← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1999-06-22

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.07.07)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.106-2427

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.

2.

Lietuvos Respublikos piliečių,

turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja

tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,

karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Karo prievolė

Karo  prievolė  -  Konstitucijoje

numatyta  Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją  karo  arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo

agresijos.

3 straipsnis. Piliečių karo

prievolės užtikrinimas

1.

Piliečių karo prievolę

užtikrina valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės,

įstaigos ir organizacijos.

2.

Į darbą (tarnybą) valstybės

tarnyboje bei policijoje gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo

tarnybą privalantys atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos

arba ji atidėta šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio

įstatymo nustatytomis sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.

3.

Karo prievolininkai, stodami į darbą

(tarnybą) valstybės tarnyboje bei policijoje, privalo pateikti karo

prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio

liudijimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

4 straipsnis. Pagrindinės

šio įstatymo sąvokos

1.

Karinė įskaita - karo

prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių bei atsargos karo

prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.

2.

Privalomoji karo tarnyba -

Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio

privaloma karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė

pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba

aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.

3.

Alternatyvioji krašto

apsaugos tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji

krašto apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių

įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.

4.

Karo prievolininkas - karo

prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.

5.

Ikišauktinio amžiaus

jaunuolis - karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.

6.

Šauktinis - karo

prievolininkas (vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės

karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos

neatleistas dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių.

7.

Naujokas - šauktinis,

naujokų šaukimo komisijos sprendimu paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo

paskyrimo į jį dienos iki atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos.

8.

Rezervo prievolininkas - iki

šio įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę

karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir

išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei

įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.

9.

Aktyviojo rezervo kario prievolė - atsargos kario, įrašyto į

aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į krašto

apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.

10.

Individualiojo rezervo kario prievolė - dėl amžiaus ar dėl kitų

priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir perkelto į

individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą

mobilizacijos atveju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

II SKYRIUS

REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA

5 straipsnis. Jaunuolių įrašymas į

karinę įskaitą

1.

Lietuvos Respublikos

piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius

pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio

sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės)

pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.

2.

Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai

įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose,  jiems

išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMAS

6 straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka

1.

Lietuvos Respublikos

pilietis, kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę teritorinę karinę

įstaigą 45 dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų iki 19 metų

sukakties dienos ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties. Šauktiniai,

kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje

numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos

atidėjimo termino gali kreiptis į naujokų šaukimo komisiją, o naujokų šaukimo

komisija privalo juos pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra

šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios

tarnybos pagrindų.

2.

Šauktiniai taip pat privalo

atvykti į vietines teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir

šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo

dieną nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto

(rajono) laikraštyje.

3.

Be pateisinamos

priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.

4.

Šauktiniai, nepašaukti į

privalomąją pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų

priežasčių, į ją šaukiami šioms priežastims išnykus.

5.

Šauktiniams, kurie naujokų

šaukimo komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai

ir paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam

laikui, negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.

6.

Kario statusą naujokas įgyja nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą)

dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

7 straipsnis. Pateisinamos neatvykimo

priežastys

1.

Visais šiame įstatyme nustatytais

atvejais karo prievolininkų neatvykimo  nurodytu  laiku pateisinamos priežastys

yra šios:

1) šauktinio liga;

2) šauktinio šeimos nario ar artimo

giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė ar nelaimingas

atsitikimas;

4) šauktinio mokymasis

užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą

pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1-3

punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti pateisinamąjį dokumentą

ir pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4 punkte nurodytu atveju šauktiniai

privalo pateikti arba atsiųsti registruotu laišku pateisinamąjį dokumentą ir

dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

8 straipsnis. Atleidimas nuo privalomosios

pradinės karo tarnybos arba jos pakeitimas

1.

Nuo privalomosios pradinės

karo tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) dėl sveikatos būklės

netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą

Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose;

2) raštu pareiškę, kad dėl

religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, ir paskirti

atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

3) valstybės pripažintų

tradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

2.

Asmuo, nuteistas už padarytą

sunkų nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, negali

būti šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą.

3.

Šio įstatymo 17 straipsnyje

numatytos trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš

šių tarnybos atlikimo būdų:

1) aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos,

studentams - studijų metu mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose atliekant

karinę praktiką kariuomenėje;

2) Lietuvos karo akademijos kariūnams - mokymusi pagal 2 metų mokymo

programą;

3) baigusiems aukštąsias

mokyklas asmenims - iki 6 mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose

kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės

tarnyba pagal bazinį kario parengimo kursą;

4)

šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka būtinaisiais kariniais mokymais;

5) sudariusiems kario savanorio

tarnybos sutartį asmenims - pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba

rikiuotės savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.

4.

Privalomąją pradinę karo

tarnybą atlikę laikomi asmenys:

1) atlikę šio įstatymo 17

straipsnyje nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;

2) atlikę tarnybą vienu iš šio

straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį

pažymėjimą.

5.

Privalomoji pradinė karo

tarnyba vienu iš šio straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų gali

būti pakeista krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka naujokų šaukimo

komisijos rekomendavimu. Šiais būdais atliekamos tarnybos trukmę ir jos

atlikimą patvirtinančių pažymėjimų formą kariuomenės vado siūlymu nustato

krašto apsaugos ministras.

6.

Baigę aukštąsias arba

aukštesniąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 15 mėnesių po tokios mokyklos

baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos,

nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas

1.

Naujokų šaukimo komisijos

sprendimu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba

šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atidedama:

1) dieninių, vakarinių

vidurinių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems

kaip 20 metų, - kol jas baigs;

2) aukštųjų ir aukštesniųjų

mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinio skyriaus) - iki jiems sukaks 24

metai;

3)

magistrantams - iki jiems sukaks 26 metai;

4) doktorantams ir rezidentams;

5) asmenims, kuriems iškeltos

baudžiamosios bylos, - iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos

nutraukimo;

6) kai šauktinio motina ar tėvas

yra I ar II grupės invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių, galinčių

juos išlaikyti;

7) kai šauktinio motina viena

ar šauktinio tėvas vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16

metų arba vyresnių, pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau

pilnamečių šeimos narių;

8) kai šauktinis turi vieną ar

daugiau nepilnamečių iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių

šeimos narių, galinčių juos išlaikyti;

9) kai šauktinio žmona yra I ar

II grupės invalidė arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3

metai;

10) kai šauktinis privalo

išlaikyti nedarbingus senelius, nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių,

privalančių juos išlaikyti;

11) kai šauktinis savivaldybės

tarybos sprendimu paskirtas globėju (rūpintoju), - iki globos (rūpybos) termino

pabaigos;

12) kai šauktinis turi ir savo

šeimoje išlaiko 2 ar daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;

13) kai šauktinis ūkininko

šeimoje yra vienintelis darbingas vyras;

14) dėl kitų šiame įstatyme

nenurodytų ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių vieniši ar nedarbingi šauktinio

šeimos nariai, likę be jo paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje - tik su krašto

apsaugos ministro leidimu.

2.

Tais atvejais, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti

pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji pradinė karo

tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:

1) kai šauktinis turi ir savo

šeimoje išlaiko 1 ar daugiau vaikų;

2) kai šauktinis yra vedęs ir

jis arba jo sutuoktinė yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms

šeimoms butui ar namui statyti (pirkti);

3) kai šauktiniui baigėsi

tarnybos atidėjimo terminas, jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne

mažiau kaip 2 metus turi įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir

moka jų mokesčius;

4) kai šauktinis yra aukštosios

arba aukštesniosios mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas - iki jam sukaks

24 metai.

3.

Tais atvejais, kai atidedant

privalomąją pradinę karo tarnybą, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas

papildomas sąlygas, šaukimo metu šauktinių lieka mažiau, negu turi būti

pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, papildomos privalomosios

pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka: nuo šio

straipsnio 2 dalies 1 punkto iki 4 punkto.

4.

Tais atvejais, kai atidėjus

privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas

papildomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygas šaukimo metu

šauktinių lieka daugiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų

skaičių, šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami juos atrinkus

atsitiktinės atrankos būdu. Šauktinių atrinkimo atsitiktinės atrankos būdu

tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

5.

Piliečiai, kuriems

privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio

straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose ir 2 dalies 1-4 punktuose, ir atidėjimo

priežastys per 3 metus neišnyko, šaukiami į būtinuosius karinius mokymus.

Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo laikotarpiu būtinuosius karinius

mokymus gali baigti ir piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo

atidėta dėl kitų priežasčių.

6.

Naujokų šaukimo komisijos

privalomąją pradinę karo tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus

šiame įstatyme nurodytoms aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas

kiekvieną kartą ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

10 straipsnis. Šaukimo

finansavimas

Išlaidos, susijusios su

ikišauktinio amžiaus jaunuolių registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją

pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo

prievolininkų mokymais, jų sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo

privalomajai karo tarnybai, finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės

biudžeto asignavimų krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMO KOMISIJOS

11 straipsnis. Šaukimo komisijos

1.

Karo prievolininkams į tarnybą

pašaukti, tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti

sudaromos :

1) naujokų šaukimo komisijos;

2) šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos;

3) Vyriausioji naujokų šaukimo

komisija;

4) Centrinė karinės medicinos

ekspertizės komisija.

2.

Į medicinos ekspertizės komisijas

turi būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę

atlikti karinę medicininę ekspertizę.

12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir

šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos

1.

Naujokų šaukimo ir šauktinių

medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras.

Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos

iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos

ministras.

2.

Išlaidos, susijusios su

savivaldybės mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų

darbu, apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto

apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas

darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo

nariais.

3.

Naujokų šaukimo ir šauktinių

medicinos ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.

4.

Naujokų šaukimo komisijos

organizuoja ir atlieka naujokų šaukimą.

5.

Savivaldybės mero tvirtinama

naujokų šaukimo komisija susideda iš:

1) pirmininko - savivaldybės

mero įgalioto asmens;

2) pirmininko pavaduotojo -

vietinės teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;

3) narių - policijos bei

savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių medicinos

ekspertizės komisijos pirmininko;

4) sekretoriaus.

6.

Naujokų šaukimo komisija:

1) sudaro naujokų šaukimo

tvarkaraštį;

2) tikrina šauktinių dokumentus

ir nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;

3) skiria šauktinį į dalinį,

praneša jam tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;

4) priima šauktinių, dėl

religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus

atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo

20 straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią

tarnybą;

5) atleidžia šauktinius nuo

privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais

atvejais;

6) atideda šauktiniams

privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais

ir tvarka.

7.

Naujokų šaukimo komisijos posėdžius

šaukia  jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius

protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

8.

Naujokų šaukimo komisijos

sprendimai gali  būti skundžiami Vyriausiajai  naujokų šaukimo komisijai per 10

dienų nuo sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.

9.

Šauktinių medicinos

ekspertizės komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių

specializacijų gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų

specializacijas, taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos

personalo sudėtį tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.

10.

Šauktinių medicinos ekspertizės

komisija vadovaujasi Vyriausybės  patvirtintais Karinės  medicinos  ekspertizės

nuostatais ir privalo:

1) atlikti medicinos ekspertizę

ir nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai

pradinei karo tarnybai;

2) prireikus siųsti šauktinius į

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens

sveikatos priežiūros  viešąsias  ar  biudžetines  įstaigas  ištirti papildomai.

11.

Už šauktinių medicinos

ekspertizės komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę

išvadą ir kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

13 straipsnis. Vyriausioji naujokų

šaukimo komisija

1.

Prie Krašto apsaugos ministerijos

sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.

2.

Vyriausioji naujokų šaukimo komisija

susideda iš:

1) pirmininko - Lietuvos Respublikos

kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę,

viršininko;

2) pirmininko pavaduotojo - Krašto

apsaugos ministerijos Centrinės medicinos tarnybos viršininko arba jo

pavaduotojo;

3)  narių - Vidaus reikalų

ministerijos, Socialinės apsaugos      ir  darbo  ministerijos,  Sveikatos      apsaugos

ministerijos atstovų.

3.

Vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją

tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija,

Socialinės  apsaugos ir darbo ministerija bei  Sveikatos apsaugos ministerija.

4.

Vyriausioji naujokų šaukimo komisija:

1)  nagrinėja šauktinių skundus dėl

naujokų šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas

nuo jo gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, - per mėnesį;

2) tikrina naujokų šaukimo komisijų

darbą;

3) keičia neteisėtai priimtus naujokų

šaukimo komisijų sprendimus;

4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos

piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.

5.

Vyriausiosios naujokų šaukimo

komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu

jame dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus

komisija priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko

balsas.

6.

Karo prievolininkas Vyriausiosios

naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per

10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą -

apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

14 straipsnis. Centrinė karinės

medicinos ekspertizės komisija

1.

Centrinę karinės medicinos

ekspertizės komisiją Krašto apsaugos sistemos karo medicinos tarnybos

viršininko siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Į šią komisiją privalo

būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę atlikti

karinę medicinos ekspertizę.

2.

Be kitų Lietuvos Respublikos

karinės medicinos ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Centrinė karinės

medicinos ekspertizės komisija:

1) atlieka atleidžiamų nuo

karo prievolės karo prievolininkų medicinos ekspertizę ir pateikia išvadą dėl

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos priimto sprendimo;

2) turi teisę siųsti karo

prievolininkus atlikti papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos

sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar

biudžetines įstaigas ir reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus

dokumentus;

3) turi teisę peržiūrėti

šauktinių medicinos ekspertizės komisijų ekspertinius nutarimus, kuriais

šauktiniai pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai dėl sveikatos

būklės, ir nagrinėti skundus dėl šių nutarimų.

3.

Už medicinos ekspertizės

komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą -

kiekvienas medicinos ekspertizės komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARINĖ ĮSKAITA

15 straipsnis. Karinė įskaita

1.

Karinę įskaitą tvarko vietinė

teritorinė karinė įstaiga.

2.

Lietuvos  Respublikos piliečiai

(vyrai)  privalo įsirašyti į karinę įskaitą :

1) sulaukę 16 metų - per 2 mėnesius;

2) atlikę privalomąją pradinę

karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - per 10 dienų nuo tarnybos

baigimo dienos.

3.

Lietuvos Respublikos pilietės,

įgijusios medicinos ar Vyriausybės  nustatytos  kitos  specialybės  aukštąjį

ar aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į karinę įskaitą per 2 mėnesius

nuo mokymo įstaigos baigimo dienos.

4.

Asmuo nuo 19 iki 45 metų, gyvenantis

Lietuvoje ir įgijęs  Lietuvos Respublikos pilietybę, per  mėnesį  nuo

Respublikos  Prezidento dekreto dėl Lietuvos  Respublikos pilietybės

suteikimo  įsigaliojimo  privalo  pasitikrinti sveikatą ir įsirašyti į karinę

įskaitą vietinėje teritorinėje karinėje įstaigoje.

5.

Lietuvos Respublikos piliečiai,

kuriems nustatytas invalidumas,  į karinę įskaitą neįrašomi  arba  iš  jos

išbraukiami.

6.

Įsirašydami į karinę įskaitą, karo

prievolininkai privalo pateikti šauktinio arba kario liudijimą.

7.

Karo prievolininkai vietinei

teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų privalo pateikti

duomenis apie:

1) vardo ar pavardės pakeitimą;

2) mokymo įstaigų baigimą;

3) išvykimą iš nuolatinės

gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują

gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui;

4) darbovietės pakeitimą;

5) šeimyninės padėties

pasikeitimus (santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį, ištuoką).

8.

Duomenis apie sveikatos būklės

pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo

nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.

9.

Atsargos karo prievolininkai, nuolat

ar laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius) gyvenantys užsienio valstybėse, privalo

įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio pavadinimas pakeistas:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

16 straipsnis. Tarnybos vieta

1.

Privalomosios pradinės karo

tarnybos kariai tarnybą atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

o Seimui nutarus - ir kitose Lietuvos Respublikos institucijose.

2.

Lietuvos Respublikos

kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat

tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytais

atvejais tarnyba gali būti atliekama kariniuose vienetuose, skirtuose dalyvauti

tarptautinėse operacijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

17 straipsnis. Tarnybos trukmė

1.

Į privalomąją pradinę karo

tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

Piliečiai, parašę prašymą naujokų šaukimo komisijai, tarnybą gali pradėti ir

būdami 18 metų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus

atvejus.

2.

Privalomoji pradinė karo

tarnyba trunka 12 mėnesių.

3.

Į tarnybos laiką

neįskaitomas laikas, kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:

1) buvo savavališkai palikęs

dalinį;

2) be pateisinamos

priežasties pavėlavo sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;

3) išbuvo areštinėje.

4.

Jei atsiranda šio

įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių,

privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame

įstatyme nustatyto laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos

aplinkybės išnyks.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

18 straipsnis. Paleidimas iš

tarnybos

1.

Privalomosios pradinės karo

tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:

1) ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;

2) jei atsiranda šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė;

3) ištarnavęs bent pusę šiame

įstatyme nustatyto laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose

nurodytų aplinkybių.

2.

Privalomosios pradinės karo

tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos:

1) jei jis netenka Lietuvos

Respublikos pilietybės;

2) kai įsiteisėja teismo nuosprendis,

kuriuo karys nuteisiamas už padarytą sunkų nusikaltimą, arba jam skiriama

bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

3) kai jis padarė kario vardą

žeminančių teisės pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu -

tik kariuomenės vado sprendimu.

3.

Asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte

nurodytų aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą. Į

aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi asmenys, paleisti iš

tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.

Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą išleidžiančio vado

(viršininko) įsakymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

19 straipsnis. Būtinieji

kariniai mokymai

1.

Būtinieji kariniai mokymai

skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:

1) šio įstatymo 9 straipsnio 5

dalyje nurodytais atvejais;

2) dėl kitų priežasčių

neatlikusiems privalomosios pradinės karo tarnybos;

3) stojantiems ar įstojusiems į

tarnybą policijoje - juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje

tarnybos policijoje laiku;

4) atleistiems iš pradėtos

privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6 mėnesius,

jų tarnybos metu atsiradus aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1

dalies 6-14 punktuose. Šiuo atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė nustatoma

atsižvelgiant į neatliktos tarnybos dalį.

2.

Būtinieji kariniai mokymai

skiriami karo prievolininkams nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio mokymo

kursą.

3.

Būtinieji kariniai mokymai

vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse teritorinėse krašto

apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kuriose organizuoti būtinieji kariniai

mokymai. Būtinieji kariniai mokymai asmenims, tarnaujantiems policijoje, gali

būti organizuojami vidaus reikalų sistemoje su kariuomenės vadu suderinta

tvarka.

4.

Būtinieji kariniai mokymai

trunka nuo 60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.

5.

Būtinieji kariniai mokymai

vyksta pagal kariuomenės vado patvirtintas programas.

6.

Į būtinuosius

karinius mokymus siunčia naujokų šaukimo komisija. Mokymų pradžią ir pabaigą

nustato kariuomenės vadas.

7.

Būtinųjų karinių mokymų metu

karo prievolininkams taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams

nustatytos socialinės garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto

pavyzdžio apranga. Taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos

kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų

ministerijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai, kurios

sistemos institucijoje jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios

socialinės garantijos, aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka

taikomos ir karo prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8

straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

20 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos pasirinkimo

tvarka

1.

Alternatyviąją krašto

apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi

pagal gyvenamąją vietą į naujokų šaukimo komisiją. Prašymas turi būti

motyvuotai pagrįstas.

2.

Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo

svarsto ir sprendimą dėl to priima speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių

organizacijų, religinių bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos

sudarymo ir jos darbo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3.

Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atlikimo vietą ir išvykimo į tarnybą laiką nustato krašto

apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

21 straipsnis. Atleidimas nuo

alternatyviosios krašto apsaugos

tarnybos

Nuo alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos

būklę netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

22 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atlikimo

vieta

1.

Alternatyviąją krašto

apsaugos tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje.

Jie skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir

ginklo. Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

taikomi krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir

kiti kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių

priemonių ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai

nustatyti apribojimai.

2.

Vyriausybės sprendimu alternatyvioji

krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas,

gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju  jos atlikimo

tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

23 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos trukmė

1.

Į alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

2.

Alternatyvioji krašto apsaugos

tarnyba trunka 18 mėnesių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

24 straipsnis. Materialinis

aprūpinimas

Asmenys, atliekantys

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

sistemoje, jos metu aprūpinami maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo

tokia pat tvarka kaip ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ATSARGOS TARNYBA

25 straipsnis. Atsargos karo

prievolininkų parengtys

1.

Atsargos karo prievolininkai:

kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę

tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į

pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat

atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų - į antrosios parengties

atsargos grupę.

2.

Atsargos karo

prievolininkai, šauktinių medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal

sveikatos būklę netinkamais tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę.

Trečiosios parengties atsargos grupė rengiama pagal atskirą programą.

3.

Į pirmosios parengties atsargos

grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų, į antrosios

parengties atsargos grupę - iki 55 metų. Į pirmosios parengties atsargos grupę

įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios parengties

atsargos grupę - iki 60 metų.

4.

Atsargos karo prievolininkai, netekę Lietuvos Respublikos

pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar) individualiojo rezervo įskaitos.

Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali būti išbraukti asmenys, nuteisti už

padarytą sunkų nusikaltimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

26 straipsnis. Atsargos karo

prievolininkų rengimo tvarka

1.

Į pirmosios parengties

atsargos grupę įrašyti atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas

šaukiami:

1) atlikę 12 mėnesių trukmės

privalomąją pradinę karo tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais - 6

metus kasmet po 14 kalendorinių dienų;

2) baigę iki 3 mėnesių trukmės

bazinį kario parengimo kursą eiliniai - 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų

ir 3 savaitgalius;

3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės

tarnybą atskiruosiuose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo

programas karininkai ir puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba

aukštesniosiose mokyklose metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką

kariuomenėje karininkai ir puskarininkiai - 9 metus kasmet po 14 kalendorinių

dienų ir 3 savaitgalius;

4) kiti karininkai ir

puskarininkiai - krašto apsaugos ministro nustatytais terminais.

2.

Asmenys, atlikę

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.

3.

Nuo eilinių karinių mokymų

(pratybų) atleidžiami atsargos karo prievolininkai:

1) ūkininkai, jų šeimų nariai ir

žemės ūkyje dirbantys žemės ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir derliaus

nuėmimo metu;

2) turintys 3 ir daugiau

nepilnamečių vaikų;

3) moterys;

4) turintys vaiką iki vienerių

metų arba kurių žmonoms likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.

4.

Pašaukti į mokymus ar

pratybas atsargos karo prievolininkai išlaikomi valstybės.

5.

Atsargos karo prievolininkų

priskyrimo aktyviajam rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir

reikalavimus, keliamus kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto

apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

27  straipsnis.  Mobilizacija

ekstremalių  situacijų atvejais

Ekologinių katastrofų, stichinių

nelaimių metu,  kai gresia pavojus valstybės  saugumui, atsargos karo

prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos  ir

mobilizacinio rezervo rengimo  įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ

VYKDANČIOS INSTITUCIJOS

28 straipsnis. Vietinės teritorinės

karinės įstaigos pareigos

Vietinė teritorinė karinė įstaiga be

kitų funkcijų:

1) tvarko karo prievolininkų karinę

įskaitą;

2)  tvarko karo prievolininkų asmens

bylas, išduoda karinius dokumentus;

3) sutikrina karo prievolininkų sąrašus

su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;

4) organizuoja karo prievolininkų

pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į

tarnybos vietas;

5) pateikia šaukimo komisijoms karo

prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;

6) kontroliuoja karo

prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

29 straipsnis. Savivaldybių,

įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigos

1.

Savivaldybės, visų rūšių bei

nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos:

1) tvarko jose dirbančių karo

prievolininkų apskaitą;

2) vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms šių reikalavimu iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pateikia

jaunuolių ir šauktinių, kuriems sukako 16 ir 18 metų, sąrašus ir papildomus

sąrašus;

3) kas ketvirtį teikia

vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie karo prievolininkų

karinės įskaitos pasikeitimus;

4) kartą per metus pagal

vietinių teritorinių karinių įstaigų planą sutikrina karo prievolininkų

įskaitos duomenis su vietinių teritorinių karinių įstaigų karo prievolininkų

karinės įskaitos duomenimis ir įrašo pasikeitimus;

5) priimdamos karo

prievolininkus į darbą ar mokytis, reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę

įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą ir

pateiktų karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą.

2.

Savivaldybės kasmet iki einamųjų

metų gruodžio 31 d. vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms pateikia jų

teritorijoje įregistruotų visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

30 straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų

mokyklų pareigos

1.

Švietimo įstaigos ir

aukštosios mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą

ginti Tėvynę.

2.

Švietimo įstaigų ir aukštųjų

mokyklų vadovai tvarko besimokančių jose karo prievolininkų apskaitą ir

kiekvienais metais per mėnesį nuo mokslo metų pradžios pateikia vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie besimokančius karo

prievolininkus.

3.

Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovai privalo sudaryti studentams

tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio įstatymo 8

straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

31 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros

viešųjų ir biudžetinių įstaigų pareigos

1.

Lietuvos nacionalinės

sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros

viešosios ir biudžetinės įstaigos vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų,

šauktinių medicinos ekspertizės komisijų ar centrinės medicinos ekspertizės

komisijos prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo:

1) atlikti siunčiamų

šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo privalomajai karo

tarnybai;

2) pateikti šauktinių asmens

sveikatos istorijas (ambulatorines korteles).

2.

Aktyviojo rezervo karių

tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

32 straipsnis. Statistikos departamento

prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės

pareigos

Statistikos  departamentas prie

Lietuvos  Respublikos Vyriausybės,  Krašto  apsaugos ministerijai

pareikalavus, nustatyta  tvarka  teikia  jai  informaciją  apie karo prievolininkų

gyvenamąją vietą, paso ir kitus duomenis.

33 straipsnis. Vidaus reikalų sistemos

padalinių pareigos

1.

Vietinės teritorinės karinės

įstaigos vadovo prašymu savivaldybių policijos įstaigos atlieka šauktinių

paiešką ir atvesdina juos.

2.

Informatikos ir ryšių departamentas

prie Vidaus reikalų  ministerijos nustatyta tvarka  teikia  vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie tai, ar karo prievolininkas nėra

patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

34 straipsnis. Teismų pareigos

1.

Teismai apie įsiteisėjusius

nuosprendžius nuteistiems laisvės  atėmimu karo prievolininkams per 7 dienas

nuo nuosprendžio  įsiteisėjimo  privalo  pranešti     vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms.

2.

Nuteistų laisvės atėmimu karo

prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi būti išsiųsti į vietines

teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti į karinę įskaitą.

35 straipsnis. Civilinės metrikacijos

įstaigų pareigos

Civilinės metrikacijos įstaigos

privalo kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms karo

prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms

pareikalavus - papildomus sąrašus, o karo prievolininkui mirus, per 10

kalendorinių dienų pranešti apie tai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

36 straipsnis. Socialinės

apsaugos ir darbo institucijų įstaigų

pareigos

Socialinės apsaugos ir darbo

institucijų įstaigos privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms duomenis apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems

nustatytas invalidumas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

37 straipsnis. Asmenys, atsakingi už

karo prievolės užtikrinimą

Už šiame skyriuje nustatytų pareigų

atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38  straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

39 straipsnis. Atsakomybė už šio

įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

40

straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją

pirma laiko

Įstatymų nustatytais atvejais

privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į privalomąją

pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18

metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

41 straipsnis. Karių

aprūpinimas ir garantijos

Karių aprūpinimo tvarką ir su

karo tarnyba susijusias garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

42 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės

aktų pripažinimas netekusiais

galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka

galios:

1)  Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo"

(Žin., 1990, Nr. 21-530);

2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės

įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);

3) Alternatyvios (darbo) tarnybos

prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);

4)  Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl  Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės

įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);

5) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio

pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);

6)  Švietimo  įstatymo (Žin., 1991,

Nr.23-593)  26 straipsnio penktoji dalis;

7) Įstatymo "Dėl Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos  Respublikos laikinojo krašto apsaugos

prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo

pakeitimo ir papildymo" (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;

8) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo"

(Žin., 1994, Nr.89-1721).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS      ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

40 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos

pratęsimas bei pašaukimas į ją pirma laiko

Įstatymų nustatytais

atvejais privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į

privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos

piliečiai nuo 18 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

158 straipsnis.

Vietinė teritorinė karinė įstaiga

1.

Vietinė teritorinė karinė įstaiga:

1) tvarko jai karo prievolę

administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus

jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,

atlieka pradinę šauktinių atranką;

2) sudaro karo prievolininkų asmens

bylas;

3) tvarko šauktinių ir rezervo karo

prievolininkų apskaitą;

4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams

reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;

5) pristato karo prievolininkus į

paskirtą tarnybos vietą;

6) organizuoja ikišauktinio amžiaus

jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;

7) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

2.

Šaukimui į privalomąją pradinę karo

tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų

nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo

medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir

valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus

ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.

Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės

padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus

dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas

privalomajai karo tarnybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-325, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

TREČIASIS SKIRSNIS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE

159 straipsnis.

Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija

1.

Krašto apsaugos ministras, pavesdamas

administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai

įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.

2.

Lietuvos kariuomenės padalinys,

kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių

padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

1510 straipsnis.

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos

pagrindiniai uždaviniai ir veikla

1.

Karo prievolę administruojančios

krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje

valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant

šio įstatymo vykdymą;

2) pagal bendrą sistemą tvarkyti

privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų

bazes;

3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir

Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į

privalomąją karo tarnybą planus;

4) organizuoti vietinės

teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,

nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;

5) tinkamus šauktinius

skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;

6) tvarkyti atsargos karo

prievolininkų rezervo apskaitą;

7) tvarkyti aktyviojo

kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų

bazes;

8) nustatyti karo

prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;

9) nagrinėti piliečių raštu

pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir

karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti

sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;

11) šio įstatymo nustatytais pagrindais

ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;

12)

atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.

2.

Karo

prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio

padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.

Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

3.

Lietuvos kariuomenės vado sprendimai

dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar

privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos

ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo

dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti

skundžiamas teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

15(11)

straipsnis. Neteko galios

nuo 2011 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

1512

straipsnis. Šauktinių aprūpinimas

1.

Už tinkamumo karo

tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio

dydžio dienpinigiai.

2.

Šauktiniams apmokamos

kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą

ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto

(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka

patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu

maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo

prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto

atsisako.

3.

Šauktiniai jų tinkamumo

karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems

išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė

kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.

4.

Šiame straipsnyje

numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės

neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,

ar jis tinkamas karo tarnybai.

5.

Šiame straipsnyje numatytos išmokos

mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2359,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

43 straipsnis. Atsakomybė

už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                                       DALIA GRYBAUSKAITĖ


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1258,

1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr.

64-1933 (2000.07.31)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,

29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-971,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.

nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR

19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1658,

2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1774,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2359,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4),

15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II

SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-325, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7,

9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-770,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-854, 2006-10-12,

Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15

IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1390,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9),

15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1508,

2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01.

1.

Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos,

įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo

tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti

privalomąją pradinę karo tarnybą.

2.

Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo

įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam

įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos

nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo

prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo

tarnybą.

3.

Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą

laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko

privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.

4.

Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo

įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos

ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis

šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.

5.

Karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias

mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir

8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo

tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki

38 metų įskaitytinai.

6.

Lengvatos, nustatytos šio įstatymo 1

straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41

straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją

pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2011-07-15)

aubodi@lrs.lt

411 straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas

1.

Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:

1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;

3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

2.

Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos yra didinamos 25 procentais.

3.

Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ar baziniuose kariniuose mokymuose ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims.

4.

Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

TAR pastaba. 411 straipsnyje nustatyta tvarka skatinami asmenys, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pašaukti po įstatymo XII-1607 įsigaliojimo 2015-04-21.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032

61 straipsnis. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas

1.

Stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras skiriami Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla yra susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymu ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu, žmogaus teisių gynimu, vienasmeniai valdymo organai, kolegialių valdymo organų nariai, kiti darbo, tarnybos ar narystės santykiais su nurodytais juridiniais asmenimis susiję fiziniai asmenys.

2.

Stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų negali būti skiriami šie asmenys:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;

4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;

5) įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariai;

6) atleisti iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos arba pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais bent vienoje srityje;

8) tarnaujantys arba dirbantys krašto apsaugos sistemos institucijose arba jų padaliniuose.

3.

Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras turi stebėti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 asmenų, kurių iš to paties viešojo juridinio asmens negali būti daugiau kaip 2/3 visų sudarant kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą dalyvaujančių asmenų.

4.

Asmenys, stebintys kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, jų prašymu gali susipažinti su informacija, susijusia su kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymu ir karo prievolininkų įtraukimu į jį, išskyrus atvejus, kai susipažinimą su šia informacija riboja teisės aktai, reglamentuojantys šios informacijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.

5.

Asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tvarką nustato Vyriausybė.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-586, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11956

351 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1.

Administruojant karo prievolę, Karo prievolininkų registre karo prievolininkų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.

2.

Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (karo prievolininkams) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (karo prievolininkų) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos atlikimą. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3252, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15767

231 straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka

1.

Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti mokymuose ar pratybose iki 10 dienų per metus, vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti su jų sutikimu gali būti siunčiami į kitos, negu numatyta šioje dalyje, trukmės mokymus ar pratybas. Mokymų ir pratybų programas, trukmę ir periodiškumą nustato Lietuvos kariuomenės vadas.

2.

Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve vykdyti tarnybos užduočių, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

3.

Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų karo prievolininkų skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatomi kariniai vienetai, kuriuose bus vykdomi mokymai ir pratybos, ir mokymuose ir pratybose dalyvaujančių karo prievolininkų skaičių.

4.

Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas kitą tarnybą rezerve atliksiančių karių skaičius. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją pareigoms, į kurias planuojama juos skirti, tinkami karo prievolininkai.

5.

Karo prievolininkai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.

6.

Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.

7.

Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:

1) jie priimami į profesinę karo tarnybą;

2) jie paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;

3) jie pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) jie atleidžiami nuo karo prievolės;

6) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;

7) atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nustatytos aplinkybės;

8) sutrinka jų sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.

8.

Šaukimo į kitą tarnybą rezerve tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

9.

Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2729, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11565

371 straipsnis. Asmenų, sukakusių 17 metų, pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja karo prievolininko statusą

1.

Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:

1) ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti (el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį), taip pat pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, atvykti pasitikrinti sveikatos;

2) neįvykdę šios dalies 1 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;

3) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

2.

Asmenys, sukakę 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti atvykę į instituciją, elektroninio ryšio priemonėmis arba atsiųsti registruotąja pašto siunta.

3.

Asmenų, sukakusių 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) asmens, sukakusio 17 metų, šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos asmenų, sukakusių 17 metų, judėjimo galimybės.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-2729, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11565