← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2006-12-12

Redagavo: Ramun? L??ait? (1997

Įstatymas

paskelbtas: Žin., 1994, Nr. 101-2018

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ

ĮSTATYMAS

1994 m. gruodžio

22 d. Nr. I-730

Vilnius

I. BENDROJI

DALIS

1

straipsnio redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1) Respublikos

Prezidento valstybinė pensija;

2) Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

3)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

4) pareigūnų ir

karių valstybinės pensijos;

5) mokslininkų

valstybinės pensijos;

6) teisėjų

valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai - iki papildomo mokslininkų pensinio

draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.

Respublikos Prezidento, pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės

pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

1

straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

1 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valstybinės pensijos

Lietuvos

Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:

1)

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos;

2)

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos;

3)

pareigūnų ir karių valstybinės pensijos;

4)

mokslininkų valstybinės pensijos;

5)

teisėjų valstybinės pensijos.

Mokslininkų

valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio

draudimo sistemos sudarymo.

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos pagal šį įstatymą.

Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos

pagal specialius įstatymus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

2

straipsnis. Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos

valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

2

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio

matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu

taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių

pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu.

2

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytų valstybinių pensijų

dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d.

taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių

pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

3

straipsnis. Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam

teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,

išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama

tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje

nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija

skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų

valstybinę pensiją.

2

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija.

2

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Asmeniui, turinčiam

teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos, nurodytos

šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, gavėją ir valstybinę

socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir mokama arba

valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo našlių pensija.

3

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio

straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo

pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą

mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją

mokanti institucija.

3

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio

straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo

pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą

mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją

mokanti institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-693 (2001 03 09)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

II. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

LAIPSNIŲ

VALSTYBINĖS PENSIJOS

4

straipsnis. Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinę

pensiją

Teisę gauti Lietuvos

Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą,

mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos

vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo

1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir

išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie

asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą

senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba yra pripažinti

nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I

ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias

skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,

turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki

senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka

taip pat turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Teisę

gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio

laimėtojai). Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo

nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių

prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

5

straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas,

panaikinimas ir

mokėjimas

Pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

Antrojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo

panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija.

Per vienerius

kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės

pensijos.

Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi

draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos.

Olimpinių

žaidynių čempionams ir prizininkams pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos skiriamos neribojant pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Asmenims, teismo

nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

Asmenims, kurie po

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo

kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,

arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio

mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės),

profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas

(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos

nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams

savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo

laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir

išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie

draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo

šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl

to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114,

2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-671,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

6

straipsnis. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų

skyrimo komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į komisiją įeina

socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12

narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),

valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,

be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės sprendimu.

Komisija

nagrinėja Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų,

taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus

prašymus skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Komisija veikia

vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos

teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai

išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau šiame straipsnyje – daugiavaikė

motina), netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų apribojimų.

Komisija taip pat turi teisę priimti sprendimą skirti nuo 2005 m. sausio 1

d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai, jeigu daugiavaikė

motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo sąlygas ir jeigu

Komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko administracijos teikimą

su visais būtinais nurodytai pensijai skirti dokumentais ne vėliau kaip iki

2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų pagimdytų ir išaugintų vaikų gero

išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo kriterijų ir sąlygų

teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti aprašą tvirtina

Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių ir apskričių viršininkų

administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija, priimdama sprendimus dėl šių

motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Savivaldybių ir

apskričių viršininkų administracijos, kurių teikimu šios pensijos buvo

paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo

nutraukimo.

Komisija taip

pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai

pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus

skaičiaus.

Komisija taip

pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams

savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

2 straipsnis.

Valstybinių pensijų mokėjimo šaltinis ir dydžio matas

Visos

valstybinės pensijos mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

2

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Šio įstatymo 1

straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų dydžio

matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri 1998 m. sausio 1 d. yra lygi tuo metu

taikomam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių

pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu.

2

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytų valstybinių pensijų

dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė, kuri yra lygi 2005 m. sausio 1 d.

taikytam valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiui. Valstybinių

pensijų bazę tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos teikimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

3 straipsnis.

Teisė pasirinkti valstybinės pensijos rūšį

Asmeniui, turinčiam

teisę gauti kelias valstybines pensijas, jo pasirinkimu mokama tik viena iš jų,

išskyrus valstybinę našlių ir našlaičių pensiją, kuri taip pat gali būti mokama

tik viena su viena iš valstybinių pensijų. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje

nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusių asmenų valstybinė našlaičių pensija

skiriama ir mokama, jeigu asmuo neturi teisės į kitą nukentėjusių asmenų

valstybinę pensiją.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlių pensiją už mirusį valstybinės pensijos,

nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose, gavėją ir

valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją, jo pasirinkimu skiriama ir

mokama arba valstybinė našlių pensija, arba valstybinė socialinio draudimo

našlių pensija.

Kiekvienos šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose nustatytos valstybinės pensijos

dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio

straipsnio pirmąją dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo

pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą

mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio

darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją

mokanti institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. IX-185, 2001 02 20, Žin., 2001, Nr.

21-693 (2001 03 09)

Nr.

IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

II. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PIRMOJO IR ANTROJO

LAIPSNIŲ

VALSTYBINĖS PENSIJOS

4 straipsnis.

Teisė gauti Lietuvos Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę

pensiją

Teisę gauti Lietuvos

Respublikos pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją (toliau – pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją) turi Lietuvos Respublikos piliečiai,

ypač nusipelnę Lietuvai kurdami bei plėtodami jos valstybingumą, ūkį, kultūrą,

mokslą, meną ir sportą, gindami valstybės nepriklausomybę, teritorijos

vientisumą ir konstitucinę santvarką, labiausiai pasižymėję pasipriešinimo

1940–1990 metų okupacijoms dalyviai, taip pat motinos, pagimdžiusios ir

išauginusios iki 8 metų bei gerai išauklėjusios 7 ir daugiau vaikų, jei šie

asmenys yra sukakę Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą

senatvės pensijos amžių (toliau – senatvės pensijos amžių) arba yra pripažinti

nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I

ar II grupės invalidais). Asmenys, dirbę ypatingomis darbo sąlygomis, už kurias

skiriama kompensacija pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą,

turi teisę gauti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją likus iki

senatvės pensijos amžiaus tiek mėnesių, už kiek mėnesių kompensacija mokama.

Teisę gauti pirmojo

arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka taip pat

turi aukščiausieji valstybės pareigūnai.

Teisę gauti

pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai.

Teisę

gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo nustatyta tvarka turi

Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių čempionai (aukso medalio

laimėtojai). Teisę gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją šio įstatymo

nustatyta tvarka turi Lietuvos Respublikos piliečiai – olimpinių žaidynių

prizininkai (sidabro, bronzos medalių laimėtojai).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

5 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimas, panaikinimas ir

mokėjimas

Pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją skiria Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos teikimą.

Antrojo

laipsnio valstybinę pensiją skiria ir sprendimus dėl šios pensijos skyrimo

panaikinimo priima Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija.

Per vienerius

kalendorinius metus negali būti paskirta daugiau kaip 15 pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų ir daugiau kaip 45 antrojo laipsnio valstybinės

pensijos.

Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinę pensiją pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo

centro pateiktus sąrašus Vyriausybė skiria, neribodama pirmojo laipsnio

valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus. Ginkluoto

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams pirmojo laipsnio

valstybinės pensijos mokamos neatsižvelgiant į tai, ar jų gavėjai turi

draudžiamųjų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio

pensijų draudimo įmokos.

Olimpinių

žaidynių čempionams ir prizininkams pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės

pensijos skiriamos neribojant pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Asmenims, teismo

nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos paskyrimas panaikinamas nuo nuosprendžio

įsigaliojimo dienos.

Asmenims, kurie po

pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų paskyrimo turi pajamų, nuo

kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos,

arba kurie gauna valstybinio socialinio draudimo ligos (įskaitant ir darbdavio

mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės),

profesinės reabilitacijos pašalpas ar nedarbo socialinio draudimo išmokas

(toliau šiame straipsnyje – draudžiamosios pajamos), paskirtos pensijos

nemokamos. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

išvardytiems ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams

savanoriams pirmojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams, taip pat antrojo

laipsnio valstybinių pensijų gavėjoms – motinoms, pagimdžiusioms ir

išauginusioms iki 8 metų bei gerai išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų. Apie

draudžiamųjų pajamų turėjimą pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

gavėjai privalo pranešti pensiją jiems mokančiai institucijai per 10 dienų nuo

šių pajamų atsiradimo dienos. Jeigu apie šias pajamas laiku nepranešama ir dėl

to permokama pensija, permokėtos pensijos suma išieškoma iš pensijos gavėjo

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. IX-114,

2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

Nr.

IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

Nr.

IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-671,

2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų

skyrimo komisija

Lietuvos

Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija

veikia prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Į komisiją įeina

socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris yra komisijos pirmininkas, ir 12

narių - po 4 iš Seimo narių (lygiomis dalimis daugumos ir opozicijos atstovų),

valdymo institucijų bei visuomenės atstovų. Valdžios ir valdymo institucijoms,

be komisijos pirmininko, atstovauja kultūros ministras ir vienas iš Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos viceministrų. Komisija sudaroma Vyriausybės

sprendimu.

Komisija nagrinėja

Lietuvos Respublikos aukščiausiosios valdžios ir valdymo institucijų, taip pat

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pateiktus prašymus

skirti pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją.

Komisija veikia

vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais Vyriausybės.

Komisija turi teisę skirti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją miestų ir rajonų savivaldybių arba apskričių viršininkų administracijos

teikimu motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų bei gerai

išauklėjusioms 7 ir daugiau vaikų (toliau šiame straipsnyje – daugiavaikė

motina), netaikydama šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų

apribojimų. Komisija taip pat turi teisę priimti sprendimą skirti nuo

2005 m. sausio 1 d. antrojo laipsnio valstybinę pensiją daugiavaikei motinai,

jeigu daugiavaikė motina 2005 m. sausio 1 d. atitiko šios pensijos skyrimo

sąlygas ir jeigu Komisija gavo savivaldybės arba apskrities viršininko

administracijos teikimą su visais būtinais nurodytai pensijai skirti

dokumentais ne vėliau kaip iki 2005 m. liepos 1 d. Daugiavaikių motinų

pagimdytų ir išaugintų vaikų gero išauklėjimo bei pačių motinų elgesio vertinimo

kriterijų ir sąlygų teisei į antrojo laipsnio valstybinę pensiją nustatyti

aprašą tvirtina Vyriausybė. Šiuo aprašu privalo vadovautis savivaldybių ir

apskričių viršininkų administracijos, teikdamos pasiūlymus dėl antrojo laipsnio

valstybinių pensijų skyrimo daugiavaikėms motinoms, taip pat Komisija,

priimdama sprendimus dėl šių motinų teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę

pensiją. Savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijos, kurių teikimu

šios pensijos buvo paskirtos motinoms, neatitinkančioms antrojo laipsnio valstybinių

pensijų skyrimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetui žalą, padarytą iki šios pensijos mokėjimo

nutraukimo.

Komisija taip

pat turi teisę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro

teikimu skirti pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinę pensiją labiausiai

pasižymėjusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams, neribodama

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų skyrimo per kalendorinius

metus skaičiaus.

Komisija taip

pat turi teisę Krašto apsaugos ministerijos teikimu skirti pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją 1918-1920 metų nepriklausomybės kovų kariams

savanoriams, neribodama pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinių pensijų

skyrimo per kalendorinius metus skaičiaus.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

Nr. VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

Nr.

IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

7 straipsnis. Lietuvos

Respublikos valstybinės pensijos aukščiausiesiems valstybės

pareigūnams

Asmenims,

buvusiems Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku,

Aukščiausiojo Teismo pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku, skiriama

pirmojo laipsnio valstybinė pensija, jei jie bent dvejus metus ėjo šioje dalyje

išvardytas pareigas. Pensija šiems asmenims skiriama, kai jie sukanka senatvės

pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais,

netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).

Šio straipsnio

antrojoje dalyje išvardintiems asmenims paskirtoms pensijoms, taip pat našlių

ir našlaičių pensijoms, paskirtoms pagal šio įstatymo 9 straipsnį, netaikomi

šio įstatymo 5 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti apribojimai.

Šiame

straipsnyje nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos

negali būti skiriamos, o paskirtosios turi būti panaikinamos, jei jie atleisti

iš pareigų apkaltos tvarka arba po atleidimo iš pareigų buvo teisti už tyčinio

nusikaltimo padarymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

8

straipsnio pavadinimo redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

8

straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

8

straipsnio pavadinimo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

8

straipsnis. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis ir šių

pensijų mokėjimas jų gavėjams mirus

Pirmojo laipsnio

valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.

Antrojo laipsnio

valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.

3

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens

pajamų.

3

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

tokio pat dydžio už du mėnesius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

9

straipsnio redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

9

straipsnis. Pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos mokėjimas, jos

gavėjui

mirus

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, pensija išmokama jį

laidojusiems asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar

tokio pat dydžio už du mėnesius.

Pirmojo ar

antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, skiriama valstybinė našlių

ir našlaičių pensija tiems asmenims, tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui

priklausiusios pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo

pensijų įstatymo straipsniuose, reguliuojančiuose valstybines socialinio

draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Ši nuostata taip pat taikoma

mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio ketvirtąją dalį ir 7

straipsnį būtų turėjęs teisę gauti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją kaip

sukakęs senatvės pensijos amžių.

9

straipsnio redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

8 straipsnis.

Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų dydis

Pirmojo laipsnio

valstybinė pensija yra keturių valstybinių pensijų bazių dydžio.

Antrojo laipsnio

valstybinė pensija yra dviejų valstybinių pensijų bazių dydžio.

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos mokamos, nepaisant jas gaunančio asmens

pajamų.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

9 straipsnis. Valstybinės našlių ir našlaičių pensijosPirmojo ar antrojo laipsnio valstybinės pensijos gavėjui mirus, jo sutuoktiniui (toliau – našlė arba našlys) ir (ar) vaikams (įvaikiams) skiriama valstybinė našlių ir našlaičių pensija, jeigu jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi našlė arba našlys, kurie:1) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba sukako tokį amžių ar pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties; 2) augina mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugantys namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų; 3) sukako senatvės pensijos amžių ar buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai augino mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų. Jei nėra šio straipsnio 2 dalyje išvardytų asmenų, teisę gauti valstybinę našlių pensiją turi Civilinio kodekso nustatyta tvarka pripažintas globėju (rūpintoju) asmuo, auginantis mirusio asmens vaikus (įvaikius) iki 18 metų (bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų dieninių skyrių moksleivius – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 19 metų), taip pat nustatyta tvarka pripažintas globėju asmuo, slaugantis namuose mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I invalidumo grupė), jeigu šie vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.Teisė gauti valstybinę našlių pensiją išlieka, kai po šios pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas valstybinės našlių pensijos mokėjimas, taip pat kai nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) pripažinti našlė arba našlys senatvės pensijos amžių sukanka valstybinės našlių pensijos gavimo laikotarpiu.Valstybinės našlių pensijos dydis yra 20 procentų mirusiam asmeniui priklausiusios valstybinės pensijos dydžio. Teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją turi mirusiojo (arba nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat nustatyta tvarka įregistruotų bendrojo lavinimo bei aukštųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentai ir moksleiviai – iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu kol jiems sukaks 24 metai.

Mirusiojo

vaikams (įvaikiams), turintiems teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši

teisė išlieka ir tada, kai juos kas nors įvaikina.

Asmeniui,

turinčiam teisę gauti valstybinę našlaičių pensiją, ši pensija skiriama 30

procentų mirusiam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti

valstybinę našlaičių pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi

daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30

procentų ir ne daugiau kaip 80 procentų viso valstybinės pensijos dydžio. Tuo

atveju, kai nėra asmenų, turinčių teisę gauti valstybinę našlių pensiją,

kiekvienam našlaičiui skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų

mirusiajam priklausiusios valstybinės pensijos dydžio ir ne daugiau kaip 100

procentų šios pensijos dydžio.

Šio straipsnio nuostatos

taip pat taikomos mirus asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 4 straipsnio

ketvirtąją dalį ir 7 straipsnį būtų turėjęs teisę gauti valstybinę pensiją kaip

sukakęs senatvės pensijos amžių.

Našlė arba

našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti valstybinę

našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka

iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Našlei ar

našliui, gaunančiam valstybinę našlių pensiją, šios pensijos mokėjimas nutraukiamas

dar kartą susituokus.

Kiti valstybinių

našlių ir našlaičių pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimai, nereglamentuoti

šiame įstatyme, sprendžiami laikantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatyme bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo

nuostatuose, nustatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir

mokėjimo tvarkos, taip

pat Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

10

straipsnis. Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei

personalinių

pensijų mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais,

tvirtinamais Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos

personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas

(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar

kartu abi šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba

jis tokią teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama

personalinė pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija, kuri

indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III. NUKENTĖJUSIŲJŲ

ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

11

straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines

pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių

gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra

įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos

valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar

kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,

sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet

dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,

patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant

Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

1

dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

2) politiniai kaliniai

ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus

dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir

tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

1

dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

2) Politiniai

kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos

Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos

pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių  teisių atkūrimą, arba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo

okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio

beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

1

dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

1

dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę

ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose

armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais

ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

8) kurie

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko

tarnybą Afganistane;

9) asmenys,

pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą

dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų

okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1

punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

*Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie

nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o

šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7) SSRS vidaus

reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse

prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais

bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės

saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir

SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8) SSRS ir

nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios

dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

*Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose,

prokuratūrose, partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

*Šio straipsnio

4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-75, 2005-01-12,

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

12

straipsnis. Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš

dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio

11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų

bazių dydžio;

3)

pripažintiems netekusiais 45-55

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių

pensijų bazių dydžio.

Jeigu

šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos

ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50

metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m.

liepos 1 d. - invalidėmis),

taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems

nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims

mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija.

Lietuvos

Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13

dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems

invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami

nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos

SSRS agresijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

Nr. X-75, 2005-01-12,

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

13

straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais), sukakusių senatvės

pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių

metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose

vietovėse, valstybinės pensijos

Šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems

asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš

dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m.

liepos 1 d. - I ar II grupės

invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,

išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8

punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):

1)

neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) veiksmų metu;

2)

būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose;

3)

būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4)

dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius

mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar

iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5)

dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems

asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės

dydžio;

3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Jeigu

šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat

senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės

pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę

pensiją.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra

mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė

kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

10 straipsnis.

Nuostatos dėl pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų bei

personalinių pensijų

mokėjimo

Pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos nuo 1995 metų sausio

1 dienos, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir

antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tvirtinamais

Vyriausybės.

Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių

valstybinių pensijų skyrimo komisija iki 1995 metų liepos 1 dienos turi iš

naujo apsvarstyti iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas Lietuvos Respublikos

personalines bei respublikinės ir vietinės reikšmės personalines pensijas

(toliau - personalinės pensijos). Pensijos, komisijos sprendimu pripažintos

pirmojo arba antrojo laipsnio valstybinėmis pensijomis, mokamos nuo 1995 metų

sausio 1 dienos ir yra šiame įstatyme nustatyto dydžio. Šioms pensijoms

netaikomi šio įstatymo 5 straipsnio trečiosios dalies apribojimai.

Personalinių

pensijų gavėjams, kuriems komisijos sprendimu nepripažįstama teisė gauti

pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, taikoma tokia pensijų mokėjimo

tvarka:

1) jei personalinės

pensijos gavėjas turi teisę gauti didesnę pirmojo arba antrojo laipsnio

valstybinę pensiją, didesnę valstybinę socialinio draudimo pensiją ar kartu abi

šias pensijas, kurių suma būtų didesnė už personalinę pensiją, arba jis tokią

teisę įgyja vėliau, nuo šios teisės įgijimo jo pasirinkimu mokama personalinė

pensija arba kita pensija;

2) jei

personalinės pensijos gavėjas turi teisę gauti mažesnę pirmojo arba antrojo

laipsnio valstybinę ar valstybinę socialinio draudimo pensiją arba iš viso

neturi teisės šių pensijų gauti, toliau mokama ankstesnė personalinė pensija,

kuri indeksuojama kartu ir tiek pat kaip valstybinių pensijų bazė.

Jei asmeniui

mokama personalinė pensija ir jis tuo pat metu turi teisę gauti mažesnę

valstybinę socialinio draudimo pensiją, šios valstybinės socialinio draudimo

pensijos suma pervedama valstybės biudžetui iš valstybinio socialinio draudimo

fondo.

Personalinės

pensijos, paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokamos vadovaujantis šiuo

įstatymu ir Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių

pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

III.

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS

11 straipsnis.

Asmenys, turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines

pensijas

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai,

kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių

gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra

įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės

panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios

nuolatinės kompensacinės išmokos:

1) kurie tapo

invalidais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai,

sužaloti 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos, bet

dėl to netapę invalidais, pateikę savivaldybės institucijos išduotą pažymėjimą,

patvirtinantį nurodytą teisinį statusą, bei Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros išduotą pažymą, patvirtinančią sužalojimo, padaryto ginant

Lietuvos Respublikos laisvę 1991 metais, faktą;

1

dalies 2 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

2) politiniai kaliniai

ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus

dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir

tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos

tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar

tremtinio teisinio statuso pažymėjimus;

1

dalies 2 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

2) Politiniai

kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos

Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos

pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių  teisių atkūrimą, arba

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo

okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio, tremtinio ar buvusio

beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus;

3)

pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės

kovų dalyviai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas šis statusas;

1

dalies 4 punkto redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS

ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse

stovyklose;

1

dalies 4 punkto redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

4) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę

ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

5) kurie Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavo antihitlerinės koalicijos valstybių veikiančiose

armijose, partizanų būriuose ar junginiuose;

6) kurie

dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius;

7) kurie tapo

invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais

ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų,

susijusių su karine tarnyba;

8) kurie

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko

tarnybą Afganistane;

9) asmenys,

pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą

dėl gyventojų mainų atkelti į Lietuvą, pateikę Lietuvos gyventojų genocido ir

rezistencijos tyrimo centro pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų

okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5(1) straipsnio 1 dalies 1

punktą išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens-perkeltojo pažymėjimus.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybines pensijas šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis taip pat turi

teisę gauti tėvai, sutuoktiniai ir vaikai:

1) asmenų,

žuvusių dėl 1991 metų sausio 11 - 13 dienomis vykdytos agresijos ir po to

buvusių įvykių;

2) asmenų,

žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu,

taip pat nužudytų ir mirusių neteisėto kalinimo ar tremties metu;

3) asmenų, žuvusių ar mirusių dėl Černobylio

atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

4) asmenų,

žuvusių ar mirusių būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje

armijoje (1945 07 22 - 1991 12 31) metu arba vėliau mirusių dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba.

Getų,

koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų sąrašą tvirtina Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

*Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos neskiriamos šio straipsnio pirmosios dalies

2-7 punktuose ir antrosios dalies 2-4 punktuose nurodytiems asmenims, jeigu jie

nuo 1939 m. kovo 23 d. (Klaipėdos krašto okupacijos) iki 1990 m. kovo 11 d., o

šios dalies 2, 6, 7 ir 9 punktuose išvardytose struktūrose - faktinio šių

struktūrų veikimo metu) tarnavo ar dirbo:

1)

naikintojų (stribų) batalionuose, liaudies gynėjų būriuose ar junginiuose,

priklausiusiuose SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Kovos su

banditizmu skyriui (nuo 1946 m. kovo pabaigos - Kovos su banditizmu valdybai),

o nuo 1947 m. vasario 4 d. perduotuose SSRS valstybės saugumo ministerijai

(MGB);

2)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų

ministerijos (MVD), SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB), SSRS

valstybės saugumo ministerijos (MGB), SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB)

struktūrose, taip pat šių struktūrų padaliniuose, valdybose, įstaigose ar

tarnybose;

3)

Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais veikusiuose sovietinių desantininkų,

partizanų būriuose ar junginiuose, jeigu šie būriai ar junginiai arba atskiri

jiems priklausę asmenys dalyvavo vykdant karo nusikaltimus, nusikaltimus

žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą;

4)

1939 metais - Klaipėdos krašte ir 1941-1944 metais - Lietuvos teritorijoje

veikusiose nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinėse struktūrose:

Vokietijos valstybės saugumo policijoje - Sicherheitspolizei (Sipo) ir

Vokietijos valstybės saugumo tarnyboje - Sicherheitsdienst (SD) bei Vokietijos

valstybės slaptojoje policijoje - Geheime Staatspolizei (Gestapo), taip pat

Vokiečių viešojoje policijoje;

5)

SSRS gynybos liaudies komisariato 3-iosios valdybos, Vidaus reikalų liaudies

komisariato (NKVD) 3-iojo skyriaus, Gynybos liaudies komisariato Vyriausiosios

kontržvalgybos valdybos (“Smerč”), NKVD Kontržvalgybos skyriaus (“Smerč”)

tarnybose;

6)

SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD), Vidaus reikalų ministerijos

(MVD) ir Valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės junginių ir

dalinių tarnybose;

7) SSRS vidaus

reikalų liaudies komisariato (NKVD), SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) ir

SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kariuomenės karinėse

prokuratūrose prokurorais, taip pat Lietuvos SSR prokuroru ir jo pavaduotojais

bei prokurorais Lietuvos SSR prokuratūros Specialiųjų bylų ir Tardymo valstybės

saugumo organuose priežiūros skyriuose arba prokurorais SSRS prokuratūroje ir

SSRS respublikų prokuratūrose, veikusiose Lietuvoje po 1990 m. kovo 11 d.;

8) SSRS ir

nacistinės Vokietijos okupacinių režimų represinių struktūrų, išvardytų šios

dalies 2, 4, 5 punktuose, agentais ir informatoriais;

9)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP), Visasąjunginės

komunistų partijos (bolševikų) ir Sovietų Sąjungos komunistų partijos bei jos

padalinių sąjunginėse respublikose vadovaujančiais darbuotojais.

*Tarnybų

ir pareigų, kurias ėjusiems šio straipsnio 4 dalies 1-9 punktuose išvardytuose

batalionuose, būriuose, junginiuose, institucijose, institucijų struktūrose,

institucijų padaliniuose, valdybose, įstaigose, tarnybose, skyriuose, prokuratūrose,

partijose (toliau - struktūros) asmenims neskiriamos nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

*Šio straipsnio

4 dalies nuostata dėl nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų neskyrimo

asmenims, tarnavusiems ar dirbusiems 4 dalyje išvardytose struktūrose bei

ėjusiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas

pareigas (šio straipsnio 5 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka netaikoma asmenims, kurie tarnybos ar

darbo nurodytose struktūrose metu ar vėliau dėl politinių motyvų buvo

represuoti (įkalinti, nuteisti ar ištremti), taip pat tiems asmenims, kurie

tarnaudami ar dirbdami nurodytose struktūrose bendradarbiavo su pasipriešinimo

(rezistencijos), Atgimimo laikotarpio (nuo 1987 m. rugpjūčio 23 d. iki 1990 m.

kovo 11 d.) bei atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos (po 1990 m. kovo

11 d.) organizacijomis bei struktūromis ir vykdė specialias jų užduotis,

siekdami atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir veikdami Lietuvos Respublikos

labui.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

Nr. IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

Nr. IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-75, 2005-01-12,

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr.

X-726,

2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

12 straipsnis.

Valstybinės pensijos nukentėjusiems dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių asmenims ir jų šeimos nariams

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš

dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 metų sausio

11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių. Ši pensija mokama asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), – 8 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), – 6 valstybinių pensijų

bazių dydžio;

3)

pripažintiems netekusiais 45-55

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), – 4 valstybinių

pensijų bazių dydžio.

Jeigu

šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytosios datos

nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos

ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos mokamos iki gyvos galvos.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13

dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, motinoms, sukakusioms 50

metų arba pripažintoms nedarbingomis ar iš dalies darbingomis (iki 2005 m.

liepos 1 d. - invalidėmis),

taip pat tėvams, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba pripažintiems

nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais). Šiems asmenims

mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija.

Lietuvos

Respublikos nepriklausomybės gynėjams, sužalotiems 1991 metų sausio 11–13

dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu, bet dėl to netapusiems

invalidais, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinė

pensija skiriama, kai jie sukanka senatvės pensijos amžių arba pripažįstami

nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau

darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) dėl susirgimo, nesusijusio su 1991 metų sausio 11-13 dienomis ir po to vykdytos

SSRS agresijos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

Nr. X-75, 2005-01-12,

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

13 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki

2005 m. liepos 1 d. -

invalidais), sukakusių senatvės pensijos amžių, kalėjusių ar išbuvusių tremtyje

ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonuose

ar jiems prilygintose vietovėse, valstybinės pensijos

Šio

įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–6 ir 8, 9 punktuose išvardytiems

asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš

dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m.

liepos 1 d. - I ar II grupės

invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, skiriama ir mokama

nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija valstybinių pensijų bazės dydžio,

išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija skiriama šio įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalies 2–8

punktuose išvardytiems asmenims, kurie tapo nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais):

1)

neteisėto kalinimo ir tremties, pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms

(rezistencijos) veiksmų metu;

2)

būdami išvežti priverstiniams darbams, būdami getuose ir koncentracijos

stovyklose;

3)

būdami kitokio tipo prievartinėse stovyklose;

4)

dalyvaudami karo veiksmuose bei atlikdami būtinąją karinę tarnybą ar karinius

mokymus sovietinėje armijoje arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar

iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl ligų, susijusių

su karine tarnyba;

5)

dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų

poveikio.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinė pensija mokama šio straipsnio antrojoje dalyje išvardytiems

asmenims:

1)

pripažintiems netekusiais 75-100

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais), - 2 valstybinių pensijų bazių

dydžio;

2)

pripažintiems netekusiais 60-70

procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais), - 1,5 valstybinių pensijų bazės

dydžio;

3) pripažintiems netekusiais 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais), - 0,75

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Jeigu

šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti asmenys senatvės pensijos amžių sukako

iki 2005 m. liepos 1 d. arba šį amžių sukanka po nurodytos datos nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu, jiems paskirtos ir iki pat

senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės

pensijos mokamos iki gyvos galvos, išskyrus asmenis, kurie sukakę senatvės

pensijos amžių įgijo teisę gauti didesnę nukentėjusiųjų asmenų valstybinę

pensiją.

Šio įstatymo 11

straipsnio pirmosios dalies 2 punkte išvardytiems asmenims, kurie kalėjo ar

išbuvo tremtyje ne mažiau kaip 15 kalendorinių metų buvusios TSRS Tolimosios

Šiaurės rajonuose ar jiems prilygintose vietovėse pagal Lietuvos Respublikos

Vyriausybės patvirtintą buvusios TSRS Tolimosios Šiaurės rajonų ir jiems

prilygintų vietovių sąrašą, valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų

asmenų valstybinė pensija skiriama ir mokama likus 5 metams iki senatvės

pensijos amžiaus. Ši pensija skiriama ir mokama su sąlyga, kad asmeniui nėra

mokama jokia Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės pensija ar nuolatinė

kompensacinė išmoka už ypatingas darbo sąlygas.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos taip pat skiriamos bei mokamos šio įstatymo 11

straipsnio antrosios dalies 2 ir 4 punktuose nurodytų asmenų tėvams,

pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir

daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. -

I ar II grupės invalidais) arba sukakusiems senatvės pensijos amžių, ir yra

valstybinių pensijų bazės dydžio.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

Nr.

IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

Nr.

IX-2493, 2004-10-12,

Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

14 straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijosNukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama asmenų, žuvusių dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių:1) našlaičiams (vaikams ir įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat vidurinių bei nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių studentams ir moksleiviams iki šių mokyklų baigimo, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;2) nesudariusioms kitos santuokos našlėms nepaisant amžiaus.Kiekvienam iš šių asmenų mokama 8 valstybinių pensijų bazių dydžio našlių ar našlaičių pensija.Teisę į valstybinių pensijų bazės dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją turi pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių, žuvusių kovos lauke ar suėmimo metu, nužudytų ar mirusių tardymo ar kalinimo metu, nuteistų mirties bausme, jei bausmė įvykdyta, našliai (našlės), taip pat našlaičiai vaikai (įvaikai), jeigu jie tėvų mirties metu buvo nepilnamečiai, bei politinių kalinių vaikai (įvaikai), jeigu jie abiejų kalinčių tėvų mirties metu (taip pat jeigu vienas tėvų (įtėvių) buvo miręs, ištremtas arba dingęs be žinios, o kitas kalėjo) buvo nepilnamečiai. Šioje dalyje nurodytiems asmenims nustatyta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlaičių pensija skiriama ir mokama, jei jie neturi teisės į kitą nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją.Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytų nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija skiriama ir mokama, jeigu turintys teisę ją gauti asmenys yra sukakę senatvės pensijos amžių arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais).Nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija taip pat skiriama:1) mirus asmeniui, pripažintam nedarbingu ar iš dalies darbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidu) dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių (12 straipsnio pirmoji dalis);2) asmeniui žuvus pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu, taip pat žuvus ar mirus neteisėto kalinimo ar tremties metu;3) asmeniui mirus dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo darbų poveikio;4) asmeniui žuvus ar mirus būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 12 31) metu arba vėliau mirus dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;

5) mirus šio įstatymo

11 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytiems asmenims ir 11

straipsnio pirmosios dalies 4 ir 7 punktuose nurodytiems asmenims, kurie

nustatyta tvarka iki mirties buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies

darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. - invalidais) arba kurie mirė nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos gavimo laikotarpiu.

6

dalies redakcija iki 2007 m. sausio 1 d.:

Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose valstybines socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijas. Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

6

dalies redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Šio straipsnio penktojoje dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija mokama tokiomis pačiomis sąlygomis ir gavėjui priklausiusios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalimis, kaip nurodyta šio įstatymo 9 straipsnyje. Mirus asmeniui, kuriam nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija buvo paskirta atsižvelgiant į tai, kad asmuo buvo netekęs 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintas III grupės invalidu), nustatant nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad mirusiam asmeniui priklausė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, kaip asmeniui, netekusiam 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintam II grupės invalidu). Jei žuvusiam (mirusiam) asmeniui nebuvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, nustatant našlių ir našlaičių pensijos dydį laikoma, kad žuvusiam (mirusiam) asmeniui priklausė 1,5 valstybinių pensijų bazės.

Straipsnis

papildomas 7 dalimi nuo 2007 m. sausio 1 d.:

Šiame

straipsnyje nurodytų asmenų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) nukentėjusiųjų

asmenų našlių ir našlaičių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos tais

atvejais, kai jie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie

gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie

savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų

registrą ir kai jie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos

(išskyrus valstybinę socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės

kompensacinės išmokos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

Nr. VIII-1187,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

Nr. X-75, 2005-01-12,

Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

Nr. X-978, 2006-12-12,

Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

15

straipsnis. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

*Nukentėjusių asmenų valstybinės

pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų

okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių

veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems

invalidais dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais

būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip

pat žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams

pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu

nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad

besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo

11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens

tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

16

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus 14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio

įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka

bei terminais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                              ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Įstatymo

pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio

pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999

m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų

įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus

bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo

2000 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1187,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000

m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja ir jame

numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir

mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau

paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-114, 2000 12

21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-185,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-693 (2001 03 09)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS

ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ

IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS

GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-75,

2005-01-12, Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, įsigalioja nuo 2005 m. vasario 1 d.

Šio

įstatymo nuostatos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1

punkto pakeitimo bei 12 straipsnio papildymo 3 dalimi įsigalioja nuo 2005 m.

liepos 1 d.

Šis

įstatymas netenka galios nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS

INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ

IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ

KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos

1 d.

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-208,

2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ

SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ

STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos

1 d.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-671, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-726, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

31.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-978,

2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28)

PREZIDENTO

ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VIDAUS REIKALŲ, SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ

TARNYBOS, VALSTYBĖS SAUGUMO, KRAŠTO APSAUGOS, PROKURATŪROS, KALĖJIMŲ

DEPARTAMENTO, JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ BEI VALSTYBĖS ĮMONIŲ PAREIGŪNŲ IR KARIŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO

NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus šio skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1

d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11

STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990

METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ

OKUPACIJŲ REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS

NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO

PATVIRTINIMO" PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS

STRUKTŪROS, TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO 4 DALIAI

2.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19,

Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO

20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

3.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO" NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO

18 D. NUTARIMU NR. 1156 PATVIRTINTŲ VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ 84 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO 4 DALIAI (1994 M. LIEPOS 18 D. REDAKCIJA)


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-12-29)

autrap@lrs.lt

15 straipsnis.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų mokėjimas

Nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria

ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai,

vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu

ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir pristatymo išlaidos valstybinio

socialinio draudimo fondui apmokamos iš valstybės biudžeto.

Nukentėjusiųjų asmenų

valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių

socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms

socialinio draudimo pensijoms tvarka.

*Nukentėjusių asmenų valstybinės

pensijos asmenims, tapusiems invalidais dėl 1991 metų sausio 11-13 dienomis

vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

Respublikos generalinės prokuratūros pažymą, pasipriešinimo 1940-1990 metų

okupacijoms (rezistencijos) veiksmų dalyviams bei šio įstatymo nustatytais

atvejais jų tėvams, sutuoktiniams ir vaikams skiriamos pateikus Lietuvos

gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, o asmenims, Antrojo

pasaulinio karo metais tarnavusiems antihitlerinės koalicijos valstybių

veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose, taip pat tapusiems invalidais

dalyvaujant karo veiksmuose, bei asmenims, tapusiems invalidais būtinosios

karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu, taip pat

žuvusiųjų (mirusiųjų) šios tarnybos ar mokymų metu atitinkamiems šeimos nariams

pateikus Krašto apsaugos ministerijos pažymą. Jeigu

nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją skiriančiam ar mokančiam Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui kilo abejonių, kad

besikreipiantis šios pensijos arba ją jau gaunantis asmuo tarnavo ar dirbo šio

įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje išvardytose struktūrose bei ėjo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytas pareigas (šio įstatymo

11 straipsnio 5 dalis), teritorinis skyrius kreipiasi į Lietuvos gyventojų

genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu išduoti pažymą apie asmens

tarnybos ar darbo represinėse struktūrose faktą.

Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokamos,

nepaisant nukentėjusiųjų asmenų kitų pajamų.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui, persikėlusiam nuolat gyventi į užsienį, ši

pensija nemokama.

Nukentėjusiųjų

asmenų valstybinės pensijos gavėjui mirus, ši pensija išmokama jį laidojusiems

asmenims už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar tokio pat dydžio

už du mėnesius.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių

pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. VIII-1730,

2000-06-13, Žin., 2000, Nr. 52-1487) prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

Nr. VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

16 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatyme

nurodytos pensijos skiriamos nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Valstybinės našlių

ir našlaičių pensijos skiriamos tik už asmenis, mirusius po šio įstatymo

įsigaliojimo, išskyrus

14 straipsnyje nurodytuosius.

Iki šio įstatymo

įsigaliojimo nukentėjusiems asmenims paskirtos pensijos perskaičiuojamos šio

įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka

bei terminais.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

I-1012,

95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                              ALGIRDAS

BRAZAUSKAS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1012, 95.07.04, Žin., 1995, Nr. 59-1476 (95.07.19)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

Įstatymo

pakeitimai ir papildymai taikomi nuo 1995 m. sausio 1 d., išskyrus 3 straipsnio

pakeitimus, kurie įsigalioja nuo Įstatymo priėmimo dienos.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1123,

95.12.12, Žin., 1995, Nr. 102-2282 (95.12.15)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

I-1484,

96.07.11, Žin., 1996, Nr. 73-1750 (96.07.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-152,

97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-708 (97.04.09)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-189,

97.04.22, Žin., 1997, Nr.38-925 (97.05.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 16

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-493,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2622 (97.11.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 3, 5, 8, 10, 11, 12, 13, 14

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-553,

97.12.02, Žin., 1997, Nr.115-2911 (97.12.17)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-771,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.56-1546 (98.06.19)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5, 9 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-907,

98.10.22, Žin., 1998, Nr.98-2709 (98.11.11)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 2, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999

m. sausio 1 d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-967,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3192 (98.12.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13, 14, 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 10 d., išskyrus Valstybinių pensijų

įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 11 straipsnio 3 dalies pakeitimus

bei papildymus, taip pat 13 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kurie įsigalioja nuo

2000 m. sausio 1 d.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-977,

98.12.16, Žin., 1998, Nr.115-3235 (98.12.31)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1187,

99.05.18, Žin., 1999, Nr.48-1525 (99.06.02)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

13.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

VIII-1231,

99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1834 (99.06.30)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000

m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1390,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2846 (99.11.24)

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3

STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja ir jame

numatytos nukentėjusių asmenų valstybinės našlaičių pensijos skiriamos ir

mokamos nuo 1999 m. gruodžio 1 d. Įsigaliojus šiam įstatymui, anksčiau

paskirtos našlaičių pensijos nemokamos.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1730,

2000.06.13, Žin., 2000, Nr. 52-1487 (2000.06.28)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-114, 2000 12

21, Žin., 2000, Nr. 111-3578 (2000 12 29)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-185,

2001 02 20, Žin., 2001, Nr. 21-693 (2001 03 09)

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1013,

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 73-3089 (2002-07-19)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

19.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1298,

2003-01-21, Žin., 2003, Nr. 14-538 (2003-02-07)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO, ŠALPOS (SOCIALINIŲ) PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo šeštojo skirsnio 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2003

m. kovo 1 d.

20.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1367,

2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1314 (2003-04-02)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

21.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1791,

2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4587 (2003-10-31)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

22.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2217,

2004-05-04, Žin., 2004, Nr. 80-2835 (2004-05-14)

VALSTYBINIŲ

SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO,

MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, VALSTYBĖS PARAMOS BŪSTUI ĮSIGYTI AR IŠSINUOMOTI ĮSTATYMO, PINIGINĖS

SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS

ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

23.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2238,

2004-05-18, Žin., 2004, Nr. 88-3209 (2004-06-03)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

24.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2383,

2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 116-4330 (2004-07-27)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

25.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2493,

2004-10-12, Žin., 2004, Nr. 158-5759 (2004-10-30)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11 IR 13 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.

26.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-2539,

2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6299 (2004-11-26)

MOKSLININKŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, TEISĖJŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ

IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS MAŽAS PAJAMAS

GAUNANČIOMS ŠEIMOMS (VIENIEMS GYVENANTIEMS ASMENIMS) ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

27.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-75,

2005-01-12, Žin., 2005, Nr. 7-188 (2005-01-18)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 11, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio

straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, įsigalioja nuo 2005 m. vasario 1 d.

Šio

įstatymo nuostatos dėl Valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1

punkto pakeitimo bei 12 straipsnio papildymo 3 dalimi įsigalioja nuo 2005 m.

liepos 1 d.

Šis

įstatymas netenka galios nuo 2005 m. liepos 1 d.:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-208, 2005-05-19,

Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS

INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS PENSIJŲ

IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, PENSIJŲ

KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ STATUSO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos

1 d.

28.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-208,

2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2554 (2005-06-07)

NEĮGALIŲJŲ

SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, MOKSLININKŲ

VALSTYBINIŲ PENSIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO

SENATVĖS PENSIJŲ IŠANKSTINIO MOKĖJIMO ĮSTATYMO, TEISĖJŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO, PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARŲ

STATUSO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas, išskyrus antrojo skirsnio 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. liepos

1 d.

29.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-671, 2006-06-08,

Žin., 2006, Nr. 72-2687 (2006-06-28)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

30.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-726, 2006-06-22,

Žin., 2006, Nr. 77-2970 (2006-07-14)

VALSTYBINIŲ

PENSIJŲ ĮSTATYMO 2 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

00.02.10, Žin., 2000, Nr.14-370 (00.02.18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 11

STRAIPSNIO 4 DALIES, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990

METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 3 DALIES 2 PUNKTO

ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 3 D. NUTARIMU NR. 829 "DĖL 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ

REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ, TARNYBŲ IR PAREIGŲ, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS

NUKENTĖJUSIŲJŲ ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO"

PATVIRTINTO SĄRAŠO "1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ REPRESINĖS STRUKTŪROS,

TARNYBOS IR PAREIGOS, KURIAS ĖJUSIEMS ASMENIMS NESKIRIAMOS NUKENTĖJUSIŲJŲ

ASMENŲ VALSTYBINĖS PENSIJOS" 9 BEI 12 PUNKTŲ ATITIKIMO LIETUVOS

RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO

11 STRAIPSNIO 4 DALIAI

2.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19,

Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7, 11, 15 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO 1 BEI 4 DALIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮSTATYMO

20 STRAIPSNIO 2 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

3.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2003-12-03,

Žin., 2003, Nr. 115-5221 (2003-12-10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS

RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO" NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1994 M. LAPKRIČIO

18 D. NUTARIMU NR. 1156 PATVIRTINTŲ VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

SKYRIMO IR MOKĖJIMO NUOSTATŲ 84 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCIJAI IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ

ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO 4 DALIAI (1994 M. LIEPOS 18 D. REDAKCIJA)


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-18)

autrap@lrs.lt