← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 1995-07-04

Radaguota:1995 07 14

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO

PAPILDYMO IR

PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730

Vilnius

I. BENDROJI DALIS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinės

pensijos;

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos.

5) mokslininkų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki

papildomo

mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

skiriamos pagal šį

įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir

karių bei

mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

2 straipsnis.

Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis

Visos

valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto.

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,

jo pasirinkimu

mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių

ir našlaičių

pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su

viena iš valstybinių

pensijų.

Valstybinės

socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant

to, ar mokamos

valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato

kitko.

Šio įstatymo

1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų

valstybinių pensijų

dydis kartu su valstybine socialinio draudimo

pensija vienam

asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio

prieš pensijos

mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos

Respublikos

Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių

bei uždarųjų

akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio.

Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę

pensiją mokanti

institucija.

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

II.

LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

4 straipsnis.

Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę

Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą,

mokslą, meną, sportą, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir

išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir

daugiau vaikų ir

sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme nustatytą

senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės

pensijos amžių),

arba pripažinti I ar II grupių invalidais.

Asmenys, dirbę

ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama

kompensacija

pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo 56

straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę

pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus

tiek mėnesių, už

kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją

šio įstatymo

nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji

valstybės

pareigūnai.

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

5 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimas ir panaikinimas

Pirmojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisijos teikimą.

Antrojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo komisija.

Per vienerius

kalendorinius metus negali būti paskirta

daugiau kaip 15

pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 30 antrojo

laipsnio valstybinių

pensijų.

Asmenims,

teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už

tyčinio

nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio

valstybinės

pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo

laipsnių valstybinių pensijų skyrimo

komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

Į komisiją

įeina Socialinės apsaugos ir darbo ministras,

kuris yra komisijos

pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo

narių (lygiomis

dalimis daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo

institucijų bei

visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo

institucijoms, be

komisijos pirmininko, atstovauja kultūros

ministras ir vienas

iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

sekretorių. Komisija

sudaroma Vyriausybės sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios

valdžios ir valdymo

institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo

ar antrojo laipsnio

valstybinę pensiją.

Komisija

veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi

teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją miestų

ir rajonų savivaldybių arba apskričių

administracijos

teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms

bei gerai

išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio

specialius įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

aukščiausiesiems valstybės pareigūnams

Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,

skiriama ir mokama

Respublikos Prezidento valstybinė pensija

pagal Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatymą.

Asmenims,

buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku,

Ministru

Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku,

Konstitucinio

Teismo pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio

valstybinė pensija,

jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje

išvardintas

pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie

sukanka senatvės

pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II

grupių invalidais.

Šio

straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims

paskirtoms

pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms,

paskirtoms pagal šio

įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo

5 straipsnio

trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

Lietuvos

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko

teisė gauti

Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama

Seimo Pirmininko

teisei.

Šiame

straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos

valstybinės

pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi

būti panaikinamos,

jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka

arba po atleidimo

iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo

padarymą.

8 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų dydis

Pirmojo

laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių

socialinio draudimo

bazinių pensijų dydžio.

Antrojo

laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių

socialinio draudimo

bazinių pensijų dydžio.

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant jas

gaunančio asmens pajamų.

9 straipsnis.

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės

pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui

mirus, pensija

išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties

mėnesį, jei ji dar

nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du

mėnesius.

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui

mirus, skiriama

valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems

asmenims, tokiomis

pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios

pensijos dalimis,

kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo

straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines

socialinio draudimo

našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata

taip pat taikoma

mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7

straipsnį būtų

turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio

valstybinę pensiją

kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs

invalidu.

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų bei personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos

ir mokamos nuo

1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo

įstatymu ir

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais

Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo

komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti

iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas

Lietuvos

Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės

reikšmės

personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos

sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo

laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1

dienos ir yra

šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio

įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies

apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu

nepripažįstama teisė

gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę

pensiją, taikoma

tokia pensijų mokėjimo tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

didesnę pirmojo arba

antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę

valstybinę

socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias

pensijas, kurių

suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę

įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo

pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti

mažesnę pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę

socialinio draudimo

pensiją arba iš viso neturi teisės šių

pensijų gauti,

toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama

kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio

draudimo bazinė

pensija.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu

turi teisę gauti

mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,

šios valstybinės

socialinio draudimo pensijos suma pervedama

valstybės biudžetui

iš valstybinio socialinio draudimo fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo

įsigaliojimo,

mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos

Respublikos

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo ir mokėjimo

nuostatais.

III.

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti

nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti

nuolat Lietuvos

Respublikoje gyvenantys asmenys, negaunantys

panašaus pobūdžio

nuolatinės kompensacinės išmokos iš kitos

valstybės:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos

Respublikos

teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos

pažymas),

patvirtinačius politinių kalinių ir tremtinių teisių

rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai

dalyviai, kurie

nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir

pasipriešinimo dalyviais;

4) kurie

Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti

priverstiniams

darbams arba buvo getuose ir koncentracijos

stovyklose;

5) Antrojo

pasaulinio karo dalyviai, išskyrus asmenis,

tarnavusius

naikintojų būriuose ir batalionuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinius;

7) kurie

tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme

nustatytomis

sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,

sutuoktiniai ir

vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių;

2) asmenų, žuvusių

rezistencijos ir pasipriešinimo

sovietinei

okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir

mirusiųjų neteisėto

kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų,

žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės

elektrinės avarijos

padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje armijoje

(1945 07 22 - 1991 12 31) metu.

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

12 straipsnis.

Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl

1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių

asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims,

tapusiems invalidais

dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to

buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės

socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės

invalidams dar

mokamas 0,5 valstybinės socialinio draudimo

bazinės pensijos

dydžio priedas slaugai, jei šis priedas

nemokamas iš

valstybinio socialinio draudimo fondo;

pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės

socialinio draudimo

bazinės pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų,

žuvusių dėl 1991

metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių

įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba

pripažintoms

invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės

pensijos amžių

arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims

mokama valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio

nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija.

13 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,

valstybinės pensijos

Šio įstatymo

11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose

išvardintiems

asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės

pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje

numatytus atvejus.

Šio įstatymo

11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose

išvardintiems

asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo

ir tremties,

rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei

okupacijai veiksmų

metu, būdami išvežti priverstiniams darbams,

būdami getuose ir

koncentracijos stovyklose, taip pat dalyvaudami

karo veiksmuose bei

atlikdami būtinąją karinę tarnybą sovietinėje

armijoje ar dėl

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių

likvidavimo darbų

poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija mokama:

1) I ar II

grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar

mokamas 0,5

valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos

dydžio priedas

slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio

socialinio draudimo

fondo;

2) III grupės

invalidams - 0,75 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat

skiriamos bei

mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies

2 ir 4 punktuose

nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių

invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinės

socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių

našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija

skiriama asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių,:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat

vyresniems kaip 18

metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,

taip pat vidurinių

bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,

aukštesniųjų ir

profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir

moksleiviams iki

šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24

metai;

2) našlėms

arba našliams, sutuoktinio mirties metu

sukakusiems 5

metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba

pripažintiems

invalidais;

3) našlėms

arba našliams, auginantiems žuvusiojo asmens

vaikus (įvaikius),

taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus

(įvaikius) I grupės

invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų,

jeigu šiems vaikams

(įvaikiams) mokama našlaičių pensija.

Kiekvienam iš

šių asmenų mokama valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos dydžio našlių ar našlaičių pensija.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija

taip pat skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio

11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių (12

straipsnio pirmoji

dalis);

2) asmeniui

žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei

okupacijai veiksmų

metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto

kalinimo ar tremties

metu;

3) asmeniui

mirus dėl Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinių

likvidavimo darbų poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos

sovietinėje armijoje

(1945 07 22 - 1991 12 31) metu;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-5 ir

7 punktuose

nurodytiems asmenims, tapusiems invalidais.

Šio

straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų

sutuoktiniams ir

vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių

ir našlaičių

pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir

gavėjui

priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

dalimis, kaip

nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo

straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio

draudimo našlių ir

našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam)

asmeniui nebuvo

paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija, nustatant

našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad

žuvusiam (mirusiam)

asmeniui priklausė 1,5 valstybinės socialinio

draudimo bazinės

pensijos.

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

15 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų

mokėjimas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas skiria ir moka

Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai

skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio

draudimo pensijų

įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo

pensijų skyrimo bei

mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo

ir pristatymo

išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui

apmokamos iš

valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos skiriamos,

mokamos ir

ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių

socialinio draudimo

pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų

nustatyta

valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos rezistencijos ir

pasipriešinimo

sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio

įstatymo

numatytais atvejais - jų tėvams, sutuoktiniams ir

vaikams skiriamos

pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo

centro pažymą, o Antrojo pasaulinio karo

dalyviams ir

invalidams bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios karinės

tarnybos sovietinėje armijoje metu, taip pat

žuvusiųjų

(mirusiųjų) šios tarnybos metu atitinkamiems šeimos

nariams - pateikus

Krašto apsaugos ministerijos pažymą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant

nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui,

persikėlusiam nuolat

gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši

pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei

ji dar nebuvo

išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du mėnesius.

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo

įsigaliojimo.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir

našlaičių pensijos

skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio

įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio

įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims

paskirtos pensijos

perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių

socialinio

draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei

terminais.

specialius

įstatymus.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1995 07 04

Įstatymas Nr. 1-1012

Žin., 1995,

Nr.59-1476

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

151 straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, šios pensijos dydis

Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją turi asmuo, kuris, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio (toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis) funkcijas.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, neturi draudžiamųjų pajamų, kurių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, ir negauna kitos valstybinės pensijos.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis nustatomas pagal Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį, galiojantį tą mėnesį, už kurį ši pensija mokama. Pasikeitus Respublikos Prezidento darbo užmokesčiui, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydį pensiją mokanti institucija nustato iš naujo.

Jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis, gaunantis Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją (toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis valstybinės pensijos gavėjas), išrinkus Respublikos Prezidentą naujai kadencijai, pradeda vykdyti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas, paskirtoji Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija nemokama tol, kol jis vykdo šias funkcijas.

152 straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją, šios pensijos dydis

Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją (toliau šiame skyriuje – našlaičių valstybinė pensija) turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjo našlaičiai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai:

1) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);

2) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki pilnametystės ir visą laiką nuo pilnametystės yra nedarbingi ar iš dalies darbingi;

3) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti valstybinę našlaičio pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai.

Įvaikinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus našlaičius, jų teisė gauti našlaičių valstybinę pensiją išlieka.

Našlaičių valstybinės pensijos dydis – 30 procentų mirusiam Respublikos Prezidento sutuoktiniui valstybinės pensijos gavėjui priklausiusios Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių valstybinę pensiją turi vienas našlaitis. Jeigu tokią teisę turi daugiau našlaičių, našlaičių valstybinė pensija kiekvienam iš jų skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 100 procentų viso Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio.

153 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, našlaičių valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija ir našlaičių valstybinė pensija (toliau šiame straipsnyje kartu – valstybinės pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Skiriant ir mokant našlaičių valstybinę pensiją, taip pat taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos.

Sprendimą skirti valstybinę pensiją priima Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Valstybinė pensija skiriama nuo teisės į šią pensiją įgijimo dienos.

Valstybines pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moka Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį.

Laiku negauta ar neišmokėta valstybinė pensija išmokama už visą praėjusį laikotarpį nuo teisės ją gauti įgijimo dienos.

Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos.

Valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam valstybinę pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama valstybinė pensija, permokėta suma išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Valstybinės pensijos gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje valstybinę pensiją mokančiai institucijai privalo pateikti paties pasirašytą pareiškimą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje. Iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus šio pareiškimo, valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, o šį pareiškimą pateikus – atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją yra išlikusi. Jeigu valstybinę pensiją mokanti institucija duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai, ji privalo informuoti valstybinės pensijos gavėją, kad tokios informacijos pateikti nereikia.

Valstybinės pensijos gavėjui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama valstybinė pensija už mirties mėnesį, jeigu ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos valstybinės pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.

Papildyta skyriumi:

Nr. XII-2587, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20667

17 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygos

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir sukakęs senatvės pensijos amžių arba pripažintas netekusiu 60 ar daugiau procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 60 ar daugiau procentų darbingumo).

18 straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 16,66 valstybinių pensijų bazės.

19 straipsnis. Teisė į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją

Teisę į Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją turi mirusio (paskelbto mirusiu) Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjo vaikai (įvaikiai), jeigu jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama mutatis mutandis taikant šio įstatymo 9 straipsnio 8–11 dalis.

III SKYRIUS

PIRMOJO IR ANTROJO LAIPSNIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ, NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ IR RESPUBLIKOS PREZIDENTO SUTUOKTINIO VALSTYBINIŲ PENSIJŲ SKYRIMO IR MOKĖJIMO SĄLYGOS, TVARKA IR TERMINAI

20 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygos

Už nusikaltimų padarymą nuteistiems asmenims, kol išnyksta ar panaikinamas jų teistumas (išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje), pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos neskiriamos. Sprendimas dėl šių pensijų skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, taip pat sprendimas dėl antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai arba tėvui, kurio vaikas (įvaikis) yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo išteisinamajam nuosprendžiui, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos už visą laikotarpį nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos.

Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos neskiriamos, o paskirtų nurodytų valstybinių pensijų mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši valstybinė pensija skiriama ir mokama, gyvybės atėmimą.

Asmeniui, kuriam paskirta Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, pirmojo laipsnio valstybinė pensija kaip asmeniui, ėjusiam Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, po jos paskyrimo vėl pradėjus atlikti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas arba eiti nurodytas pareigas, už kurias jam jau paskirta šioje dalyje nurodyta valstybinė pensija, paskirtos valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas ir atnaujinamas pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4 ir 5 dalis.

21 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarka

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatyta tvarka.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas ir nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos), o Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją skiria ir moka Respublikos Prezidento kanceliarija (toliau kartu – pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos).

Asmenys, kreipdamiesi į Fondo administravimo įstaigas dėl pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos skyrimo, turi pateikti prašymą skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, valstybinę našlių pensiją, valstybinę našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlaičių pensiją ir visus reikiamus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, o kreipdamiesi į Respublikos Prezidento kanceliariją dėl Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos skyrimo – prašymą skirti šią pensiją ir visus reikiamus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus.

Fondo administravimo įstaigos sprendimus dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, o Respublikos Prezidento kanceliarija – dėl Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo priima ir apie juos informuoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

22 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo terminai

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki prašymo skirti šią valstybinę pensiją ir visų reikiamų dokumentų gavimo pensijas skiriančioje ir mokančioje institucijoje ar įstaigoje dienos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį.

Teisės į pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybines pensijas atsiradimo diena laikoma diena, kai teisę į tam tikrą valstybinę pensiją turintys asmenys atitinka visas šio įstatymo nustatytas tam tikros valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

Dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo asmenys turi teisę kreiptis ne anksčiau kaip prieš 3 mėnesius iki teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos arba bet kada nuo teisės į tam tikrą valstybinę pensiją atsiradimo dienos.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, laiku nepaskirtos ir (ar) neišmokėtos dėl pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos kaltės, asmeniui išmokamos už visą pavėluotą laikotarpį, neapsiribojant šio straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, jeigu šis asmuo visą šį laikotarpį turėjo teisę į šią pensiją ir atitiko jos skyrimo ir mokėjimo sąlygas.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, išskyrus pirmojo ir antrojo laipsnių valstybines pensijas, paskirtas iki 2001 m. sausio 31 d., mokamos už praėjusį kalendorinį mėnesį. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, paskirtos iki 2001 m. sausio 31 d., mokamos už einamąjį kalendorinį mėnesį.

Šio įstatymo 13 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais atvejais, kai pasikeičia nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjų netekto dalyvumo procentai (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo procentai; iki 2005 m. birželio 30 d. – invalidumo grupė), turintys įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, ši valstybinė pensija perskaičiuojama. Asmeniui nustačius didesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo didesnio netekto dalyvumo nustatymo dienos. Asmeniui nustačius mažesnį netektą dalyvumą, turintį įtakos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydžiui, naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo dienos, einančios po paskutinės šios valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) termino dienos, išskyrus atvejus, kai mažesnis netektas dalyvumas nustatomas anksčiau nei tą kalendorinį mėnesį, kurį baigiasi nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, paskirtos nustačius didesnį netektą dalyvumą, skyrimo (mokėjimo) terminas. Šiais atvejais naujo dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija pradedama mokėti nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį buvo nustatytas mažesnis netektas dalyvumas, pirmos dienos.

Šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nustatytu atveju valstybinė našlaičių pensija perskaičiuojama nuo mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį gautas naujas prašymas ją perskaičiuoti ir visi reikiami dokumentai, pirmos dienos.

Mirus pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjui (jį paskelbus mirusiu), jį laidojusiam asmeniui išmokama mirusio (paskelbto mirusiu) gavėjo negauta praėjusio mėnesio atitinkama pensija, valstybinė pensija už tą kalendorinį mėnesį, kurį jos gavėjas mirė, ir paskirtos valstybinės pensijos vieno kalendorinio mėnesio dydžio suma. Asmeniui apskaičiuotos kitos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos sumos, kurios jam priklausė, bet kurių jis dėl mirties (paskelbimo mirusiu) negavo, išmokamos mirusio (paskelbto mirusiu) gavėjo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas ir kurie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą, ir (arba) mirusį (paskelbtą mirusiu) gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris pateikia nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išskyrus atvejį, nustatytą šio straipsnio 9 dalyje.

Jeigu paaiškėja, kad pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas, kuriam tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas dėl to, kad buvo gauta duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, jog šis valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, yra miręs (paskelbtas mirusiu) ir nustatoma, kad iki jo mirties (paskelbimo mirusiu) buvo išnykusios aplinkybės, dėl kurių šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jo įpėdiniams, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio (paskelbto mirusiu) asmens turtas ir kurie pateikia paveldėjimo teisės liudijimą, ir (arba) mirusį (paskelbtą mirusiu) šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėją pergyvenusiam sutuoktiniui, kuris pateikia nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimą, išmokama mirusiam (paskelbtam mirusiu) šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjui priklausiusi šioje dalyje nurodyta valstybinė pensija nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjui teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas sustabdytas, buvo išlikusi visą šios valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo laikotarpį, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo šioje dalyje nurodytos valstybinės pensijos gavėjo mirties (paskelbimo mirusiu) dienos.

23 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo nutraukimas, sustabdymas ir atnaujinimas

Asmenims netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jiems paskirtos pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo prarado Lietuvos Respublikos pilietybę, pirmos dienos.

Asmenims, kurie, jiems paskyrus valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ar našlaičių pensiją, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę našlaičių pensiją, teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši valstybinė pensija skiriama ir mokama, gyvybės atėmimą, našlių ar našlaičių pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį įsigaliojo apkaltinamasis teismo nuosprendis, pirmos dienos.

Asmenims, kuriems paskirta ir mokama valstybinė našlių pensija, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių pensija, taip pat žuvusių pasipriešinimo dalyvių sutuoktiniams, kuriems paskirtos ir mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą, dar kartą susituokus, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį buvo sudaryta santuoka, pirmos dienos.

Kitais, nei nurodyta šio straipsnio 1–3 dalyse, atvejais, kai asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimo sąlygų arba pateikia prašymą sustabdyti tam tikros valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, kuriomis remiantis galima nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, asmeniui paskirtos ir mokamos tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį asmuo nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, arba gaunamas asmens prašymas sustabdyti valstybinės pensijos mokėjimą, arba gaunama duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, pirmos dienos.

Sustabdytas pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas asmens prašymu atnaujinamas nuo kito kalendorinio mėnesio, einančio po to kalendorinio mėnesio, kurį išnyksta aplinkybės, dėl kurių tam tikros valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jeigu yra išlikusi asmens teisė gauti šią valstybinę pensiją ir jeigu asmuo atitinka šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas, pirmos dienos, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse.

Jei pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų mokėjimas buvo sustabdytas gavus duomenų apie aplinkybes, sudarančias pagrindą nuspręsti, kad tam tikros valstybinės pensijos gavėjas nebeatitinka šiame įstatyme nustatytų valstybinės pensijos mokėjimo sąlygų, išnykus šioms aplinkybėms, sustabdytas šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu asmuo atitiko šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas visą šios valstybinės pensijos mokėjimo sustabdymo laikotarpį.

Jei nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią asmeniui buvo sustabdytas pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos mokėjimas, šiam asmeniui pakartotinai nustatomas netekto dalyvumo lygis, dėl kurio jis įgyja teisę į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, šios valstybinės pensijos mokėjimas be asmens prašymo atnaujinamas nuo dienos, kurią asmeniui pakartotinai nustatytas netektas dalyvumas, jei teisė į valstybinę pensiją, kurios mokėjimas buvo sustabdytas, išlikusi visą laikotarpį nuo pakartotinio netekto dalyvumo nustatymo dienos.

Jei pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas dėl tam tikros valstybinės pensijos mokėjimo atnaujinimo kreipiasi išnykus aplinkybėms, dėl kurių šios valstybinės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, jį atnaujinus, valstybinė pensija, nepriskaičiavus palūkanų, išmokama už visą laikotarpį nuo aplinkybių, dėl kurių buvo sustabdytas šios valstybinės pensijos mokėjimas, išnykimo dienos iki asmens prašymo atnaujinti šios valstybinės pensijos mokėjimą pateikimo dienos, bet ne daugiau kaip už 3 metus nuo kreipimosi dienos, jei asmuo visą nurodytą laikotarpį turėjo teisę gauti šią valstybinę pensiją ir atitiko šios valstybinės pensijos mokėjimo sąlygas.

Pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjams, kurie pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį Fondo administravimo įstaigoms turi kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba elektroninio ryšio priemonėmis identifikuotis ir patvirtinti savo tapatybę Fondo valdybos direktoriaus nustatytomis techninėmis sąlygomis ir tvarka (toliau – tapatybės patvirtinimas), iki einamųjų metų gruodžio 31 d. nepateikus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytų dokumentų arba neatlikus tapatybės patvirtinimo, pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 d., o pateikus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba atlikus tapatybės patvirtinimą, arba Fondo administravimo įstaigoms gavus informacijos iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, šis mokėjimas atnaujinamas nuo jo sustabdymo dienos, jeigu tam tikros valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią valstybinę pensiją yra išlikusi.

10.

Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjams, kurie pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidento kanceliarijai turi kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, iki einamųjų metų gruodžio 31 d. nepateikus šių dokumentų, šios valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 d., o pateikus šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus arba Respublikos Prezidento kanceliarijai iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų gavus informacijos, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, šis mokėjimas atnaujinamas nuo jo sustabdymo dienos, jeigu šios valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią valstybinę pensiją yra išlikusi.

24 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų gavėjų pareigos

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos, valstybinės našlių pensijos, valstybinės našlaičių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlaičių pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės našlaičių pensijos gavėjas, gyvenantis užsienio valstybėje (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos arba pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai raštu pranešęs apie išvykimo gyventi į užsienio valstybę aplinkybę, arba pensijas skirianti ir mokanti valstybės institucija ar įstaiga yra gavusi informacijos iš kompetentingų užsienio valstybių institucijų apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje), pensijas skiriančiai ir mokančiai valstybės institucijai ar įstaigai privalo kasmet, iki einamųjų metų gruodžio 31 d., šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatyta tvarka pateikti šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jis gyvena užsienio valstybėje, arba atlikti tapatybės patvirtinimą. Jeigu pensijas skirianti ir mokanti valstybės institucija ar įstaiga duomenis apie tai, kad asmuo yra gyvas ir gyvena užsienio valstybėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai nurodytų duomenų apie asmenį teikimą užsienio valstybėms reguliuojančiuose teisės aktuose ar asmens duomenų teikimo sutartyje nustatyta tvarka, ji privalo raštu informuoti valstybinės pensijos gavėją, kad šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos apraše arba šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio nustatytos tvarkos apraše nurodytų dokumentų pateikti ir atlikti tapatybės nustatymo nereikia.

25 straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų permokos ir jų išieškojimas

Jei pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos permokamos dėl pensiją skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos kaltės, permokėta suma iš atitinkamos valstybinės pensijos gavėjo neišieškoma.

26 straipsnis. Pensijas skiriančių ir mokančių valstybės institucijų ar įstaigų priimtų sprendimų apskundimo tvarka

Fondo administravimo įstaigų sprendimai pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Respublikos Prezidento kanceliarijos priimti sprendimai Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

27 straipsnis. Asmens duomenų apsauga

Įgyvendindamos šį įstatymą, pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos asmens duomenis tvarko vadovaudamosi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Pensijas skiriančios ir mokančios valstybės institucijos ar įstaigos turi teisę neatlyginamai gauti ir tvarkyti informaciją ir asmens duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, susijusius su asmens sveikatos būkle (dalyvumo lygiu, darbingumo lygiu, invalidumu), ir asmens duomenis apie teistumą, susijusius su jų skiriamų ir mokamų pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų, nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų, Respublikos Prezidento valstybinių pensijų skyrimu ir (ar) mokėjimu, iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat duomenis, tvarkomus registrų, valstybės ir vidaus administravimo informacinėse sistemose šių pensijų skyrimo ir mokėjimo tikslu.

Įgyvendinant šį įstatymą, tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis ir duomenis apie teistumą, nustatomos šios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės:

1) duomenų valdytojai nustato procedūrines šių duomenų tvarkymo taisykles, užtikrinančias teisėtą ir apibrėžtos apimties duomenų tvarkymą, šių duomenų tvarkymo saugumą;

2) duomenų valdytojai ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus atlieka periodinį šių duomenų tvarkymo teisėtumo auditą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai: