Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Įstatymas
skelbtas: Žin., 1995, Nr. 26-578
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMAS
1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796
Vilnius
Nauja
įstatymo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų
padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad
kredito unijų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.
11 straipsnis. Kredito
unijos įstatų pakeitimas
Kredito unijos įstatų pakeitimai gali būti
įregistruoti juridinių asmenų registre tik gavus priežiūros institucijos
leidimą, jeigu keičiamos įstatų nuostatos dėl:
1) kredito unijos pavadinimo;
2) mažiausio ir didžiausio pajinio įnašo dydžių,
pajaus suteikiamų teisių;
3) kredito unijos organų kompetencijos, jų skyrimo ir
atšaukimo tvarkos;
4) atvejų, kada skolinimas galimas administracijos
vadovo sprendimu, kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų
komiteto pritarimo ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto
pritarimo.
Leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų
pakeitimus išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unija, norėdama gauti leidimą įregistruoti
įstatų pakeitimus, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir kitus priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus ir informaciją.
Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus
ir informaciją išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įregistruoti
kredito unijos įstatų pakeitimus išdavimo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo
prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą įregistruoti kredito unijos įstatų pakeitimus, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa
teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji
neteisinga;
2) po atliktų pakeitimų kredito unijos įstatų
nuostatos neužtikrins saugios ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos
prieštarauja tai reglamentuojantiems teisės aktams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
1 straipsnis. Įstatymo
paskirtis
Šis
įstatymas reglamentuoja kredito unijų ir jų padalinių steigimo, licencijavimo,
veiklos, pabaigos ir priežiūros tvarką, kad kredito unijų sistema būtų stabili,
patikima, veiksminga ir saugi.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Apyvartai proporcingos išmokos – išmokos
kredito unijos nariams iš pelno, mokamos proporcingai kredito unijos narių
palūkanų apyvartai kredito unijoje.
Centrinė kredito unija – kaip ši sąvoka
apibrėžta Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme.
Klientas – kredito unijos narys ar kitas asmuo,
kuriam pagal šį įstatymą kredito unija teikia finansines paslaugas.
Kredito unija – kredito įstaiga, kuri
tenkina savo narių ūkinius ir socialinius poreikius ir turi licenciją verstis,
ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme
nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę
verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo
nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.
Kredito unijos licencija (toliau – licencija)
– šio įstatymo nustatyta tvarka išduotas leidimas teikti licencines finansines
paslaugas, nustatytas šiame įstatyme.
Kredito unijos nario palūkanų apyvarta kredito
unijoje (toliau – apyvarta) - finansiniais
metais kredito unijos nario gautų iš kredito unijos palūkanų pajamų ir kredito
unijai sumokėtų palūkanų išlaidų suma.
Pajaus vardinis dokumentas (toliau – pajus)
– vertybinis popierius, patvirtinantis asmens dalyvavimą kredito unijos
kapitale, suteikiantis kredito unijos nariui turtines ir neturtines teises,
išskyrus asocijuoto nario neturtines teises, kurios apribotos pagal šį
įstatymą.
Pajinis įnašas – į kredito uniją asmens
įmokėta pinigų suma, kuri naudojama kredito unijos pajiniam kapitalui sudaryti.
Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos taip, kaip
jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.
3 straipsnis. Kredito unijos
pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kredito unijos veiklą reglamentuojantys
teisės aktai
Žodžius „kredito unija“ ar kitokius šių žodžių
junginius arba jų vedinius Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo
pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais pagal šį įstatymą veikiančios kredito
unijos, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šių žodžių vartojimas nesusijęs su
licencinių finansinių paslaugų teikimu. Kredito unijos pavadinimui Lietuvos
Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 3 straipsnio 4 dalies
nuostata netaikoma.
Kredito unijos, kaip juridinio asmens, teisinė
forma gali būti tik kooperatinė bendrovė.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre
įregistruotos ir turinčios šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją
kredito unijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
Kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos
Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros
institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais. Kredito unijos taip pat
vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu šis įstatymas nenustato
kitaip.
4 straipsnis. Kredito unijos
teikiamos finansinės paslaugos ir kita veikla
Kredito unija privalo teikti šio straipsnio 2
dalies 1 punkte nustatytą licencinę finansinę paslaugą ir turi teisę teikti šio
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose ir 3 dalyje nustatytas finansines
paslaugas, įskaitant finansines paslaugas užsienio valiuta, jei šios teisės
neapribotos šio ar kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Licencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš
neprofesionalių rinkos dalyvių;
2) Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnyje nustatytos mokėjimo paslaugos;
3) valiutos keitimas (grynaisiais pinigais).
Nelicencinės finansinės paslaugos:
1) indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas;
2) skolinimas (įskaitant hipotekines paskolas);
3) kelionių čekių, vekselių ir kitų mokėjimo priemonių
administravimas, jei šios veiklos neapima šio straipsnio 2 dalies 2 punkte
nurodytos mokėjimo paslaugos;
4) finansinių laidavimų ir finansinių garantijų
teikimas;
5) finansinis tarpininkavimas (agento veikla), kaip tą
numato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas;
6) pinigų tvarkymas;
7) informacijos bei konsultacijų kredito teikimo ir
mokėjimo klausimais teikimas;
8) seifo kamerų nuoma.
Kredito unija turi teisę teikti finansines
paslaugas:
1) savo nariams ir savo asocijuotiems nariams (toliau
– nariai);
2)
kredito unijų asociacijoms;
3) kredito unijoms;
4) Centrinei kredito unijai.
Be šio straipsnio 4 dalyje nurodytų
asmenų, indėlius ir kitas grąžintinas lėšas kredito unija turi teisę priimti ir
iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių įstaigų ir institucijų,
jeigu tai numatyta kredito unijų steigimo dokumentuose, Lietuvos Respublikoje
įsteigtų asociacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, profesinių sąjungų
organizacijų, labdaros ir paramos fondų, tarptautinių ar užsienio valstybių
labdaros ir paramos fondų, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatyta tvarka iš kredito unijos narių nepilnamečių vaikų (įvaikių) ar
globojamų vaikų, jeigu bent vienas iš tėvų ar globėjų (rūpintojų) yra kredito
unijos narys. Kredito unija taip pat turi teisę teikti šioje dalyje nurodytiems
asmenims šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas.
Kredito unijai išduota licencija suteikia teisę
teikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas mokėjimo paslaugas, išskyrus
Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose
nurodytas mokėjimo paslaugas:
1) netiesiogiai per Centrinę kredito uniją, jeigu
kredito unija yra jos narė;
2) netiesiogiai per pasirinktą banką, jeigu kredito
unija nėra Centrinės kredito unijos narė.
Kredito unija turi teisę įsigyti tik Lietuvos
Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, Lietuvos banko vertybinius
popierius, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės
valstybių (toliau – Europos Sąjungos valstybių narių) vyriausybių vertybinius
popierius.
Kredito unija, be finansinių paslaugų teikimo, gali
verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,
kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su
finansinių paslaugų teikimu.
Kredito unijai draudžiama steigti įmones, taip pat
būti jų dalyve, išskyrus teisę būti Centrinės kredito unijos dalyve.
Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir
vykdyti taip, kad jos veikla būtų stabili ir patikima.
Kredito unija savo veiklą turi organizuoti ir
vykdyti taip, kad kiekvienas kredito unijos narys turėtų vienodą galimybę
pasinaudoti kredito unijos teikiamomis finansinėmis paslaugomis.
Jeigu kredito unija nusprendžia pati
nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų,
kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių
paslaugų teikimu ir padeda sudaryti sandorius dėl atitinkamų paslaugų teikimo
kredito unijai su kitais asmenimis (toliau – kredito unijos veiklą papildančių
paslaugų pirkimas), tai, prieš sudarydama tokius sandorius, kredito unija
privalo pranešti priežiūros institucijai ir jai pateikti šios institucijos
teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali
nustatyti kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus.
Lietuvos Respublikos teismai, kitos
Lietuvos Respublikos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus,
kuriais apribojama kredito unijos teisė teikti finansines paslaugas
neapibrėžtai kredito unijos klientų grupei, privalo gauti, o priežiūros
institucija privalo pateikti savo išvadą dėl šių sprendimų įtakos kredito
unijos ir visos kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
ANTRASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS STEIGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
5 straipsnis. Kredito unijos
steigimas ir steigėjai
Kredito unija steigiama Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo, šio įstatymo
ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip, Lietuvos Respublikos kooperatinių
bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka.
Kredito unija gali būti steigiama tik neribotam
laikui.
Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus
priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją.
Steigiamos kredito unijos įstatai turi būti
pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kredito unija turi būti
įsteigta per 9 mėnesius nuo įstatų pasirašymo, o to per šį terminą neatlikus,
kredito unijos įstatai netenka galios ir sumokėti pajiniai įnašai bei
stojamieji mokesčiai grąžinami.
Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo
išlaidų padengimo lėšas iš stojamojo mokesčio ir kaupiant pajinį kapitalą - iš pajinių įnašų.
Kredito unijos steigėjais gali būti tik fiziniai
asmenys. Kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 steigėjai.
Steigiamos kredito unijos pajus gali įsigyti jos
steigėjai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gali būti steigiamos
kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį ir laikantis šio įstatymo
13 straipsnio 6 dalyje nustatyto apribojimo. Kiekvienas kredito unijos
steigėjas privalo įsigyti kredito unijos pajų ir nustatyta tvarka įmokėti
nustatyto dydžio pajinį įnašą.
Kredito unijos steigėjais negali būti fiziniai
asmenys, kurie negali būti finansų įstaigų steigėjais pagal Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymą, ir fiziniai asmenys, kurie negali būti
kredito unijos nariais pagal šio įstatymo 13 straipsnį.
Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį.
Joje turi būti nurodyta:
1) kredito unijos steigimo sutarties sudarymo data ir
vieta;
2) steigėjų vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamoji
vieta;
3) kredito unijos pavadinimas ir buveinė;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją
ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) asmenys, įgalioti atstovauti steigiamai kredito
unijai, jų teisės ir pareigos;
6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo
tvarka;
7) mažiausias ir didžiausias pajinio įnašo dydis ir
šių pajinių įnašų mokėjimo terminai ir tvarka;
8) kiekvieno steigėjo sumokėto pajinio įnašo dydis;
9) įmokėto pajinio įnašo ir stojamojo mokesčio
grąžinimo tvarka, jeigu kredito unija neįsteigiama;
10) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už
steigimą;
11) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.
Steigimo sutartį privalo pasirašyti visi
steigėjai. Kredito unijos steigimo sutartį pasirašiusių fizinių asmenų parašų
tikrumas notaro netvirtinamas.
Steigimo sutartis, sudaryta šio įstatymo nustatyta
tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą
Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke arba Centrinėje kredito unijoje.
Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos
įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo
susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius pajinius įnašus,
narių registre.
Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas
minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.
Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų
turi teisę sudaryti sandorius steigiamos kredito unijos vardu ir dėl jos
interesų, jeigu steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu steigiamasis
susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, už prievoles, pagrįstas šiais
sandoriais, atsako solidariai juos sudarę steigėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
6 straipsnis. Kredito unijos
steigiamasis susirinkimas
Kredito unijos steigėjai privalo sušaukti
steigiamąjį susirinkimą ne vėliau kaip per 60 dienų nuo kredito unijos steigimo
sutarties pasirašymo dienos.
Steigiamasis susirinkimas:
1) svarsto ir tvirtina kredito unijos įstatus;
2) renka kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos,
paskolų komiteto narius, revizijos komisijos narius (revizorių);
3) tvirtina steigimo ataskaitą;
4) tvirtina kredito unijos steigėjų sudarytus
sandorius;
5) sprendžia kitus kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo kompetencijos klausimus.
Steigiamajame susirinkime turi dalyvauti ne mažiau
kaip 2/3 narių registre įregistruotų asmenų, neįskaitant asocijuotų narių.
Steigiamajam susirinkimui pirmininkauja steigiamojo
susirinkimo išrinktas pirmininkas.
Steigiamajame susirinkime turi būti rašomas
protokolas. Jame turi būti nurodyta: susirinkime dalyvavusių asmenų skaičius,
visi svarstyti klausimai ir priimti nutarimai. Protokolą pasirašo pirmininkas,
sekretorius ir vienas steigiamojo susirinkimo įgaliotas narys. Prie steigiamojo
susirinkimo protokolo turi būti pridedamas visų steigiamos kredito unijos narių
sąrašas.
Jeigu kredito unijos steigėjai per šio straipsnio 1
dalyje nustatytą terminą nesušaukia kredito unijos steigiamojo susirinkimo,
visi narių registre užregistruoti fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus steigėjus,
atleidžiami nuo įsipareigojimų kredito unijai ir turi teisę reikalauti, kad
steigėjai grąžintų pajinius įnašus ir stojamuosius mokesčius be jokių
atskaitymų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
7 straipsnis. Kredito unijos
steigimo ataskaita
Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo
ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi
būti nurodyta:
1) steigimo išlaidos;
2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų
suma;
3) pajinių įnašų, kuriuos įmokėjo kiekvienas
steigėjas, dydis;
4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai
perduoda kredito unijai;
5) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už
steigimą.
8 straipsnis. Leidimas
įsteigti kredito uniją
Leidimą įsteigti kredito uniją išduoda priežiūros
institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unijos steigėjai, norėdami gauti leidimą
įsteigti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir priežiūros
institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei informaciją, įskaitant:
1) kredito unijos steigimo sutartį;
2) kredito unijos įstatus;
3) steigiamojo susirinkimo protokolą;
4) kredito unijos vienų metų veiklos metmenis;
5) steigėjų sąrašą, dokumentus ir informaciją apie
kredito unijos steigėjų tapatybę, taip pat kiekvieno iš jų pajinio įnašo dydį,
dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad lėšos, panaudotos pajiniams įnašams,
yra gautos teisėtai;
6) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos
pajiniai įnašai yra įmokėti visi;
7) steigiamojo susirinkimo išrinktų kredito unijos
vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą.
Priežiūros institucija privalo pateiktus dokumentus
išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa
teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji
neteisinga;
2) kredito unijos įstatų nuostatos neužtikrina saugios
ir patikimos kredito unijos veiklos ar jos prieštarauja tai reglamentuojantiems
teisės aktams;
3) steigiama kredito unija neatitinka įstatymų
nustatytų teisinės formos reikalavimų ir reikalavimų steigėjams, mažiausiam
kredito unijos kapitalui, kredito unijos vadovams, mažiausiam kredito unijos
narių skaičiui.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo įsteigti kredito
uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų registro
tvarkytojui.
Po leidimo įsteigti kredito uniją išdavimo tol, kol
kredito unijai neišduota licencija, kredito unijos steigėjui draudžiama
parduoti ar kitaip perleisti jo įsigytą pajų, o kredito unijai draudžiama
išleisti naujus pajus ar kitaip keisti steigimo sutartyje nustatytą mažiausio
pajinio įnašo ir didžiausio pajinio įnašo dydžius ar steigėjų, dalyvaujančių
kredito unijos kapitale, sudėtį.
Priežiūros institucija iki kredito unijos įsteigimo
turi teisę atšaukti leidimą įsteigti kredito uniją, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar kitaip pažeidus
įstatymus;
2) kredito unija nebuvo įsteigta per šio įstatymo 5
straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.
Apie priimtą sprendimą atšaukti leidimą įsteigti
kredito uniją priežiūros institucija raštu praneša kredito unijos steigėjams ir
juridinių asmenų registro tvarkytojui.
9 straipsnis. Licencija
Priežiūros institucija, išduodama kredito unijai
licenciją, gali apriboti jos teisę teikti valiutos keitimo (grynaisiais
pinigais) licencinę finansinę paslaugą, jeigu to prašo kredito unija ar ji nėra
pasirengusi šios paslaugos teikti. Apribojimas teikti valiutos keitimo
(grynaisiais pinigais) licencinę finansinę paslaugą panaikinamas, jeigu kredito
unija pateikia prašymą, dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad kredito
unija yra pasirengusi teikti šią paslaugą.
Licencija išduodama neterminuotam laikui.
Licenciją juridinių asmenų registre įregistruotai
kredito unijai išduoda priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros
institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unija, norėdama gauti licenciją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus dokumentus ir informaciją, įskaitant:
1) juridinių asmenų registre įregistruotus kredito
unijos įstatus;
2) dokumentus, patvirtinančius, kad kredito unijos
pajinio kapitalo dydis yra ne mažesnis kaip šio įstatymo nustatytas mažiausias
kredito unijos kapitalo dydis;
3) kredito unijos narių sąrašą, nurodant kiekvieno iš
jų įmokėtą pajinio įnašo dydį;
4) po kredito unijos įsteigimo išrinktų kredito unijos
vadovų, kuriems rinkti turi būti gautas priežiūros institucijos leidimas,
sąrašą;
5) kredito unijos veiklos planą vieniems metams;
6) valdymo ir organizacinės struktūros aprašymą;
7) apskaitos politikos projektą ir detalų apskaitos
sistemos aprašymą;
8) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad
kredito unija turi tinkamus vidaus kontrolės sistemą, darbuotojus, technines,
informacines, technologines apsaugos užtikrinimo priemones, patalpas ir turto
draudimą;
9) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad yra
pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas
mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai
per Centrinę kredito uniją, jeigu kredito unija yra jos narė;
10) dokumentus ir informaciją, patvirtinančius, kad
yra pasirengta teikti šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas
mokėjimo paslaugas, išskyrus Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5
straipsnio 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, netiesiogiai
per pasirinktą banką, jeigu kredito unija nėra Centrinės kredito unijos narė.
Priežiūros institucija turi teisę atlikti kredito
unijos, prašančios išduoti licenciją, pasirengimo teikti finansines paslaugas patikrinimą
vietoje.
Priežiūros institucijos prašymu valstybės ir
savivaldybių institucijos, taip pat kiti asmenys privalo nedelsdami priežiūros
institucijai pateikti jų turimą informaciją apie kredito unijos steigėjus,
narius, vadovus, jų finansinę būklę, veiklą, nustatytus įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimus, atliktų patikrinimų ir revizijų išvadas bei kitą informaciją,
kuri priežiūros institucijai reikalinga priimant sprendimą dėl licencijos
išdavimo.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus
dokumentus bei informaciją ir priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Jei priežiūros
institucija pareikalauja papildomų dokumentų ar informacijos, sprendimas turi
būti priimamas per 3 mėnesius nuo papildomų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos. Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti
priimtas per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo dienos.
Licencijos prašančios kredito unijos įstatai,
veiklos planas, valdymo ir organizacinė struktūra, rizikos valdymo sistema,
apskaitos sistema, vidaus kontrolės sistema, techninės, informacinės,
technologinės apsaugos užtikrinimo priemonės, patalpos, turto draudimas turi
užtikrinti saugią ir patikimą kredito unijos veiklą ir atitikti tai
reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kredito unija turi atitikti kitus šio
įstatymo nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus mažiausiam kredito
unijos kapitalui, buveinei, kredito unijos nariams, kredito unijos vadovams, ir
būti pasirengusi saugiai ir patikimai teikti finansines paslaugas.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
licenciją, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikta ne visa
teisės aktuose nustatyta ar papildomai pareikalauta informacija arba ji
neteisinga;
2) kredito unija neatitinka šio straipsnio 8 dalyje
nustatytų reikalavimų.
Apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo
pranešama juridinių asmenų registro tvarkytojui Juridinių asmenų registro
nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
Kredito unija turi teisę pradėti teikti finansines
paslaugas tik gavusi licenciją.
Licenciją turinti kredito unija visada privalo
atitikti reikalavimus, kurie nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją išdavimui
ir licencijos išdavimui. Kredito unija šio įstatymo ir priežiūros institucijos
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka privalo informuoti priežiūros
instituciją apie informacijos, kuri buvo pateikta licencijai gauti,
pasikeitimus.
Kredito unijai draudžiama perleisti licencijos
suteikiamas teises ar kitaip leisti kitam asmeniui teikti licencines finansines
paslaugas ne kredito unijos vardu ir jos naudai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-555,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
10 straipsnis. Licencijos
atšaukimas ar jos galiojimo sustabdymas
Licencijos atšaukimo pagrindus nustato Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas. Be Lietuvos Respublikos finansų įstaigų
įstatymo 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pagrindų, licencija gali
būti atšaukiama priežiūros institucijos sprendimu, jeigu:
1) kredito unija neatitinka reikalavimų, kurie
nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;
2) kredito unija pasibaigia dėl reorganizavimo ar
priimamas sprendimas likviduoti kredito uniją;
3) kredito unija neįmoka pirmosios (avansinės)
draudimo įmokos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų
investuotojams draudimo įstatymą, jei ji ją privalo mokėti, arba draudimas
nutraukiamas.
Apie licencijos atšaukimą ar jos galiojimo
sustabdymą pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui
Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka ir paskelbiama leidinio
„Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Priežiūros institucijos sprendimas atšaukti
licenciją turi būti motyvuotas.
Licencija taip pat gali būti atšaukiama ar jos
galiojimas gali būti sustabdomas šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatytais
pagrindais ir tvarka.
Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės
teikti finansinių paslaugų, išskyrus, kiek tai būtina, atsiskaityti su kredito
unijos kreditoriais, ir šio įstatymo devintajame ir dešimtajame skirsniuose
nustatyta tvarka turi būti sprendžiamas klausimas dėl kredito unijos
likvidavimo ar bankroto bylos jai kėlimo.
12 straipsnis. Kredito
unijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai
Kredito unija filialus ir kitus kredito unijos
įstatuose nurodytus struktūrinius padalinius gali steigti įstatuose nustatyta
tvarka tik Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje įregistruota kredito
unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe besiribojančių kitų kredito
unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose.
Kredito unijos filialo nuostatai, kredito unijos
filialo ir kitų struktūrinių padalinių, teikiančių finansines paslaugas,
valdymo ir organizacinė struktūra, apskaitos sistema, apsaugos užtikrinimo
priemonės, patalpos, turto draudimas turi užtikrinti saugią ir patikimą jų
veiklą ir atitikti tai reglamentuojančius teisės aktus.
Visi kredito unijos struktūriniai padaliniai,
kuriuose teikiamos finansinės paslaugos, turi turėti ryšio priemonių,
užtikrinančių informacijos apie atliktas operacijas perdavimą į kredito unijos
buveinę kredito unijos nustatyta tvarka taip, kad būtų galima sudaryti kredito
unijos dienos balansą.
Kredito unijos atstovybė neturi teisės teikti
finansinių paslaugų.
Kredito unija, įsteigusi filialą ar kitą
struktūrinį padalinį, kuriame teikiamos finansinės paslaugos, privalo ne vėliau
kaip per 15 dienų nuo jo įsteigimo dienos pranešti apie tai priežiūros
institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą
informaciją ir dokumentus. Pasikeitus pateiktai informacijai, kredito unija
privalo per 15 dienų nuo pasikeitimo dienos pranešti apie tai priežiūros
institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytą
informaciją ir dokumentus.
TREČIASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS NARIAI
13 straipsnis. Kredito
unijos nariai
Kredito unijos nariais gali būti veiksnūs fiziniai
asmenys, turintys nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Kredito unijos nariu fizinis asmuo gali būti, jeigu
jis gyvena, dirba arba mokosi Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje
įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ar su šia savivaldybe
besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių
teritorijose.
Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti šie
Lietuvos Respublikoje įregistruoti ir Lietuvos Respublikos savivaldybės, kurioje
įregistruota kredito unijos buveinė, teritorijoje ir su šia savivaldybe
besiribojančių kitų kredito unijos įstatuose nurodytų savivaldybių teritorijose
buveinę turintys juridiniai asmenys:
1) asociacijos, profesinės sąjungos, religinės
bendruomenės ir bendrijos, sodininkų bendrijos, daugiabučių namų savininkų
bendrijos, viešosios įstaigos, kurių dalininkės nėra valstybės institucijos,
kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės;
2) kredito unijos narių - fizinių
asmenų individualios įmonės, uždarosios akcinės bendrovės, kuriose kredito
unijos narys ar nariai valdo įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių
dalis, suteikiančias teisę kontroliuoti įmonės veiklą. Šiame punkte nurodyti
juridiniai asmenys gali būti kredito unijos asocijuotais nariais, jei jie
atitinka Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme
numatytų mažų ir labai mažų įmonių apibrėžimą.
Kredito unijos įstatuose gali būti nustatyti ir
papildomi kredito unijos narių priėmimo į kredito uniją kriterijai.
Kredito unijos asocijuotas narys privalo vykdyti
visas kredito unijos nario pareigas ir gali naudotis visomis kredito unijos
teikiamomis paslaugomis ir nario teisėmis, išskyrus teisę balsuoti, būti
išrinktam į kredito unijos valdymo ir priežiūros organus, komisijas, komitetus
ir tarnybas. Kredito unijos įstatuose gali būti numatyta ir kitų asocijuoto
nario teisių apribojimų: nustatytas didžiausias indėlis, kurį leidžiama priimti
iš vieno asocijuoto nario, apribotas pajinio įnašo ir (ar) paskolos dydis,
reglamentuota indėlio ir (ar) pajinio įnašo sugrąžinimo tvarka ir kita.
Mažiausiai kredito unijos narių, neįskaitant
asocijuotų narių, yra 50.
Asocijuotų narių kredito unijoje negali būti
daugiau ar tiek pat kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus
atitinkančių narių.
Kredito unijos nariais negali būti:
1) asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka
priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę,
dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus (juridinio asmens
organų, išskyrus dalyvių susirinkimą, narius);
2) asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame
įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus
duomenis apie juos, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens
teistumą, sveikatą.
Kredito unija privalo Lietuvos Respublikos finansų
įstaigų įstatymo 15 straipsnyje nustatyta tvarka tvarkyti kredito unijos narių
registrą, kuriame nurodomi kredito unijos nariai ir asocijuoti nariai. Kredito
unijos narių registro duomenis kredito unija privalo pateikti priežiūros
institucijai per 10 dienų po eilinio kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo arba priežiūros institucijos reikalavimu - kitais atvejais.
Kredito unijos nariai privalo narių teisėmis
naudotis ir pareigas atlikti taip, kad kredito unija veiktų stabiliai ir
patikimai.
Asmuo
kredito unijos nariu gali būti priimtas, jeigu jis atitinka visus kredito unijos
nariui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme ir kredito unijos
įstatuose.
14 straipsnis.
Kredito unijos nario teisės ir pareigos
Kredito unijos narys turi šias
teises:
1) dalyvauti kredito unijos
visuotiniuose narių susirinkimuose ir balsuodamas turėti tik vieną balsą;
2) rinkti kredito unijos valdymo ir
priežiūros organus ir būti išrinktas į juos;
3) gauti informaciją apie kredito
unijos metinę ir tarpinę finansinę atskaitomybę, valdybos ataskaitas dėl
kredito unijos veiklos, visuotinių narių susirinkimų protokolus ir sprendimus.
Atsisakyti suteikti informaciją galima, jei joje yra kredito unijos paslapčių.
Atsisakymas pateikti prašomus dokumentus ar informaciją turi būti įforminamas
raštu, jeigu to reikalauja kredito unijos narys. Ginčus dėl kredito unijos
nario teisės gauti informaciją sprendžia teismas;
4) apskųsti teismui visuotinio narių
susirinkimo, valdymo ir priežiūros organų nutarimus;
5) išstoti iš kredito unijos;
6) gauti nariams skirstomo pelno dalį;
7) gauti likviduojamos kredito unijos
turto dalį, proporcingą jo pajinio įnašo dydžiui;
8) palikti testamentu savo pajų vienam
ar keliems asmenims;
9) kredito unijos valdybos sutikimu
perleisti savo pajų kitų asmenų nuosavybėn. Valdyba gali neleisti perleisti
pajų, jei jį įgyjantis asmuo pagal šį įstatymą negali būti kredito unijos nariu
ar neatitinka narystės kriterijų (jei tokie yra nustatyti kredito unijos
įstatuose);
10) reikalauti, kad kredito unija
grąžintų jo pajinį įnašą ar pajinio įnašo dalį, laikydamasi šio įstatymo 47 straipsnio
3 dalyje nustatytų apribojimų.
Kredito unijos įstatuose gali būti
numatytos ir kitos nario teisės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos
įstatymams.
Kredito unijos narys neturi teisės
balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas
sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas.
Kredito unijos narys privalo:
1) turėti kredito unijoje ne mažesnio,
negu šio įstatymo ir įstatų nuostatos reikalauja, dydžio pajų;
2) laiku pranešti apie savo narystės
kredito unijoje pagrindo išnykimą;
3) įstatuose nurodytu laiku ir tvarka
mokėti stojamąjį mokestį, pajinius įnašus ir kitus papildomus įnašus;
4) laikytis įstatų, vykdyti
įsipareigojimus kredito unijai, jos valdymo ir priežiūros organų nutarimus,
dalyvauti kredito unijos veikloje;
5) tinkamai ir laiku vykdyti su juo
sudarytas paskolų, indėlių laikymo kredito unijoje ir kitas sutartis.
Kredito unijos narys negali būti tuo
pačiu metu kitos kredito unijos nariu, jei įstatai tai draudžia.
Kredito unijos valdymo ar priežiūros
organų narys, išstojęs ar pašalintas iš kredito unijos, negali toliau atlikti
savo funkcijų minėtuose organuose.
15 straipsnis.
Narystės kredito unijoje pasibaigimo pagrindai
Narystė kredito unijoje pasibaigia, kai:
1) kredito unijos valdyba patenkina
nario prašymą išstoti iš kredito unijos;
2) kredito unijos narys pripažįstamas
neveiksniu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
3) kredito unijos narys pašalinamas iš
kredito unijos;
4) kredito unijos narys - fizinis asmuo miršta arba kredito unijos asocijuotas narys - juridinis asmuo reorganizuojamas ar likviduojamas;
5) kredito unijos narys tampa kitos
kredito unijos nariu, jeigu kredito unijos įstatai draudžia būti nariu daugiau
negu vienoje kredito unijoje;
6) kredito unijos narys perleidžia pajų
kitam asmeniui;
7) kredito unija likviduojama.
16 straipsnis.
Išstojimas iš kredito unijos
Kiekvienas kredito unijos narys turi
teisę savo noru išstoti iš kredito unijos, pranešęs apie tai raštu kredito
unijos valdybai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki numatomo išstojimo.
Sprendimą dėl išstojimo ir atsiskaitymo su išstojančiuoju priima kredito unijos
valdyba.
Išstoti galima tik pasibaigus
finansiniams metams. Kredito unijos valdyba gali leisti nariui išstoti ir iki
finansinių metų pabaigos, jei galima atsiskaityti su išstojančiuoju nepadarant
žalos kredito unijos interesams.
17 straipsnis.
Pašalinimas iš kredito unijos
Jeigu kredito unijos narys nevykdo
savo pareigų, pažeidžia šį įstatymą ir kredito unijos įstatus, jis gali būti
pašalintas iš kredito unijos tik visuotinio narių susirinkimo sprendimu. Iki
visuotinio narių susirinkimo, kuriame bus svarstomas kredito unijos nario
pašalinimo klausimas, kredito unijos valdyba gali sustabdyti nario teises. Nuo
kredito unijos valdybos sprendimo sustabdyti nario teises, narys praranda teisę
naudotis kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
Kredito unijos narys gali būti
pašalintas, jeigu už jo pašalinimą balsavo 2/3 visuotiniame narių susirinkime
dalyvavusių kredito unijos narių.
Jeigu pašalintas kredito unijos narys
nesutinka su visuotinio narių susirinkimo sprendimu jį pašalinti, jis turi
teisę per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie
sprendimo priėmimą, kreiptis į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo.
18 straipsnis.
Atsiskaitymai su buvusiais kredito unijos nariais
Kredito
unija, grąžindama asmeniui, kurio narystė kredito unijoje pasibaigė, pajinius
įnašus, privalo juos proporcingai, atsižvelgdama į kredito unijos praėjusių
metų patvirtintoje metinėje balansinėje ataskaitoje įrašytas kredito unijos
nuostolių sumas, sumažinti.
Su asmeniu, kurio narystė kredito
unijoje pasibaigė, kredito unija atsiskaito išmokėdama jam priklausantį pajinį
įnašą ir kitas išmokas, susijusias su jo dalyvavimu kredito unijos pajiniame
kapitale, ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo narystės kredito unijoje
pasibaigimo dienos.
Pašalintas arba išstojęs iš kredito
unijos asmuo nuo pašalinimo ar išstojimo momento praranda teisę naudotis
kredito unijos teikiamomis paslaugomis.
Mirusiam nariui priklausančios lėšos
išmokamos jo įpėdiniams tokia pat tvarka kaip ir išstojimo ar pašalinimo
atvejais, jeigu mirusiojo įpėdiniai nėra tos kredito unijos nariai ir neįstoja
į ją šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka.
Pripažintam neveiksniu nariui
priklausančios lėšos išmokamos per jo teisėtą atstovą, kai šis pateikia
reikiamus dokumentus.
19 straipsnis.
Įgaliotiniai
Kredito unijos narys turi teisę
įgalioti kitą asmenį balsuoti už jį kredito unijos visuotiniame narių
susirinkime ar atlikti kitus veiksmus. Tas asmuo kredito unijos visuotiniame
narių susirinkime gali atstovauti ne daugiau kaip trims kredito unijos nariams
arba pagal sutartį įsigyti balsavimo teisę ne daugiau kaip iš trijų kredito
unijos narių. Nario įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro. Kredito unijos
nario įgaliotiniu negali būti kredito unijos vadovai.
20 straipsnis.
Nario atsakomybė už kredito unijai padarytą žalą
Kredito unijos narys už kredito unijai
padarytą žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Narystės kredito unijoje pasibaigimas neatleidžia nuo atsakomybės už kredito
unijai padarytą žalą.
KETVIRTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS VALDYMAS
21 straipsnis.
Kredito unijos organai
Kredito
unijoje turi būti šie organai: kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas.
Kredito
unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos
administracijos vadovas.
Kredito unijos organų sudarymo ir
darbo tvarką, kompetenciją ir funkcijas, atsakomybę nustato kredito unijos
įstatai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, taip pat
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos
kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, jeigu šis įstatymas nenustato
ko kita.
22 straipsnis.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas negali būti pakeistas kredito unijos narių atstovų susirinkimu.
Tik kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali:
1) keisti kredito unijos įstatus;
2) keisti kredito unijos buveinę;
3) rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybos,
valdybos, paskolų komiteto narius ir revizijos komisijos narius (revizorių) ir
iš jų atitinkamai - stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto,
revizijos komisijos pirmininkus, audito įmonę;
4) priimti nutarimą pašalinti narį iš
kredito unijos;
5) nustatyti revizijos komisijos narių
(revizoriaus) atlyginimo dydį ir metines išmokas (tantjemas) kredito unijos
vadovams;
6) nustatyti lėšų, kurias galima skirti
finansinės atskaitomybės eksperto ar nepriklausomo auditoriaus darbui apmokėti,
limitą;
7) tvirtinti metinę kredito unijos
pajamų ir išlaidų sąmatą;
8) tvirtinti metinę finansinę
atskaitomybę, priimti nutarimą dėl pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo
tvarkos;
9) pritarti Centrinės kredito unijos
steigimo sutarties pasirašymui, spręsti klausimą dėl kredito unijos įstojimo į
Centrinę kredito uniją ir išstojimo iš jos;
10) priimti nutarimą reorganizuoti ar
likviduoti kredito uniją;
11) spręsti klausimą dėl kredito unijos
įstojimo į kredito unijų asociaciją ir išstojimo iš jos;
12) įvertinti kredito unijos stebėtojų
tarybos, valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos (revizoriaus), vidaus
audito tarnybos ataskaitas;
13) visuotinio narių susirinkimo metu
spręsti stebėtojų tarybai ar valdybai pavestus klausimus, jei to prašo
stebėtojų taryba ar valdyba;
14) spręsti kitus jo kompetencijai
įstatymų ir kredito unijos įstatų priskirtus klausimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
23 straipsnis.
Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo šaukimo pagrindai
Kredito unijos visuotinį narių
susirinkimą šaukia kredito unijos valdyba, o jeigu valdyba nustatytais atvejais
ir tvarka susirinkimo nesušaukia, – stebėtojų taryba, administracijos vadovas
arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Neeilinis
kredito unijos visuotinis narių susirinkimas privalo būti šaukiamas, kai:
1) kredito
unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) kredito unijos nuosavo kapitalo
nepakanka saugiai ir patikimai kredito unijos veiklai užtikrinti;
3) to reikalauja priežiūros institucija,
nustatanti susirinkimo sušaukimo terminus ir darbotvarkę;
4) to reikalauja valdyba, stebėtojų
taryba arba ne mažiau kaip 1/4 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų
narių;
5) kitais kredito unijos įstatuose ir
Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
24 straipsnis.
Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo kvorumas ir nutarimų priėmimas
Visuotinis narių susirinkimas gali
priimti nutarimus, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 visų kredito unijos
narių, neįskaitant asocijuotų narių. Jei kvorumo nėra, šaukiamas pakartotinis
susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal darbotvarkę ir be
kvorumo.
Visuotiniame narių susirinkime
dalyvaujantys kredito unijos nariai (jų įgaliotiniai) registruojami
pasirašytinai dalyvių sąraše, kurį pasirašo susirinkimo pirmininkas ir
sekretorius. Dalyvauti visuotiniame narių susirinkime patariamojo balso teise
gali ir administracijos vadovas, kuris nėra kredito unijos narys. Kredito
unijos narys, nedalyvaujantis visuotiniame narių susirinkime, bet susipažinęs
su darbotvarke ir nutarimo projektu, gali ne vėliau kaip iki susirinkimo
pradžios raštu pranešti visuotiniam narių susirinkimui, ar jis yra už ar prieš
dėl kiekvieno klausimo atskirai. Šis pranešimas įskaitomas į susirinkimo
kvorumą, taip pat į balsavimo rezultatus.
Balsavimas visuotiniame narių
susirinkime yra atviras. Slaptai balsuojama, jei to reikalauja ne mažiau kaip
1/4 susirinkime dalyvaujančių kredito unijos narių.
Visuotinio narių susirinkimo
nutarimai priimami kredito unijos narių,
užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 9
ir 10 punktuose nurodytus atvejus. Šiais
atvejais sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių,
užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.
Visuotinio narių susirinkimo
protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas, sekretorius ir vienas susirinkimo
įgaliotas kredito unijos narys. Prie protokolo turi būti pridedamas susirinkimo
dalyvių sąrašas ir, jeigu buvo balsuojama raštu, balsavimo biuleteniai.
26 straipsnis.
Stebėtojų taryba
Stebėtojų taryba yra kolegialus
kredito unijos priežiūros organas. Stebėtojų tarybos veiklai vadovauja
pirmininkas.
Stebėtojų tarybos narių skaičių - ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 9 - nustato
kredito unijos įstatai. Stebėtojų tarybą ir jos pirmininką renka kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Visuotinis
narių susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą ar pavienius jos narius
ir nesibaigus jų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius
neribojamas.
Stebėtojų tarybos nariu negali būti
kredito unijos administracijos vadovas, valdybos narys, paskolų komiteto narys,
revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys ar kitas
kredito unijos darbuotojas.
Stebėtojų tarybos narys gali
atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai raštu įspėjęs stebėtojų
tarybą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Jeigu renkami pavieniai stebėtojų
tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos
pabaigos.
27 straipsnis.
Stebėtojų tarybos kompetencija
Stebėtojų taryba:
1) kontroliuoja, kaip paskolų
komitetas, valdyba ir administracijos vadovas vykdo visuotinio narių
susirinkimo nutarimus;
2) vertina kredito unijos, jos
valdybos, paskolų komiteto, vidaus audito tarnybos veiklą, finansinių išteklių
kaupimą ir naudojimą, darbo apmokėjimą, finansinę būklę;
3) pateikia kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui valdybos, paskolų komiteto, revizijos komisijos
(revizoriaus), vidaus audito tarnybos ataskaitas su savo išvadomis ir
pasiūlymais;
4) įspėja kredito unijos valdybą, paskolų
komitetą ir administracijos vadovą, kad nedelsiant pašalintų veiklos
kredito unijoje pažeidimus, arba praneša apie tai visuotiniam narių
susirinkimui, taip pat gali siūlyti visuotiniam narių susirinkimui atšaukti
valdybos ir paskolų komiteto narius, o valdybai – atšaukti administracijos
vadovą, jeigu jie, stebėtojų tarybos įsitikinimu, pažeidė šį įstatymą, kitus
teisės aktus, kredito unijos įstatus;
5) užtikrina, kad kredito unijoje būtų
veiksminga vidaus kontrolės sistema;
6) periodiškai vertina kredito unijos
vidaus audito tarnybos ataskaitas;
7) pateikia visuotiniam narių
susirinkimui savo išvadas ir pasiūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės,
pelno paskirstymo ir (ar) nuostolių atlyginimo tvarkos projektų bei valdybos
parengtos kredito unijos veiklos ataskaitos, taip pat dėl vidaus audito
tarnybos ir auditoriaus nustatytų pažeidimų bei kitų trūkumų;
8) nustato ir tvirtina skolinimo
kredito unijos vadovams ir su kredito unijos vadovais artimaisiais ryšiais
susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką;
9) atstovauja kredito unijai teisme,
kai nagrinėjami ginčai tarp kredito unijos ir valdybos, tarp kredito unijos
narių ir valdybos, tarp kredito unijos ir administracijos vadovo;
10) siūlo valdybai ir administracijos
vadovui atšaukti priimtus neteisėtus nutarimus;
11) vertina rizikų, atsirandančių
teikiant finansines paslaugas, valdymą kredito unijoje;
12) gali perduoti jos kompetencijai
priskirtus klausimus spręsti visuotiniam narių susirinkimui;
13) svarsto ar sprendžia kitus
klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi
svarstyti ar spręsti kredito unijos stebėtojų taryba.
Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti protokoluojami. Protokole turi būti:
1) nurodyta posėdžio vieta ir laikas,
posėdyje dalyvaujantys stebėtojų tarybos nariai, posėdžio pirmininkas, ar yra
kvorumas, posėdžio darbotvarkė;
2) išdėstyta kiekvieno svarstomo
klausimo esmė, nurodyti dokumentai ir informacija, kurių pagrindu svarstomas
kiekvienas klausimas, išdėstyta, ką kalbėjo posėdžio dalyviai, ir jų pasiūlymai
kiekvienu svarstomu klausimu, įrašyti balsavimo rezultatai ir priimti
sprendimai, pridėtos posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės ir protestai.
Prie posėdžio protokolo turi būti
pridėti dokumentai, kurie buvo pateikti svarstant darbotvarkės klausimus.
Surašytas kredito unijos stebėtojų
tarybos posėdžio protokolas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi būti
pateiktas susipažinti visiems stebėtojų tarybos nariams, tarp jų ir
nedalyvavusiems posėdyje, o jei galimybės pateikti visiems stebėtojų tarybos
nariams surašytą stebėtojų tarybos posėdžio protokolą per šį terminą nėra, –
nedelsiant, kai tik atsiranda galimybė. Kredito unijos stebėtojų tarybos narys
privalo patvirtinti, kad susipažino su stebėtojų tarybos protokolu, ir, jeigu
nesutinka su priimtais sprendimais ar mano, kad jie įforminti netinkamai,
nedelsdamas raštu pareikšti protestą stebėtojų tarybai ir šie abu dokumentai
turi būti pridėti prie stebėtojų tarybos posėdžio protokolo.
Kiekvienas kredito unijos stebėtojų
tarybos narys privalo imtis visų galimų priemonių, kad stebėtojų taryba spręstų
jos kompetencijai priskirtus klausimus ir kad sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitų įstatymų nustatytas pareigas.
Kredito unijos stebėtojų tarybos narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis šią
pareigą ar kitas teisės aktuose nustatytas pareigas, atsako taip kaip valdymo
organų nariai pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
Stebėtojų tarybos posėdis yra
teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė jos narių. Nutarimas laikomas
priimtu, jei už balsavo daugiau dalyvaujančių posėdyje stebėtojų tarybos narių
negu prieš. Stebėtojų tarybos nariai turi lygias teises. Balsavimo metu
kiekvienas narys turi po vieną balsą. Jeigu stebėtojų tarybos narys negali
atvykti į posėdį, savo valią – už ar prieš balsuojamą nutarimą, su kurio
projektu jis susipažinęs, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios gali pranešti
raštu.
Stebėtojų taryba turi teisę
pasikviesti ekspertą arba nepriklausomą auditorių patikrinti ir įvertinti
kredito unijos finansinę atskaitomybę ir buhalterinę apskaitą.
Stebėtojų tarybos reikalavimu
kredito unijos valdyba ir administracijos vadovas privalo pateikti stebėtojų
tarybai dokumentus, susijusius su kredito unijos veikla, taip pat sudaryti
sąlygas patikrinti kredito unijos veiklą.
Stebėtojų tarybos darbo tvarką
nustato jos priimtas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
Stebėtojų tarybos posėdžiai turi
būti rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Eilinius stebėtojų tarybos
posėdžius šaukia stebėtojų tarybos pirmininkas. Neeiliniai posėdžiai šaukiami,
kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 stebėtojų tarybos narių ar priežiūros
institucijos nurodymu. Posėdžių šaukimo tvarka nustatoma stebėtojų tarybos darbo
reglamente.
Stebėtojų taryba už savo veiklą
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose nustatyta
tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
28 straipsnis.
Kredito unijos valdyba
Kredito unijos valdybos nariais gali
būti renkami tik kredito unijos nariai. Kredito unijos valdyboje turi būti ne
mažiau kaip 3 nariai.
Valdybos narius ir jos pirmininką
renka kredito unijos visuotinis narių susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų
kadencijai. Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti
atšaukti arba gali atsistatydinti įstatuose nustatyta tvarka kadencijai
nepasibaigus. Valdybos nario kadencijų skaičius neribojamas.
Kredito unijos valdyba:
1) priima naujus narius į kredito
uniją, sprendžia narystės kredito unijoje pasibaigimo klausimus, išskyrus dėl
nario pašalinimo;
2) renka ir atšaukia administracijos
vadovą, tvirtina administracijos darbo reglamentą;
3) organizuoja ir šaukia kredito unijos
visuotinius narių susirinkimus;
4) rengia ir teikia kredito unijos visuotiniam
narių susirinkimui tvirtinti skaičiavimais pagrįstą metinę kredito unijos
pajamų ir išlaidų sąmatą;
5) tvirtina lėšų skolinimosi, įskaitant
indėlius, ir skolinimo taisykles;
6) priima sprendimus dėl disponavimo
kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo
ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto
vertė ar sandorių suma neviršija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Be
atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo valdyba gali priimti sprendimus
dėl disponavimo kredito unijos turtu bei ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių
paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų
prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 kredito unijos nuosavo
kapitalo, jeigu kredito unijos visuotinis narių susirinkimas 2/3 balsų dauguma
priėmė sprendimą suteikti valdybai tokią teisę ir tokia valdybos teisė yra
numatyta kredito unijos įstatuose;
7) rengia kredito unijos metinės
finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo ir nuostolių atlyginimo tvarkos
projektus;
8) tvirtina kredito unijos turto
investavimo taisykles;
9) nustato įkainius už kredito unijos
teikiamas paslaugas;
10) nustato stojamojo mokesčio dydį;
11) priima sprendimus dėl filialų
steigimo, jų nuostatų patvirtinimo ar keitimo, jų veiklos nutraukimo, jų vadovų
skyrimo ir atšaukimo, taip pat dėl struktūrinių padalinių, kuriuose teikiamos
finansinės paslaugos, steigimo ir veiklos nutraukimo;
12) svarsto ir sprendžia kitus
klausimus, kuriuos pagal šį ir kitus įstatymus ar kredito unijos įstatus turi
svarstyti ar spręsti kredito unijos valdyba.
Kredito unijos valdybos posėdžių
protokolai rašomi ir pateikiami susipažinti taip, kaip nustatyta šio įstatymo
27 straipsnio 2–4 dalyse.
Kiekvienas kredito unijos valdybos
narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos
kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų
nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti
kitas įstatymų nustatytas pareigas. Kredito unijos valdybos narys, nevykdantis
ar netinkamai vykdantis šią pareigą ar kituose teisės aktuose nustatytas
pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus, su kredito unija
sudarytas sutartis.
Kredito unijos valdybos darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo
reglamentas.
Valdybos posėdžiai, be valdybos
darbo reglamente numatytų atvejų, šaukiami ir priežiūros institucijos nurodymu.
Valdybos
nariu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys.
Valdyba už savo veiklą atsiskaito
stebėtojų tarybai ir visuotiniam narių susirinkimui kredito unijos įstatuose
nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
29 straipsnis.
Kredito unijos administracija
Kredito unijos administraciją sudaro
kredito unijos administracijos vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir
kiti kredito unijos dokumentuose nurodyti kredito unijos darbuotojai. Kredito
unijos administracija vykdo visuotinio narių susirinkimo, stebėtojų tarybos,
valdybos nutarimus ir atlieka kitas įstatymuose, kredito unijos dokumentuose
nustatytas funkcijas.
Kredito unijos administracijos
vadovą renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su administracijos vadovu
sudaro valdybos pirmininkas, o jeigu valdybos pirmininkas ir administracijos
vadovas yra tas pats asmuo, darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo
kitas valdybos įgaliotas valdybos narys.
Kredito unijos administracijos
vadovas yra vienasmenis valdymo organas.
Kredito unijos administracijos
vadovas, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teisės aktuose ar kredito unijos
įstatuose nustatytas pareigas, atsako pagal įstatymus, kredito unijos įstatus,
su kredito unija sudarytas sutartis.
Kredito unijos administracijos
vadovu negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, paskolų komiteto
narys, revizijos komisijos narys (revizorius), vidaus audito tarnybos narys,
kredito unijos vyriausiasis buhalteris (buhalteris), asmenys, esantys kitos
kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
Kredito unijos vyriausiuoju
buhalteriu (buhalteriu) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys,
valdybos narys, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos narys, revizijos
komisijos narys (revizorius), kredito unijos administracijos vadovas, asmenys,
esantys kitos kredito įstaigos valdybos nariais ar administracijos vadovais.
Administracijos vadovas:
1) organizuoja ir vykdo kredito unijos
ūkinę finansinę veiklą;
2)atstovauja kredito unijai teisme,
arbitraže ir kitose institucijose, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis;
3) kredito unijos vardu sudaro
sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis. Šio įstatymo 28
straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytus sandorius administracijos vadovas
gali sudaryti, kai yra kredito unijos valdybos sprendimas šiuos sandorius
sudaryti;
4) tvarko kredito unijos narių
registrą;
5) sudaro darbo sutartis su
darbuotojais, o kai jo nėra, darbo sutartis pasirašo kitas valdybos įgaliotas
asmuo;
6) atsako už kredito unijos metinės
finansinės atskaitomybės sudarymą;
7) atsako už dokumentų ir duomenų
pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
8) svarsto ir sprendžia kitus kredito
unijos veiklos ir valdymo klausimus, kurie pagal šį ir kitus įstatymus
nepriskirti išimtinei valdybos ar kitų kredito unijos organų kompetencijai.
30 straipsnis.
Kredito unijos vadovai ir darbuotojai
Kredito unijos vadovai yra:
1) stebėtojų tarybos nariai;
2) valdybos nariai;
3) administracijos vadovas;
4) vidaus audito tarnybos vadovas;
5) paskolų komiteto pirmininkas;
6) revizijos komisijos pirmininkas
(revizorius).
Kredito unijos vadovai turi būti
nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią
tinkamai atlikti pareigas. Kredito unijos vadovų kvalifikacijos ir patirties
reikalavimus nustato priežiūros institucijos teisės aktai. Kredito unijos
vadovu negali būti asmuo, nesutinkantis, kad priežiūros institucija įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame įstatyme
numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus duomenis
apie jį, įskaitant asmens duomenis ir informaciją apie asmens teistumą,
sveikatą.
Asmuo negali būti laikomas
nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) buvo nuteistas už Lietuvos
Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba
už nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams,
ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už juos atitinkančias
nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus,
nepaisant to, ar teistumas išnyko;
2) buvo nubaustas administracinėmis,
drausminėmis nuobaudomis arba jam buvo taikytos kitos įstatymų nustatytos
sankcijos (poveikio priemonės), kai šios nuobaudos ar poveikio priemonės buvo
skirtos už įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių finansinių paslaugų
teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nuostatų pažeidimą ir už tai jis buvo
baustas daugiau kaip vieną kartą per metus;
3) piktnaudžiauja psichotropinėmis,
narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
Priežiūros institucija turi teisę
pripažinti asmenį nesančiu nepriekaištingos reputacijos ir atsižvelgdama į tai,
ar:
1) jis buvo nuteistas už šio straipsnio
3 dalies 1 punkte nenurodytą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, arba juos
atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių įstatymus;
2) juridiniam asmeniui, kurio
kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį jis turi ar
turėjo arba kurio vadovu jis yra ar buvo, buvo pritaikytos įstatymų nustatytos
sankcijos (poveikio priemonės) arba toks juridinis asmuo buvo likviduotas dėl
nemokumo arba teismo sprendimu ar nuosprendžiu dėl netinkamos veiklos ar už
teisės aktų pažeidimus;
3) jam turint finansų įstaigos
kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį įstatymų
nustatyta tvarka jau buvo sustabdyta teisė naudotis balsavimo teise finansų
įstaigos dalyvių susirinkime;
4) nėra kitų reikšmingų aplinkybių, dėl
kurių asmens reputacija negali būti laikoma nepriekaištinga.
Kredito unijos vadovais gali tapti
tik tie asmenys, kurie turi priežiūros institucijos leidimą. Priežiūros
institucijos teisės aktai gali nustatyti atvejus, kada toks priežiūros
institucijos leidimas nereikalingas.
Kredito unija bent prieš 30 dienų
iki asmens rinkimo ar skyrimo kredito unijos vadovu privalo apie tai pranešti
priežiūros institucijai ir pateikti priežiūros institucijos teisės aktų
nustatytus dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad asmuo atitinka teisės
aktų nustatytus reikalavimus.
Jeigu per 30 dienų nuo dienos, kai
priežiūros institucija gauna pateiktus dokumentus ir duomenis, kredito unija
negauna priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomą informaciją ar
sprendimo neišduoti leidimo, laikoma, kad leidimas rinkti kredito unijos vadovą
yra išduotas. Jei paprašoma papildomos informacijos, 30 dienų terminas
skaičiuojamas nuo papildomos informacijos gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali
atsisakyti išduoti leidimą rinkti kredito unijos vadovus, jeigu:
1) pateikti dokumentai neatitinka
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie
neteisingi;
2) kredito unijos vadovai neatitinka
šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų;
3) asmeniui, kurį rinkti prašoma
išduoti leidimą, draudžiama eiti šias pareigas pagal šį ar kitus įstatymus.
Priežiūros institucija panaikina
leidimą rinkti kredito unijos vadovą, jeigu:
1) leidimas buvo gautas apgaule ar
kitaip pažeidus įstatymus;
2) asmuo, kuriam rinkti buvo išduotas
leidimas, nebeatitinka šio įstatymo ar kitų įstatymų nustatytų reikalavimų
leidimui išduoti.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
panaikinimo pranešama kredito unijai. Kai priežiūros institucija priima
sprendimą dėl leidimo panaikinimo, kredito unija priežiūros institucijos
reikalavimu privalo įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama atšaukti vadovą iš
pareigų ir nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.
Kredito unijos darbuotojų
kvalifikacijos, patirties ir reputacijos reikalavimus gali nustatyti priežiūros
institucijos teisės aktai.
31 straipsnis. Kredito
unijos veiklos vidaus kontrolė
Reikalavimus kredito unijos vidaus
kontrolei nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas, šis įstatymas
ir priežiūros institucijos teisės aktai.
32 straipsnis.
Kredito unijos tarnybos, komisijos ir komitetai
Kai kredito unijos turtas yra
mažesnis negu 10 milijonų litų, kredito unijoje privalo būti renkama revizijos
komisija (revizorius). Kai kredito unijos
turtas pasiekia 10 milijonų litų arba
daugiau, kredito unijoje turi būti atliekamas nepriklausomas auditas šio
įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Revizijos komisiją (revizorių) renka
visuotinis narių susirinkimas kredito unijos įstatuose nustatytam, ne ilgesniam
kaip ketverių metų laikotarpiui. Revizijos komisija (revizorius) kredito
unijoje gali būti nerenkama (nerenkamas), jeigu kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas priima sprendimą, kad kredito unijos auditą atliks audito įmonė,
arba jeigu pagal šį įstatymą kredito unijos auditas yra privalomas.
Kai kredito unijos turtas pasiekia 10
milijonų litų arba daugiau, kredito unija privalo turėti nuolat veikiančią
vidaus audito tarnybą. Vidaus audito tarnybą renka ir atšaukia stebėtojų
taryba. Vidaus audito tarnyba už savo veiklą atsiskaito visuotiniam narių
susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos įstatuose nustatyta tvarka ne
rečiau kaip kartą per metus.
Paskolų komitetas kredito unijoje yra
privalomas.
Kredito unija turi teisę turėti ir
kitų kredito unijos įstatuose nustatytų komitetų, tarnybų ir komisijų.
Kredito unijos tarnybų, komisijų ir
komitetų sudarymo ir veiklos tvarką bei kompetenciją nustato kredito unijos
įstatai ir kiti kredito unijos organų priimti dokumentai. Kredito unijos
tarnybų, komisijų ir komitetų sudarymo ir veiklos tvarkos bei kompetencijos
reikalavimus gali nustatyti ir priežiūros institucijos teisės aktai.
33 straipsnis.
Paskolų komitetas
Paskolų komiteto narius ir
pirmininką iš ne mažiau kaip 3 kredito unijos narių renka visuotinis narių
susirinkimas ne ilgesnei kaip 4 metų kadencijai. Paskolų komiteto nariu negali
būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos narys, administracijos
vadovas, vidaus audito tarnybos narys, revizijos komisijos narys (revizorius).
Paskolų komitetas nagrinėja kredito
unijos narių prašymus dėl paskolų. Jis numato paskolos išmokėjimo ir grąžinimo
sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus dėl šių klausimų kredito unijos
valdybai ar administracijos vadovui. Paskolų komitetas taip pat svarsto laiku
negrąžinamas paskolas bei teikia pasiūlymus valdybai ir (ar) administracijos
vadovui. Negalima sudaryti paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei
pagal kredito unijos nustatytas procedūras reikalingas paskolų komiteto
sutikimas ir paskolos suteikimui nepritarė paskolų komitetas.
Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodyti atvejai, kada skolinimas galimas administracijos vadovo sprendimu,
kredito unijos valdybos sprendimu savarankiškai be paskolų komiteto pritarimo
ir kada toks skolinimas negalimas be paskolų komiteto pritarimo. Paskolų
komiteto pritarimas, kai svarstomi narių prašymai dėl paskolų, nebūtinas, jei
kredito unijos suteikiama paskola ir palūkanos neviršija nario kredito unijoje
turimo pajinio įnašo dydžio arba jei paskolos grąžinimas užtikrintas įkeičiant
šioje kredito unijoje esantį terminuotą indėlį, arba kitais kredito unijos
įstatuose numatytais atvejais.
Už savo veiklą paskolų komitetas
atsiskaito visuotiniam narių susirinkimui ir stebėtojų tarybai kredito unijos
įstatuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus.
Paskolų komiteto darbo tvarką
nustato jo priimtas paskolų komiteto darbo reglamentas.
34 straipsnis.
Kredito unijos revizijos komisija (revizorius)
Revizijos komisijos (revizoriaus)
kompetenciją ir funkcijas nustato kredito unijos įstatai ir kiti kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo patvirtinti dokumentai.
Revizijos komisijos nariu
(revizoriumi) negali būti kredito unijos stebėtojų tarybos narys, valdybos
narys, administracijos vadovas, paskolų komiteto narys, vidaus audito tarnybos
narys ar kitas tos kredito unijos darbuotojas, taip pat asmuo, kurį su šioje
dalyje nurodytais asmenimis sieja artimosios giminystės, taip pat svainystės
ryšiai.
Revizijos komisija (revizorius)
privalo patikrinti kredito unijos metinę finansinę atskaitomybę, tuo remdamasi
pateikti revizijos komisijos (revizoriaus) išvadą dėl šios atskaitomybės.
Kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės patikrinimą revizijos komisija
(revizorius) turi atlikti ir pateikti išvadą dėl šios atskaitomybės tik tada,
kai audito įmonė neatlieka kredito unijos audito.
Revizijos komisijos (revizoriaus)
išvada dėl kredito unijos metinės finansinės atskaitomybės pateikiama tais
pačiais klausimais, kokiais pagal šį įstatymą privalo būti pateikiama
auditoriaus išvada.
Revizijos komisijos nariams
(revizoriui) gali būti mokamas atlyginimas.
Revizijos komisijos nariai
(revizorius) atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka už
nepatenkinamą kredito unijos veiklos kontrolę ir veiklos trūkumų nuslėpimą.
PENKTASIS
skirsnis
KREDITO UNIJOS KAPITALAS IR
PELNO PASKIRSTYMAS
35 straipsnis.
Kredito unijos kapitalas
Kredito unijos kapitalą sudaro nuosavas
kapitalas ir skolintas kapitalas.
36 straipsnis.
Nuosavas kapitalas
Kredito unijos nuosavą kapitalą
sudaro:
1) pajinis kapitalas;
2)
atsargos kapitalas;
3) praėjusių metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
4) privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas;
5) ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas;
6) einamųjų metų nepaskirstytas pelnas
(nuostoliai);
7) kiti rezervai.
Kredito unijos įstatuose turi būti
nurodomi kredito unijoje sudaromi kapitalai ir rezervai.
38 straipsnis.
Mažiausias kredito unijos kapitalas
Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies
1, 2, 3 ir 4 punktuose nustatytų kredito unijos nuosavo kapitalo dalių suma
turi sudaryti ne mažiau kaip 15 tūkstančių litų. Tai yra mažiausias kredito
unijos kapitalas.
Kredito unijos valdyba, nustačiusi,
kad kredito unijos nuosavo kapitalo dalių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje,
suma yra mažesnė už mažiausią kredito unijos kapitalą, privalo apie tai
nedelsdama pranešti priežiūros institucijai ir nedelsdama sušaukti neeilinį
visuotinį narių susirinkimą. Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito
unijos kapitalą iki mažiausio kredito unijos kapitalo dydžio. Apie kredito
unijos visuotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus dėl kapitalo atkūrimo
kredito unijos valdyba praneša priežiūros institucijai ne vėliau kaip per 3
darbo dienas.
39 straipsnis.
Pajinis kapitalas ir kredito unijos pajai
Kredito unijos pajinį kapitalą sudaro
visų kredito unijos pajinių įnašų vertė. Pajiniai įnašai gali būti tik
piniginės įmokos.
Mažiausias pajinio įnašo dydis negali
būti mažesnis kaip 100 litų.
Išieškoti
iš kredito unijos jos nario pajinius įnašus, kurie yra kredito unijos
nuosavybė, draudžiama, išskyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iš kredito
unijos narių.
Kredito unijos pajams Lietuvos
Respublikos vertybinių popierių įstatymas netaikomas. Kredito unijos pajai yra
nematerialūs.
40 straipsnis.
Perskaičiuotas kapitalas
Kredito unijos perskaičiuotas kapitalas
yra kredito unijos kapitalo suma, sumažinta priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytais dydžiais ir tvarka.
41 straipsnis.
Kapitalai ir rezervai
Kredito unijos atsargos kapitalas
sudaromas iš kredito unijos narių papildomų įnašų ir (ar) atskaitymų iš kredito
unijos pelno. Kredito unijos atsargos kapitalo paskirtis – garantuoti kredito
unijos finansinį stabilumą. Kredito unijos atsargos kapitalas kredito unijos
eilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas tik
kredito unijos veiklos nuostoliams padengti.
Privalomasis rezervas arba rezervinis
kapitalas sudaromas iš kredito unijos grynojo pelno atskaitymų. Atskaitymai į
privalomąjį rezervą arba rezervinį kapitalą yra privalomi ir negali būti
mažesni kaip 20 procentų kredito unijos grynojo pelno, iki privalomasis
rezervas arba rezervinis kapitalas sudarys 1/5 kredito unijos nuosavo kapitalo.
Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas kredito unijos narių eilinio
arba neeilinio (per metus) visuotinio narių susirinkimo sprendimu gali būti
panaudojamas tik kredito unijos veiklos nuostoliams padengti. Panaudojus dalį
privalomojo rezervo arba rezervinio kapitalo kredito unijos veiklos nuostoliams
padengti, iš grynojo pelno vėl atskaitoma į privalomąjį rezervą arba rezervinį
kapitalą tiek, kad jis taptų nustatyto dydžio.
Ilgalaikio materialiojo turto
perkainojimo rezervas – ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma,
gauta perkainojus turtą. Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas
mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar
perleidžiamas kitiems asmenims. Rezervo dalis, likusi nepanaudota nurašius,
nudėvėjus ar perleidus kitiems asmenims ilgalaikį materialųjį turtą,
finansiniams metams pasibaigus gali būti pervedama į paskirstytinąjį rezultatą.
Šis rezervas negali būti tiesiogiai naudojamas kredito unijos veiklos
nuostoliams padengti.
Kiti kredito unijos rezervai – tai
rezervai, kurių sudarymas ir naudojimas numatytas kredito unijos įstatuose.
42 straipsnis.
Pelno paskirstymas
Kredito unijos pelnas arba
nuostoliai yra kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinių metų pajamų atskaičius tų metų
kredito unijos išlaidas.
Grynasis pelnas arba nuostoliai yra
grynasis kredito unijos finansinis metinės veiklos rezultatas, kuris
apskaičiuojamas iš kredito unijos finansinio metinės veiklos rezultato atėmus
ataskaitinio laikotarpio apskaičiuotas mokesčių sumas.
Per finansinius metus gautas
grynasis finansinis metinės veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai) turi
būti paskirstytas ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams,
kai eilinis kredito unijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina metinę
finansinę atskaitomybę.
Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra teigiama (pelnas), kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas priima sprendimą dėl pelno paskirstymo. Sprendime
turi būti nurodyta:
1) nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)
finansinių metų pradžioje;
2) grynasis finansinis metinės veiklos
rezultatas;
3) atskaitymai į privalomąjį rezervą
arba rezervinį kapitalą;
4) atskaitymai į kitus kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus;
5) pelno dalis, skiriama apyvartai
proporcingoms išmokoms ir (ar) dividendams mokėti;
6) pelno panaudojimas kitiems kredito
unijos įstatuose nurodytiems tikslams;
7) nepaskirstytasis pelnas.
Šio straipsnio 4 dalies 5 ir 6
punktuose nurodytiems mokėjimams atlikti pelnas gali būti skiriamas tik po to,
kai yra padaryti privalomi kredito unijai atskaitymai į kredito unijoje
sudaromus kapitalus ir rezervus ir yra padengti kredito unijos nuostoliai.
Jeigu pasibaigus finansiniams
metams, kitų finansinių metų pradžioje kredito unijos nepaskirstytojo rezultato
ir grynojo metinės veiklos rezultato suma yra neigiama (nuostoliai), kredito
unijos nariai priima sprendimą padengti šiuos nuostolius. Nuostoliai dengiami:
1) pervedimais iš privalomojo rezervo
arba rezervinio kapitalo;
2) pervedimais iš atsargos kapitalo.
Jeigu iš rezervų pervedamų sumų
nepakanka nuostoliams padengti:
1) likę nepaskirstyti nuostoliai gali
būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais arba perkeliami į kitų
finansinių metų pradžią, jei dėl susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas
kapitalas netampa mažesnis už nustatytą mažiausią kredito unijos kapitalą;
2) likę nepaskirstyti nuostoliai
privalo būti dengiami kredito unijos narių pajiniais įnašais, jei dėl
susidariusių nuostolių kredito unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už
nustatytą kredito unijos mažiausią kapitalą.
Jeigu atlikus kredito unijos veiklos
įvertinimą paaiškėja, kad dėl kredito unijoje susidariusių nuostolių kredito
unijos nuosavas kapitalas tampa mažesnis už nustatytą kredito unijos mažiausią
kapitalą, kredito unijos nariai privalo įmokėti papildomus įnašus į kredito
unijos privalomąjį rezervą ar rezervinį kapitalą arba atlikti papildomus
pajinius įnašus, kurie leistų kaip galima greičiau atkurti kredito unijos
nuosavą kapitalą iki mažiausio kapitalo dydžio.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS VEIKLOS RIZIKA IR JOS APRIBOJIMAS,
KREDITO UNIJOS KLIENTŲ INTERESŲ APSAUGA
43 straipsnis.
Veiklos rizikos prisiėmimas ir ribojimas
Reikalavimus dėl kredito unijos
veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų
įstatymas.
Kredito unija privalo sudaryti
atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasi
priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdama į kiekvieno savo
sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir
ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo
vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kitas
aplinkybes, turinčias įtakos kredito unijos turto vertei.
44 straipsnis. Kredito unijos veiklos riziką
ribojantys normatyvai
Kredito unijoms nustatomi šie veiklos riziką ribojantys normatyvai:
1) kapitalo pakankamumo;
2) likvidumo;
3) didžiausios atviros pozicijos
užsienio valiuta;
4) didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui;
5) kiti priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatyti normatyvai.
Normatyvų dydžius ir apskaičiavimo metodiką nustato
priežiūros institucijos teisės aktai. Priežiūros institucija turi teisę
nustatyti kredito unijai individualius normatyvų dydžius.
*3. Šio
straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas normatyvas netaikomas kredito unijai,
jei jos perskaičiuotas kapitalas neviršija 2 milijonų litų.
Skaičiuojant didžiausios paskolos sumos vienam
skolininkui normatyvą, kredito unijos skolininkams taikomi priežiūros institucijos
nustatyti tarpusavio susiejimo kriterijai.
*Pastaba. 44 straipsnio
3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
45 straipsnis.
Apribojimai investicijoms į nekilnojamąjį turtą
Kredito unija gali investuoti į nekilnojamąjį
turtą, jei jis būtinas tiesioginei kredito unijos veiklai užtikrinti (pastatai,
kuriuose yra kredito unijos buveinė ar kuriuose teikiamos finansinės paslaugos,
ir pan.). Šios investicijos negali viršyti 100 procentų kredito unijos
perskaičiuoto kapitalo.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma, jei nekilnojamąjį
turtą kredito unija nuosavybės teise įsigijo siekdama sumažinti nuostolius,
atsiradusius dėl klientui suteiktos finansinės paslaugos, ir jį nuosavybės
teise turi ne ilgiau kaip vienus metus nuo jo įsigijimo dienos.
46 straipsnis. Skolinimas
Šio įstatymo 47 ir 48 straipsniuose skolinimu laikomas sandorių, iš
kurių kyla kredito unijos piniginis reikalavimas ar neatšaukiamas kredito
unijos piniginis įsipareigojimas, sudarymas.
47
straipsnis. Skolinimo apribojimai
Vienam kredito unijos nariui gali
būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma
bei 10 procentų kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų
paskolų sumos, nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso
pagrindu.
Kredito unijos nariui gali būti
skolinama neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu
per visą skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo
dydį, yra užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito
unijoje, sumos įkeitimu.
Kredito unija savo nariui iki vienų
metų gali skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos
Respublikos civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis,
jei nario prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio
įnašo kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos
įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta
tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už
skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus
grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
Skolinimo kredito unijos vadovui ir
su kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir
tvarką turi patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo
suma vienam kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems
asmenims negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su
kredito unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame
straipsnyje laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai
(įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas
valdo jų kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį.
Sprendimus dėl tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu
skolinimu susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos
šioje dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito
unijos klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
Kredito unija lėšas skolinti gali
tik skolinimą užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
numatyta prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje
nustatytą atvejį.
Jei skolinimo laikas viršija 5
metus, toks skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.
47 straipsnis. Skolinimo
apribojimai
Vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne
daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma bei 10 procentų
kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos,
nustatytos paskutinio kredito unijos buhalterinio balanso pagrindu.
Kredito unijos nariui gali būti skolinama
neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, jeigu per visą
skolinimo laiką skolinama suma, viršijanti dešimteriopą pajinio įnašo dydį, yra
užtikrinta ne mažesnės terminuoto indėlio, esančio šioje kredito unijoje, sumos
įkeitimu.
Kredito unija savo nariui iki vienų metų gali
skolinti pinigus nereikalaudama jų grąžinimo užtikrinimo Lietuvos Respublikos
civilinio kodekso numatytomis prievolių užtikrinimo priemonėmis, jei nario
prašoma skolinti pinigų suma ir palūkanos už ją neviršija jo pajinio įnašo
kredito unijoje dydžio. Šiuo atveju kredito unijos nariui kredito unijos
įstatuose ir kituose kredito unijos organų priimtuose dokumentuose nustatyta
tvarka apribojama teisė disponuoti pajiniu įnašu ar jo dalimi, ne mažesne už
skolinamą pinigų sumą kartu su už ją mokamomis palūkanomis, tol, kol bus
grąžinta skolinama suma su palūkanomis.
Skolinimo kredito unijos vadovui ir su kredito
unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims sąlygas ir tvarką turi
patvirtinti kredito unijos stebėtojų taryba. Bendra tokio skolinimo suma vienam
kredito unijos vadovui ir su juo artimaisiais ryšiais susijusiems asmenims
negali viršyti 10 procentų kredito unijos perskaičiuoto kapitalo. Su kredito
unijos vadovu artimaisiais ryšiais susijusiais asmenimis šiame straipsnyje
laikomi kredito unijos vadovo sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai) ir juridiniai asmenys, jeigu kredito unijos vadovas valdo jų
kvalifikuotą įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį. Sprendimus dėl
tokio skolinimo turi priimti kredito unijos valdyba, o su tokiu skolinimu
susijęs asmuo negali dalyvauti priimant sprendimą. Skolinimo sąlygos šioje
dalyje nurodytiems asmenims negali būti palankesnės negu kitiems kredito unijos
klientams nustatytos skolinimo sąlygos.
Kredito unija lėšas skolinti gali tik skolinimą
užtikrinant bent viena Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatyta
prievolių užtikrinimo priemone, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą
atvejį.
Jei skolinimo laikas viršija 5 metus, toks
skolinimas turi būti užtikrintas hipoteka.
48 straipsnis.
Apribojimai skolinimui kredito unijos pajiniams įnašams atlikti
Kredito unija neturi teisės skolinti
įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai
suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams
įsigyti.
49 straipsnis.
Kredito unijos paslaptis
Kredito unijos paslaptimi laikomi
visi kredito unijai žinomi kredito unijos kliento duomenys ir informacija apie:
1) kredito unijos kliento turimas
kredito unijoje sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento atliekamas
operacijas su savo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias
klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas;
2) kredito unijos kliento skolinius
įsipareigojimus kredito unijai, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai
įsipareigojimai, sąlygas;
3) kitas kredito unijos klientui
suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės
paslaugos, sąlygas;
4) kredito unijos kliento finansinę
būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems
asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybos) ar
profesines paslaptis.
Kredito unija, kredito unijos darbuotojai
ir bet kurie kiti asmenys, kurie žino kredito unijos paslaptį sudarančią
informaciją, privalo neribotą laiką neatskleisti tokios informacijos, išskyrus
šio straipsnio 3-5 dalyse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
Kredito unijos klientui arba kliento
rašytiniu prašymu, kuriame nurodyta, kam ir kokia informacija turi būti
pateikta, gali būti atskleista tik su klientu susijusi kredito unijos paslaptį
sudaranti informacija.
Kredito unija turi teisę atskleisti
informaciją, sudarančią kredito unijos paslaptį, teismui ar kitiems asmenims,
jei tai būtina ginant kredito unijos teisėtus interesus ir tik tiek, kiek tai
būtina savo interesams ginti.
Kredito unija teikia kredito unijos
paslaptį sudarančią informaciją Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir
teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nurodytoms institucijoms, taip pat
įstatymų nustatyta tvarka kitiems asmenims, jei pagal šį ir (ar) kitus
įstatymus kredito unija privalo teikti joms tokią informaciją.
50 straipsnis. Su
finansinių paslaugų teikimu susijusios informacijos teikimas
Vietose, kuriose kredito unija teikia finansines
paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje
privalo būti nurodytas kredito unijos pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias
turi teisę teikti kredito unija, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai
susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija.
Prieš sudarydama sutartį dėl finansinių paslaugų
teikimo, kredito unija privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią
su finansinių paslaugų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo
terminais, galimomis pasekmėmis, ir kitokią informaciją, turinčią įtakos
kliento apsisprendimui sudaryti sutartį.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS APSKAITA, FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR AUDITAS
51 straipsnis. Apskaita
Kredito unija privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat
kredito unijos pasirinkta apskaitos politika.
Apskaitos politika turi apimti bendruosius
apskaitos principus, apskaitos metodus ir taisykles, skirtas kredito unijos
apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.
Kredito unijos veiklos apskaitos sistema privalo
būti organizuota taip, kad:
1) finansinė atskaitomybė rodytų tikrą kredito unijos
finansinę būklę ir veiklos rezultatus;
2) sudarytų sąlygas kredito unijos vadovams saugiai ir
patikimai naudoti bei valdyti kredito unijos turtą ir juo disponuoti;
3) sudarytų sąlygas kredito unijos nariams ir įstatymų
įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti kredito unijos, jos vadovų ir
kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda kredito
unijos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir kredito unijos finansinę būklę.
Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų
išsaugojimą pagal šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų
reikalavimus atsako kredito unijos administracijos vadovas.
52 straipsnis. Finansinė
atskaitomybė
Kredito unijos finansinę atskaitomybę sudaro
tarpinė finansinė atskaitomybė ir metinė finansinė atskaitomybė.
Tarpinė finansinė atskaitomybė – tai finansinė
atskaitomybė, parengta apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai
metai, duomenis. Tarpinės finansinės atskaitomybės sandarą ir pateikimo
priežiūros institucijai periodiškumą nustato priežiūros institucijos teisės
aktai.
Metinę finansinę atskaitomybę sudaro:
1) balansinė ataskaita;
2) pelno (nuostolių) ataskaita;
3) aiškinamasis raštas.
Pasibaigus finansiniams metams, kredito unija
privalo:
1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne
vėliau kaip prieš 15 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo, pateikti priežiūros institucijai revizijos komisijos (revizoriaus)
ar audito įmonės patikrintą metinę finansinę atskaitomybę (metines finansines
ataskaitas), sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir revizijos komisijos
(revizoriaus) ar auditoriaus išvadą;
2) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne
vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo, sudaryti sąlygas kredito unijos nariams susipažinti su revizijos
komisijos (revizoriaus) ar audito įmonės patikrinta metine finansine
atskaitomybe (metinėmis finansinėmis ataskaitomis), sprendimo dėl pelno
paskirstymo projektu ir revizijos komisijos (revizoriaus) ar auditoriaus
išvada;
3) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų
pabaigos kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu patvirtinti
metinę finansinę atskaitomybę ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;
4) per 3 darbo dienas po kredito unijos visuotinio
narių susirinkimo sprendimo dėl metinės finansinės atskaitomybės patvirtinimo
priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinę
finansinę atskaitomybę ir sprendimą dėl pelno paskirstymo.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas negali
priimti sprendimo dėl pelno paskirstymo, jeigu nėra revizijos komisijos
(revizoriaus) ar auditoriaus atliktas metinės finansinės atskaitomybės
patikrinimas.
Už metinėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos
informacijos teisingumą atsako kredito unijos administracijos vadovas įstatymų
nustatyta tvarka.
Premijos ir kitos kredito unijos įstatuose
nustatytos išmokos kredito unijos vadovams išmokamos metams pasibaigus, jeigu
tokį sprendimą priima kredito unijos visuotinis narių susirinkimas,
tvirtindamas metinę finansinę atskaitomybę.
53 straipsnis. Auditas
Audito įmonė turi atlikti kredito unijos metinės
finansinės atskaitomybės auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą
dėl šios atskaitomybės, tai yra išvadą, ar kredito unija:
1) savo metinėje finansinėje atskaitomybėje teisingai
ir tiksliai parodė metinės veiklos rezultatus ir finansinę būklę;
2) finansinę atskaitomybę parengė pagal Lietuvos
Respublikoje galiojančius buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus ir
kitus teisės aktus;
3) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą;
4) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir
nurašymus;
5) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir
atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;
6) laikosi šio įstatymo ir priežiūros institucijos
teisės aktuose nustatytų kapitalo reikalavimų;
7) veiksmingai ir patikimai valdo nuosavybę bei
užtikrina saugią ir patikimą kredito unijos veiklą;
8) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines
sistemas.
Kredito unijos visuotinis narių susirinkimas renka
audito įmonę einamųjų ir ne daugiau kaip dvejų ateinančių finansinių metų
metinei finansinei atskaitomybei patikrinti.
Kredito unija iki einamųjų finansinių metų pirmojo
pusmečio pabaigos privalo su kredito unijos visuotinio narių susirinkimo
išrinkta audito įmone sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės
audito ir pateikti ją priežiūros institucijai.
25 straipsnis.
Kredito unijos visuotinių narių susirinkimų šaukimo terminai ir tvarka
Eilinį visuotinį narių susirinkimą
šaukia kredito unijos valdyba kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo
finansinių metų pabaigos. Apie šaukiamą eilinį visuotinį narių susirinkimą
valdyba privalo paskelbti kredito unijos įstatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip
prieš 20 dienų iki susirinkimo dienos.
Neeilinio visuotinio narių
susirinkimo šaukimo iniciatoriai pateikia valdybai paraišką. Joje nurodoma:
susirinkimo šaukimo pagrindas, tikslas ir darbotvarkės projektas. Valdyba,
gavusi paraišką, privalo per 10 dienų nuo paraiškos gavimo dienos priimti
sprendimą sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą. Neeilinis visuotinis
narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos gavimo
dienos, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 20 dienų nuo paskelbimo apie
susirinkimo sušaukimą dienos.
Pakartotinis kredito unijos
visuotinis narių susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų
nuo neįvykusio susirinkimo dienos, o kredito unijos nariai informuojami ne
vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio susirinkimo dienos.
Pranešime apie visuotinį narių
susirinkimą turi būti nurodyta:
1) kredito unijos pavadinimas ir
adresas;
2) susirinkimo data, laikas ir vieta;
3) susirinkimo darbotvarkė.
Ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki
susirinkimo dienos kredito unijos nariams turi būti suteikta galimybė
susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke.
Visuotinio narių susirinkimo
pirmininkas kiekvieną kartą sušaukus susirinkimą renkamas iš kredito unijos
narių, o iki jo išrinkimo pirmininkauja stebėtojų tarybos pirmininkas, jeigu
kitaip nenumato kredito unijos įstatai.
Visuotinis narių susirinkimas neturi
teisės priimti nutarimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, jeigu jame
dalyvauja mažiau kaip 2/3 kredito unijos narių, neįskaitant asocijuotų narių.
Pakartotiniame susirinkime galioja tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
37 straipsnis.
Skolintas kapitalas
Kredito unijos skolintą kapitalą
sudaro lėšos, kurias kredito unija įsigijo nuosavybės teise pagal skolinimosi
santykius iš kredito unijos narių, kredito unijų arba Centrinės kredito unijos
išleisdama ilgalaikius skolos vertybinius popierius (obligacijas) arba
sudarydama paskolos sutartis. Skolos vertybinių popierių pradinis išpirkimo
terminas ir (ar) paskolos sutarties galiojimo terminas turi būti ne trumpesni
kaip 5 metai.
Kredito unijos skolintas kapitalas
turi atitikti visus pasitikėtinės (subordinuotos) skolos (paskolos) požymius.
55 straipsnis. Kredito
unijų priežiūros institucija
Kredito unijų priežiūros institucija
yra Lietuvos bankas.
Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo
nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių kredito unijų priežiūrą.
Priežiūra atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu,
Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos Lietuvos
banko įstatymu ir priežiūros institucijos teisės aktais.
56 straipsnis. Priežiūros
tikslais gautos informacijos apsauga
Informacija, pagal šį įstatymą gauta priežiūros
tikslais, negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama ar kitokiu būdu
padaroma prieinama, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto
reikalavimo privalo laikytis priežiūros institucija, jos esami ar buvę
darbuotojai, priežiūros institucijos vardu veikiantys auditoriai ar kiti
asmenys, taip pat bet kurie kiti asmenys, kuriems įstatymų nustatyta tvarka
buvo perduota priežiūros tikslais gauta informacija.
Šio straipsnio 1 dalis netaikoma
informacijai, kuri jau yra viešai paskelbta ar prieinama arba iš kurios
tiesiogiai ar netiesiogiai negalima nustatyti duomenų apie konkrečius asmenis.
Priežiūros institucija turi teisę
priežiūros tikslais gautą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą iš
užsienio valstybių priežiūros institucijų, naudoti priežiūros funkcijoms,
įskaitant ir poveikio priemonių taikymą, atlikti ar įstatymų nustatyta tvarka
apskundus priežiūros institucijos sprendimą.
Priežiūros tikslais gauta informacija
gali būti perduota:
1) įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų
nustatyta tvarka, jei ji reikalinga baudžiamajai bylai tirti ar nagrinėti, taip
pat Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos
įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka;
2) teismui, kai ji reikalinga nagrinėjant kredito
unijos bankroto bylą ar bylą dėl kredito unijos priverstinio likvidavimo;
3) Lietuvos Respublikos finansinių paslaugų teikimo
veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų priežiūros institucijoms, jeigu ji
reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
4) užsienio valstybių kredito įstaigų ir
kitų finansinių paslaugų teikimo veiklos, draudimo veiklos ir finansų rinkų
priežiūros institucijoms, jeigu ji reikalinga priežiūros funkcijoms atlikti;
5) valstybės įmonei ,,Indėlių ir investicijų
draudimas“, jeigu ji reikalinga jos funkcijoms atlikti;
6) kredito unijos auditoriams, jeigu ji
reikalinga jų funkcijoms atlikti;
7) kitoms valstybės institucijoms, jeigu
tokia informacija reikalinga jų funkcijoms atlikti ir jei tai būtina kredito
unijų priežiūros tikslais;
8) Europos centriniam bankui, jeigu ji
reikalinga jo funkcijoms atlikti.
Šio straipsnio 5 dalies 3–6 punktuose
nurodytoms institucijoms priežiūros tikslais gauta informacija gali būti
perduodama, jei joms taikomi ne mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip
nustatyti šiame įstatyme.
Pagal šio straipsnio 5 dalies 4
punktą informacija gali būti perduota užsienio valstybės, kuri nėra Europos
Sąjungos valstybė narė, priežiūros institucijai, jei su ja sudaryta sutartis,
numatanti pasikeitimą priežiūros tikslais gauta informacija, ir pagal tos
valstybės įstatymus užsienio valstybės priežiūros institucijai taikomi ne
mažesni reikalavimai saugoti informaciją, kaip nustatyti šiame įstatyme.
57 straipsnis.
Prašymų dėl licencijos, leidimo, sutikimo išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo
nagrinėjimas ir priežiūros institucijos sprendimai
Detalias prašymų dėl šiame įstatyme nustatytų
licencijų, leidimų, sutikimų išdavimo ar dėl kitų veiksmų atlikimo (toliau
šiame straipsnyje – leidimų išdavimo) pateikimo, nagrinėjimo ir jų išdavimo
sąlygas ir tvarką bei detalius reikalavimus pateikiamiems dokumentams nustato
priežiūros institucijos teisės aktai.
Prašymas dėl leidimo išdavimo
išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per šiame įstatyme nustatytus terminus,
o jei terminai šiame įstatyme nenustatyti, – per priežiūros institucijos teisės
aktuose nustatytus terminus. Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti
papildomų dokumentų ir informacijos, reikalingų sprendimui priimti. Jeigu
priežiūros institucija pareikalauja papildomų dokumentų ir informacijos arba
papildomus dokumentus ar informaciją pateikia pats pareiškėjas, prašymo
nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai
pareikalautų ar papildomai pareiškėjo pateiktų dokumentų ir informacijos gavimo
dienos.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo
išdavimo priežiūros institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo informuoja pareiškėjus. Priežiūros institucijos atsisakymas išduoti
leidimą turi būti motyvuotas.
58 straipsnis. Priežiūros
institucijos teisės
Be kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose
nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:
1) duoti kredito unijai šio straipsnio 2 dalyje
nustatytus nurodymus, kuriuos kredito unija privalo įvykdyti priežiūros
institucijos nustatytais terminais ir nedelsdama raštu apie tai pranešti
priežiūros institucijai;
2) jei kredito unijos organų priimti sprendimai kelia
pavojų kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta
tvarka kreiptis į teismą, kad jie būtų pripažinti negaliojančiais;
3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis,
turto vertintojais ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl
kredito unijos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta kredito unijos turto
vertė, kredito unijos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar
patikrinti kiti kredito unijos veiklos klausimai. Jei atlikus patikrinimą nustatoma, kad kredito unija
priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatomi kiti
padaryti teisės aktų pažeidimai, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo
organizavimo išlaidas atlygina kredito unija. Kai pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys
šiame punkte nurodyti asmenys atlieka kredito unijos patikrinimą, šiems
asmenims taikomos šio įstatymo 60 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos;
4) reikalauti, kad būtų pakeista audito
įmonė, atliekanti kredito unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jei
audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų;
5) reikalauti, kad būtų pakeista kredito unijos
revizijos komisija (revizorius) ar kai kurie jos nariai, atliekantys kredito
unijos finansinės atskaitomybės patikrinimą, jeigu jie neatitinka teisės
aktuose, kredito unijos įstatuose nustatytų reikalavimų ar juos pažeidžia,
netinkamai atlieka jiems pavestas funkcijas ir pareigas.
Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę duoti kredito unijai tokius
rašytinius nurodymus:
1) priežiūros
institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar kredito
unijos veiklos trūkumus;
2) nesudaryti
tam tikrų sandorių ar sumažinti tokių sandorių mastą, įskaitant sandorius dėl
kredito unijos veiklą papildančių paslaugų pirkimo ar nekilnojamojo turto
įsigijimo, arba parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims turimą
nekilnojamąjį turtą;
3) priežiūros
institucijos nustatytu terminu atlikti kredito unijos tarpinės finansinės
atskaitomybės auditą;
4) parengti ir
įgyvendinti priežiūros institucijos nustatytais terminais ir jai priimtiną
kredito unijos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų pažeidimų, ir (ar) trūkumų
pašalinimo priemonių planą;
5) sušaukti kredito unijos visuotinį narių susirinkimą
arba stebėtojų tarybos ar valdybos posėdį ir juose svarstyti priežiūros
institucijos pasiūlytus klausimus;
6) kredito unijos vadovams atvykti į priežiūros
instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie nurodymą kredito
unijos vadovams atvykti į priežiūros instituciją turi teisę paskelbti viešai;
7) atlikti kitus
veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų siekiant, kad būtų pašalinti teisės
aktų pažeidimai ar kredito unijos veiklos trūkumai arba kad kredito unijos
veikla būtų stabili ir patikima.
Priežiūros
institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimus ar kredito unijos veiklos
trūkumus arba nustačiusi, kad kredito unijos veikla kelia grėsmę kredito unijos
veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai kredito unijai nustatyti
individualius kredito unijos veiklos riziką ribojančių normatyvų dydžius ar
papildomus reikalavimus dėl rizikos ribojimo. Toks priežiūros institucijos
sprendimas turi būti motyvuotas ir priimamas atsižvelgiant į šio įstatymo 62
straipsnio 2 dalies nuostatas.
Šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti nurodymai gali būti duodami kartu su
taikomomis poveikio priemonėmis.
Priežiūros
institucijos nustatyta tvarka priežiūros institucijos darbuotojai turi teisę
dalyvauti kredito unijos organų ir kredito unijos komitetų darbe – dalyvauti
susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti kredito
unijos organų, kredito unijos komitetų ir kredito unijos vadovų veiklą.
Priežiūros
institucija pačios nustatyta tvarka ir vadovaudamasi asmens duomenų apsaugą
reglamentuojančiais teisės aktais turi teisę kaupti ir kitaip tvarkyti duomenis
apie kredito unijos skolininkus. Kredito unija priežiūros institucijai privalo
teikti duomenis apie kredito unijos skolininkus ir turi teisę naudotis šiais
duomenimis priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta tvarka.
59 straipsnis.
Priežiūros institucijos sprendimų, veiksmų (neveikimo) apskundimas
Priežiūros institucijos sprendimus,
veiksmus (neveikimą) asmenys, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai
pažeisti, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti teismui.
Skundo padavimas teismui iki jo
išsprendimo nesustabdo skundžiamo sprendimo ar veiksmo vykdymo.
60 straipsnis.
Kredito unijų inspektavimas
Kredito unijų inspektavimą atlieka
priežiūros institucijos darbuotojai. Priežiūros institucija, inspektuodama
kredito uniją, gali pasitelkti ir kitų asmenų.
Kredito unija privalo sudaryti šias
sąlygas inspektavimui atlikti:
1) pateikti inspektavimą atliekantiems
asmenims visą jų prašomą informaciją ir dokumentus;
2) suteikti galimybę inspektavimą
atliekantiems asmenims naudotis kredito unijos informacinių sistemų duomenimis;
3) suteikti inspektavimą atliekantiems
asmenims darbo vietą.
Inspektavimą atliekantys asmenys
turi teisę:
1) inspektuojamos kredito unijos darbo
metu nekliudomai įeiti į kredito unijos ir jos padalinių patalpas;
2) reikalauti ir gauti inspektavimui
atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (originalus arba patvirtintus jų
nuorašus), kredito unijos vadovų ir kitų darbuotojų paaiškinimus žodžiu ar
raštu;
3) reikalauti padaryti pateiktų
dokumentų kopijas ar kredito unijos lėšomis patys juos kopijuoti;
4) turėti kitų teisės aktuose nustatytų
teisių.
Atlikus inspektavimą, jo rezultatai
raštu pateikiami kredito unijai. Kredito unijos stebėtojų tarybos, valdybos
nariai, administracijos vadovas privalo pasirašytinai susipažinti su
inspektavimo rezultatais.
Priežiūros institucijos teisės aktai
nustato detalią inspektavimo atlikimo ir inspektavimo rezultatų įforminimo
tvarką.
Centrinei kredito unijai stebint
kredito unijų, Centrinės kredito unijos narių veiklą, o jeigu reikia, jas
tikrinant, taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.
61 straipsnis.
Poveikio priemonės
Priežiūros institucija turi teisę
licenciją turinčioms kredito unijoms taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti dėl šio įstatymo ir kitų
teisės aktų, reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą,
pažeidimo arba priežiūros institucijos nurodymų nevykdymo;
2) skirti šio įstatymo nustatytas
baudas;
3) laikinai uždrausti teikti vieną ar
kelias finansines paslaugas;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti
vieno ar kelių kredito unijos filialų ar kitų struktūrinių padalinių veiklą.
Priežiūros institucijai priėmus sprendimą laikinai uždrausti filialo ar kito
struktūrinio padalinio veiklą, filialas ar kitas struktūrinis padalinys neturi
teisės teikti finansinių paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti
filialo ar kito struktūrinio padalinio veiklą, kredito unija, be to, privalo
nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar kito struktūrinio
padalinio veiklą;
5) laikinai nušalinti kredito unijos
stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį (narius), kredito unijos
administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius) nuo pareigų arba
nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos narį
(narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su jais
būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai;
6) paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą);
7) laikinai apriboti teisę disponuoti
lėšomis, esančiomis sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito
įstaigose, ir kitu turtu;
8) atšaukti išduotą licenciją ar
laikinai sustabdyti jos galiojimą.
Priežiūros institucija turi teisę
taikyti vieną ar kelias poveikio priemones.
Priežiūros institucija, priimdama
sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo ir parinkdama konkrečią poveikio
priemonę (priemones), atsižvelgia į nustatytų pažeidimų ir veiklos trūkumų
turinį, mastą, kartotinumą, jų įtaką indėlininkų ir kitų kreditorių interesams,
į asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, finansinę būklę, steigėjo, kredito unijos
narių ir vadovų pasirengimą bei galimybes pašalinti pažeidimus ir trūkumus,
taip pat nustatytų pažeidimų bei veiklos trūkumų ir numatomos taikyti poveikio
priemonės (priemonių) pasekmes asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė, ir
kredito unijų sistemos stabilumui ir patikimumui.
Priežiūros institucijos sprendimas
taikyti kredito unijai poveikio priemonę įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo
dienos, jeigu šiame įstatyme ar sprendime nenustatyta kitaip.
Priežiūros institucijos sprendimas
dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo turi būti motyvuotas ir įstatymų
nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Sprendimo apskundimas
nesustabdo šio sprendimo vykdymo. Teismas nevertina ir nesprendžia klausimo dėl
poveikio priemonės rūšies parinkimo ir jos taikymo tikslingumo.
Poveikio priemonės, kurios taikomos
laikinai, galioja iki priežiūros institucijos sprendime dėl poveikio priemonės
taikymo nurodyto termino, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, laiko
tarpu ar susietas su tam tikrų sąlygų atsiradimu (aplinkybių išnykimu), nebent
priežiūros institucija priima sprendimą jas atšaukti anksčiau nustatyto
termino.
62 straipsnis.
Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka
Priežiūros institucija turi teisę
taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš
šių pagrindų:
1) nustatytais terminais nepateikiama
šio įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatyta ar
pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga informacija;
2) nustatyta tvarka nevykdomi pagal šį
įstatymą duoti priežiūros institucijos nurodymai;
3) nebetenkinami reikalavimai,
nustatyti leidimo įsteigti kredito uniją ar licencijos išdavimui;
4) pažeidžiami įstatymų,
reglamentuojančių saugią ir patikimą kredito unijų veiklą, ir priežiūros
institucijos teisės aktų reikalavimai arba yra grėsmė, kad dėl kredito unijos
veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) klientų
interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
funkcionavimas;
5) kitais šio įstatymo nustatytais
atvejais.
Priežiūros institucija, prieš
spręsdama klausimą, ar taikyti poveikio priemonę, ne vėliau kaip prieš 10 dienų
iki šio klausimo nagrinėjimo dienos, praneša asmeniui, kuriam taikoma poveikio
priemonė, apie klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką bei pateikia jam informaciją
apie nustatytus faktinius duomenis, kurie sudaro poveikio priemonės taikymo
pagrindus, ar sudaro galimybę asmens, kuriam taikoma poveikio priemonė,
vadovams susipažinti su tokiais faktiniais duomenimis. Pranešimą gavęs asmuo
turi teisę iki klausimo nagrinėjimo dienos raštu pateikti paaiškinimus.
Poveikio priemonės taikymo klausimas svarstomas dalyvaujant asmens, kuriam
taikoma poveikio priemonė, vadovams (bent jau valdybos pirmininkui ar
administracijos vadovui). Vadovų neatvykimas ar paaiškinimų nepateikimas
netrukdo spręsti poveikio priemonės taikymo klausimo. Neatidėliotinais atvejais
priežiūros institucija turi teisę spręsti klausimą dėl poveikio priemonės
taikymo neatsižvelgdama į šios dalies nuostatas.
Poveikio priemonės gali būti
skiriamos, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o
esant tęstiniam ar trunkamam pažeidimui, - nuo paskutinių
tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamo pažeidimo pasibaigimo
dienos.
Sprendimas dėl poveikio priemonės
taikymo per 5 dienas išsiunčiamas (įteikiamas) kredito unijai. Informacija apie
pritaikytą poveikio priemonę skelbiama priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatyta tvarka, tačiau priežiūros institucija gali priimti sprendimą viešai
neskelbti tokios informacijos, jeigu jos paskelbimas viešai gali turėti
neigiamos įtakos kredito unijos ar Lietuvos Respublikos kredito unijų sistemos
stabilumui ir patikimumui.
Straipsnis
papildomas 5 dalimi nuo 2010-12-31:
Priežiūros
institucija sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo,
kuris pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą laikomas
draudžiamuoju įvykiu, priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai
nustato, kad priežiūros institucijos išduotą licenciją turinti kredito unija
negali įvykdyti pagrįsto reikalavimo grąžinti indėlį ir yra pagrindas manyti,
kad to negalės padaryti artimiausiu metu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
63 straipsnis.
Baudos
Priežiūros institucija turi teisę
kredito unijai skirti šias baudas:
1) už nustatytais terminais šio
įstatymo ar priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytos arba
pareikalautos informacijos ar dokumentų nepateikimą ar neteisingos informacijos
pateikimą - iki 0,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
2) už priežiūros institucijos pagal šį
įstatymą duotų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą – iki 1 procento
bendrųjų metinių pajamų arba už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną – iki 1 000 litų;
3) už veiksmų, kuriuos ji turi teisę
atlikti tik gavusi priežiūros institucijos leidimą, atlikimą neturint
priežiūros institucijos leidimo – iki 1,5 procento bendrųjų metinių pajamų;
4) už šio įstatymo draudžiamų atlikti
veiksmų ar veiklos vykdymą arba finansinių paslaugų teikimą, jei tokia teisė
apribota pagal šį įstatymą, - iki 2 procentų bendrųjų metinių
pajamų;
5) už kitus saugią ir patikimą kredito
unijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus - iki 0,1 procento bendrųjų metinių pajamų.
Konkretus skiriamos baudos dydis
nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, jo trukmę, anksčiau taikytas
poveikio priemones.
Baudos į valstybės biudžetą
sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai kredito unija
gavo priežiūros institucijos sprendimą skirti baudą. Bauda, skirta pagal šio
straipsnio 1 dalies 2 punktą už kiekvieną nurodymo nevykdymo ar netinkamo
vykdymo dieną, turi būti sumokama į valstybės biudžetą kiekvieną dieną. Jei
bauda per nurodytus terminus, o priežiūros institucijos sprendimą apskundus
teismui, – per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nesumokama, tai ji
priežiūros institucijos sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka (kai nėra kredito
unijos, kuriai paskirta bauda, nurodymo nurašyti lėšas) iš kredito unijos,
kuriai paskirta bauda, piniginių lėšų kredito įstaigose arba priežiūros
institucijos sprendimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Kredito
unijos stebėtojų tarybos nario (narių), valdybos
nario (narių), kredito unijos administracijos vadovo,
paskolų
komiteto nario (narių) nušalinimas nuo pareigų
Nuo priežiūros institucijos
sprendimo laikinai nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius),
valdybos narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų
komiteto narį (narius) nuo pareigų pateikimo kredito unijai dienos nuo pareigų
nušalintas asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio
priežiūros institucijos sprendimo pateikimo kredito unijai dienos jo priimti
sprendimai yra negaliojantys.
Jeigu priežiūros institucija priima
sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą, paskolų komiteto narį
(narius) nuo pareigų ir reikalauti, kad jie būtų atšaukti iš pareigų ir (ar) su
jais būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jų įgaliojimai, kredito unijos
organas, kuriam suteikta tokia teisė, privalo per priežiūros institucijos
sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį iš pareigų ir (ar) nutraukti
su juo sudarytą sutartį ar panaikinti jo įgaliojimus.
Apie priežiūros institucijos
sprendimą nušalinti kredito unijos stebėtojų tarybos narį (narius), valdybos
narį (narius), kredito unijos administracijos vadovą nuo pareigų pranešama
kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui bei paskelbiama
leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“. Apie priežiūros
institucijos sprendimą nušalinti kredito unijos paskolų komiteto narį (narius)
nuo pareigų pranešama kredito unijai.
65 straipsnis.
Kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas)
Kredito unijos veiklos apribojimas
(moratoriumas) - kredito unijos veiklos laikinas dalinis apribojimas.
Kredito unijos veiklos apribojimus nustato šis įstatymas ir priežiūros
institucijos sprendimas dėl kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)
paskelbimo.
Be kitų šio įstatymo 62 straipsnyje
nustatytų pagrindų, priežiūros institucija turi teisę paskelbti kredito unijos
veiklos apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija per 5 darbo dienas negali
įvykdyti bent vieno kreditoriaus pagrįsto finansinio reikalavimo (dėl lėšų
kredito unijos sąskaitose trūkumo negali atlikti kliento mokėjimo pavedimo,
grąžinti indėlių ar kitų pasiskolintų lėšų arba vykdyti kitų finansinių
įsipareigojimų ir pan.) ar yra pagrįstas pagrindas manyti, kad to negalės
padaryti artimiausiu metu.
Priežiūros institucija, priimdama
sprendimą skelbti kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą), paskiria
kredito unijos laikinąjį administratorių.
Laikinuoju administratoriumi gali
būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Jei laikinuoju administratoriumi
skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirti vienas ar keli laikinojo
administratoriaus padėjėjai. Atlyginimus laikinajam administratoriui ir jo
padėjėjams, atsižvelgdama į laikinojo administratoriaus veiklos mastą,
kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai
išmokami iš kredito unijos lėšų. Kredito unijos laikinuoju
administratoriumi negali būti paskirtas priežiūros institucijos darbuotojas.
Laikinasis administratorius turi būti nepriekaištingos reputacijos, kaip
nurodyta šio įstatymo 30 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
Kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminą nustato priežiūros institucija. Šis terminas negali būti
ilgesnis kaip 6 mėnesiai. Jei priežiūros institucija pritaria laikinojo
administratoriaus pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos
stabilumo ir patikimumo atkūrimo, kredito unijos veiklos apribojimo
(moratoriumo) terminas priežiūros institucijos sprendimu gali būti pratęstas
dar iki 6 mėnesių.
Apie priimtą sprendimą skelbti
kredito unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos
laikinąjį administratorių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo
dienos pranešama kredito unijai ir juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip
pat paskelbiama leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Nuo sprendimo paskelbti kredito
unijos veiklos apribojimą (moratoriumą) ir paskirti kredito unijos laikinąjį
administratorių pateikimo kredito unijai dienos:
1) sustabdomi kredito unijos stebėtojų
tarybos, valdybos ir administracijos vadovo įgaliojimai. Jie pereina kredito
unijos laikinajam administratoriui. Visi šiame punkte nurodytų kredito unijos
organų sprendimai, priimti po sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą) ir paskirti laikinąjį administratorių įsigaliojimo
dienos, yra negaliojantys ir nevykdytini;
2) kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo sprendimai įsigalioja tik juos suderinus su kredito unijos
laikinuoju administratoriumi ir priežiūros institucija. Jie savo nuomonę dėl pateikto derinti visuotinio narių
susirinkimo sprendimo privalo pateikti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo
visuotinio narių susirinkimo sprendimo gavimo dienos;
3) kredito unijai draudžiama vykdyti
įsipareigojimus mokėti ar perleisti kredito unijos turtą, jei šie
įsipareigojimai atsiranda iš sandorių ar kitų juridinių faktų, buvusių iki
kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) paskelbimo dienos, išskyrus
mokėjimus, būtinus apribotai kredito unijos veiklai apribojimo (moratoriumo)
metu užtikrinti. Kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) metu netesybos
už kredito unijos prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą neskaičiuojamos ir
nemokamos. Palūkanos pagal kredito unijos prievoles skaičiuojamos, tačiau
išmokamos tik pasibaigus kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo)
terminui;
4) draudžiama įskaityti bet kokius
kredito unijos ir jos klientų reikalavimus;
5) sustabdomos teisme nagrinėjamos
bylos, kuriose kredito unijai pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat
išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, kai skolininkė yra kredito unija.
Šio straipsnio 7 dalies 3 ir 4
punktuose nustatyti draudimai netaikomi, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai,
reglamentuojantys mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų
funkcionavimą, ir kiti įstatymai nustato, kad kredito unija privalo vykdyti
prievoles ir jos veiklą apribojus.
Kredito unijos laikinasis
administratorius, be kita ko:
1) atlikdamas kredito unijos stebėtojų
tarybos, valdybos ir administracijos vadovo funkcijas, privalo siekti, kad
kredito unija vėl taptų stabili ir patikima, arba siūlyti kredito unijos
visuotiniam narių susirinkimui priimti tam reikalingus sprendimus;
2) per priežiūros institucijos
nustatytą terminą privalo išnagrinėti ir įvertinti kredito unijos finansinę
būklę, galimus kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus ir
pateikti priežiūros institucijai išvadą bei pasiūlymus. Laikinojo
administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose, be kita ko, turi būti numatyta
galimų kredito unijos veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdų sėkmingo
įgyvendinimo lyginamoji tikimybė, kiekvienam galimam būdui įgyvendinti
reikalingos išlaidos, terminai ir jų įvertinimas bei galimi rezultatai, taip
pat poreikis pratęsti kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) terminą
ir (ar) priimti kitus sprendimus, leidžiančius įgyvendinti kredito unijos
veiklos stabilumo ir patikimumo atkūrimo būdus. Jeigu nėra realių galimybių
atkurti kredito unijos veiklos stabilumą ir patikimumą, laikinojo
administratoriaus išvadoje ir pasiūlymuose gali būti siūloma spręsti klausimus
dėl kredito unijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo;
3) turi teisę be įspėjimo nutraukti
sutartis su kredito unijos valdybos nariais ir administracijos vadovu. Šiems
asmenims išeitinė išmoka nemokama;
4) apie administravimo eigą privalo
teikti informaciją priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir kredito
unijos visuotiniam narių susirinkimui jo nustatyta tvarka.
Kredito unijos laikinasis
administratorius be kredito unijos visuotinio narių susirinkimo sutikimo neturi
teisės parduoti ar kitaip perleisti, taip pat įkeisti kredito unijos
nekilnojamąjį turtą.
Kredito unijos laikinasis
administratorius privalo savo funkcijas atlikti apdairiai, sąžiningai ir
atsižvelgdamas į kredito unijos ir visų kredito unijos kreditorių interesus.
Kredito unijos laikinasis administratorius negali jam suteiktų teisų panaudoti
savo asmeniniams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Laikinasis
administratorius už padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Priežiūros institucija,
atsižvelgdama į kredito unijos laikinojo administratoriaus pasiūlymus, iki
kredito unijos veiklos apribojimo (moratoriumo) termino pabaigos priima vieną
iš šių sprendimų:
1) atšaukti kredito unijos veiklos
apribojimą (moratoriumą), jei kredito unija, nesibaigus kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) terminui, atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus
ir gali stabiliai bei patikimai veikti;
2) pratęsti kredito unijos veiklos
apribojimo (moratoriumo) terminą ar atšaukti kredito unijos veiklos apribojimą
(moratoriumą), jei priežiūros institucija pritaria laikinojo administratoriaus
pateiktoms išvadoms ir pasiūlymams dėl kredito unijos veiklos stabilumo ir
patikimumo atkūrimo;
3) atšaukti licenciją.
66 straipsnis.
Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas
Jeigu priežiūros institucija
pritaiko šio įstatymo 61 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą poveikio
priemonę, kredito unija laikinai neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis
sąskaitose Centrinėje kredito unijoje bei kitose kredito įstaigose, ir kitu
turtu, kurie nurodyti priežiūros institucijos sprendime.
Priežiūros institucijos sprendimas
laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Centrinėje kredito
unijoje bei kitose Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito įstaigose, ir kitu
Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir
teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas turto arešto aktų
registre. Priežiūros institucijos sprendime turi būti nurodyti duomenys,
reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti turto arešto aktų
registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais
atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas registre
laikinai.
DEVINTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS PABAIGA
67 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo procedūrų teisinis
reglamentavimas
Kredito unija reorganizuojama ir
likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio įstatymo, Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir, jei šis įstatymas nenustato kitaip,
Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta
tvarka.
Kredito unija negali būti
pertvarkoma.
68 straipsnis.
Kredito unijos reorganizavimas
Reorganizuojant kredito uniją jungimo būdu, kitas reorganizavime
dalyvaujantis ar reorganizuojamas subjektas gali būti tik kredito unija.
Reorganizuojant kredito uniją
skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems išdalijamos kredito
unijos teisės ir pareigos ar kurie įsteigiami, turi būti kredito unija.
Jeigu reorganizuojant kredito uniją
įsteigiama nauja kredito unija, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti
licenciją. Tokiu atveju prašymas išduoti licenciją ir licencijos išdavimui
reikalingi dokumentai ir duomenys priežiūros institucijai pateikiami kartu su
prašymu išduoti leidimą reorganizuoti kredito uniją ir kartu su sprendimu dėl
leidimo reorganizuoti kredito uniją išdavimo priimamas sprendimas dėl
licencijos išdavimo.
Reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos šio
įstatymo nustatytais atvejais privalo gauti priežiūros institucijos sutikimą
vykdyti reorganizavimą ir priežiūros institucijos leidimą jas reorganizuoti.
69 straipsnis.
Sutikimas vykdyti reorganizavimą
Jeigu kredito unija reorganizuojama jungimo būdu, apie numatomą
reorganizavimą privaloma informuoti priežiūros instituciją ir gauti jos
sutikimą vykdyti reorganizavimą.
Sutikimui vykdyti reorganizavimą gauti
reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito unijos pateikia
prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus.
Sutikimą vykdyti reorganizavimą išduoda priežiūros institucija šio įstatymo ir
priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimas dėl sutikimo
išdavimo priimamas atsižvelgiant į priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus sisteminės rizikos lygio vertinimo kriterijus.
Priežiūros institucija priima sprendimą dėl
sutikimo išdavimo per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti sutikimą gavimo dienos.
70 straipsnis.
Leidimas reorganizuoti kredito uniją
Kredito unijos reorganizavimas gali būti užbaigtas tik gavus
priežiūros institucijos leidimą reorganizuoti kredito uniją.
Leidimą reorganizuoti kredito uniją išduoda
priežiūros institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta
tvarka.
Priėmus sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo, reorganizavime dalyvaujančios ir reorganizuojamos kredito
unijos, norėdamos gauti leidimą reorganizuoti kredito uniją, priežiūros
institucijai pateikia prašymą ir priežiūros institucijos teisės aktuose
nustatytus dokumentus bei duomenis, įskaitant:
1) reorganizavimo sąlygas;
2) kredito unijos valdybos ataskaitą;
3) reorganizavimo sąlygų įvertinimą;
4) kredito unijos organo sprendimą dėl kredito unijos
reorganizavimo;
5) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad
kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus leidimo steigti kredito uniją
išdavimui, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;
6) dokumentus ir duomenis, patvirtinančius, kad
kredito unija atitinka reikalavimus, nustatytus licencijos išdavimui, jei
kredito unija tęsia veiklą po reorganizavimo.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo reorganizuoti kredito
uniją išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą reorganizuoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio
4 dalyje, jei reorganizavimo metu steigiama nauja kredito unija;
3) yra pagrindai, nustatyti šio įstatymo 9 straipsnio
9 dalyje, jei reorganizavime dalyvaujanti kredito unija tęsia veiklą po
reorganizavimo.
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo reorganizuoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
71 straipsnis. Kredito
unijos likvidavimas
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
narių sprendimu ar kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
Kredito unijos visuotinis narių
susirinkimas gali priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą ir ją
likviduoti tik gavus priežiūros institucijos leidimą likviduoti kredito uniją.
Leidimą likviduoti kredito uniją išduoda priežiūros
institucija įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
Kredito unija, norėdama gauti leidimą
likviduoti kredito uniją, priežiūros institucijai pateikia prašymą ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus dokumentus bei duomenis,
įskaitant kredito unijos valdybos parengtą ir kredito unijos visuotinio narių
susirinkimo patvirtintą kredito unijos likvidavimo ir atsiskaitymo su
kreditoriais planą, kuriame, be kita ko, turi būti nurodyti atsiskaitymo su
kreditoriais terminai ir šaltiniai, taip pat ekspertų išvadas dėl kredito
unijos turto vertės. Kartu turi būti pateiktas prašymas atšaukti licenciją.
Priežiūros institucija privalo išnagrinėti
pateiktus dokumentus ir priimti sprendimą dėl leidimo likviduoti kredito uniją
išdavimo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
Kredito unija gali būti likviduojama kredito unijos
visuotinio narių susirinkimo sprendimu tik tuo atveju, jeigu ji pajėgi visiškai
atsiskaityti su kreditoriais.
Priežiūros institucija gali atsisakyti išduoti
leidimą likviduoti kredito uniją, jei:
1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir
priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi
teisės aktuose nustatyti ar papildomai pareikalauti duomenys ar jie neteisingi;
2) galima daryti išvadą, kad kredito unija yra
nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais (kredito unijos turto nepakanka,
kad būtų galima patenkinti visus kreditorių reikalavimus).
Apie priimtą sprendimą dėl leidimo likviduoti
kredito uniją išdavimo priežiūros institucija raštu praneša juridinių asmenų
registro tvarkytojui.
Apie kredito unijos visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą
likviduoti kredito uniją ir paskirti kredito unijos likvidatorių kredito unija
per 3 darbo dienas turi pranešti priežiūros institucijai.
Kredito unijos, kuriai priežiūros
institucijos sprendimu atšaukta licencija, visuotinis narių susirinkimas
privalo priimti sprendimą nutraukti kredito unijos veiklą. Šiuo atveju šio
straipsnio 2 dalis netaikoma.
Kredito unija likviduojama teismo
sprendimu, jeigu kredito unijos, kuriai atšaukta licencija, visuotinis narių
susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo
nutraukti kredito unijos veiklą. Kreiptis į teismą dėl kredito unijos
likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, kredito unijos valdyba arba bent
vienas kredito unijos narys. Teismas sprendimą dėl kredito unijos likvidavimo
turi priimti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl kredito
unijos likvidavimo kitais negu šio straipsnio 11 dalyje nustatytais pagrindais,
privalo pranešti priežiūros institucijai ir gauti jos išvadą dėl kredito unijos
likvidavimo.
Visais atvejais teismas, priėmęs sprendimą likviduoti kredito
uniją, per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai
pranešti priežiūros institucijai.
DEŠIMTASIS
SKIRSNIS
KREDITO UNIJOS
BANKROTAS
72 straipsnis.
Kredito unijų bankroto procedūros teisinis reglamentavimas
Kredito unijų bankroto procedūras
reglamentuoja šis įstatymas, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas,
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Lietuvos
Respublikos finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.
73 straipsnis.
Sąlygos pripažinti kredito uniją nemokia
Sąlygas, kuriomis kredito unija gali
būti pripažįstama nemokia, ir kredito unijos nemokumo apskaičiavimo ir
įvertinimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.
Kredito unijos bankroto bylą teismas
iškelia tik tuo atveju, jeigu yra priežiūros institucijos išvada apie kredito
unijos nemokumą.
74
straipsnis. Kredito unijos bankroto byla
Priėmus nutartį iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos
kreditoriai apie tai nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir
kredito unijos buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą
nagrinėjantį teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus,
taip pat terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje
dalyje nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos
administratoriui.
Teismo nustatytas terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi
teisę pareikšti savo reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo
teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui priėmus nutartį iškelti
kredito unijai bankroto bylą:
1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos
organai netenka savo įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus
nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau
atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša juridinių asmenų registro
tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki
bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų
privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos
teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už
visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo
santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė
hipoteka.
Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte
nustatyti draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir
vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų
nustatytais atvejais, kai yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo
vykdyti prievoles po teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kredito unijos administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo
teismo nutarties iškelti kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo
pateikti teismui tvirtinti kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius
turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta
administravimo išlaidų sąmata.
Jeigu kredito unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal
teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos
įmonių bankroto įstatyme nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus
kreditorių komiteto sudarymą ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas.
Kreditorių komitetas sudaromas iš ne daugiau kaip 15 narių. Vienas iš
kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų
draudimas“.
Administratorius privalo priežiūros
institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją
apie kredito unijos bankroto procedūros eigą.
Iškėlus kredito unijos bankroto bylą,
taikos sutartis negali būti sudaroma.
74 straipsnis.
Kredito unijos bankroto byla
Priėmus nutartį
iškelti kredito unijos bankroto bylą, kredito unijos kreditoriai apie tai
nedelsiant informuojami teismo nutartyje nustatytu būdu ir kredito unijos
buveinės vietos spaudoje viešai paskelbiant bankroto bylą nagrinėjantį
teismą, bylos numerį, bankrutuojančios kredito unijos rekvizitus, taip pat
terminus, iki kada yra priimami kreditorių reikalavimai. Teismas šioje dalyje
nustatytus veiksmus gali pavesti atlikti kredito unijos administratoriui.
Teismo nustatytas
terminas, iki kada kredito unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo
reikalavimus, turi būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo teismo nutarties
iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto
bylą:
1) administratorius
pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organai netenka savo
įgaliojimų. Lietuvos apeliaciniam teismui panaikinus nutartį iškelti kredito
unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu
atveju teismas praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito
unijos teisinio statuso pasikeitimą;
2) draudžiama vykdyti
visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant
palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti
skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka;
3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito
unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą
mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyti
draudimai netaikomi įstatymų, reglamentuojančių mokėjimų ir vertybinių popierių
atsiskaitymo sistemų funkcionavimą, ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, kai
yra tiesiogiai nurodyta, kad kredito unija privalo vykdyti prievoles po teismo
nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo.
Kredito unijos
administratorius ne vėliau kaip per 5 dienas nuo teismo nutarties iškelti
kredito unijos bankroto bylą priėmimo dienos privalo pateikti teismui tvirtinti
kredito unijos lėšų sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti
administravimo išlaidoms apmokėti, iki bus patvirtinta administravimo išlaidų
sąmata.
Jeigu kredito
unijos, kuriai iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą
sąrašą yra daugiau kaip 50, visas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme
nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus kreditorių komiteto sudarymą
ir keitimą, turi tik kreditorių komitetas. Kreditorių komitetas sudaromas iš ne
daugiau kaip 15 narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės
įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.
Administratorius privalo priežiūros institucijai
jos nustatyta tvarka ir terminais reguliariai teikti informaciją apie kredito
unijos bankroto procedūros eigą.
Iškėlus kredito unijos bankroto bylą, taikos
sutartis negali būti sudaroma.
75 straipsnis.
Bankrutavusios kredito unijos likvidavimas
Teismas pripažįsta kredito uniją bankrutavusia ir priima nutartį
kredito uniją likviduoti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties
patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos.
Nustatyta tvarka neparduotos ir kreditorių neperimtos kredito unijos
reikalavimo teisės neatlygintinai perduodamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paskirtai institucijai.
Prieš kiekvieną atsiskaitymą su
kreditoriais kredito unijos likvidatorius pateikia teismui tvirtinti
atsiskaitymų su kreditoriais planą. Jame turi būti nurodyti atsiskaitymo
terminai, išmokėtinų sumų dydžiai ir kreditorių reikalavimų tenkinimo mastas
perduodant kreditoriams turtą, įskaitant reikalavimo teises.
Kredito unijos kreditorių reikalavimai užsienio valiuta tenkinami
Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal oficialų nacionalinės valiutos
ir užsienio valiutos santykį, buvusį teismo nutarties iškelti kredito unijai
bankroto bylą priėmimo dieną.
76 straipsnis.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė
Pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų
reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalą dėl
suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl
mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.
Antrąja eile tenkinami valstybės
įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių
su draudimo išmokų kredito unijos indėlininkams, nurodytiems Lietuvos
Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme,
išmokėjimu.
Trečiąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų mokėjimų į
biudžetą bei dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos
draudimo įmokų, taip pat dėl suteiktų paskolų, gautų valstybės vardu ir su
valstybės garantija.
Ketvirtąja eile tenkinami kiti
kredito unijos kreditorių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6
dalyse, reikalavimai.
Penktąja eile tenkinami kreditorių reikalavimai pagal sutartis, kurių sąlygos atitinka
pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos sąlygas.
Šeštąja eile tenkinami kredito unijos
stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir kredito unijos administracijos
vadovo reikalavimai.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Priedas papildomas priedu nuo 2010-12-31:
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
Lietuvos
Respublikos
kredito unijų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTAI
2009 m.
kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/14/EB, iš dalies
keičianti Direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų nuostatas dėl
kompensacijų lygio ir išmokėjimo termino (OL 2009 L 68, p. 3).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-551,
1997 12 02, Žin., 1997, Nr. 114-2870 (1997 12 12)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 9, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1683, 2000 05 18, Žin., 2000, Nr.
45-1289 (2000 06 02)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-194, 2001 02 27, Žin., 2001, Nr.
23-762 (2001 03 16)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-979,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 65-2639 (2002-06-28)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1615,
2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-3003 (2008-07-05)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis
įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio
įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 44
straipsnio 3 dalis galioja iki 2013 m. sausio 1 d.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-378,
2009-07-21, Žin., 2009, Nr. 93-3971 (2009-08-04)
KREDITO UNIJŲ ĮSTATYMO 62
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-555,
2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6893 (2009-12-28)
KREDITO
UNIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. XI-597,
2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-8 (2010-01-05)
KREDITO UNIJŲ
ĮSTATYMO 5, 6, 9, 11, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušrinė Trapinskienė
(2010-01-15)
autrap@lrs.lt
54 straipsnis.
Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė
Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų pareigas
ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
KREDITO UNIJŲ PRIEŽIŪRA