LegalizeLietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 101-2018
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio
22 d. Nr. I-730
Vilnius
I. BENDROJI
DALIS
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos
Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1) Respublikos
Prezidento valstybinė pensija;
2) Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
3)
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4) pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos;
5) mokslininkų
valstybinės pensijos.
Mokslininkų
valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio
draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.
Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių bei mokslininkų valstybinės pensijos
skiriamos pagal specialius įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
2 straipsnis.
Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas
Visos
valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
Šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio
matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu
taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių
pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
3 straipsnis.
Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
Asmeniui, turinčiam teisę
gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,
išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama
tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija
skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų
valstybinę pensiją.
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,
nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir
valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir
mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo
našlių pensija.
Šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 3–5 punktuose nustatytų valstybinių pensijų dydis
kiekvienos atskirai ar kartu su valstybine socialinio draudimo pensija vienam
asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama
valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5
dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-693 (2001 03 09)
II. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ
VALSTYBINĖS PENSIJOS
4
straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę
pensiją
Teisę gauti
Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau -
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos
piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą,
ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę,
teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję
pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos,
pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei
šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme
nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba
pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo
sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių,
už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka
taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
4 straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę pensiją
Teisę gauti
Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau -
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos
piliečiai, ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą,
ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę,
teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję
pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos,
pagimdžiusios ir išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, jei
šie asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme
nustatytą senatvės pensijos amžių (toliau - senatvės pensijos amžių) arba
pripažinti I ar II grupių invalidais. Asmenys, dirbę ypatingomis darbo
sąlygomis, už kurias skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio
draudimo pensijų įstatymo 56 straipsnį, turi teisę gauti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją likus iki senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių,
už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka
taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi Lietuvos
Nepriklausomybės Akto signatarai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-102, 95.07.04, Žin., 1995, Nr.
59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-553, 97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr.
VIII-771, 98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
5 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir
mokėjimas
Pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.
Antrojo laipsnio
valstybinę pensiją skiria Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija.
Per vienerius
kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės
pensijos.
Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi
draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio
pensijų draudimo įmokos.
Lietuvos Nepriklausomybės
Akto signatarams pirmojo laipsnio valstybinę pensiją Lietuvos Respublikos
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimu
skiria Vyriausybė, neribodama pirmojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per
kalendorinius metus skaičiaus.
Asmenims, teismo
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio
įsigaliojimo dienos.
Asmenims, kurie
po pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo
kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,
arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio
mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) ar bedarbio pašalpas
(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos
nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams
savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo
laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir
išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų. Apie draudžiamųjų
pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjai privalo
pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo šių pajamų
atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl to
permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo Valstybinių
socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr. IX-114,
2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
6 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo komisija
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į komisiją įeina
socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12
narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),
valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,
be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės
sprendimu.
Komisija
nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,
taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus
prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Komisija veikia
vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.
Komisija turi
teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę pensiją miestų ir rajonų savivaldybių
arba apskričių administracijos teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir
išauginusioms bei gerai išauklėjusioms 10 ir daugiau vaikų, netaikydama šio
įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.
Komisija taip
pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai
pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius
metus skaičiaus.
Komisija taip
pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams savanoriams,
neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per
kalendorinius metus skaičiaus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
*7 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės
pensijos aukščiausiesiems valstybės
pareigūnams
*Respublikos
Prezidentui, išėjusiam iš valstybės tarnybos, skiriama ir mokama Respublikos
Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą.
Asmenims,
buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,
Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama
pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje
išvardintas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės
pensijos amžių arba yra pripažinti I ar II grupių invalidais.
Šio straipsnio
antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių
ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi
šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.
*Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, išėjusiam iš valstybės tarnybos,
skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė pensija pagal Lietuvos
Respublikos Prezidento įstatymą.
Šiame
straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti
iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio
nusikaltimo padarymą.
*Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis
(2000 m. birželio 13 d. redakcija) prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai ir 90 straipsniui.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybinių
pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria
Respublikos Prezidento pensijos skyrimas ir mokėjimas susiejamas su buvusio
Respublikos Prezidento išėjimu iš valstybės tarnybos, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1730,
00.06.13, Žin., 2000, Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
8 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis
Pirmojo laipsnio
valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.
Antrojo laipsnio
valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens
pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
9 straipsnis.
Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos gavėjui
mirus
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį
laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar
tokio pat dydžio už du mėnesius.
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių
ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui
priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio
draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma
mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7
straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip
sukakęs senatvės pensijos amžių.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
10 straipsnis.
Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei
personalinių
pensijų mokėjimo
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio
1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,
tvirtinamais Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš
naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos
personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas (toliau
- personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų sausio 1
dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms netaikomi šio
įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.
Personalinių
pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti
pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo
tvarka:
1) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar
kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba
jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama
personalinė pensija arba kita pensija;
2) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso
neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,
kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.
Jei asmeniui
mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę
valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo
pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo
fondo.
Personalinės
pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo
įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
III.
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
**11 straipsnis.
Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys
Lietuvos Respublikos piliečiai, negaunantys iš kitos valstybės panašaus
pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės
kompensacinės išmokos:
1) kurie tapo
invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių;
2) politiniai
kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų
išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių
ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio ar
tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;
3)
pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai - laisvės
kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
4) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS
ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse
stovyklose;
5) kurie Antrojo pasaulinio karo metais tarnavo
antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose armijose, partizanų būriuose
ar junginiuose;
6) kurie
dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
7) kurie tapo
invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (
1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi
teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:
1) asmenų,
žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių;
2) asmenų,
žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,
taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio
atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
4) asmenų,
žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba.
Getų,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
**Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies
2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims,
jeigu jie nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo
11 d., o šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio
šių struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:
1)
naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,
priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su
banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),
o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai
(MGB);
2)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų
ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS
valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)
struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar
tarnybose;
3)
Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,
partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri
jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus
žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;
4)
1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje
veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:
Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir
Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos
valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat
Vokiečių viešojoje policijoje;
5)
SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies
komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios
kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)
tarnybose;
6)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos
(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir
dalinių tarnybose;
7)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų
ministerijos (MVD) ir SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus
kariuomenės karinėse prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru
ir jo pavaduotojais bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų
ir Tardymo valstybės saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais
SSRS prokuratūroje ir SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose
Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;
8)
SSRS ir nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų
šios dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;
9)
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės
komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos
padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.
**Tarnybų ir
pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose
batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,
institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,
prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
**Šio straipsnio 4
dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo
asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei
ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas
pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar
darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo
represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie
tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo
(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.
kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo
11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,
siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos
labui.
**Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
Nr. VIII-1730,
00.06.13, Žin., 2000, Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
12
straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis
vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų
sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija
mokama asmenims:
1) pripažintiems
I grupės invalidais - 4 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems
II grupės invalidais - 3 valstybinių pensijų bazių dydžio;
3) pripažintiems
III grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų
arba pripažintoms invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos
amžių arba pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4 valstybinių
pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
12 straipsnis. Valstybinės
pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija
skiriama asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1) pripažintiems I grupės invalidais - 4
valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems II grupės invalidais - 3
valstybinių pensijų bazių dydžio;
3) pripažintiems III grupės invalidais - 2
valstybinių pensijų bazių dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija
skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos
ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50 metų arba pripažintoms
invalidėmis, taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba
pripažintiems invalidais. Šiems asmenims mokama 4 valstybinių pensijų bazių
dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123, 95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
VIII-493, 97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907, 98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
[13
straipsnio redakcija iki 2000 m. sausio 1 d.]
13
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais,
valstybinės pensijos
Šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies
2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio, išskyrus šio straipsnio
antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija
skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2-7 punktuose išvardytiems
asmenims, kurie tapo invalidais:
1) neteisėto kalinimo ir tremties,
pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu;
2) būdami išvežti priverstiniams darbams,
būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;
[13 straipsnio 2 dalies 3 punktas įsigalioja
nuo 2000 m. sausio 1 d.]
3) būdami kitokio tipo prievartinėse
stovyklose;
4) dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami
būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus sovietinėje armijoje, arba vėliau
buvo pripažinti invalidais dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) dėl Černobylio atominės elektrinės
avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.
Nukentėjusių asmenų valstybinė pensija mokama
šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:
1) pripažintiems I grupės invalidais - 2
valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems II grupės invalidais - 1,5
valstybinių pensijų bazės dydžio;
3) pripažintiems III grupės invalidais - 0,75
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos
taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11 straipsnio antrosios dalies 2 ir
4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems I ar II grupių invalidais arba
sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra valstybinių pensijų bazės dydžio.
[13
straipsnio redakcija nuo 2000 m. sausio 1 d.]
13 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų, tapusių invalidais, sukakusių senatvės pensijos
amžių,
kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių
metų
buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose
vietovėse,
valstybinės pensijos
Šio įstatymo 11
straipsnio pirmosios dalies 2-6 punktuose išvardytiems asmenims, tapusiems I ar
II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir
mokama nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės
dydžio, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Nukentėjusių
asmenų valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies
2-7 punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo invalidais:
1) neteisėto
kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos)
veiksmų metu;
2) būdami
išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos stovyklose;
3) būdami
kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
4) dalyvaudami
karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius mokymus
sovietinėje armijoje, arba vėliau buvo pripažinti invalidais dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba;
5) dėl
Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio.
Nukentėjusių
asmenų valstybinė pensija mokama šio straipsnio 2 dalyje išvardytiems asmenims:
1) pripažintiems
I grupės invalidais - 2 valstybinių pensijų bazių dydžio;
2) pripažintiems
II grupės invalidais - 1,5 valstybinių pensijų bazės dydžio;
3) pripažintiems
III grupės invalidais - 0,75 valstybinių pensijų bazės dydžio.
Šio įstatymo 11
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar
išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios
Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems
prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės
pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra
mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė
kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11
straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams, tapusiems
I ar II grupių invalidais arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484, 96.07.11,
Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
14 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991
metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:
1) našlaičiams
(vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jei jie
tapo invalidais iki 18 metų, taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka
įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių
studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau kaip iki
jiems sukaks 24 metai;
2) nesukūrusioms
kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.
Kiekvienam iš šių
asmenų mokama 4 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.
Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio
nukentėjusių asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo
1940-1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu,
nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei
bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu
jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai
(įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas
tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo
nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų
valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą
nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją.
Nukentėjusių
asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu
turintys teisę ją gauti yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti I ar
II grupių invalidais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:
1) mirus
asmeniui, pripažintam invalidu dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos
agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);
2) asmeniui
žuvus pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,
taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmeniui
mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų
poveikio;
4) asmeniui žuvus
ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje
(1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine
tarnyba;
5) mirus šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims
ir 11 straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie
nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti invalidais.
Šio straipsnio
penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis
pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo
našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių
pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5
valstybinių pensijų bazės.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
Nr. VIII-1187,
99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
***15 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria
ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu
ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio
socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms
socialinio draudimo pensijoms tvarka.
***Nukentėjusių asmenų valstybinės
pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų
okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių
veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems
invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais
būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip
pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos
nariams pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu
nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad
besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo
11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens
tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši
pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems
asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio
už du mėnesius.
***Pastaba. Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr. VIII-1730,
00.06.13, Žin., 2000, Nr.52-1487 (00.06.28), įsigalioja nuo 2000.07.01
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
16 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame įstatyme
nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių
ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo
įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio
įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka bei
terminais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
Įstatymo
pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio
pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999
m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus
bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo
2000 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1187,
99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000
m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja ir jame
numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir
mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau
paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1730,
00.06.13, Žin., 2000, Nr.52-1487 (00.06.28)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-114, 2000 12
21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-185,
2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-693 (2001 03 09)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11
STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990
METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ
OKUPACIJŲ REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS
NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO
PATVIRTINIMO" PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS
STRUKTŪROS, TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIAI
2.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19,
Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO
20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2002-06-24)
autrap@lrs.lt