LegalizeLietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Įstatymas
paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 101-2018
Neoficialus
įstatymo tekstas
LIETUVOS
RESPUBLIKOS
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ
ĮSTATYMAS
1994 m. gruodžio
22 d. Nr. I-730
Vilnius
I. BENDROJI
DALIS
1
straipsnio redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos
Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1) Respublikos
Prezidento valstybinė pensija;
2) Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
3)
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
4) pareigūnų ir
karių valstybinės pensijos;
5) mokslininkų
valstybinės pensijos;
6) teisėjų
valstybinės pensijos.
Mokslininkų
valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio
draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.
Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės
pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.
1
straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
1 straipsnis. Lietuvos
Respublikos valstybinės pensijos
Lietuvos
Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
1)
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;
2)
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;
3)
pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;
4)
mokslininkų valstybinės pensijos;
5)
teisėjų valstybinės pensijos.
Mokslininkų
valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio
draudimo sistemos sudarymo.
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.
Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos
pagal specialius įstatymus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
IX-1013,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
2
straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas
Visos
valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
2
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio
matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu
taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių
pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos teikimu.
2
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų
dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d.
taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių
pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr.
X-726,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
3
straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
Asmeniui, turinčiam
teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,
išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama
tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija
skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų
valstybinę pensiją.
2
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,
nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir
valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir
mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo
našlių pensija.
2
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Asmeniui, turinčiam
teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos
šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir valstybinę
socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba
valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.
3
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Kiekvienos šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos
dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio
straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo
pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą
mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją
mokanti institucija.
3
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Kiekvienos šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos
dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio
straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo
pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą
mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją
mokanti institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-693 (2001 03 09)
Nr.
IX-1013,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03,
Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
II. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ
VALSTYBINĖS PENSIJOS
4
straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę
pensiją
Teisę gauti Lietuvos
Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą,
mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos
vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo
1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir
išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie
asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą
senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba yra pripažinti
nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau
darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I
ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias
skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,
turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki
senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka
taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.
Teisę
gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio
laimėtojai). Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo
nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių
prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr.
IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
Nr.
IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
5
straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas,
panaikinimas ir
mokėjimas
Pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.
Antrojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo
panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija.
Per vienerius
kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės
pensijos.
Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi
draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio
pensijų draudimo įmokos.
Olimpinių
žaidynių čempionams ir prizininkams pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės
pensijos skiriamos neribojant pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Asmenims, teismo
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio
įsigaliojimo dienos.
Asmenims, kurie po
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo
kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,
arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio
mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės),
profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas
(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos
nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams
savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo
laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir
išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie
draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo
šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl
to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr. IX-114,
2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
Nr.
IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
Nr.
IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
Nr.
X-671,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)
6
straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų
skyrimo komisija
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į komisiją įeina
socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12
narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),
valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,
be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu.
Komisija
nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,
taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus
prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Komisija veikia
vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.
Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę
pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos
teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai
išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau šiame straipsnyje – daugiavaikė
motina), netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.
Komisija taip pat turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1
d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė
motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu
Komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko administracijos teikimą
su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki
2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų ir išaugintų vaikų gero
išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų
teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina
Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių ir apskričių viršininkų
administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų
skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių
motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Savivaldybių ir
apskričių viršininkų administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo
paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų
skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo
nutraukimo.
Komisija taip
pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai
pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus
skaičiaus.
Komisija taip
pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams
savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų
skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
2 straipsnis.
Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas
Visos
valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
2
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Šio įstatymo 1
straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio
matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu
taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių
pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos teikimu.
2
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų
dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d.
taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių
pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos teikimu.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr.
X-726,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
3 straipsnis.
Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį
Asmeniui, turinčiam
teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,
išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama
tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija
skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų
valstybinę pensiją.
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,
nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir
valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir
mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo
našlių pensija.
Kiekvienos šio
įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos
dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio
straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo
pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą
mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio
darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją
mokanti institucija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.
21-693 (2001 03 09)
Nr.
IX-1013,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03,
Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
II. LIETUVOS
RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO
LAIPSNIŲ
VALSTYBINĖS PENSIJOS
4 straipsnis.
Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę
pensiją
Teisę gauti Lietuvos
Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,
ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą,
mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos
vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo
1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir
išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie
asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą
senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba yra pripažinti
nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau
darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I
ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias
skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,
turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki
senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.
Teisę gauti pirmojo
arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat
turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.
Teisę gauti
pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.
Teisę
gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi
Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio
laimėtojai). Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo
nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių
prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr.
IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
Nr.
IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
5 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir
mokėjimas
Pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.
Antrojo
laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo
panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija.
Per vienerius
kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės
pensijos.
Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio
valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio
valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi
draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio
pensijų draudimo įmokos.
Olimpinių
žaidynių čempionams ir prizininkams pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės
pensijos skiriamos neribojant pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Asmenims, teismo
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio
įsigaliojimo dienos.
Asmenims, kurie po
pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo
kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,
arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio
mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės),
profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas
(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos
nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams
savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo
laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir
išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie
draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo
šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl
to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta
tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr. IX-114,
2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
Nr.
IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
Nr.
IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
Nr.
X-671,
2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)
6 straipsnis.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų
skyrimo komisija
Lietuvos
Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija
veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Į komisiją įeina
socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12
narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),
valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,
be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės
sprendimu.
Komisija nagrinėja
Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus
skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.
Komisija veikia
vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.
Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę
pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos
teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai
išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau šiame straipsnyje – daugiavaikė
motina), netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų
apribojimų. Komisija taip pat turi teisę priimti sprendimą skirti nuo
2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai,
jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo
sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko
administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti
dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų
pagimdytų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo
kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti
aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių ir
apskričių viršininkų administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio
valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija,
priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę
pensiją. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos, kurių teikimu
šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių
pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos
Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo
nutraukimo.
Komisija taip
pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro
teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai
pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius
metus skaičiaus.
Komisija taip
pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams
savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų
skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
Nr. VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
Nr.
IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
7 straipsnis. Lietuvos
Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės
pareigūnams
Asmenims,
buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,
Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama
pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje
išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės
pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,
netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).
Šio straipsnio
antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių
ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi
šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.
Šiame
straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos
negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti
iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio
nusikaltimo padarymą.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
8
straipsnio pavadinimo redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
8
straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis
8
straipsnio pavadinimo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
8
straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis ir šių
pensijų mokėjimas jų gavėjams mirus
Pirmojo laipsnio
valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.
Antrojo laipsnio
valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.
3
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens
pajamų.
3
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį
laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar
tokio pat dydžio už du mėnesius.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
9
straipsnio redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
9
straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos
gavėjui
mirus
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį
laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar
tokio pat dydžio už du mėnesius.
Pirmojo ar
antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių
ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui
priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo
pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio
draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma
mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7
straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip
sukakęs senatvės pensijos amžių.
9
straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
8 straipsnis.
Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis
Pirmojo laipsnio
valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.
Antrojo laipsnio
valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens
pajamų.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
9 straipsnis. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijosPirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, jo sutuoktiniui (toliau – našlė arba našlys) ir (ar) vaikams (įvaikiams) skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi našlė arba našlys, kurie:1) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties; 2) augina mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų; 3) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų. Jei nėra šio straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi Civilinio kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.Teisė gauti valstybinę našlių pensiją išlieka, kai po šios pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas valstybinės našlių pensijos mokėjimas, taip pat kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažinti našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka valstybinės našlių pensijos gavimo laikotarpiu.Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.
Mirusiojo
vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši
teisė išlieka ir tada, kai juos kas nors įvaikina.
Asmeniui,
turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 30
procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti
valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi
daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30
procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio. Tuo
atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių pensiją,
kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų
mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio ir ne daugiau kaip 100
procentų šios pensijos dydžio.
Šio straipsnio nuostatos
taip pat taikomos mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio
ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti valstybinę pensiją kaip
sukakęs senatvės pensijos amžių.
Našlė arba
našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę
našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka
iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar
našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas
dar kartą susituokus.
Kiti valstybinių
našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimai, nereglamentuoti
šiame įstatyme, sprendžiami laikantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų
įstatyme bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo
nuostatuose, nustatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir
mokėjimo tvarkos, taip
pat Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
10
straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei
personalinių
pensijų mokėjimo
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio
1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,
tvirtinamais Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš
naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos
personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas
(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų
sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms
netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.
Personalinių
pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti
pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo
tvarka:
1) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar
kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba
jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama
personalinė pensija arba kita pensija;
2) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso
neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri
indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.
Jei asmeniui
mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę
valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo
pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo
fondo.
Personalinės
pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo
įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
III. NUKENTĖJUSIŲJŲ
ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
11
straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių
gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra
įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos
valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar
kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) kurie tapo
invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,
sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet
dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,
patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant
Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;
1
dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
2) politiniai kaliniai
ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus
dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir
tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar
tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;
1
dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
2) Politiniai
kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos
Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos
pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo
okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio
beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;
3)
pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės
kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
1
dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
4) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS
ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse
stovyklose;
1
dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
4) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę
ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
5) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose
armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
6) kurie
dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
7) kurie tapo
invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais
ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba;
8) kurie
būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko
tarnybą Afganistane;
9) asmenys,
pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą
dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1
punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi
teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:
1) asmenų,
žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių;
2) asmenų,
žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,
taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio
atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
4) asmenų,
žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba.
Getų,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
*Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies
2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie
nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o
šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių
struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:
1)
naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,
priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su
banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),
o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai
(MGB);
2)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų
ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS
valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)
struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar
tarnybose;
3)
Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,
partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri
jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus
žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;
4)
1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje
veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:
Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir
Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos
valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat
Vokiečių viešojoje policijoje;
5)
SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies
komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios
kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)
tarnybose;
6)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos
(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir
dalinių tarnybose;
7) SSRS vidaus
reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir
SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse
prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais
bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės
saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir
SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;
8) SSRS ir
nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios
dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;
9)
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės
komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos
padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.
*Tarnybų
ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose
batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,
institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,
prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
*Šio straipsnio
4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo
asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei
ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas
pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar
darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo
represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie
tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo
(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.
kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo
11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,
siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos
labui.
*Pastaba.
Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,
2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
Nr. IX-1298,
2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr.
IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
Nr.
IX-2493,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
Nr. X-75, 2005-01-12,
Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
Nr.
X-726,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
12
straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš
dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio
11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1)
pripažintiems netekusiais 75-100
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių
dydžio;
2)
pripažintiems netekusiais 60-70
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų
bazių dydžio;
3)
pripažintiems netekusiais 45-55
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių
pensijų bazių dydžio.
Jeigu
šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako
iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos
ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50
metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m.
liepos 1 d. - invalidėmis),
taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems
nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims
mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija.
Lietuvos
Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13
dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems
invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami
nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau
darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -
I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos
SSRS agresijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
Nr. X-75, 2005-01-12,
Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
13
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies
darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), sukakusių senatvės
pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių
metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose
vietovėse, valstybinės pensijos
Šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems
asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš
dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m.
liepos 1 d. - I ar II grupės
invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,
išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8
punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies
darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):
1)
neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms
(rezistencijos) veiksmų metu;
2)
būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos
stovyklose;
3)
būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
4)
dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius
mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar
iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba;
5)
dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų
poveikio.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems
asmenims:
1)
pripažintiems netekusiais 75-100
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių
dydžio;
2)
pripažintiems netekusiais 60-70
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės
dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Jeigu
šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako
iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat
senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės
pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę
pensiją.
Šio įstatymo 11
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar
išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios
Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems
prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės
pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra
mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė
kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11
straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,
pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir
daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -
I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
Nr.
IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
Nr.
IX-2493,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
10 straipsnis.
Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei
personalinių pensijų
mokėjimo
Pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio
1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir
antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais
Vyriausybės.
Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių
valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš
naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos
personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas
(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos
pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų
sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms
netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.
Personalinių
pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti
pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo
tvarka:
1) jei personalinės
pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio
valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar kartu abi
šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba jis tokią
teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama personalinė
pensija arba kita pensija;
2) jei
personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo
laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso
neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,
kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.
Jei asmeniui
mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę
valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo
pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo
fondo.
Personalinės
pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo
įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių
pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
III.
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS
11 straipsnis.
Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines
pensijas
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,
kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių
gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra
įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės
panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios
nuolatinės kompensacinės išmokos:
1) kurie tapo
invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,
sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet
dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,
patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės
prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant
Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;
1
dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
2) politiniai kaliniai
ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus
dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir
tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar
tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;
1
dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
2) Politiniai
kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos
Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos
pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo
okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio
beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;
3)
pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės
kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;
1
dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
4) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS
ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse
stovyklose;
1
dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
4) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę
ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
5) kurie Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose
armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;
6) kurie
dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;
7) kurie tapo
invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais
ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,
susijusių su karine tarnyba;
8) kurie
būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko
tarnybą Afganistane;
9) asmenys,
pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą
dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir
rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų
okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1
punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi
teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:
1) asmenų,
žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to
buvusių įvykių;
2) asmenų,
žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,
taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;
3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio
atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
4) asmenų,
žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje
armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba.
Getų,
koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
*Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies
2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie
nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o
šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių
struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:
1)
naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,
priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su
banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),
o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai
(MGB);
2)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų
ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS
valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)
struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar
tarnybose;
3)
Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,
partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri
jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus
žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;
4)
1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje
veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:
Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir
Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos
valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat
Vokiečių viešojoje policijoje;
5)
SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies
komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios
kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)
tarnybose;
6)
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos
(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir
dalinių tarnybose;
7) SSRS vidaus
reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir
SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse
prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais
bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės
saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir
SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;
8) SSRS ir
nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios
dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;
9)
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės
komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos
padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.
*Tarnybų
ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose
batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,
institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose, prokuratūrose,
partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
*Šio straipsnio
4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo
asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei
ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas
pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar
darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo
represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie
tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo
(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.
kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo
11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,
siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos
labui.
*Pastaba.
Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,
2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
Nr. IX-1298,
2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
Nr. IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
Nr.
IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
Nr.
IX-2493,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
Nr. X-75, 2005-01-12,
Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
Nr.
X-726,
2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
12 straipsnis.
Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš
dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio
11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:
1)
pripažintiems netekusiais 75-100
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių
dydžio;
2)
pripažintiems netekusiais 60-70
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų
bazių dydžio;
3)
pripažintiems netekusiais 45-55
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių
pensijų bazių dydžio.
Jeigu
šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako
iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos
nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos
ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13
dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50
metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m.
liepos 1 d. - invalidėmis),
taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems
nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims
mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija.
Lietuvos
Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13
dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems
invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė
pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami
nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau
darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -
I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos
SSRS agresijos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
Nr. X-75, 2005-01-12,
Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
13 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki
2005 m. liepos 1 d. -
invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje
ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose
ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos
Šio
įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems
asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš
dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m.
liepos 1 d. - I ar II grupės
invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama
nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,
išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8
punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies
darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):
1)
neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms
(rezistencijos) veiksmų metu;
2)
būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos
stovyklose;
3)
būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
4)
dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius
mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar
iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių
su karine tarnyba;
5)
dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų
poveikio.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems
asmenims:
1)
pripažintiems netekusiais 75-100
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių
dydžio;
2)
pripažintiems netekusiais 60-70
procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės
dydžio;
3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Jeigu
šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako
iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat
senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės
pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės
pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę
pensiją.
Šio įstatymo 11
straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar
išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios
Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems
prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų
asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės
pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra
mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė
kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11
straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,
pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir
daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -
I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra
valstybinių pensijų bazės dydžio.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
Nr.
IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
Nr.
IX-2493, 2004-10-12,
Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijosNukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;2) nesudariusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.Kiekvienam iš šių asmenų mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:1) mirus asmeniui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
5) mirus šio įstatymo
11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11
straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie
nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies
darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu.
6
dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:
Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.
6
dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta šio įstatymo 9 straipsnyje. Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu). Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.
Straipsnis
papildomas 7 dalimi nuo 2007 m. sausio 1 d.:
Šiame
straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų
asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais
atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie
gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie
savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų
registrą ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos
(išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės
kompensacinės išmokos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr. VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
Nr. VIII-1187,
99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
Nr. X-75, 2005-01-12,
Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
Nr. X-978, 2006-12-12,
Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
15
straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria
ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu
ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio
socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms
socialinio draudimo pensijoms tvarka.
*Nukentėjusių asmenų valstybinės
pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų
okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių
veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems
invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais
būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip
pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams
pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu
nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad
besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo
11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens
tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši
pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems
asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio
už du mėnesius.
*Pastaba.
Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,
2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
16
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame įstatyme
nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių
ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo
įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio
įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka
bei terminais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
Įstatymo
pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio
pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999
m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus
bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo
2000 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1187,
99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000
m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja ir jame
numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir
mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau
paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-114, 2000 12
21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-185,
2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-693 (2001 03 09)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1013,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1298,
2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
PILIETYBĖS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo
2003 m. kovo 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
VALSTYBINIŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,
MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS
SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS
ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2493,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
MOKSLININKŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ
IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS
GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-75,
2005-01-12, Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, įsigalioja nuo 2005 m. vasario 1 d.
Šio
įstatymo nuostatos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1
punkto pakeitimo bei 12 straipsnio papildymo 3 dalimi įsigalioja nuo 2005 m.
liepos 1 d.
Šis
įstatymas netenka galios nuo 2005 m. liepos 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS
INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ
IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ
KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos
1 d.
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-208,
2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ
SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ
STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos
1 d.
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-671, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-726, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
31.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-978,
2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)
PREZIDENTO
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VIDAUS REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ
TARNYBOS, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS, PROKURATŪROS, KALĖJIMŲ
DEPARTAMENTO, JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ BEI VALSTYBĖS ĮMONIŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1
d.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11
STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990
METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ
OKUPACIJŲ REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS
NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO
PATVIRTINIMO" PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS
STRUKTŪROS, TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIAI
2.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19,
Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO
20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
3.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03,
Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO" NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO
18 D. NUTARIMU NR. 1156 PATVIRTINTŲ VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ 84 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO 4 DALIAI (1994 M. LIEPOS 18 D. REDAKCIJA)
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-12-29)
autrap@lrs.lt
15 straipsnis.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas
Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria
ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,
vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu
ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio
socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.
Nukentėjusiųjų asmenų
valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių
socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms
socialinio draudimo pensijoms tvarka.
*Nukentėjusių asmenų valstybinės
pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis
vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų
okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais
atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo
pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių
veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais
dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios
karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat
žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams
pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu
nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad
besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio
įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo
11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens
tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,
nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši
pensija nemokama.
Nukentėjusiųjų
asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems
asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio
už du mėnesius.
*Pastaba.
Pripažinti, kad
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių
pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,
2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
Nr. VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
16 straipsnis.
Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas
įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
Šiame įstatyme
nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių
ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo
įsigaliojimo, išskyrus
14 straipsnyje nurodytuosius.
Iki šio įstatymo
įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio
įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka
bei terminais.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
I-1012,
95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS
BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
Įstatymo
pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio
pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1123,
95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
I-1484,
96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-152,
97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-189,
97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-493,
97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-553,
97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-771,
98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-907,
98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999
m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-967,
98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus
bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo
2000 m. sausio 1 d.
11.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-977,
98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.
12.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1187,
99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-1231,
99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000
m. sausio 1 d.
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1390,
99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3
STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja ir jame
numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir
mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau
paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1730,
2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-114, 2000 12
21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-185,
2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-693 (2001 03 09)
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1013,
2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
19.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1298,
2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)
PILIETYBĖS
ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2003
m. kovo 1 d.
20.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1367,
2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
21.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1791,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2217,
2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)
VALSTYBINIŲ
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,
MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS
SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS
ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2238,
2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2383,
2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2493,
2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
26.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2539,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)
MOKSLININKŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ
IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS
GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
27.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-75,
2005-01-12, Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, įsigalioja nuo 2005 m. vasario 1 d.
Šio
įstatymo nuostatos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1
punkto pakeitimo bei 12 straipsnio papildymo 3 dalimi įsigalioja nuo 2005 m.
liepos 1 d.
Šis
įstatymas netenka galios nuo 2005 m. liepos 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. X-208, 2005-05-19,
Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS
INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ
IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ
KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos
1 d.
28.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
X-208,
2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)
NEĮGALIŲJŲ
SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ
VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO
SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ
STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos
1 d.
29.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-671, 2006-06-08,
Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.
30.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-726, 2006-06-22,
Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)
VALSTYBINIŲ
PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
*** Pabaiga ***
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11
STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990
METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO
ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ
REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS
NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO"
PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS STRUKTŪROS,
TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ
ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS
RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO
11 STRAIPSNIO 4 DALIAI
2.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-06-19,
Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ
ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO
20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
3.
Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2003-12-03,
Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS
RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO
"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO" NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO
18 D. NUTARIMU NR. 1156 PATVIRTINTŲ VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ 84 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ
ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO 4 DALIAI (1994 M. LIEPOS 18 D. REDAKCIJA)
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2006-07-18)
autrap@lrs.lt