Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 106-2427
Neoficialus
įstatymo tekstas
Įstatymo aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS
ĮSTATYMAS
1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.
Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių
ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja
tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,
karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.
2 straipsnis.
Karo prievolė
Karo prievolė - Konstitucijoje numatyta
Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo agresijos.
3 straipsnis.
Piliečių karo prievolės užtikrinimas
Piliečių karo
prievolę užtikrina valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų
įmonės, įstaigos ir organizacijos.
Į valstybės
tarnybą gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo tarnybą privalantys
atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos arba ji atidėta šio
įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio įstatymo nustatytomis
sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
Karo
prievolininkai, stodami į valstybės tarnybą, privalo pateikti karo
prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio
liudijimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
4
straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Karinė
įskaita - karo prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių
bei atsargos karo prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.
Privalomoji karo tarnyba - Lietuvos
Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma
karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo
tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve
bei tarnyba mobilizacijos atveju.
Alternatyvioji krašto apsaugos
tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto
apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių
įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.
Karo prievolininkas - karo prievolę
turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.
Ikišauktinio amžiaus jaunuolis - karo
prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.
Šauktinis - karo prievolininkas
(vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl šiame
įstatyme numatytų priežasčių.
Naujokas – šauktinis,
paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo paskyrimo į jį dienos iki atvykimo į dalinį
(mokymo centrą) dienos.
Rezervo prievolininkas - iki šio
įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę
karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir
išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei
įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.
Aktyviojo rezervo kario prievolė - atsargos kario,
įrašyto į aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į
krašto apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.
Individualiojo rezervo kario prievolė - dėl amžiaus ar
dėl kitų priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir
perkelto į individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą
mobilizacijos atveju.
Vietinė
teritorinė karinė įstaiga – Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys,
administruojantis karo prievolę vienos ar keleto savivaldybių teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
II SKYRIUS
REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA
4 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Karinė
įskaita - karo prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių
bei atsargos karo prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.
Privalomoji karo tarnyba - Lietuvos
Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma
karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo
tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve
bei tarnyba mobilizacijos atveju.
Alternatyvioji krašto apsaugos
tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto
apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių
įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.
Karo prievolininkas - karo prievolę
turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.
Ikišauktinio amžiaus jaunuolis - karo
prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.
Šauktinis - karo prievolininkas
(vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar
alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl šiame
įstatyme numatytų priežasčių.
Naujokas – šauktinis,
paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo paskyrimo į jį dienos iki atvykimo į
dalinį (mokymo centrą) dienos.
Rezervo prievolininkas - iki šio
įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę
karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir
išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei
įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.
Aktyviojo rezervo kario prievolė - atsargos kario,
įrašyto į aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į
krašto apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.
Individualiojo rezervo kario prievolė - dėl amžiaus ar
dėl kitų priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir
perkelto į individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą
mobilizacijos atveju.
Vietinė teritorinė karinė įstaiga – Karo
prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos karo
prievolės administravimą vykdantis teritorinis skyrius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
II SKYRIUS
REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA
5 straipsnis.
Jaunuolių įrašymas į karinę įskaitą
Lietuvos
Respublikos piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2
mėnesius pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos
pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos
(ambulatorinės kortelės) pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.
Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai
įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose duomenų,
gautų iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro, pagrindu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
ANTRASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMAS
6 straipsnis. Šaukimo
organizavimo tvarka
Lietuvos
Respublikos pilietis, kuriam sukanka 19 metų, šaukiamas privalo atvykti į
vietinę teritorinę karinę įstaigą šaukime nurodytu laiku. Šauktiniai, kuriems
privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje
numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos
atidėjimo termino gali kreiptis į vietinę teritorinę karinę įstaigą, kuri juos
pašaukia į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra šio įstatymo 8
straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios tarnybos
pagrindų.
Šauktiniai
taip pat privalo atvykti į vietines teritorines karines įstaigas ir šauktinių
medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo dieną
nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto (rajono)
laikraštyje.
Be
pateisinamos priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.
Šauktiniai, nepašaukti į privalomąją
pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, į ją
šaukiami šioms priežastims išnykus.
Šauktiniams,
kurie yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai ir paskirti
į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui negu
iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.
Kario statusą naujokas įgyja nuo atvykimo į dalinį
(mokymo centrą) dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion
momento.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
7 straipsnis.
Pateisinamos neatvykimo priežastys
Visais šiame įstatyme nustatytais
atvejais karo prievolininkų neatvykimo nurodytu laiku pateisinamos priežastys
yra šios:
1) šauktinio liga;
2) šauktinio šeimos nario ar artimo
giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė ar nelaimingas
atsitikimas;
4) šauktinio
mokymasis užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo
tarnybą pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.
Šio
straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti
pateisinamąjį dokumentą ir pateikti jį vietinei teritorinei karinei įstaigai, o
4 punkte nurodytu atveju šauktiniai privalo pateikti arba atsiųsti registruotu
laišku pateisinamąjį dokumentą ir dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
8 straipsnis. Atleidimas nuo
privalomosios pradinės karo tarnybos arba jos pakeitimas
Nuo privalomosios pradinės karo
tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) dėl sveikatos būklės netinkami
privalomajai pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą Karinės
medicinos ekspertizės nuostatuose;
2) raštu
pareiškę, kad dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su
ginklu, ir paskirti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
3) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje
religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
Asmenys, netekę abiejų tėvų ar likę be tėvų globos, jeigu jie nėra
įvaikinti arba iki pilnametystės jiems buvo nustatyta globa (rūpyba), raštu
pateikę motyvuotą prašymą, krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti
atleidžiami nuo privalomosios pradinės karo tarnybos.
Asmenys, pripažinti kaltais dėl
padarytų tyčinių nusikaltimų, už kuriuos jiems buvo paskirta laisvės atėmimo
bausmė, į privalomąją pradinę karo tarnybą nešaukiami.
Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos
trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš šių
tarnybos atlikimo būdų:
1)
aukštųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos, studentams – studijų metu
mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose, kurių tvarkaraštis suderintas
su studijų aukštosiose mokyklose tvarkaraščiu, ir
atliekant karinę praktiką kariuomenėje ar iki 90 dienų trukmės
būtinuosiuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka
vasaros atostogų metu;
2) Lietuvos karo akademijos kariūnams -
studijomis pagal Akademijos mokymo programą;
3) baigusiems aukštąsias mokyklas
asmenims - iki 6 mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose kariniuose
vienetuose pagal vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės tarnyba pagal
bazinį kario parengimo kursą;
4) šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka
būtinaisiais kariniais mokymais;
5) sudariusiems kario savanorio tarnybos
sutartį asmenims - pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės
savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Privalomąją pradinę karo tarnybą
atlikę laikomi asmenys:
1) atlikę šio įstatymo 17 straipsnyje
nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;
2) atlikę tarnybą vienu iš šio
straipsnio 4 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį
pažymėjimą;
3)
atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo akademijos kariūnai, išėję bent vienerių
metų studijų kursą.
Privalomoji pradinė karo
tarnyba vienu iš šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų būdų
gali būti pakeista krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos vadovo sprendimu
(išskyrus išimtį, nustatytą šio straipsnio 7 dalyje). Šiais būdais atliekamos
tarnybos trukmę ir jos atlikimą patvirtinančių pažymėjimų formą kariuomenės
vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.
Pretenduojantiems į vidaus tarnybą
asmenims privalomoji pradinė karo tarnyba šio straipsnio 4 dalies 4 punkte
nurodytu būdu pakeičiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Baigę aukštąsias arba aukštesniąsias
mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos
nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios
pradinės karo tarnybos atleidžiami.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
Nr. IX-1774,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
9 straipsnis. Privalomosios
pradinės karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas
Lietuvos kariuomenės vado sprendimu
privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba šio
straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atidedama:
1) bendrojo lavinimo ir profesinių
mokyklų mokiniams, ne vyresniems kaip 21 metų, – kol jas baigs;
2) aukštųjų mokyklų studentams;
3) magistrantams;
4) doktorantams ir rezidentams;
5) įtariamiesiems ar kaltinamiesiems
baudžiamojoje byloje – iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo arba baudžiamosios
bylos pabaigos;
6) kai šauktinio motina ar tėvas yra I
ar II grupės invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių, galinčių juos
išlaikyti;
7) kai šauktinio motina viena ar
šauktinio tėvas vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16 metų
arba vyresnių, pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau pilnamečių
šeimos narių;
8) kai šauktinis turi vieną ar daugiau
nepilnamečių iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių šeimos narių,
galinčių juos išlaikyti;
9) kai šauktinio žmona yra I ar II
grupės invalidė arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3 metai;
10) kai šauktinis privalo išlaikyti
nedarbingus senelius, nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių, privalančių juos
išlaikyti;
11) kai šauktinis savivaldybės tarybos
sprendimu paskirtas globėju (rūpintoju), – iki globos (rūpybos) termino
pabaigos;
12) kai šauktinis turi ir savo šeimoje
išlaiko 2 ar daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;
13) kai šauktinis ūkininko šeimoje yra
vienintelis darbingas vyras;
14) kai šauktinio šeimos nariai, likę be jo paramos,
atsidurtų sunkioje padėtyje, taip pat dėl kitų šiame straipsnyje nenurodytų
ypač svarbių aplinkybių – tik krašto apsaugos ministro sutikimu vietinės
teritorinės karinės įstaigos vadovo siūlymu.
Tais atvejais, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau,
negu gali būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji
pradinė karo tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:
1) kai šauktinis turi ir savo šeimoje
išlaiko 1 ar daugiau vaikų;
2) kai šauktinis yra vedęs ir jis arba
jo sutuoktinė yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms šeimoms butui
ar namui statyti (pirkti);
3) kai šauktiniui baigėsi tarnybos
atidėjimo terminas, jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne mažiau kaip 2
metus turi įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir moka jų
mokesčius;
4) (neteko galios nuo 2006 m. spalio 24 d.).
Tais
atvejais, kai atidedant privalomąją pradinę karo tarnybą, taikant šio straipsnio
2 dalyje nustatytas papildomas sąlygas, šaukimo metu šauktinių lieka mažiau,
negu turi būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, papildomos
privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka:
nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkto iki 3 punkto.
Tais atvejais, kai
atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio straipsnio 2 dalyje
nustatytas papildomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygas
šaukimo metu šauktinių lieka daugiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą
tarnybos vietų skaičių, šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami
juos atrinkus atsitiktinės atrankos būdu. Šauktinių atrinkimo atsitiktinės
atrankos būdu tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
Piliečiai, kuriems
privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio
straipsnio 1 dalies 6–14 punktuose ir 2 dalies 1–3 punktuose, ir atidėjimo
priežastys per 3 metus neišnyko, šaukiami į būtinuosius karinius mokymus.
Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo laikotarpiu būtinuosius karinius
mokymus gali baigti ir piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo
atidėta dėl kitų priežasčių.
Lietuvos kariuomenės vadas privalomąją pradinę karo
tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus šiame įstatyme nurodytoms
aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas kiekvieną kartą ne ilgiau
kaip vieneriems metams.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
Nr. IX-1658,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. X-770, 2006-07-18,
Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
10 straipsnis.
Šaukimo finansavimas
Išlaidos, susijusios su ikišauktinio
amžiaus jaunuolių registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją pradinę karo
tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkų mokymais,
jų sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai,
finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto
apsaugos funkcijoms vykdyti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
TREČIASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMO KOMISIJOS
Trečiasis
skirsnis neteko galios nuo 2004 m. liepos 24 d.:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINĖ ĮSKAITA
11 straipsnis. Šaukimo komisijos
Karo prievolininkams į tarnybą pašaukti,
tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti sudaromos
:
1) naujokų šaukimo komisijos;
2) šauktinių medicinos ekspertizės
komisijos;
3) Vyriausioji naujokų šaukimo komisija;
4) Karinės medicinos ekspertizės komisija.
Į medicinos ekspertizės komisijas turi
būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę atlikti
karinę medicininę ekspertizę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir
šauktinių medicinos ekspertizės komisijos
Naujokų šaukimo ir šauktinių
medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras.
Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos
iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos
ministras.
Išlaidos, susijusios su savivaldybės
mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų darbu,
apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto
apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės
šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas
darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo
nariais.
Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos
ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.
Naujokų šaukimo komisijos organizuoja
ir atlieka naujokų šaukimą.
Savivaldybės mero tvirtinama naujokų
šaukimo komisija susideda iš:
1) pirmininko - savivaldybės mero
įgalioto asmens;
2) pirmininko pavaduotojo - vietinės
teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;
3) narių -
policijos bei savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių
medicinos ekspertizės komisijos pirmininko;
4) sekretoriaus.
Naujokų šaukimo komisija:
1) sudaro naujokų šaukimo tvarkaraštį;
2) tikrina šauktinių dokumentus ir
nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;
3) skiria šauktinį į dalinį, praneša jam
tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;
4) priima šauktinių, dėl religinių ar
pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus atlikti
alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo 20
straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią
tarnybą;
5) atleidžia
šauktinius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje
nustatytais atvejais;
6) atideda šauktiniams privalomąją
pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.
Naujokų šaukimo komisijos posėdžius
šaukia jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai
dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius
protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
Naujokų šaukimo komisijos sprendimai
gali būti skundžiami Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai per 10 dienų nuo
sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.
Šauktinių medicinos ekspertizės
komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių specializacijų
gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų specializacijas,
taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos personalo sudėtį
tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.
Šauktinių medicinos ekspertizės
komisija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės
nuostatais ir privalo:
1) atlikti medicinos ekspertizę ir
nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai
pradinei karo tarnybai;
2) prireikus siųsti šauktinius į Lietuvos
nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos
priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ištirti papildomai.
Už šauktinių medicinos ekspertizės
komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą ir
kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
13 straipsnis. Vyriausioji naujokų šaukimo
komisija
Prie Krašto apsaugos ministerijos
sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.
Vyriausioji naujokų šaukimo komisija
susideda iš:
1) pirmininko - Lietuvos Respublikos
kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę,
viršininko;
2)
pirmininko pavaduotojo - Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos
vado arba jo pavaduotojo;
3) narių - Vidaus reikalų ministerijos,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos
atstovų.
Vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją
tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija,
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.
Vyriausioji naujokų šaukimo komisija:
1) nagrinėja šauktinių skundus dėl naujokų
šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo
gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, - per mėnesį;
2) tikrina naujokų šaukimo komisijų darbą;
3) keičia neteisėtai priimtus naujokų
šaukimo komisijų sprendimus;
4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos
piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.
Vyriausiosios naujokų šaukimo komisijos
posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame
dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus komisija
priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Karo prievolininkas Vyriausiosios
naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per
10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą -
apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
14 straipsnis.
Karinė medicinos ekspertizės komisija
Karinė
medicinos ekspertizės komisija sudaroma iš gydytojų, teisės aktų nustatyta
tvarka turinčių teisę atlikti karinę medicinos ekspertizę. Komisijos sudėtį
Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnybos vado siūlymu tvirtina
kariuomenės vadas.
Be kitų Lietuvos Respublikos karinės
medicinos ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Karinė medicinos
ekspertizės komisija:
1) atlieka atleidžiamų nuo karo prievolės karo prievolininkų medicinos
ekspertizę ir pateikia išvadą dėl šauktinių medicinos ekspertizės komisijos
priimto sprendimo;
2) turi teisę siųsti karo prievolininkus
atlikti papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar
tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ir
reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus dokumentus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINĖ ĮSKAITA
15 straipsnis.
Karinė įskaita
Karinė įskaita tvarkoma iš valstybės
registrų gautų duomenų pagrindu.
Karinę įskaitą tvarko:
1) karo prievolę administruojanti krašto
apsaugos sistemos institucija – visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) vietinė teritorinė karinė įstaiga –
jai karo prievolę administruoti priskirtoje teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
Įstatymas
papildytas II(1) skyriumi:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
II(1 )SKYRIUS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMO PERTVARKYMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
KARO PRIEVOLĖS
ADMINISTRAVIMAS
15(1)
straipsnis. Neteko galios nuo 2004 m. liepos 24 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
152
straipsnis. Karo prievolės
administravimo subjektai
Karo prievolę tiesiogiai
organizuoja krašto apsaugos sistemos institucija – Lietuvos kariuomenė. Šiuo
tikslu karo prievolės vykdymo tvarkos nustatymą ir karo prievolės
administravimą krašto apsaugos ministras įsakymu paveda Lietuvos kariuomenės
vadui.
Kitos valstybės
institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos atlieka šiame įstatyme joms
nustatytas su karo prievolės administravimu susijusias funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
153
straipsnis. Karo prievolės administravimo pakopos
Karo prievolės administravimas yra
dviejų pakopų:
1) pirmosios pakopos – karo prievolė
administruojama vietinių teritorinių karinių įstaigų, veikiančių joms
priskirtose teritorijose;
2) antrosios pakopos – karo prievolė
administruojama karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos
institucijos, veikiančios visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
ANTRASIS
SKIRSNIS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS PIRMOJOJE PAKOPOJE
15(4)
straipsnis. Neteko galios nuo
2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(5) straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(6) straipsnis.
Neteko galios nuo 2011 m. sausio
1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(7) straipsnis.
Neteko galios nuo 2011 m. sausio
1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
16 straipsnis. Tarnybos
vieta
Privalomosios pradinės karo tarnybos
kariai tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenėje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
17 straipsnis.
Tarnybos trukmė
Į
privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19
iki 26 metų. Piliečiai, parašę prašymą vietinei teritorinei karinei įstaigai,
tarnybą gali pradėti ir būdami 18 metų, o krašto apsaugos ministro
sutikimu – taip pat ir 27 metų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse
numatytus atvejus.
Privalomoji pradinė karo tarnyba
trunka 12 mėnesių.
Į tarnybos
laiką neįskaitomas laikas, kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:
1) buvo
savavališkai palikęs dalinį;
2) be
pateisinamos priežasties pavėlavo sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;
3) išbuvo
areštinėje.
Jei atsiranda
šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių,
privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame
įstatyme nustatyto laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos
aplinkybės išnyks.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
18 straipsnis.
Paleidimas iš tarnybos
Privalomosios pradinės karo tarnybos
karys paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:
1) ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;
2) jei atsiranda šio įstatymo 8
straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė;
3) ištarnavęs bent pusę šiame įstatyme
nustatyto laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų
aplinkybių.
Privalomosios pradinės karo tarnybos
karys paleidžiamas iš tarnybos:
1) jei jis netenka Lietuvos Respublikos
pilietybės;
2) kai įsiteisėja
teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už padarytą sunkų ar labai sunkų
nusikaltimą, arba jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
3) kai jis padarė kario vardą žeminančių
teisės pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu - tik
kariuomenės vado sprendimu.
Asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2
dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo
rezervo įskaitą. Į aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi
asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose
nurodytų aplinkybių. Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą išleidžiančio
vado (viršininko) įsakymu.
Paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos tvarką
nustato krašto apsaugos ministras.
Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka privalomosios
pradinės karo tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo
nustatyto laiko, jeigu jis yra įgijęs reikiamą pagrindinį karinį parengimą, yra
atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį.
Tokiu atveju paleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos diena laikoma
diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties įsigaliojimo dieną, o
paleidžiamas iš privalomosios pradinės karo tarnybos karys laikomas liktiniu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
Nr. IX-2359, 2004-07-13,
Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-1390,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)
19 straipsnis.
Būtinieji kariniai mokymai
Būtinieji kariniai mokymai skiriami
karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje
nurodytais atvejais;
2) dėl kitų priežasčių neatlikusiems
privalomosios pradinės karo tarnybos;
3) pretenduojantiems į vidaus tarnybą
asmenims – juos atliekant vidaus reikalų statutinėse profesinio mokymo
įstaigose mokymosi šiose įstaigose laiku;
4) atleistiems iš
pradėtos privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6
mėnesius, jų tarnybos metu atsiradus aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9
straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose. Šiuo atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė
nustatoma atsižvelgiant į neatliktos tarnybos dalį.
Būtinieji kariniai
mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio
mokymo kursą.
Būtinieji kariniai
mokymai vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse
teritorinėse krašto apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kuriose
organizuoti būtinieji kariniai mokymai. Būtinieji kariniai mokymai
pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims organizuojami vidaus reikalų
statutinėse profesinio mokymo įstaigose su kariuomenės vadu suderinta tvarka.
Būtinieji kariniai mokymai trunka nuo
60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.
Būtinieji kariniai mokymai vyksta
pagal kariuomenės vado patvirtintas programas.
Į būtinuosius karinius mokymus
siunčia karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija.
Mokymų pradžią ir pabaigą nustato Lietuvos kariuomenės vadas.
Būtinųjų karinių mokymų metu karo
prievolininkams taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams
nustatytos socialinės garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto
pavyzdžio apranga. Taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos
kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus
reikalų ministerijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai,
kurios sistemos institucijoje jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios
socialinės garantijos, aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka taikomos
ir karo prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8 straipsnio 4
dalies 1 punkte nustatytu būdu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
ANTRASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA
20
straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pasirinkimo tvarka
Alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi
pagal gyvenamąją vietą į vietinę teritorinę karinę įstaigą. Prašymas turi būti
motyvuotai pagrįstas.
Karo prievolininkų
prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo svarsto ir sprendimą dėl to
priima speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos sudarymo ir jos darbo
tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos atlikimo vietą bei jos pradžios datą tvirtina krašto apsaugos
ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
20 straipsnis.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pasirinkimo tvarka
Alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi
pagal gyvenamąją vietą į savivaldybės atrankos komisiją arba regioninį karo prievolės
centrą. Prašymas turi būti motyvuotai pagrįstas.
Karo prievolininkų
prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo svarsto ir sprendimą dėl to priima
speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių organizacijų, religinių
bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos sudarymo ir jos darbo
tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos atlikimo vietą bei jos pradžios datą tvirtina krašto apsaugos
ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
21 straipsnis.
Atleidimas nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
Nuo alternatyviosios krašto apsaugos
tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos būklę
netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
22 straipsnis.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta
Alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Jie
skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir ginklo.
Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taikomi
krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir kiti
kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių priemonių
ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai nustatyti
apribojimai.
Vyriausybės sprendimu alternatyvioji
krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas,
gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju jos atlikimo
tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
23 straipsnis.
Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė
Į alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.
Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba
trunka 18 mėnesių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
24 straipsnis.
Materialinis aprūpinimas
Asmenys, atliekantys alternatyviąją
krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, jos
metu aprūpinami maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo tokia pat tvarka
kaip ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
TREČIASIS
SKIRSNIS
ATSARGOS TARNYBA
25
straipsnis. Atsargos karo prievolininkų parengtys
Atsargos karo prievolininkai:
kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę
tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į
pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat
atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų - į antrosios parengties
atsargos grupę.
Atsargos karo prievolininkai,
šauktinių medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal sveikatos būklę
netinkamais tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę. Trečiosios parengties
atsargos grupė rengiama pagal atskirą programą.
Į pirmosios
parengties atsargos grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų,
į antrosios parengties atsargos grupę - iki 55 metų. Į pirmosios parengties
atsargos grupę įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios
parengties atsargos grupę - iki 60 metų.
Atsargos karo prievolininkai, netekę
Lietuvos Respublikos pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar)
individualiojo rezervo įskaitos. Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali
būti išbraukti asmenys, nuteisti už padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
25 straipsnis.
Atsargos karo prievolininkų parengtys
Atsargos karo prievolininkai:
kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai - pagal sveikatos būklę
tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į
pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat
atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų - į antrosios parengties
atsargos grupę.
Atsargos karo prievolininkai,
šauktinių medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal sveikatos būklę
netinkamais tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją krašto apsaugos
tarnybą, įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę. Trečiosios parengties
atsargos grupė rengiama pagal atskirą programą.
Į pirmosios
parengties atsargos grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų,
į antrosios parengties atsargos grupę - iki 55 metų. Į pirmosios parengties
atsargos grupę įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios
parengties atsargos grupę - iki 60 metų.
Atsargos karo prievolininkai, netekę
Lietuvos Respublikos pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar)
individualiojo rezervo įskaitos. Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali
būti išbraukti asmenys, nuteisti už padarytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
26 straipsnis.
Atsargos karo prievolininkų rengimo tvarka
Į pirmosios parengties atsargos grupę
įrašyti atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas šaukiami:
1) atlikę 12 mėnesių trukmės privalomąją
pradinę karo tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais - 6 metus
kasmet po 14 kalendorinių dienų;
2) baigę iki 3 mėnesių trukmės bazinį
kario parengimo kursą eiliniai - 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3
savaitgalius;
3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės tarnybą
atskiruosiuose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programas
karininkai ir puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba aukštesniosiose
mokyklose metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką kariuomenėje karininkai ir
puskarininkiai - 9 metus kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;
4) kiti karininkai ir puskarininkiai -
krašto apsaugos ministro nustatytais terminais.
Asmenys, atlikę alternatyviąją krašto
apsaugos tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.
Nuo eilinių karinių mokymų (pratybų)
atleidžiami atsargos karo prievolininkai:
1) ūkininkai, jų šeimų
nariai ir žemės ūkyje dirbantys žemės ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir
derliaus nuėmimo metu;
2) turintys 3 ir daugiau nepilnamečių
vaikų;
3) moterys;
4) turintys vaiką iki vienerių metų arba
kurių žmonoms likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.
Pašaukti į mokymus ar pratybas
atsargos karo prievolininkai išlaikomi valstybės.
Atsargos karo prievolininkų
priskyrimo aktyviajam rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir
reikalavimus, keliamus kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto
apsaugos ministras.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
27 straipsnis.
Mobilizacija ekstremalių situacijų atvejais
Ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių
metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali
būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo
rengimo įstatymo nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ VYKDANČIOS
INSTITUCIJOS
28 straipsnis.
Vietinės teritorinės karinės įstaigos pareigos
Vietinė teritorinė karinė įstaiga be kitų
funkcijų:
1) tvarko karo prievolininkų karinę
įskaitą;
2) tvarko karo prievolininkų asmens bylas,
išduoda karinius dokumentus;
3) neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.;
4) organizuoja karo prievolininkų
pakvietimą ir atvykimą į atrankos komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į
tarnybos vietas;
5) pateikia atrankos komisijoms karo
prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis.
6) neteko galios nuo 2011 m. sausio 1
d..
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
29 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
30 straipsnis. Švietimo
įstaigų ir aukštųjų mokyklų pareigos
Švietimo įstaigos ir aukštosios
mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą ginti
Tėvynę.
Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.
Aukštųjų mokyklų vadovai privalo
sudaryti studentams tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio
įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu būdu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
31 straipsnis. Asmens
sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų pareigos
Lietuvos nacionalinės sveikatos
sistemos antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros viešosios ir
biudžetinės įstaigos vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų, šauktinių
medicinos ekspertizės komisijų ar karinės medicinos ekspertizės komisijos
prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo:
1)
atlikti siunčiamų šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo
privalomajai karo tarnybai;
2)
pateikti išrašus iš šauktinių asmens sveikatos istorijų (ambulatorinių
kortelių).
Aktyviojo rezervo karių tinkamumo
karo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba
jos įgaliota institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
32 straipsnis. Gyventojų registro tarnybos pareigos
Gyventojų registro tarnyba, Krašto
apsaugos ministerijai pareikalavus, teisės aktų nustatyta tvarka teikia jai informaciją
apie karo prievolininkų gyvenamąją vietą, paso ar asmens tapatybės kortelės ir
kitus duomenis.
Gyventojų registro tarnyba
informaciją apie ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių gyvenamąją vietą,
paso ar asmens tapatybės kortelės ir kitus duomenis teikia karo prievolę
administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai ir jos struktūriniams
padaliniams jų reikalavimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. IX-971,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)
Nr. XI-1173, 2010-11-25,
Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
33 straipsnis. Vidaus
reikalų sistemos padalinių pareigos
Vietinės teritorinės karinės įstaigos
vadovo prašymu policijos įstaigos atlieka šauktinių paiešką ir atvesdina juos.
Informatikos ir ryšių departamentas
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka teikia
karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai ir
vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie tai, ar karo
prievolininkas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
34 straipsnis. Neteko galios nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
35 straipsnis.
Civilinės metrikacijos įstaigų pareigos
Civilinės metrikacijos įstaigos privalo
kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms karo
prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms
pareikalavus – papildomus sąrašus, o karo prievolininkui mirus, per 10
kalendorinių dienų pranešti apie tai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000,
Nr.64-1933 (00.07.31)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
36 straipsnis.
Socialinės apsaugos ir darbo institucijų įstaigų pareigos
Socialinės apsaugos ir darbo institucijų
įstaigos privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms
duomenis apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems nustatytas
invalidumas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
37 straipsnis.
Asmenys, atsakingi už karo prievolės užtikrinimą
Už šiame skyriuje nustatytų pareigų
atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38 straipsnis.
Neteko galios.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
39 straipsnis.
Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako
įstatymų nustatyta tvarka.
41 straipsnis.
Karių aprūpinimas ir garantijos
Karių aprūpinimo tvarką ir su karo
tarnyba susijusias garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir
karo tarnybos įstatymas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
42 straipsnis.
Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka
galios:
1) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas
"Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo"
(Žin., 1990, Nr. 21-530);
2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės
įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);
3) Alternatyvios (darbo) tarnybos
prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);
4) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas
"Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės
įstatymo įsigaliojimo" (Žin., 1990, Nr.30-727);
5) Įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio
pakeitimo" (Žin., 1990, Nr.30-728);
6) Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.23-593) 26
straipsnio penktoji dalis;
7) Įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos
policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės
įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir
papildymo" (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;
8) Įstatymas "Dėl Lietuvos
Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo"
(Žin., 1994, Nr.89-1721).
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258,
1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr.
64-1933 (2000.07.31)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,
29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-971,
2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1480,
2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.
nuo 2003 m. gegužės 1 d.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1506,
2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR
19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1658,
2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1774,
2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4),
15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II
SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7,
9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-770,
2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)
KARO
PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-854, 2006-10-12,
Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15
IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-1390,
2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9),
15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas,
išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga
Redagavo
Aušrinė Trapinskienė (2010-12-17)
autrap@lrs.lt
40 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos
pratęsimas bei pašaukimas į ją pirma laiko
Įstatymų nustatytais
atvejais privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į
privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos
piliečiai nuo 18 metų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
158 straipsnis.
Vietinė teritorinė karinė įstaiga
Vietinė teritorinė karinė įstaiga:
1) tvarko jai karo prievolę
administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus
jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,
atlieka pradinę šauktinių atranką;
2) sudaro karo prievolininkų asmens
bylas;
3) tvarko šauktinių ir rezervo karo
prievolininkų apskaitą;
4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams
reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;
5) pristato karo prievolininkus į
paskirtą tarnybos vietą;
6) organizuoja ikišauktinio amžiaus
jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;
7) atlieka kitas
teisės aktų nustatytas funkcijas.
Šaukimui į privalomąją pradinę karo
tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų
nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo
medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir
valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus
ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.
Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės
padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus
dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas
privalomajai karo tarnybai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. X-325, 2005-07-05,
Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
TREČIASIS SKIRSNIS
KARO
PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE
159 straipsnis.
Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija
Krašto apsaugos ministras, pavesdamas
administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai
įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.
Lietuvos kariuomenės padalinys,
kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių
padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1510 straipsnis.
Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos
pagrindiniai uždaviniai ir veikla
Karo prievolę administruojančios
krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje
valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant
šio įstatymo vykdymą;
2) pagal bendrą sistemą tvarkyti
privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų
bazes;
3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir
Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į
privalomąją karo tarnybą planus;
4) organizuoti vietinės
teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,
nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;
5) tinkamus šauktinius
skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) tvarkyti atsargos karo
prievolininkų rezervo apskaitą;
7) tvarkyti aktyviojo
kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų
bazes;
8) nustatyti karo
prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
9) nagrinėti piliečių raštu
pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;
10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir
karo prievolę administruojančios krašto
apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti
sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;
11) šio įstatymo nustatytais pagrindais
ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;
12)
atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.
Karo
prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio
padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.
Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos
įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuvos kariuomenės vado sprendimai
dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar
privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos
ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo
dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti
skundžiamas teismui.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
15(11)
straipsnis. Neteko galios
nuo 2011 m. sausio 1 d.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
1512
straipsnis. Šauktinių aprūpinimas
Už tinkamumo karo
tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio
dydžio dienpinigiai.
Šauktiniams apmokamos
kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą
ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto
(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka
patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu
maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo
prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto
atsisako.
Šauktiniai jų tinkamumo
karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos
įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems
išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė
kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.
Šiame straipsnyje
numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės
neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos
sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,
ar jis tinkamas karo tarnybai.
Šiame straipsnyje numatytos išmokos
mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto
apsaugos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-2359,
2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)
Nr. XI-1173,
2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)
III SKYRIUS
TARNYBA
PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA
Skirsnio
pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1258,
99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)