LegalizeLietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Redagavo: Ramunė
Lūžaitė (1997.12.16)
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994, Nr.101-2018
Neoficialus
įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
Pastaba:
Įstatymo pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1
d., išskyrus 3 straipsnio pakeitimus, kurie įsigalioja nuo
Įstatymo priėmimo dienos.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio 22 d. Nr.I-730
Vilnius
I. BENDROJI DALIS
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos
Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1)
Respublikos Prezidento valstybinė pensija;
2)
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
3)
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4)
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
5)
mokslininkų valstybinės pensijos.
Mokslininkų
valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio
draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą. Respublikos
Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos
pagal specialius įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
[2 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
2
straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis
Visos
valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
[2 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos
Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1) Respublikos
Prezidento valstybinė pensija;
2) Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinės
pensijos;
3)
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4) pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos;
5) mokslininkų
valstybinės pensijos.
Mokslininkų
valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki
papildomo
mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės
pensijos, taip pat
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
skiriamos pagal šį
įstatymą. Respublikos Prezidento, pareigūnų ir
karių bei
mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos pagal
specialius
įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
2 straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo
šaltinis ir dydžio matas
Visos valstybinės pensijos mokamos iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Valstybinių pensijų dydžio matas yra
valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu taikomam
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių pensijų
bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
3
straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
[3 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik
viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat
gali būti mokama tik viena su viena iš valstybinių pensijų.
Valstybinės
socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant to, ar mokamos valstybinės
pensijos, jei įstatymai nenustato kitko.
Šio
įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kartu
su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti
pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių
bei uždarųjų akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
[3 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Asmeniui, turinčiam teisę gauti kelias
valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų, išskyrus
valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik
viena su viena iš valstybinių pensijų.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti valstybinę
našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir valstybinę socialinio draudimo
našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba valstybinė našlių
pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3-5
punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos atskirai ar
kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui negali viršyti
pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos Respublikos
ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos dydžio ribojimą
taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
4
straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo
laipsnio
valstybinę pensiją
Teisę gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba
antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai, ypač nusipelnę
Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir
sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir
konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo 1940-1990 metų
okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai
išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei šie asmenys yra sukakę Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau
- senatvės pensijos amžių) arba pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys,
dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos
amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji
valstybės pareigūnai.
Teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę
pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi ginkluoto pasipriešinimo
(rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
5
straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas
ir panaikinimas
Pirmojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.
Antrojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija.
[5 straipsnio 3 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Per
vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 35 pirmojo
laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo laipsnio valstybinių pensijų.
[5 straipsnio 3 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Per vienerius kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo
laipsnio valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio
valstybinės pensijos.
Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams - kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių
pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo
padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas
panaikinamas nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
6
straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į
komisiją įeina socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos
pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir
opozicijos atstovų), valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir
valdymo institucijoms, be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras
ir vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija
sudaroma Vyriausybės sprendimu.
Komisija
nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,
taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus
prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Komisija
veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais
Vyriausybės.
Komisija
turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų
savivaldybių arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms
ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio
įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.
Komisija taip pat turi teisę Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teikimu skirti pirmojo arba
antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai pasižymėjusiems pasipriešinimo
1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Komisija taip pat turi teisę Krašto apsaugos
ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją
1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams, neribodama pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus
skaičiaus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-152, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
7
straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
aukščiausiesiems valstybės pareigūnams
Respublikos
Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos
Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.
Asmenims,
buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,
Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama
pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje
išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės
pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais.
Šio
straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip
pat našlių ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį,
netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisė gauti Lietuvos
Respublikos valstybinę pensiją prilyginama Seimo Pirmininko teisei.
Šiame
straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti
iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio
nusikaltimo padarymą.
8
straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis
[8 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Pirmojo
laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių socialinio draudimo bazinių
pensijų dydžio.
Antrojo
laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių
pensijų dydžio.
Pirmojo
ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio
asmens pajamų.
[8 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Pirmojo laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių
dydžio.
Antrojo laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių
dydžio.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas
gaunančio asmens pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
9
straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos
mokėjimas, jos gavėjui mirus
Pirmojo
ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį
laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar
tokio pat dydžio už du mėnesius.
Pirmojo
ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė
našlių ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir
gavėjui priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines
socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma
mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti
pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs senatvės pensijos
amžių ar tapęs invalidu.
10
straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų bei personalinių pensijų mokėjimo
Pirmojo
ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų
sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,
tvirtinamais Vyriausybės.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo
įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir
vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).
Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame
įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5
straipsnio trečiosios dalies apribojimai.
Personalinių
pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti
pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo
tvarka:
1)
jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją
ar kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją,
arba jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu
mokama personalinė pensija arba kita pensija;
[10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
2)
jei personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso
neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,
kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio draudimo bazinė
pensija.
[10 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
2) jei personalinės pensijos gavėjas turi
teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę
socialinio draudimo pensiją arba iš viso neturi teisės šių pensijų gauti,
toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri indeksuojama kartu ir tiek
pat kaip valstybinių pensijų bazė.
Jei
asmeniui mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti
mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio
draudimo pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio
draudimo fondo.
Personalinės
pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis
šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
III. NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS
PENSIJOS
11
straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų
valstybines pensijas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje
gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės
panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios
nuolatinės kompensacinės išmokos:
1)
kurie tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir
po to buvusių įvykių;
2)
politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos
institucijų dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių
kalinių ir tremtinių teisių atstatymą;
3)
rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie nustatyta
tvarka yra pripažinti rezistencijos ir pasipriešinimo dalyviais;
4)
kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už
buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14 metų) arba buvo getuose ar koncentracijos
stovyklose;
5)
kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos
valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
6)
kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos
padarinius;
7)
kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais
dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat
turi teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:
1)
asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po
to buvusių įvykių;
2)
asmenų, žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai
veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir mirusiųjų neteisėto kalinimo ar tremties
metu;
3)
asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos
padarinių likvidavimo;
4)
asmenų, žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl
ligų, susijusių su karine tarnyba.
Getų
ir koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centras.
[11 straipsnio 4 dalies redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje
dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939 - 1954 metais tarnavo ar dirbo
baudžiamuose (naikintojų), "liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose,
buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo
nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos
gyventojų genocidą.
[11 straipsnio 4 dalies redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmojoje
ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims, jeigu jie 1939-1990 metais tarnavo ar
dirbo baudžiamuose (naikintojų), “liaudies gynėjų” būriuose ar junginiuose,
buvusio TSRS Saugumo komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo
nukreipta kovai prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti Lietuvos
gyventojų genocidą. Tarnybų ir pareigų, kurias ėjusiems tose institucijose
(struktūrose) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos,
sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
12
straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų
sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
[12 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991
metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši
pensija mokama asmenims:
1)
pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5 valstybinės socialinio
draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei
šis priedas nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;
2)
pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50
metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės
pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų
valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija.
[12 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija
skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems I ar II grupių invalidais -
1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas
0,5 valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas
iš valstybinio socialinio draudimo fondo;
2) pripažintiems III grupės invalidais -
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija
skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms
invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba
pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama dviejų valstybinių pensijų
bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
13
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,
valstybinės pensijos
[13 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardintiems asmenims,
tapusiems I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos
amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio
antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems asmenims,
kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo ir tremties, rezistencijos ir
pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, būdami išvežti
priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose, taip pat
dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius
mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos
padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija
mokama:
1) I ar II grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokama 0,5 valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis priedas
nemokamas iš valstybinio socialinio draudimo fondo;
2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio draudimo bazinės
pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11
straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems
I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
[13 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies
2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio
antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies
2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo
ir tremties, rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų
metu, būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos
stovyklose, taip pat dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę
tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti
invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba, ar dėl Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio, nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija mokama:
1) I ar II grupių invalidams - 1,5
valstybinių pensijų bazės dydžio. Be to, I grupės invalidams dar mokamas 0,5
valstybinių pensijų bazės dydžio priedas slaugai, jei šis priedas nemokamas iš
valstybinio socialinio draudimo fondo;
2) III grupės invalidams - 0,75 valstybinių
pensijų bazės dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir
4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Nr.
VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
14
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių
pensijos
[14 straipsnio redakcija iki 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl
1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių,:
1)
našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18
metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta
tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių
skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki
jiems sukaks 24 metai;
2)
nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, sukakusioms senatvės pensijos amžių
arba pripažintoms invalidėmis;
3)
nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms žuvusiojo asmens vaikus
(įvaikius), taip pat slaugančioms, auginantiems žuvusiojo asmens vaikus
(įvaikius), taip pat slaugantiems namuose žuvusiojo vaikus (įvaikius) I
grupės invalidus, tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams
(įvaikiams) mokama našlaičių pensija.
Kiekvienam
iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų
dydžio našlių ar našlaičių pensija.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:
1)
mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);
2)
asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai
veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3)
asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių
likvidavimo darbų poveikio;
4)
asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba;
5)
mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose
nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose
nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.
Šio
straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis
pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio
draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui
nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir
našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė
1,5 valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.
[14 straipsnio redakcija nuo 1998 m. sausio 1 d.]
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir
našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:
1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18
metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,
taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir
profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų
baigimo, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;
2) nesukūrusioms kitos santuokos našlėms nepaisant
amžiaus.
Kiekvienam iš šių asmenų mokama dviejų
valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir
našlaičių pensija taip pat skiriama:
1) mirus asmeniui, pripažintam invalidu dėl
1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12
straipsnio pirmoji dalis);
2) asmeniui žuvus rezistencijos ir
pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus
neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;
4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės
tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu
arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) mirus šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios
dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios
dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta tvarka iki
mirties buvo pripažinti invalidais.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų
asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir
našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines
socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam)
asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant
našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui
priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
15
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo
fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų
skyrimo bei mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio
socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų
nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų
nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų
sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių bei šio
įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos
pateikus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, rezistencijos ir
pasipriešinimo sovietinei okupacijai veiksmų dalyviams bei šio įstatymo
nustatytais atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims,
Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos
valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat
tapusiems invalidais dalyvaujant karo veiksmuose bei asmenims, tapusiems
invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje
metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu -
atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos mokamos, nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų
pajamų.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį,
ši pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems
asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio
už du mėnesius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
16
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame
įstatyme nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po
šio įstatymo įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki
šio įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos
perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo nustatyta tvarka bei terminais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-189, 97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
3 straipsnis.
Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti kelias valstybines pensijas,
jo pasirinkimu
mokama tik viena iš jų, išskyrus valstybinę našlių
ir našlaičių
pensiją, kuri taip pat gali būti mokama tik viena su
viena iš valstybinių
pensijų.
Valstybinės
socialinio draudimo pensijos mokamos, nepaisant
to, ar mokamos
valstybinės pensijos, jei įstatymai nenustato
kitko.
Šio
įstatymo 1 straipsnio 3-5 punktuose nustatytų
valstybinių pensijų
dydis kartu su valstybine socialinio draudimo
pensija vienam
asmeniui negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio
prieš pensijos
mokėjimą Statistikos departamento prie Lietuvos
Respublikos
Vyriausybės skelbiamo valstybinio sektoriaus, akcinių
bei uždarųjų
akcinių bendrovių darbuotojų vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio.
Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę
pensiją mokanti
institucija.
Straipsnio pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
II.
LIETUVOS RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
4 straipsnis.
Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo
arba
antrojo laipsnio valstybinę pensiją
Teisę gauti
Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo
laipsnio
valstybinę pensiją (toliau - pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę
pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
ypač nusipelnę
Lietuvai kuriant bei plėtojant jos valstybingumą,
ūkį, kultūrą,
mokslą, meną, sportą, taip pat motinos,
pagimdžiusios ir
išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir
daugiau vaikų ir
sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatyme nustatytą
senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės
pensijos amžių),
arba pripažinti I ar II grupių invalidais.
Asmenys, dirbę
ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias skiriama
kompensacija
pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo 56
straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę
pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus
tiek mėnesių, už
kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją
šio įstatymo
nustatyta tvarka taip pat turi aukščiausieji
valstybės
pareigūnai.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
5 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų
skyrimas ir panaikinimas
Pirmojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo
komisijos teikimą.
Antrojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria Lietuvos
Respublikos
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo komisija.
Per vienerius
kalendorinius metus negali būti paskirta
daugiau kaip 35
pirmojo laipsnio ir daugiau kaip 90 antrojo
laipsnio valstybinių
pensijų.
Asmenims,
teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už
tyčinio
nusikaltimo padarymą, pirmojo ar antrojo laipsnio
valstybinės
pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio
įsigaliojimo dienos.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95KKAA1123 ;} Nr.
1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
6 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinių pensijų skyrimo
komisija
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo
komisija veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos.
Į komisiją
įeina Socialinės apsaugos ir darbo ministras,
kuris yra komisijos
pirmininkas, ir 12 narių - po 4 iš Seimo
narių (lygiomis dalimis
daugumos ir opozicijos atstovų), valdymo
institucijų bei
visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo
institucijoms, be
komisijos pirmininko, atstovauja kultūros
ministras ir vienas
iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
sekretorių. Komisija
sudaroma Vyriausybės sprendimu.
Komisija
nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios
valdžios ir valdymo
institucijų pateiktus prašymus skirti pirmojo
ar antrojo laipsnio
valstybinę pensiją.
Komisija
veikia vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos
Respublikos
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo
nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.
Komisija turi
teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę
pensiją miestų
ir rajonų savivaldybių arba apskričių
administracijos
teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms
bei gerai
išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio
įstatymo 5
straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
7 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
aukščiausiesiems valstybės pareigūnams
Respublikos
Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,
skiriama ir mokama
Respublikos Prezidento valstybinė pensija
pagal Lietuvos
Respublikos Prezidento įstatymą.
Asmenims,
buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku,
Ministru
Pirmininku, Aukščiausiojo Teismo pirmininku,
Konstitucinio Teismo
pirmininku, skiriama pirmojo laipsnio
valstybinė pensija,
jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje
išvardintas
pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie
sukanka senatvės
pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II
grupių invalidais.
Šio
straipsnio antrojoje dalyje išvardintiems asmenims
paskirtoms
pensijoms, taip pat našlių ir našlaičių pensijoms,
paskirtoms pagal šio
įstatymo 9 straipsnį, netaikomi šio įstatymo
5 straipsnio
trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.
Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko
teisė gauti
Lietuvos Respublikos valstybinę pensiją prilyginama
Seimo Pirmininko
teisei.
Šiame
straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos
valstybinės
pensijos negali būti skiriamos, o paskirtosios turi
būti panaikinamos,
jei jie atleisti iš pareigų apkaltos tvarka
arba po atleidimo
iš pareigų buvo teisti už tyčinio nusikaltimo
padarymą.
8 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų
dydis
Pirmojo
laipsnio valstybinė pensija yra keturių valstybinių
socialinio draudimo
bazinių pensijų dydžio.
Antrojo
laipsnio valstybinė pensija yra dviejų valstybinių
socialinio draudimo
bazinių pensijų dydžio.
Pirmojo ir antrojo
laipsnių valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant jas
gaunančio asmens pajamų.
9 straipsnis.
Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės
pensijos mokėjimas, jos gavėjui mirus
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui
mirus, pensija
išmokama jį laidojusiems asmenims už mirties
mėnesį, jei ji dar
nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du
mėnesius.
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui
mirus, skiriama
valstybinė našlių ir našlaičių pensija tiems
asmenims, tokiomis
pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios
pensijos dalimis,
kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo
straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines
socialinio draudimo
našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata
taip pat taikoma
mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7
straipsnį būtų
turėjęs teisę gauti pirmojo ar antrojo laipsnio
valstybinę pensiją
kaip sukakęs senatvės pensijos amžių ar tapęs
invalidu.
10 straipsnis.
Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų bei personalinių
pensijų mokėjimo
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos
ir mokamos nuo
1995 metų sausio 1 dienos, vadovaujantis šiuo
įstatymu ir
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais
Vyriausybės.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo komisija
iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš
naujo apsvarstyti
iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas
Lietuvos
Respublikos personalines bei respublikinės ir vietinės
reikšmės
personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).
Pensijos, komisijos
sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo
laipsnio
valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1
dienos ir yra
šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms
netaikomi šio
įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies
apribojimai.
Personalinių
pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu
nepripažįstama teisė
gauti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę
pensiją, taikoma
tokia pensijų mokėjimo tvarka:
1) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti
didesnę pirmojo arba
antrojo laipsnio valstybinę pensiją, didesnę
valstybinę
socialinio draudimo pensiją ar kartu abi šias
pensijas, kurių
suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba
jis tokią teisę
įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo
pasirinkimu mokama
personalinė pensija arba kita pensija;
2) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti
mažesnę pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinę ar valstybinę
socialinio draudimo
pensiją arba iš viso neturi teisės šių
pensijų gauti,
toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri
indeksuojama
kartu ir tiek pat kaip valstybinė socialinio
draudimo bazinė
pensija.
Jei asmeniui
mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu
turi teisę gauti
mažesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją,
šios valstybinės
socialinio draudimo pensijos suma pervedama
valstybės biudžetui
iš valstybinio socialinio draudimo fondo.
Personalinės
pensijos, paskirtos iki šio įstatymo
įsigaliojimo, mokamos
vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos
Respublikos
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo
nuostatais.
III.
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
11 straipsnis.
Asmenys, turintys teisę gauti
nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti
nuolat Lietuvos
Respublikoje gyvenantys Lietuvos Respublikos
piliečiai,
negaunantys iš kitos valstybės panašaus pobūdžio
pensijos (išskyrus
socialinio draudimo pensiją) ar kitokios
nuolatinės
kompensacinės išmokos:
1) kurie
tapo invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių;
2) politiniai
kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos
Respublikos
teisėsaugos institucijų dokumentus (reabilitacijos
pažymas),
patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių
atstatymą;
3)
rezistentai ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai
dalyviai, kurie
nustatyta tvarka yra pripažinti rezistencijos ir
pasipriešinimo
dalyviais;
4) kurie
Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti
priverstiniams
darbams už buvusios TSRS ribų (vaikai, sukakę 14
metų) arba buvo
getuose ar koncentracijos stovyklose;
5) kurie
Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo
antihitlerinės
koalicijos valstybių veikiančiose armijose,
partizanų būriuose
ar junginiuose;
6) kurie
dalyvavo likviduojant Černobylio atominės
elektrinės avarijos
padarinius;
7) kurie
tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar
karinių mokymų
sovietinėje armijoje ( 1945 07 22 - 1991 12 31)
metu arba vėliau
buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme
nustatytomis
sąlygomis taip pat turi teisę gauti tėvai,
sutuoktiniai ir
vaikai:
1) asmenų,
žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis
vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių;
2) asmenų,
žuvusių rezistencijos ir pasipriešinimo
sovietinei
okupacijai veiksmų metu, taip pat nužudytųjų ir
mirusiųjų neteisėto
kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų,
žuvusių ar mirusių dėl Černobylio atominės
elektrinės avarijos
padarinių likvidavimo;
4) asmenų,
žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos
ar karinių mokymų
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31)
metu arba vėliau
mirusių dėl ligų, susijusių su karine tarnyba.
Getų ir
koncentracijos stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos
gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centras.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio
straipsnio
pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytiems asmenims,
jeigu jie 1939 -
1954 metais tarnavo ar dirbo baudžiamuose
(naikintojų),
"liaudies gynėjų" būriuose ar junginiuose, buvusio
TSRS Saugumo
komiteto bei kitose struktūrose, kurių veikla buvo
nukreipta kovai
prieš rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar vykdyti
Lietuvos gyventojų
genocidą.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
{#19960711AA1484 ;}
Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
12 straipsnis.
Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl
1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių
asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims,
tapusiems
invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama
asmenims:
1)
pripažintiems I ar II grupių invalidais - 1,5
valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Be to,
I grupės
invalidams dar mokamas 0,5 valstybinės socialinio
draudimo bazinės
pensijos dydžio priedas slaugai, jei šis
priedas nemokamas iš
valstybinio socialinio draudimo fondo;
2)
pripažintiems III grupės invalidais - valstybinės
socialinio draudimo
bazinės pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų,
žuvusių dėl 1991
metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos
ir po to buvusių
įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba
pripažintoms
invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės
pensijos amžių
arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims
mokama dviejų
valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų
dydžio
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95KKAA1123 ;} Nr.
1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
13 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,
valstybinės pensijos
Šio įstatymo
11 straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose
išvardintiems
asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems
senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama
nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija valstybinės socialinio
draudimo bazinės
pensijos dydžio, išskyrus šio straipsnio
antrojoje dalyje
numatytus atvejus.
Šio įstatymo
11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose
išvardytiems
asmenims, kurie tapo invalidais neteisėto kalinimo
ir tremties,
rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei
okupacijai veiksmų
metu, būdami išvežti priverstiniams darbams,
būdami getuose
ir koncentracijos stovyklose, taip pat
dalyvaudami karo
veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę
tarnybą ar
karinius mokymus sovietinėje armijoje ar dėl
Černobylio
atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo
darbų poveikio,
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija mokama:
1) I ar II
grupių invalidams - 1,5 valstybinės socialinio
draudimo bazinės
pensijos dydžio. Be to, I grupės invalidams dar
mokama 0,5
valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos
dydžio priedas
slaugai, jei šis priedas nemokamas iš valstybinio
socialinio draudimo
fondo;
2) III
grupės invalidams - 0,75 valstybinės socialinio
draudimo bazinės
pensijos dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos taip pat
skiriamos bei
mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios
dalies 2 ir 4
punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar
II grupių
invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių,
ir yra valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
{#19960711AA1484 ;}
Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
14 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių
ir našlaičių pensijos
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių
pensija skiriama
asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių,:
1) našlaičiams
(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat
vyresniems kaip
18 metų, jei jie tapo invalidais iki 18 metų,
taip pat
vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų,
aukštesniųjų ir
profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir
moksleiviams iki
šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki
jiems sukaks 24
metai;
2)
nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, sukakusioms
senatvės pensijos
amžių arba pripažintoms invalidėmis;
3)
nesukūrusioms kitos santuokos našlėms, auginančioms
žuvusiojo asmens
vaikus (įvaikius), taip pat slaugančioms,
auginantiems
žuvusiojo asmens vaikus (įvaikius), taip pat
slaugantiems
namuose žuvusiojo vaikus (įvaikius) I grupės
invalidus,
tapusius invalidais iki 18 metų, jeigu šiems vaikams
(įvaikiams) mokama
našlaičių pensija.
Kiekvienam
iš šių asmenų mokama dviejų valstybinių
socialinio
draudimo bazinių pensijų dydžio našlių ar našlaičių
pensija.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių
pensija taip pat
skiriama:
1) mirus
asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų
sausio 11-13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių
(12 straipsnio
pirmoji dalis);
2)
asmeniui žuvus rezistencijos ir pasipriešinimo
sovietinei
okupacijai veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus
neteisėto kalinimo
ar tremties metu;
3) asmeniui
mirus dėl Černobylio atominės elektrinės
avarijos padarinių
likvidavimo darbų poveikio;
4) asmeniui
žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar
karinių mokymų
sovietinėje armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31)
metu arba vėliau
mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) mirus šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3
ir 5 punktuose
nurodytiems asmenims ir 11 straipsnio pirmosios
dalies 4 ir 7
punktuose nurodytiems asmenims, kurie nustatyta
tvarka iki mirties
buvo pripažinti invalidais.
Šio
straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų asmenų
sutuoktiniams ir
vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių
ir našlaičių
pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir
gavėjui
priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos dalimis,
kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo
straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines
socialinio
draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam
(mirusiam)
asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė
pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį
laikoma, kad
žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5
valstybinės
socialinio draudimo bazinės pensijos.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
{#95KKAA1123 ;} Nr.
1-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
{#19960711AA1484 ;}
Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
15 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų
mokėjimas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas skiria ir moka
Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai
skyriai,
vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio
draudimo pensijų
įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo
pensijų skyrimo bei
mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo
ir pristatymo
išlaidos valstybinio socialinio draudimo fondui
apmokamos iš
valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos,
mokamos ir
ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių
socialinio
draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių
socialinio
draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų
nustatyta
valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos asmenims,
tapusiems
invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių bei šio įstatymo
nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams
skiriamos pateikus
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
pažymą,
rezistencijos ir pasipriešinimo sovietinei okupacijai
veiksmų dalyviams
bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų
tėvams,
sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
gyventojų genocido
ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o
asmenims,
Antrojo pasaulinio karo metais tarnavusiems
antihitlerinės
koalicijos valstybių veikiančiose armijose,
partizanų būriuose
ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais
dalyvaujant karo
veiksmuose bei asmenims, tapusiems invalidais
būtinosios
karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje metu,
taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar
mokymų metu -
atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto
apsaugos
ministerijos pažymą.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant
nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjui,
persikėlusiam nuolat
gyventi į užsienį, ši pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus,
ši pensija išmokama
jį laidojusiems asmenims už mirties mėnesį,
jei ji dar
nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio už du
mėnesius.
Straipsnio
pakeitimai:
{#19960711AA1484 ;}
Nr. 1-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
16 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame įstatyme
nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo
įsigaliojimo.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir
našlaičių pensijos
skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio
įstatymo
įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki šio
įstatymo įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims
paskirtos pensijos
perskaičiuojamos šio įstatymo ir Valstybinių
socialinio
draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei
terminais.
Straipsnio
pakeitimai:
{#95FCAA1012 ;} Nr.
1-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_