Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 106-2427

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.

ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja

tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,

karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Karo prievolė

Karo prievolė - Konstitucijoje numatyta

Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo agresijos.

3 straipsnis. Piliečių karo prievolės

užtikrinimas

prievolę užtikrina valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų

įmonės, įstaigos ir organizacijos.

tarnybą gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo tarnybą privalantys

atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos arba ji atidėta šio

įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio įstatymo nustatytomis

sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.

prievolininkai, stodami į valstybės tarnybą, privalo pateikti karo

prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio

liudijimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

4 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

įskaita - karo prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių

bei atsargos karo prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.

Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma

karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo

tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve

bei tarnyba mobilizacijos atveju.

tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto

apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių

įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.

turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.

prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.

(vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl šiame

įstatyme numatytų priežasčių.

komisijos sprendimu paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo paskyrimo į jį

dienos iki atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos.

įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę

karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir

išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei

įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.

įrašyto į aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į

krašto apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.

dėl kitų priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir

perkelto į individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą

mobilizacijos atveju.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

II SKYRIUS

REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA

5 straipsnis. Jaunuolių įrašymas į karinę

įskaitą

Respublikos piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2

mėnesius pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos

pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos

(ambulatorinės kortelės) pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.

į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems išduodami

nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMAS

6 straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka

Respublikos pilietis, kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę

teritorinę karinę įstaigą 45 dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų

iki 19 metų sukakties dienos ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties.

Šauktiniai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9

straipsnyje numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti,

nepaisydami tarnybos atidėjimo termino gali kreiptis į naujokų šaukimo

komisiją, o naujokų šaukimo komisija privalo juos pašaukti į privalomąją

pradinę karo tarnybą, jeigu nėra šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse

nustatytų atleidimo nuo privalomosios tarnybos pagrindų.

vietines teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir šauktinių

medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo dieną

nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto (rajono)

laikraštyje.

pateisinamos priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.

pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, į ją

šaukiami šioms priežastims išnykus.

komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai ir

paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam

laikui, negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.

(mokymo centrą) dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion

momento.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

7 straipsnis. Pateisinamos neatvykimo

priežastys

atvejais karo prievolininkų neatvykimo nurodytu laiku pateisinamos priežastys

yra šios:

1) šauktinio liga;

2) šauktinio šeimos nario ar artimo

giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė ar nelaimingas

atsitikimas;

4) šauktinio

mokymasis užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo

tarnybą pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.

nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti pateisinamąjį dokumentą ir

pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4 punkte nurodytu atveju šauktiniai

privalo pateikti arba atsiųsti registruotu laišku pateisinamąjį dokumentą ir

dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

8 straipsnis. Atleidimas nuo privalomosios pradinės

karo tarnybos arba jos pakeitimas

tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) dėl sveikatos būklės netinkami

privalomajai pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą Karinės

medicinos ekspertizės nuostatuose;

2) raštu

pareiškę, kad dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su

ginklu, ir paskirti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

3) valstybės pripažintų tradicinių

Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš šių

tarnybos atlikimo būdų:

1)

aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos, studentams

• studijų metu mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose, kurių

tvarkaraštis suderintas su studijų aukštosiose mokyklose tvarkaraščiu, ir atliekant

karinę praktiką kariuomenėje ar iki 90 dienų trukmės

būtinuosiuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka

vasaros atostogų metu;

2) Lietuvos karo akademijos kariūnams -

studijomis pagal Akademijos mokymo programą;

3) baigusiems aukštąsias mokyklas

asmenims - iki 6 mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose kariniuose

vienetuose pagal vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės tarnyba pagal

bazinį kario parengimo kursą;

4) šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka

būtinaisiais kariniais mokymais;

5) sudariusiems kario savanorio tarnybos

sutartį asmenims - pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės

savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.

atlikę laikomi asmenys:

1) atlikę šio įstatymo 17 straipsnyje

nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;

2) atlikę tarnybą vienu iš šio

straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį

pažymėjimą;

3)

atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo akademijos kariūnai, išėję bent vienerių

metų studijų kursą.

pradinė karo tarnyba vienu iš šio straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose

nurodytų būdų gali būti pakeista krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka

naujokų šaukimo komisijos rekomendavimu (išskyrus išimtį, nustatytą šio

straipsnio 6 dalyje). Šiais būdais atliekamos tarnybos trukmę ir jos atlikimą

patvirtinančių pažymėjimų formą kariuomenės vado siūlymu nustato krašto

apsaugos ministras.

asmenims privalomoji pradinė karo tarnyba šio straipsnio 3 dalies 4 punkte

nurodytu būdu pakeičiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos

nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios

pradinės karo tarnybos atleidžiami.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

Nr. IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

Nr.

IX-1774,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)

9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo ir

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas

privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba šio

straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atidedama:

1) dieninių, vakarinių vidurinių

bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems kaip 20

metų, - kol jas baigs;

2)

aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinio skyriaus);

3) magistrantams;

4) doktorantams ir rezidentams;

5) įtariamiesiems ar kaltinamiesiems

baudžiamojoje byloje – iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba baudžiamosios

bylos pabaigos;

6) kai šauktinio

motina ar tėvas yra I ar II grupės invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos

narių, galinčių juos išlaikyti;

7) kai šauktinio motina viena ar

šauktinio tėvas vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16 metų

arba vyresnių, pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau pilnamečių

šeimos narių;

8) kai šauktinis turi vieną ar daugiau

nepilnamečių iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių šeimos narių,

galinčių juos išlaikyti;

9) kai šauktinio žmona yra I ar II

grupės invalidė arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3 metai;

10) kai šauktinis

privalo išlaikyti nedarbingus senelius, nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių,

privalančių juos išlaikyti;

11) kai šauktinis

savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas globėju (rūpintoju), - iki globos

(rūpybos) termino pabaigos;

12) kai šauktinis turi ir savo šeimoje

išlaiko 2 ar daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;

13) kai šauktinis ūkininko šeimoje yra

vienintelis darbingas vyras;

14) dėl kitų šiame įstatyme nenurodytų

ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių vieniši ar nedarbingi šauktinio šeimos

nariai, likę be jo paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje - tik su krašto

apsaugos ministro leidimu.

negu gali būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji

pradinė karo tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:

1) kai šauktinis turi ir savo šeimoje

išlaiko 1 ar daugiau vaikų;

2) kai šauktinis yra vedęs ir jis arba

jo sutuoktinė yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms šeimoms butui

ar namui statyti (pirkti);

3) kai šauktiniui baigėsi tarnybos

atidėjimo terminas, jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne mažiau kaip 2

metus turi įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir moka jų

mokesčius;

4) kai šauktinis yra aukštosios arba

aukštesniosios mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas - iki jam sukaks 24

metai.

privalomąją pradinę karo tarnybą, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas

papildomas sąlygas, šaukimo metu šauktinių lieka mažiau, negu turi būti

pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, papildomos privalomosios

pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka: nuo šio

straipsnio 2 dalies 1 punkto iki 4 punkto.

atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio straipsnio 2 dalyje

nustatytas papildomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygas

šaukimo metu šauktinių lieka daugiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą

tarnybos vietų skaičių, šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami

juos atrinkus atsitiktinės atrankos būdu. Šauktinių atrinkimo atsitiktinės

atrankos būdu tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 1

dalies 6-14 punktuose ir 2 dalies 1-4 punktuose, ir atidėjimo priežastys per 3

metus neišnyko, šaukiami į būtinuosius karinius mokymus. Privalomosios pradinės

karo tarnybos atidėjimo laikotarpiu būtinuosius karinius mokymus gali baigti ir

piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl kitų

priežasčių.

pradinę karo tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus šiame

įstatyme nurodytoms aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas

kiekvieną kartą ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

Nr.

IX-1658,

2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)

10 straipsnis. Šaukimo finansavimas

Išlaidos, susijusios su ikišauktinio

amžiaus jaunuolių registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją pradinę karo

tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkų mokymais,

jų sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai,

finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto

apsaugos funkcijoms vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ŠAUKIMO KOMISIJOS

11 straipsnis. Šaukimo komisijos

tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti sudaromos

:

1) naujokų šaukimo komisijos;

2) šauktinių medicinos ekspertizės

komisijos;

3) Vyriausioji naujokų šaukimo komisija;

4) Karinės medicinos ekspertizės komisija.

būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę atlikti

karinę medicininę ekspertizę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos

medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras.

Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos

iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos

ministras.

mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų darbu,

apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto

apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės

šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas

darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo

nariais.

ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.

ir atlieka naujokų šaukimą.

šaukimo komisija susideda iš:

1) pirmininko - savivaldybės mero

įgalioto asmens;

2) pirmininko pavaduotojo - vietinės

teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;

3) narių -

policijos bei savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių

medicinos ekspertizės komisijos pirmininko;

4) sekretoriaus.

1) sudaro naujokų šaukimo tvarkaraštį;

2) tikrina šauktinių dokumentus ir

nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;

3) skiria šauktinį į dalinį, praneša jam

tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;

4) priima šauktinių, dėl religinių ar

pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus atlikti

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo 20

straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią

tarnybą;

5) atleidžia

šauktinius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje

nustatytais atvejais;

6) atideda šauktiniams privalomąją

pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.

šaukia jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius

protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.

gali būti skundžiami Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai per 10 dienų nuo

sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.

komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių specializacijų

gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų specializacijas,

taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos personalo sudėtį

tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.

komisija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės

nuostatais ir privalo:

1) atlikti medicinos ekspertizę ir

nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai

pradinei karo tarnybai;

2) prireikus siųsti šauktinius į Lietuvos

nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos

priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ištirti papildomai.

komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą ir

kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

13 straipsnis. Vyriausioji naujokų šaukimo

komisija

sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.

susideda iš:

1) pirmininko - Lietuvos Respublikos

kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę,

viršininko;

2)

pirmininko pavaduotojo - Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos

vado arba jo pavaduotojo;

3) narių - Vidaus reikalų ministerijos,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos

atstovų.

tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.

1) nagrinėja šauktinių skundus dėl naujokų

šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo

gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, - per mėnesį;

2) tikrina naujokų šaukimo komisijų darbą;

3) keičia neteisėtai priimtus naujokų

šaukimo komisijų sprendimus;

4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos

piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.

posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame

dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus komisija

priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko balsas.

naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per

10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą -

apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

14 straipsnis.

Karinė medicinos ekspertizės komisija

medicinos ekspertizės komisija sudaroma iš gydytojų, teisės aktų nustatyta

tvarka turinčių teisę atlikti karinę medicinos ekspertizę. Komisijos sudėtį

Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos vado siūlymu tvirtina

kariuomenės vadas.

medicinos ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Karinė medicinos

ekspertizės komisija:

1) atlieka atleidžiamų nuo karo prievolės karo prievolininkų medicinos

ekspertizę ir pateikia išvadą dėl šauktinių medicinos ekspertizės komisijos

priimto sprendimo;

2) turi teisę siųsti karo prievolininkus

atlikti papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar

tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ir

reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus dokumentus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARINĖ ĮSKAITA

15 straipsnis. Karinė įskaita

teritorinė karinė įstaiga.

privalo įsirašyti į karinę įskaitą :

1) sulaukę 16 metų - per 2 mėnesius;

2) atlikę privalomąją pradinę karo ar

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą - per 10 dienų nuo tarnybos baigimo

dienos.

įgijusios medicinos ar Vyriausybės nustatytos kitos specialybės aukštąjį ar

aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į karinę įskaitą per 2 mėnesius nuo

mokymo įstaigos baigimo dienos.

Lietuvoje ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, per mėnesį nuo Respublikos

Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo įsigaliojimo

privalo pasitikrinti sveikatą ir įsirašyti į karinę įskaitą vietinėje

teritorinėje karinėje įstaigoje.

nustatytas invalidumas, į karinę įskaitą neįrašomi arba iš jos išbraukiami.

prievolininkai privalo pateikti šauktinio arba kario liudijimą.

teritorinei karinei įstaigai per 15 dienų privalo pateikti

duomenis apie:

1) vardo ar pavardės pakeitimą;

2) mokymo įstaigų baigimą;

3) išvykimą iš

nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į

naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui;

4) darbovietės pakeitimą;

5) šeimyninės

padėties pasikeitimus (santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį,

ištuoką).

pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo

nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.

laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius) gyvenantys užsienio valstybėse, privalo

įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Įstatymas

papildytas II(1) skyriumi:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

II(1 )SKYRIUS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMO PERTVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

KARO PRIEVOLĖS

ADMINISTRAVIMAS

15(1) straipsnis. Karo

prievolės administravimo pertvarkymas

reglamentuotas karo prievolės administravimas, susijęs su šaukimu į privalomąją

pradinę karo tarnybą, yra pertvarkomas.

pertvarkomas palaipsniui, įvedant pertvarkytą administravimo sistemą atskiruose

regionuose, priklausomai nuo karo prievolės centrų juose įsteigimo.

priima sprendimą regione pradėti taikyti karo prievolės administravimą šiame

skyriuje nustatyta tvarka.

kuriuose karo prievolės administravimas nepertvarkytas, teritorijose karo

prievolininkai šaukiami į privalomąją karo tarnybą šio įstatymo nustatyta

tvarka, netaikant II(1) skyriaus nuostatų.

15(2) straipsnis. Karo prievolės administravimo

subjektai

administruoja:

1) vietos savivaldos institucijos;

2) Karo prievolės

administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau -

Administravimo tarnyba).

institucijos, visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos

atlieka įstatymų joms pavestas funkcijas, susijusias su karo prievolės

pertvarkymu.

15(3) straipsnis. Karo

prievolės administravimo pakopos

yra šios:

1) vietos savivaldos institucijos;

2) regioniniai karo prievolės centrai,

apimantys vieną ar kelias apskritis.

preliminariai atrinktus šauktinius į regioninius karo prievolės centrus ir už

tai atsako.

karo prievolės centrai skiria šauktinius į privalomąją karo tarnybą ir už tai

atsako.

ANTRASIS SKIRSNIS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS PIRMOJOJE PAKOPOJE

15(4) straipsnis. Karo

prievolės administravimas savivaldybėje

savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir

šauktinių apskaitą, organizuoja jų sveikatos profilaktinį patikrinimą asmens

sveikatos priežiūrą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta

tvarka ir mastu, atrenka ir siunčia atrinktus šauktinius į regioninius karo

prievolės centrus, taip pat organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą,

vengiančių sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos asmenų paiešką

bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

karo prievolės administravimo funkcijas, išskyrus priskirtas savivaldybės karo

prievolininkų atrankos komisijai (toliau - savivaldybės atrankos komisija),

atlieka šaukimui organizuoti savivaldybės paskirtas ir reikalingus įgaliojimus

turintis tarnautojas (toliau - savivaldybės administracijos tarnautojas). Jo

pareiginius nuostatus, atitinkančius pavyzdinių nuostatų reikalavimus,

tvirtina, jį skiria bei atleidžia savivaldybės administratorius.

15(5) straipsnis.

Savivaldybės administracijos tarnautojas

tarnautojas:

1) atlieka savivaldybės teritorijoje

gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių apskaitą, organizuoja jų

sveikatos profilaktinį patikrinimą;

2) organizuoja vengiančių įsirašyti į

karinę įskaitą, vengiančių sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos

asmenų paiešką bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn;

3) teikia duomenis Administravimo

tarnybos teritoriniam skyriui;

4) rengia medžiagą Atrankos komisijos

posėdžiams;

5) kviečia šauktinius į Atrankos

komisijos posėdžius;

6) kontroliuoja, kaip visų rūšių ir

nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos

karo prievolės įstatymą;

7) vykdo visuomenės teisinį švietimą

karo prievolės klausimais.

administracijos tarnautojas bendradarbiauja su Administravimo tarnybos

teritorinio skyriaus darbuotojais.

15(6) straipsnis.

Savivaldybės atrankos komisija

darbo reglamentą tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės atrankos komisiją

sudaro ne daugiau kaip 7 asmenys: savivaldybės gydytojas, globos ir rūpybos,

policijos bei Administravimo tarnybos atstovai. Komisijos pirmininku

tvirtinamas savivaldybės tarybos narys arba savivaldybės administracijos

tarnautojas.

pirmininku tvirtinamas savivaldybės tarybos narys, tai savivaldybės

administracijos tarnautoją siūloma tvirtinti komisijos pirmininko pavaduotoju.

atrankos komisiją deleguoja savo pareigūną. Jį siūloma tvirtinti komisijos

pirmininko pavaduotoju.

tvirtinama savivaldybės kadencijai. Po savivaldybių rinkimų ji vykdo savo

įgaliojimus tol, kol naujai išrinkta savivaldybės taryba patvirtina naują

komisiją.

pavyzdinį darbo reglamentą bei savivaldybės administracijos tarnautojo

pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.

atrankos komisija:

1) atlieka pradinę šauktinių atranką -

tikrina jų asmens, karinės įskaitos, socialinės padėties, asmens sveikatos

būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus dokumentus ir pagal juos

preliminariai nustato tinkamumą privalomajai karo tarnybai;

2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir

reglamento nustatyta tvarka priima sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo

privalomosios karo tarnybos;

3) vadovaudamasi šio įstatymo

nustatytomis sąlygomis ir tvarka atideda karo prievolininkams privalomąją

pradinę karo tarnybą;

4) preliminariai atrinktus šauktinius siunčia į regioninius karo

prievolės centrus.

atrankos komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą bei dokumentus rengia

savivaldybės administracijos tarnautojas ir Administravimo tarnybos teritorinis

skyrius.

Administravimo tarnybos deleguotas pareigūnas turi teisę reikalauti, kad

savivaldybės atrankos komisijos sprendimai karo prievolės klausimais, kai yra

pagrindas, būtų peržiūrėti Priežiūros komisijos prie Administravimo tarnybos

(toliau - Priežiūros komisija).

15(7) straipsnis.

Priežiūros komisija

šauktinių raštiškus prašymus savivaldybių atrankos komisijų sprendimų dėl jų

pašaukimo, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar jos atidėjimo

pagrįstumą ir, kai yra pagrindas, šiuos sprendimus keičia. Šis Priežiūros

komisijos sprendimas įsigalioja, kai jį patvirtina Administravimo tarnybos

viršininkas. Priežiūros komisijos sprendimas gali būti apskųstas krašto

apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo

dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas

teismui.

darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.

15(8) straipsnis.

Administravimo tarnybos teritorinis skyrius

Administravimo tarnybos teritorinis

skyrius:

1) tvarko karo prievolininkų karinę

įskaitą;

2) tvarko karo prievolininkų asmens

bylas;

3) pateikia

savivaldybės atrankos komisijai karo prievolininkų asmens bylas, prašymus ir

jiems nagrinėti reikiamus dokumentus;

4) organizuoja atrinktų karo

prievolininkų nuvykimą į regiono karo prievolės centrą arba į paskirtą tarnybos

vietą;

5) atlieka kitas teisės aktų nustatytas

funkcijas.

TREČIASIS

SKIRSNIS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE

15(9) straipsnis.

Administravimo tarnyba

Krašto apsaugos ministerija.

tvirtina, struktūrą ir etatus nustato, viršininką skiria bei atleidžia krašto

apsaugos ministras.

kuriuo gali būti skiriamas tik civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas,

yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui.

regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius

savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius.

15(10)

straipsnis. Administravimo tarnybos pagrindiniai uždaviniai

Administravimo tarnybos pagrindiniai

uždaviniai yra šie:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje

valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, koordinuoti,

metodiškai vadovauti ir prižiūrėti valstybės bei savivaldybių institucijų

veiklą užtikrinant Karo prievolės įstatymo vykdymą;

2) pagal bendrą sistemą tvarkyti

privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų

bazes;

3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir

kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo

tarnybą planus;

4) organizuoti savivaldybių

atrankos komisijų pirmojoje pakopoje atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,

nustatyti jų tinkamumą karo tarnybai;

5) tinkamus šauktinius

skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;

6) tvarkyti atsargos karo prievolininkų

rezervo apskaitą;

7) tvarkyti aktyviojo kariuomenės

rezervo bei personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų bazes;

8) nustatyti karo prievolininkų karinės

įskaitos vykdymo tvarką;

9) nagrinėti piliečių raštu pateiktus

prašymus karo prievolės klausimais;

10) atlikti jos nuostatuose numatytus

kitus uždavinius ir funkcijas.

15(11) straipsnis.

Regioniniai karo prievolės centrai

vykdo Administravimo tarnybos regioniniai karo prievolės centrai. Regioninių

karo prievolės centrų veiklos teritoriją nustato krašto apsaugos ministras.

1) priima savivaldybių

atrankos komisijų preliminariai atrinktus bei pasiųstus šauktinius ir skiria

juos į privalomąją karo tarnybą;

2) tikrina šauktinių sveikatą, prireikus

papildomai ištirti, siunčia juos į karinę medicinos ekspertizės komisiją arba į

viešąją sveikatos priežiūros įstaigą;

3) pagal

sveikatos, kitus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustato šauktinių

tinkamumą karo tarnybai, kariuomenės pajėgų rūšiai;

4) pagal kariuomenės poreikius skirsto

šauktinius į dalinius ir organizuoja jų nuvykimą į tarnybos vietą;

5) sudaro ir tvarko regiono

karo prievolininkų karinės įskaitos, aktyviojo rezervo karių ir personalo

mobilizacinio rezervo duomenų kompiuterinę bazę.

prievolės centruose šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto apsaugos

ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai. Šauktinių

sveikatos tikrinimo tvarka turi būti suderinta su Sveikatos apsaugos

ministerija. Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija.

15(12)

straipsnis. Šauktinių aprūpinimas

tarnybai tikrinimo dienas regioniniuose karo prievolės centruose šauktiniams

išmokama 0,1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio dienpinigių.

kelionės iš gyvenamosios vietos į regioninį karo prievolės centrą ir atgal arba

į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus

taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, - pagal nustatyta tvarka

patvirtintus važiavimo paprastu autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu

vagonu maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo

prievolininkas vežamas Administravimo tarnybos transportu arba kai jis šio

transporto atsisako.

karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems

išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė

kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.

numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės neįvykdė

savivaldybės atrankos komisijos ar Administravimo tarnybos nustatytų

reikalavimų ir dėl to regioniniame karo prievolės centre negalėjo būti

tikrinamas jo tinkamumas karo tarnybai.

mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

16 straipsnis. Tarnybos vieta

kariai tarnybą atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, o Seimui

nutarus - ir kitose Lietuvos Respublikos institucijose.

vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat

tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytais

atvejais tarnyba gali būti atliekama kariniuose vienetuose, skirtuose dalyvauti

tarptautinėse operacijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

17 straipsnis. Tarnybos trukmė

gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

Piliečiai, parašę prašymą naujokų šaukimo komisijai arba regioniniam

karo prievolės centrui, tarnybą gali pradėti ir būdami 18 metų, o krašto

apsaugos ministro sutikimu taip pat ir 27 metų, išskyrus šio įstatymo 8

straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus.

trunka 12 mėnesių.

laiką neįskaitomas laikas, kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:

1) buvo savavališkai

palikęs dalinį;

2) be

pateisinamos priežasties pavėlavo sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;

3) išbuvo

areštinėje.

šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių,

privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame

įstatyme nustatyto laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos

aplinkybės išnyks.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

18 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos

karys paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:

1) ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;

2) jei atsiranda šio įstatymo 8

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė;

3) ištarnavęs bent pusę šiame įstatyme

nustatyto laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų

aplinkybių.

karys paleidžiamas iš tarnybos:

1) jei jis netenka Lietuvos Respublikos

pilietybės;

2) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

3) kai jis padarė kario vardą žeminančių

teisės pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu - tik

kariuomenės vado sprendimu.

dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo

rezervo įskaitą. Į aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi

asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose

nurodytų aplinkybių. Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą

išleidžiančio vado (viršininko) įsakymu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

19 straipsnis. Būtinieji kariniai

mokymai

karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:

1) šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje

nurodytais atvejais;

2) dėl kitų priežasčių neatlikusiems

privalomosios pradinės karo tarnybos;

3) pretenduojantiems į vidaus tarnybą

asmenims – juos atliekant vidaus reikalų statutinėse profesinio mokymo

įstaigose mokymosi šiose įstaigose laiku;

4) atleistiems iš

pradėtos privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6

mėnesius, jų tarnybos metu atsiradus aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9

straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose. Šiuo atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė

nustatoma atsižvelgiant į neatliktos tarnybos dalį.

mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio

mokymo kursą.

mokymai vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse

teritorinėse krašto apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kuriose

organizuoti būtinieji kariniai mokymai. Būtinieji kariniai mokymai

pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims organizuojami vidaus reikalų

statutinėse profesinio mokymo įstaigose su kariuomenės vadu suderinta tvarka.

60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.

pagal kariuomenės vado patvirtintas programas.

siunčia naujokų šaukimo komisija. Mokymų pradžią ir pabaigą nustato kariuomenės

vadas.

prievolininkams taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams

nustatytos socialinės garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto

pavyzdžio apranga. Taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos

kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus

reikalų ministerijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai,

kurios sistemos institucijoje jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios

socialinės garantijos, aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka

taikomos ir karo prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8

straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

ANTRASIS SKIRSNIS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

20 straipsnis.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pasirinkimo tvarka

apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi

pagal gyvenamąją vietą į naujokų šaukimo komisiją arba regioninį karo prievolės

centrą. Prašymas turi būti motyvuotai pagrįstas.

prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo svarsto ir sprendimą dėl to

priima speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių organizacijų, religinių

bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos sudarymo ir jos darbo

tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

tarnybos atlikimo vietą bei jos pradžios datą tvirtina krašto apsaugos

ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

21 straipsnis. Atleidimas nuo

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

Nuo alternatyviosios krašto apsaugos

tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos būklę

netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

22 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos atlikimo vieta

tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Jie

skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir ginklo.

Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taikomi

krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir kiti

kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių priemonių

ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai nustatyti

apribojimai.

krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas,

gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju jos atlikimo

tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

23 straipsnis. Alternatyviosios krašto

apsaugos tarnybos trukmė

tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.

trunka 18 mėnesių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

24 straipsnis. Materialinis

aprūpinimas

Asmenys, atliekantys alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, jos

metu aprūpinami maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo tokia pat tvarka

kaip ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS

ATSARGOS TARNYBA

25 straipsnis.

Atsargos karo prievolininkų parengtys

kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę

tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į

pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat

atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų - į antrosios parengties

atsargos grupę.

medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal sveikatos būklę netinkamais

tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,

įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę. Trečiosios parengties atsargos

grupė rengiama pagal atskirą programą.

parengties atsargos grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų,

į antrosios parengties atsargos grupę - iki 55 metų. Į pirmosios parengties

atsargos grupę įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios

parengties atsargos grupę - iki 60 metų.

Lietuvos Respublikos pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar)

individualiojo rezervo įskaitos. Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali

būti išbraukti asmenys, nuteisti už padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

26 straipsnis. Atsargos karo

prievolininkų rengimo tvarka

įrašyti atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas šaukiami:

1) atlikę 12 mėnesių trukmės privalomąją

pradinę karo tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais - 6 metus

kasmet po 14 kalendorinių dienų;

2) baigę iki 3 mėnesių trukmės bazinį

kario parengimo kursą eiliniai - 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3

savaitgalius;

3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės tarnybą

atskiruosiuose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programas

karininkai ir puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba aukštesniosiose

mokyklose metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką kariuomenėje karininkai ir

puskarininkiai - 9 metus kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;

4) kiti karininkai ir puskarininkiai -

krašto apsaugos ministro nustatytais terminais.

apsaugos tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.

atleidžiami atsargos karo prievolininkai:

1) ūkininkai, jų šeimų

nariai ir žemės ūkyje dirbantys žemės ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir

derliaus nuėmimo metu;

2) turintys 3 ir daugiau nepilnamečių

vaikų;

3) moterys;

4) turintys vaiką iki vienerių metų arba

kurių žmonoms likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.

atsargos karo prievolininkai išlaikomi valstybės.

priskyrimo aktyviajam rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir

reikalavimus, keliamus kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto

apsaugos ministras.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

27 straipsnis. Mobilizacija ekstremalių

situacijų atvejais

Ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių

metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali

būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo

rengimo įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ VYKDANČIOS

INSTITUCIJOS

28 straipsnis. Vietinės teritorinės

karinės įstaigos pareigos

Vietinė teritorinė karinė įstaiga be kitų

funkcijų:

1) tvarko karo prievolininkų karinę

įskaitą;

2) tvarko karo prievolininkų asmens bylas,

išduoda karinius dokumentus;

3) sutikrina karo prievolininkų sąrašus su

gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;

4) organizuoja karo prievolininkų

pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į

tarnybos vietas;

5) pateikia šaukimo komisijoms karo

prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;

6) kontroliuoja karo prievolininkų

apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

29 straipsnis. Vietos savivaldos institucijų, įmonių,

įstaigų ir organizacijų pareigos

savivaldos institucijos, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas

nepertvarkytas, taip pat šiose teritorijose įregistruotos visų rūšių bei nuosavybės

formų įmonės, įstaigos ir organizacijos:

1) tvarko jose dirbančių karo prievolininkų apskaitą;

2) vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms šių reikalavimu iki einamųjų metų gruodžio 31

d. pateikia jaunuolių, kuriems sukako 16 ir 18 metų, ir šauktinių sąrašus bei

papildomus sąrašus;

3) kas ketvirtį teikia vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie karo prievolininkų karinės

įskaitos pasikeitimus;

4) kartą per metus pagal vietinių

teritorinių karinių įstaigų planą sutikrina karo prievolininkų įskaitos

duomenis su vietinių teritorinių karinių įstaigų karo prievolininkų karinės

įskaitos duomenimis ir įrašo pasikeitimus;

5) priimdamos karo prievolininkus į

darbą ar mokytis, reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę įskaitą vietinėse

teritorinėse karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą ir pateiktų karo

prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą.

savivaldos institucijos kasmet iki einamųjų metų gruodžio 31 d. vietinėms

teritorinėms karinėms įstaigoms pateikia jų teritorijoje įregistruotų visų

rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašus.

įmonės, įstaigos ir organizacijos, įregistruotos savivaldybėse, kurių

teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, šiame straipsnyje

nurodytus duomenis nustatyta tvarka pateikia ir vietos savivaldos

institucijoms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

30 straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų

pareigos

mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą ginti

Tėvynę.

besimokančių jose karo prievolininkų apskaitą ir kiekvienais metais per mėnesį

nuo mokslo metų pradžios pateikia vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms

duomenis apie besimokančius karo prievolininkus. Švietimo įstaigų ir aukštųjų

mokyklų, įregistruotų savivaldybėse, kurių teritorijoje karo prievolės

administravimas yra pertvarkytas, vadovai duomenis apie besimokančius karo

prievolininkus šio straipsnio nustatyta tvarka pateikia ir vietos savivaldos

institucijai.

sudaryti studentams tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio

įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu būdu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

31 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros viešųjų ir

biudžetinių įstaigų pareigos

sistemos antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros viešosios ir

biudžetinės įstaigos vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų, šauktinių

medicinos ekspertizės komisijų ar karinės medicinos ekspertizės komisijos

prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo:

1)

atlikti siunčiamų šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo

privalomajai karo tarnybai;

2)

pateikti išrašus iš šauktinių asmens sveikatos istorijų (ambulatorinių

kortelių).

karo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba

jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

32 straipsnis.

Gyventojų registro tarnybos pareigos

apsaugos ministerijai pareikalavus, teisės aktų nustatyta tvarka teikia jai

informaciją apie karo prievolininkų gyvenamąją vietą, paso ar asmens tapatybės

kortelės ir kitus duomenis.

informaciją apie ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių gyvenamąją vietą,

paso ar asmens tapatybės kortelės ir kitus duomenis teikia savivaldybių, kurių teritorijoje

karo prievolės administravimas pertvarkytas, institucijoms jų reikalavimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

Nr. IX-971,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)

33 straipsnis.

Vidaus reikalų sistemos padalinių pareigos

vadovo prašymu bei vietos savivaldos institucijos, kurios teritorijoje karo

prievolės administravimas pertvarkytas, savivaldybės administracijos tarnautojo

prašymu savivaldybių policijos įstaigos atlieka šauktinių paiešką ir atvesdina

juos.

prie Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka teikia vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms bei vietos savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo

prievolės administravimas pertvarkytas, duomenis apie tai, ar karo

prievolininkas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

34 straipsnis. Teismų pareigos

nuosprendžius nuteistiems laisvės atėmimu karo prievolininkams per 7 dienas nuo

nuosprendžio   įsiteisėjimo privalo pranešti vietinėms teritorinėms karinėms

įstaigoms.

prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi būti išsiųsti į vietines

teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti į karinę įskaitą.

35 straipsnis. Civilinės metrikacijos

įstaigų pareigos

metrikacijos įstaigos privalo kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms

karinėms įstaigoms karo prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes,

sąrašus, šioms įstaigoms pareikalavus - papildomus sąrašus, o karo

prievolininkui mirus, per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai.

privalo kas ketvirtį pateikti savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo

prievolės administravimas pertvarkytas, ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei

šauktinių, pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms pareikalavus

• papildomus sąrašus, o ikišauktinio amžiaus jaunuoliui ar šauktiniui mirus,

per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

36 straipsnis. Socialinės apsaugos ir

darbo institucijų įstaigų pareigos

Socialinės apsaugos ir darbo institucijų

įstaigos privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms

duomenis apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems nustatytas

invalidumas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

37 straipsnis. Asmenys, atsakingi už karo

prievolės užtikrinimą

Už šiame skyriuje nustatytų pareigų

atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

39 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo

pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako

įstatymų nustatyta tvarka.

40

straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją

pirma laiko

Įstatymų nustatytais

atvejais privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į

privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos

piliečiai nuo 18 metų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

41 straipsnis. Karių aprūpinimas ir

garantijos

Karių aprūpinimo tvarką ir su karo

tarnyba susijusias garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir

karo tarnybos įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

42 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų

pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka

galios:

1) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo"

(Žin., 1990, Nr. 21-530);

2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės

įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);

3) Alternatyvios (darbo) tarnybos

prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);

4) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas

"Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės

įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);

5) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio

pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);

6) Švietimo įstatymo (Žin., 1991,

Nr.23-593) 26 straipsnio penktoji dalis;

7) Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos

policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės

įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir

papildymo" (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;

8) Įstatymas "Dėl Lietuvos

Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo"

(Žin., 1994, Nr.89-1721).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                     ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,

Nr.64-1933 (00.07.31)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,

29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-971,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr.

89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr.

37-1341), t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR

19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1658,

2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1774,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-11-06)

autrap@lrs.lt