarkos dokumentų sistema

dokumentų sistemą sudaro šie specialiojo planavimo žemėtvarkos dokumentai:

1) žemėtvarkos

schemos;

2) kaimo plėtros

žemėtvarkos projektai;

3) žemėvaldų

projektai (planai).

projektai (planai), atsižvelgiant į planavimo tikslus ir uždavinius, skirstomi

į:

1) žemės

reformos žemėtvarkos projektus;

2) žemės

sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;

3) žemės paėmimo visuomenės

poreikiams projektus;

4) žemės

konsolidacijos projektus.

schemos rengiamos pagal kaimo gyvenamųjų vietovių žemės naudmenų tvarkymo

bendrąsias gaires bei prioritetus šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

žemėtvarkos projektai rengiami šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka,

siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško

sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir

jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.

reformos žemėtvarkos projektai rengiami Žemės reformos įstatymo nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40

straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre

įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų

amalgamaciją, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

poreikiams projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo VIII skyriuje

nustatytais atvejais ir tvarka.

projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo IX skyriuje nustatytais

atvejais ir tvarka.

ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo

taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.

38 straipsnis. Žemėtvarkos schemos

schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja

apskričių viršininkai. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti

savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi

pritarti savivaldybės taryba.

schemose gali būti planuojama:

1)

administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų

pakeitimai;

2) kaimo

gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;

3) teritorijos

zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės

gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas,

nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga

apsodinti mišku;

4) gamtinio

karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų

žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;

5) melioracijos

sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;

6) vietinės

reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;

7) ūkių

žemėvaldų perspektyvinės ribos.

schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

39 straipsnis.

Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai

žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o

kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės

tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar

savivaldybės žemės patikėtinis.

žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta

tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės

savininkai.

žemėtvarkos projekte numatoma:

1)

kraštovaizdžio formavimo priemonės;

2) žemės ūkio

naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;

3) žemės ūkio

veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;

4) ūkių

žemėvaldų ribos;

5) pagrindinių

vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;

6) melioracijos

statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;

7) žemės plotai,

kuriuos tikslinga apsodinti mišku;

8) panašias

savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir

rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos

teritorijai tvarkyti.

žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai

juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą atliekanti institucija.

kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės

turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai

jose numatoma:

1) konkurencingų

ūkių žemėvaldų formavimas;

2) žemės ūkio

naudmenų gerinimas;

3) apželdinimas

mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;

4) ekologinis

ūkininkavimas;

5) kaimo

infrastruktūros plėtra;

6) alternatyvi

žemės ūkio veikla.

40 straipsnis. Žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektai

formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų

savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės

žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų –

savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Prašymus

leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas

projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą

dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Valstybinės žemės sklypų

pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti

žemės sklypo pertvarkymo projektą.

arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:

1) prie

statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas,

reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto

registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams

arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės

sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su

statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės

atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar

įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip

atskiras daiktas;

2) atskiru žemės sklypu

neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti

inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne

didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi

teisės aktų nustatyta tvarka;

3) žemės sklypų amalgamacija

atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų

negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.

formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:

1) parengtam

projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys;

2) projekto

viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta

tvarka;

3) projektą

tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina

valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.

žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro

įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.

ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės

sklypų pertvarkymo projekto. Atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant

pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo

taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų

ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus

priima apskrities viršininkas.

sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės

teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai

Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami

Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo

turto kadastrą.

41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo

dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos

rengia juridiniai asmenys, turintys Žemės ūkio ministerijos įgaliotos

institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Šie

reikalavimai netaikomi Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės

reformos žemėtvarkos projektus.

planavimo dokumentus išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

planavimo dokumentus išduodama juridiniams asmenims, kurių specialistai,

atsakingi už žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, turi aukštąjį

išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

Kai licencija išduodama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir

žemėtvarkos schemas, specialistai, atsakingi už šių teritorijų planavimo

dokumentų rengimą, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos arba

kraštotvarkos išsimokslinimą. Kai licencija išduodama rengti žemėvaldų

projektus (planus), specialistai, atsakingi už šių projektų (planų) rengimą,

privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos arba geodezijos išsimokslinimą.

įgyvendina asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta

tvarka išduotas licencijas atlikti Nekilnojamojo turto kadastro objektų

geodezinius matavimus.

rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:

1) pranešę

žemės savininkui ir kitam naudotojui vaikščioti, važinėti nepadarant žalos,

matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose,

kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės

informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti, žemės sklypų

kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų

atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5

dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti

vykdomi tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas;

2) teisės aktų

nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių

institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ar

jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro

duomenis, georeferencinius duomenis.

42 straipsnis.

Žemėtvarkos darbų finansavimas

schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų

lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme

nustatytiems tikslams įgyvendinti.

pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.

visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų

arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams,

užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.

konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali

būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.

žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai.

Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.

43

straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo

ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų

reikalavimus.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.

žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:

1) žemės sklypų

formavimo ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra

apskrities viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities

viršininkas;

2) žemės paėmimo

visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir

žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities

viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos

schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.

44

straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas

ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios

žalos atlyginimas

apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės

tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos

planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti

žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų

rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią

dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės

institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus,

atlygina savivaldybė.

savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar

savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos

planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią

sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti

atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti

žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną

mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai

dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.

VIII skyrius

Žemės paėmimas visuomenės poreikiams

43 straipsnis. Kitos paskirties

žemė

Kitos paskirties žemę sudaro

žemės sklypai, nustatyta tvarka piliečių įsigyti privatinėn nuosavybėn, taip

pat suteikti naudotis arba išnuomoti:

1) privačioms namų valdoms

išdėstyti;

2) įvairios paskirties

gyvenamiesiems, socialiniams ir pramoniniams objektams statyti ir eksploatuoti;

3) transporto, ryšių ir

kitoms komunikacijoms;

4) naudingosioms iškasenoms,

durpynams ir požeminiam vandeniui eksploatuoti;

5) krašto apsaugos tikslams;

6) rekreacijai;

7) miestų, miestelių ir

kaimų bendram (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams;

8) kitai ne žemės ūkio ir ne

miškų ūkio veiklai.

Valstybinės žemės ploto

poreikis kitos paskirties žemės naudotojams nustatomas pagal Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ir ministerijų bei valstybinių tarnybų patvirtintus

normatyvus.

Įstatymų ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nutarimų numatytais atvejais žemė kitai paskirčiai

perleidžiama, suteikiama naudotis ar išnuomojama pagal susitarimą tik parengus

teritorinio planavimo dokumentus ir žemėtvarkos (žemės skyrimo) projektus.

Kitos paskirties žemė

tvarkoma nepažeidžiant nustatyta tvarka patvirtintų statybos arba suplanavimo

projektų.

Kitos paskirties žemėje

esančios žemės ūkio naudmenos iki jų panaudojimo pagal pagrindinę specialią

paskirtį turi būti naudojamos žemės ūkio produkcijos gamybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

IX. VALSTYBINIO

VANDENŲ FONDO ŽEMĖ

44 straipsnis. Valstybinio

vandenų fondo žemė

Valstybinio

vandenų fondo žemę sudaro žemė, kurioje yra:

1) teritoriniai vandenys, kurių

ribos nustatytos Jūros aplinkos apsaugos įstatymo;

2) Kuršių

marios;

3) valstybinės

reikšmės vidaus vandens telkiniai. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių

sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

4) valstybinės

reikšmės vidaus vandens telkiniams nepriskirtos upės su nuolatiniu vandens

nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. km arba kurios jungia

valstybiniam vidaus vandenų fondui priskirtus ežerus;

5) valstybinės reikšmės vidaus

vandens telkiniams nepriskirti ežerai, kuriuos jungia valstybiniam vandenų

fondui priskirtos upės, taip pat ežerai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba

jos įgaliotos institucijos priskirti valstybiniam vidaus vandenų fondui;

6) potencialiai pavojingi tvenkiniai, kurių plotas didesnis kaip 5 ha

arba patvankos aukštis didesnis kaip 3 m;

7) kiti

neprivatūs vandens telkiniai.

Valstybiniam vandenų fondui

priskirtų vandens telkinių naudojimą nustato Vandens įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

X. LAISVOS

VALSTYBINĖS ŽEMĖS FONDAS

45 straipsnis.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai

Žemė visuomenės

poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui

valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik

išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų

ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši

žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalinga:

1) krašto ir

valstybės sienos apsaugai;

2) valstybiniams

aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;

3) valstybiniams

geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos

įtampos elektros linijoms tiesti;

4) gyvenamųjų

vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti;

5) viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui;

6) naudingosioms

iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;

7) savivaldybių

funkcijoms atlikti;

8)

bendram (viešam) naudojimui;

9) gamtos ir

kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos

reikalams;

10) įgyvendinti

valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo

sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.

46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams

tvarka

institucija ar įstaiga, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo

pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą

visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės ar

savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymą paimti žemę visuomenės

poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti

visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią

žemę sutartį pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo, numatomo

panaudoti visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam

pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities

viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities

viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės

poreikiams procedūros nepradėti. Apie apskrities viršininko sprendimą per 5

darbo dienas nuo jo priėmimo raštu pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti

visuomenės poreikiams, savininkui, institucijai, suinteresuotai žemės sklypo

paėmimu, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto

registre padaro žymą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams

procedūra. Apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

ar įstaigų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo

tvarką nustato Vyriausybė.

sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo

48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir

valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams

žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje

nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto

registro tvarkytojui pateikia apskrities viršininkas, pranešęs apie tai žemės

sklypo savininkui ir kitam naudotojui.

yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą,

žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti

daiktinių teisių į šį žemės sklypą.

paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės

paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir

dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir

prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime

paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su

žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5

darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės

sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo

savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis

Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę

visuomenės poreikiams.

patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės

sklype esančių

sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios

žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą paimti žemę

visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje nustatytomis

sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie apskrities viršininko sprendimo

paimti žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų nuostolių, patirtų dėl žemės

sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių

sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitų atlyginamų nuostolių dydis

negali būti didesnis negu apskaičiuotas šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta

tvarka. Sutartyje taip pat turi būti aptartas klausimas dėl daiktinių teisių,

nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.

savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia

institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio,

apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato

paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius,

apskaičiuotus šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo

atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.

47 straipsnis.

Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams

privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti

teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių sutarimu suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės

savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams

žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų

žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos

vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus

bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo

lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo

pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir

vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo

vertes, kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo

žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo

paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu

visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas žemės

sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės

teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri

apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą

lyginamosios vertės metodą.

suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su

sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.

sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos

46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu

suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir

institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3

mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi

kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo,

atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių

teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir

atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais.

išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams

teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo

dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir

atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino

panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities

viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo

terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl

atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės

poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu

atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu

suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo

savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos

depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą

Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą

naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.

nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų

nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už

paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į

paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis.

pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos žemės savininku ar

kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, apskrities

viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas dėl sprendimo

paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas

teisme, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to,

kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo

sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams

žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo

sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti

Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo

dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės

teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo

įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.

Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas

neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 8 ar 9 straipsnio

nustatyta tvarka.

išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma

naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis

nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir

dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams

ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos

ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka

atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.

48 straipsnis.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai

visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja

valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės

poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai

paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo

visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo

sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės

sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo

dokumente.

ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo

sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto

rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams

projekto rengimo.

visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame

arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti

žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo

darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:

1) žemės sklypų,

kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams,

padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų

pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio

nustatymas;

2) žemės sklypų,

kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas

laisvoje valstybinėje žemėje;

3) naujų kelių

projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės

naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas,

taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės

savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus

dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės

poreikiams žemę, vietos.

paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to,

kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų

priežiūrą atliekanti institucija.

žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės

sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo

turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

IX skyrius

Žemės sklypų konsolidacija

49 straipsnis.

Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai

konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.

rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės

patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą

pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės

patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės

konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės

sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei

organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių

susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai

kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo

atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra

apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti

valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:

1) pagrindžiamas

žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;

2) nustatomi

žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos

projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo,

jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;

3) nustatomi

asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir

sąlygos;

4) išrenkami

asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo

organizacinius klausimus.

sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės

sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams

pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės

patikėtinių.

žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės

konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės

konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę – žemės konsolidacijos

(kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės

sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi

būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos

sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Preliminarioje žemės

konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:

1) žemės

sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį,

mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;

2) nuostata,

jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir

suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų

žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos

sutartyje nustatyta tvarka;

3)

preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei

nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės

konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka.

viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir

su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat

priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai

teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės

konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės

konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis)

žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti

laisvos valstybinės žemės sklypai.

konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų

įstatymo nustatyta tvarka.

50 straipsnis.

Žemės vertinimas

rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo

dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.

žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės

plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu

apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės

vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklės.

vertinimo pagrindų įstatymu.

vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir

numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai.

Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.

51 straipsnis. Žemės

konsolidacijos projektų rengimas

rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų

ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės

žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas

asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau

kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai

priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas

turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo

klausimais:

1) dėl žemės

vertinimo;

2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei

servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;

3)

dėl projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pertvarkymo;

4) dėl

kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės

sklypus pradžios;

5)

dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;

6) kitais su

projekto rengimu susijusiais klausimais.

konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma

numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės

žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą

ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių

išdėstymą.

konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.

konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo

nustatyta tvarka.

pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės

savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės

ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo

svarstymo pabaigos.

konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko

sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.

52 straipsnis.

Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas

konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje

atliekant kadastrinius matavimus.

pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per

3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį.

Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje

turi būti nurodyta:

1) žemės sklypų

savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems asmenims

suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;

2) pagal

patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos

mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės

sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų

vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;

3)

įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;

4) žemės

sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti

naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.

nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia

ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas

priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai

vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus

nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.

konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir

sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo

nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių

prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės

patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių

nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai

faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės

konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių

suvaržymai ir juridiniai faktai.

savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet

pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto

rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2

dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų,

reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.

X skyrius

Baigiamosios nuostatos

53 straipsnis.

Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus

ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn

pagal įstatymus.

užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų

sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys

privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.

54 straipsnis.

Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1983,

2004-01-27, Žin., 2004, Nr. 28-868 (2004-02-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2325,

2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 117-4368 (2004-07-29)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 9 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2517,

2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6098 (2004-11-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-326,

2005-07-05, Žin., 2005, Nr. 88-3291 (2005-07-21)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 14, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2005-07-27)

autrap@lrs.lt

55 straipsnis. Žemės ginčų

sąvoka

Žemės ginčai - tai ginčai,

kylantys dėl žemės teisinių santykių tarp:

1) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl žemės sklypo ribų pažeidimo;

2) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų ir kitų asmenų, įmonių, įstaigų, organizacijų - dėl

neteisėto žemės sklypo užėmimo ar trukdymo naudotis priklausančio nuosavybės

teise arba naudojamo kitu pagrindu žemės sklypu;

3) žemės savininkų bei kitų

teisėtų žemės naudotojų - dėl nutraukimo kaimyniniame žemės sklype veiklos

(nors ir teisėtos), kuria daroma žala nuosavybės teise priklausančiai arba

nuomojamai ar kitu pagrindu naudojamai žemei;

4) žemės savininkų bei

valstybinės žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl atlyginimo už

paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio;

5) žemės savininkų

bei žemės naudotojų ir apskrities viršininko - dėl pagrindinės tikslinės žemės

naudojimo paskirties keitimo ar (ir) specialiųjų žemės ir miško naudojimo

sąlygų;

6) žemės nuomotojų ir šios

žemės nuomininkų - dėl nuomos sutarčių;

7) žemės bendrasavininkių -

dėl žemės sklypo, esančio bendra nuosavybe, valdymo, naudojimo ir disponavimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-939,

95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

56 straipsnis. Žemės ginčų

nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčus nagrinėja

teismai civilinio proceso tvarka.

Šalių susitarimu žemės bei

kiti ginčai, kylantys dėl civilinių teisinių santykių, gali būti perduoti

spręsti trečiųjų teismui, kurio nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

XV. TARPTAUTINĖS

SUTARTYS

57 straipsnis. Tarptautinės

sutartys

Tais atvejais, kai Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios žemės naudojimo

taisyklės, negu numato Lietuvos Respublikos įstatymai, yra taikomos

tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijai.

XVI. ĮSTATYMO

ĮSIGALIOJIMAS

58 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo

1994 m. liepos 1 dienos.

Įsigaliojus Lietuvos

Respublikos žemės įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymo 11 straipsnio 10 dalis.

Skelbiu šį Lietuvos

Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-939, 95.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1294 (95.06.28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1540, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2262 (96.10.16)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-315,

97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1598 (97.07.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 6, 11, 23, 24, 27, 30, 31, 32, 35, 37, 45, 47,

50, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1324,

99.07.08, Žin., 1999, Nr.64-2075 (99.07.23)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1664, 00.05.04, Žin., 2000,

Nr.42-1191 (00.05.24)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 3, 6, 9, 10, 12, 17, 18, 21, 22, 23, 24,

28, 30, 31, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 44, 47, 49, 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1766, 00.06.27, Žin., 2000,

Nr.58-1706 (00.07.19)

ŽEMĖS ĮSTATYMO 2, 14, 20, 30, 31, 49, 50, 51 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR XII SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-490,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2519 (2001-08-17)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1048,

2002-07-05, Žin., 2002, Nr. 74-3141 (2002-07-24)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1136,

2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4551 (2002-10-25)

ŽEMĖS

ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-10-28)

autrap@lrs.lt