Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 101-2018

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio

22 d. Nr.I-730

Vilnius

I. BENDROJI

DALIS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

3)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos;

5) mokslininkų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio

draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.

Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos

skiriamos pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

2 straipsnis.

Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos

valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio

matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu

taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių

pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam teisę

gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,

išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama

tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje

nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija

skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų

valstybinę pensiją.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija.

Šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalies 3-5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis kiekvienos

atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam asmeniui

negali viršyti pusantro užpraeito mėnesio prieš pensijos mokėjimą Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamo Lietuvos

Respublikos ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Pensijos

dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2846 (99.11.24)

II. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

LAIPSNIŲ

VALSTYBINĖS PENSIJOS

4

straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinę

pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau -

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos

piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę,

teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei

šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme

nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba

pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo

sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių,

už kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka

taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinę pensiją

Teisę gauti

Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau -

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos

piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą,

ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę,

teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos,

pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei

šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme

nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba

pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo

sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių,

už kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka

taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.

59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-553, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr.

VIII-771, 98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

5 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir

mokėjimas

Pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

Antrojo laipsnio

valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija.

Per vienerius

kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės

pensijos.

Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi

draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos.

Lietuvos

Nepriklausomybės Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos

teikimu skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Asmenims, teismo

nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

Asmenims, kurie

po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo

kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,

arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio

mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas

(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos nemokamos.

Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje išvardytiems ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo laipsnio valstybinių pensijų

gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms bei gerai išauklėjusioms

10 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo

laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai

institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias

pajamas laiku nepranešama ir dėl to permokama pensija, permokėtos pensijos suma

išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3578 (2000 12 29)

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į komisiją įeina

socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12

narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),

valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,

be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės

sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,

taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus

prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Komisija veikia

vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi

teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių

arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir

išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio

įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

Komisija taip

pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai

pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius

metus skaičiaus.

Komisija taip

pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams

savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės

pensijos aukščiausiesiems valstybės

pareigūnams

Respublikos

Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos

Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.

Asmenims,

buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,

Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama

pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje

išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės

pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais.

Šio straipsnio

antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių

ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi

šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

Aukščiausiosios

Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,

skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatymą.

Šiame

straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti

iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio

nusikaltimo padarymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

8 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio

valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.

Antrojo laipsnio

valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens

pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis.

Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui

mirus

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

tokio pat dydžio už du mėnesius.

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių

ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui

priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio

draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma

mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį

būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip sukakęs

senatvės pensijos amžių.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei

personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš naujo apsvarstyti iki šio įstatymo

įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos personalines bei respublikinės ir

vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau - personalinės pensijos).

Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1 dienos ir yra šiame

įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio

trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III.

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje

gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) politiniai

kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų

išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių

ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai - laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo

antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose

ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (

1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies 2-7

punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu

jie nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11

d., o šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD) ir SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus

kariuomenės karinėse prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru

ir jo pavaduotojais bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų

ir Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais

SSRS prokuratūroje ir SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose

Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8)

SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų

šios dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

Šio straipsnio 4

dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

12

straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis

vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų

sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija

mokama asmenims:

1) pripažintiems

I grupės invalidais - 4 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems

II grupės invalidais - 3 valstybinių pensijų bazių dydžio;

3) pripažintiems

III grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50

metų arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės

pensijos amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4

valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

12 straipsnis. Valstybinės

pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija

skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

1) pripažintiems I grupės invalidais - 4

valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems II grupės invalidais - 3

valstybinių pensijų bazių dydžio;

3) pripažintiems III grupės invalidais - 2

valstybinių pensijų bazių dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija

skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos

ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms

invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba

pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4 valstybinių pensijų bazių

dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

[13

straipsnio redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]

13

straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,

valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio

antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija

skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems

asmenims, kurie tapo invalidais:

1) neteisėto kalinimo ir tremties,

pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;

2) būdami išvežti priverstiniams darbams,

būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;

[13 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja

nuo 2000 m. sausio 1 d.]

3) būdami kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami

būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau

buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) dėl Černobylio atominės elektrinės

avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama

šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:

1) pripažintiems I grupės invalidais - 2

valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems II grupės invalidais - 1,5

valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos

taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir

4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba

sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.

[13

straipsnio redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]

13 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, sukakusių senatvės pensijos

amžių,

kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių

metų

buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose

vietovėse,

valstybinės pensijos

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar

II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,

išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais:

1) neteisėto

kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)

veiksmų metu;

2) būdami

išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;

3) būdami

kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4) dalyvaudami

karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus

sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

5) dėl

Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:

1) pripažintiems

I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;

2) pripažintiems

II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;

3) pripažintiems

III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra

mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė

kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems

I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

14 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991

metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:

1) našlaičiams

(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie

tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka

įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių

studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki

jiems sukaks 24 metai;

2) nesukūrusioms

kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.

Kiekvienam iš

šių asmenų mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių

pensija.

Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio

nukentėjusių asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo

1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu,

nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei

bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu

jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai),

jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų

(įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo

nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų

valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą

nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.

Nukentėjusių

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu

turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar

II grupių invalidais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:

1) mirus

asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos

agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);

2) asmeniui

žuvus pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmeniui

mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio;

4) asmeniui

žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5) mirus šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems

asmenims ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems

asmenims, kurie nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.

Šio straipsnio

penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis

pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo

našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių

pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5

valstybinių pensijų bazės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282

(95.12.15)

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

Nr. VIII-1187,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

Nr. VIII-1390, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2846 (99.11.24)

15 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos asmenims,

tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir

po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams,

sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)

veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais atvejais jų tėvams,

sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais

tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose,

partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais dalyvaujant

karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios karinės tarnybos

ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat žuvusiųjų (mirusiųjų)

šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams pateikus Krašto

apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu nukentėjusiųjų asmenų

valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad besikreipiantis šios

pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio įstatymo 11

straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo 11 straipsnio

5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens tarnybos ar

darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750

(96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio

įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka

bei terminais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476

(95.07.19)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                              ALGIRDAS

BRAZAUSKAS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Įstatymo

pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio

pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999

m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų

įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus

bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo

2000 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1187,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000

m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1390, 99.11.04, Žin., 1999,

Nr.99-2846 (99.11.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja ir jame

numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir

mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau

paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1730, 00.06.13, Žin., 2000,

Nr.52-1487 (00.06.28)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-114, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr.

111-3578 (2000 12 29)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11

STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990

METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ

OKUPACIJŲ REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS

NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO

PATVIRTINIMO" PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS

STRUKTŪROS, TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIAI

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2001 01 05)

autrap@lrs.lt