Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996,

Nr.106-2427

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir

jos užtikrinimo tvarką.

2.

Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo

prievolės atlikimo tvarką reguliuoja tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe

nėra pasirašyta tarptautinė sutartis, karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis

įstatymas.

2

straipsnis. Karo prievolė

Karo

prievolė - Konstitucijoje numatyta Lietuvos Respublikos piliečio pareiga

atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti

ginti valstybę nuo agresijos.

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.

turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja

tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,

karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Karo prievolė

Karo  prievolė  -  Konstitucijoje

numatyta  Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją  karo  arba

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo

agresijos.

3 straipsnis. Piliečių karo prievolės užtikrinimas

valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir

organizacijos.

bei policijoje gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo tarnybą

privalantys atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos arba ji

atidėta šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio įstatymo

nustatytomis sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.

3.

Karo prievolininkai, stodami į darbą (tarnybą) valstybės tarnyboje bei

policijoje, privalo pateikti karo prievolininko statusą liudijantį karinį

dokumentą: kario arba šauktinio liudijimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo

sąvokos

apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių bei atsargos karo prievolininkų

sąrašus ir išbraukimas iš jų.

Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba.

Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo tarnyba ir

periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba

mobilizacijos atveju.

privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto apsaugos

pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali

tarnauti su ginklu.

Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.

prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.

26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios

krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl šiame įstatyme numatytų

priežasčių.

sprendimu paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo paskyrimo į jį dienos iki

atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos.

amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą arba ir

jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir išleistas į atsargą,

arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei įrašytas į aktyviojo

ar individualiojo rezervo įskaitą.

9.

Aktyviojo rezervo kario prievolė - atsargos kario, įrašyto į aktyviojo rezervo

įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į krašto apsaugos poreikius

atlikti nenuolatinę karo tarnybą.

10.

Individualiojo rezervo kario prievolė - dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių

atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir perkelto į individualųjį

rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą mobilizacijos atveju.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

II SKYRIUS

REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA

5

straipsnis. Jaunuolių įrašymas į karinę įskaitą

(vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius pasitikrinti

sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio

sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės)

pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.

2.

Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse

karinėse įstaigose, jiems išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMAS

6

straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka

kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę teritorinę karinę įstaigą 45

dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų iki 19 metų sukakties dienos

ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties. Šauktiniai, kuriems privalomoji

pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje numatytais

atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos atidėjimo

termino gali kreiptis į naujokų šaukimo komisiją, o naujokų šaukimo komisija

privalo juos pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra šio

įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios

tarnybos pagrindų.

teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir šauktinių medicinos

ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo dieną nurodant paštu

išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto (rajono) laikraštyje.

šauktinis atsako pagal įstatymus.

tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, į ją šaukiami

šioms priežastims išnykus.

pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai ir paskirti į

dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui, negu iki

paskirto atvykimo į dalinį dienos.

6.

Kario statusą naujokas įgyja nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos ar

nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

7

straipsnis. Pateisinamos neatvykimo priežastys

1.

Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais karo prievolininkų neatvykimo nurodytu

laiku pateisinamos priežastys yra šios:

1)

šauktinio liga;

2)

šauktinio šeimos nario ar artimo giminaičio mirtis;

3)

stichinė nelaimė ar nelaimingas atsitikimas;

4) šauktinio mokymasis užsienyje, jeigu

tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo

turėti pateisinamąjį dokumentą ir pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4

punkte nurodytu atveju šauktiniai privalo pateikti arba atsiųsti registruotu

laišku pateisinamąjį dokumentą ir dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

5 straipsnis. Jaunuolių įrašymas į

karinę įskaitą

piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius

pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminio lygio

sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės)

pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.

įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose,  jiems

išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMAS

6 straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka

pilietis, kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę teritorinę karinę

įstaigą 45 dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų iki 19 metų

sukakties dienos ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties. Šauktiniai,

kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje

numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos

atidėjimo termino gali kreiptis į naujokų šaukimo komisiją, o naujokų šaukimo

komisija privalo juos pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra

šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios

tarnybos pagrindų.

atvykti į vietines teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir

šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo

dieną nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto

(rajono) laikraštyje.

priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.

privalomąją pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų

priežasčių, į ją šaukiami šioms priežastims išnykus.

šaukimo komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai

ir paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam

laikui, negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.

dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

7 straipsnis. Pateisinamos neatvykimo

priežastys

atvejais karo prievolininkų neatvykimo  nurodytu  laiku pateisinamos priežastys

yra šios:

1) šauktinio liga;

2) šauktinio šeimos nario ar artimo

giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė ar nelaimingas

atsitikimas;

4) šauktinio mokymasis

užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą

pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.

punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti pateisinamąjį dokumentą

ir pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4 punkte nurodytu atveju šauktiniai

privalo pateikti arba atsiųsti registruotu laišku pateisinamąjį dokumentą ir

dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

8 straipsnis. Atleidimas nuo

privalomosios pradinės karo tarnybos arba jos pakeitimas

atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) dėl sveikatos būklės netinkami privalomajai

pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą Karinės medicinos

ekspertizės nuostatuose;

2) raštu pareiškę, kad dėl religinių ar

pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, ir paskirti atlikti

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

3) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, negali būti šaukiamas atlikti

privalomąją karo tarnybą.

privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš šių tarnybos

atlikimo būdų:

1) aukštųjų ir

aukštesniųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos, studentams - studijų

metu mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose, kurių

tvarkaraštis suderintas su studijų aukštosiose mokyklose tvarkaraščiu, ir atliekant

karinę praktiką kariuomenėje ar iki 90 dienų trukmės

būtinuosiuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka

vasaros atostogų metu;

2) Lietuvos karo akademijos kariūnams - studijomis

pagal Akademijos mokymo programą;

3) baigusiems aukštąsias mokyklas asmenims - iki 6

mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal

vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės tarnyba pagal bazinį kario

parengimo kursą;

4) šio įstatymo 19

straipsnyje nustatyta tvarka būtinaisiais kariniais mokymais;

5) sudariusiems kario savanorio tarnybos sutartį

asmenims - pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės savanoriu

krašto apsaugos savanorių pajėgose.

asmenys:

1) atlikę šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos

trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;

2) atlikę tarnybą vienu iš šio straipsnio 3 dalyje

nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį pažymėjimą;

3)

atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo akademijos kariūnai, išėję bent vienerių

metų studijų kursą.

straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų gali būti pakeista krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka naujokų šaukimo komisijos rekomendavimu.

Šiais būdais atliekamos tarnybos trukmę ir jos atlikimą patvirtinančių

pažymėjimų formą kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.

šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos nebuvo

pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios

pradinės karo tarnybos atleidžiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

9 straipsnis. Privalomosios pradinės

karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

atidėjimas

pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba šio straipsnio 3 dalyje

nustatyta tvarka atidedama:

1) dieninių, vakarinių vidurinių bendrojo lavinimo ir

profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems kaip 20 metų, - kol jas baigs;

2) aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams

(išskyrus neakivaizdinio skyriaus) - iki jiems sukaks 24 metai;

3) magistrantams - iki jiems

sukaks 26 metai;

4) doktorantams ir rezidentams;

5) asmenims, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos, -

iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos nutraukimo;

6) kai šauktinio motina ar tėvas yra I ar II grupės

invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių, galinčių juos išlaikyti;

7) kai šauktinio motina viena ar šauktinio tėvas

vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16 metų arba vyresnių,

pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių;

8) kai šauktinis turi vieną ar daugiau nepilnamečių

iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių šeimos narių, galinčių

juos išlaikyti;

9) kai šauktinio žmona yra I ar II grupės invalidė

arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3 metai;

10) kai šauktinis privalo išlaikyti nedarbingus senelius,

nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių, privalančių juos išlaikyti;

11) kai šauktinis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas

globėju (rūpintoju), - iki globos (rūpybos) termino pabaigos;

12) kai šauktinis turi ir savo šeimoje išlaiko 2 ar

daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;

13) kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis

darbingas vyras;

14) dėl kitų šiame įstatyme nenurodytų ypač svarbių

aplinkybių, dėl kurių vieniši ar nedarbingi šauktinio šeimos nariai, likę be jo

paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje - tik su krašto apsaugos ministro leidimu.

pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji pradinė karo

tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:

1) kai šauktinis turi ir savo šeimoje išlaiko 1 ar

daugiau vaikų;

2) kai šauktinis yra vedęs ir jis arba jo sutuoktinė

yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms šeimoms butui ar namui

statyti (pirkti);

3) kai šauktiniui baigėsi tarnybos atidėjimo terminas,

jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne mažiau kaip 2 metus turi įsteigęs

personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir moka jų mokesčius;

4) kai šauktinis yra aukštosios arba aukštesniosios

mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas - iki jam sukaks 24 metai.

karo tarnybą, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas sąlygas,

šaukimo metu šauktinių lieka mažiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą

tarnybos vietų skaičių, papildomos privalomosios pradinės karo tarnybos

atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka: nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkto

iki 4 punkto.

pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas privalomosios pradinės karo

tarnybos atidėjimo sąlygas šaukimo metu šauktinių lieka daugiau, negu turi būti

pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, šauktiniai į privalomąją

pradinę karo tarnybą šaukiami juos atrinkus atsitiktinės atrankos būdu.

Šauktinių atrinkimo atsitiktinės atrankos būdu tvarką nustato krašto apsaugos

ministras.

buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose ir

2 dalies 1-4 punktuose, ir atidėjimo priežastys per 3 metus neišnyko, šaukiami

į būtinuosius karinius mokymus. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo

laikotarpiu būtinuosius karinius mokymus gali baigti ir piliečiai, kuriems

privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl kitų priežasčių.

tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus šiame įstatyme nurodytoms

aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas kiekvieną kartą ne ilgiau

kaip vieneriems metams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

10 straipsnis. Šaukimo finansavimas

Išlaidos, susijusios su ikišauktinio amžiaus jaunuolių

registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją pradinę karo tarnybą ar

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkų mokymais, jų

sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai,

finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto

apsaugos funkcijoms vykdyti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMO KOMISIJOS

11

straipsnis. Šaukimo komisijos

1.

Karo prievolininkams į tarnybą pašaukti, tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei

šauktinių sveikatai patikrinti sudaromos :

1)

naujokų šaukimo komisijos;

2)

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos;

3)

Vyriausioji naujokų šaukimo komisija;

4)

Karinės medicinos ekspertizės komisija.

2.

Į medicinos ekspertizės komisijas turi būti įtraukti gydytojai, teisės aktų

nustatyta tvarka turintys teisę atlikti karinę medicininę ekspertizę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

12

straipsnis. Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijos

komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras. Naujokų šaukimo ir

šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos iš etatinių krašto

apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos ministras.

teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų darbu, apmokamos iš šiems

tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos funkcijoms

vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės šauktinių medicinos

ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas darbo sutartis su

komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo nariais.

3.

Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijos sudaromos

vieneriems kalendoriniams metams.

4.

Naujokų šaukimo komisijos organizuoja ir atlieka naujokų šaukimą.

komisija susideda iš:

1) pirmininko - savivaldybės mero įgalioto asmens;

2) pirmininko pavaduotojo - vietinės teritorinės

karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;

3) narių - policijos bei savivaldybių

globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos pirmininko;

4) sekretoriaus.

1) sudaro naujokų šaukimo tvarkaraštį;

2) tikrina šauktinių dokumentus ir nustato, ar

šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;

3) skiria šauktinį į dalinį, praneša jam tarnybos

vietą ir išvykimo į ją laiką;

4) priima šauktinių, dėl religinių ar pacifistinių

įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus atlikti alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo 20 straipsnyje

nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią tarnybą;

5) atleidžia šauktinius nuo

privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais

atvejais;

6) atideda šauktiniams privalomąją pradinę karo

tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

7.

Naujokų šaukimo komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Komisijos

sprendimai priimami balsų dauguma, kai dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai

komisijos narių. Komisija savo posėdžius protokoluoja. Protokolą pasirašo visi

posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

8.

Naujokų šaukimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai naujokų

šaukimo komisijai per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo karo prievolininkui

dienos.

pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių specializacijų gydytojai) ir

sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų specializacijas, taip pat

komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos personalo sudėtį tvirtina

krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.

10.

Šauktinių medicinos ekspertizės komisija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais

Karinės medicinos ekspertizės nuostatais ir privalo:

1) atlikti medicinos ekspertizę ir nustatyti, ar karo

prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;

2)

prireikus siųsti šauktinius į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio

ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas

ištirti papildomai.

atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą ir kiekvienas komisijos

narys įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

13

straipsnis. Vyriausioji naujokų šaukimo komisija

1.

Prie Krašto apsaugos ministerijos sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų

šaukimo komisija.

2.

Vyriausioji naujokų šaukimo komisija susideda iš:

1)

pirmininko - Lietuvos Respublikos kariuomenės gynybos štabo valdybos arba

skyriaus, atsakingo už karinę prievolę, viršininko;

2)

pirmininko pavaduotojo - Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos

vado arba jo pavaduotojo;

3)

narių - Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Sveikatos     apsaugos ministerijos atstovų.

3.

Vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją tvirtina krašto apsaugos ministras,

suderinęs su Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.

4.

Vyriausioji naujokų šaukimo komisija:

1)

nagrinėja šauktinių skundus dėl naujokų šaukimo komisijų sprendimų. Skundas

turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo gavimo dienos, o jei reikia

specialaus tyrimo, - per mėnesį;

2)

tikrina naujokų šaukimo komisijų darbą;

3)

keičia neteisėtai priimtus naujokų šaukimo komisijų sprendimus;

4)

nustačiusi naujokų šaukimo komisijos piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti

pakeisti šios komisijos sudėtį.

5.

Vyriausiosios naujokų šaukimo komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas.

Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne

mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus komisija priima balsų dauguma. Balsams

pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko balsas.

6.

Karo prievolininkas Vyriausiosios naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali

apskųsti krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o

krašto apsaugos ministro sprendimą - apylinkės teismui per 10 dienų nuo

sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

11 straipsnis. Šaukimo komisijos

pašaukti, tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti

sudaromos :

1) naujokų šaukimo komisijos;

2) šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos;

3) Vyriausioji naujokų šaukimo

komisija;

4) Centrinė karinės medicinos

ekspertizės komisija.

turi būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę

atlikti karinę medicininę ekspertizę.

12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir

šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos

medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras.

Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos

iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos

ministras.

savivaldybės mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų

darbu, apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto

apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas

darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo

nariais.

medicinos ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.

organizuoja ir atlieka naujokų šaukimą.

naujokų šaukimo komisija susideda iš:

1) pirmininko - savivaldybės

mero įgalioto asmens;

2) pirmininko pavaduotojo -

vietinės teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;

3) narių - policijos bei

savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių medicinos

ekspertizės komisijos pirmininko;

4) sekretoriaus.

1) sudaro naujokų šaukimo

tvarkaraštį;

2) tikrina šauktinių dokumentus

ir nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;

3) skiria šauktinį į dalinį,

praneša jam tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;

4) priima šauktinių, dėl

religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus

atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo

20 straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią

tarnybą;

5) atleidžia šauktinius nuo

privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais

atvejais;

6) atideda šauktiniams

privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais

ir tvarka.

šaukia  jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius

protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

sprendimai gali  būti skundžiami Vyriausiajai  naujokų šaukimo komisijai per 10

dienų nuo sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.

ekspertizės komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių

specializacijų gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų

specializacijas, taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos

personalo sudėtį tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.

komisija vadovaujasi Vyriausybės  patvirtintais Karinės  medicinos  ekspertizės

nuostatais ir privalo:

1) atlikti medicinos ekspertizę

ir nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai

pradinei karo tarnybai;

2) prireikus siųsti šauktinius į

Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens

sveikatos priežiūros  viešąsias  ar  biudžetines  įstaigas  ištirti papildomai.

ekspertizės komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę

išvadą ir kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

13 straipsnis. Vyriausioji naujokų

šaukimo komisija

sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.

susideda iš:

1) pirmininko - Lietuvos Respublikos

kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę,

viršininko;

2) pirmininko pavaduotojo - Krašto

apsaugos ministerijos Centrinės medicinos tarnybos viršininko arba jo

pavaduotojo;

3)  narių - Vidaus reikalų

ministerijos, Socialinės apsaugos      ir  darbo  ministerijos,  Sveikatos      apsaugos

ministerijos atstovų.

tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija,

Socialinės  apsaugos ir darbo ministerija bei  Sveikatos apsaugos ministerija.

1)  nagrinėja šauktinių skundus dėl

naujokų šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas

nuo jo gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, - per mėnesį;

2) tikrina naujokų šaukimo komisijų

darbą;

3) keičia neteisėtai priimtus naujokų

šaukimo komisijų sprendimus;

4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos

piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.

komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu

jame dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus

komisija priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko

balsas.

naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per

10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą -

apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

14 straipsnis. Karinė medicinos

ekspertizės komisija

sudaroma iš gydytojų, teisės aktų nustatyta tvarka turinčių teisę atlikti

karinę medicinos ekspertizę. Komisijos sudėtį Lietuvos kariuomenės karo

medicinos tarnybos vado siūlymu tvirtina kariuomenės vadas.

ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Karinė medicinos ekspertizės

komisija:

1) atlieka atleidžiamų nuo karo prievolės karo prievolininkų medicinos

ekspertizę ir pateikia išvadą dėl šauktinių medicinos ekspertizės komisijos

priimto sprendimo;

2) turi teisę siųsti karo prievolininkus atlikti

papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar

tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ir

reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus dokumentus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARINĖ ĮSKAITA

15

straipsnis. Karinė įskaita

1.

Karinę įskaitą tvarko vietinė teritorinė karinė įstaiga.

2.

Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą :

1)

sulaukę 16 metų - per 2 mėnesius;

2) atlikę privalomąją pradinę karo ar alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą - per 10 dienų nuo tarnybos baigimo dienos.

3.

Lietuvos Respublikos pilietės, įgijusios medicinos ar Vyriausybės nustatytos

kitos specialybės aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į

karinę įskaitą per 2 mėnesius nuo mokymo įstaigos baigimo dienos.

4.

Asmuo nuo 19 iki 45 metų, gyvenantis Lietuvoje ir įgijęs Lietuvos Respublikos

pilietybę, per mėnesį nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės suteikimo įsigaliojimo privalo pasitikrinti sveikatą ir

įsirašyti į karinę įskaitą vietinėje teritorinėje karinėje įstaigoje.

5.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems nustatytas invalidumas, į karinę

įskaitą neįrašomi arba iš jos išbraukiami.

6.

Įsirašydami į karinę įskaitą, karo prievolininkai privalo pateikti šauktinio

arba kario liudijimą.

įstaigai per 15 dienų privalo pateikti duomenis apie:

1) vardo ar pavardės pakeitimą;

2) mokymo įstaigų baigimą;

3) išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu

6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6

mėnesiai laikui;

4) darbovietės pakeitimą;

5) šeimyninės padėties pasikeitimus

(santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį, ištuoką).

8.

Duomenis apie sveikatos būklės pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti

per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.

9.

Atsargos karo prievolininkai, nuolat ar laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius)

gyvenantys užsienio valstybėse, privalo įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos

Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Įstatymas papildytas II(1)

skyriumi:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

II(1 )SKYRIUS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMO PERTVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

KARO PRIEVOLĖS

ADMINISTRAVIMAS

15(1 )straipsnis. Karo prievolės

administravimo pertvarkymas

prievolės administravimas, susijęs su šaukimu į privalomąją pradinę karo

tarnybą, yra pertvarkomas.

palaipsniui, įvedant pertvarkytą administravimo sistemą atskiruose regionuose,

priklausomai nuo karo prievolės centrų juose įsteigimo.

regione pradėti taikyti karo prievolės administravimą šiame skyriuje nustatyta

tvarka.

prievolės administravimas nepertvarkytas, teritorijose karo prievolininkai

šaukiami į privalomąją karo tarnybą šio įstatymo nustatyta tvarka, netaikant II(1)

skyriaus nuostatų.

15(2)

straipsnis. Karo prievolės administravimo subjektai

1) vietos savivaldos institucijos;

2) Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto

apsaugos ministerijos (toliau - Administravimo tarnyba).

formų įmonės, įstaigos ir organizacijos atlieka įstatymų joms pavestas

funkcijas, susijusias su karo prievolės pertvarkymu.

15(3 )straipsnis. Karo prievolės

administravimo pakopos

1) vietos savivaldos institucijos;

2) regioniniai karo prievolės centrai, apimantys vieną

ar kelias apskritis.

atrinktus šauktinius į regioninius karo prievolės centrus ir už tai atsako.

centrai skiria šauktinius į privalomąją karo tarnybą ir už tai atsako.

ANTRASIS SKIRSNIS

KARO PRIEVOLĖS

ADMINISTRAVIMAS PIRMOJOJE PAKOPOJE

15(4) straipsnis. Karo prievolės

administravimas savivaldybėje

teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių apskaitą,

organizuoja jų sveikatos profilaktinį patikrinimą asmens sveikatos priežiūrą

reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir mastu,

atrenka ir siunčia atrinktus šauktinius į regioninius karo prievolės centrus,

taip pat organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą, vengiančių

sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos asmenų paiešką bei jų

patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

administravimo funkcijas, išskyrus priskirtas savivaldybės karo prievolininkų

atrankos komisijai (toliau - savivaldybės atrankos komisija), atlieka šaukimui

organizuoti savivaldybės paskirtas ir reikalingus įgaliojimus turintis

tarnautojas (toliau - savivaldybės administracijos tarnautojas). Jo pareiginius

nuostatus, atitinkančius pavyzdinių nuostatų reikalavimus, tvirtina, jį skiria

bei atleidžia savivaldybės administratorius.

15(5 )straipsnis. Savivaldybės

administracijos tarnautojas

1) atlieka savivaldybės teritorijoje gyvenančių

ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių apskaitą, organizuoja jų sveikatos

profilaktinį patikrinimą;

2) organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą,

vengiančių sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos asmenų paiešką

bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn;

3) teikia duomenis Administravimo tarnybos

teritoriniam skyriui;

4) rengia medžiagą Atrankos komisijos posėdžiams;

5) kviečia šauktinius į Atrankos komisijos posėdžius;

6) kontroliuoja, kaip visų rūšių ir nuosavybės formų

įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymą;

7) vykdo visuomenės teisinį švietimą karo prievolės

klausimais.

tarnautojas bendradarbiauja su Administravimo tarnybos teritorinio skyriaus

darbuotojais.

15(6 )straipsnis. Savivaldybės atrankos

komisija

darbo reglamentą tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės atrankos komisiją

sudaro ne daugiau kaip 7 asmenys: savivaldybės gydytojas, globos ir rūpybos,

policijos bei Administravimo tarnybos atstovai. Komisijos pirmininku

tvirtinamas savivaldybės tarybos narys arba savivaldybės administracijos tarnautojas.

tvirtinamas savivaldybės tarybos narys, tai savivaldybės administracijos

tarnautoją siūloma tvirtinti komisijos pirmininko pavaduotoju.

komisiją deleguoja savo pareigūną. Jį siūloma tvirtinti komisijos pirmininko

pavaduotoju.

savivaldybės kadencijai. Po savivaldybių rinkimų ji vykdo savo įgaliojimus tol,

kol naujai išrinkta savivaldybės taryba patvirtina naują komisiją.

reglamentą bei savivaldybės administracijos tarnautojo pavyzdinius nuostatus

tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

1) atlieka pradinę šauktinių atranką - tikrina jų

asmens, karinės įskaitos, socialinės padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą

iš ambulatorinės kortelės) bei kitus dokumentus ir pagal juos preliminariai

nustato tinkamumą privalomajai karo tarnybai;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir reglamento

nustatyta tvarka priima sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo

privalomosios karo tarnybos;

3) vadovaudamasi šio įstatymo nustatytomis sąlygomis

ir tvarka atideda karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;

4) preliminariai atrinktus šauktinius siunčia į regioninius karo

prievolės centrus.

posėdžiams reikalingą medžiagą bei dokumentus rengia savivaldybės

administracijos tarnautojas ir Administravimo tarnybos teritorinis skyrius.

tarnybos deleguotas pareigūnas turi teisę reikalauti, kad savivaldybės atrankos

komisijos sprendimai karo prievolės klausimais, kai yra pagrindas, būtų

peržiūrėti Priežiūros komisijos prie Administravimo tarnybos (toliau -

Priežiūros komisija).

15(7 )straipsnis. Priežiūros komisija

raštiškus prašymus savivaldybių atrankos komisijų sprendimų dėl jų pašaukimo,

atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar jos atidėjimo pagrįstumą ir, kai

yra pagrindas, šiuos sprendimus keičia. Šis Priežiūros komisijos sprendimas

įsigalioja, kai jį patvirtina Administravimo tarnybos viršininkas. Priežiūros

komisijos sprendimas gali būti apskųstas krašto apsaugos ministrui ne vėliau kaip

per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Krašto apsaugos ministro

sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas teismui.

tvirtina krašto apsaugos ministras.

15(8 )straipsnis. Administravimo tarnybos

teritorinis skyrius

Administravimo tarnybos teritorinis skyrius:

1) tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą;

2) tvarko karo prievolininkų asmens bylas;

3) pateikia savivaldybės atrankos

komisijai karo prievolininkų asmens bylas, prašymus ir jiems nagrinėti

reikiamus dokumentus;

4) organizuoja atrinktų karo prievolininkų nuvykimą į

regiono karo prievolės centrą arba į paskirtą tarnybos vietą;

5) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

KARO PRIEVOLĖS

ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE

15(9 )straipsnis. Administravimo tarnyba

apsaugos ministerija.

struktūrą ir etatus nustato, viršininką skiria bei atleidžia krašto apsaugos

ministras.

būti skiriamas tik civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas, yra

tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui.

prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius savivaldybių

teritorijose ir kitus padalinius.

15(10 )straipsnis.

Administravimo tarnybos pagrindiniai uždaviniai

Administravimo tarnybos pagrindiniai uždaviniai yra

šie:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje valstybės karo

prievolės organizavimo ir administravimo politiką, koordinuoti, metodiškai

vadovauti ir prižiūrėti valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą

užtikrinant Karo prievolės įstatymo vykdymą;

2) pagal bendrą sistemą tvarkyti privalomosios

pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų bazes;

3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir kariuomenės

poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo tarnybą

planus;

4) organizuoti savivaldybių atrankos komisijų

pirmojoje pakopoje atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą, nustatyti jų

tinkamumą karo tarnybai;

5) tinkamus šauktinius skirti į karo tarnybą ir

pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;

6) tvarkyti atsargos karo prievolininkų rezervo

apskaitą;

7) tvarkyti aktyviojo kariuomenės rezervo bei

personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų bazes;

8) nustatyti karo prievolininkų karinės įskaitos

vykdymo tvarką;

9) nagrinėti piliečių raštu pateiktus prašymus karo

prievolės klausimais;

10) atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius

ir funkcijas.

15(11 )straipsnis. Regioniniai karo

prievolės centrai

Administravimo tarnybos regioniniai karo prievolės centrai. Regioninių karo

prievolės centrų veiklos teritoriją nustato krašto apsaugos ministras.

1) priima savivaldybių atrankos komisijų preliminariai

atrinktus bei pasiųstus šauktinius ir skiria juos į privalomąją karo tarnybą;

2) tikrina šauktinių sveikatą, prireikus papildomai

ištirti, siunčia juos į karinę medicinos ekspertizės komisiją arba į viešąją

sveikatos priežiūros įstaigą;

3) pagal sveikatos, kitus

bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustato šauktinių tinkamumą karo

tarnybai, kariuomenės pajėgų rūšiai;

4) pagal kariuomenės poreikius skirsto šauktinius į

dalinius ir organizuoja jų nuvykimą į tarnybos vietą;

5) sudaro ir tvarko regiono karo prievolininkų karinės

įskaitos, aktyviojo rezervo karių ir personalo mobilizacinio rezervo duomenų

kompiuterinę bazę.

sveikatos patikrinimą atlieka krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka

paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai. Šauktinių sveikatos tikrinimo

tvarka turi būti suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija. Šauktinių

sveikatos tikrinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

15(12) straipsnis. Šauktinių aprūpinimas

regioniniuose karo prievolės centruose šauktiniams išmokama 0,1 minimalaus

gyvenimo lygio dydžio dienpinigių.

kelionės iš gyvenamosios vietos į regioninį karo prievolės centrą ir atgal arba

į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus

taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, - pagal nustatyta tvarka patvirtintus

važiavimo paprastu autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu

maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo

prievolininkas vežamas Administravimo tarnybos transportu arba kai jis šio

transporto atsisako.

karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems

išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė

kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.

numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės

neįvykdė savivaldybės atrankos komisijos ar Administravimo tarnybos nustatytų

reikalavimų ir dėl to regioniniame karo prievolės centre negalėjo būti

tikrinamas jo tinkamumas karo tarnybai.

5.

Šiame straipsnyje numatytos išmokos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam

tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio pavadinimas

pakeistas:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

15 straipsnis. Karinė įskaita

teritorinė karinė įstaiga.

(vyrai)  privalo įsirašyti į karinę įskaitą :

1) sulaukę 16 metų - per 2 mėnesius;

2) atlikę privalomąją pradinę

karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - per 10 dienų nuo tarnybos

baigimo dienos.

įgijusios medicinos ar Vyriausybės  nustatytos  kitos  specialybės  aukštąjį

ar aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į karinę įskaitą per 2 mėnesius

nuo mokymo įstaigos baigimo dienos.

Lietuvoje ir įgijęs  Lietuvos Respublikos pilietybę, per  mėnesį  nuo

Respublikos  Prezidento dekreto dėl Lietuvos  Respublikos pilietybės

suteikimo  įsigaliojimo  privalo  pasitikrinti sveikatą ir įsirašyti į karinę

įskaitą vietinėje teritorinėje karinėje įstaigoje.

kuriems nustatytas invalidumas,  į karinę įskaitą neįrašomi  arba  iš  jos

išbraukiami.

prievolininkai privalo pateikti šauktinio arba kario liudijimą.

teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų privalo pateikti

duomenis apie:

1) vardo ar pavardės pakeitimą;

2) mokymo įstaigų baigimą;

3) išvykimą iš nuolatinės

gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują

gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui;

4) darbovietės pakeitimą;

5) šeimyninės padėties

pasikeitimus (santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį, ištuoką).

pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo

nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.

ar laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius) gyvenantys užsienio valstybėse, privalo

įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio pavadinimas pakeistas:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

16 straipsnis. Tarnybos vieta

atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, o Seimui nutarus - ir

kitose Lietuvos Respublikos institucijose.

tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo

Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytais atvejais tarnyba gali būti atliekama

kariniuose vienetuose, skirtuose dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

17 straipsnis. Tarnybos trukmė

pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų. Piliečiai, parašę

prašymą naujokų šaukimo komisijai arba regioniniam karo prievolės

centrui, tarnybą gali pradėti ir būdami 18 metų, o krašto apsaugos ministro

sutikimu taip pat ir 27 metų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse

numatytus atvejus.

kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:

1) buvo savavališkai palikęs dalinį;

2) be pateisinamos priežasties pavėlavo

sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;

3) išbuvo areštinėje.

straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių, privalomosios pradinės

karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame įstatyme nustatyto

laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos aplinkybės išnyks.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

18 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos

paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:

1)

ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;

2) jei atsiranda šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1

punkte nurodyta aplinkybė;

3) ištarnavęs bent pusę šiame įstatyme nustatyto

laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių.

paleidžiamas iš tarnybos:

1) jei jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys

nuteisiamas už padarytą sunkų nusikaltimą, arba jam skiriama bausmė, dėl kurios

negalima tęsti tarnybos;

3) kai jis padarė kario vardą žeminančių teisės

pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu - tik kariuomenės vado

sprendimu.

3.

Asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų

aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą. Į

aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi asmenys, paleisti iš

tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių.

Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą išleidžiančio vado

(viršininko) įsakymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

19 straipsnis. Būtinieji kariniai mokymai

prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:

1) šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais

atvejais;

2) dėl kitų priežasčių neatlikusiems privalomosios

pradinės karo tarnybos;

3) stojantiems ar įstojusiems į tarnybą policijoje - juos

atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje tarnybos policijoje laiku;

4) atleistiems iš pradėtos privalomosios pradinės karo

tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6 mėnesius, jų tarnybos metu atsiradus

aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose. Šiuo

atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė nustatoma atsižvelgiant į neatliktos

tarnybos dalį.

nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio mokymo kursą.

teritoriniuose daliniuose arba vietinėse teritorinėse krašto apsaugos ar kitose

mokymo institucijose, kuriose organizuoti būtinieji kariniai mokymai. Būtinieji

kariniai mokymai asmenims, tarnaujantiems policijoje, gali būti organizuojami

vidaus reikalų sistemoje su kariuomenės vadu suderinta tvarka.

parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.

vado patvirtintas programas.

šaukimo komisija. Mokymų pradžią ir pabaigą nustato kariuomenės vadas.

taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos socialinės

garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto pavyzdžio apranga. Taip

pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos

išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijoms

skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai, kurios sistemos institucijoje

jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios socialinės garantijos,

aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka taikomos ir karo

prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1

punkte nustatytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

20 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos

tarnybos pasirinkimo tvarka

pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi pagal gyvenamąją

vietą į naujokų šaukimo komisiją arba regioninį karo prievolės centrą.

Prašymas turi būti motyvuotai pagrįstas.

tarnybos atlikimo svarsto ir sprendimą dėl to priima speciali komisija,

sudaryta iš visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, švietimo įstaigų

atstovų. Šios komisijos sudarymo ir jos darbo tvarką nustato Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

vietą bei jos pradžios datą tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

21 straipsnis. Atleidimas nuo alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos

Nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos būklę netinkami

privalomajai pradinei karo tarnybai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

22

straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta

atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Jie skiriami tarnauti į

pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir ginklo. Piliečiams,

atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taikomi krašto apsaugos

tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir kiti kariams nustatyti

reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių priemonių ar priverstiniu

fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai nustatyti apribojimai.

2.

Vyriausybės sprendimu alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio

pobūdžio visuomenei naudingas darbas, gali būti atliekama kitose valstybės

institucijose. Šiuo atveju jos atlikimo tvarką ir prievolininkų materialinį

aprūpinimą nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

23

straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė

1.

Į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

2.

Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba trunka 18 mėnesių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

22 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atlikimo

vieta

apsaugos tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje.

Jie skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir

ginklo. Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

taikomi krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir

kiti kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių

priemonių ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai

nustatyti apribojimai.

krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas,

gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju  jos atlikimo

tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

23 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos trukmė

tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

tarnyba trunka 18 mėnesių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

24 straipsnis. Materialinis aprūpinimas

Asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, jos metu aprūpinami

maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo tokia pat tvarka kaip ir

privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ATSARGOS TARNYBA

25 straipsnis. Atsargos karo prievolininkų parengtys

seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę tinkantys tikrajai karo

tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į pirmosios parengties atsargos

grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat atsargos karo prievolininkės nuo 19

iki 45 metų - į antrosios parengties atsargos grupę.

ekspertizės komisijų pripažinti pagal sveikatos būklę netinkamais tikrajai karo

tarnybai arba atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į

trečiosios parengties atsargos grupę. Trečiosios parengties atsargos grupė

rengiama pagal atskirą programą.

atsargos karininkai iki 45 metų, į antrosios parengties atsargos grupę - iki 55

metų. Į pirmosios parengties atsargos grupę įrašomi vyresnieji atsargos

karininkai iki 50 metų, į antrosios parengties atsargos grupę - iki 60 metų.

4.

Atsargos karo prievolininkai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės,

išbraukiami iš aktyviojo ir (ar) individualiojo rezervo įskaitos. Iš aktyviojo

rezervo įskaitos taip pat gali būti išbraukti asmenys, nuteisti už padarytą

sunkų nusikaltimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

26 straipsnis. Atsargos karo prievolininkų rengimo

tvarka

atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas šaukiami:

1) atlikę 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo

tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais - 6 metus kasmet po 14

kalendorinių dienų;

2) baigę iki 3 mėnesių trukmės bazinį kario parengimo

kursą eiliniai - 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;

3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės tarnybą atskiruosiuose

mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programas karininkai ir

puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba aukštesniosiose mokyklose

metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką kariuomenėje karininkai ir

puskarininkiai - 9 metus kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;

4) kiti karininkai ir puskarininkiai - krašto apsaugos

ministro nustatytais terminais.

tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.

atsargos karo prievolininkai:

1) ūkininkai, jų šeimų nariai ir žemės ūkyje dirbantys žemės

ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir derliaus nuėmimo metu;

2) turintys 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų;

3) moterys;

4) turintys vaiką iki vienerių metų arba kurių žmonoms

likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.

prievolininkai išlaikomi valstybės.

rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir reikalavimus, keliamus

kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

27

straipsnis. Mobilizacija ekstremalių situacijų atvejais

Ekologinių

katastrofų, stichinių nelaimių metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui,

atsargos karo prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos

mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ VYKDANČIOS

INSTITUCIJOS

28

straipsnis. Vietinės teritorinės karinės įstaigos pareigos

Vietinė

teritorinė karinė įstaiga be kitų funkcijų:

1)

tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą;

2)

tvarko karo prievolininkų asmens bylas, išduoda karinius dokumentus;

3)

sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų

ir organizacijų;

4)

organizuoja karo prievolininkų pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas,

mokymus bei naujokų nuvykimą į tarnybos vietas;

5)

pateikia šaukimo komisijoms karo prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;

6) kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių

įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

27  straipsnis.  Mobilizacija

ekstremalių  situacijų atvejais

Ekologinių katastrofų, stichinių

nelaimių metu,  kai gresia pavojus valstybės  saugumui, atsargos karo

prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos  ir

mobilizacinio rezervo rengimo  įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ

VYKDANČIOS INSTITUCIJOS

28 straipsnis. Vietinės teritorinės

karinės įstaigos pareigos

Vietinė teritorinė karinė įstaiga be

kitų funkcijų:

1) tvarko karo prievolininkų karinę

įskaitą;

2)  tvarko karo prievolininkų asmens

bylas, išduoda karinius dokumentus;

3) sutikrina karo prievolininkų sąrašus

su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;

4) organizuoja karo prievolininkų

pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į

tarnybos vietas;

5) pateikia šaukimo komisijoms karo

prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;

6) kontroliuoja karo

prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

29 straipsnis. Vietos savivaldos

institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigos

teritorijoje karo prievolės administravimas nepertvarkytas, taip pat šiose

teritorijose įregistruotos visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir

organizacijos:

1)

tvarko jose dirbančių karo prievolininkų apskaitą;

2) vietinėms teritorinėms karinėms

įstaigoms šių reikalavimu iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pateikia jaunuolių,

kuriems sukako 16 ir 18 metų, ir šauktinių sąrašus bei papildomus sąrašus;

3) kas ketvirtį teikia vietinėms teritorinėms karinėms

įstaigoms duomenis apie karo prievolininkų karinės įskaitos pasikeitimus;

4) kartą per metus pagal vietinių teritorinių karinių

įstaigų planą sutikrina karo prievolininkų įskaitos duomenis su vietinių

teritorinių karinių įstaigų karo prievolininkų karinės įskaitos duomenimis ir

įrašo pasikeitimus;

5) priimdamos karo prievolininkus į darbą ar mokytis,

reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse

karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą ir pateiktų karo prievolininko

statusą liudijantį karinį dokumentą.

kasmet iki einamųjų metų gruodžio 31 d. vietinėms teritorinėms karinėms

įstaigoms pateikia jų teritorijoje įregistruotų visų rūšių įmonių, įstaigų ir

organizacijų sąrašus.

organizacijos, įregistruotos savivaldybėse, kurių teritorijoje karo prievolės

administravimas pertvarkytas, šiame straipsnyje nurodytus duomenis nustatyta

tvarka pateikia ir vietos savivaldos institucijoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

30

straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų pareigos

ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą ginti Tėvynę.

2.

Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų vadovai tvarko besimokančių jose karo

prievolininkų apskaitą ir kiekvienais metais per mėnesį nuo mokslo metų

pradžios pateikia vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie

besimokančius karo prievolininkus. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų,

įregistruotų savivaldybėse, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas

yra pertvarkytas, vadovai duomenis apie besimokančius karo prievolininkus šio

straipsnio nustatyta tvarka pateikia ir vietos savivaldos institucijai.

3.

Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovai privalo sudaryti studentams tokias

mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio įstatymo 8 straipsnio 3

dalies 1 punkte numatytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

30 straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų

mokyklų pareigos

aukštosios mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą

ginti Tėvynę.

mokyklų vadovai tvarko besimokančių jose karo prievolininkų apskaitą ir

kiekvienais metais per mėnesį nuo mokslo metų pradžios pateikia vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie besimokančius karo

prievolininkus.

tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio įstatymo 8

straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

31 straipsnis. Asmens sveikatos

priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų pareigos

ir tretinės asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos

vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų, šauktinių medicinos ekspertizės

komisijų ar karinės medicinos ekspertizės komisijos prašymu Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka privalo:

1)

atlikti siunčiamų šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo

privalomajai karo tarnybai;

2)

pateikti išrašus iš šauktinių asmens sveikatos istorijų (ambulatorinių

kortelių).

pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

32 straipsnis.

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijai pareikalavus,

nustatyta tvarka teikia jai informaciją apie karo prievolininkų gyvenamąją

vietą, paso ir kitus duomenis.

Vyriausybės informaciją apie ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių

gyvenamąją vietą, paso ir kitus duomenis teikia vietos savivaldos

institucijoms, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas,

jų reikalavimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933

(00.07.31)

33 straipsnis.

Vidaus reikalų sistemos padalinių pareigos

prašymu bei vietos savivaldos institucijos, kurios teritorijoje karo prievolės

administravimas pertvarkytas, savivaldybės administracijos tarnautojo prašymu

savivaldybių policijos įstaigos atlieka šauktinių paiešką ir atvesdina juos.

reikalų ministerijos nustatyta tvarka teikia vietinėms teritorinėms karinėms

įstaigoms bei vietos savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo

prievolės administravimas pertvarkytas, duomenis apie tai, ar karo

prievolininkas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

34

straipsnis. Teismų pareigos

1.

Teismai apie įsiteisėjusius nuosprendžius nuteistiems laisvės atėmimu karo

prievolininkams per 7 dienas nuo nuosprendžio   įsiteisėjimo privalo pranešti

vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms.

2.

Nuteistų laisvės atėmimu karo prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi

būti išsiųsti į vietines teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti

į karinę įskaitą.

34 straipsnis. Teismų pareigos

nuosprendžius nuteistiems laisvės  atėmimu karo prievolininkams per 7 dienas

nuo nuosprendžio  įsiteisėjimo  privalo  pranešti     vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms.

prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi būti išsiųsti į vietines

teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti į karinę įskaitą.

35 straipsnis. Civilinės metrikacijos įstaigų pareigos

privalo kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms karo

prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms

pareikalavus - papildomus sąrašus, o karo prievolininkui mirus, per 10

kalendorinių dienų pranešti apie tai.

ketvirtį pateikti savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo prievolės

administravimas pertvarkytas, ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių,

pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms pareikalavus - papildomus

sąrašus, o ikišauktinio amžiaus jaunuoliui ar šauktiniui mirus, per 10

kalendorinių dienų pranešti apie tai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

36 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo

institucijų įstaigų pareigos

Socialinės apsaugos ir darbo institucijų įstaigos

privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis

apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems nustatytas invalidumas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

37

straipsnis. Asmenys, atsakingi už karo prievolės užtikrinimą

Už

šiame skyriuje nustatytų pareigų atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38

straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

39

straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys,

pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40

straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją

pirma

laiko

Įstatymų nustatytais atvejais privalomosios pradinės karo

tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į privalomąją pradinę karo tarnybą gali

būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

37 straipsnis. Asmenys, atsakingi už

karo prievolės užtikrinimą

Už šiame skyriuje nustatytų pareigų

atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38  straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

39 straipsnis. Atsakomybė už šio

įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

40

straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją

pirma laiko

Įstatymų nustatytais atvejais

privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į privalomąją

pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18

metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999,

Nr.59-1918 (99.07.07)

41 straipsnis. Karių aprūpinimas ir garantijos

Karių aprūpinimo tvarką ir su karo tarnyba susijusias

garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos

įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

42

straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus

šiam įstatymui, netenka galios:

1)

Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės

įstatymo įgyvendinimo" (Žin., 1990, Nr. 21-530);

2)

Laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);

3)

Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);

4)

Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios

(darbo) tarnybos prievolės įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);

5)

Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės

įstatymo 32 straipsnio pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);

6)

Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.23-593) 26 straipsnio penktoji dalis;

7)

Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos

Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo"

(Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;

8)

Įstatymas "Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos

prievolės įstatymo pakeitimo" (Žin., 1994, Nr.89-1721).

Skelbiu

šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI

ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000.08.23)

42 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės

aktų pripažinimas netekusiais

galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka

galios:

1)  Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo"

(Žin., 1990, Nr. 21-530);

2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės

įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);

3) Alternatyvios (darbo) tarnybos

prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);

4)  Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl  Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės

įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);

5) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio

pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);

6)  Švietimo  įstatymo (Žin., 1991,

Nr.23-593)  26 straipsnio penktoji dalis;

7) Įstatymo "Dėl Lietuvos

Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos  Respublikos laikinojo krašto apsaugos

prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo

pakeitimo ir papildymo" (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;

8) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo"

(Žin., 1994, Nr.89-1721).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS      ALGIRDAS

BRAZAUSKAS