Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.07.07)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.106-2427
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS
ĮSTATYMAS
1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.
Lietuvos Respublikos piliečių,
turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja
tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,
karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.
2 straipsnis. Karo prievolė
Karo prievolė - Konstitucijoje
numatyta Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją karo arba
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo
agresijos.
3 straipsnis. Piliečių karo
prievolės užtikrinimas
Piliečių karo prievolę
užtikrina valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės,
įstaigos ir organizacijos.
Į darbą (tarnybą) valstybės
tarnyboje bei policijoje gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo
tarnybą privalantys atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos
arba ji atidėta šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio
įstatymo nustatytomis sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
Karo prievolininkai, stodami į darbą
(tarnybą) valstybės tarnyboje bei policijoje, privalo pateikti karo
prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio
liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
4 straipsnis. Pagrindinės
šio įstatymo sąvokos
Karinė įskaita - karo
prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių bei atsargos karo
prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.
Privalomoji karo tarnyba -
Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio
privaloma karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė
pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba
aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.
Alternatyvioji krašto
apsaugos tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji
krašto apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių
įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.
Karo prievolininkas - karo
prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.
Ikišauktinio amžiaus
jaunuolis - karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.
Šauktinis - karo
prievolininkas (vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės
karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos
neatleistas dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių.
Naujokas - šauktinis,
naujokų šaukimo komisijos sprendimu paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo
paskyrimo į jį dienos iki atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos.
Rezervo prievolininkas - iki
šio įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę
karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir
išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei
įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.
Aktyviojo rezervo kario prievolė - atsargos kario, įrašyto į
aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į krašto
apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.
Individualiojo rezervo kario prievolė - dėl amžiaus ar dėl kitų
priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir perkelto į
individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą
mobilizacijos atveju.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
II SKYRIUS
REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA
5 straipsnis. Jaunuolių įrašymas į
karinę įskaitą
Lietuvos Respublikos
piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius
pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio
sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka
ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės)
pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.
Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai
įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems
išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMAS
6 straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka
Lietuvos Respublikos
pilietis, kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę teritorinę karinę
įstaigą 45 dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų iki 19 metų
sukakties dienos ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties. Šauktiniai,
kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje
numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos
atidėjimo termino gali kreiptis į naujokų šaukimo komisiją, o naujokų šaukimo
komisija privalo juos pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra
šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios
tarnybos pagrindų.
Šauktiniai taip pat privalo
atvykti į vietines teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir
šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo
dieną nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto
(rajono) laikraštyje.
Be pateisinamos
priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.
Šauktiniai, nepašaukti į
privalomąją pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų
priežasčių, į ją šaukiami šioms priežastims išnykus.
Šauktiniams, kurie naujokų
šaukimo komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai
ir paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam
laikui, negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.
Kario statusą naujokas įgyja nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą)
dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion momento.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
7 straipsnis. Pateisinamos neatvykimo
priežastys
Visais šiame įstatyme nustatytais
atvejais karo prievolininkų neatvykimo nurodytu laiku pateisinamos priežastys
yra šios:
1) šauktinio liga;
2) šauktinio šeimos nario ar artimo
giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė ar nelaimingas
atsitikimas;
4) šauktinio mokymasis
užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą
pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.
Šio straipsnio 1 dalies 1-3
punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti pateisinamąjį dokumentą
ir pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4 punkte nurodytu atveju šauktiniai
privalo pateikti arba atsiųsti registruotu laišku pateisinamąjį dokumentą ir
dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
8 straipsnis. Atleidimas nuo privalomosios
pradinės karo tarnybos arba jos pakeitimas
Nuo privalomosios pradinės
karo tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) dėl sveikatos būklės
netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą
Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose;
2) raštu pareiškę, kad dėl
religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, ir paskirti
atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
3) valstybės pripažintų
tradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
Asmuo, nuteistas už padarytą
sunkų nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, negali
būti šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą.
Šio įstatymo 17 straipsnyje
numatytos trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš
šių tarnybos atlikimo būdų:
1) aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos,
studentams - studijų metu mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose atliekant
karinę praktiką kariuomenėje;
2) Lietuvos karo akademijos kariūnams - mokymusi pagal 2 metų mokymo
programą;
3) baigusiems aukštąsias
mokyklas asmenims - iki 6 mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose
kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės
tarnyba pagal bazinį kario parengimo kursą;
4)
šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka būtinaisiais kariniais mokymais;
5) sudariusiems kario savanorio
tarnybos sutartį asmenims - pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba
rikiuotės savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Privalomąją pradinę karo
tarnybą atlikę laikomi asmenys:
1) atlikę šio įstatymo 17
straipsnyje nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;
2) atlikę tarnybą vienu iš šio
straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį
pažymėjimą.
Privalomoji pradinė karo
tarnyba vienu iš šio straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų gali
būti pakeista krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka naujokų šaukimo
komisijos rekomendavimu. Šiais būdais atliekamos tarnybos trukmę ir jos
atlikimą patvirtinančių pažymėjimų formą kariuomenės vado siūlymu nustato
krašto apsaugos ministras.
Baigę aukštąsias arba
aukštesniąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 15 mėnesių po tokios mokyklos
baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos,
nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo ir
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas
Naujokų šaukimo komisijos
sprendimu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba
šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atidedama:
1) dieninių, vakarinių
vidurinių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems
kaip 20 metų, - kol jas baigs;
2) aukštųjų ir aukštesniųjų
mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinio skyriaus) - iki jiems sukaks 24
metai;
3)
magistrantams - iki jiems sukaks 26 metai;
4) doktorantams ir rezidentams;
5) asmenims, kuriems iškeltos
baudžiamosios bylos, - iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos
nutraukimo;
6) kai šauktinio motina ar tėvas
yra I ar II grupės invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių, galinčių
juos išlaikyti;
7) kai šauktinio motina viena
ar šauktinio tėvas vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16
metų arba vyresnių, pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau
pilnamečių šeimos narių;
8) kai šauktinis turi vieną ar
daugiau nepilnamečių iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių
šeimos narių, galinčių juos išlaikyti;
9) kai šauktinio žmona yra I ar
II grupės invalidė arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3
metai;
10) kai šauktinis privalo
išlaikyti nedarbingus senelius, nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių,
privalančių juos išlaikyti;
11) kai šauktinis savivaldybės
tarybos sprendimu paskirtas globėju (rūpintoju), - iki globos (rūpybos) termino
pabaigos;
12) kai šauktinis turi ir savo
šeimoje išlaiko 2 ar daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;
13) kai šauktinis ūkininko
šeimoje yra vienintelis darbingas vyras;
14) dėl kitų šiame įstatyme
nenurodytų ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių vieniši ar nedarbingi šauktinio
šeimos nariai, likę be jo paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje - tik su krašto
apsaugos ministro leidimu.
Tais atvejais, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti
pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji pradinė karo
tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:
1) kai šauktinis turi ir savo
šeimoje išlaiko 1 ar daugiau vaikų;
2) kai šauktinis yra vedęs ir
jis arba jo sutuoktinė yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms
šeimoms butui ar namui statyti (pirkti);
3) kai šauktiniui baigėsi
tarnybos atidėjimo terminas, jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne
mažiau kaip 2 metus turi įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir
moka jų mokesčius;
4) kai šauktinis yra aukštosios
arba aukštesniosios mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas - iki jam sukaks
24 metai.
Tais atvejais, kai atidedant
privalomąją pradinę karo tarnybą, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas
papildomas sąlygas, šaukimo metu šauktinių lieka mažiau, negu turi būti
pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, papildomos privalomosios
pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka: nuo šio
straipsnio 2 dalies 1 punkto iki 4 punkto.
Tais atvejais, kai atidėjus
privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas
papildomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygas šaukimo metu
šauktinių lieka daugiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų
skaičių, šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami juos atrinkus
atsitiktinės atrankos būdu. Šauktinių atrinkimo atsitiktinės atrankos būdu
tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Piliečiai, kuriems
privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio
straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose ir 2 dalies 1-4 punktuose, ir atidėjimo
priežastys per 3 metus neišnyko, šaukiami į būtinuosius karinius mokymus.
Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo laikotarpiu būtinuosius karinius
mokymus gali baigti ir piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo
atidėta dėl kitų priežasčių.
Naujokų šaukimo komisijos
privalomąją pradinę karo tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus
šiame įstatyme nurodytoms aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas
kiekvieną kartą ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
10 straipsnis. Šaukimo
finansavimas
Išlaidos, susijusios su
ikišauktinio amžiaus jaunuolių registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją
pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo
prievolininkų mokymais, jų sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo
privalomajai karo tarnybai, finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės
biudžeto asignavimų krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMO KOMISIJOS
11 straipsnis. Šaukimo komisijos
Karo prievolininkams į tarnybą
pašaukti, tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti
sudaromos :
1) naujokų šaukimo komisijos;
2) šauktinių medicinos ekspertizės
komisijos;
3) Vyriausioji naujokų šaukimo
komisija;
4) Centrinė karinės medicinos
ekspertizės komisija.
Į medicinos ekspertizės komisijas
turi būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę
atlikti karinę medicininę ekspertizę.
12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir
šauktinių medicinos ekspertizės
komisijos
Naujokų šaukimo ir šauktinių
medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras.
Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos
iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos
ministras.
Išlaidos, susijusios su
savivaldybės mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų
darbu, apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto
apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės
šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas
darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo
nariais.
Naujokų šaukimo ir šauktinių
medicinos ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.
Naujokų šaukimo komisijos
organizuoja ir atlieka naujokų šaukimą.
Savivaldybės mero tvirtinama
naujokų šaukimo komisija susideda iš:
1) pirmininko - savivaldybės
mero įgalioto asmens;
2) pirmininko pavaduotojo -
vietinės teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;
3) narių - policijos bei
savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių medicinos
ekspertizės komisijos pirmininko;
4) sekretoriaus.
Naujokų šaukimo komisija:
1) sudaro naujokų šaukimo
tvarkaraštį;
2) tikrina šauktinių dokumentus
ir nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;
3) skiria šauktinį į dalinį,
praneša jam tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;
4) priima šauktinių, dėl
religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus
atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo
20 straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią
tarnybą;
5) atleidžia šauktinius nuo
privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais
atvejais;
6) atideda šauktiniams
privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais
ir tvarka.
Naujokų šaukimo komisijos posėdžius
šaukia jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai
dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius
protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
Naujokų šaukimo komisijos
sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai per 10
dienų nuo sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.
Šauktinių medicinos
ekspertizės komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių
specializacijų gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų
specializacijas, taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos
personalo sudėtį tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.
Šauktinių medicinos ekspertizės
komisija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės
nuostatais ir privalo:
1) atlikti medicinos ekspertizę
ir nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai
pradinei karo tarnybai;
2) prireikus siųsti šauktinius į
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens
sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ištirti papildomai.
Už šauktinių medicinos
ekspertizės komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę
išvadą ir kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
13 straipsnis. Vyriausioji naujokų
šaukimo komisija
Prie Krašto apsaugos ministerijos
sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.
Vyriausioji naujokų šaukimo komisija
susideda iš:
1) pirmininko - Lietuvos Respublikos
kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę,
viršininko;
2) pirmininko pavaduotojo - Krašto
apsaugos ministerijos Centrinės medicinos tarnybos viršininko arba jo
pavaduotojo;
3) narių - Vidaus reikalų
ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos
ministerijos atstovų.
Vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją
tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausioji naujokų šaukimo komisija:
1) nagrinėja šauktinių skundus dėl
naujokų šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas
nuo jo gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, - per mėnesį;
2) tikrina naujokų šaukimo komisijų
darbą;
3) keičia neteisėtai priimtus naujokų
šaukimo komisijų sprendimus;
4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos
piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.
Vyriausiosios naujokų šaukimo
komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu
jame dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus
komisija priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko
balsas.
Karo prievolininkas Vyriausiosios
naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per
10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą -
apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
14 straipsnis. Centrinė karinės
medicinos ekspertizės komisija
Centrinę karinės medicinos
ekspertizės komisiją Krašto apsaugos sistemos karo medicinos tarnybos
viršininko siūlymu tvirtina krašto apsaugos ministras. Į šią komisiją privalo
būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę atlikti
karinę medicinos ekspertizę.
Be kitų Lietuvos Respublikos
karinės medicinos ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Centrinė karinės
medicinos ekspertizės komisija:
1) atlieka atleidžiamų nuo
karo prievolės karo prievolininkų medicinos ekspertizę ir pateikia išvadą dėl
šauktinių medicinos ekspertizės komisijos priimto sprendimo;
2) turi teisę siųsti karo
prievolininkus atlikti papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar
biudžetines įstaigas ir reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus
dokumentus;
3) turi teisę peržiūrėti
šauktinių medicinos ekspertizės komisijų ekspertinius nutarimus, kuriais
šauktiniai pripažinti netinkamais privalomajai karo tarnybai dėl sveikatos
būklės, ir nagrinėti skundus dėl šių nutarimų.
Už medicinos ekspertizės
komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą -
kiekvienas medicinos ekspertizės komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINĖ ĮSKAITA
15 straipsnis. Karinė įskaita
Karinę įskaitą tvarko vietinė
teritorinė karinė įstaiga.
Lietuvos Respublikos piliečiai
(vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą :
1) sulaukę 16 metų - per 2 mėnesius;
2) atlikę privalomąją pradinę
karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - per 10 dienų nuo tarnybos
baigimo dienos.
Lietuvos Respublikos pilietės,
įgijusios medicinos ar Vyriausybės nustatytos kitos specialybės aukštąjį
ar aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į karinę įskaitą per 2 mėnesius
nuo mokymo įstaigos baigimo dienos.
Asmuo nuo 19 iki 45 metų, gyvenantis
Lietuvoje ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, per mėnesį nuo
Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės
suteikimo įsigaliojimo privalo pasitikrinti sveikatą ir įsirašyti į karinę
įskaitą vietinėje teritorinėje karinėje įstaigoje.
Lietuvos Respublikos piliečiai,
kuriems nustatytas invalidumas, į karinę įskaitą neįrašomi arba iš jos
išbraukiami.
Įsirašydami į karinę įskaitą, karo
prievolininkai privalo pateikti šauktinio arba kario liudijimą.
Karo prievolininkai vietinei
teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų privalo pateikti
duomenis apie:
1) vardo ar pavardės pakeitimą;
2) mokymo įstaigų baigimą;
3) išvykimą iš nuolatinės
gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują
gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui;
4) darbovietės pakeitimą;
5) šeimyninės padėties
pasikeitimus (santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį, ištuoką).
Duomenis apie sveikatos būklės
pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo
nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.
Atsargos karo prievolininkai, nuolat
ar laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius) gyvenantys užsienio valstybėse, privalo
įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
III SKYRIUS
TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA
Skirsnio pavadinimas pakeistas:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
16 straipsnis. Tarnybos vieta
Privalomosios pradinės karo
tarnybos kariai tarnybą atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,
o Seimui nutarus - ir kitose Lietuvos Respublikos institucijose.
Lietuvos Respublikos
kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat
tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytais
atvejais tarnyba gali būti atliekama kariniuose vienetuose, skirtuose dalyvauti
tarptautinėse operacijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
17 straipsnis. Tarnybos trukmė
Į privalomąją pradinę karo
tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų.
Piliečiai, parašę prašymą naujokų šaukimo komisijai, tarnybą gali pradėti ir
būdami 18 metų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus
atvejus.
Privalomoji pradinė karo
tarnyba trunka 12 mėnesių.
Į tarnybos laiką
neįskaitomas laikas, kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:
1) buvo savavališkai palikęs
dalinį;
2) be pateisinamos
priežasties pavėlavo sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;
3) išbuvo areštinėje.
Jei atsiranda šio
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių,
privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame
įstatyme nustatyto laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos
aplinkybės išnyks.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
18 straipsnis. Paleidimas iš
tarnybos
Privalomosios pradinės karo
tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:
1) ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;
2) jei atsiranda šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė;
3) ištarnavęs bent pusę šiame
įstatyme nustatyto laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose
nurodytų aplinkybių.
Privalomosios pradinės karo
tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos:
1) jei jis netenka Lietuvos
Respublikos pilietybės;
2) kai įsiteisėja teismo nuosprendis,
kuriuo karys nuteisiamas už padarytą sunkų nusikaltimą, arba jam skiriama
bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
3) kai jis padarė kario vardą
žeminančių teisės pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu -
tik kariuomenės vado sprendimu.
Asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte
nurodytų aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą. Į
aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi asmenys, paleisti iš
tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.
Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą išleidžiančio vado
(viršininko) įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
19 straipsnis. Būtinieji
kariniai mokymai
Būtinieji kariniai mokymai
skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 5
dalyje nurodytais atvejais;
2) dėl kitų priežasčių
neatlikusiems privalomosios pradinės karo tarnybos;
3) stojantiems ar įstojusiems į
tarnybą policijoje - juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje
tarnybos policijoje laiku;
4) atleistiems iš pradėtos
privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6 mėnesius,
jų tarnybos metu atsiradus aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1
dalies 6-14 punktuose. Šiuo atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė nustatoma
atsižvelgiant į neatliktos tarnybos dalį.
Būtinieji kariniai mokymai
skiriami karo prievolininkams nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio mokymo
kursą.
Būtinieji kariniai mokymai
vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse teritorinėse krašto
apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kuriose organizuoti būtinieji kariniai
mokymai. Būtinieji kariniai mokymai asmenims, tarnaujantiems policijoje, gali
būti organizuojami vidaus reikalų sistemoje su kariuomenės vadu suderinta
tvarka.
Būtinieji kariniai mokymai
trunka nuo 60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.
Būtinieji kariniai mokymai
vyksta pagal kariuomenės vado patvirtintas programas.
Į būtinuosius
karinius mokymus siunčia naujokų šaukimo komisija. Mokymų pradžią ir pabaigą
nustato kariuomenės vadas.
Būtinųjų karinių mokymų metu
karo prievolininkams taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams
nustatytos socialinės garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto
pavyzdžio apranga. Taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos
kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų
ministerijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai, kurios
sistemos institucijoje jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios
socialinės garantijos, aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka
taikomos ir karo prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
ANTRASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA
20 straipsnis. Alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos pasirinkimo
tvarka
Alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi
pagal gyvenamąją vietą į naujokų šaukimo komisiją. Prašymas turi būti
motyvuotai pagrįstas.
Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo
svarsto ir sprendimą dėl to priima speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių
organizacijų, religinių bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos
sudarymo ir jos darbo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos atlikimo vietą ir išvykimo į tarnybą laiką nustato krašto
apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
21 straipsnis. Atleidimas nuo
alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos
Nuo alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos
būklę netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
22 straipsnis. Alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos atlikimo
vieta
Alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje.
Jie skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir
ginklo. Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
taikomi krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir
kiti kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių
priemonių ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai
nustatyti apribojimai.
Vyriausybės sprendimu alternatyvioji
krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas,
gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju jos atlikimo
tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
23 straipsnis. Alternatyviosios krašto
apsaugos tarnybos trukmė
Į alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.
Alternatyvioji krašto apsaugos
tarnyba trunka 18 mėnesių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
24 straipsnis. Materialinis
aprūpinimas
Asmenys, atliekantys
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
sistemoje, jos metu aprūpinami maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo
tokia pat tvarka kaip ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSARGOS TARNYBA
25 straipsnis. Atsargos karo
prievolininkų parengtys
Atsargos karo prievolininkai:
kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę
tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į
pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat
atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų - į antrosios parengties
atsargos grupę.
Atsargos karo
prievolininkai, šauktinių medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal
sveikatos būklę netinkamais tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę.
Trečiosios parengties atsargos grupė rengiama pagal atskirą programą.
Į pirmosios parengties atsargos
grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų, į antrosios
parengties atsargos grupę - iki 55 metų. Į pirmosios parengties atsargos grupę
įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios parengties
atsargos grupę - iki 60 metų.
Atsargos karo prievolininkai, netekę Lietuvos Respublikos
pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar) individualiojo rezervo įskaitos.
Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali būti išbraukti asmenys, nuteisti už
padarytą sunkų nusikaltimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
26 straipsnis. Atsargos karo
prievolininkų rengimo tvarka
Į pirmosios parengties
atsargos grupę įrašyti atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas
šaukiami:
1) atlikę 12 mėnesių trukmės
privalomąją pradinę karo tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais - 6
metus kasmet po 14 kalendorinių dienų;
2) baigę iki 3 mėnesių trukmės
bazinį kario parengimo kursą eiliniai - 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų
ir 3 savaitgalius;
3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės
tarnybą atskiruosiuose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo
programas karininkai ir puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba
aukštesniosiose mokyklose metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką
kariuomenėje karininkai ir puskarininkiai - 9 metus kasmet po 14 kalendorinių
dienų ir 3 savaitgalius;
4) kiti karininkai ir
puskarininkiai - krašto apsaugos ministro nustatytais terminais.
Asmenys, atlikę
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.
Nuo eilinių karinių mokymų
(pratybų) atleidžiami atsargos karo prievolininkai:
1) ūkininkai, jų šeimų nariai ir
žemės ūkyje dirbantys žemės ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir derliaus
nuėmimo metu;
2) turintys 3 ir daugiau
nepilnamečių vaikų;
3) moterys;
4) turintys vaiką iki vienerių
metų arba kurių žmonoms likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.
Pašaukti į mokymus ar
pratybas atsargos karo prievolininkai išlaikomi valstybės.
Atsargos karo prievolininkų
priskyrimo aktyviajam rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir
reikalavimus, keliamus kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto
apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
27 straipsnis. Mobilizacija
ekstremalių situacijų atvejais
Ekologinių katastrofų, stichinių
nelaimių metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo
prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir
mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ
VYKDANČIOS INSTITUCIJOS
28 straipsnis. Vietinės teritorinės
karinės įstaigos pareigos
Vietinė teritorinė karinė įstaiga be
kitų funkcijų:
1) tvarko karo prievolininkų karinę
įskaitą;
2) tvarko karo prievolininkų asmens
bylas, išduoda karinius dokumentus;
3) sutikrina karo prievolininkų sąrašus
su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;
4) organizuoja karo prievolininkų
pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į
tarnybos vietas;
5) pateikia šaukimo komisijoms karo
prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;
6) kontroliuoja karo
prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
29 straipsnis. Savivaldybių,
įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigos
Savivaldybės, visų rūšių bei
nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos:
1) tvarko jose dirbančių karo
prievolininkų apskaitą;
2) vietinėms teritorinėms
karinėms įstaigoms šių reikalavimu iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pateikia
jaunuolių ir šauktinių, kuriems sukako 16 ir 18 metų, sąrašus ir papildomus
sąrašus;
3) kas ketvirtį teikia
vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie karo prievolininkų
karinės įskaitos pasikeitimus;
4) kartą per metus pagal
vietinių teritorinių karinių įstaigų planą sutikrina karo prievolininkų
įskaitos duomenis su vietinių teritorinių karinių įstaigų karo prievolininkų
karinės įskaitos duomenimis ir įrašo pasikeitimus;
5) priimdamos karo
prievolininkus į darbą ar mokytis, reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę
įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą ir
pateiktų karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą.
Savivaldybės kasmet iki einamųjų
metų gruodžio 31 d. vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms pateikia jų
teritorijoje įregistruotų visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
30 straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų
mokyklų pareigos
Švietimo įstaigos ir
aukštosios mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą
ginti Tėvynę.
Švietimo įstaigų ir aukštųjų
mokyklų vadovai tvarko besimokančių jose karo prievolininkų apskaitą ir
kiekvienais metais per mėnesį nuo mokslo metų pradžios pateikia vietinėms
teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie besimokančius karo
prievolininkus.
Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovai privalo sudaryti studentams
tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio įstatymo 8
straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
31 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros
viešųjų ir biudžetinių įstaigų pareigos
Lietuvos nacionalinės
sveikatos sistemos antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros
viešosios ir biudžetinės įstaigos vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų,
šauktinių medicinos ekspertizės komisijų ar centrinės medicinos ekspertizės
komisijos prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo:
1) atlikti siunčiamų
šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo privalomajai karo
tarnybai;
2) pateikti šauktinių asmens
sveikatos istorijas (ambulatorines korteles).
Aktyviojo rezervo karių
tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
32 straipsnis. Statistikos departamento
prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės
pareigos
Statistikos departamentas prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijai
pareikalavus, nustatyta tvarka teikia jai informaciją apie karo prievolininkų
gyvenamąją vietą, paso ir kitus duomenis.
33 straipsnis. Vidaus reikalų sistemos
padalinių pareigos
Vietinės teritorinės karinės
įstaigos vadovo prašymu savivaldybių policijos įstaigos atlieka šauktinių
paiešką ir atvesdina juos.
Informatikos ir ryšių departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka teikia vietinėms
teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie tai, ar karo prievolininkas nėra
patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
34 straipsnis. Teismų pareigos
Teismai apie įsiteisėjusius
nuosprendžius nuteistiems laisvės atėmimu karo prievolininkams per 7 dienas
nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo pranešti vietinėms teritorinėms
karinėms įstaigoms.
Nuteistų laisvės atėmimu karo
prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi būti išsiųsti į vietines
teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti į karinę įskaitą.
35 straipsnis. Civilinės metrikacijos
įstaigų pareigos
Civilinės metrikacijos įstaigos
privalo kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms karo
prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms
pareikalavus - papildomus sąrašus, o karo prievolininkui mirus, per 10
kalendorinių dienų pranešti apie tai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
36 straipsnis. Socialinės
apsaugos ir darbo institucijų įstaigų
pareigos
Socialinės apsaugos ir darbo
institucijų įstaigos privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms
karinėms įstaigoms duomenis apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems
nustatytas invalidumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
37 straipsnis. Asmenys, atsakingi už
karo prievolės užtikrinimą
Už šiame skyriuje nustatytų pareigų
atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis. (Neteko galios).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
39 straipsnis. Atsakomybė už šio
įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
40
straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją
pirma laiko
Įstatymų nustatytais atvejais
privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į privalomąją
pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18
metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
41 straipsnis. Karių
aprūpinimas ir garantijos
Karių aprūpinimo tvarką ir su
karo tarnyba susijusias garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos
organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,
Nr.59-1918 (99.07.07)
42 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės
aktų pripažinimas netekusiais
galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka
galios:
1) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas
"Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo"
(Žin., 1990, Nr. 21-530);
2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės
įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);
3) Alternatyvios (darbo) tarnybos
prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);
4) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas
"Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės
įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);
5) Įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio
pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);
6) Švietimo įstatymo (Žin., 1991,
Nr.23-593) 26 straipsnio penktoji dalis;
7) Įstatymo "Dėl Lietuvos
Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos
prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo
pakeitimo ir papildymo" (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;
8) Įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo"
(Žin., 1994, Nr.89-1721).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
40 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos
pratęsimas bei pašaukimas į ją pirma laiko
Įstatymų nustatytais
atvejais privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į
privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos
piliečiai nuo 18 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
158 straipsnis.
Vietinė teritorinė karinė įstaiga
Vietinė teritorinė karinė įstaiga:
1) tvarko jai karo prievolę
administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus
jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,
atlieka pradinę šauktinių atranką;
2) sudaro karo prievolininkų asmens
bylas;
3) tvarko šauktinių ir rezervo karo
prievolininkų apskaitą;
4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams
reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;
5) pristato karo prievolininkus į
paskirtą tarnybos vietą;
6) organizuoja ikišauktinio amžiaus
jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;
7) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šaukimui į privalomąją pradinę karo
tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų
nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo
medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir
valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus
ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.
Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės
padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus
dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas
privalomajai karo tarnybai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
TREČIASIS SKIRSNIS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE
159 straipsnis.
Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija
Krašto apsaugos ministras, pavesdamas
administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai
įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.
Lietuvos kariuomenės padalinys,
kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių
padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1510 straipsnis.
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos
pagrindiniai uždaviniai ir veikla
Karo prievolę administruojančios
krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje
valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant
šio įstatymo vykdymą;
2) pagal bendrą sistemą tvarkyti
privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų
bazes;
3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir
Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į
privalomąją karo tarnybą planus;
4) organizuoti vietinės
teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,
nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;
5) tinkamus šauktinius
skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) tvarkyti atsargos karo
prievolininkų rezervo apskaitą;
7) tvarkyti aktyviojo
kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų
bazes;
8) nustatyti karo
prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
9) nagrinėti piliečių raštu
pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir
karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti
sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;
11) šio įstatymo nustatytais pagrindais
ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;
12)
atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.
Karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio
padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.
Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos kariuomenės vado sprendimai
dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar
privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos
ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo
dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti
skundžiamas teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(11)
straipsnis. Neteko galios
nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1512
straipsnis. Šauktinių aprūpinimas
Už tinkamumo karo
tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio
dydžio dienpinigiai.
Šauktiniams apmokamos
kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą
ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto
(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka
patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu
maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo
prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto
atsisako.
Šauktiniai jų tinkamumo
karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems
išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė
kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.
Šiame straipsnyje
numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės
neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,
ar jis tinkamas karo tarnybai.
Šiame straipsnyje numatytos išmokos
mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
III SKYRIUS
TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
43 straipsnis. Atsakomybė
už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos
Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258,
1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr.
64-1933 (2000.07.31)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,
29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-971,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.
nuo 2003 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR
19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1658,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1774,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4),
15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II
SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7,
9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-770,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15
IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1390,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9),
15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1508,
2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01.
Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos,
įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo
tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti
privalomąją pradinę karo tarnybą.
Karo prievolininkai, kuriems iki šio įstatymo
įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam
įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos
nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo
prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo
tarnybą.
Įgijusiais pagrindinį karinį parengtumą
laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko
privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.
Karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo
įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos
ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.
Karo prievolininkams, baigusiems aukštąsias
mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir
8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo
tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki
38 metų įskaitytinai.
Lengvatos, nustatytos šio įstatymo 1
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41
straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją
pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.
*** Pabaiga ***
Redagavo Aušra Bodin (2011-07-15)
aubodi@lrs.lt
411 straipsnis. Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių Lietuvos Respublikos piliečių skatinimas
Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantys asmenys yra skatinami piniginėmis išmokomis, kurias sudaro kas mėnesį skaičiuojamos šio dydžio sumos, priklausančios nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų:
1) 4 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;
2) 3 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertina gerai;
3) 2 bazinės socialinės išmokos – asmenims, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.
Savo noru nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantiems ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos yra didinamos 25 procentais.
Piniginės išmokos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, yra apskaičiuojamos proporcingai asmens nuolatinėje privalomoje pradinėje karo tarnyboje ar baziniuose kariniuose mokymuose ištarnautam laikui ir išmokamos nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims.
Piniginių išmokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, mokėjimo tvarką ir nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių asmenų tarnybos vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
TAR pastaba. 411 straipsnyje nustatyta tvarka skatinami asmenys, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pašaukti po įstatymo XII-1607 įsigaliojimo 2015-04-21.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1607, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06032
61 straipsnis. Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų stebėjimas
Stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras skiriami Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, kurių veikla yra susijusi su krašto apsaugos sistemos stiprinimu ir visuomenės parengimu gynybai, jaunimo ugdymu ir pilietiniu, patriotiniu auklėjimu, žmogaus teisių gynimu, vienasmeniai valdymo organai, kolegialių valdymo organų nariai, kiti darbo, tarnybos ar narystės santykiais su nurodytais juridiniais asmenimis susiję fiziniai asmenys.
Stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūrų negali būti skiriami šie asmenys:
1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams arba korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai;
4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, ir turintys neišnykusį arba nepanaikintą teistumą;
5) įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos nariai;
6) atleisti iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos arba pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, jeigu nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
7) teismo tvarka pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais bent vienoje srityje;
8) tarnaujantys arba dirbantys krašto apsaugos sistemos institucijose arba jų padaliniuose.
Kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras turi stebėti ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 10 asmenų, kurių iš to paties viešojo juridinio asmens negali būti daugiau kaip 2/3 visų sudarant kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašą dalyvaujančių asmenų.
Asmenys, stebintys kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras, jų prašymu gali susipažinti su informacija, susijusia su kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymu ir karo prievolininkų įtraukimu į jį, išskyrus atvejus, kai susipažinimą su šia informacija riboja teisės aktai, reglamentuojantys šios informacijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus.
Asmenų skyrimo stebėti kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procedūras tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-586, 2017-06-30, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11956
351 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas
Administruojant karo prievolę, Karo prievolininkų registre karo prievolininkų asmens duomenys tvarkomi nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu.
Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (karo prievolininkams) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (karo prievolininkų) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta atlikti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, organizuoti karo prievolininkų atranką į privalomąją karo tarnybą, nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto apsaugos tarnybai, skirti juos į privalomąją karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir (arba) užtikrinti privalomosios karo tarnybos atlikimą. Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3252, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15767
231 straipsnis. Kitos tarnybos rezerve atlikimo sąlygos ir šaukimo į šią tarnybą tvarka
Į kitą tarnybą rezerve gali būti šaukiami karo prievolininkai dalyvauti mokymuose ar pratybose iki 10 dienų per metus, vykdyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 9 straipsnio 1 dalyje nustatytų užduočių bei atlikti karo tarnybą mobilizacijos ir karo padėties metu. Karo prievolininkai pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti su jų sutikimu gali būti siunčiami į kitos, negu numatyta šioje dalyje, trukmės mokymus ar pratybas. Mokymų ir pratybų programas, trukmę ir periodiškumą nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
Šaukimo į mokymus ir pratybas pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į mokymus ir pratybas pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones. Kai priimamas sprendimas šaukti karo prievolininkus į kitą tarnybą rezerve vykdyti tarnybos užduočių, apie šaukimo pradžią paskelbiama nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo ir (ar) visuomenės informavimo priemones.
Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdamas į krašto apsaugos ministro nustatytą į mokymus ir pratybas šaukiamų karo prievolininkų skaičių, tvirtina atitinkamų kalendorinių metų mokymų ir pratybų planą, kuriame nustatomi kariniai vienetai, kuriuose bus vykdomi mokymai ir pratybos, ir mokymuose ir pratybose dalyvaujančių karo prievolininkų skaičių.
Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas kitą tarnybą rezerve atliksiančių karių skaičius. Į kitą tarnybą rezerve šaukiami pagal individualias savybes, patirtį, parengimą ir turimą kvalifikaciją pareigoms, į kurias planuojama juos skirti, tinkami karo prievolininkai.
Karo prievolininkai, pašaukti į mokymus ir pratybas ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybos laikotarpiu karinio vieneto vado (viršininko) skiriami į pareigas kariniame vienete ir pasibaigus tarnybos laikotarpiui atleidžiami iš jų.
Karo prievolininkai skiriami atlikti kitą tarnybą rezerve tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti šią tarnybą.
Rezervo kariai atleidžiami iš pareigų nepasibaigus tarnybos laikotarpiui, kai:
1) jie priimami į profesinę karo tarnybą;
2) jie paskiriami į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą;
3) jie pašaukiami į privalomąją pradinę karo tarnybą;
4) jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) jie atleidžiami nuo karo prievolės;
6) patikrinus sveikatos būklę paaiškėja, kad jie netinkami kitai tarnybai rezerve;
7) atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3–14 punktuose nustatytos aplinkybės;
8) sutrinka jų sveikata ir sveikatos sutrikimas gali nesibaigti iki mokymų, pratybų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpio pabaigos.
Šaukimo į kitą tarnybą rezerve tvarką, taip pat pašauktų karo prievolininkų skyrimo į pareigas kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Kita tarnyba rezerve atliekama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2729, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11565
371 straipsnis. Asmenų, sukakusių 17 metų, pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja karo prievolininko statusą
Asmenys, sukakę 17 metų, privalo:
1) ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sukako 17 metų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka susisiekti su karo prievolę administruojančia krašto apsaugos sistemos institucija ir pateikti duomenis ryšiams palaikyti (el. pašto adresą, faktinės gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį), taip pat pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai reikalingus dokumentus ir duomenis, atvykti pasitikrinti sveikatos;
2) neįvykdę šios dalies 1 punkte nurodytos pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių įrodymus;
3) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.
Asmenys, sukakę 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus dokumentus ir duomenis karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai gali pateikti atvykę į instituciją, elektroninio ryšio priemonėmis arba atsiųsti registruotąja pašto siunta.
Asmenų, sukakusių 17 metų, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:
1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;
2) asmens, sukakusio 17 metų, šeimos nario ar jo artimojo giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė;
4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar blokada;
5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių apribotos asmenų, sukakusių 17 metų, judėjimo galimybės.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-2729, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-26, i. k. 2024-11565