Lietuvos Respublikos karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1996, Nr. 106-2427

Neoficialus

įstatymo tekstas

Įstatymo aktuali redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KARO PRIEVOLĖS

ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01:

Nr. XI-1508,

2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)

PREAMBULĖ

Lietuvos Respublikos Seimas,

vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3

straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Tauta ir kiekvienas pilietis turi

teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės

nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“, taip pat Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta kiekvieno

Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo

užsienio ginkluoto užpuolimo;

įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139

straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą – įstatymu nustatyti Lietuvos

Respublikos piliečių karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo

tvarką;

atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio

Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimą;

siekdamas laiduoti tinkamą krašto apsaugą ir tokį karo

tarnybos teisinį reglamentavimą, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į Lietuvos

Respublikos narystę Šiaurės Atlanto

Sutarties Organizacijoje (toliau – NATO) ir Europos Sąjungoje, kitus tarptautinius

įsipareigojimus, geopolitinę situaciją ir galimas grėsmes valstybės saugumui,

taip pat užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

pabrėždamas, kad šiam tikslui pasiekti turi būti

sudarytos tokios teisinės prielaidos, kad valstybėje būtų reikiamas ją ginti

tinkamai parengtų piliečių skaičius, o tokios teisinės prielaidos apima

įvairias veiksmingas priemones, kuriomis Lietuvos Respublikos piliečiai būtų iš

anksto parengti prireikus ginti valstybę,

p r i i m a šį įstatymą.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių

karo prievolės atlikimo ir jos administravimo tvarką.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.

ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja

tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis,

karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Pagrindinės

šio įstatymo sąvokos

rezervo karys – pagal kario

savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį savanoriškai įsipareigojęs karo

prievolininkas, atliekantis nenuolatinę karo tarnybą kariniame vienete.

religinių ar pacifistinių įsitikinimų su ginklu negalinčių tarnauti karo

prievolininkų tarnyba, kuria pakeičiama privalomoji karo tarnyba.

pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį

karinį parengtumą.

privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo prievolininkas įgyja

pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje ir jam

vadovauti.

prievolininkų apskaita.

karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

prievolininkų visuma, išskyrus tikrąją karo tarnybą atliekančius karo

prievolininkus.

Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą.

Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

skaitmenų seka, skirta karo prievolininko tapatybei nustatyti, duomenims apie

jį kaupti.

– procedūra, apimanti karo prievolininkų atranką ir skyrimą į privalomąją karo

tarnybą, tarnybos atidėjimą ir atleidimą nuo jos.

– savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų

pagal kario savanorio sutartį savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo

tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.

– nepertraukiama, privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią atlikdamas karo

prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio

vieneto sudėtyje.

kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų turėjimas.

kariuomenės personalo rezervas – karo

prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą.

– pagrindinį karinį parengtumą įgijęs

karo prievolininkas, paskirtas atlikti nenuolatinę karo tarnybą į parengtojo

rezervo karinį vienetą.

karo tarnyba – karo prievolininko atliekama privalomoji pradinė karo

tarnyba, tarnyba rezerve ar tarnyba paskelbus mobilizaciją.

vienu iš šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų.

personalo rezervui priskirtų karo prievolininkų privaloma nenuolatinė karo tarnyba

parengtojo rezervo kariniuose vienetuose arba savanorių karo tarnyba ar kita

karo prievolininkų savanoriškai įsipareigota nenuolatinė karo tarnyba

kariniuose vienetuose.

3 straipsnis. Atleidimas nuo

karo prievolės

Nuo karo prievolės atleidžiami:

1) asmenys, kurie nustatyta tvarka pripažinti

neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) neįgalieji;

3) asmenys, kurie karinės medicinos ekspertizės

komisijos, sudarytos ir veikiančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau –

Vyriausybė) nustatyta tvarka, dėl sveikatos būklės pripažinti netinkami

privalomajai karo tarnybai;

4) asmenys, įstatymų nustatyta tvarka perkelti į

dimisiją;

5) pagrindinio karinio parengtumo neįgiję asmenys, kai

jiems sukanka 55 metai, o baigę aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar

akušerijos studijų programas, – kai jiems sukanka 60 metų;

6) moterys, išskyrus tas, kurios raštu pareiškė norą

tapti karo prievolininkėmis ir (ar) yra baigusios aukštojoje mokykloje

medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas;

7) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių

bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.

II SKYRIUS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATLIKIMO TVARKA

IR SĄLYGOS

4 straipsnis. Privalomosios

pradinės karo tarnybos atlikimas

atliekama vienu iš šių būdų:

1) atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo

tarnybą;

2) dalyvaujant baziniuose kariniuose mokymuose;

3) dalyvaujant jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

1) kai kariūnas baigia pirmuosius studijų metus;

2) kai atliekant profesinę karo tarnybą bandomuoju

laikotarpiu įgyjamas pagrindinis karinis parengtumas;

3) kai ištarnaujama ne mažiau kaip 3 metus savanorių

karo tarnyboje ar kitoje tarnyboje aktyviajame rezerve;

4) kai karo prievolininkas baigia kitos NATO ar

Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją;

5) Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo

prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse

narėse.

5 straipsnis.

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo sąlygos

atliekama kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas

programas.

karo tarnybą iš neparengtojo kariuomenės personalo rezervo šaukiami nuo 19 iki

26 metų (įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų

(įskaitytinai). Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

trukmė – 9 mėnesiai.

atliekantys karo prievolininkai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) nustatyta tvarka aprūpinami apranga,

maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės

karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos,

taikomos socialinės garantijos.

6 straipsnis. Šaukimo į

nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka

tarnybą vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra

nustatyti didesni negu nulis nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

atliksiančių karių ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos

Seimo (toliau – Seimas) nustatytus ribinius skaičius, nuolatinę privalomąją

pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams

metams nustato krašto apsaugos ministras.

tarnybą pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią

ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo

tarnybą pradžios paskelbiama per Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos

institucijų informacinės visuomenės

informavimo priemones (toliau – krašto

apsaugos sistemos institucijų informacinės

visuomenės informavimo priemonės) ir (ar)

visuomenės informavimo priemones. Paprastai šaukimas vykdomas pirmąjį

kalendorinių metų pusmetį.

atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą

atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tokį savo pareiškimą jis

gali atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.

pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę

karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų

nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti

noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai.

sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant

karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti

atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo

prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Einamųjų kalendorinių metų

šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip

pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos Respublikos krašto

apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo priemones. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašo sudarymo

procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka.

privalomąją pradinę karo tarnybą tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų

sveikatą ir nustačius, kad jie tinkami atlikti nuolatinę privalomąją pradinę

karo tarnybą.

privalomąją pradinę karo tarnybą, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta

tvarka, atsižvelgiant į poreikį.

nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos

ministras.

7 straipsnis. Paleidimas iš

nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos

nustatytos trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kariai

išleidžiami į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo

rezervui.

atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3

dalyje nustatyto laiko, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) pripažįstamas netinkamas nuolatinei privalomajai

pradinei karo tarnybai dėl sveikatos būklės.

atliekantis karys jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5

straipsnio 3 dalyje nustatyto laiko, kai atsiranda šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės. Tokiu atveju, atsižvelgiant į

tai, ar karys atliktos nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu

įgijo pagrindinį karinį parengtumą, ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba

neparengtajam kariuomenės personalo rezervui.

atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3

dalyje nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis

nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti

tarnybos. Tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar karys atliktos nuolatinės

privalomosios pradinės karo tarnybos metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą,

ar neįgijo, jis priskiriamas parengtajam arba neparengtajam kariuomenės

personalo rezervui.

atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma šio įstatymo 5 straipsnio 3

dalyje nustatyto laiko, kai jis yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą, yra

atrenkamas į profesinę karo tarnybą ir sudaro profesinės karo tarnybos sutartį

arba pašaukiamas atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą tarnybą aktyviajame

rezerve ir sudaro kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartį. Tokiu

atveju paleidimo iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos diena

laikoma diena, einanti prieš profesinės karo tarnybos sutarties, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties

įsigaliojimo dieną.

tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

8 straipsnis. Bazinių

karinių mokymų atlikimo sąlygos

kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

kariuomenės personalo rezervo šaukiami karo prievolininkai nuo 19 iki 26 metų

(įskaitytinai), o aukštųjų mokyklų absolventai – iki 38 metų (įskaitytinai).

Karo prievolininkai, raštu pareiškę norą, į bazinius karinius mokymus šaukiami

nuo 18 iki 38 metų (įskaitytinai).

dienų.

prievolininkai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa,

jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos

buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės garantijos.

9 straipsnis. Šaukimo į

bazinius karinius mokymus tvarka

tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti didesni negu

nulis baziniuose kariniuose mokymuose dalyvausiančių karių ribiniai skaičiai.

Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, baziniuose kariniuose

mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems kalendoriniams metams

nustato krašto apsaugos ministras.

pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo pradžią ir pabaigą

prieš vieną mėnesį iki šaukimo į bazinius karinius mokymus pradžios paskelbiama

per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės

visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės informavimo priemones.

atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą datos gali raštu pareikšti norą

dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose. Tokį savo pareiškimą jis gali

atšaukti iki paskyrimo į karinį vienetą datos.

pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas baziniuose kariniuose mokymuose

dalyvausiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami baziniuose kariniuose

mokymuose norintys dalyvauti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės

į karo prievolininkų einamųjų kalendorinių metų sąrašą įrašyti noro juose

dalyvauti nepareiškę karo prievolininkai.

atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo

prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti į

bazinius karinius mokymus, išskyrus karo prievolininkus, pareiškusius norą

juose dalyvauti. Einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas, jo sudarymo eiga, taip pat kiti duomenys, susiję su šaukimo vykdymu, skelbiami per Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir karo prievolę administruojančios

krašto apsaugos sistemos institucijos informacinės visuomenės informavimo

priemones. Einamųjų kalendorinių metų

šaukimo sąrašo sudarymo procedūras stebi visuomenės atstovai, skiriami

Vyriausybės nustatyta tvarka.

mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą ir nustačius,

kad jie tinkami dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose.

kariniuose mokymuose, šaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka,

atsižvelgiant į poreikį. Karo prievolininkai, paskirti į Lietuvos šaulių

sąjungos kovinius būrius, atsižvelgiant į Lietuvos šaulių sąjungos vado

teikimą, šaukiami pirmumo tvarka. Jiems sudaromos galimybės dalyvauti

baziniuose kariniuose mokymuose kartu su kitais atitinkamo kovinio būrio

šauliais.

baziniuose kariniuose mokymuose, šaukimo tvarką nustato krašto apsaugos

ministras.

10 straipsnis. Paleidimas

iš bazinių karinių mokymų

į atsargą ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir neįgyja

pagrindinio karinio parengtumo, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti bazinių

karinių mokymų;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis

nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti

bazinių karinių mokymų;

4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15

straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.

krašto apsaugos ministras.

11 straipsnis. Jaunesniųjų

karininkų vadų mokymų atlikimo sąlygos

mokomuosiuose kariniuose vienetuose ir (ar) karinėje mokymo įstaigoje pagal

Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas.

pareiškę norą karo prievolininkai, studijuojantys aukštosiose mokyklose ar jas

baigę, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją, kitas NATO ar

Europos Sąjungos valstybių narių karo mokymo įstaigas, nuo 18 iki 32 metų (įskaitytinai).

iki 200 dienų.

studijuojančių karo prievolininkų studijų tvarkaraštį, jaunesniųjų karininkų

vadų mokymai gali būti organizuojami dalimis. Dalimis organizuojami jaunesniųjų

karininkų vadų mokymai trunka ne ilgiau kaip 3 metus.

karo prievolininkai mokymų metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo

tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami apranga, maistu ir tarnybine

gyvenamąja patalpa, jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams

nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms ir premijos, taikomos socialinės

garantijos.

12 straipsnis. Šaukimo į

jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarka

vykdomas tik tuo atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams yra nustatyti

didesni negu nulis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių

ribiniai skaičiai. Atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius,

jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių skaičių atitinkamiems

kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

pradžią ir pabaigą nustato krašto apsaugos ministras. Apie šaukimo į

jaunesniųjų karininkų vadų mokymus pradžią ir pabaigą prieš vieną mėnesį iki

šaukimo pradžios paskelbiama per krašto apsaugos sistemos institucijų informacinės visuomenės informavimo priemones ir (ar) visuomenės

informavimo priemones.

mokyklose ar jas baigę, gali raštu pareikšti norą dalyvauti jaunesniųjų

karininkų vadų mokymuose. Tokį savo pareiškimą jie gali atšaukti iki paskyrimo

į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus datos.

mokymus šaukiami atsižvelgiant į jų individualius gebėjimus. Šaukimo į

jaunesniųjų karininkų vadų mokymus tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

karininkų vadų mokymus tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą

ir nustačius, kad jie tinkami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

ministro nustatytas jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvausiančių karių

skaičius.

13 straipsnis. Paleidimas

iš jaunesniųjų karininkų vadų mokymų

išleidžiami į atsargą jiems suteikiant atsargos jaunesniojo karininko laipsnį

ir priskiriami parengtajam kariuomenės personalo rezervui.

paleidžiamas nesibaigus Lietuvos kariuomenės vado nustatytam mokymų laikui ir

neįgyja pagrindinio karinio parengtumo, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti jaunesniųjų

karininkų vadų mokymų;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis

nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti

jaunesniųjų karininkų vadų mokymų;

4) kario prašymu, kai atsiranda šio įstatymo 15

straipsnio 1 dalies 11–14 punktuose nustatytos aplinkybės.

tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOSIOS PRADINĖS KARO TARNYBOS ATIDĖJIMAS

14 straipsnis. Privalomosios

pradinės karo tarnybos atidėjimas bendra tvarka

ministro įsakymu atidedama bendra tvarka visiems karo prievolininkams tuo

atveju, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas privalomąją pradinę

karo tarnybą atliksiančių karių ribinis skaičius yra nulis.

straipsnio 1 dalį atidedama atitinkamiems kalendoriniams metams.

tvarka pagal šio straipsnio 1 dalį, privalomoji pradinė karo tarnyba

individualia tvarka pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį neatidedama.

15 straipsnis.

Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka

tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:

1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir

profesinio mokymo mokyklų mokiniams;

2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam

studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir

bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios

pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio

nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;

3) Seimo, Vyriausybės, Europos

Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;

4) teisėjams;

5) prokurorams;

6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;

7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;

8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;

9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;

10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese

arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės

karo tarnybos;

11) vieniems auginantiems nepilnametį vaiką arba jeigu

jiems suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis treji metai;

12) nėščiosioms, pateikusioms medicinos pažymą apie

nėštumą;

13) teisės aktų nustatyta tvarka paskirtiems

vieninteliu neįgalaus asmens globėju ar ribotai veiksnaus asmens rūpintoju;

14) krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka –

atliekantiems privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai

didelė žala jo asmeniniams ar visuomeniniams interesams, kurios būtų galima

išvengti, jeigu karo prievolininkas privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų

kitu metu.

13 punktuose nurodytiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba

neatidedama, jeigu jie raštu pareiškė norą atlikti privalomąją pradinę karo

tarnybą.

atidedama karo prievolininkams:

1) kuriems, patikrinus jų sveikatos būklę, nustatyta,

kad jie dėl laikinų sveikatos sutrikimų negali atlikti privalomosios pradinės

karo tarnybos, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas;

2) kurie, šaukimui pasibaigus, lieka nepašaukti

atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.

III SKYRIUS

ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

16 straipsnis.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo sąlygos

vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, bazinių karinių mokymų

ir tarnybos paskelbus mobilizaciją.

atliekamos vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, trukmė – 10

mėnesių, atliekamos vietoj bazinių karinių mokymų, – 4 mėnesiai. Į

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atliekantis karo prievolininkas be

pateisinamos priežasties nebuvo tarnybos vietoje.

vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, trunka tol, kol

paskelbiama demobilizacija.

prievolininkai atlieka valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose

dirbdami visuomenei naudingą darbą. Karo prievolininkai skiriami atlikti darbų,

nesusijusių su ginklo, specialiųjų priemonių ir prievartos naudojimu.

karo prievolininkams taikomos tokios pačios aprūpinimo sąlygos (išskyrus

aprūpinimą gyvenamąja patalpa ir apranga), kokias Krašto apsaugos sistemos

organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nustato privalomosios pradinės karo

tarnybos kariams. Bendra gyvenamąja patalpa alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą atliekantys karo prievolininkai jų pageidavimu gali būti aprūpinami

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tik tuo atveju, kai

jų darbo vieta yra kitos savivaldybės teritorijoje negu jų nuolatinė gyvenamoji

vieta.

valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose tvarką nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

17 straipsnis.

Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj nuolatinės

privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių mokymų

pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki šaukimo į nuolatinę privalomąją

pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius mokymus pradžios gali bet kuriuo metu

pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos sistemos institucijai

prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Šis prašymas turi būti

grindžiamas religiniais arba pacifistiniais įsitikinimais, neleidžiančiais

tarnauti su ginklu.

krašto apsaugos tarnybos atlikimo nagrinėja ir rekomendacijas dėl prašymų

pagrįstumo teikia specialioji komisija, sudaryta iš asociacijų, tradicinių

religinių bendruomenių ir religinių bendrijų,

aukštųjų mokyklų atstovų. Šios komisijos narių skaičių, jos sudarymo ir darbo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgdama į

specialiosios komisijos rekomendacijas, karo prievolę administruojanti krašto

apsaugos sistemos institucija priima sprendimą prašymą atlikti alternatyviąją

krašto apsaugos tarnybą pripažinti pagrįstu arba nepagrįstu.

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jis yra atrenkamas į nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą ar į bazinius kariniuos mokymus, šio įstatymo

6 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka patikrinus jo sveikatą nustatoma, kad jis

tinkamas atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar dalyvauti

baziniuose kariniuose mokymuose, jo prašymas atlikti šią tarnybą yra

pripažįstamas pagrįstu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos.

apsaugos tarnybą karo prievolininkas gali bet kuriuo metu atšaukti prašymą

atlikti šią tarnybą. Tokiu atveju jis skiriamas atlikti nuolatinę privalomąją

pradinę karo tarnybą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka arba dalyvauti

baziniuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka.

18 straipsnis.

Skyrimas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj privalomosios

karo tarnybos paskelbus mobilizaciją

pageidaujantys atlikti karo prievolininkai iki mobilizacijos paskelbimo gali

bet kuriuo metu pateikti karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos

sistemos institucijai prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Šis prašymas turi būti grindžiamas religiniais arba pacifistiniais

įsitikinimais, neleidžiančiais tarnauti su ginklu.

atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kaip nustatyta šio įstatymo 17

straipsnio 1 dalyje, šis prašymas yra pripažintas pagrįstu šio įstatymo 17

straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos ir nėra atšauktas, laikoma, kad toks prašymas taip pat

reiškia pagrįstą prašymą atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vietoj

privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją.

nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje

nustatyta tvarka.

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jeigu jo prašymas atlikti šią tarnybą

yra pripažįstamas pagrįstu šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos. Karo prievolininkas yra atrenkamas į privalomąją karo tarnybą šio

įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu patikrinus sveikatos būklę

nustatoma, kad jis yra tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą paskelbus

mobilizaciją.

tarnybą, taip pat bet kuriuo metu atlikdamas alternatyviąją krašto apsaugos

tarnybą karo prievolininkas gali atšaukti prašymą atlikti šią tarnybą. Tokiu

atveju jis skiriamas atlikti privalomąją karo tarnybą šio įstatymo 27

straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Paleidimas

iš alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos

prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis atlieka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ar 3

dalyje nustatytos trukmės alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;

2) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) jis pripažįstamas netinkamas privalomajai karo

tarnybai dėl sveikatos būklės;

4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis

nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti

tarnybos.

tarnybos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

20 straipsnis.

Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimas

vietoj nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos ar bazinių karinių

mokymų, atidedama tiems karo prievolininkams, kurių prašymai atlikti

alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos komisijos

yra pripažinti pagrįstais:

1) individualia tvarka – šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalyje ir 3 dalies 1 punkte nurodytiems karo prievolininkams, taip pat karo

prievolininkams, kurie neatrenkami į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

pagal šio įstatymo 6 straipsnį ar bazinius karinius mokymus pagal šio įstatymo

9 straipsnį;

2) bendra tvarka kalendoriniams metams – krašto

apsaugos ministro įsakymu, jeigu atitinkamiems kalendoriniams metams nustatytas

nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių ar baziniuose kariniuose

mokymuose dalyvaujančių karių ribinis skaičius yra nulis.

vietoj privalomosios karo tarnybos paskelbus mobilizaciją, atidedama tiems karo

prievolininkams, kurių prašymai atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą

šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos

komisijos yra pripažinti pagrįstais:

1) šio įstatymo 29 straipsnio 1–7 punktuose

nurodytiems karo prievolininkams;

2) šio įstatymo 29 straipsnio 8 punkte nurodytiems

karo prievolininkams, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.

IV SKYRIUS

TARNYBA REZERVE

21 straipsnis. Tarnybos

rezerve atlikimas

vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo

kariniuose vienetuose, taip pat parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

1) tarnybą rezerve atlikti kariniuose vienetuose,

krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose

vienetuose nuo 18 iki 55 metų;

2) tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo

kariniuose vienetuose nuo 19 metų (o pareiškę norą raštu – nuo 18 metų) iki 55

metų, atsargos karininkai, generolai (admirolai), atsargos kariai, turintys

gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, – iki 60 metų.

užduočių tarnybą rezerve atliekantys karo prievolininkai Krašto apsaugos

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka aprūpinami

apranga, maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa, jiems mokamas atlyginimas už

tarnybos rezerve dienas, taikomos socialinės garantijos.

22 straipsnis.

Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant kariniuose vienetuose, krašto

apsaugos savanorių pajėgose ar kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose

kariuomenės principinę struktūrą, ribinius skaičius, pareigybių kariniuose

vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ir kituose aktyviojo

rezervo kariniuose vienetuose, į kuriuos atrenkami ir skiriami tarnybą rezerve

atliksiantys kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, skaičių

atitinkamiems kalendoriniams metams nustato krašto apsaugos ministras.

aktyviojo rezervo kario sutartį, karo prievolininkai atrenkami ir skiriami

atlikti tarnybą rezerve paskiriant juos į pareigas kariniame vienete, krašto

apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo kariniame vienete.

atliekamos tarnybos rezerve trukmė – nuo kario savanorio ar aktyviojo rezervo

kario sutarties sudarymo iki sutarties pabaigos dienos.

ar kitą aktyviojo rezervo karinį vienetą paskirti karo prievolininkai Lietuvos

kariuomenės vado ar jo įgalioto asmens įsakymu dalyvauja mokymuose, pratybose,

vykdo Lietuvos kariuomenei įstatymuose nustatytus uždavinius.

aktyviojo rezervo kario sutartis sudaroma ir nutraukiama Krašto apsaugos

sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir

tvarka.

23 straipsnis.

Tarnybos rezerve atlikimo sąlygos tarnaujant parengtojo rezervo kariniuose

vienetuose

saugumo ir gynybos komiteto pritarimu nustato parengtojo rezervo karinių

vienetų struktūrą.

rezerve trukmė – nuo paskyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete

iki atleidimo iš pareigų dienos.

karo prievolininkai dalyvauja to vieneto pratybose ar mokymuose nuo 20 iki 30

dienų per penkerius metus ir vykdo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir

karo tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas

užduotis. Pratybų ar mokymų trukmę, periodiškumą ir programas nustato Lietuvos

kariuomenės vadas.

kariniuose vienetuose atliekama Krašto apsaugos sistemos ir karo tarnybos

įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

24 straipsnis.

Atrankos ir skyrimo į pareigas parengtojo rezervo kariniame vienete ir

atleidimo iš jų tvarka

savybes, patirtį ir pasirengimą, atrenkami ir skiriami į pareigas parengtojo

rezervo kariniame vienete, kurios paprastai atitinka jų turimą karinį laipsnį,

karinę ir (ar) civilinę specialybę.

vienete, pirmenybė teikiama karo prievolininkams, raštu pareiškusiems norą

tarnybą rezerve atlikti parengtojo rezervo kariniame vienete.

karo prievolininkai atleidžiami, kai:

1) priimami į profesinę karo tarnybą;

2) paskiriami į nenuolatinę karo tarnybą kariniame

vienete, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar kitame aktyviojo rezervo

kariniame vienete;

3) sumažinamas parengtojo rezervo karių skaičius,

pertvarkomas parengtojo rezervo karinis vienetas;

4) atleidžiami nuo karo prievolės;

5) įstatymų nustatyta tvarka pašalinami iš tarnybos

parengtojo rezervo kariniame vienete;

6) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jie

nuteisiami už nusikaltimą ir jiems skiriama bausmė, dėl kurios jie negali tęsti

nenuolatinės karo tarnybos;

7) teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus sveikatos

būklę paaiškėja, kad jie netinkami atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo

rezervo kariniame vienete.

parengtojo rezervo kariniame vienete, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jų

sveikatos būklė yra tinkama atlikti nenuolatinę karo tarnybą parengtojo rezervo

kariniame vienete.

rezervo kariniame vienete ir atleidimo iš jų tvarką nustato krašto apsaugos

ministras.

25 straipsnis Tarnybos rezerve atidėjimas

kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama šio įstatymo 15 straipsnio 1

dalies 3–14 punktuose nurodytiems karo prievolininkams.

parengtojo rezervo kariniuose vienetuose, krašto apsaugos savanorių pajėgose ar

kituose aktyviojo rezervo kariniuose vienetuose, tarnyba rezerve atidedama karo

prievolininkams, kurie dėl sveikatos būklės laikinai yra netinkami atlikti

tarnybą rezerve, iki baigsis laikinas jų sveikatos sutrikimas.

V SKYRIUS

TARNYBA PASKELBUS MOBILIZACIJĄ

26 straipsnis. Tarnybos

paskelbus mobilizaciją atlikimo sąlygos

kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai yra šaukiami atlikti karo

tarnybą. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai yra šaukiami, jeigu

Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl mobilizacijos skelbimo yra

nurodyta pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus atlikti

karo tarnybą.

vienetuose.

personalo rezerve esantys karo prievolininkai šaukiami į karinius mokymus įgyti

pagrindinį karinį parengtumą. Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą

karinę ir (ar) civilinę specialybę karo prievolininkai paskiriami į pareigas

kariniame vienete.

atliekami mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal Lietuvos kariuomenės vado

patvirtintas programas.

27 straipsnis. Šaukimo į

tarnybą paskelbus mobilizaciją tvarka

priimamas sprendimas pašaukti į karo tarnybą kariuomenės personalo rezervo karo

prievolininkus, pranešimas apie šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, taip pat per krašto apsaugos sistemos institucijų

informacinės visuomenės informavimo

priemones arba karo prievolininkai

informuojami asmeniškai.

priimamas sprendimas pašaukti kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkus

į karo tarnybą, karo prievolininkai nustatytu laiku atvyksta į šaukimo punktus,

karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.

mobilizaciją skiriami tik teisės aktų nustatyta tvarka patikrinus jų sveikatą

ir nustačius, kad jie tinkami atlikti tarnybą paskelbus mobilizaciją. Šis

reikalavimas netaikomas karo prievolininkams, kurie iki mobilizacijos

paskelbimo atliko tarnybą rezerve.

mobilizaciją nustato krašto apsaugos ministras.

28 straipsnis. Paleidimas

iš tarnybos paskelbus mobilizaciją

paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas paleidžiamas, kai:

1) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis dėl sveikatos būklės negali tęsti privalomosios

karo tarnybos;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis

nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti

tarnybos.

paskelbiama demobilizacija, karo prievolininkas gali būti paleidžiamas, kai

vietoj visuotinės mobilizacijos paskelbiama dalinė mobilizacija ir dėl šios

priežasties yra išformuojamas karinis vienetas arba sumažinamas karinio

vieneto, kuriame jis atliko karo tarnybą, karių skaičius.

nustato krašto apsaugos ministras.

29 straipsnis. Tarnybos

paskelbus mobilizaciją atidėjimas

Tarnyba paskelbus mobilizaciją atidedama šiems karo

prievolininkams:

1) Respublikos Prezidentui, Seimo, Europos Parlamento

ir Vyriausybės nariams;

2) savivaldybių tarybų, kurių įgaliojimai karo

padėties metu nėra sustabdyti Seimo sprendimu, nariams;

3) teisėjams ir prokurorams;

4) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, išskyrus

pareigūnus, tarnaujančius tose vidaus tarnybos sistemos institucijose, kurios

karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju įstatymais yra

priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms;

5) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos pareigūnams, išskyrus pareigūnus, kuriuos numatoma

mobilizuoti pagal mobilizacinius planus;

6) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese

arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti tarnybos;

7) Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir

priimančiosios šalies paramos įstatymo nustatyta tvarka įrašytiems į civilinį

mobilizacinį personalo rezervą ir atliekantiems jiems pavestas funkcijas

paskelbus mobilizaciją;

8) kurie dėl sveikatos būklės negali atlikti tarnybos.

VI SKYRIUS

KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS

30 straipsnis. Karo

prievolės administravimas

Karo prievolę administruoja krašto apsaugos sistemos

institucija, kuriai ši funkcija pavedama krašto apsaugos ministro įsakymu.

31 straipsnis.

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos

uždaviniai

Karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai:

1) įgyvendinti valstybės karo prievolės

organizavimo ir administravimo politiką, užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą;

2) informuoti karo prievolininkus apie

jų įrašymą į karinę įskaitą, išbraukimą iš jos ir su tuo susijusių duomenų

tvarkymą;

3) atlikti šaukimą į privalomąją karo

tarnybą;

4) organizuoti karo prievolininkų atranką į

privalomąją karo tarnybą ir atrinktų karo prievolininkų sveikatos patikrinimą,

nustatyti jų tinkamumą privalomajai karo tarnybai ar alternatyviajai krašto

apsaugos tarnybai;

5) tinkamus karo prievolininkus skirti į privalomąją

karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasiųsti į tarnybos

atlikimo vietą;

6) organizuoti aukštųjų mokyklų studentų ir absolventų

atranką į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus;

7) nagrinėti rašytinius Lietuvos

Respublikos piliečių prašymus karo prievolės klausimais;

8) atlikti savo nuostatuose nustatytus

kitus uždavinius ir funkcijas.

32 straipsnis.

Asmenų ir kitų organizacijų ir jų padalinių pareigos administruojant karo

prievolę

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos prašymu fiziniai ir juridiniai asmenys ir kitos

organizacijos, ir jų padaliniai privalo teikti karo prievolę administruojančiai

krašto apsaugos sistemos institucijai duomenis, būtinus karinei įskaitai

tvarkyti elektroniniu arba automatiniu duomenų perdavimo būdu, o kai tai

neįmanoma, – raštu.

33 straipsnis. Policijos

pareigos administruojant karo prievolę

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos vadovo ar jo įgalioto atstovo prašymu policija privalo:

1) atlikti karo prievolininkų paiešką ir informuoti

karo prievolininkus apie prievolę atvykti į karo prievolę administruojančią

krašto apsaugos sistemos instituciją;

2) pristatyti karo prievolininkus, padariusius

administracinių teisės pažeidimų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, ir

vengiančius atvykti surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolą, į karo

prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją.

34 straipsnis.

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos teisės

Įgyvendindama šį įstatymą, karo prievolę

administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija turi teisę:

1) gauti neatlygintinai iš valstybės registrų,

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtiną

informaciją;

2) kai nėra galimybių gauti iš valstybės registrų,

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų karinei įskaitai tvarkyti būtinos

informacijos, neatlygintinai gauti karinei įskaitai tvarkyti būtiną informaciją

iš fizinių ir juridinių asmenų ir kitų organizacijų, ir jų padalinių;

3) gauti iš karo prievolininkų papildomą, dokumentais

pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

4) gauti iš Lietuvos kariuomenės informaciją, būtiną

privalomajai karo tarnybai planuoti;

5) nurodyti karo prievolininkams nustatytu laiku

atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją,

o paskelbus mobilizaciją, – į šaukimo punktą, karinių vienetų dislokacijos ar

kitas nurodytas vietas;

6) skirti į privalomąją karo tarnybą atrenkamiems karo

prievolininkams sveikatos patikrinimą ir nurodyti nustatytu laiku atvykti į

sveikatos priežiūros įstaigą;

7) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių

teisės pažeidimų bylas, susijusias su šio įstatymo pažeidimais, ir skirti

administracines nuobaudas;

8) įstatymų nustatyta tvarka inicijuoti ikiteisminį

tyrimą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su šio įstatymo pažeidimais;

9) kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatines

atstovybes ir konsulines įstaigas su prašymu paraginti užsienyje gyvenančius karo

prievolininkus vykdyti šiame įstatyme nustatytas pareigas;

10) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

teises.

35 straipsnis. Karinė

įskaita

prievolininkų registrą. Karo prievolininkų registro vadovaujančioji tvarkymo

įstaiga – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Karo prievolininkų

registro tvarkymo įstaiga – karo prievolę administruojanti krašto apsaugos

sistemos institucija.

karo prievolininkų asmens duomenys:

1) vardas ir pavardė;

2) gimimo data;

3) asmens kodas;

4) karo prievolininko kodas;

5) duomenys apie šeimos sudėtį (tėvai, įtėviai,

sutuoktinis ar sugyventinis, vaikai, įvaikiai), taip pat šeimos nario vardas,

pavardė, gimimo data, asmens kodas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta;

6) duomenys apie deklaruotą ir faktinę gyvenamąją

vietą;

7) duomenys apie išsilavinimą, specialybę ir

kvalifikaciją;

8) duomenys apie sveikatos būklę;

9) duomenys apie darbo vietą ar pagrindinį užsiėmimą,

išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;

10) duomenys apie įtariamojo ar kaltinamojo statusą

baudžiamajame procese, apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ar bausmę

(viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, terminuotą laisvės

atėmimą ar laisvės atėmimą iki gyvos galvos) už padarytą nusikalstamą veiką ir

jos vykdymą, apie teistumą už tyčinius nusikaltimus;

11) duomenys apie įgytą pagrindinį karinį parengtumą,

atliktą karo tarnybą, alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, turimą karinį

laipsnį ir karines specialybes;

12) duomenys apie karo prievolininko priskyrimą

kariniam vienetui, parengtojo rezervo kariniam vienetui, krašto apsaugos

savanorių pajėgoms ar kitam aktyviojo rezervo kariniam vienetui;

13) duomenys ryšiams palaikyti (elektroninio pašto

adresas, telefono ryšio numeris).

nustatyta tvarka priskiriami karo prievolininkams, ir išbraukiami iš karinės

įskaitos, kai atleidžiami nuo karo prievolės, miršta, teismo paskelbiami

mirusiais ar nežinia kur esančiais.

36 straipsnis. Karo

prievolininkų sveikatos tikrinimas

Vyriausybės nustatyta tvarka karo prievolininkų

sveikatą tikrina krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios

naudojasi ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

37 straipsnis.

Karo prievolininkų pareigos, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario

statusą

1) jeigu karo prievolę administruojanti krašto

apsaugos sistemos institucija nurodo, pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą

informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti;

2) pagal karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į karo prievolę

administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą,

krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu

į kitą sveikatos priežiūros įstaigą;

3) pagal karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į paskirtą privalomosios

karo tarnybos atlikimo vietą ir prisistatyti atitinkamos krašto apsaugos

sistemos institucijos (jos padalinio) vadui (viršininkui);

4) neįvykdę šios dalies 2 ar 3 punkte nurodytos

pareigos, karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos

institucijos prašymu pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių

įrodymus;

5) sukakę 18 metų ir per 3 mėnesius negavę pranešimo

apie įrašymą į karinę įskaitą, kreiptis į karo prievolę administruojančią

krašto apsaugos sistemos instituciją;

6) vykdyti kitus teisėtus karo prievolę

administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymus.

punktuose nurodytą informaciją karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos

sistemos institucijai gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per

kontaktinį centrą, o kai tai neįmanoma, – raštu.

karo prievolininkų pareigų neįvykdymą laiku pateisinančios priežastys yra šios:

1) karo prievolę administruojančiai krašto apsaugos

sistemos institucijai adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos

pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti;

2) karo prievolininko šeimos nario ar jo artimojo

giminaičio mirtis;

3) stichinė nelaimė;

4) Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ar

blokada;

5) kitos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, dėl

kurių apribotos karo prievolininko judėjimo galimybės.

38 straipsnis.

Karo prievolininko teisė skųsti karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos sprendimus

administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimą krašto

apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėjamas per 14 dienų nuo jo gavimo.

Išnagrinėjus skundą, priimamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens

sprendimas palikti karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos

institucijos sprendimą nepakeistą, jį pakeisti arba panaikinti.

įgalioto asmens priimtą sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos gali skųsti

administraciniam teismui.

prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo

vykdymo.

39 straipsnis.

Karo prievolininkų aprūpinimas, iki jie įstatymų nustatyta tvarka įgyja kario

statusą

tikrinimo karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos

institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros

įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje dieną

karo prievolininkams mokami 0,2 Vyriausybės nustatytos bazinės socialinės

išmokos dydžio dienpinigiai.

gyvenamosios vietos į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos

instituciją, šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros

įstaigą ar šios įstaigos siuntimu į kitą sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal

arba į paskirtą privalomosios karo tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus

keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, –

pagal krašto apsaugos ministro nustatytus vieno kilometro važiavimo nuosavu

transportu kompensuojamus dydžius. Kelionės išlaidos nekompensuojamos, kai karo

prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos transportu arba jis šio transporto atsisako.

tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama

Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

karo tarnybai tikrinimas karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos

sistemos institucijoje, šaukimo punkte, krašto apsaugos sistemos sveikatos

priežiūros įstaigoje ar šios įstaigos siuntimu kitoje sveikatos priežiūros

įstaigoje trunka ilgiau kaip vieną darbo dieną, prireikus karo prievolininkui

suteikiama nakvynė karo prievolę administruojančioje krašto apsaugos sistemos

institucijoje arba karinio vieneto patalpose.

prievolininkui neteikiamas, jeigu jis nevykdo teisėtų karo prievolę

administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymų.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų valstybės

biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41 straipsnis.

Lengvatos Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikusiems nuolatinę privalomąją

pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus

atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims taikomos šios

lengvatos:

1) darbo ir įdarbinimo subsidijavimas;

2) dalies už pagal pirmosios pakopos (profesinio

bakalauro ir bakalauro) arba antrosios pakopos, arba vientisųjų studijų

programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo studijas sumokėtos kainos

kompensavimas;

3) asmenims, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę

karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus, aukštosios mokyklos gali

nustatyti papildomų lengvatų, suteikiančių jiems pirmenybę stojant į valstybės

finansuojamas studijų vietas;

4) keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į

valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus

rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo

tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus;

5) asmeniui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, teikiama pirmenybė priimant į statutinių valstybės tarnautojų

profesines mokymo įstaigas ar kitas mokymo įstaigas, kurias baigus suteikiama

teisė užimti statutinio valstybės tarnautojo pareigas, taip pat priimant į

statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso.

nurodytą nuostatą, darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę

karo tarnybą atlikusius ar bazinius karinius mokymus baigusius karo

prievolininkus, mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens

darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotoms draudėjo

privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti

(toliau – subsidija darbo užmokesčiui). Jeigu įdarbinto asmens darbo sutartis

sudaryta ne visam darbo laikui arba jis dirbo ne visą mėnesio darbo laiką,

subsidijos darbo užmokesčiui dydis skaičiuojamas už faktiškai dirbtą laiką

pagal apskaičiuotą ar darbo sutartyje nustatytą dienos (valandinį) atlygį. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, kai įdarbinami

asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, yra iki 100 procentų apskaičiuotų

lėšų nuo įdarbinto asmens darbo užmokesčio ir nuo šio darbo užmokesčio

apskaičiuotos draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokos suma.

Subsidijos darbo užmokesčiui dydį,

neviršijant 1,5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio,

ir subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą

atlikusius karo prievolininkus, subsidija darbo užmokesčiui mokama 6 mėnesius,

o įdarbinusiems bazinius karinius mokymus baigusius, – 3 mėnesius. Ši subsidija

taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo

nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo ar bazinių karinių

mokymų baigimo datos.

privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus ir

grįžusiems į darbą, taikoma šio straipsnio 2 dalyje nustatyta subsidija darbo

užmokesčiui.

lengvatą, Vyriausybės nustatytais atvejais, tvarka ir dydžiu aukštosiose

mokyklose studijuojantiems ar jas baigusiems asmenims, atlikusiems nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus,

kompensuojama dalis už studijas sumokėtos kainos. Ši kompensacija taikoma 3

metų laikotarpiu nuo nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo

ar bazinių karinių mokymų baigimo datos. Studijų kainos dalis, sumokėta už

ankščiau negu prieš 3 metus baigtas studijas, nekompensuojama.

lengvatos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir

kitų fondų bei šaltinių.

42 straipsnis.

Karo prievolės administravimo ir karo prievolininkų aprūpinimo išlaidos

Karo prievolės administravimo ir šiame įstatyme

nustatyto karo prievolininkų aprūpinimo išlaidos finansuojamos iš Lietuvos

Respublikos krašto apsaugos ministerijai skiriamų valstybės biudžeto

asignavimų.

40 straipsnis. Karo

prievolę atliekančių asmenų statusas

piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal

darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje,

garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą.

prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių aprūpinimo ir kitas

garantijas.

158 straipsnis.

Vietinė teritorinė karinė įstaiga

1) tvarko jai karo prievolę

administruoti priskirtoje teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus

jaunuolių apskaitą ir pagal kompetenciją karo prievolininkų karinę įskaitą,

atlieka pradinę šauktinių atranką;

2) sudaro karo prievolininkų asmens

bylas;

3) tvarko šauktinių ir rezervo karo

prievolininkų apskaitą;

4) pateikia atrankos komisijos posėdžiams

reikiamus dokumentus, kviečia šauktinius į atrankos komisijos posėdžius;

5) pristato karo prievolininkus į

paskirtą tarnybos vietą;

6) organizuoja ikišauktinio amžiaus

jaunuolių ir šauktinių paiešką ir perduoda medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigoms;

7) atlieka kitas

teisės aktų nustatytas funkcijas.

tarnybą organizuoti krašto apsaugos ministro įsakymu prie vietinės teritorinės karinės įstaigos teisės aktų

nustatyta tvarka iš karo prievolės administravimo specialistų, karo

medicinos tarnybos atstovų, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų karių ir

valstybės tarnautojų sudaroma atrankos komisija. Atrankos komisijos nuostatus

ir atrankos komisijos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.

Atrankos komisija tikrina šauktinių asmens, karinės įskaitos, socialinės

padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus

dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato, ar šauktinis tinkamas

privalomajai karo tarnybai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-325, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

TREČIASIS SKIRSNIS

KARO

PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE

159 straipsnis.

Karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija

administruoti karo prievolę Lietuvos kariuomenės vadui, paskiria šiai funkcijai

įgyvendinti kariuomenės padalinį, patvirtina šio padalinio struktūrą ir darbo reglamentą.

kuriam pavesta administruoti karo prievolę, gali turėti savo struktūrinių

padalinių, įgyvendinančių vietinės teritorinės karinės įstaigos funkcijas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

1510 straipsnis.

Karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos

pagrindiniai uždaviniai ir veikla

krašto apsaugos sistemos institucijos pagrindiniai uždaviniai yra šie:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje

valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką užtikrinant

šio įstatymo vykdymą;

2) pagal bendrą sistemą tvarkyti

privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų

bazes;

3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir

Lietuvos kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į

privalomąją karo tarnybą planus;

4) organizuoti vietinės

teritorinės karinės įstaigos atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą,

nustatyti, ar jie tinkami karo tarnybai;

5) tinkamus šauktinius

skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;

6) tvarkyti atsargos karo

prievolininkų rezervo apskaitą;

7) tvarkyti aktyviojo

kariuomenės rezervo ir personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų

bazes;

8) nustatyti karo

prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;

9) nagrinėti piliečių raštu

pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;

10) šio įstatymo nustatytais atvejais ir

karo prievolę administruojančios krašto

apsaugos sistemos institucijos darbo reglamento nustatyta tvarka priimti

sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;

11) šio įstatymo nustatytais pagrindais

ir tvarka atidėti karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;

12)

atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.

prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos struktūrinio

padalinio preliminariai atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai.

Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos

įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.

dėl šauktinių pašaukimo, jų atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar

privalomosios karo tarnybos atidėjimo pagrįstumo skundžiami krašto apsaugos

ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Šauktinio skundas privalo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų nuo jo gavimo

dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 darbo dienų gali būti

skundžiamas teismui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

15(11)

straipsnis. Neteko galios

nuo 2011 m. sausio 1 d.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

1512

straipsnis. Šauktinių aprūpinimas

tarnybai tikrinimo dienas šauktiniams mokami 0,1 minimaliojo gyvenimo lygio

dydžio dienpinigiai.

kelionės iš gyvenamosios vietos į tinkamumo karo tarnybai patikrinimo vietą

ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto

(išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus – pagal nustatyta tvarka

patvirtintus važiavimo autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu

maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo

prievolininkas vežamas karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos pasiūlytu transportu arba kai jis šio transporto

atsisako.

karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems

išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė

kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.

numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės

neįvykdė atrankos komisijos ar karo prievolę administruojančios krašto apsaugos

sistemos institucijos nustatytų reikalavimų ir dėl to negalėjo būti tikrinama,

ar jis tinkamas karo tarnybai.

mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto

apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-2359,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

III SKYRIUS

TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS

PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1258,

99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

43 straipsnis. Atsakomybė

už šio įstatymo pažeidimą

Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos

Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ                                                       DALIA GRYBAUSKAITĖ

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1258,

1999.06.22, Žin., 1999, Nr. 59-1918 (1999.07.07)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1863, 2000.07.17, Žin., 2000, Nr.

64-1933 (2000.07.31)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20,

29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO

II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-971,

2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2770 (2002-07-03)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1480,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1725 (2003-04-24)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 18 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t. y.

nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1506,

2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1912 (2003-05-01)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 3, 8 IR

19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1658,

2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3168 (2003-07-16)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1774,

2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4644 (2003-11-05)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2359,

2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 115-4282 (2004-07-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 15(4),

15(5), 15(12), 16, 17, 18, 19, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI II

SKYRIAUS TREČIOJO SKIRSNIO IR 15(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-325, 2005-07-05,

Žin., 2005, Nr. 88-3290 (2005-07-21)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 6, 7,

9, 15(4), 15(5), 15(8), 19, 20, 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-770,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 87-3396 (2006-08-08)

KARO

PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-854, 2006-10-12,

Žin., 2006, Nr. 113-4298 (2006-10-24)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 9, 15

IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1390,

2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5760 (2007-12-29)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 18

STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1173,

2010-11-25, Žin., 2010, Nr. 145-7428 (2010-12-11)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 4, 5, 6, 7, 8, 9, 15, 15(2), 15(3), 15(8), 15(9),

15(10), 15(12), 17, 19, 20, 28, 30, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO IR 15(4), 15(5), 15(6), 15(7), 15(11), 29, 34 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO

NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas,

išskyrus 30 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1508,

2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4150 (2011-07-13)

KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2011-09-01.

įsigaliojimo buvo atleisti nuo privalomosios pradinės karo tarnybos,

įsigaliojus šiam įstatymui, nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo

tarnybos, išskyrus karo prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti

privalomąją pradinę karo tarnybą.

įsigaliojimo buvo atidėta privalomoji pradinė karo tarnyba, įsigaliojus šiam

įstatymui, iki privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo termino pabaigos

nešaukiami atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, išskyrus karo

prievolininkus, kurie raštu pareiškia norą atlikti privalomąją pradinę karo

tarnybą.

laikomi tie karo prievolininkai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo atliko

privalomąją pradinę karo tarnyba arba laikomi ją atlikę.

įsigaliojimo pradėjo ir nebaigė privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitos

ją pakeičiančios tarnybos, įsigaliojus šiam įstatymui, tęsia tarnybą, iki įgis

šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės

įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą pagrindinį karinį parengtumą.

mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikoma šio įstatymo 1 straipsnyje

išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir

8 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad į nuolatinę privalomąją karo

tarnybą ar bazinius karinius mokymus šaukiami aukštųjų mokyklų absolventai iki

38 metų įskaitytinai.

straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 41

straipsnio 1 dalyje, taikomos karo prievolininkams, baigusiems privalomąją

pradinę karo tarnybą po šio įstatymo įsigaliojimo.

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2011-07-15)

aubodi@lrs.lt